Byla 2A-1955-232/2015
Dėl drausminių nuobaudų panaikinimo ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Jadvygos Mardosevič, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinius atsakovui VĮ Lietuvos oro uostai (buvęs pavadinimas – VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas) dėl drausminių nuobaudų panaikinimo ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. GINČO ESMĖ

42014 05 23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi ieškovo V. V. ieškiniai atsakovui VĮ Lietuvos oro uostai (buvęs pavadinimas – VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas) dėl drausminių nuobaudų panaikinimo ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu sujungti į vieną bylą ir išnagrinėti kartu priimant skundžiamą sprendimą abu ieškovo reikalavimus atmesti (t.1,b.l.5).

5I. V. V. ieškiniais prašė: panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos (toliau tekste VDĮ) Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau tekste VTSDGK 2014-04-24 sprendimą; panaikinti atsakovo VĮ Lietuvos oro uostai 2014-02-03 ir 2014-02-12 įsakymus dėl drausminių nuobaudų – papeikimų skyrimo ieškovui; panaikinti 2014-04-18 atsakovo VĮ Lietuvos oro uostai įsakymą Nr. 2P-62 dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo ieškovui; pripažinti ieškovo atleidimą neteisėtu ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinę išmoką, 6 procentų metines procesines palūkanas, 10000 Lt dydžio neturtinę žalą. Paaiškino, kad pas atsakovą dirbo virš 20 metų, o nuo 2009 m. dirbo atsakovo Operatyvinio valdymo grupės (OVG) keleivių aptarnavimo specialistu. 2014-02-03 ir 2014-02-12 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymais Nr. 2P-24 ir Nr. 2P-30 jam paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimai už tai, kad nuo 2014-01-05 iki 2014-01-12 netinkamai atliko savo darbines pareigas netinkamai suplanavo paros skrydžių tvarkaraščius, dėl ko susidarė galimybės įvykti įvairiems saugos ir procedūriniams pažeidimams išvykstančių ir atvykstančių keleivių atžvilgiu bei saugos įvykiui – orlaivių susidūrimui. Nuobaudos paskirtos nepagrįstai, nes ieškovas nebuvo supažindintas su atsakovo 2013-12-09 įsakyme Nr. 2P-189 nurodytomis tvarkomis ir taisyklėmis, tarp jų – su paros skrydžių tvarkaraščio planavimo reglamentu, nes tokio reglamento oro uoste nėra. 2014-02-12 įsakyme nurodyti pažeidimai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių darbdaviui, kadangi 2014-01-05 paros skrydžiai vyko sklandžiai, ieškovas tiksliai vadovavosi 2012-07-24 atsakovo įsakymu Nr. 1R-206 patvirtinto lokalinio teisės akto „Dėl tarnybų, aprūpinančių skrydžius Tarptautiniame oro uoste sąveikos technologijos patvirtinimo“ nuostatomis ir laiku suplanavo 2014-01-05 paros skrydžių tvarkaraštį, kuris buvo išsiųstas suinteresuotoms tarnyboms, taip pat OVG vadovui. Pretenzijų dėl blogai suplanuoto paros skrydžių tvarkaraščio nei iš OVG vadovo, nei iš aptarnaujančių skrydžius tarnybų, nei iš keleivių negauta. 2014-04-18 atsakovo įsakymas, kuriuo ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, taip pat nepagrįstas, kadangi įsakyme nurodyti pažeidimai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, 2014-04-05 paros skrydžiai vyko sklandžiai. Paros skrydžių tvarkaraščių planavimo tvarka nėra reglamentuota, nenumatytos paros skrydžių tvarkaraščių planavimo taisyklės ar techninis reglamentas. Atleidžiant ieškovą iš darbo nebuvo atsižvelgta į argumentus ir paaiškinimus dėl pareigų vykdymo, dėl pastangų organizuoti tiek keleivių įlaipinimo tvarką, tiek skrydžių planavimą taip, kad būtų kuo mažesnės sąnaudos, kad visi veiksmai būtų sprendžiami operatyviai ir praktiškai. Ieškovas buvo diskriminuojamas dėl savo amžiaus, kadangi darbdavys per neilgą laiką skyrė nepateisinamai daug nuobaudų, nors ieškovas dirbo gerai. Darbo ginčų komisija, nagrinėdama ieškovo ginčus, visiškai nevertino ir nenustatinėjo drausminei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, nestabilumo jausmu dėl darbo, neužtikrintumu dėl ateities (t. I, b. l. 1-2; t. II, b. l. 151-153).

6Atsakovas VĮ Lietuvos oro uostai prašė ieškinius atmesti. Paaiškino, kad ieškovas nuolat sistemingai nesilaikė darbo funkcijas apibrėžiančių įmonės vidaus teisės aktų, paros skrydžių tvarkaraščių sudarymo principų. 2014-02-03 įsakymu ieškovui skirta drausminė nuobauda – papeikimas, kadangi ieškovas iškart po pakartotinio 2013-12-31 įvykusio paros skrydžių tvarkaraščio sudarymo principų aptarimo, 2014-01-04 netinkamai suplanavo 2014-01-05 paros skrydžių tvarkaraštį, nesudarė galimybės įlaipinti išvykstančių keleivių tuo laiku kaip numatyta skrydžių tvarkaraštyje, sudarė galimybę susikirsti išvykstantiems ir atvykstantiems keleiviams, sudarydamas galimybę įvykti aviacijos saugumo bei valstybės sienos kirtimo procedūrų pažeidimams dėl atsakovo kaltės. Skrydžių tvarkaraščių sudarymo taisyklės nėra sudėtos į vieną dokumentą, nes sudarant tvarkaraštį reikia vadovautis tuo metu esančia situacija ir surašyti visus galimus ir įmanomus paros skrydžių tvarkaraščio variantus į vieną dokumentą nėra įmanoma. Ieškovas per ilgą savo darbo oro uoste patirtį, privalėjo žinoti ir išmanyti tam tikras elementarias paros skrydžių tvarkaraščio planavimo taisykles, pvz., kad keleiviai, skrendantys skirtingais reisais tuo pačiu metu negali būti įlaipinami per tuos pačius įlaipinimo vartus. Tuo tarpu paros skrydžių tvarkaraštyje, kurį ieškovas sudarė 2014-01-04, planuodamas 2014-01-05 skrydžių aptarnavimą, tiek skrydžiui LT901 į Londoną, tiek skrydžiui LTB2802 į Minską, vykstantiems tuo pat metu, buvo numatyti tie patys įlaipinimo vartai. Tai reiškia, kad kažkurio skrydžio keleiviai turėtų būti įlaipinami anksčiau, o vėliau laipinamų keleivių užtrukęs laipinimas gali lemti skrydžio vėlavimą. Pagal ieškovo sudarytą tvarkaraštį neaišku, kuri antžeminį aptarnavimą atliekanti įmonė turėtų pirmiausia naudotis prieiga prie įlaipinimo vartų. Ieškovo pareiginių nuostatų 4.2 punkte nustatyta, kad keleivių aptarnavimo specialistas racionaliai paskirsto keleivių įlaipinimo vartus ir sterilių zonų apkrovimą. Tų pačių įlaipinimo vartų suteikimas skirtingiems skrydžiams, vykstantiems tuo pačiu metu, sudarant sąlygas sumaiščiai tarp skrydžius aptarnaujančių kompanijų kilti, negali būti vertinamas kaip racionalus įlaipinimo vartų paskirstymas. Atvykstantiems keleiviams iš Milano skrydžiu W68052 (Šengeno sutarties šalis) ir išvykstantiems į Londoną skrydžiu W6805 (ne Šengeno šalis) ieškovo 2014-01-04 sudarytame tvarkaraštyje buvo suplanuotas tas pats 48 bokštelis ir atvykstantiems ir išvykstantiems keleiviams, nors tokių keleivių susikirtimas yra draudžiamas dėl aviacijos saugumo ir pasienio saugos procedūrų. Draudimas naudoti tą patį bokštelį Šengeno ir ne Šengeno šalių keleiviams yra numatytas atsakovo 2011-06-06 įsakymu Nr. 1R-194 patvirtintos VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto srautų valdymo sistemos operatoriaus sąveikos technologijos 4 punkte (Sąveikos technologija). Su šiuo įsakymu ieškovas buvo supažindintas 2011-06-14, pakartotinai – 2013-12-31. Ieškovo pareiginių nuostatų 4.2 punkte taip pat nustatyta pareiga planuoti ir atsakyti už atvykstančių ir išvykstančių keleivių srautų judėjimą. Išvykstantiems keleiviams skrydžiu FR7149 į Dubliną (ne Šengeno šalis) ieškovas suplanavo A10 keleivių įlaipinimo vartus ir A9A10 keleivių išėjimo vietą, kai tuo pat metu išvykstantys keleiviai skrydžiu SK 739 į Stokholmą (Šengeno šalis) laipinami per A11 keleivių įlaipinimo vartus pro A11 išėjimo duris. Tokiu būdu sudaromos sąlygos 48 bokštelyje susikirsti ne tik skirtingais orlaiviais išvykstantiems keleiviams, bet ir Šengeno ir ne Šengeno šalių keleiviams, kas yra draudžiama pagal Sąveikos technologiją bei ieškovo pareiginius nuostatus. 2014-01-05 skrydžiai vyko be sutrikimų, nes ieškovo sudarytą tvarkaraštį pataisė ieškovo pamainai pasibaigus jį pakeitusi ir ieškovo klaidas pastebėjusi keleivių aptarnavimo specialistė. 2014-02-12 įsakymu skirta drausminės nuobaudos – papeikimas už tai, jog planuodamas 2014-01-12 paros skrydžių tvarkaraštį, ieškovas numatė oro linijų bendrovės Wizz Air orlaivio pastatymą 45 orlaivių stovėjimo aikštelėje nuo 16.15 val. iki kitos dienos ryto, o jam stovint aikštelėje, oro linijų bendrovės Ryanair orlaivis turėjo būti pastatomas į 46A aikštelę 20.10 val. ir iš jos išriedėti 20.35 val. Analogiška situacija suplanuota tos pačios dienos oro linijų bendrovės Ryanair skrydžiams į Oslą, kai orlaivis į 46A aikštelę (45 orlaivių stovėjimo aikštelėje stovint Wizz Air orlaiviui) turėjo būti pastatomas 21.50 val. ir iš jos išriedėti 22.15 val. Tačiau orlaiviai į 46A ir 45 aikšteles gali būti statomi, jei orlaiviui iš 46A aikštelės nereiks pajudėti anksčiau nei orlaiviui iš 45 aikštelės. Taigi dėl netinkamo ieškovo pareigų atlikimo orlaiviai galėjo susidurti. 2014-04-18 įsakymu ieškovui paskirta nuobauda – atleidimas iš darbo už tai, kad jis, sudarydamas 2014-04-05 paros skrydžių tvarkaraštį, padarė klaidų, t. y. neteisingai numatė keleivių iš Vienos skrydžiu OS833 išlaipinimo vietą, kurioje tokio tipo orlaivis nestatomas. Taip pat keleiviams, vykstantiems į Tel Avivą skrydžiu W68093 suplanavo A10 įlaipinimo vartus ir A9A10 išėjimo duris, nors šiam skrydžiui taikomi specialūs reikalavimai su papildomomis aviacijos saugumo procedūromis naudojant specialiai pritaikytus A8/1 įlaipinimo vartus ir A8/1 išėjimo duris. Esant laisvai atvykstančiųjų keleivių išlaipinimo vietai A6A7 pro 47 bokštelį, ieškovas suplanavo atvykstantiems keleiviams iš Hurgados skrydžiu S53206 ir Minsko B2803 A9A10 keleivių išlaipinimo vietą pro 48 bokštelį, kai tuo pat metu 48 bokštelyje kaupiami išvykstantys keleiviai į Kijevą skrydžiui WU6278, tuo pažeidžiant Sąveikos technologiją. Ieškovui iki drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo buvo skirtos galiojančios keturios drausminės nuobaudos (skirtos 2013-05-10, 2013-08-22, 2014-02-03 ir 2014-02-12) (t. I, b. l. 16-25).

