Byla 2S-806-302/2008

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

2kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,

3kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė ir Egidijus Žironas,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės „ Regrista“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 28 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal kreditoriaus individualios įmonės „Constractus“ pareiškimą skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Regrista“ dėl skolos priteisimo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6Kreditorius individuali įmonė (toliau tekste – IĮ) „Constractus“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti 91 938,04 Lt skolos, 2 157,77 Lt delspinigių, 6 procentus palūkanų nuo teismo įsakymo išdavimo dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininko pinigines lėšas bankų sąskaitose, o jų nepakankant, areštuoti skolininko turtą. Prašymą motyvavo tuo, kad skolininkas ilgą laiką vengia grąžinti susidariusį įsiskolinimą, skolos suma yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo vykdymas gali tapti neįmanomu.

7Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. birželio 28 d. nutartimi prašymą tenkino. Areštavo skolininkui UAB „Regrista“ priklausantį turtą ar pinigines lėšas ne mažesnės kaip 94 095,81 Lt vertės, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti, dovanoti ar kam nors perleisti. Teismas, atsižvelgdamas į kreditoriaus nurodytus motyvus, padarė išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl tenkino prašymą.

8Skolininkas UAB „Regrista“ atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti. Atskirajame skunde nurodo, jog ieškovas nepateikė jokių faktinių duomenų ir neįrodė, kad skolininkas gali tapti nemokus ir neįvykdyti teismo sprendimo. Be to, pats kreditoriaus reikalavimas dėl skolos priteisimo yra visiškai nepagrįstas, kreditoriaus atliktų rangos darbų trūkumai neištaisyti, todėl jis neturi teisės reikalauti apmokėjimo už juos. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo išsiaiškinti ar jos pagrįstos, nes bet koks skolininko teisių suvaržymas gali sukelti neigiamas negrįžtamas pasekmes. Skolininkas pateikė įmonės balansą, patvirtinantį, jog bendrovė turi daug likvidaus ilgalaikio turto, kurio bendra vertė beveik 3 000 000 Lt, taip pat turi trumpalaikio turto – daugiau nei 0,5 mln. Lt.

9Atskirasis skundas atmestinas.

10Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl ji paliktina nepakeista.

11Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

12Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas tikrina, ar yra pagrindas taikyti šias priemones, tačiau nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo, nes teismas gali pasisakyti dėl jų tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t.y. visapusiškai ir išsamiai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, kitą medžiagą.

13Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad buvo pagrindas tenkinti kreditoriaus prašymą ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti skolininkui priklausantį turtą ar lėšas 94 095,81 Lt sumai. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai ginčas yra turtinio pobūdžio ir ginčo suma yra didelė, tokiu būdu tikėtina, jog dėl to gali padidėti teismo įsakymo neįvykdymo rizika. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, ir jos turi būti parenkamos taip, kad maksimaliai užtikrintų nagrinėjamu atveju - teismo įsakymo įvykdymą, bet kartu nesukeltų skolininkui nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – skolininkui priklausančio turto ar piniginių lėšų areštas nepažeidžia nurodytųjų principų, nes areštas turto, kurį apima tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis turtas, bei piniginių lėšų atžvilgiu gali būti taikomas tik alternatyviai, o skolininkas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo būtų kaip nors nepagrįstai suvaržytos jo teisės. Apelianto nurodoma aplinkybė apie jo finansinę padėtį ir pateikti šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai (b.l. 8) nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė nepagrįstai ar neteisėtai. Tai, kad pagal 2008 m. 1-ojo pusmečio balansą skolininko įmonė yra pelningai veikianti, įmonės turto vertė yra 3 229 433,00 Lt, o per vienerius metus mokėtinus sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 493 075,00 Lt, skolininko pajamos ir turimas turtas daug kartų viršija susidariusį įsiskolinimą kreditoriui IĮ „Constractus“, savaime negarantuoja, jog įmonės finansinė padėtis vykdant teismo įsakymą nepablogės ir nesukels grėsmės tinkamam šio procesinio sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į tai, jog, apelianto vertinimu, jo finansinė padėtis yra gera, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturėtų niekaip įtakoti skolininko veiklos ar sukelti jam kokių nors neigiamų turtinių pasekmių. Visgi skolininkas, manydamas, kad jis patiria nuostolių ar nuostoliai gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, gali pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe jam kaip asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kreiptis į teismą su prašymu reikalauti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo (Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 1 dalis) arba apskritai įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (Civilinio proceso kodekso 146, 147, 150 str.), siekiant, kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos arba kuo mažiau varžytų jo teises ir turtinius interesus.

14Kolegija taip pat pažymi, jog teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones, jeigu įsitikina tuo, kad gali kilti grėsmė būsimo teismo procesinio sprendimo (šiuo atveju – teismo įsakymo) tinkamam įvykdymui, tačiau nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo, todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su kreditoriaus pareikštais reikalavimais dėl skolos priteisimo, apelianto pateiktas papildomas susitarimas prie statybos rangos sutarties nevertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

15Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).

Nutarė

16Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai