Byla A-62-2085-11
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos)

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. B., Ž. N., V. S., J. M., A. M. ir atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. K., E. B., Ž. N., S. D., D. E., V. S., J. M., V. G., A. M. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai skundu (t. I, b. l. 4–10) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami iš atsakovų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybės solidariai priteisti nepagrįstai neišmokėtas darbo užmokesčio dalis: K. K. – 426,18 Lt, E. B. – 1 202,46 Lt, Ž. N. – 3 468,39 Lt, S. D. – 231,81 Lt, D. E. – 3 672,32 Lt, V. S. – 1 863,80 Lt, J. M. – 2 146,64 Lt, V. G. – 341,74 Lt, A. M. – 867,29 Lt, už 2007–2008 m.

5Pareiškėjai nurodė, kad darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl to, kad jų darbdavys apskaičiavo priedus bei priemokas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 23 straipsnio 2 dalį, kuri vėliau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažinta prieštaravusia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pažymėjo, kad negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau – ir KTĮ) 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškėjai yra išsaugoję galimybę ginti šiuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Be to, atkreipė dėmesį, kad nėra praleistas bendrasis trejų metų senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad šioje byloje taikytina civilinė atsakomybė, todėl tinkamu atsakovu gali būti laikoma ir Lietuvos valstybė.

6Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu (t. I, b. l. 80–83) su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė pareiškėjų reikalavimų atžvilgiu taikyti bendrą trejų metų senaties terminą, skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tuo atveju, jeigu skundas būtų patenkintas, sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.

7Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai skundu į teismą kreipėsi jau po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo. Teisės aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai. Toks teisės aktas negalioja tik ateičiai. Atsakovas nurodė, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi tik santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai, oficialaus paskelbimo, tiek kiek jie nebuvo įvykdyti, nes KTĮ 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymas, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Pareiškėjų atžvilgiu darbo užmokesčio nepriemoka galėtų būti priteista tik tokiu atveju, jei atsakovas po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo, mokėdamas darbo užmokestį, ir toliau taikytų VTĮ nuostatas, pripažintas prieštaraujančiomis Konstitucijai. Atsakovas taip pat prašė taikyti DK 27 straipsnio 2 dalimi nustatytą trejų metų senaties terminą.

8Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, veikdamas kaip trečiasis suinteresuotas asmuo ir kaip atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, atsiliepimu (t. I, b. l. 171–174) su pareiškėjų skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Papildomai nurodė, kad nėra teisinio pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį. Pabrėžė, kad tokio pobūdžio reikalavimas turi būti pareikštas pareiškėjų darbdaviui, nesumokėjusiam jiems priklausančio darbo užmokesčio, t. y. atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, o ne Lietuvos valstybei.

9II.

10Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies. Iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisė K. K. 426,18 Lt, E. B. 1 177,76 Lt, Ž. N. 3 374,77 Lt, S. D. 231,81 Lt, D. E. 3 672,32 Lt, V. S. 939,43 Lt, J. M. 2 068,77 Lt, V. G. 341,74 Lt, A. M. 575,67 Lt neišmokėtas darbo užmokesčio dalis. Sprendimo vykdymą atidėjo vieneriems metams.

11Teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu, kuriame konstatuota, kad Valstybės tarnybos įstatymo skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai. Todėl, Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimą Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjams.

12Be to, teismas konstatavo, kad pareiškėjai atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal įstatymą priklausantis darbo užmokestis. Pareiškėjams priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali būti laikomas „įvykdytu sprendimu“ KTĮ 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškėjai yra išsaugoję galimybę ginti šiuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju, yra taikytinas DK 27 straipsnio 2 dalies nustatytas bendrasis trejų metų senaties terminas. Konstatavo, kad pareiškėjai E. B., Ž. N., V. S., J. M., V. G., A. M. reikalavimų dalyje yra praleidę senaties terminą. Todėl, atsižvelgęs į taikytinus senaties terminus, teismas atitinkamai sumažino pareiškėjams priteistiną sumą. Konstatavo, kad kiti pareiškėjai nėra praleidę senaties termino, todėl jų reikalavimai yra tenkintini pilna apimtimi. Be to, konstatavo, kad Pažymėjo, kad priteistinų nepriemokų sumos susidarė už laikotarpį, kuris neviršija DK 298 straipsnyje nustatyto trejų metų apribojimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje yra tiesioginis pareiškėjų darbdavys, o ne valstybė plačiąja prasme.

13III.

14Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 27–29), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, pabrėždamas, kad, apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokesti pareiškėjams, atsakovas veikė teisėtai, t. y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui.

15Pareiškėjai E. B., Ž. N., V. S., J. M. ir A. M. pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 39–42), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio dalies jiems nepriteisimo už laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2007 m. birželio 10 d. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 27 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl neteisingai apskaičiavo ieškinio senaties terminą. Pabrėžia, kad DK 27 straipsnio 2 dalyje numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas ne nuo kreipimosi į teismą dienos, bet nuo Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo paskelbimo dienos, t. y. nuo to momento, kai pareiškėjai sužinojo apie savo konstitucinės teisės į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą pažeidimą. Teismas privalėjo savo iniciatyva nagrinėti ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, tačiau šios pareigos neįvykdė.

16Pareiškėjai atsiliepimu į atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą (t. II, b. l. 44–46) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, pateiktus pirmosios instancijos teismui.

17Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjų E. B., Ž. N., V. S., J. M., A. M. apeliacinį skundą (t. II, b. l. 47–48) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, veikdamas kaip trečiasis suinteresuotas asmuo ir kaip atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, atsiliepimais į apeliacinius skundus (b. l. 49–50, 52–53) palaiko atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nesutinka su pareiškėjų apeliaciniu skundu bei prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad nėra aplinkybių, dėl kurių senaties terminas turėtų būti atnaujintinas.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV.

21Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir pareiškėjų E. B., Ž. N., V. S., J. M., A. M. apeliaciniai skundai netenkintini.

22Nagrinėjamoje byloje ginčas teisme kilo dėl už 2007–2008 m. pareiškėjams neišmokėtų darbo užmokesčio dalių, kurios susidarė dėl minėtu laikotarpiu galiojusioje Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytos priedų ir priemokų ribos.

232009 m. gruodžio 11 d. nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, jog Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

24Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo, taikytino ir administraciniams teismams (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą), taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose), teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau suformuota praktika panašiose bylose. Tokios praktikos netaikymas galėtų būti pagrįstas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

25Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662‑1735/2011), vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, manantys, jog jų teisės dėl minėto Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo nebuvimo buvo pažeistos, turėjo (turi) teisę dėl tokių pažeidimų kreiptis į teismą, kuris savo ruožtu privalo, jeigu nustato, kad asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos dėl nurodytos priežasties, užtikrinti pažeistų teisių teisminę gynybą, taikydamas ne tik įstatymą (plačiąja prasme), bet ir inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia aukščiausiąją teisę – Konstituciją.

26Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis garantuoja asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas).

27Pabrėžtina, kad pažeistą pareiškėjų teisę teismas šiuo atveju privalo ginti, nes priešingu atveju būtų pažeistos minėtos Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys asmens teisę į teisingą darbo apmokėjimą, o pati asmens teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą būtų fiktyvi. Be to, nagrinėjamoje byloje teismui nevykdant iš Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas ir šiuo atveju nepriteisiant pareiškėjams teisingo atlyginimo už faktiškai atliktą darbą, įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas. Tačiau tai nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.

28Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje yra nustatytas teisės į teisingą apmokėjimą už darbą pažeidimas, o reikalavimas apginti šią iš Konstitucijos kylančią teisę yra pareikštas nepraleidus termino tai padaryti, todėl, nustačius minėtos teisės pažeidimą, teismas privalo ją veiksmingai ginti, įveikiant Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu nustatytus ir Konstituciją pažeidžiančius teisinio reguliavimo trūkumus ad hoc. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011 išaiškino, kad aukščiau išdėstyti argumentai nuosekliai vysto ir plėtoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

29Nagrinėjamu atveju teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 str. 2 d.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 str.). Taigi atitinkamais atvejais šis terminas apibrėžia laiko tarpą, per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iš Konstitucijos.

30Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto bendrojo 3 metų senaties termino nepraleido reikalavimų dalyje dėl darbo užmokesčio nepriemokos, susidariusios ne anksčiau, nei prieš 3 metus iki skundo padavimo teismui dienos.

31Kaip matyti iš byloje esančių pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (t. I, b. l. 115-122, 123-130, b.l. 139-146, b.l.147-154, 163-170) laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio pareiškėjams E. B., Ž. N., V. S., J. M., A. M. nebuvo išmokėtos darbo užmokesčio dalys, kurios susidarė dėl 70 procentų dydžio pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimo pareiškėjams, taigi jiems nebuvo išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis. Pareiškėjai į teismą skundu kreipėsi 2010 m. birželio 9 d., todėl pritaikius Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą, jie atitinkamai turi teisę į darbo užmokesčio dalies nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2007 m. birželio mėnesio iki 2010 m birželio mėnesio. Tokią pačią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, ir kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, konstatuotina, kad pareiškėjai reikalavimų dalyje yra praleidę senaties terminą, todėl pagrįstai atitinkamai sumažintini jiems priteistinų sumų dydžiai.

32Pareiškėjai nenurodė jokių objektyvių priežasčių bei nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų prašymą dėl senaties termino atnaujinimo. Todėl pareiškėjų E. B., Ž. N., V. S., J. M., A. M. apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, atmestini.

33Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai į teismą dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo (teisingo apmokėjimo už darbą) kreipėsi, praleidę senaties terminą tik reikalavimo dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo pareikšti, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai turi teisę teisme reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl minėto Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto apribojimo taikymo.

34Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog ginčas dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, yra tarnybinis ginčas, o darbdavio teises ir pareigas, inter alia pareigą tinkamai atlyginti pareigūnui už jo atliktą darbą, įgyvendina (vidaus reikalų statutinė) įstaiga, kurioje pareigūnas tarnavo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662‑1735/2010). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių galinčių sąlygoti kitokį nei nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje įtvirtintą ginčo teisinių santykių bei šių santykių dalyvių teisinį vertinimą. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo teisinius santykius, pagrįstai atsakovu šioje byloje laikė atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.

35Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pagrindo tenkinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir pareiškėjų E. B., Ž. N., V. S., J. M., A. M. apeliacinius skundus nėra.

36Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

37Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

38Pareiškėjų E. B., Ž. N., V. S., J. M., A. M. apeliacinį skundą atmesti.

39Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjai skundu (t. I, b. l. 4–10) kreipėsi į Kauno apygardos... 5. Pareiškėjai nurodė, kad darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl to, kad... 6. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir... 7. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai skundu į teismą kreipėsi jau... 8. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,... 9. II.... 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 14 d. sprendimu... 11. Teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu, kuriame... 12. Be to, teismas konstatavo, kad pareiškėjai atliko savo kaip valstybės... 13. III.... 14. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė... 15. Pareiškėjai E. B., Ž. N., V. S., J. M. ir A. M. pateikė apeliacinį skundą... 16. Pareiškėjai atsiliepimu į atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos... 17. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į... 18. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV.... 21. Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir pareiškėjų E.... 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas teisme kilo dėl už 2007–2008 m.... 23. 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, jog... 24. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl... 25. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo... 26. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis garantuoja asmens, kurio konstitucinės... 27. Pabrėžtina, kad pažeistą pareiškėjų teisę teismas šiuo atveju privalo... 28. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje... 29. Nagrinėjamu atveju teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo... 30. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai DK 27 straipsnio 2 dalyje... 31. Kaip matyti iš byloje esančių pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą... 32. Pareiškėjai nenurodė jokių objektyvių priežasčių bei nepateikė... 33. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai į teismą... 34. Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 35. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, Lietuvos vyriausiojo... 36. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 37. Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą... 38. Pareiškėjų E. B., Ž. N., V. S., J. M., A. M. apeliacinį skundą atmesti.... 39. Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimą palikti... 40. Nutartis neskundžiama....