7II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-05 sprendimu ieškovo V. V. ieškinius atmetė; paliko galioti 2014 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-2043, priimtą darbo byloje Nr. APS-36-6282/2014 pagal V. V. prašymus; paliko galioti 2014 m. vasario 3 d. VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 2P-24 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ V. V. skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą; paliko galioti 2014 m. vasario 12 d. VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 2P-30 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ V. V. skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą; paliko galioti 2014 m. balandžio 18 d. VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 2P-62 „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo V. V.“ V. V. skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

9Teismas nustatė, kad ieškovui V. V., Tarptautinio Vilniaus oro uosto Operatyvinio valdymo grupės keleivių aptarnavimo specialistui, atsakovo VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ generalinio direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 2P-24 buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad ieškovas 2014 m. sausio 4 d. netinkamai atliko savo pareigas, t. y. netinkamai suplanavo 2014 m. sausio 5 d. paros skrydžių tvarkaraštį bei atvykstančių ir išvykstančių keleivių srautų judėjimą, nesudarė galimybės įlaipinti išvykstančių keleivių į Londoną ir Minską tuo pačiu laiku kaip numatyta skrydžių tvarkaraštyje, sudarė galimybę susiskirstyti išvykstantiems keleiviams į Dubliną ir atvykstantiems keleiviams iš Milano, išvykstantiems keleiviams į Dubliną ir į Stokholmą, tuo sudarydamas sąlygas įvykti rimtiems aviacijos saugumo reikalavimų bei Valstybės sienos kirtimo procedūrų pažeidimams, nes visi išvykstantys keleiviai turėtų būti grąžinti aviacijos saugumo procedūroms atlikti iš naujo, o tai lemtų visų tuo metu vykdomų išvykstančių skrydžių vėlavimą dėl VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto kaltės. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas nepagrįstai ginasi skrydžių planavimo tvarkos reglamento nebuvimu, kadangi kiti vidaus norminiai aktai, taisyklės, kurie ieškovui buvo žinomi ir suprantami, aiškiai parodo, kokių reikalavimų turi laikytis skrydžių planavimą organizuojantis keleivių aptarnavimo specialistas, kad nebūtų pažeisti aviacijos saugumo ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos reikalavimai. VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinio direktoriaus 2011 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1R-194 patvirtintame VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto srautų valdymo sistemos operatoriaus sąveikos technologijos 4.2 punkto 2 dalyje nustatyta, jog Šengeno ir ne Šengeno šalių keleivių atvykimui/išvykimui tuo pat metu draudžiama naudoti tuos pačius bokštelius. 2012 m. liepos 24 d. VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1R-206 patvirtinta VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto tarnybų, aprūpinančių skrydžius Vilniaus oro uoste, sąveikos technologija, kurioje, be kita ko, reglamentuotas paros skrydžių sudarymas, taip pat išvykstančių ir atvykstančių keleivių aptarnavimas. Ieškovo pareiginiuose nuostatuose, tarp nurodomų priskirtų funkcijų Operatyvinio valdymo grupės keleivių aptarnavimo specialistui, numatyta, jog organizuoja išvykstančių ir atvykstančių keleivių aptarnavimą bei atsako už kokybišką aptarnavimo vykdymą; planuoja ir atsako už atvykstančių ir išvykstančių keleivių srautų judėjimą, racionaliai paskirsto keleivių įlaipinimo vartus ir sterilių zonų apkrovimą; kontroliuoja ir atsakovo už paros skrydžių tvarkaraščio paruošimą sekančiai dienai, tikrina, kaip tvarkaraštis pateiktas Vilniaus oro uosto užkardos, oro uosto muitinės, Aviacijos saugumo departamento Oro uosto saugumo darbuotojams ir kitiems asmenims, kurie vykdo keleivių aptarnavimo funkcijas (4.1. – 4.3. punktai). Pagal byloje nustatytas aplinkybes, kurios atitinka atsakovo rašytiniuose įrodymuose išdėstytus faktus, taip pat patvirtintos liudytojo R. A. parodymais, teismas padarė išvadą, jog ieškovas padarė drausminį pažeidimą, už kurį jam pagrįstai buvo skirta nuobauda – papeikimas. Ieškovui prieš tai, metų laikotarpyje jau buvo skirtos nuobaudos, todėl darbdavys parinko nuobaudą, atsižvelgdamas į darbuotojo elgesį, į tai, kad tai buvo nebe pirmas kartas, kai darbuotojas nusižengia darbo drausmei.

10Atsakovo 2014 m. vasario 12 d. įsakymu ieškovui buvo paskirta dar viena drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad ieškovas 2014 m. sausio 11 d. netinkamai atliko savo pareigas, t. y. netinkamai suplanavo 2014 m. sausio 12 d. paros skrydžių tvarkaraštį, operatyviai jo nepakoregavo bei sudarė galimybę įvykti saugos įvykiui – orlaivių susidūrimui, Raynair oro linijų orlaiviui ruošiantis pajudėti iš 46A orlaivių stovėjimo aikštelės, o Wizzair orlaiviui stovint 45 orlaivių stovėjimo aikštelėje, o tai yra draudžiama pagal VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto reikalavimus dėl galimo orlaivių susidūrimo. Tokiu atveju, orlaivis turėtų būti pašalintas iš stovėjimo aikštelės vilkiko pagalba, bet ši paslauga nėra numatyta Raynair oro linijų bendrovės skrydžiams, todėl trikdytų suplanuotus aptarnavimo procesus bei sukeltų papildomus nenumatytus kaštus ir skrydžių vėlavimą dėl VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto kaltės. Teismas atsižvelgdamas į atsakovo atsiliepime dėl šios nuobaudos išdėstytus argumentus, taip pat ieškovo 2014-01-23 pasiaiškinime atsakovui išdėstytas aplinkybes, vertindamas įrodymų visetą, pripažino, jog ieškovui buvo žinomi orlaivių pastatymo į 45 ir 46A aikšteles apribojimai ir taisyklės. Teismas iš ieškovo paaiškinimų atsakovui sprendė, jog ieškovas ne netyčia, o sąmoningai (kaip nurodoma pasiaiškinime, „kodėl negalima būtų suplanuoti reiso į Dortmundą į 45 aikštelę keleivių patogumui“) parinko šias aikšteles orlaivių pastatymui, nerūpestingai sudarydamas galimybę įvykti saugos įvykiui. Dėl tokio suplanavimo antžeminės skrydžių aptarnavimo tarnyba UAB „Litcargus“ turėjo suteikti Ryanair oro bendrovei nenumatytą, mokamą, orlaivio buksyravimo paslaugą. Savo aplaidžiu pareigų vykdymu ieškovas pažeidė OVG keleivių aptarnavimo specialisto pareiginius nuostatus. Prieš tai ieškovui turint galiojančias ankstesnes nuobaudas, jam vėl buvo skirta nuobauda – papeikimas. Todėl teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo šių dviejų nuobaudų – papeikimų pripažinti neteisėtomis ir nepagrįstomis ir jas naikinti, darbdaviui įrodžius jų skyrimo pagrįstumą, ieškovui padarius ne vienkartinius darbo drausmės pažeidimus, tinkamai nevykdant pareiginiuose nuostatuose įtvirtintų funkcijų.

11Atsakovo VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ generalinio direktoriaus 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už tai, jog nerūpestingai atliko darbo pareigas, sistemingai pažeidinėjo darbo drausmę, nepaisė teisėtų tiesioginio vadovo nurodymų, kai prieš tai jam per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, bei dėl 2014 m. balandžio 4 d. netinkamai suplanuoto paros skrydžių tvarkaraščio. Netinkamai sudarytas skrydžių tvarkaraštis (jei jo būtų buvę laikomasi) sudarė prielaidas susikirsti atvykstančių ir išvykstančių keleivių srautams; jame buvo suplanuota netinkama orlaivio pastatymo aikštelė, netinkanti tam orlaivio tipui (skrydis iš Vienos Nr. OS833); nesudaryta galimybė įlaipinti išvykstančius keleivius į Tel Avivą (skrydžio Nr. W68093), užtikrinant aviacijos saugumo reikalavimus (pagal atskirą susitarimą su Wizz Air oro linijų bendrove numatyta, kad išvykstantys keleiviai turi ne tik praeiti bendrąsias aviacijos saugumo patikros procedūras, bet ir būti patikrinti prieš pat laipinant į orlaivį); sudarė galimybę susikirsti Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančias aviacijos saugumo patikros procedūras praėjusiems išvykstantiems keleiviams į Kijevą (skrydžio Nr. WU6278) ir Europos Sąjungos standartų atitinkančių aviacijos saugumo procedūrų nepraėjusiems atvykstantiems keleiviams iš trečiųjų šalių – Minsko (skrydžio Nr. B2803) ir Hurgados (skrydžio Nr. S53206), kadangi jiems buvo numatytas tas pats 48 bokštelis. Iš rašytinės bylos medžiagos, taip pat šalių paaiškinimų ir liudytojo parodymų teismas sprendė, jog ieškovas iš tiesų netinkamai suplanavo skrydžių tvarkaraštį, nepaisydamas tam tikrų specialių reikalavimų išvykstantiems į Tel Avivą keleiviams, o planuodamas išlaipinimo vietas atvykstantiems keleiviams iš Hurgados ir Minsko, bei išvykstantiems į Kijevą, sudarė galimybes susikirsti atvykstančių ir išvykstančių keleivių srautams. Savo aplaidžiais veiksmais ieškovas pažeidė keleivių aptarnavimo specialisto pareiginius nuostatus, nepaisė VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto srautų valdymo sistemos operatoriaus sąveikos technologijos 4 punkto dėl Šengeno ir ne Šengeno šalių keleivių atvykimo/išvykimo taisyklių reikalavimų, kaip tai ir nurodyta 2014-04-18 darbdavio įsakyme dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo. Teismas sprendė, jog atsakovas įrodė, kad ieškovui skirtos drausminės nuobaudos pagrįstai už atsakovo vidaus norminių aktų pažeidimus, darbo funkcijų aplaidų vykdymą, dėl ko darbdaviui galėjo kilti ne tik reali materialinė žala, bet ir aviacinės saugos reikalavimų pažeidimai. Spręsdamas dėl įrodomųjų faktų, ar ieškovo veiksmai, susiję su paros skrydžių planavimu ir keleivių aptarnavimo organizavimu, srautų paskirstymu, kitų vidaus lokaliniuose norminiuose aktuose nurodytų pareigų netinkamu vykdymu, gali būti vertinami kaip DK 234 str. reglamentuotas darbo drausmės pažeidimas, teismas padarė išvadą, jog atsakovas, vykdydamas civilinio proceso pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis rėmėsi kaip savo atsikirtimų pagrindu, tinkamai įrodė, jog darbuotojui buvo parinktos adekvačios nuobaudos, pagal jo padarytus darbo drausmės pažeidimus, darbdavys nepažeidė drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos (DK 240 – 241 str.). Paskutinė drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pritaikyta įvertinus darbuotojo ankstesnes galiojančias nuobaudas, kurių teisėtumas tikrintas ir teismine tvarka. Teismas pažymėjo, jog ieškovas su visais įmonės vidaus norminais aktais buvo tinkamai supažindintas, papildomai apmokytas pagal 2013 m. gruodžio mėnesį darbdavio priimtą įsakymą. Nurodė, jog į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina šie juridiniai faktai: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti. Sprendė, jog šie visi faktai byloje neginčytai nustatyti ir įrodyti, darbdavio kaltės dėl ieškovo netinkamo ar neteisėto atleidimo iš darbo nėra. Todėl darbo sutarties nutraukimą dėl nerūpestingai atliekamų pareigų, kai darbuotojui per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos pripažino teisėtu (DK 136str. 3 d. 1 p.), nes atsakovas laikėsi drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Kadangi atmesti pagrindiniai ieškovo reikalavimai, atitinkamai nebuvo tenkinti išvestiniai reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, procesinių palūkanų bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

12III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI

13I. V. V. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad teismas padarė klaidingą išvadą, jog drausminė atsakomybė ieškovui pritaikyta esant atsakomybės pagrindams ir sąlygoms bei laikantis Darbo Kodekse nustatytos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos. Atsakovas ruošdamas drausminės atsakomybės bylas sistemingai ir grubiai pažeidinėja DK 240 straipsnio1 dalies nuostatą, pagal kurią darbdavio vadovas prieš skirdamas drausminę nuobaudą privalo raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo; darbdavio rašte turi būti nurodytas protingas terminas darbuotojui pateikti paaiškinimą raštu, padaryti darbo drausmės pažeidimai, dėl kurių darbuotojas turi pateikti paaiškinimus, pasiūlymas darbuotojui pasiaiškinime nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės atsakomybės taikymui. Ieškovo 2014-04-14 rašytinis pasiaiškinimas Nr. 6R-1179 duotas atsakovo Infrastruktūros departamento Operatyvinio valdymo grupės vadovui R. A., kuris nėra asmuo, įgalintas skirti drausminę nuobaudą. Todėl tokiam asmeniui pateiktas pasiaiškinimas negali būti prilyginamas pasiaiškinimams darbdavio oro uosto generaliniam direktoriui, ruošiančiam drausminės atsakomybės bylą. Darbuotojo pasiaiškinimai, duoti generaliniam direktoriui, vertinami kaip rašytiniai įrodymai. Taip pat toks pasiaiškinimas yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija, kurios nepaisymas trukdo tinkamai ištirti darbo drausmės pažeidimą ir drausminės nuobaudos skyrimo sąlygas bei parinkti drausminę nuobaudą. Pagal DK 297 straipsnio 3 dalį pagrindas pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu yra ne tik darbuotojo atleidimas iš darbo be teisėto pagrindo, bet ir įstatymų nustatytos tvarkos pažeidimas. Tačiau nei Darbo ginčų komisija, nei teismas nenagrinėjo ieškovo atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimo, o atsakovas neįrodė, kad laikėsi drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos. Atsakovas net nepateikė įrodymų, jog turi nusistatęs drausminių nuobaudų skyrimo tvarką. Todėl darbuotojo atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimas yra savarankiškas pagrindas pripažinti ieškovo atleidimą neteisėtu (DK 240 str.). Darbovietėje nėra sudarytas skrydžių planavimo tvarkos reglamentas, todėl neaišku už ką ieškovui taikyta drausminė atsakomybė. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovas nepagrįstai ginasi skrydžių planavimo tvarkos nebuvimu, kadangi kiti vidaus norminiai aktai aiškiai parodo kokių reikalavimų turėjo laikytis ieškovas. Tačiau kituose norminiuose aktuose nėra tokių specifinių žinių, kuriomis remiantis būtų galima sudarinėti paros skrydžių tvarkaraščius. Šiuo klausimu ieškovo pareiginėje instrukcijoje pareigos apibrėžtos abstrakčiai (4.3 punktas), todėl ieškovas šias darbo funkcijas atlieka kaip supranta. Apskritai rašytinio paros skrydžių tvarkaraščio tikslumas yra nepagrįstai suabsoliutinamas, kadangi didesnę reikšmę turi elektroninis skrydžių tvarkaraštis realiam laike, kurio duomenys pastoviai kinta dėl įvairių aplinkybių. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog tinkamai apmokė ieškovą ar kitaip supažindino su paros skrydžių tvarkaraščio sudarymo taisyklėmis. Ieškovui nuo 2009 m. dirbant terminalo pamainos viršininku, be ieškovo sutikimo, į pareiginius nuostatus buvo įrašyta terminalo pamainos viršininkui nebūdinga funkcija, terminalo keleivių aptarnavimo specialistams nesant darbe, prireikus, tvarkyti bei koreguoti paros skrydžių tvarkaraščius. Atsakovas įsipareigojo pravesti apmokymus šiuo klausimu, tačiau iki šiol įsipareigojimų neįvykdė. Nors atsakovas tvirtina, kad 2013-12-09 išleido įsakymą Nr. 2P-189 konkrečiai ieškovui dėl papildomo apmokymo ir supažindinimo su įmonės galiojančiomis tvarkomis ir taisyklėmis, tačiau iš įsakymo turinio matyti, jog ieškovas nebuvo supažindintas su paros skrydžių tvarkaraščio planavimo taisyklėmis ar reglamentu. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas nerūpestingai vykdė savo pareigas, nesigilindamas į reglamentuotas keleivių įlaipinimo/išlaipinimo tvarka, organizavo keleivių srautų judėjimą taip, kad sudarė galimybę susikirsti negalimiems keleivių srautams, kaip tai reglamentuota atsakovo 2011-06-06 įsakymu Nr. 1R-194 patvirtintos VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto srautų valdymo sistemos operatoriaus sąveikos technologijos 4.2 punktas (Šengeno ir ne Šengeno šalių keleivių atvykimui/išvykimui tuo pat metu draudžiama naudoti tuos pačius bokštelius). Srautų valdymo sistemos operatoriaus pareigybė nėra atsakovo pareigybė, kadangi srautų valdymo sistemos operatoriaus darbo funkcijas atlieka UAB „Baltic Ground Services“ pagal savo lokalinius aktus. Todėl atsakovo Sąveikos technologija yra parašyta srautų valdymo sistemos operatoriui, bet ne Operatyvinės valdymo grupės keleivių aptarnavimo specialistui ir nėra niekaip susieta su paros skrydžių tvarkaraščio sudarymu. Nežiūrint į tai, teismui buvo paaiškinta, jog 2014-01-05 (už ką 2014-02-03 buvo paskirtas papeikimas) joks keleivių susimaišymas neįvyko, laiko tarpas tarp skrydžių sudarė 46 minutes ir buvo daugiau nei pakankamas išvykstančių keleivių aptarnavimo operacijoms atlikti. Atsakovo pareiga konkrečiai nustatyti laiko tarpą tarp skrydžių, kuris atitiktų sąvoką „tuo pat metu“. Kadangi toks reglamentavimas niekur nenustatytas, todėl ieškovas nepagrįstas apkaltintas pažeidusiu darbo drausmę.

142014-02-12 atsakovo įsakymu drausminė nuobauda – papeikimas, taip pat paskirta nepagrįstai. Byloje esantis įrodymas „Orlaivių, kuriuos galima statyti, atsižvelgiant į orlaivių stovėjimo aikštelių išmatavimus ir dangos klasifikacinius skaičius sąrašas“ rodo, kad jame nenurodyta jokių apribojimų dėl orlaivių statymo prie 45 galerijos ir į 46A aikštelę sudarant paros skrydžių planus. Pats OVG vadovas 2014-02-10 tarnybiniame pranešime Nr. 6R-537 nurodė, kad 45 ir 46A orlaivių stovėjimo aikštelių parametrai atitinka visus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų nenaudoti sudarant paros skrydžių tvarkaraštį. Todėl atsakomybė tenka atsakovui, kuris ruošdamasis priiminėti pigių skrydžių bendrovių lėktuvus, netinkamai suprojektavo šioms bendrovėms skirtas orlaivių statymo aikšteles. Dėl kitų oro uosto pigių skrydžių bendrovėms skirtų orlaivių stovėjimo aikštelių tokių nesusipratimų nekyla, nes jos suprojektuotos teisingai, įvertinus orlaivių stovėjimo aikštelių išmatavimus. Taigi atsakovo pareiga ir buvo nustatyti orlaivių statymo ir judėjimo apribojimus, kad ieškovui, sudarant paros skrydžių tvarkaraščius, visuomet būtų aišku kokį sprendimą priimti (DK 227 str. 1 d., 229-232 str.). Tačiau nei Darbo ginčų komisija nei teismas, tirdami darbo drausmės pažeidimo aplinkybes, netyrė ar ieškovas buvo tinkamai supažindintas su apribojimais ir taisyklėmis ar atsakovas laikėsi atitinkamų DK straipsnių reikalavimų.

15Dėl 2014-04-05 (o ne 2014-04-04 kaip nurodyta sprendime) ieškovo sudaryto paros skrydžių tvarkaraščio ieškovas jokių pretenzijų negavo, skrydžių sutrikimų nebuvo, o atsakovas neįrodė, jog atsirado neigiamų padarinių. Apie sudarytą tvarkaraštį buvo pranešta visiems suinteresuotiems asmenims, kaip tai numatyta atsakovo 2012-07-24 įsakymu Nr. 1R-206 patvirtintos VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto tarnybų aprūpinančių skrydžius Vilniaus oro uoste sąveikos technologijos 15.2 punkte. Paros skrydžių tvarkaraščio duomenys gali būti keičiami priklausomai nuo susiklosčiusių skrydžių eigos aplinkybių, todėl negalima vienus duomenis pirmiau suplanuotus, paskui juos keičiant laikyti, jog pirmiau suplanuoti duomenys yra klaidingi ir tai laikoma darbo drausmės pažeidimu. 2014-04-18 įsakyme dėl atleidimo iš darbo atsakovas nepagrįstai kaltina ieškovą, jog nebuvo sudaryta galimybė įlaipinti išvykstančius keleivius į Tel Avivą, užtikrinant aviacijos saugumo reikalavimus (išvykstantys keleiviai turi ne tik praeiti bendrąsias aviacijos saugumo patikros procedūras, bet ir būti patikrinti prieš pat laipinant į orlaivį). Paros skrydžių tvarkaraščio sudarymo nereglamentuoja joks lokalinis norminis teisės aktas, todėl ieškovas, vykdydamas darbines funkcijas, laisvai pasirinko skrydžių planų sudarymą pagal atsakovo turimas technines galimybes. Įsakyme nurodytu atveju ieškovas suplanavo orlaivio stovėjimo aikštelę ir įlaipinimo vartus, prie kurių įrengta keleivių patikros įranga, užtikrinanti keleivių aviacinio saugumo reikalavimus. Papildomoms aviacijos saugumo procedūroms toks planavimas nemaišo. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas savo aplaidžiais veiksmais pažeidė keleivių aptarnavimo specialisto pareiginius nuostatus bei nepaisė atsakovo oro uosto srautų valdymo sistemos operatoriaus sąveikos technologijos 4 punktonuostatų dėl Šengeno ir ne Šengeno šalių keleivių atvykimo/išvykimo taisyklių reikalavimų. Atsakovo keleivių terminale įrengta srautų valdymo sistema, skirta automatizuotam durų valdymui iš tam tikros darbo vietos. Šios sistemos valdymui numatyta srautų valdymo operatoriaus (durininko) pareigybė, kuri yra numatyta UAB „Baltic Ground Services“ etatuose, kurių darbą ir reglamentuoja nurodyta technologija. Teismas tikrindamas ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – pagrįstumą vertino tik patį pažeidimo faktą – neteisėtus darbuotojo veiksmus, t. y. ieškovo nerūpestingai atliekamas darbo pareigas, sistemingą darbo drausmės pažeidinėjimą, nepaisymą teisėtų tiesioginio vadovo nurodymų, kai prieš tai jam per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, bei dėl 2014 m. balandžio 4 d. netinkamai suplanuoto paros skrydžių tvarkaraščio, kurio ieškovas neplanavo. Tačiau darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika) yra vienas iš darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų. Tuo tarpu darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos, kurių teismas nenustatinėjo. Todėl drausminės atsakomybės taikymas ieškovui negalimas (t. III, b. l. 1-4).

16Atsakovas VĮ Lietuvos oro uostai atsiliepimu prašo ieškovo V. V. apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad drausmines nuobaudas ieškovui skyrė laikydamasis DK nustatytos tvarkos, ieškovui visais atvejais buvo atskleista, kad atliekamas tyrimas dėl konkrečių jo veiksmų/neveikimo ir siūlyta teikti išsamius paaiškinimus, galinčius turėti reikšmės sprendžiant dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Byloje yra atsakovo Infrastuktūros departamento nuostatai, patvirtinti 2010 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 1R-388, kurių 7.5 punkte numatyta Infrastuktūros departamento direktoriaus teisė raštu reikalauti, kad jam pavaldūs darbuotojai pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Tokią savo teisę, kaip matyti iš Operatyvinio valdymo grupės vadovo tarnybinių pranešimų turinio, sprendžiant klausimą dėl drausminių nuobaudų skyrimo ieškovui, Infrastruktūros departamento direktorius perleido Operatyvinio valdymo grupės vadovui. Visuose Operatyvinio valdymo grupės vadovo ieškovui teiktuose nurodymuose pasiaiškinti yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti konkretūs veiksmai, dėl kurių darbuotojo prašoma pasiaiškinti. Ieškovo keliamas klausimas dėl atsakovo veiksmų pagal DK 240 str. tinkamo įforminimo jau buvo nagrinėtas ne tik Darbo ginčų komisijoje, bet ir civilinėse bylose. 2014 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2055-656/2014 bei 2014 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1573-619/2014 drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų ar neatitikimo DK 240 str. nenustatė, nors drausminės nuobaudos, kurių teisėtumas buvo kvestionuojamas, ieškovui buvo skirtos ta pačia tvarka kaip ir šios bylos ginčo dalyku esančios drausminės nuobaudos. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad tiesiogiai keleivių aptarnavimo specialistui neskirti lokalūs teisės aktai jam netaikomi. Paros skrydžių tvarkaraščių sudarymo reglamento nebuvimas iš esmės yra sąlygotas oro vežėjų vykdomų skrydžių dažnio pokyčių, oro uosto infrastruktūros (užimtumo ir pajėgumų bei kiekvieno vežėjo poreikių oro uosto skiriamai infrastruktūrai skirtumų. Nepaisant to, bendrieji tvarkaraščių planavimo principai išplaukia iš įmonės lokalių teisės aktų ir ieškovo pareiginių nuostatų. Ieškovas per ilgą savo darbo oro uoste patirtį privalėjo žinoti ir išmanyti tam tikras elementarias paros skrydžių tvarkaraščio planavimo taisykles, o taip pat ir elementarius oro uosto veikimo principus, kuriuos žino kiekvienas keleivis. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog nebuvo tinkamai įgyvendintas atsakovo 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. 2P-189, kuriuo ieškovo tiesioginiam vadovui Operatyvinio valdymo grupės vadovui buvo pavesta pakartotiniai supažindinti ieškovą su jo darbo funkcijas reguliuojančiais dokumentais ir žodžiu aptarti paros skrydžių tvarkaraščių planavimo principus. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paliudijo papildomus mokymus turėjęs atlikti asmuo, o tokiam liudijimui ieškovas neprieštaravo ir su juo sutiko, ieškovui buvo pakartotinai pateikti svarbiausi jo darbą reguliuojantys įmonės vidaus teisės aktai, duotas kelių dienų terminas su jais pakartotinai susipažinti ir ieškovo bei jo tiesioginio vadovo sutartu laiku buvo skirtas laikas pokalbiui dėl žodinio šių dokumentų bei paros skydžių tvarkaraščio sudarymų principų aptarimo, kurio metu ieškovui buvo sudarytos visos sąlygos išsiaiškinti jo darbe kylančius klausimus. Ginčydamas 2014 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 2P-24 skirtą drausminę nuobaudą ieškovas nepagrįstai teigia, kad jam išvykstančiam skrydžiui į Londoną W68005 ir atvykstančiam skrydžiui iš Milano W68052 suplanavus tą patį bokštelį nebuvo galimybių keleiviams susikirsti. Iš tikrųjų abu skrydžiai yra vykdomi to paties oro vežėjo Wizz Air, kuris tuo pačiu orlaiviu atskraidina keleivius iš Milano, juos išlaipina ir nedelsiant iškart į tą patį orlaivį sulaipina keleivius, vykstančiu į Londoną. Wizz Air, kaip ir kitų žemų kaštų bendrovių politika vykdant „apsisukimo“ skrydžius vienu orlaiviu yra tokia, kad jiems nenaudojamos keleivių laipinimo galerijos – išvykstantys keleiviai yra kaupiami bokštelyje (laiptinėje) ir atvykusiam orlaiviui išlaipinus keleivius iš orlaivio nedelsiant pradedamas keleivių įlaipinimas, t. y. bokštelio durys atidaromos ir keleiviai peronu keliauja iki orlaivio. Skyrus tą patį bokštelį keleivių laipinimui ir išlaipinimui, atvykusiems keleiviams priėjus prie bokštelio, kuriame sukaupti išvykstantys keleiviai ir atidarius duris, keleivių susimaišymas yra neišvengiamas. Apeliantas neginčija kito epizodo, už kurį jam skirta drausminė nuobauda vertinimo – būtent tų pačių įlaipinimo vartų tuo pat metu (8.30 val.) vykusiems skrydžiams į Londoną ir Minską skyrimo, todėl daroma išvada, jog su šiuo pažeidimu sutinka. Ginčydamas 2014 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 2P-30 skirtą drausminę nuobaudą ieškovas nepagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovui buvo žinomi orlaivių pastatymo į 45 ir 46A orlaivių pastatymo aikšteles taisyklės ir apribojimai. Ieškovas puikiai išmano orlaivių statymo aikštelių išplanavimą ir puikiai žino jų naudojimo apribojimus, o savo klaidą pripažino 2014 m. sausio 23 d. pasiaiškinime. Ginčydamas drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, ieškovas iš esmės grindžia vienintele aplinkybe – neįrodyta, kad dėl ieškovo pažeidimų atsirado neigiamų padarinių, skrydžiai vyko sklandžiai ir jokių sutrikimų nebuvo. Tačiau skrydžiai vyko sklandžiai tik dėl to, kad ieškovo 2014 m. balandžio 4 d. sudarytą kitos paros skrydžių tvarkaraštį pakoregavo ieškovo pamainai pasibaigus dirbusi keleivių aptarnavimo specialistė 2014 m. balandžio 5 d. ryte laiku spėjusi tvarkaraščio korektūrą išsiųsti oro uoste veikiančioms tarnyboms. Apeliantas teisingai nurodo, kad paros skrydžių tvarkaraščiai kinta ir yra koreguojami dėl vėluojančių, anksčiau atvykstančių ar išvis neplanuotų skrydžių. Tačiau skrydžių tvarkaraščiai neturi būti ir negali būti keičiami taisant akivaizdų keleivių aptarnavimo specialisto padarytą darbo broką, kadangi paros skrydžių tvarkaraščiais vadovaujasi daug oro uosto teritorijoje veikiančių subjektų, tvarkaraščio korekcijoms atlikti turi egzistuoti objektyvios priežastys – skrydžių intensyvumo pokytis. Apeliantas klaidina teismą dėl 48A aikštelės ir A10 įlaipinimo vartų suplanavimo skrydžiui į Tel Avivą, teigdamas, kad prie A10 įlaipinimo vartų yra įrengta aviacijos patikros įranga, todėl Wizz Air reikalavimas taikyti dvigubą aviacijos patikrą galėjo būti įgyvendintas. Iš tikrųjų metalo detektoriaus arka būtent ir buvo perkelta nuo A10 įlaipinimo vartų prie A8/1 įlaipinimo vartų ir dėl tos priežasties pakeistas nurodymas keleivių aptarnavimo specialistams dėl įlaipinimo vartų Wizz Air skrydžiams į Tel Avivą planavimo. Metalo detektoriaus arkos prie įlaipinimo vartų skiriamos tik dėl dvigubo aviacijos saugumo patikros reikalavimo, kuris taikomas vieninteliam skrydžiui. Įrenginėti metalo detektoriaus arkas prie visų ar kelių įlaipinimo vartų oro uostas neturi nei resursų, nei poreikio, nes metalo detektorių praeina visi keleiviai eidami per bendruosius civilinės aviacijos patikros postus (t. III, b. l. 7-12).

17IV. APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų CPK 329 straipsnyje kolegija nenustatė.

19Ginčas byloje yra kilęs dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo. Apeliantas teismo sprendimą kvestionuoja įvairiais aspektais nurodydamas, kad įmonėje nebuvo tinkamai reglamentuota darbo tvarka, netinkamai apibrėžtos darbuotojų darbo funkcijos ir reikalavimai darbuotojams, skiriant drausmines nuobaudas pažeista įstatymo nustatyta drausminių nuobaudų skyrimo tvarka. Dėl kiekvieno iš šių apeliacinio skundo motyvų teisėjų kolegija pasisako toliau.

20Dėl darbo tvarkos, darbuotojų darbo funkcijų ir reikalavimų darbuotojams reglamentavimo.

21Pasisakant dėl apelianto skundo motyvų, kad ieškovo darbo funkcijos nebuvo tinkamai apibrėžtos, darbo tvarka netinkamai reglamentuota dėl ko jam nebuvo aiškūs keliami reikalavimai, kad dėl blogos darbo organizacijos kai kurių funkcijų buvo neįmanoma tinkamai atlikti kolegija pažymi, kad su šiais apeliacinio skundo motyvais negalima sutikti. Kaip matyti iš byloje pateiktos darbo sutarties kopijos (t.1,b.l. 51-56) ieškovas buvo priimtas terminalo pamainos viršininko pareigoms nuo 1993 05 28, darbo sutartis performinta 1999 02 06. Nuo 2009 10 01 pervestas į gamybinės dispečerinės tarnybą, taip pat kaip keleivių aptarnavimo specialistas. Taigi, ginčo drausminių nuobaudų paskyrimo metu jis buvo pradirbęs atsakovo VĮ daugiau nei 20 metų, o keleivių aptarnavimo specialistu dirbo penkerius metus. Taigi, turėjo pakankamą patirtį tinkamai atlikti savo pareigas ieškovas, nesutikdamas su šiomis nuobaudomis nurodo jog jo netinkamu pareigų atlikimas sąlygotas tuo, kad darbovietėje nebuvo laiko paros skrydžių tvarkaraščio planavimo reglamento, kad darbdavys kaltina jį kaip darbuotoją darant paros skrydžių tvarkaraščio planavimo klaidas, tačiau nenurodo dokumento, kurio pagrindu ieškovas turėtų planuoti skrydžius, laikydamasis tam tikrų taisyklių, kad darbdavys vienašališkai pakeitė darbo sutarties sąlygas pavesdamas jam papildomas keleivių aptarnavimo specialisto pareigas.

22Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nors ieškovo funkcijos ir jo darbui keliami reikalavimai nebuvo išdėstyti viename dokumente, bet įvairiuose įmonės vidiniuose norminiuose dokumentuose, patvirtintuose atsakovo administracijos ieškovas su šiais reikalavimais bei savo darbo funkcijomis buvo supažindintas. Tai tokie norminiai aktai kaip:

23VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinio direktoriaus 2011 m. birželio 6 d. įsakymu Nr.1R-194 patvirtinta VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto srautų valdymo sistemos operatoriaus sąveikos technologija“ (toliau – Sąveikos technologija, Technologija) (t.2, b.l.46-50,);

242012 m. liepos 24 d. VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinio direktoriaus įsakymu Nr.1R-206 patvirtinta VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto tarnybų, aprūpinančių skrydžius Vilniaus oro uoste, sąveikos technologija;

25Gamybinės dispečerinės tarnybos keleivių aptarnavimo specialisto pareiginiai nuostatai (t.1, b.l. 57-64) ir kt.

26Be to, pažymėtina, kad 2013 metais apeliantui taip pat buvo skirtos dvi drausminės nuobaudos. Viena jų pastaba už tai, kad jis 2013 04 09, būdamas atsakingu už 22.30 val. iš Maskvos atvykusios Ministrą Pirmininką lydinčios delegacijos narių aptarnavimą, savo pareigas atliko nerūpestingai. Ieškovas buvo padavęs ieškinį dėl šios nuobaudos panaikinimo, tačiau išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-34206-852 Vilniaus apylinkės teismas 2013 12 23 sprendimu ieškinį atmetė (t.1,b.l. 100-117), o Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, ieškovo apeliacinį skundą 2014 06 30 nutartimi Civilinėje byloje Nr.2A-1573-619/2014 atmetė ir paliko galioti minėta pirmosios instancijos teismo sprendimą.

27Ieškovui taip pat buvo skirtas papeikimas už tai, kad jis 2013 08 06 netinkamai atliko savo pareigas, aptarnaudamas LSA salės klientą. Ieškovas buvo padavęs ieškinį dėl minėtos drausminės nuobaudos panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 03 17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 1456-631/14 (t.1, b.l. 151-155) ieškinį atmetė, ieškovas sprendimą skundė, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2014 09 03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2055-656/2014 apeliacinį skundą atmetė palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

28Po to kai ieškovas, kaip matyti iš OVG vadovo R. A. tarnybinio pranešimo (t.1,b.l. 161161-167) 2013 08 21 ir 2013 08 22 padarė klaidas sudarydamas paros skrydžių tvarkaraščius, atsakovas 2013 12 09 įsakymu Nr. 2P-189 nurodė drausminių nuobaudų apeliantui neskirti, bet įpareigojo OVG vadovą pakartotinai supažindinti ieškovą su įsakyme nurodytais dokumentais, liečiančiais jo darbinių funkcijų vykdymą, žodžiu aptarti minėtų dokumentų turinį juose nustatytas darbuotojo funkcijas, ypač atkreipiant dėmesį į paros skrydžių tvarkaraščių planavimo ir jau sudaryto paros skrydžių tvarkaraščio operatyvaus keitimo principus, būtinybę atskirti išvykstančių ir atvykstančių keleivių srautus, aviacijos saugumo nuostatas dėl keleivių, patikrintų pagal Europos Sąjungos aviacijos standartus atskyrimo nuo keleivių praėjusių aviacijos saugumo patikrinimo procedūras ne pagal Europos sąjungos nuostatas, keleivių srautus, kuriems turi būti atliekamos pasienio patikros procedūros atskyrimo nuo kitų keleivių srautų, labai svarbių asmenų aptarnavimo procedūras ir standartus bei kitas funkcijas, kurias atlieka OVG keleivių aptarnavimo specialistas. Minėtame įsakyme įvardijami visi dokumentai, kurių nuostatas ieškovas pažeidė šioje byloje nagrinėjamais darbo drausmės pažeidimais. Apelianto teiginį, kad minėtas įsakymas nebuvo įvykdytas paneigia liudytojo, atlikusio papildomus mokymus ieškovui parodymai pirmosios instancijos teisme, kuriems ieškovas neprieštaravo. Kadangi atsakovas yra padėjęs visas maksimalias pastangas ėmęsis papildomų priemonių papildomai supažindindamas ieškovą su jo pareigas ir funkcijas reglamentuojančiais aktais, darbo tvarka, tvarkaraščių sudarymo tvarka, atmetami ieškovo apeliacinio skundo argumentai neva jis negali būti atsakingas už pažeidimus dėl to, kad atsakovas nėra priėmęs skrydžių planavimo tvarkos reglamento, nes ieškovas ir nėra nubaustas už šio neegzistuojančio reglamento nuostatų nesilaikymą, o už konkrečiai papunkčiai įvardintų atsakovo vidaus norminių aktų, su kuriais apeliantas buvo papildomai supažindintas nuostatų nesilaikymą, todėl atmestinas apelianto teiginys neva jam neaišku už ką buvo nubaustas, įsakymuose dėl drausminių nuobaudų ieškovui skyrimo aiškiai įvardintos atsakovo vidinių aktų nuostatos, kurias apeliantas pažeidė. Ieškovas teigia jog šios nuostatos jam neaiškios tačiau nenurodo ko konkrečiai jis nesupranta, nepateikė jokių įrodymų, kad būtų kreipęsis į administraciją dėl jų išaiškinimo. Kolegija taip pat sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, kad ieškovas eilę metų dirbdamas oro uoste privalėjo žinoti ir išmanyti tam tikras elementarias paros skrydžių tvarkaraščio planavimo taisykles, o taip pat ir elementarius oro uosto veikimo principus, kuriuos žino kiekvienas keleivis.

29Dėl apeliacinio skundo argumentų liečiančių darbo drausmės pažeidimų pobūdį bei drausminių nuobaudų skyrimo tvarką

30Ieškovui atsakovo generalinio direktoriaus 2014 02 03 įsakymu Nr. 2P-24 buvo paskirta drausminė nuobauda už tai, kad jis2014 01 04 netinkamai atliko savo pareigas, t.y. netinkamai suplanavo 2014 01 05 paros skrydžių tvarkaraštį bei atvykstančių ir išvykstančių keleivių srautų judėjimą, nesudarė galimybės įlaipinti išvykstančių keleivių į Londoną ir Minską tuo pačiu laiku kaip numatyta skrydžių tvarkaraštyje, sudarė galimybę susiskirsti išvykstantiems keleiviams į Dubliną ir atvykstantiems keleiviams iš Milano, išvykstantiems keleiviams į Dubliną ir į Stokholmą, tuo sudarydamas sąlygas įvykti rimtiems aviacijos saugumo reikalavimų bei Valstybės sienos kirtimo procedūrų pažeidimams, nes visi išvykstantys keleiviai turėtų būti grąžinti aviacijos saugumo procedūroms atlikti iš naujo, o tai lemtų visų tuo metu vykdomų išvykstančių skrydžių vėlavimą dėl VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto kaltės (t,1, b.l. 29-30).

31Įsakyme įvardijamos konkrečios vidaus atsakovo vidinių aktų nuostatos, kurias savo veiksmais pažeidė ieškovas tai 2010 11 29 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. R-406 patgvirtintų OVG keleivių aptarnavimo specialisto pareiginių nuostatų 1.1.1,. 4.1.; 1.1. 2. 4.2. ;1.1.3. 4.3; 1.1.4. 4.13 punktų reikalavimai atsakovo generalinio direktoriaus 2011 06 06 įsakymu Nr. 1R-194 patvirtintų Oro uosto srautų valdymo sistemos operatoriaus sąveikos technologijos 4 punktas, kuris aiškiai numato jog draudžiama Šengeno ir ne Šengeno šalių keleivių atvykimui/ išvykimui naudoti tuos pačius bokštelius, išskyrus atvejus kai keleiviai atvyksta iš perono ir tuo metu vyksta keleivių įlaipinimas naudojant keleivių laipinimo galeriją. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nerūpestingai vykdė savo pareigas, nesigilindamas į reglamentuotas keleivių įlaipinimo/išlaipinimo tvarkas, organizavo keleivių srautų judėjimą taip, kad sudarė galimybes susikirsti keleivių srautams, kurie pagal minėtos technologijos nuostatas negali susikirsti.

32Pirmosios instancijos teismas išanalizavo ieškovo darbines funkcijas reguliuojančias atsakovo vidines normas ir pagrįstai priėjo išvados, kad ieškovo pareiginių nuostatų, normose, kurios nurodytos įsakyme dėl drausminės nuobaudos atsakovui skyrimo numatyta prie Operatyvinio valdymo grupės keleivių aptarnavimo specialisto funkcijų priskiriama išvykstančių ir atvykstančių keleivių aptarnavimo organizavimas bei atsakomybė už kokybišką aptarnavimo vykdymą; nurodyta kad šis specialistas planuoja ir atsako už atvykstančių ir išvykstančių keleivių srautų judėjimą, racionaliai paskirsto keleivių įlaipinimo vartus ir sterilių zonų apkrovimą; kontroliuoja ir atsakovo už paros skrydžių tvarkaraščio paruošimą sekančiai dienai, tikrina, kaip tvarkaraštis pateiktas Vilniaus oro uosto užkardos, oro uosto muitinės, Aviacijos saugumo departamento Oro uosto saugumo darbuotojams ir kitiems asmenims, kurie vykdo keleivių aptarnavimo funkcijas (4.1. – 4.3. punktai). Todėl ištyręs faktines bylos aplinkybes, kurios atitinka atsakovo rašytiniuose įrodymuose išdėstytus faktus (t.2,b.l.32-36), taip pat remdamasis liudytojo R. A. parodymais, teismas pagrįstai priėjo daro išvados, jog ieškovas padarė drausminį pažeidimą, už kurį jam pagrįstai buvo skirta nuobauda - papeikimas. Taip pat pagrįstai, atsižvelgęs į tai, kad ieškovui prieš tai, metų laikotarpyje jau buvo skirtos nuobaudos, konstatavo, kad darbdavys parinko nuobaudą, atsižvelgdamas į darbuotojo elgesį, į tai, kad tai buvo nebe pirmas kartas, kai darbuotojas nusižengia darbo drausmei.

33Atsakovo generalinio direktoriaus 2014 02 12 įsakymu Nr. 2P-30 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ ieškovui V. V. buvo paskirta dar viena drausminė nuobauda – papeikimas. Drausminė nuobauda skirta už tai, kad ieškovas 2014 m. sausio 11 d. netinkamai atliko savo pareigas, t.y. netinkamai suplanavo 2014 m. sausio 12 d. paros skrydžių tvarkaraštį, operatyviai jo nepakoregavo bei sudarė galimybę įvykti saugos įvykiui – orlaivių susidūrimui, Raynair oro linijų orlaiviui ruošiantis pajudėti iš 46A orlaivių stovėjimo aikštelės, o Wizzair orlaiviui stovint 45 orlaivių stovėjimo aikštelėje, kas draudžiama pagal VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto reikalavimus dėl galimo orlaivių susidūrimo. Tokiu atveju, orlaivis turėtų būti pašalintas iš stovėjimo aikštelės vilkiko pagalba, bet ši paslauga nėra numatyta Raynair oro linijų bendrovės skrydžiams, todėl trikdytų suplanuotus aptarnavimo procesus bei sukeltų papildomus nenumatytus kaštus ir skrydžių vėlavimą dėl VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto kaltės (t.2,b.l. 51-52).

34Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į ieškovo atsiliepime bei 2014-01-23 pasiaiškinime atsakovui išdėstytas aplinkybes (t.2b.l.77) priėjo pagrįstos išvados, kad ieškovui buvo žinomi orlaivių pastatymo į 45 ir 46A aikšteles apribojimai ir taisyklės. Taip pat, kad jis ne netyčia, o sąmoningai (kaip nurodoma pasiaiškinime, „kodėl negalima būtų suplanuoti reiso į Dortmundą į 45 aikštelę keleivių patogumui“) parinko šias aikšteles orlaivių pastatymui, nerūpestingai sudarydamas galimybę įvykti saugos įvykiui. Dėl tokio suplanavimo antžeminės skrydžių aptarnavimo tarnybos, konkrečiai UAB „Litcargus“, turėjo suteikti Ryanair oro bendrovei nenumatytą, mokamą, orlaivio buksyravimo paslaugą. Teismas sprendė, kad savo aplaidžiu pareigų vykdymu ieškovas pažeidė OVG keleivių aptarnavimo specialisto pareiginius nuostatus. Prieš tai ieškovui turint galiojančias ankstesnes nuobaudas, jam vėl buvo skirta nuobauda – papeikimas ir priėjo išvados, kad nėra pagrindo šių dviejų nuobaudų – papeikimų pripažinti neteisėtomis ir nepagrįstomis ir jas naikinti, darbdaviui įrodžius jų skyrimo pagrįstumą, ieškovui padarius ne vienkartinius darbo drausmės pažeidimus, tinkamai nevykdant pareiginiuose nuostatuose įtvirtintų funkcijų.

35Atsakovo generalinio direktoriaus 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 2P-62 „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo - skyrimo“ ieškovui V. V. buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (2014 m. balandžio 23 d.). Įsakyme nurodyta, kad drausminė nuobauda skiriama už tai, jog nerūpestingai atliekamos darbo pareigos, sistemingai pažeidinėjama darbo drausmė, nepaisoma teisėtų tiesioginio vadovo nurodymų, kai prieš tai jam per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, bei dėl to, kad 2014 04 05 paros skrydžių tvarkaraštis (jei jo būtų buvę laikomasi) sudarė prielaidas susikirsti atvykstančių ir išvykstančių keleivių srautams; jame buvo suplanuota netinkama orlaivio pastatymo aikštelė, netinkanti tam orlaivio tipui (skrydis iš Vienos Nr. OS833); nesudaryta galimybė įlaipinti išvykstančius keleivius į Tel Avivą (skrydžio Nr. W68093), užtikrinant aviacijos saugumo reikalavimus (pagal atskirą susitarimą su Wizz Air oro linijų bendrove numatyta, kad išvykstantys keleiviai turi ne tik praeiti bendrąsias aviacijos saugumo patikros procedūras, bet ir būti patikrinti prieš pat laipinant į orlaivį); sudarė galimybę susikirsti Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančias aviacijos saugumo patikros procedūras praėjusiems išvykstantiems keleiviams į Kijevą (skrydžio Nr. WU6278) ir Europos Sąjungos standartų atitinkančių aviacijos saugumo procedūrų nepraėjusiems atvykstantiems keleiviams iš trečiųjų šalių – Minsko (skrydžio Nr. B2803) ir Hurgados (skrydžio Nr. S53206), kadangi jiems buvo numatytas tas pats 48 bokštelis (t.2,b.l. 54-56). Nors ieškovas 2014-04-14 pasiaiškinime, savo kaltės ir pažeidimo nepripažino nurodydamas, kad nebuvo jokių nusiskundimų ar skrydžių sutrikimų (t.2, b.l.68-71). Teismas remdamasis bylos rašytine medžiaga, šalių paaiškinimais ir liudytojo parodymais pagrįstai sprendė, kad ieškovas iš tiesų netinkamai suplanavo skrydžių tvarkaraštį, nepaisydamas tam tikrų specialių reikalavimų išvykstantiems į Tel Avivą keleiviams, o planuodamas išlaipinimo vietas atvykstantiems keleiviams iš Hurgados ir Minsko, bei išvykstantiems į Kijevą, sudarė galimybes susikirsti atvykstančių ir išvykstančių keleivių srautams ir konstatavo, kad savo aplaidžiais veiksmais ieškovas pažeidė keleivių aptarnavimo specialisto pareiginius nuostatus, nepaisė VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto srautų valdymo sistemos operatoriaus sąveikos technologijos 4 punkto dėl Šengeno ir ne Šengeno šalių keleivių atvykimo/išvykimo taisyklių reikalavimų.

36Apelianto argumentai, kad paros tvarkaraščių klaidos neturi reikšmės, nes vėliau jie ne kartą keičiami pvz. vėluojant, kuriam nors reisų ar dėl kitokių aplinkybių, kad dėl šių klaidų nekilo neigiamų pasekmių nesudaro pagrindo naikinti pagrįstai paskirtų nuobaudų, nes pasekmių buvo išvengta jas laiku pastebėjus kitiems oro uosto darbuotojams, o tai, kad ieškovo sudarinėjami tvarkaraščiai kartais keičiami nepaneigia jo pareigos tinkamai vykdyti savo darbines funkcijas, kas ypač aktualu atsižvelgiant į atsakovo veiklos specifiškumą ir keleivių saugumą. Apelianto teiginys, kad darbdavys neteisėtai be jo sutikimo į pareiginius nuostatus įrašė pamainos viršininko pareigoms, kuriose jis dirbo nuo 2009 metų nebūdingas funkcijas terminalo keleivių aptarnavimo specialistų nesant darbe prireikus koreguoti ir tvarkyti paros skrydžių tvarkaraščius neatitinka tiesos kadangi apeliantas su darbdaviu yra sulygę dėl šių papildomų darbo sąlygų pakeisdami darbo sutarties sąlygas 2010 10 01 ką patvirtina apelianto parašas po sutarties sąlygų pakeitimu. (t.1,b.l.55).

37Iš to kas nurodyta kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta darbdavio veiksmų (neveikimo), kuriais būtų pažeistos darbdaviui DK 227 straipsnio 1 dalyje bei 229 straipsnyje numatytos pareigos užtikrinti darbo drausmę darbovietėje sudarant organizacines ir ekonomines sąlygas normaliam našiam darbui, tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų.

38DK 227 straipsnio 2 dalis 228 straipsnis numato, kad darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, gali būti taikomos drausminio poveikio priemonės, darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.

39DK 231,232 straipsniai numato, kad darbo drausmę gali reglamentuoti specialūs teisės aktai, kai kuriose šalies ūkio šakose ir srityse atskirų darbuotojų kategorijų darbo drausmę reglamentuoja įstatymai, drausmės statutai ir nuostatai ar kiti specialūs teisės aktai, o kai kuriose profesijose ir tarnybose, be darbo tvarkos taisyklių, drausmės statutų ir nuostatų, darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai. Darbo drausmės pažeidimo sąvoka apibrėžiama DK 234 straipsnyje nurodant, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbuotojo kaltė gali pasireikšti tiek tyčia tiek nerūpestingu neatsargiu, aplaidžiu pareigų atlikimu. Remiantis DK 238 straipsnio nuostatomis skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. DK 239 straipsnyje įtvirtintas draudimas skirti kelias drausmines nuobaudas už vieną darbo drausmės pažeidimą nurodant, kad už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Jei paskyrus drausminę nuobaudą darbuotojas toliau pažeidžia darbo drausmę, drausminė nuobauda gali būti skiriama pakartotinai. DK 240 straipsnio 1 ir 3 dalys, numato, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai.

40Atsakovo generalinio direktoriaus 2010-11-29 įsakymu Nr. 1R-406 patvirtintuose Infrastruktūros departamento operacijų skyriaus operatyvinio valdymo grupės keleivių aptarnavimo specialisto (ieškovo) pareigybiniuose nuostatuose (t.1b.l. 62-64), įvardintos apelianto darbo funkcijos, tame tarpe ir susijusios su išvykstančių ir atvykstančių keleivių aptarnavimu, paros skrydžių tvarkaraščio paruošimu sekančiai dienai, keleivių įlaipinimu į orlaivius ir kt. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas, ištyręs pateiktus įrodymus pagrįstai konstatavo ieškovą pažeidus vidaus norminius aktus, aplaidžiai vykdžius savo darbines funkcijas, dėl ko darbdaviui galėjo kilti ne tik reali materialinė žala, bet ir aviacinės saugos reikalavimų pažeidimai. Teismas pagrįstai priėjo išvados, jog atsakovas, vykdydamas civilinio proceso pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis rėmėsi kaip savo atsikirtimų pagrindu, tinkamai įrodė, jog apeliantui buvo parinktos adekvačios nuobaudos, pagal jo padarytus darbo drausmės pažeidimus, darbdavys nepažeidė drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos (DK 240 – 241 straipsniai). Paskutinė drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pritaikyta įvertinus darbuotojo ankstesnes galiojančias nuobaudas, kurių teisėtumas tikrintas ir teismine tvarka (pateikti įrodymai į bylą apie 2013 m. skirtas drausmines nuobaudas). Ieškovas su visais įmonės vidaus norminais aktais buvo tinkamai supažindintas, papildomai apmokytas pagal 2013 m. gruodžio mėnesį darbdavio priimtą įsakymą.

41Apeliantui dėl besikartojančių darbo drausmės pažeidimų pagrįstai taikyta griežčiausia drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3punktas) atleidimas iš darbo remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, leidžiančiu nutraukti darbo sutartį su darbuotoju be įspėjimo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka savo darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos ir šios nuobaudos yra galiojančios). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti buvus faktų reikalingų įrodyti atleidimo pagal šią įstatymo nuostatą teisėtumą sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti; darbdavio iniciatyva.

42Apelianto nuomone darbdavys (atsakovas) pažeidė drausminių nuobaudų skyrimo tvarką tuo, kad ieškovo pasiaiškinimas buvo pateiktas ne asmeniui įgalintam skirti drausminę nuobaudą, bet padalinio vadovui Infrastruktūros departamento Operatyvinio valdymo grupės vadovui, o ne oro uosto generaliniam direktoriui, ruošiančiam drausminės atsakomybės bylą ir turinčiam įgaliojimus skirti drausmines nuobaudas darbuotojams. Apelianto manymu taip buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka, kas sutrukdė tinkamai ištirti darbo drausmės pažeidimą ir drausminės nuobaudos skyrimo sąlygas bei tinkamai parinkti nuobaudą, o tai jo manymu, laikytina savarankišku pagrindu pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu. Apeliantas nurodė jog teismas nepagrįstai nekreipė dėmesio į šį pažeidimą, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Šiuos savo samprotavimus apeliantas rėmė DK 297 straipsnio 3 dalimi bei 240 straipsniu. Su tokia apelianto pozicija kolegija negali sutikti. Apeliantas teisingai nurodo jog drausminės nuobaudos skyrimo tvarką reglamentuoja DK 240 straipsnis. Tačiau apeliantas savaip interpretuoja šias įstatymo nuostatas, kolegija pažymi, kad įstatymas nenumato imperatyvaus reikalavimo kas turėtų pareikalauti darbo drausmę pažeidusio darbuotojo paaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo DK 240 straipsnio 1 dalis numato, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Šioje nuostatoje, įtvirtintas imperatyvas kad darbuotojui turi būti suteikta teisė paaiškinti darbo drausmės pažeidimą sąlygojusias aplinkybes ir priežastis, tačiau neįtvirtintas imperatyvas, kad pasiaiškinimo turi reikalauti tik darbdavio vadovas, kuris darbo santykiuose veikia darbdavio vardu, ar kad vadovas kaip darbdavio atstovas negali šių funkcijų deleguoti sau pavaldiems darbuotojams, padalinių vadovams ar kitiems darbdavio administracijos atstovams darbuotojams, juolab, kad pačioje įstatymo nuostatoje numatyta jog terminą paaiškinimui pateikti tokiu atveju gali nustatyti ne tik vadovas bet ir darbdavio administracija.

43Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šiuo atveju darbdavys remiantis DK 240 straipsnio 2 dalies reikalavimais būtų turėjęs pareigą kreiptis dėl išankstinio atitinkamo organo sutikimą, skiriant ieškovui drausminę nuobaudą. Nebuvo pažeista ir DK 240 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad drausminė nuobauda paskiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai.

44Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, LAT 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Todėl kiti teisinės reikšmės neturintys apeliacinio skundo argumentai plačiau neaptariami.

45Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.

46Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

47Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. GINČO ESMĖ... 4. 2014 05 23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi ieškovo V. V.... 5. I. V. V. ieškiniais prašė: panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos (toliau... 6. Atsakovas VĮ Lietuvos oro uostai prašė ieškinius atmesti. Paaiškino, kad... 7. II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-05 sprendimu ieškovo V. V.... 9. Teismas nustatė, kad ieškovui V. V., Tarptautinio Vilniaus oro uosto... 10. Atsakovo 2014 m. vasario 12 d. įsakymu ieškovui buvo paskirta dar viena... 11. Atsakovo VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ generalinio direktoriaus... 12. III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI... 13. I. V. V. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-05... 14. 2014-02-12 atsakovo įsakymu drausminė nuobauda – papeikimas, taip pat... 15. Dėl 2014-04-05 (o ne 2014-04-04 kaip nurodyta sprendime) ieškovo sudaryto... 16. Atsakovas VĮ Lietuvos oro uostai atsiliepimu prašo ieškovo V. V. apeliacinį... 17. IV. APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Ginčas byloje yra kilęs dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo.... 20. Dėl darbo tvarkos, darbuotojų darbo funkcijų ir reikalavimų darbuotojams... 21. Pasisakant dėl apelianto skundo motyvų, kad ieškovo darbo funkcijos nebuvo... 22. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nors ieškovo... 23. VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinio direktoriaus 2011 m. birželio... 24. 2012 m. liepos 24 d. VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinio... 25. Gamybinės dispečerinės tarnybos keleivių aptarnavimo specialisto... 26. Be to, pažymėtina, kad 2013 metais apeliantui taip pat buvo skirtos dvi... 27. Ieškovui taip pat buvo skirtas papeikimas už tai, kad jis 2013 08 06... 28. Po to kai ieškovas, kaip matyti iš OVG vadovo R. A. tarnybinio pranešimo... 29. Dėl apeliacinio skundo argumentų liečiančių darbo drausmės pažeidimų... 30. Ieškovui atsakovo generalinio direktoriaus 2014 02 03 įsakymu Nr. 2P-24 buvo... 31. Įsakyme įvardijamos konkrečios vidaus atsakovo vidinių aktų nuostatos,... 32. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo ieškovo darbines funkcijas... 33. Atsakovo generalinio direktoriaus 2014 02 12 įsakymu Nr. 2P-30 „Dėl... 34. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į ieškovo atsiliepime bei... 35. Atsakovo generalinio direktoriaus 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 2P-62... 36. Apelianto argumentai, kad paros tvarkaraščių klaidos neturi reikšmės, nes... 37. Iš to kas nurodyta kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta darbdavio... 38. DK 227 straipsnio 2 dalis 228 straipsnis numato, kad darbuotojams,... 39. DK 231,232 straipsniai numato, kad darbo drausmę gali reglamentuoti specialūs... 40. Atsakovo generalinio direktoriaus 2010-11-29 įsakymu Nr. 1R-406 patvirtintuose... 41. Apeliantui dėl besikartojančių darbo drausmės pažeidimų pagrįstai... 42. Apelianto nuomone darbdavys (atsakovas) pažeidė drausminių nuobaudų skyrimo... 43. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šiuo atveju darbdavys remiantis DK... 44. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog... 45. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 46. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 47. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti...