Byla AS-146-166-11
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m. gruodžio 29 d. (pagal pašto spaudą ant voko, b. l. 46) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

  1. Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, atsakovas) 2010 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. SP1-(11.84)-664 “Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies susigrąžinimo”.
  2. Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. BR6-1370674 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“.

5Kartu su skundu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Prašymą motyvavo tuo, kad 2010 m. rugpjūčio 2 d. ir 2010 m. rugpjūčio 9 d. su prašymais kreipėsi į NMA, tačiau atsakovas 2010 m. rugsėjo 16 d. raštu pareiškėjo prašymų netenkino. Pažymėjo, kad 2010 m. rugpjūčio 31 d. ir 2010 m. rugsėjo 16 d. su prašymais kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją (toliau – ir ŽŪM) dėl NMA 2010 m. liepos 20 d. ir 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimų, tačiau ŽŪM šių prašymų taip pat netenkino. Teigė, jog visuose atsakymuose tiek NMA, tiek ŽŪM aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodė, kad NMA 2010 m. liepos 20 d. ir 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar administraciniam teismui. Taip pat nurodė, jog neturi teisinio išsilavinimo. Pabrėžė, kad NMA ir ŽŪM pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 23 straipsnio 4 dalies ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 10 punkto nuostatas, jog jei institucija neturi kompetencijos išspręsti klausimą, ji turi gautą prašymą/skundą persiųsti kompetentingai institucijai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjas manė, kad skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

6II.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl NMA 2010 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. SP1-(11.84)-664 “Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies susigrąžinimo” ir 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. BR6-1370674 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ paduoti ir minėtą skundą atsisakė priimti.

8Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundžiamuose NMA 2010 m. liepos 20 d. ir 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimuose aiškiai nurodyta jų apskundimo tvarka, t. y. paaiškinta, kad sprendimai gali būti apskųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jų gavimo dienos. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo vykdomas skolos dalies išskaičiavimas ir atsakymai į pareiškėjo prašymus nesuteikė pagrindo tikėtis, kad ginčas bus išspręstas taikiai. Taip pat pabrėžė, jog paskutinį atsakymą į pareiškėjo prašymą ŽŪM pateikė 2010 m. lapkričio 2 d., o pareiškėjas dar delsė kreiptis į teismą iki 2010 m. gruodžio 29 d. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad tai, jog pareiškėjas nesilaikė skundžiamuose sprendimuose nurodytos apskundimo tvarkos ir kelis kartus kreipėsi į NMA ir ŽŪM, laikytina jo pasirinktu elgesio variantu, t. y. laikytinos subjektyviomis priežastimis ir negali būti pripažintos svarbiomis atnaujinti terminą skundui paduoti.

9III.

10V. B. 2011 m. sausio 13 d. (pagal pašto spaudą ant voko, b. l. 59) pateikė atskirąjį skundą (b. l. 49-52) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarties, prašydamas minėtą nutartį panaikinti ir atnaujinti skundo padavimo terminą arba įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą nagrinėti pareiškėjo skundą dėl NMA veiksmų dėl skolos išieškojimo.

11Pareiškėjas pažymi, kad tiek NMA, tiek ŽŪM nagrinėdama jo skundus stabdydavo skolos išieškojimo procesą, todėl pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad NMA arba ŽŪM priims jam palankius sprendimus. Taip pat teigia, jog NMA ir ŽŪM, nagrinėdamos pareiškėjo prašymus neturėdamos tam kompetencijos, pažeidė viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies ir Taisyklių 10 punkto nuostatas. Mano, kad vien tik formalus pažeidimas, t. y. galimai praleistas skundo padavimo terminas, neturi būti vertinamas kaip užkertantis kelią siekiant nustatyti objektyvią tiesą kilus ginčui ir priimti teisingą sprendimą (nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimą). Pareiškėjas skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad NMA 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. BRS-(3.82)-3663, 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. BRS-(3.82)-5199 bei 2011 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. BR6-(3.82)-154 išskaičiavo dalį pareiškėjo skolos iš už 2010 metus mokėtinų išmokų. Atsižvelgiant į tai, mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo nagrinėti pareiškėjo skundą, nes terminai apskųsti šiuos NMA sprendimus dėl pareiškėjo skolos dalies išieškojimo nėra praleisti, kadangi teisė ginčyti NMA veiksmus atsiranda nuo tada, kai ji imasi skolos išieškojimo (nurodo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-996-602/2010).

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV.

14Atskirasis skundas atmestinas.

15ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

16Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiami NMA sprendimai priimti 2010 m. liepos 20 d. ir 2010 m. rugpjūčio 12 d. Byloje nėra duomenų, kada V. B. gavo minėtus sprendimus. Tačiau iš byloje esančios medžiagos (b. l. 20, 26-29, 32-34, 42-44) matyti, kad pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 2 d. ir 2010 m. rugpjūčio 9 d. su prašymais kreipėsi į NMA, o 2010 m. rugpjūčio 31 d. ir 2010 m. rugsėjo 16 d. – į ŽŪM. Kaip matyti iš NMA 2010 m. rugsėjo 16 d. rašto Nr. BR6-(11.13)-6090 „Dėl atsakymo į prašymus“ (b. l. 42-43), jau 2010 m. rugpjūčio 2 d. pateikdamas prašymą NMA pareiškėjas žinojo apie skundžiamą NMA 2010 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. SP1-(11.84)-664 “Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies susigrąžinimo”, taigi, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, skundas dėl šio sprendimo administraciniam teismui galėjo būti paduotas iki 2010 m. rugsėjo 2 d. Tuo tarpu iš ŽŪM 2010 m. rugsėjo 29 d. rašto Nr. 3IN-B-851-1413 „Dėl prašymo“ (b. l. 26-29) matyti, kad 2010 m. rugpjūčio 31 d. pateikdamas prašymą ŽŪM pareiškėjas jau žinojo ir apie skundžiamą NMA 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. BR6-1370674 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, taigi, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, skundas dėl šio sprendimo administraciniam teismui galėjo būti paduotas iki 2010 m. rugsėjo 31 d. Tačiau pareiškėjas skundą dėl minėtų sprendimų teismui pateikė tik 2010 m. gruodžio 29 d., t. y. praleidęs įstatymo numatytą terminą.

17ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė.

18Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 5 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo.

19Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyta pozicija, kad skundo padavimo terminą pareiškėjas praleido ne dėl objektyvių, o dėl subjektyvių, nuo jo paties valios priklausančių priežasčių – nepakankamo rūpestingumo ir jo paties pasirinkto elgesio varianto. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad nei NMA, nei ŽŪM tinkamai nenurodė, jog NMA 2010 m. liepos 20 d. ir 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar administraciniam teismui, atmestina kaip nepagrįsta, kadangi tiek pačiame skundžiamame NMA 2010 m. liepos 20 d. sprendime, tiek 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad minėti sprendimai per vieną mėnesį nuo jų gavimo dienos gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Be to, NMA ir ŽŪM atsakymuose į pareiškėjo prašymus, kuriais prašymai netenkinti, taip pat nurodyta, kad minėti atsakymai gali būti skundžiami administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui, tačiau pareiškėjas ir toliau delsė kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog tai, kad pareiškėjas gindamas savo pažeistas teises pasirinko netinkamą elgesio variantą, t. y. per įstatyme numatytą laiko tarpą nesikreipė į teismą, o nusprendė savo teises ginti kitais, ABTĮ nenumatytais, būdais (kreiptis į kitas neteismines institucijas) laikytina subjektyvia jo paties valios išraiška ir nesudaro pagrindo šias aplinkybes vertinti kaip objektyviai užkirtusias kelią pareiškėjui kreiptis į teismą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad skundą teismui V. B. padavė tik praėjus beveik dviems mėnesiams nuo paskutinio, 2010 m. lapkričio 2 d. pateikto, ŽŪM atsakymo į pareiškėjo prašymą.

20Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad NMA 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. BRS-(3.82)-3663 (b. l. 53-54), 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. BRS-(3.82)-5199 (b. l. 57-58) bei 2011 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. BR6-(3.82)-154 (b. l. 55-56) išskaičiavo dalį pareiškėjo skolos iš už 2010 metus mokėtinų išmokų. Atsižvelgiant į tai, mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo nagrinėti pareiškėjo skundą, nes terminai apskųsti šiuos NMA sprendimus dėl pareiškėjo skolos dalies išieškojimo nėra praleisti, kadangi teisė ginčyti NMA veiksmus atsiranda nuo tada, kai ji imasi skolos išieškojimo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundą pirmosios instancijos teismui pateikė dėl NMA 2010 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. SP1-(11.84)-664 “Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies susigrąžinimo” ir 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. BR6-1370674 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, t. y. ginčas kilo dėl šių sprendimų. Tuo trapu NMA sprendimų, kuriais vykdomas pareiškėjo skolos išieškojimas, V. B. įstatymų nustatyta tvarka apskundęs nebuvo, todėl minėtas pareiškėjo teiginys atmestinas, kaip nepagrįstas.

21Pareiškėjas taip pat teigia, jog NMA ir ŽŪM, nagrinėdamos jo prašymus neturėdamos tam kompetencijos, pažeidė viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies ir Taisyklių 10 punkto nuostatas. Tačiau pažymėtina, kad tiek Viešojo administravimo įstatymas, tiek Taisyklės reglamentuoja asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje, taigi, minėtose normose nustatyta pareiga neturint kompetencijos išspręsti klausimą, gautą prašymą/skundą persiųsti kompetentingai institucijai, taikytina tik tarp viešojo administravimo subjektų, t. y. nenumato pareigos viešojo administravimo subjektams perduoti skundą teismui. Tuo tarpu administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką, inter alia skundo administraciniam teismui padavimo tvarką, nustato ABTĮ.

22Atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 5 straipsnyje reglamentuojama teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis). Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. Pabrėžtina, jog įstatyme numatytas trumpas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis savo procesinėmis teisėmis naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.), nes priešingu atveju jų teisė pateikti skundą nebus ginama. Jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių delsimą pateikti skundą, V. B. nenurodė. Tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl spręstina, kad elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, pareiškėjas galėjo operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekdamas laiku įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad siekdamas realizuoti savo teises, pareiškėjas neveikė pakankamai operatyviai ir rūpestingai, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad atsisakymas atnaujinti skundo padavimo terminą, kai ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą nustatoma, jog asmuo praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl savo neatidumo, nerūpestingumo ar kitų subjektyvaus pobūdžio priežasčių, negali būti vertinamas kaip teisingumo, sąžiningumo principų pažeidimas.

23Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, taikė teisės aktų reikalavimus ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

25V. B. atskirąjį skundą atmesti.

26Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

27Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m. gruodžio 29 d.... 5. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo... 6. II.... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 5 d. nutartimi... 8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundžiamuose NMA 2010 m. liepos 20 d. ir... 9. III.... 10. V. B. 2011 m. sausio 13 d. (pagal pašto spaudą ant voko, b. l. 59) pateikė... 11. Pareiškėjas pažymi, kad tiek NMA, tiek ŽŪM nagrinėdama jo skundus... 12. Teisėjų kolegija... 13. IV.... 14. Atskirasis skundas atmestinas.... 15. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato... 16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiami NMA sprendimai priimti 2010 m.... 17. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas skundo... 18. Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos... 19. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyta... 20. Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad NMA 2010 m.... 21. Pareiškėjas taip pat teigia, jog NMA ir ŽŪM, nagrinėdamos jo prašymus... 22. Atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 5 straipsnyje reglamentuojama teisė kreiptis... 23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 25. V. B. atskirąjį skundą atmesti.... 26. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartį palikti... 27. Nutartis neskundžiama....