Byla 1-1404-486/2018

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei A. R., dalyvaujant prokurorei A. Š., kaltinamajam T. L., jo gynėjui advokatui A. S., nukentėjusiajam R. L. jo atstovui advokatui R. B., vertėjai N. R.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., asmens kodas ( - ) gim.

3kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 2 d.

4Teismas

Nustatė

5iršu

6T. L. 2017-06-23 d., apie 22.00 val., kieme, prie, Vilnius, esančio daugiabučio, žodinio konflikto su tėvu R. L. metu, tyčia abiem rankomis vieną kartą pastūmė nukentėjusįjį R. L. į krūtinės sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, po ko, priekaištaudamas nukentėjusiajam dėl nevisų jam atvežtų daiktų, tyčia, dar kartą nukentėjusįjį pastūmė į krūtinę, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, dėl to nukentėjusysis R. L. neišlaikęs pusiausvyros nugriuvo ant žemės, o jis, iš kelnių kišenės išsitraukęs nenustatytą daiktą, panašų į kastetą, nukentėjusiojo akivaizdoje užsidėjo ant dešinės rankos ir nukentėjusiajam stojantis nuo žemės, puolė staigiu judesiu ir minėtos rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį ne mažiau dviejų kartų, po to, nemažiau šešių kartų dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į pilvą ir nemažiau 8 kartų abejomis kojomis spyrė nukentėjusiajam į pilvą, tokiu būdu pagal 2018-02-28 specialisto išvadą Nr. PG 512/2018 (01) padarydamas nukentėjusiajam R. L. poodines kraujosruvas dešiniajame momenyje, pakaušyje, dešiniajame smilkinyje, poodines kraujosruvas dešiniajame žaste, poodines kraujosruvas kairiajame žaste, kairiajame krūtinės šone, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairiajame smilkinyje, abiejose blauzdose, sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

7Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. L. parodė, kad kaltinimą suprato, kaltu neprisipažįsta. Parodė, kad jis nuomavosi butą, adresu Viršuliškių g. 81, Vilniuje. Jis 2017 m. birželio 23 dieną grįžo vėlai namo, nes buvo Joninių išvakarės, buvo pas draugę gamtoje, todėl Viršuliškių gatvėje jis negalėjo būti visiškai. Tėvas vėliau pakeitė parodymus, kad įvykis buvo 24 dieną. Tėvas, neva vežė kaltinamajam kariuomenės rūbus. Tėvas atvažiavo, bet tų rūbų neatvežė, tiesiog tai buvo pretekstas susitikti, ir T. L. buvo vėliau apkaltintas muštynėmis, kurios neįvyko. Kaltinamasis 2017 m. birželio 24 dieną buvo susitikęs prie „Mados“ esančioje „Circle“ degalinėje, apie 18.00 valandą. Tėvas daugybę kartų skambinėdavo, persekiodavo. Tėvas, kai jis išėjo iš namų, pradėjo jį persekioti. Anksčiau irgi dažnai laukdavo prie namų, Viršuliškių g. Tai buvo T. L. sprendimas gyventi atskirai, tačiau tėvas norėjo, kad jis sugrįžtų atgal. Tėvas gyvena Dieveniškių kaime. Tėvas pasiimdavo kaltinamajam skirtus laiškus, kadangi pavardė tokia pati, laiškininkai įteikdavo. Rytų gatvėje kaltinamasis gyveno iki pernai metų Velykų, su tėvais. T. L. mama dabar gyvena atskirai, Grigiškėse, o tuo metu, gyveno visi kartu. T. L. antra Velykų dieną išėjo iš tėvo namų, nes buvo pastoviai terorizuojamas ir žlugdomas kaip asmenybė, negalėjo daryti tam tikrų dalykų, kurių norėjo, todėl nusprendė išeiti iš namų. Jį mama ir kiti artimieji palaikė. Tėvas parašė pareiškimą į policiją iš pykčio, todėl, kadangi kaltinamasis parašė parteiškimą ant jo. Kaltinamojo tėvas bando pasipelnyti, 5 tūkstančių eurų žalos nori prisiteisti. Po to, kai T. L. susitiko su tėvu, vakare susitiko dar su drauge. Birželio 23 dieną buvo su K.ir jos giminaičiais. Pavardė jos. Nuo 13 valandos buvo su ja, ir gal iki vidurnakčio, nes K. jį parvežė. 2017-06-21 apžiūrėtas vaizdo įrašas, tai galėjo būti, kad kaltinamąjį filmavo. Jo tėvas tykojo prie namų, nes jį K. parvežė namo. I. T. Levkovič mobiliojo ryšio telefonas. Tėvas pačiupo telefoną jam iš rankos, todėl telefonas ir atsirado pas tėvą. Jį K. paleido netoli namų ir kaltinamasis per kiemus laisvai ėjo namo, tuomet jį pasitiko tėvas. Iki vidurnakčio jį K. parvežė, tiksliai nepaminės laiko, nes tiksliai neprisimenu. Jo tėvas bėgo su jo telefonu, jis jį vijosi, norėjo paimti ir paskui tėvas numetė telefoną. Kaltinamasis tada norėjo tėvą pavyti ir paklausti, kodėl jis taip padarė.

8Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. L. parodė, kad jo sūnus visada buvo labai hiperaktyvus vaikas. Visada buvo daug problemų, visur buvoi įlidinęs, visur jis nori bizniauti, prekiauti. Buvo atveju, kai pinigai dingdavo iš namų, mokslai nelabai eidavo. Perėjo į kitą mokyklą, kad baigtų mokslus. 11 klasėje jis sau nupirko slaptai mašiną, važinėjo, kol nepakliuvo į autoįvykį. O jie išsiskyrė dėl to, kad R. L. norėjo, kad sūnus mokytųsi, o jis metė mokslus. Kaltinamasis nukentėjusiajam pakišo mintį, kad reikia eiti į kariuomenę ir jis nuėjo tarnauti, tada buvo galima 3 mėnesius savanoriauti. R. L. apsidžiaugė, kad sūnus nuėjo tarnauti, bet po savaitės jis grįžo, pasakė, kad nebeis daugiau tarnauti, nes jam skauda koja. Po to vėl grįžo į mokslus, paskui vėl neina į mokslus, paskui vėl sako, kad eis į kariuomenę, ten pasiūlė pasilikti dirbti. R. L. sutiko, sūnus tarnavo Rukloje. Sūnusa pasakė, kad įsidarbins į garbės kuopą Visoriuose, arčiau namų. Žmona sūnui padėjo išsinuomoti butą Viršuliškių gatvėje, slaptai nuo nukentėjusiojo. R. L. 2017 m. birželio 23 dieną, apie 22 valandą, atvežė kaltinamajam T. L. kariuomenės drabužius. Atvežęs daiktus, paskambino sūnui, jis išėjo pasiimti daiktų. Buvo apsvaigęs, gal ką tik išgėręs. Nukentėjusysis kaip negeriantis ir nerūkantis iškarto užuodė alkoholio kvapą. R. L. padavė tą maišą su drabužiais, o kaltinamasis sako: „ką tu čia man atvežei“ ir sudavė abiem kumščiais į krūtinę. Nukentėjusysis nuo smūgio nukrito ant žemės, o kaltinamasis tada iš kišenės išsitraukė kastetą. Tokių daiktų namie niekada nebuvo, kadangi kaltinamasis tarnavo kariuomenėje. Tuomet kaltinamasis pradėjo nukentėjusijį mušti į galvą, jis užsidengė, tada į pilvą, į kojas pradėjo spardyti. Gal nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę, tačiau šito tiksliai neprisimena dėl susijaudinimo. Po to kaltinamasis paprašė nekviesti policijos, kad jis pasikarščiavo, tačiau pasakė, kad jeigu nukentėjusysis iškvies policiją, tada kaltinamasis pasakys, kad R. L. pavogė jo telefoną telefoną. Vėliau vėl susipyko, kaltinamasis vėl norėjo jį pulti, tačiau nukentėjuasysis tada pradėjo filmuoti, tai kažkiek kaltinamąjį sustabdė. Vėliau nukentėjusysis pradėjo bėgti per kelią link savo automobilio, o kaltinamasis vijosi. Pribėgęs nukentėjusysis įlipo į savo automobilį, užsirakino, nes nenorėjo šnekėti su sūnumi. Po to kaltinamasis ramiai nuėjo. Nukentėjusysis nenorėjo iš karto rašyti pareiškimo policijai. Jis nuvažiavo po to namo. Po kiek laiko nukentėjusiajam pasidarė negera, jį pykino, skaudėjo visas kūnas, todėl nuvyko į ligoninę. Įvykis buvo 2017-06-23 dieną. Tą patį vakarą nukentėjusysis nuvažiavo į ligoninę, kad jį apžiūrėtų, bet ligoninėje buvo didelė eilė, todėl pagalvojo, kad gal pykinimas ir skausmas pareis. Kitą dieną vėl pasijuto blogai, todėl dar kartą nuvyko į ligoninę, tačiau ten vėl buvo didelė eilė. Tuomet nukentėjusysis atvažiavo vakare, nes pagalvojo, kad gal bus mažesnė eilė, tai buvo jau 24 diena. Nukentėjusįjį apžiūrėjo, rado kraujosrūvų ir dar ten kažką. Apie 01 valandą nakties, birtželio 25 dieną, R. L. grįžo iš ligoninės. Grįžęs iš ligoninės nukentėjusysis pamatė, kad kam rašo SMS pažįstamas V. P.. Kartais nukentėjusysis jį paveždavo, todėl sutiko ir šį kartą jį pavežti. Atvažiavęs kai pamatė V. P., pamatė šalia jo ir savo sūnų, abudu jie buvo girti, vos pastovėjo ant kojų. V. P. prašė nuvežti juos iki Žaliųjų ežerų. R. L. iš pradžių sutiko nuvežti tik Valdemarą, o sūnaus ne, tačiau galų gale sutiko ir sūnų nuvežti. Kai nuvežė prie Ž. E., kilo kitas konfliktas, kur kitoje baudžiamojoje byloje, neva ten R. L. yra kaltinamasis. Tas antras konfliktas prasidėjo dėl to, kad sūnus norėjo iš jo atsiimti mašiną, dėl to ir prasidėjo pyktis tarp jų. Ir vėl sūnus pradėjo smūgiuoti nukentėjusiajam su kastetu, vos spėjo išvažiuoti. Dėl šio įvykio yra filmuota medžiaga, bet tai kitoje baudžiamojoje byloje. Kai nukentėjusysis išvažiavo, teko grįžti atgal, nes sūnus iškvietė policiją, ir pateikė savo versiją, kad jį tėvas sumušė.

9Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. A. parodė, kad ji pažįsta T. L.. Nori pasakyti, kad per Joninės, birželio 24 dieną, T. buvo pas juos namuose. Liudytojos dukra Ksenija pradėjo dainuoti, ir per Jonines buvo jos pirmas koncertas. T. atvažiavo po 18.10 val., o dukra koncertavo apie 8.15 val. T. L. buvo koncerte, jos mama ir Ksenijos mokytoja buvo koncerte. Po koncerto nuvežė mokytoją į namus, ji gyvena Antakalnyje. Po to liudytoja pakvietė T. į svečius, ji turiu namą Antakalnyje. Tame name buvo: liudytojas mama, liudytojos tėvas, K. ir T. L.. T. išvažiavo apie 23.10 val., išvažiavo su taksi. Buvo kažkas ant stalo, šiuo metu liudytoja neprisimena kas. Pas mus yra pirmas ir antras aukštas, ką jie ten valgė, liudytoja šiuo metu neprisimena, alkoholinių gėrimų nevartojo. Automobilį vairavo liudytoja.

10Teismo posėdžio metu liudytoja K. Z. parodė, kad tai buvo Joninės, praeitais metais. T. L. atvažiavo pas ją kaip draugas į koncertą, kuriame liudytoja dalyvavo. Koncertas vyko Naujoje Vilnioje. Atvažiavo jis prieš 18 valandą, o ji koncertavo apie 18.15 valandą. Koncertas vyko prie kultūros namų. K. Z. padainavo dainą, o po to ji, močiutė, mama, jos mokytoja ir T. išvažiavo iš šio koncerto. Visi kartu įlipo į mašiną, pavežė mokytoją, o po to liudytojos mama paklausė, ar T. nori į svečius, jis atsakė, kad taip. Liudytojos mama jos buvo už vairo. Mokytoją pavežė iki Antakalnio, nes jie irgi gyvena Antakalnyje. Po koncerto T.pas juos vakarieniavo, o apie 22.30 val. išvažiavo namo. Nepasakė, kur važiuoja. Po to nieko jis liudytojai nepasakojo, kur buvo, kas atsitiko jam vėliau. Dabar tik pasakė, kad buvo muštynės su tėvu.

11Bendrojo pagalbos centro (toliau- BPC) įvykių registracijos lape nurodyta, kad 2017-06-25, 07.01 val., gautas pranešimas iš RVUL slaugytojos, kad 2017-06-24, 22.34 val., į ligoninę pats atvyko R. L. (nurodytas asmens kodas, gyv. vieta), kuris paaiškino, kad, apie 22.00 val., Viršuliškių gtvėje, Vilniuje, sumušė nepažįstami, Diagnozė: krūtinės ląstos ir galvos sumušimas. Suteikus med. pagalbą išleistas (b.l. 3).

122017-06-26 gautas R. L. skundas dėl sūnaus T. L. smurto jo atžvilgiu (b.l. 9).

132017-12-20 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis R. L. pateikė mobilaus ryšio telefonu "Iphone 7" nufilmuotą vaizdo įrašą, trunkantį 1.18 sekundžių. Įrašas padarytas 2017-06-23 22.09 val. Viršuliškių g., Vilniuje (b.l. 42).

142017-12-21 R. L. pateiktas vaizdo įrašas apžiūrėtas kitų objektų apžiūros protokolu bei išverstas į lietuvių kalbą. Vaizdo įraše matomas laukas, daugiabučiai namai, automobiliai. Matoma, kaip vaikinas, vilkintis baltais marškinėliais ir juodomis kelnėmis vejasi filmuojantį vyrą. Tarp jų vyksta pokalbis (b.l. 45, 46-48).

15Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017-06-27 specialisto išvadoje Nr. G 2084/2017 (01) nurodyta, kad: R. L. nustatyta: 1.1. Poodinės kraujosruvos dešiniame momenyje, pakaušyje, dešiniame smilkinyje padarytos kietais, bukais daiktais, galimai 1-5 parų laikotarpyje iki apžiūros. 1.2. Poodinės kraujosruvos kairės akiduobės išorinio krašto projekcijoje, kairiame petyje su odos nubrozdinimu ir muštine žaizda padarytos kietais, bukais daiktais, galimai 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. 1.3. Poodinės kraujosruvos dešiniame žaste padarytos kietais, bukais daiktais, galimai 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros. 1.4. Poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairiame krūtinės šone, dešinėje šlaunyje padarytos kietais, bukais daiktais, galimai 4-7 parų laikotarpyje iki apžiūros. 1.5. Odos nubrozdinimai kairiame smilkinyje, abiejose blauzdose padaryti kietais, bukais daiktais, galimai 3-5 parų laikotarpyje iki apžiūros. 2. Užduotyje nurodyta, kad R. L. buvo sumuštas 2017-06-24, 22 val., tačiau tiek tiriamojo žodžiais, tiek medicinos dokumentų duomenimis nurodoma, kad įvyksi buvo 2017-06-23, 22 val., Poodinės kraujosruvos galvoje, abiejuose žastuose, kairiame krūtinės šone, dešinėje šlaunyje bei odos nubrozdinimai kairiame smilkinyje, abiejose blauzdose galėjo būti padaryti 2017-06-23. 3. Nustatyti sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. 4. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. 5. Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. 6. Sužalojimai padaryti mažiausiai 16 trauminiais poveikiais (b.l. 50-51).

16Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-02-09 specialisto išvadoje Nr. pG 512-2018 (01)nurodyta, kad: 1. R. L., 2017-06-27 apžiūros metu (G 2084/2017 (01), G 2089/2017 (01)0, nustatyti šie sužalojimai: 1.1. Poodinės kraujosruvos dešiniame momenyje, pakaušyje, dešiniame smilkinyje padarytos kietais, bukais daiktais, galimai 1-5 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai tiek 2017-06-23, tiek 2017-06-25. 1.2. Poodinės kraujosruvos kairės akiduobės išorinio krašto projekcijoje, kairiame petyje su odos nubrozdinimu ir muštine žaizda padarytos kietais, bukais daiktais, galimai 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, tikėtina 2017-06-25. 1.3. Poodinės kraujosruvos dešiniame žaste padarytos kietais, bukais daiktais, galimai 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai tiek 2017-06-23, tiek 2017-06-25. 1.4. Poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairiame krūtinės šone, dešinėje šlaunyje padarytos kietais, bukais daiktais, galimai 4-7 parų laikotarpyje iki apžiūros, tikėtina 2017-06-23. 1.5. Odos nubrozdinimai kairiame smilkinyje, abiejose blauzdose padaryti kietais, bukais daiktais, galimai 3-5 parų laikotarpyje iki apžiūros, tikėtina 2017-06-23. 1.6. Pateiktų medicinos dokumentų duomenimis, R. L. nustatytas kairio žastikaulio didžiojo gumburo lūžis, bei kairės pusės IX-X šonkaulių lūžiai. Kairio žastikaulio didžiojo gumburo lūžis padarytas kietu, buku daiktu tiesiogiai kontaktuojant su didžiojo gumburo sritimi (su peties viršutiniu paviršiumi) arba griūvant ant ištiestos rankos. Šonkaulių lūžiai padaryti kietu, buku daiktu tiesiogiai kontaktuojant su IX-X šonkauliais arba griūvant ant kairio šono. Sužalojimai galimai padaryti 2017-06-25, 01.50-09.45 val. 2. Išskirti konkretaus (valandų tikslumu) kiekvieno sužalojimo padarymo laiko nėra galimybės. Sužalojimai yra padaryti dviem epizodais, mažame laiko tarpe (kiek augiau nei 1-os paros laikotarpyje), ir kai kurie iš jų, pvz. 1.1 ir 1.3 punktuose išvardintos kraujosruvos, neturi požymių, leidžiančių tiksliau nurodyti jų padarymo laiką. 3.Kairio žastikaulio didžiojo gumburo lūžis bei bei kairės pusės IX-X šonkaulių lūžiai, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, kadangi kaulų lūžiai gyja ilgiau nei 10 dienų. Visi kiti nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo pastą. 4. Sužalojimai padaryti mažiausiai 16 trauminių poveikių. Poodinės kraujosruvos plaukuotoje galvos dalyje padarytos mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas veide padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Poodinė kraujosruva su nubrozdinimu kairio peties srityje padaryta mažiausia 1 trauminiu poveikiu. Žaizda nugaros kairėje padaryta mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Poodinės kraujosruvos dešiniame žaste padarytos mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Poodinės kraujosruvos kairiame žaste padarytos mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Poodinės kraujosruvos kariame šone padarytos mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje padaryta mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Odos nubrozdinimai abiejose blauzdose padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais (b.l. 54-56).

17Vilnias aps. VPK Vilniaus m. 5 PK veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. B. 2017-11-06 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dėl 2017-06-23, 22.00 val., ar 2017-06-24, 22.00 val., vykusių muštynių tarp T. L. ir R. L. bendrauta su Viršuliškių g. 81 namo gyventojais, tačiau niekas iš gyventojų jokių muštynių nematė, apie tai išgirdo tik iš policijos pareigūno. Nuo raštiškų parodymų kategoriškai atsisakė, teigdami, kad jokios informacijos suteikti negali (b.l. 26).

18Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

19Pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį LR BK straipsnį. LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika padaroma tyčia (tiesiogine arba netiesiogine tyčia), suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

20Nors kaltinamasis tiek ikitesminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta aukščiau aptartais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, tai nukentėjusiojo nuosekliais parodymais, kuriais netikėti teismas neturi teisinio pagrindo, liudytojų parodymais, pareiškime bei tarnybiniame pranešime, vaizdo įraše, specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis. Vertinant bylos duomenis manytina, kad tokie kaltinamojo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi bylos duomenys objektyviai pagrindžia, jog kaltinamasis T. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o būtent jis 2017-06-23 d., apie 22.00 val., kieme, prie Viršuliškių g. 81, Vilniuje, smurtaudamas sukėlė savo tėvui R. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešiniajame momenyje, pakaušyje, dešiniajame smilkinyje, poodines kraujosruvas dešiniajame žaste, poodines kraujosruvas kairiajame žaste, kairiajame krūtinės šone, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairiajame smilkinyje, abiejose blauzdose, sužalojimus. Be to, specialisto išvadose nurodyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, pagal jų pobūdį, lokalizaciją, padarymo laiką ir mechanizmą, visiškai patvirtina nukentėjusiojo parodymus ir paneigia kaltinamojo gynybinę versiją. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad akivaizdu, jog tėvo ir sūnaus santykiai yra iš tiesų konfliktiški, šiuo metu yra nagrinėjama ir baudžiamoji byla, kurioje nukentėjusysis yra kaltinamasis, tačiau šie duomenys nepaneigia šioje byloje surinktų įrodymų pagrindžiančių kaltinamojo T. L. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

21Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo. Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas T. L. visiškai pasitvirtino.

22T. L. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį. Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad T. L. smurtaudamas tėvo R. L. atžvilgiu, tyčia abiem rankomis vieną kartą pastūmė nukentėjusįjį R. L. į krūtinės sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, po ko, priekaištaudamas nukentėjusiajam dėl nevisų jam atvežtų daiktų, tyčia, dar kartą nukentėjusįjį pastūmė į krūtinę, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, dėl to nukentėjusysis R. L. neišlaikęs pusiausvyros nugriuvo ant žemės, o jis, iš kelnių kišenės išsitraukęs nenustatytą daiktą, panašų į kastetą, nukentėjusiojo akivaizdoje užsidėjo ant dešinės rankos ir nukentėjusiajam stojantis nuo žemės, puolė staigiu judesiu ir minėtos rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį ne mažiau dviejų kartų, po to, nemažiau šešių kartų dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam R. L. į pilvą ir nemažiau 8 kartų abejomis kojomis spyrė nukentėjusiajam į pilvą.

23Dėl bausmės skyrimo.

24Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

25K. T. Levkovič atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

26Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas (b.l. 91-93), teistas 1 kartą, turi pastovų dirbą ir legalų pajamų šaltinį, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą.

27Vadovaujantis LR BK 72 (2) straipsniu, T. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonę - per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

28Kardomąją priemonę – rašytinis pasižadėjimas neišvykti T. L. paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

29Civilinis ieškinys.

30Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (LR BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal LR ( - ) straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo specifiką, civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar dalies jų, taip pat visų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių. Todėl civilinio ieškinio pagrindas ar dalykas gali būti tikslinami iki įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje pradžios. Tam tikrais atvejais ieškinio reikalavimų tikslinimas galimas ir įrodymų tyrimo metu (Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016).

31Vilniaus teritorinės ligonių kasa 2017-12-14, reg. Nr. 20373, pareiškė civilinis ieškinį dėl žalos atlyginimo 327,05 eurų sumai (b.l. 30, 31).

32Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra įrodytas pridėtais dokumentais, todėl visiškai tenkintinas.

33R. L. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, bei 300 eurų procesinių išlaidų už advokato atstovavimą.

34R. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

35Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes bei motyvus, žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

36Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

37Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

38Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, paisant jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertinant visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatant teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiesiems, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyrą, mano, kad šiuo atveju nukentėjusysis dėl patirto smurto, patyrė dvasines kančias, diskomfortą. Tačiau teismo vertinimo jo prašoma 5000 eurų suma yra pernelyg didelė, neproporcinga ir neteisinga. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nukentėjusiajam yra pagrindas priteisti 500 eurų sumą, neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteistini ir 300 eurų advokato paslaugoms apmokėti.

39Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu

Nutarė

40T. L., gim. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ir nuteisti 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams laisvės apribojimo.

41Į. T. L.bausmės atlikimo laikotarpiu:

42- būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu arba lankymusi gydymo įstagose.

43Vadovaujantis LR BK 72 (2) straipsniu, T. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonę - per 4 ( keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

44Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti T. L. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinti.

45Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

46Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

47Priteisti iš kaltinamojo T. L. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 327,05 (tris šimtus dvidešimt septynis eurus 05 ct.) eurų, padarytai žalai atlyginti.

48R. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

49Priteisti iš kaltinamojo T. L. nukentėjusiojo R. L. 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti bei 300 (tris šimtus) eurų advokato išlaidoms apmokėti.

50I. T. L., kad:

51Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

521) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

532) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

543) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

55Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

56Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant teismo... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L.,... 3. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK)... 4. Teismas... 5. iršu... 6. T. L. 2017-06-23 d., apie 22.00 val., kieme, prie, Vilnius, esančio... 7. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. L. parodė, kad kaltinimą suprato,... 8. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. L. parodė, kad jo sūnus visada... 9. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. A. parodė, kad ji pažįsta T. L..... 10. Teismo posėdžio metu liudytoja K. Z. parodė, kad tai buvo Joninės,... 11. Bendrojo pagalbos centro (toliau- BPC) įvykių registracijos lape nurodyta,... 12. 2017-06-26 gautas R. L. skundas dėl sūnaus T. L. smurto jo atžvilgiu (b.l.... 13. 2017-12-20 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu... 14. 2017-12-21 R. L. pateiktas vaizdo įrašas apžiūrėtas kitų objektų... 15. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017-06-27 specialisto... 16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-02-09 specialisto... 17. Vilnias aps. VPK Vilniaus m. 5 PK veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. B.... 18. Įrodymų vertinimas, teismo išvados.... 19. Pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip... 20. Nors kaltinamasis tiek ikitesminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo... 21. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos... 22. T. L. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.... 23. Dėl bausmės skyrimo.... 24. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 25. K. T. Levkovič atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių... 26. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų... 27. Vadovaujantis LR BK 72 (2) straipsniu, T. L. skirtina baudžiamojo poveikio... 28. Kardomąją priemonę – rašytinis pasižadėjimas neišvykti T. L. paliktina... 29. Civilinis ieškinys.... 30. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos... 31. Vilniaus teritorinės ligonių kasa 2017-12-14, reg. Nr. 20373, pareiškė... 32. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra įrodytas... 33. R. L. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos... 34. R. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš... 35. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje... 36. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas... 37. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės... 38. Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, paisant jau sukurtų teismo... 39. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 40. T. L., gim. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK... 41. Į. T. L.bausmės atlikimo laikotarpiu:... 42. - būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu... 43. Vadovaujantis LR BK 72 (2) straipsniu, T. L. skirtina baudžiamojo poveikio... 44. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti T. L. palikti... 45. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo... 46. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo... 47. Priteisti iš kaltinamojo T. L. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai... 48. R. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.... 49. Priteisti iš kaltinamojo T. L. nukentėjusiojo R. L. 500 (penkis šimtus)... 50. I. T. L., kad:... 51. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:... 52. 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;... 53. 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų... 54. 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.... 55. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės... 56. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti...