Byla I-1901-629/2016
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui D. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų D. S., A. T., D. R., D. P. ir V. J. skundą atsakovėms Vilniaus teritorinei muitinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus teritorinės muitinės, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Nustatė

2Pareiškėjai D. S., A. T., D. R., D. P., V. J. (toliau kartu – pareiškėjai) su skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – VTM), dėl neteisėtai sumažintų pareiginės algos koeficientų nepriskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio dalį: D. S., A. T., D. R. ir D. P. už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. įskaitytinai, o V. J. – už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. įskaitytinai. Be to, prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VTM, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3Pareiškėjai nurodė, kad tarnybos metu pareiškėjai atliko savo kaip valstybės tarnautojų pareigas, tačiau dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) prieštaraujančių įstatymų taikymo pareiškėjams nebuvo sumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis.

4VTM atsiliepime (b. l. 12–14) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5VTM pažymėjo, kad teisėtai taikė sumažintus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, o dėl Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo taikymo valstybės tarnautojų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą turėtų nustatyti įstatymų leidėjas.

6Pareiškėjas D. R. teismo posėdyje prašė skundą tenkinti.

7Kiti pareiškėjai, atsakovių atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 63, 65–68).

8Skundas atmestinas.

9Byloje ginčas kilo dėl statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl Konstitucijai prieštaraujančio reglamentavimo taikymo, priteisimo.

10Nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjai dirbo VTM. D. S. dirbo Pažeidimų prevencijos skyriaus A lygio, 11 kategorijos vyriausiąja specialiste, jai buvo suteikta 3-ia kvalifikacinė kategorija (b. l. 17), III rango muitininko pareiginis laipsnis (b. l. 18), pareiškėja A. T. – VTM posto pamainos viršininke (A lygis, 12 kategorija) (b. l. 19), pareiškėjas D. R. – Muitinės veiklos organizavimo skyriaus vyriausiuoju inspektoriumi (A lygis, 11 kategorija) (b. l. 20), VTM posto pamainos viršininku (A lygio 12 kategorija) (b. l. 21, 22), jam suteikta 3-ia kvalifikacinė kategorija, II rango muitininko pareiginis laipsnis (b. l. 22), pareiškėjas D. P. – VTM posto vyriausiuoju inspektoriumi (A lygis, 10 kategorija), jam suteikta 3-ia kvalifikacinė kategorija (b. l. 24), III rango muitininko pareiginis laipsnis (b. l. 25), pareiškėjas V. J. – VTM posto pamainos viršininku (A lygis, 12 kategorija) (b. l. 26), VTM posto vyriausiuoju inspektoriumi (A lygis, 10 kategorija), jam suteiktas I klasės muitininko pareiginis laipsnis (b l. 27).

11Pareiškėjų darbo užmokestį nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatos. Pagal VTĮ 23–25 str. nuostatas, valstybės tarnautojo darbo užmokesčio pagrindinę dalį sudaro pareiginė alga, kurios dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 1 priede atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybės kategorijai nustatytą pareiginės algos koeficientą. Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis, be kita ko, yra ir priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją.

12Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo priteisti nepriemoką, susidariusią dėl pareiginės algos koeficiento sumažinimo.

13Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus VTĮ 1 priedo pakeitimams buvo sumažinti 11 ir aukštesnių pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, todėl pareiškėjai gaudavo mažesnį darbo užmokestį nei iki tol.

14Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginčo laikotarpiu pareiškėjams buvo mažinamas darbo užmokestis, prieštarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos. Taigi Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime akcentavo ne tik Seimo teisę, bet ir aiškią pareigą – pašalinti neigiamas teisines pasekmes, kilusias taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai; Konstitucinis Teismas nurodė šios pareigos įvykdymo būdą – įstatymu nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Tai, kad sumažinto darbo užmokesčio kompensavimas turi būti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

15Teismas atkreipia dėmesį, jog VTĮ 25 str., 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 str. pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 str. pakeitimo įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 str. pakeitimo įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 str. pakeitimo įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) 2 str. 2 p. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) buvo pavesta iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikti pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. Minėtas terminas vėliau pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad Įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo vieneriems metams buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, laikytinas protingu laikotarpiu ir neprieštarauja Konstitucijai.

16Apibendrinant nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.

17Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. balandžio 30 d. Vyriausybė pateikė Seimui įstatymo projektą, kurio pagrindu Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d. Minėto įstatymo preambulėje inter alia nurodyta, kad Seimas jį priėmė įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus bei siekdamas atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurių nebūtų buvę patirta, jeigu būtų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas tam tikru mastu. Taigi šiuo įstatymu yra nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

18Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, konstatuoja, kad VTM Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme ir pareiškėjams nesuformulavus teisiškai pagrįstų argumentų, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą priteisti jiems neišmokėto darbo užmokesčio nepriemoką teismo sprendimu.

19LVAT, spręsdamas panašaus pobūdžio bylas, laikosi vieningos pozicijos, kad reikalavimas priteisti nesumokėtą valstybės pareigūno (šiuo atveju teisėjo) atlyginimo dalį plačiąja prasme kyla iš darbo (tarnybos), o ne civilinių teisinių santykių, ir šiuo atveju CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatyto dydžio palūkanų priteisimą skolininkui praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę, netaikytinos (žr., pvz., 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1058/2009; 2010 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-40/2010; 2010 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-22/2010, 2011 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1307-10 ir kt.), todėl pareiškėjų reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmetamas.

20Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

21Atmetus skundą, nėra pagrindo pareiškėjams priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str.,

Nutarė

23Pareiškėjų D. S., A. T., D. R., D. P. ir V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant... 2. Pareiškėjai D. S., A. T., D. R., D. P., V. J. (toliau kartu –... 3. Pareiškėjai nurodė, kad tarnybos metu pareiškėjai atliko savo kaip... 4. VTM atsiliepime (b. l. 12–14) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 5. VTM pažymėjo, kad teisėtai taikė sumažintus valstybės tarnautojų... 6. Pareiškėjas D. R. teismo posėdyje prašė skundą tenkinti.... 7. Kiti pareiškėjai, atsakovių atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio... 8. Skundas atmestinas.... 9. Byloje ginčas kilo dėl statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio... 10. Nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjai dirbo VTM. D. S. dirbo... 11. Pareiškėjų darbo užmokestį nustato Lietuvos Respublikos valstybės... 12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo priteisti nepriemoką, susidariusią... 13. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus VTĮ 1 priedo pakeitimams buvo... 14. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas)... 15. Teismas atkreipia dėmesį, jog VTĮ 25 str., 1 priedo pakeitimo ir kai kurių... 16. Apibendrinant nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų,... 17. Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. balandžio 30 d. Vyriausybė pateikė Seimui... 18. Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos... 19. LVAT, spręsdamas panašaus pobūdžio bylas, laikosi vieningos pozicijos, kad... 20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas atmetamas kaip... 21. Atmetus skundą, nėra pagrindo pareiškėjams priteisti bylinėjimosi... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 23. Pareiškėjų D. S., A. T., D. R., D. P. ir V. J. skundą atmesti kaip... 24. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...