Byla 1A-75-168-2012

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė), Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant: prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, A. K. ir N. G., gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui, nukentėjusiajam D. S., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Antanui Cemnolonskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų L. Š., A. Š., D. S. ir Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011-11-18 nutarties, kuria baudžiamoji byla A. K. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą nutraukta esant jo veiksmuose baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (BPK 3 str. 1 d. 9 p.), baudžiamoji byla N. G. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutraukta esant jo veiksmuose baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (BPK 3 str. 1 d. 9 p.). L. Š., A. Š., D. S., Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3A. K. baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 138 str. 2 d. 5 p., o N. G. baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 140 str. 1 d., kadangi nustatyta jų baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, numatyta BK 28 str. – būtinoji gintis.

4A. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2010 m. rugpjūčio 1 d., apie 2.00 val., Utenos rajone, ( - ) seniūnijoje, ( - ) kaime, prie ( - ) ežero, L. Š. su pagaliu smūgiavo 3-4 kartus į galvą, kaklą, ranką, nugarą, po to nepilnamečiui A. Š., gim. ( - ), sugriebus už pagalio ir laikant, kad nebesmūgiuotų L. Š., pastarąjį nustūmęs pargriovė į malkų krūvą, ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiesiems L. Š. dėl kairio II delnakaulio lūžimo su poslinkiu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, A. Š. dėl dešinio kulno srities sumušimo, kulno plėštinės žaizdos padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą;

5N. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2010 m. rugpjūčio 1 d., apie 2.00 val. Utenos rajone, ( - ) seniūnijoje, ( - ) kaime, prie ( - ) ežero, D. S. atžagaria ranka sudavė vieną kartą į krūtinę, po ko pastarasis nugriuvo, po to D. S. atsistojus, vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, dėl ko nukentėjusiajam D. S. sukėlė fizinį skausmą.

6Nukentėjusieji L. Š., A. Š., D. S. skundžia Utenos rajono apylinkės teismo 2011-11-18 nutartį ir prašo ją panaikinti ir N. G. bei A. K. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį: N. G. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo D. S., o A. K. pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 5 p. dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų padarymo L. ir A. Š. ir paskirti jiems bausmes už nusikaltimus numatytų sankcijų ribose, taip pat tenkinti pareikštus civilinius ieškinius ir priteisti atstovavimo išlaidas.

7Skunde nukentėjusieji teigia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, todėl naikintina. Teismas nutartyje nurodo, kad nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, jų kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, tai reiškia, kad teismas sutinka su N. G. ir A. K. pateiktų kaltinimų apimtį.

8Pripažinęs N. G. ir A. K. kaltinimuose nurodytus veiksmus, teismas daro klaidingą išvadą, kad jie veikė būtinosios ginties sąlygomis. Teismas vertindamas parodymų patikimumą pagrindinį dėmesį skyrė specialistų išvadoms, neatkreipė dėmesio į tai, kad tuoj po įvykio nei L. Š., nei D. S. į teismo medicinos specialistus nesikreipė, jų nebuvo apžiūrėti, dauguma jiems padarytų kūno sužalojimų liko neužfiksuoti.

9Neaišku, kodėl teismas daro išvadą, kad situacijoje, kai agresyviai nusiteikęs D. S. priekaištauja N. G. dėl jo elgesio, o L. Š. neleidžia prieiti jo žmonai, N. G. pagrįstai pamanė, kad jam tiesiogiai gresia pavojingas kėsinimasis į jo sveikatą, todėl suduodamas D. S. į krūtinę ir eidamas prie savo žmonos, kurios atžvilgiu L. Š. panaudojo fizinę jėgą, N. G. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Nurodo, kad D. S. pavojaus N. G. sveikatai nekėlė, jie abu sėdėjo ant rąsto ir tarp jų vyko tik žodinis ginčas. Teismas neatsižvelgė į liudytojų S. ir Ž. G. parodymus, kurie visą konfliktą matė nuo pradžios ir nurodė, jog būtent N. G. buvo agresyviai nusiteikęs, visą vakarą priekabiavo, stengėsi pažeminti Ž. G.. D. S. nesikėsino nei į N. G., nei į jo žmonos sveikatą, todėl N. G. nebuvo jokio pagrindo naudoti smurtą jo atžvilgiu.

10Skunde nurodoma, kad teismas neteisingai taikė būtinosios ginties institutą ir A. K. atžvilgiu, kadangi tuo metu, kai A. K. atbėgęs pradėjo pagaliu mušti L. Š., L. Š. grūmėsi su N. G., ne L. Š. mušė N. G..

11Taip nurodo, jog nėra aišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad A. K. pajutęs, kad A. Š. bando iš jo ištraukti pagalį, kuriuo jis sudavė L. Š., negalėjo numanyti, jog A. Š. siekia, kad būtų nutrauktas fizinio smurto naudojimas jo tėvo atžvilgiu, o ne vyksta pavojingas kėsinimasis į jo ar N. G. sveikatą. A. K. neigė minėtas teismo nustatytas aplinkybes, nurodydamas, kad A. Š. už jo turimo pagalio negriebė.

12Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu skundžia Utenos rajono apylinkės teismo 2011-11-18 nutartį ir prašo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - apkaltinamąjį nuosprendį, t.y. A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 138 str. 2 d. 5 p. ir skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. N. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 1 d. ir paskirti vienerių metų dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus su darbo funkcijomis susijusį laiką, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir L. Š. iš A. K. priteisti vieną tūkstantį litų, A. Š. iš A. K. - penkis šimtus litų, D. S. iš N. G. - keturis šimtus litų. Tenkinti Valstybės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį ir priteisti 360,96 Lt ir iš A. K..

13Prokuroras mano, kad baudžiamoji byla A. K. ir N. G. nutraukta nepagrįstai. Teigia, kad teismas rėmėsi ne visais įrodymų šaltiniais, nevertino įrodymų visumos. Teismas nevertino liudytojo D. S. parodymų, kuris patvirtino, kad nakties metu kartu su I. Š., A. Š. išgirdę triukšmą, moterišką balsą, kartu su A. Š. išbėgo iš palapinės, matė, kaip lauke A. K. dideliu basliu energingai daužė L. Š., kuris buvo apžergęs N. G. ir laikė prie žemės prispaustas N. G. rankas. A. Š. pripuolęs prie A. K., prašydamas nemušti tėvo L. Š. stvėrė už baslio ir ketino jį atimti, tačiau A. K. pakėlė ir metė A. Š. link laužavietės. Parkritęs A. Š. ėmė aimanuoti, skustis kojos skausmu.

14Teigia, kad teismas tinkamai neįvertino konflikto kilmės ir pirmųjų veiksmų, lėmusių konflikto kilmę, jos tęstinumą, ko pasėkoje konfliktas peraugo į muštynes. Konfliktas, priešingai nei konstatavo teismas, kilo po to, kai prie laužo susiginčijo neblaivūs ant rasto sėdėję N. G. ir D. S.. N. G. pirmasis rankos smūgiu nubloškė nuo rasto D. S. išgirdęs žmonos L. G. sušukimą „mane muša“ ir puolė prie šalia stovėjusio L. Š., kuriam ranka smogė į veidą. Po smūgio N. G. ir L. Š. susikibo ir parkrito ant žemės grumtis, L. Š. apžergė agresyviai nusiteikusį N. G. ir laikydamas prispaustas jo rankas, pajuto smūgius į galvą, kaklą, ranką, nugarą, kuriuos sudavė A. K..

15Teismas nevertino ir realiai patirtų L. Š. ir D. S. sužalojimų, apie kuriuos parodė liudytojai.

16Teismas nevertino liudytojo Ž. ir S. G. parodymų, pavirtinančių, jog priešingai nei konstatavo teismas, agresyviai nusiteikęs buvo ne L. Š., o N. G.. Konfliktą išprovokavo ir pirmus fizinius veiksmus realizavo (sudavė smūgius) ne L. Š., o N. G.. Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad jokio realaus pavojingo kėsinimosi į L. G. nebuvo. Teigia, kad L. G. parodymai vertinti kritiškai, kadangi kaltinamas byloje yra jos vyras. Tai, kad ji šaukė, jog ją muša galimai buvo tik dingtis paaštrinti konfliktinę situacija ir taip iššaukti šalių muštynes.

17Prokuroras teigia, kad bylos duomenimis nepaneigta, jog N. G. pirmas pavartojo fizinį smurtą - rankos smūgiu nubloškė D. S. nuo rasto, sudavė smūgį L. Š. ir dėl to kilo muštynės, į kurias įsitraukė D. S., A. K., A. Š.. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad nėra laikoma būtinosios ginties situacija, esant abipusėms muštynėms, kurioms skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais, todėl tokiose muštynėse nėra besiginančiųjų. N. G. sąmoningai sudavė smūgį į krūtinę šalia sėdėjusiam D. S., jį puolė. Todėl tokie, N. G. nusikalstami veiksmai atitinka BK 140 str. 1 d. sudėties požymius.

18Nurodo, kad liudytojai Ž. G., S. G., D. S. nepatvirtino, jog N. G. šaukėsi A. K. pagalbos. Pažymi, jog N. G. ir L. Š. grūmėsi parkritę ant žemės, o pribėgęs A. K. fizinius veiksmus prieš L. Š. panaudojo su įrankiu - mediniu pagaliu. A. Š. ginant mušamą tėvą L. Š. su pagaliu ir ketindamas nutraukti fizinį smurtą tėvo atžvilgiu, ketindamas ištraukti pagalį iš A. K. rankų, tyčia A. K. buvo nublokštas į malkų krūvą dėl ko nesunkiai buvo sutrikdyta A. Š. sveikata, todėl tokie A. K. veiksmai atitinka BK 138 str. 2 d. 5 p. sudėties požymius, paneigia jį veikus būtinosios ginties sąlygomis.

19Dėl bausmių skyrimo prokuroras nurodo, kad skiriant bausmę A. K. atsižvelgtina į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jis padarė tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą, tiesiogine tyčia, į psichiatrinę dispanserinę ir narkologinę įskaitas neįrašytas, nebaustas administracine tvarka, neteistas, charakterizuojamas teigiamai. Jam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės - laisvės atėmimo, atlikimo, todėl A. K. taikytinas BK 75 str.

20Skiriant bausmę kaltinamajam N. G. atsižvelgtina į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jis padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia, į psichiatrinę dispanserinę ir narkologinę įskaitas neįrašytas, nebaustas administracine tvarka, neteistas, charakterizuojamas teigiamai. Jam bausmės tikslai bus pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę.

21Prokuroras skunde nurodo, kad nukentėjusiųjų sužalojimų pobūdis įrodo, kad jie patyrė fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus, įprasto aktyvaus gyvenimo būdo pasikeitimą, darbinės veiklos sutrikdymą, buvo pažeminti kitų asmenų akivaizdoje. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

22Taip pat prokuroras nurodo, kad byloje ištirtais įrodymais įrodyta, kad A. K. padarė nukentėjusiajam L. ir A. Š. nesunkius sveikatos sutrikdymus, dėl ko jie gydėsi gydymo įstaigoje. Gydymo išlaidos sudaro 360,96 Lt todėl ši suma Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra priteistina iš kaltinamojo A. K..

23Teismo posėdyje nukentėjusysis, nukentėjusiųjų atstovas ir prokurorė prašė apeliacinius skundus tenkinti, A. K., N. G. ir gynėjas prašė apeliacinių skundų netenkinti.

24Apeliaciniai skundai netenkinami.

25Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Taigi veika, kuri formaliai ir atitinka baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau padaryta neperžengiant būtinosios ginties ribų, nelaikoma pavojinga ir nėra uždrausta.

26Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, sukėlusių nukentėjusiojo sužalojimą, sudavimo momentą; nuteistojo kaltės formą ir rūšį; taip pat būtina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą.

27Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad A. K. sužalojimus A. ir L. Š., o N. G. – D. S. padarė veikdami būtinosios ginties situacijoje.

28Priešingai, nei nurodo prokuroras apeliaciniame skunde, jog konfliktas prasidėjo tik tuomet, kai N. G. sudavė kelis smūgius D. S., iš baudžiamosios bylos matyti, kad konfliktas faktiškai jau buvo prasidėjęs anksčiau, dėl per garsiai nukentėjusiųjų leidžiamos muzikos bei tęsėsi patiems L. Š. ir D. S. priėjus prie N. G..

29Iš byloje apklaustų L. Š., Ž. G., N. G., S. K., D. S. parodymų matyti, kad tolesnė įvykių eiga buvo tokia, t.y. kad įvykis, kurio metu buvo sužaloti D. S. bei A. ir L. Š. prasidėjo toje vietoje, kur vakarą leido A. K. ir N. G. su šeimomis, t.y. iš paminėtų liudytojų parodymų matyti, kad po vidurnakčio, N. G. likus sėdėti vienam, prie jo priėjo D. S. ir L. Š.. L. Š. parodė, kad priėjus prie N. G. šis pasakė „tai ką, dviese ant vieno“, tada jis atsakė, kad gali pasitraukti į šalį, paėjo penkis metrus, po to atbėgo N. G. žmona, jis jai pasakė nesikišti, kad vyrai patys išsiaiškins ( t. 1., b.l. 177). L. G. parodė, kad į lauką išbėgo išgirdusi triukšmą ir keiksmažodžius, norėjo pažiūrėti, kas vyksta, tačiau L. Š. ją pastūmė, ji norėjo prieiti prie vyro, tačiau L. Š. stvėrė jai už rankos, ji sakė, kad jai skauda, o N. G. L. Š. liepė ją paleisti ( t. 1., b.l. 179). N. G. paaiškino, kad jam vienam besėdint prie laužo prie jo priėjo D. S. ir L. Š., vienas atsistojo iš kairės, kitas iš dešinės, D. S. buvo agresyviai nusiteikęs, išgirdusi triukšmą į lauką išėjo žmona, tačiau L. Š., jai sakė „kur eini“, išgirdęs, kad žmona šaukia, kad ją paleistų, bei supratęs, kad prieš ją naudojamas fizinis smurtas, jis priėjęs prie L. Š. jį pastūmė ( t.1., b.l. 176). Iš bylos įrodymų matyti, kad N. G. sudavė ir D. S., kuris paaiškino, kad N. G. jam sudavė kelis kartus ( t.1., b.l. 178). Šią aplinkybę, jog N. G. sudavė D. S., patvirtina ir byloje apklaustų, S. G., Ž. G. parodymai. Tačiau vertinant byloje nustatytas aplinkybes dėl smūgių sudavimo D. S., nukentėjusieji apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad D. S. pavojaus N. G. sveikatai nekėlė ir yra nepagrįstai pripažinta, kad jis sudavė smūgius veikdamas būtinosios ginties situacijoje. Iš prieš tai aptartų įrodymų matyti, kad prie vieno sėdinčio N. G. priėjo du asmenys – L. Š. ir D. S., D. S. buvo agresyviai nusiteikęs, abu atsistojo prie pat N. G., vėliau vienas jų sugriebė atbėgusiai N. G. žmonai L. G. už rankos ir jai prašant, jos nepaleido. Todėl kolegija sprendžia, kad tokiu atveju N. G. turėjo pagrindą manyti, kad iškilo reali ir akivaizdi grėsmė jo bei jo artimų asmenų sveikatai, ir gintis. Tai, kad iškilo tokia grėsmė, leido manyti ir ta aplinkybė, kad L. Š. pasakė, jog vyrai patys išsiaiškins bei, kad prie jo ateinančiai žmonai L. Š. užtvėrė kelią, suėmė ją už rankos, ji šaukė, kad ją paleistų. Taigi, nors D. S. nenaudojo jokių fizinių veiksmų L. G. atžvilgiu, tačiau iš aptartų aplinkybių matyti, kad jis taip pat sukėlė pavojingą, akivaizdžią ir realią grėsmę tiek N. G., tiek jo artimųjų sveikatai. Tai N. G. galėjo suprasti jau vien dėl to, kad L. Š. pradėjo atlikti realius veiksmus - jis neleido praeiti L. G. ir ją sugriebė. Todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad N. G., suduodamas vieną kartą ranka į krūtinę ir vieną kartą ranka į veidą D. S., veikė būtinosios ginties sąlygomis, ši teismo išvada yra pagrįsta ir teisinga.

30Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog A. K. atliko veiksmus būtinosios ginties situacijoje, grindė, tuo, kad jis konflikte nuo pat pradžių nedalyvavo, fizinius veiksmus L. ir A. Š. atžvilgiu panaudojo po to, kai išgirdo N. G. šauksmą ir išbėgęs į lauką pamatė, kad N. G. guli ant žemės, o L. Š. muša N. G.. Teismas šią išvadą padarė ir įvertinęs N. G. nustatytų sužalojimų skaičių ir lokalizaciją.

31Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog specialisto išvada nustatyti N. G. padaryti sužalojimai paneigia L. Š., D. S., S. G., Ž. G. parodymus, jog N. G. tik buvo laikomas L. Š. taip siekiant nuo jo apsiginti. Iš baudžiamojoje byloje esančios 2010-08-03 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 997/10(04) matyti, kad N. G. nustatyti padaryti daugybiniai kūno ir veido sumušimai, nustatyti šonkaulių lūžiai, sužalojimai padaryti aštuonių ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje ( t.1., b.l. 92;94), kas neduoda pagrindo manyti, kad N. G. buvo tik laikomas kad agresyviai nesielgtų. Juo labiau, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, kad būtent N. G. elgesys buvo agresyvus ir iniciavo konfliktą. Prieš tai aptarta įvykių eiga rodo, kad N. G. sudavė smūgius D. S. dėl to, kad L. Š. pradėjo vartoti fizinį smurtą L. G. atžvilgiu. Jis nurodo, kad būtent po to ir buvo sumuštas. Tai, kad mušamas N. G. šaukėsi A. K. pagalbos, nustatyta iš N. G., L. G., parodymų, S. K. nurodė, kad L. K. taip pat šaukė A. K. padėti. Kadangi aplink N. G., kuris gulėjo ant žemės, o L. Š. jį mušė, buvo ir daugiau asmenų, A. K. veiksmai – smūgių sudavimas L. Š., pagrįstai pripažinti veikimu būtinosios ginties situacijoje ginant N. G. sveikatą. Kolegija sprendžia, kad A. K. panaudota gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą. Aplinkybę, jog A. K. siekė apginti N. G. ir tinkamai įvertino situaciją, patvirtina tai, jog po to, kai jis sudavė smūgius L. Š., prie jo priartėjusiam A. Š. A. K. nesudavė turėtu pagaliu, o jį tik atstūmė, dėl ko A. Š. ir patyrė kojos sužalojimą. Tai patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, iš kurios matyti, kad A. Š. nustatytas vienas sužalojimas, kuris pasireiškė plėštine dešinio kulno žaizda ( t.1., b.l. 25).

32Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. K. ir N. G. atliko veiksmus, dėl kurių jiems buvo pareikštas kaltinimas, tačiau pagrįstai nustatė, kad jie buvo atlikti esant būtinosios ginties sąlygomis ir tai nurodė nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse.

33Kolegija įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados nutraukti N. G. ir A. K. baudžiamąją bylą BPK 3 str. 1 d. 9 p. pagrindu yra pagrįstos.

34Kadangi nukentėjusiųjų apeliacinis skundas netenkinamas, jų prašymas jiems priteisti atlyginti patirtas proceso išlaidas yra nepagrįstas ir netenkinamas.

35Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

37L. Š., A. Š., D. S. ir Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
1. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. A. K. baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 138 str. 2 d. 5 p., o N. G.... 4. A. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2010 m. rugpjūčio 1 d., apie 2.00 val., Utenos... 5. N. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2010 m. rugpjūčio 1 d., apie 2.00 val. Utenos... 6. Nukentėjusieji L. Š., A. Š., D. S. skundžia Utenos rajono apylinkės teismo... 7. Skunde nukentėjusieji teigia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, todėl... 8. Pripažinęs N. G. ir A. K. kaltinimuose nurodytus veiksmus, teismas daro... 9. Neaišku, kodėl teismas daro išvadą, kad situacijoje, kai agresyviai... 10. Skunde nurodoma, kad teismas neteisingai taikė būtinosios ginties institutą... 11. Taip nurodo, jog nėra aišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad A.... 12. Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu skundžia... 13. Prokuroras mano, kad baudžiamoji byla A. K. ir N. G. nutraukta nepagrįstai.... 14. Teigia, kad teismas tinkamai neįvertino konflikto kilmės ir pirmųjų... 15. Teismas nevertino ir realiai patirtų L. Š. ir D. S. sužalojimų, apie... 16. Teismas nevertino liudytojo Ž. ir S. G. parodymų, pavirtinančių, jog... 17. Prokuroras teigia, kad bylos duomenimis nepaneigta, jog N. G. pirmas pavartojo... 18. Nurodo, kad liudytojai Ž. G., S. G., D. S. nepatvirtino, jog N. G. šaukėsi... 19. Dėl bausmių skyrimo prokuroras nurodo, kad skiriant bausmę A. K.... 20. Skiriant bausmę kaltinamajam N. G. atsižvelgtina į tai, kad nenustatyta jo... 21. Prokuroras skunde nurodo, kad nukentėjusiųjų sužalojimų pobūdis įrodo,... 22. Taip pat prokuroras nurodo, kad byloje ištirtais įrodymais įrodyta, kad A.... 23. Teismo posėdyje nukentėjusysis, nukentėjusiųjų atstovas ir prokurorė... 24. Apeliaciniai skundai netenkinami.... 25. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai... 26. Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija,... 27. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad A. K. sužalojimus A. ir L. Š., o... 28. Priešingai, nei nurodo prokuroras apeliaciniame skunde, jog konfliktas... 29. Iš byloje apklaustų L. Š., Ž. G., N. G., S. K., D. S. parodymų matyti, kad... 30. Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog A. K. atliko veiksmus būtinosios... 31. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog specialisto... 32. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. K. ir N. G. atliko veiksmus,... 33. Kolegija įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą,... 34. Kadangi nukentėjusiųjų apeliacinis skundas netenkinamas, jų prašymas jiems... 35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti ar naikinti skundžiamą... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 37. L. Š., A. Š., D. S. ir Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro...