Byla A-143-700-07

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. V. skundą atsakovui Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja M. V. (toliau – pareiškėja, apeliantė) skundu (b. l. 2), kurį patikslino (b. l. 49), kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) Socialinės paramos skyriaus 2006 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. SPS-1009 neskirti jai vienkartinės pašalpos ir įpareigoti atsakovą paskirti jai vienkartinę pašalpą kaip žuvusio pasipriešinimo 1940 – 1990 m. okupacijoms dalyvio šeimos narei.

5Pareiškėja nurodė, kad atsakovas neišmokėjo vienkartinės išmokos, nes nepriskaičiavo laikotarpio, nuo kurio jos brolis S. K. išėjo partizanauti. Teigė, kad 1945 m. balandžio mėnesį 6 kaimo vyrai įstojo į ( - ) rinktinę ir pradėjo partizaninę veiklą. Tos grupės veikla buvo sunaikinta, o brolis buvo sužeistas, nuvežtas į Kuršėnų tardymo izoliatorių, po to išvežtas į Šiaulių miesto teismą, kur buvo pripažintas nušovęs du rusų karius ir už tai jam paskirta bausmė – sušaudymas (buvo sušaudytas 1946 m. liepos mėnesį). Pareiškėja pažymėjo, kad nenorima įskaityti partizanavimo laikotarpio nuo 1945 m. balandžio mėnesio, kai jai buvo

6tik 17 metų. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad brolis buvo sušaudytas. Visos institucijos skaičiuoja laikotarpį nuo jo sušaudymo dienos, nors jis jau anksčiau – nuo 1945 m., įsitraukė į rezistencinę kovą.

7Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 28 – 29) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsakovas nurodė, kad Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940 – 1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 269 patvirtinto Vienkartinių pašalpų žuvusių pasipriešinimo 1940 – 1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms skyrimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2 punkte yra nurodyta, jog, be kitų išvardintų asmenų, broliams ir seserims lygiomis dalimis išmokoma vienkartinė pašalpa, jeigu jie pasipriešinimo okupacijoms dalyvio žuvimo metu buvo jaunesni kaip 18 metų ir neturėjo abiejų tėvų (abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų buvo mirę). Pareiškėjos brolis buvo sušaudytas 1946 m. liepos 23 d., kuomet pareiškėja jau turėjo 18 metų ir abu tėvai buvo gyvi.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, LGGRTC) atsiliepimu į skundą (b. l. 32) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad nuosprendžio S. K. įvykdymo dieną – 1946 m. liepos 23 d. – pareiškėja buvo pilnametė, jos tėvai buvo gyvi, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė jai skirti ir išmokėti vienkartinę pašalpą (Įstatymo 2 str. 1, 2 d., Aprašo 2 p.).

11II.

12Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimu

13(b. l. 67 – 68) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14Teismas nurodė, kad Įstatymas nustato valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo

151940 – 1990 m. okupacijoms dalyvių šeimoms teikimo tvarką. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis apibrėžia subjektų, kuriems išmokamos vienkartinės pašalpos, ratą. Aprašo 2 punkte nustatyta, kad pašalpos išmokamos taip pat broliams ir seserims, jeigu jie pasipriešinimo okupacijoms dalyvio žuvimo metu buvo jaunesni kaip 18 metų ir neturėjo abiejų tėvų (abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų buvo mirę). Teismas nustatė, kad pareiškėjos brolis S. K. buvo sušaudytas 1946 m. liepos 23 d., tuo metu pareiškėja, gimusi ( - ), jau turėjo 18 metų. Be to, S. K. mirties dieną abu pareiškėjos tėvai buvo gyvi. Šį faktą pripažįsta pati pareiškėja. Teismo nuomone, galiojantys teisės aktai aiškiai ir nedviprasmiškai nustato sąlygas dėl valstybės paramos suteikimo žuvusių pasipriešinimo 1940 – 1990 m. okupacijoms dalyvių šeimoms. Pareiškėjos atveju nėra abiejų sąlygų, kurios pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį bei Aprašo 2 punktą sąlygotų vienkartinės pašalpos jai paskyrimą: brolio S. K. (pasipriešinimo okupacijoms dalyvio) žuvimo metu pareiškėja buvo vyresnė kaip 18 metų ir abu tėvai buvo gyvi. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad galiojančios Įstatymo bei Aprašo formuluotės nesuteikia pareiškėjai teisės į vienkartinę pašalpą už žuvusį brolį – karį savanorį, todėl jai pagrįstai atsisakyta mokėti vienkartinę pašalpą.

16III.

17Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 73) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Teismas neatsižvelgė, kad brolio įsitraukimo į partizaninę veiklą 1945 m. balandžio mėnesį, 1946 m. kovo 9 d. jo suėmimo metu jai nebuvo 18 metų. Teismas nepagrįstai rėmėsi jo sušaudymo data – 1946 m. liepos 23 d.

192. Teismas neatsižvelgė, kad dėl brolio partizaninės veiklos ji ir tėvai slapstėsi, todėl gyveno atskirai, turėjo būti ištremti.

203. Teismas 2006 m. spalio 30 d. nutartimi atmetė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant išspręsti, ar Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis atitinka Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą ir Konstitucijos 29 straipsnį, nors teismo posėdžio metu paskelbė, kad byla sustabdoma, nes teismas kreipsis į Konstitucinį Teismą. Ši aplinkybė neužfiksuota teismo posėdžio protokole, taip pat nepriimtas joks sprendimas dėl pateiktų pastabų dėl posėdžio protokolo.

21Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 76 – 77) su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

221. Remiantis Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 30 d. nutarimu, Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijai.

232. Sprendimas neskirti pareiškėjai vienkartinės pašalpos atitinka Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV.

26Apeliacinis skundas atmestinas.

27Pareiškėja siekia gauti Įstatymo 2 straipsnyje numatytą vienkartinę pašalpą už ginkluoto pasipriešinimo metu žuvusį savo brolį S. K.

28Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį (šiai bylai aktualią 2005-12-20 įstatymo Nr. X-460 redakciją), pareiškėjos siekiama gauti pašalpa išmokama žuvusiųjų broliams ir seserims, jeigu jie pasipriešinimo okupacijoms dalyvio žuvimo metu buvo jaunesni kaip 18 metų ir neturėjo abiejų tėvų (abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų buvo mirę). Iš šios teisės normos matyti, kad joje nurodytų sąlygų (išmokėti tokią pašalpą) reikšmingumas siejamas su pasipriešinimo dalyvio žuvimo laiku. Be to, tokiai pašalpai išmokėti būtinos abi šios sąlygos. Todėl pirmosios instancijos teismas (nustatęs, kad pareiškėjos brolis žuvo 1946-07-23, t. y. tuo metu, kai pareiškėjai jau buvo suėję 18 metų, ir kai abu pareiškėjos tėvai buvo gyvi), teisingai pritaikė ir išaiškino šią materialinės teisės normą. Pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės yra nustatytos neginčijamai. Todėl konstatuotina, kad apeliantės nurodyti argumentai dėl brolio įsitraukimo į partizaninę veiklą laiko ir tėvų slapstymosi teisės (Įstatymo 2 str.) taikymo požiūriu nėra reikšmingi.

29Kolegija taip pat pažymi, kad nurodytos Įstatymo nuostatos (minėtos sąlygos) yra įstatymų leidėjo politinio apsisprendimo rezultatas. Šiose nuostatose yra išreikšta politikų (įstatymų leidėjo) valia nustatyti tokias, o ne kitokias pašalpų išmokėjimo sąlygas, t. y. jas priimant iš esmės buvo siekiama tokiu būdu pagerbti žuvusius ar mirusius tardymo ar kalinimo metu 1940-1990 metų ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvius - karius savanorius, ir suteikti jų šeimos nariams atitinkamą valstybės paramą. Todėl, kolegijos manymu, tai nėra konstitucinės teisės taikymo klausimas, ir dėl to nėra pagrindo kelti nurodytų sąlygų teisėtumo (jų atitikimo Konstitucijai) klausimo. Pažymėtina, kad apeliantės nurodytas argumentas dėl to, kad teismas 2006 m. spalio 30 d. buvo nutaręs bylą sustabdyti ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, negali būti pripažintas pagrįstu, nes tai nematyti iš teismo 2006 m. spalio 30 d. posėdžio protokolo (b. l. 55-58), o pareiškėjos pastabos dėl šio protokolo buvo pateiktos teismui 2006 m. gruodžio 4 d., t. y. pasibaigus tokiam veiksmui atlikti ABTĮ 83 straipsnio 5 dalyje nustatytam terminui (b. l. 72), todėl į šias pastabas neasižvelgtina.

30Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

33Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja M. V. (toliau – pareiškėja, apeliantė) skundu (b. l. 2),... 5. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas neišmokėjo vienkartinės išmokos, nes... 6. tik 17 metų. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 7. Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 28 – 29) prašė skundą atmesti kaip... 8. Atsakovas nurodė, kad Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940 –... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad nuosprendžio S. K. įvykdymo... 11. II.... 12. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimu... 13. (b. l. 67 – 68) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.... 14. Teismas nurodė, kad Įstatymas nustato valstybės paramos žuvusių... 15. 1940 – 1990 m. okupacijoms dalyvių šeimoms teikimo tvarką. Įstatymo 2... 16. III.... 17. Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 73) prašo panaikinti Šiaulių... 18. 1. Teismas neatsižvelgė, kad brolio įsitraukimo į partizaninę veiklą 1945... 19. 2. Teismas neatsižvelgė, kad dėl brolio partizaninės veiklos ji ir tėvai... 20. 3. Teismas 2006 m. spalio 30 d. nutartimi atmetė prašymą sustabdyti bylos... 21. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 76 – 77) su apeliaciniu... 22. 1. Remiantis Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 30 d. nutarimu, Įstatymo 2... 23. 2. Sprendimas neskirti pareiškėjai vienkartinės pašalpos atitinka Įstatymo... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV.... 26. Apeliacinis skundas atmestinas.... 27. Pareiškėja siekia gauti Įstatymo 2 straipsnyje numatytą vienkartinę... 28. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį (šiai bylai aktualią 2005-12-20... 29. Kolegija taip pat pažymi, kad nurodytos Įstatymo nuostatos (minėtos... 30. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 32. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimą... 33. Nutartis neskundžiama....