Byla 1A-853-106-2012
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. V. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį nesant jos veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės, teisėjų Stasio Valužio ir Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui, išteisintajai V. V. V., išteisintosios gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. V. ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. V. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį nesant jos veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2Antstolės V. V. 20 000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

3Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

4V. V. V. šioje byloje buvo kaltinama tuo, kad įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį, o būtent ji 2011 metų kovo 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme, adresu S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje, civilinės bylos Nr. 2-432-323/2011 nagrinėjimo metu antstolį A. Z. pavaduojančią antstolę V. V. įžeidė vartodama nepadorius ir jos asmenybę žeminančius žodžius: „vagys esat, meluoja gyvatė per akis, aferistė“.

5Apeliaciniu skundu nukentėjusioji antstolė V. V. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį teismo nuosprendį, kuriuo V. V. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 straipsnyje. Taip pat prašo iš V. V. V. priteisti patirtą neturtinę žalą, bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

6Apeliantė su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendyje padarytomis išvadomis nesutinka. Yra įsitikinusi, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas netinkamai aiškino ir pritaikė BK bendrosios ir specialiosios dalių nuostatas ir dėl to priėmė neteisingą nuosprendį.

7šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad V. V. V. būtų įžeidinėjusi antstolę V. V. jai vykdant teismo sprendimą ar atliekant kitas Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme numatytas antstolio funkcijas. Pavaduojanti antstolė V. V. vykdė vykdomąją bylą Nr. 0017/09/2284 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. P2-15585-255/2009 dėl 122,01 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės V. V. V.. Taigi antstolę V. V. V. su V. V. V. siejo antstolio funkcijų vykdymas. Įžeidimas padarytas būtent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymą. Nurodo, kad ne kiekvienas pasipiktinimas turi būti įžeidžiantis. Pasipiktinimą galima išreikšti ir kitais būdais, neįžeidžiant aplinkinių, valstybės tarnautojo, asmens, vykdančio valstybės deleguotas funkcijas. Būtų galima suprasti V. V. V. išreikštą pasipiktinimą ir nekreipti į jį dėmesio, jei tai būtų vienkartinis įžeidimas. Tačiau V. V. V. ne vieną kartą pakartojo valstybės tarnautoją ar viešo administravimo funkcijas atliekantį asmenį įžeidžiančius žodžius ir frazes. Be to, šiuos įžeidimus ji yra surašiusi ir savo raštuose.

8Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo motyvai neatitinka baudžiamajame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo, be to, teismas nesivadovauja analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Antai BK 290 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, jog baudžiamasis įstatymas draudžia bet kokį kaltininko veikimą, kuriuo yra įžeidžiamas, pažeminamas ar kitaip paniekinamas savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio subjekto asmuo, t. y. jo, garbė ir orumas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintos nuostatos užtikrina žmogaus asmens neliečiamumą ir orumą. Tai viena iš svarbiausių kiekvieno asmens normalios ir būtinos socialinės integracijos sąlygų. Orus žmogus gina savo pripažįstamas vertybes ir dėl to save vertina teigiamai, kartu tikėdamasis iš kitų tokio pat vertinimo. Valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo gina ne tik savo orumą, bet kartu ir autoritetą tų valdžios ir valdymo institucijų, kurioms jis atstovauja. Todėl valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu kėsinamasi ir į normalią pareigas einančio asmens veiklą, autoritetą, taip pat jo garbę ir orumą. Įstatymas nenumato jokių išskirtinių sąlygų ar pagrindų, pateisinančių tokį kaltininko elgesį. Tiek baudžiamasis įstatymas, tiek ir teismų praktika nenumato, kad BK 290 straipsnyje numatyto asmens įžeidimu nelaikoma, jeigu asmuo reiškia savo pasipiktinimą. Netgi paties Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 9 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-298-107/2011 nurodoma, kad: „BK 290 straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis - sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normaliųjų veiklą. Be to, šia BK norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Įstatyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas“. Taigi analogiškose bylose pripažįstama, jog įstatymas nenumato jokių aplinkybių ar pagrindų, leidžiančių pateisinti baudžiamuoju teisiniu požiūriu neleistiną kaltininko veikimą.

9Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, bandydamas pateisinti V. V. V. elgesį, jog ji turėjo teisę piktintis antstolio atliktais procesiniais veiksmais, ir pagal savo, ne teisininko, supratimą vertinti juos kaip vagystę, ir tai neva laikytina priežastimi, eliminuojančia V. V. V. kaltę, netinkamai aiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

10įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti“ (kasacinė byla Nr. 2K-421/2007). Šiuo atveju antstolis vykdė vykdomąją bylą Nr. 0017/09/02284, taikė CPK 624 straipsnio 2 dalyje numatytas priverstinio vykdymo priemones – išieškojimą iš skolininko pinginių lėšų, esančių kredito įstaigoje. Be to, antstolė V. V. nėra teista už vagystę. Todėl valstybės deleguotų funkcijų vykdymas bei priverstinio vykdymo priemonių taikymas negali būti vadinamas vagyste. Antstolės vadinti vagimi taip pat nėra jokio teisinio pagrindo.

11Įžeidimu laikytinas ir šioje situacijoje naudojamas žodis aferistė. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Konstitucinėms normoms yra būdinga tai, kad jos nustato ne tik teisę, bet ir pareigą veikti atitinkamu būdu; vadinasi, už darbą turi būti atlyginama pagal darbo sąnaudas, sugaištą laiką, darbuotojo kvalifikaciją, kitus kriterijus. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 7 d. nutarime pasisakė, kad priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Antstoliai nėra valstybės (ar savivaldybės) tarnautojai ir verčiasi savarankiška profesine (privačia) veikla, tačiau jų funkcijas, kitą veiklą bei įgaliojimus apibrėžia įstatymai. Analogiškai pasisako ir Europos Teisingumo teismas (ETT sprendimai bylose C- 276/97 § 34; 102/86 § 12; C-158/95 § 12). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad už sprendimo vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą, ir ši jo teisė negali būti paneigta, nes darbas yra atlygintinis.

12Pirmosios instancijos teismas, vertindamas V. V. V. žodžius, nepagrįstai juos nagrinėjo kaip atskiras frazes, t. y. neva žodis „gyvatė“ yra lietuvių liaudies priežodis, žodis „aferistė“ susijęs su antstolės veiksmų vertinimu, nepagrįstai nevertino to kaip pakankamo pripažinti, kad V. V. V. veiksmuose yra žeminimo ir didelės nepagarbos, kuri pasireiškė valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu, požymių.

13Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pateikia motyvus, susijusius su konstitucine asmens teise išsakyti bei ginti savo nuomonę. Tiesa, teismas neįvertino to, jog šiuo aspektu Konstitucijoje įtvirtintos teisinės vertybės nėra absoliučios tuo atveju, jeigu viena teisine vertybe paneigiama ar pažeidžiama kita. Lietuvos Respublikos Konstitucija gina asmens teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (25 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija), kuri yra sudėtinė Lietuvos teisės dalis. Minėtos teisės turinį pagal šios Konvencijos 10 straipsnio 1 dalį sudaro teisė laisvai laikytis savo nuomonės, ją reikšti ir t. t., tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama neperžengiant Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje numatytų šios teisės įgyvendinimo ribų, o tai yra: viešas interesas, kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi saviraiškos laisvė nėra absoliuti ir visaapimanti. Jos apribojimus lemia santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis, išreiškiančiomis kitų asmenų teises ir laisves bei būtinus visuomenės poreikius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis nustato, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Tai reiškia, kad asmuo, įgyvendindamas savo teises ir laisves, iš jų ir teisę reikšti savo mintis ir įsitikinimus, turi neperžengti jų įgyvendinimo ribų, antraip bus pažeistos kito asmens teisės ir laisvės, ginamos įstatymo, ir kils atsakomybės klausimas. Šių aplinkybių išteisintoji V. V. V. neįvertino, todėl įgyvendindama saviraiškos laisvę (t. y. galimybę pasipiktinti), peržengė jos realizavimo ribas, pažeidė kito asmens teisę į garbę ir orumą, jo atliekamą veiklą, todėl ji privalo atsakyti baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka.

14Iš teismų praktikos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas V. V. V. žodžius, juos turėjo vertinti taip, jog įžeidžiantys teiginiai buvo nurodyti (išsakyti) viešoje vietoje; asmuo įžeidžiančius žodžius lydėjo gestais – badydamas pirštu į antstolę; įžeidžiantys teiginiai buvo išsakyti keletą kartų, neatsižvelgiant į perspėjimą jų nevartoti; V. V. V. žodžiai yra ne abstraktaus pobūdžio, o priešingai – jie yra konkretūs ir individualizuojami antstolės V. V. atžvilgiu; dėl išteisintosios žodžių įsižeistų ne tik antstolė V. V., bet ir kuris kitas asmuo, kiek tai susiję su jo pareigomis; sprendžiant iš V. V. V. pasakytų žodžių, akivaizdu, kad išteisintoji siekė demonstruoti pasipiktinimą, kuris peržengė padorumo ribas. Šie V. V. V. veiksmų požymiai rodo, kad ji puikiai suvokė, jog veikia tyčia, kad jos žodžiai yra adresuoti siekiant paniekinti, pažeminti, itin nepagarbiai atsiliepti apie antstolę V. V.. Ir nepaisant to, kaip valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis pareigūnas atliko ar atlieka savo pareigas, tai nesudaro pagrindo tretiesiems ar kitiems asmenims viešai paniekinti tokį asmenį. Dėl šios priežasties negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, dėstoma nuosprendyje, kad „V. V. V. teiginiai susiję su antstolio A. Z. veiksmų vertinimu, pasipiktinimu, bet ne tiesiogiai su antstolė V. V. asmeniu“. Akivaizdu, kad vartojami įžeidžiantys žodžiai „gyvatė“, „aferistė“ yra moteriškos giminės, taigi nukreipti į antstolę V. V., o ne į antstolio A. Z. procesinių veiksmų vertinimą. Be to, išsakant įžeidžiančius žodžius buvo pirštu baksnojama į antstolę V. V..

15Apeliantė nesutinka ir su kitu teismo argumentu, kad „[...] bylos medžiagoje nenustatyta, kad V. V. V. veikoje būtų subjektyviųjų tiesioginės tyčios, įžeisti nukentėjusįjį, požymių“. Anksčiau aptarti motyvai leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad išteisintoji, veikdama kryptingai, sistemingai ir suvokdama savo veiksmų esmę, suprasdama, kad tarp jų ir nukentėjusiosios pareigų esama tiesioginio ryšio, veikė savo valia, norėjo taip daryti, suprato, kad jos teiginiai yra įžeidžiantys valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį ir taip norėjo elgtis. V. V. V. nesiliovė vartoti įžeidžiančius žodžius net po to, kai buvo teisėjos perspėta jų nevartoti bei neįžeidinėti antstolės. Be to, nevienkartinis žeminančių, niekinančių žodžių naudojimas sustiprina jų įžeidžiamą turinį bei parodo ir patvirtina kaltininko tikslą įžeisti asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2011).

16Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti V. V. V. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 straipsnyje, ir paskirti jai 3 MGL (390 Lt) dydžio baudą.

17Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai mano, kad V. V. V. išsakyti teiginiai susiję su antstolio A. Z. veiksmų nuskaitant iš jos sąskaitų lėšas vertinimu, pasipiktinimu jais bendrąja prasme, bet ne tiesiogiai su antstolės V. V. asmeniu. Taip pat teismas nepagrįstai mano, kad kai kurių žodžių panaudojimas sietinas su veiksmų – akivaizdaus netiesos sakymo – įvardijimu, o ne su asmeniu. Teismas nepagrįstai mano, kad V. V. V. išsakyti žodžiai yra neigiama nuomonė dėl tam tikrų antstolio veiksmų, o nuomonės reiškimas, kad ir neigiamos, nelaikytinas įžeidimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė pavadavo antstolį A. Z., todėl pirmosios instancijos teismo išsakyti teiginiai, kad byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji įžeidė V. V. jai vykdant teismo sprendimą ar atliekant kitas LR antstolių įstatyme numatytas antstolių funkcijas, yra neteisingi. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. V. V. savo viešai išsakytais teiginiais trečiųjų asmenų, teismo, teismo darbuotojų akyse išvadino antstolę V. V. „vagimi“, „gyvate“, „aferiste“, dėl to tokiais teiginiais siekė pažeminti, įžeisti šią antstolę ir sukelti teismo nepasitikėjimą antstolės V. V. vykdomomis funkcijomis. Šias išvadas patvirtina civilinės bylos nagrinėjimo metu darytas garso įrašas, kurio metu girdisi ne kartą išsakyti šie įžeidžiantys žodžiai. Kaltinamoji neneigia, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu ne kartą vartojo žodžius „vagis“, „gyvatė“, „aferistė“, tačiau šie žodžiai, anot jos, buvo pasakyti netyčia, tačiau tokius jos parodymus paneigia tai, kad posėdžio metu kaltinamoji dėl tokių žodžių buvo įspėta posėdžiui pirmininkaujančio teisėjo, tačiau po šio perspėjimo ji ir toliau vartojo antstolę įžeidžiančius žodžius, tai rodo, kad šiuos žodžius V. V. V. vartoja suprasdama jų prasmę ir nori taip elgtis, todėl tokius kaltinamosios veiksmus vertinti kaip netyčinius negalima. Pirmosios instancijos teismas remdamasis lietuvių kalbos žodynu nurodo žodžių „gyvatė“, „aferistė“ reikšmes, taip pat nurodo, kad vertinant išsakytus žodžius, būtina atsižvelgti į kontekstą, kuriame šie žodžiai buvo pavartoti, tačiau teismas nevertino konteksto, kuriame šie žodžiai buvo pavartoti, kadangi iš konteksto suprantama, kad V. V. V. pavartoti įžeidžiantys žodžiai buvo adresuoti konkrečiai tarnybines funkcijas vykdančiai antstolei V. V., t. y., įžeidimas buvo padarytas būtent kaip atsakas į jos teisėtai einamas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad V. V. V. jokių asmeninių santykių su antstole V. V. nepalaiko, o ši tik atlikdama antstolio funkcijas pavadavo kitą antstolį, todėl šios aplinkybės rodo tiesioginį ryšį tarp nukentėjusiosios antstolės V. V. pareigų ir išteisintosios V. V. V. veiksmų, t. y. pažeidimas buvo padarytas kaip atsakas į antstolei teisėtai pavestų funkcijų vykdymą. Pažymi ir tai, kad antstolė yra nepriekaištingos reputacijos, kadangi nebuvo nuteista už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; nebuvo nuteista už baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį tyčinį ar neatsargų nusikaltimą; nepiktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis; antstolės įgaliojimai nėra sustabdyti ir ji nėra išbraukta iš antstolių sąrašo dėl sveikatos būklės, todėl V. V. V. išsakyti teiginiai, kad antstolė yra „vagis“, „aferistė“, yra melaginti ir neatitinka tikrovės, kadangi šiems faktams esant teisingiems antstolė V. V. negalėtų būti antstolė ir atlikti jai pavestų funkcijų. V. V. V. išsakyti žodžiai įžeistų ne tik antstolę V. V., bet besąlygiškai ir bet kurį kitą žmogų. Tokia viešame teismo posėdyje išreikšta V. V. V. nuomonė aiškiai peržengė asmeniui įstatymo suteiktų teisių įgyvendinimo ribas. Išteisintosios parodymai, kad įžeidžiantys žodžiai buvo pavartoti netyčia, vertintini kaip gynybinė pozicija ir siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

18Atsiliepimu į apeliacinius skundus išteisintoji V. V. V. prašo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti. Nurodo, kad ją labai sunervino V. V. 308 Lt reikalavimas, todėl ji pasakė: „melage nemeluok, meluoji per akis“. Žodžio „aferistė“ ji nesakė.

19Nukentėjusioji V. V. ir prokuroras prašo apeliacinius skundus tenkinti. Išteisintoji ir jos gynėjas advokatas prašo apeliacinius skundus atmesti.

20Apeliaciniai skundai atmestini.

21Apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK reikalavimų, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nuosprendžio.

22Neginčijamai nustatyta, kad V. V. V., 2011 metų kovo 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme, adresu S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje, civilinės bylos Nr. 2-432-323/2011 nagrinėjimo metu, antstolei V. V. pasakė žodžius: „vagys esat, meluoja gyvatė per akis, aferistė“. Tai patvirtina byloje esantis teismo posėdžio garso įrašas (b. l. 27).

23Teisėjų kolegijos nuomone, teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad nėra duomenų, kad V. V. V. būtų įžeidinėjusi antstolę V. V. jai vykdant teismo sprendimą ar atliekant kitas Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme numatytas antstolio funkcijas. Iš byloje esančio Lietuvos antstolių rūmų rašto matyti, kad nuo 2010 m. kovo 1 d. A. Z. pavaduojanti antstolė paskirta V. V. (b. l. 13, 81). Taigi V. V. vykdė vykdomąją bylą Nr. 0017/09/02284 ir su V. V. V. ją siejo antstolio funkcijų vykdymas.

24Sutiktina su apeliantų skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas žodžių „gyvatė“, „aferistė“ reikšmes neatsižvelgė į kontekstą, kuriame minėti žodžiai buvo pasakyti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vertinama ne tik semantinė atskirų žodžių prasmė, bet ir kontekstas, kuriame tie žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiančios vertinant, ar žodžiai yra įžeidžiantys adresatą, ar ne (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2011). Antstolis yra viešasis asmuo, veikiantis išskirtinėmis sąlygomis. Vykdydami savo tiesiogines pareigas, tarp jų ir viešą valstybės deleguotą funkciją – prievartinį tam tikrų sprendimų vykdymą, antstoliai susitinka su bylos šalimis, kurios gera valia nevykdo sprendimų ar įpareigojimų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pasakyti žodžiai „vagys esat, meluoja gyvatė per akis, aferistė“, buvo išsakyti viešoje vietoje, nukreipt į antstolę, kaip atsakas į jos teisėtai einamas pareigas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad toks V. V. V. neadekvatus situacijai elgesys nebuvo išprovokuotas antstolės neteisėtų veiksmų. Be to, V. V. V. buvo perspėta nevartoti įžeidžiančių žodžių, tačiau į perspėjimą nereagavo ir toliau siekė įžeisti, pažeminti antstolę V. V.. Išsakyti žodžiai įžeistų ne tik antstolę, bet ir bet kurį kitą asmenį. Pažymėtina ir tai, kad antstoliams keliami ypatingai aukšti kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Nėra abejonių, kad šiuos reikalavimus atitiko antstolė V. V., todėl V. V. V. išsakyti žodžiai yra melagingi, neatitinkantys tikrovės ir neabejotinai įžeidė V. V..

25Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teisina V. V. V. veiksmus nurodydamas, kad savo pasipiktinimą ji reiškė pagal savo kaip ne teisininko supratimą, kategoriškai – kaip vagystę. Kolegija pažymi, kad įstatyme nenumatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas (kasacinės nutartys Nr. 2K- 421/2007, 2K-396/2009). Pagal Konstituciją žmogaus teisės ir laisvės turi būti įgyvendinamos ir ginamos įstatymų nustatyta tvarka ir nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir laisvių (28 straipsnis). Pasipiktinimą galima išreikti neįžeidžiant asmens, vykdančio valstybės deleguotas funkcijas. Be to, V. V. V. ne vieną kartą pakartojo antstolę V. V. įžeidžiančius žodžius ir frazes.

26Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad V. V. V. įžeidė antstolę V. V. vartodama nepadorius ir jos asmenybę žeminančius žodžius: „vagys esat, meluoja gyvatė per akis, aferistė“, tačiau nesutiktina su apeliantais, kad V. V. V. veiksmai jai užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.

27Pagal BK 290 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. ATPK 186(2) straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už antstolio garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą necenzūriniais žodžiais ar gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Taigi įstatymų leidėjas už antstolio įžeidimą nustatė ir baudžiamąją, ir administracinę atsakomybę, todėl kyla nusikaltimo (BK 290 straipsnis) atribojimo nuo administracinio teisės pažeidimo (ATPK 186(2) straipsnis) klausimas. ATPK 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Sprendžiant klausimą, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą, kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu byloje esantis garso įrašas patvirtina, kad, V. V. V. išsakytais žodžiais įžeidė antstolę V. V.. Tačiau, kolegijos nuomone, tokia V. V. V. padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nesiekia baudžiamosios atsakomybės ribų. Ji netruko ilgą laiką, nebuvo ir ypatingai intensyvi ar pasižyminti ypatingu įžūlumu, taip V. V. V. reiškė pasipiktinimą dėl didelės iš jos išieškomis sumos. V.V. V. veika nesukėlė didesnių pavojingų padarinių, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas (t. y. ultima ratio). Todėl V. V. V. neteisėti veiksmai, įžeidžiantys antstolę V. V., atitinka ATPK 186(2) straipsnyje numatytus požymius ir gali užtraukti ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę.

28Atsižvelgiant į tai, V. V. V. pagal BK 290 straipsnį nesant jos veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, išteisinta pagrįstai.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30nukentėjusiosios V. V. ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Antstolės V. V. 20 000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos... 3. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija... 4. V. V. V. šioje byloje buvo kaltinama tuo, kad įžeidė viešojo... 5. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji antstolė V. V. prašo Klaipėdos miesto... 6. Apeliantė su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d.... 7. šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad V. V. V. būtų... 8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo motyvai neatitinka baudžiamajame... 9. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas,... 10. įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį... 11. Įžeidimu laikytinas ir šioje situacijoje naudojamas žodis aferistė.... 12. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas V. V. V. žodžius, nepagrįstai... 13. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pateikia motyvus, susijusius su... 14. Iš teismų praktikos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas V.... 15. Apeliantė nesutinka ir su kitu teismo argumentu, kad „[...] bylos... 16. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai mano, kad V.... 18. Atsiliepimu į apeliacinius skundus išteisintoji V. V. V. prašo bylą... 19. Nukentėjusioji V. V. ir prokuroras prašo apeliacinius skundus tenkinti.... 20. Apeliaciniai skundai atmestini.... 21. Apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK reikalavimų, o... 22. Neginčijamai nustatyta, kad V. V. V., 2011 metų kovo 21 d. Klaipėdos miesto... 23. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad... 24. Sutiktina su apeliantų skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas... 25. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teisina V. V. V. veiksmus... 26. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių... 27. Pagal BK 290 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įžeidė savo... 28. Atsižvelgiant į tai, V. V. V. pagal BK 290 straipsnį nesant jos veiksmuose... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 30. nukentėjusiosios V. V. ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros...