Byla 2A-1599-601/2016

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, prievolių vykdymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo AB „Citadele“ bankas, institucija, teikianti išvadą byloje – Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė N. R. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama:
  • santuoką tarp V. B. ir N. R. nutraukti dėl atsakovo kaltės.
  • nutraukus santuoką, ieškovei palikti R. pavardę, atsakovui – B. pavardę,
  • nustatyti nepilnamečių vaikų S. B. ir M. B. gyvenamąją vietą su motina pagal jos gyvenamą vietą,
  • priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 174 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant periodines išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pervedant lėšas į ieškovės sąskaitą ir paskiriant ją lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
  • nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis nustatant, kad atsakovas kas antrą savaitgalį leidžia su dukromis, pasiimdamas nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.00 val. sekmadieniais; trečiadienį leidžia su dukromis pasiimdamas S. B. iš mokyklos, M. B. iš darželio ir grąžindamas į jų gyvenamą vietą ne vėliau kaip 19.00 val.; atsakovas nevaržomai gali bendrauti su dukromis telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis; vasarą tėvas bendrauja su nepilnametėmis dukromis šešias savaites, prieš tai iš anksto iki vasaros pradžios, suderinus laiką su motina; didžiųjų metų švenčių metu (Velykų ir Kalėdų) vaikai vieną dieną praleis su motina, kitą su tėvu; kiekvienais metais - Tėvo dieną vaikai praleidžia su tėvu, Motinos dieną – su motina; apie galimas bendravimo kliūtis su vaikais (liga, išvykos ir pan.) tėvai vienas kitam praneša iš anksto.
  • padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą, pripažinti visus sutartinius įsipareigojimus, kylančius iš 2007-09-17 kreditavimo sutarties Nr. ( - ), sudarytos tarp AB „Citadele“ bankas ir ieškovės su atsakovu, ieškovės asmeninėmis prievolėmis,
  • priteisti ieškovei iš atsakovo 30 882,50 Eur kompensaciją už turto vertės skirtumą, 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.
  1. Atsakovas V. B. priešieškiniu prašė:
  • šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės,
  • palikti ikisantuokines pavardes.
  • nustatyti nepilnametės S. B. gyvenamą vietą kartu su tėvu pagal jo gyvenamąją vietą, nepilnametės M. B. gyvenamą vietą nustatyti kartu su motina.
  • priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai M. B. po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukters pilnametystės, paskiriant ieškovę lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, ir iš ieškovės priteisti išlaikymą dukrai S. B. po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki dukters pilnametystės, paskiriant atsakovą lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, periodines išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
  • nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra M. B., nustatant, kad atsakovas kas antrą savaitgalį leidžia su nepilnamete dukra M. B., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 19.00 val.; nevaržomai, kiek tai nepažeidžia vaiko teisių ir interesų, gali bendrauti su dukra M. telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis; vasarą tėvas bendrauja su nepilnamete dukra M. šešias savaites, apie tai iš anksto, iki vasaros pradžios, suderinęs laiką su dukters motina; didžiųjų metinių švenčių metu (Velykų ir Kalėdų) dukra M. vieną dieną leis su motina, kitą su tėvu; kiekvienais metais Tėvo dieną dukra M. praleidžia su tėvu, Motinos dieną būna su motina; apie galimas bendravimo kliūtis su dukra M. (liga, išvykos ir pan.) tėvai vienas kitam praneša iš anksto.
  • nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra S. B. tvarką, nustatant, kad su dukra S. B. motina bendrauja, atsižvelgiant į dukters poreikius, pagal tarpusavio susitarimą su ja, apie tai informuojant tėvą, ieškovė, norėdama dukterį S. B. paimti į renginius, koncertus bei pramogas, turi informuoti atsakovą prieš 3 dienas.
  • padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą, nustatyti naudojimosi turtu tvarkas pagal atsakovo pateiktus UAB „( - )“ 2015 m. birželio 22 d. ir UAB „( - )" 2015 m. paruoštus naudojimosi tvarkos planus, įpareigoti ieškovę ir atsakovą mokėti AB „Citadele“ bankui 2007 m. rugsėjo 17 d. kreditavimo sutartimi suteiktą kreditą gyvenamojo namo statybai, atsakovui priteisti įgytus iki santuokos asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus, 500,00 Eur piniginę kompensaciją už parduotą automobilį ir bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidas.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. daliniu sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies (t. 7, b. l. 105-113).
  • Nutraukė santuoką, įregistruotą ( - ) Alytaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), sudarytą tarp N. R. ir V. B., pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
  • Nutraukus santuoką, N. R. paliko pavardę – R., V. B. palikti pavardę – B..
  • Nustatė nepilnametės M. B. gyvenamą vietą su motina N. R..
  • Nustatė nepilnametės S. B. gyvenamąją vietą su tėvu V. B..
  • Priteisė iš atsakovo V. B. išlaikymą dukrai M. B. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos –2014 m. liepos 28 d. iki jos pilnametystės, šias išmokas kasmet indeksuojat Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad jomis disponuoja motina N. R. uzufrukto teise.
  • Priteisė iš ieškovės N. R. išlaikymą dukrai S. B. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki jos pilnametystės, šias išmokas kasmet indeksuojat Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad jomis disponuoja tėvas V. B. uzufrukto teise.
  • Nustatė ieškovės N. R. bendravimo su nepilnamete dukra S. B. tvarką: N. R. kas antrą savaitgalį leidžia su nepilnamete dukra S. B., pasiimdama nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 19.00 val.; N. R. nevaržomai, kiek tai nepažeidžia vaiko teisių ir interesų, gali bendrauti su dukra S. B. ir kitomis savaitės dienomis ją pasiimant iš mokyklos, prieš tai įspėjant atsakovą V. B. ir S. B. sutinkant, ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19.00 valandos, taip pat bendrauti telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis; Vasarą motina N. R. bendrauja su nepilnamete dukra S. B. šešias savaites, prieš tai iš anksto, iki vasaros pradžios, suderinus laiką su dukters tėvu V. B.; Didžiųjų metinių švenčių metu (Velykų ir Kalėdų) dukra S. B. vieną dieną praleis su motina N. R., kitą su tėvu V. B.; Kiekvienais metais Motinos dieną dukra S. B. praleidžia su motina N. R., Tėvo dieną praleidžia su tėvu V. B.; N. R., norėdama dukrą S. B. paimti į renginius, koncertus bei pramogas, turi informuoti V. B. prieš tris dienas; Apie galimas bendravimo kliūtis su dukra S. B. (liga, išvykos ir pan.) tėvai vienas kitam praneša iš anksto.
  • Nustatė atsakovo V. B. bendravimo su nepilnamete dukra M. B. tvarką: V. B. kas antrą savaitgalį leidžia su M. B., pasiimdamas nepilnametę dukrą iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.00 val. sekmadieniais; atsakovas trečiadienį leidžia su dukra pasiimdamas M. B. iš darželio ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.00 val.; atsakovas nevaržomai, kiek tai nepažeidžia vaiko teisių ir interesų, gali bendrauti su dukra telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis; vasarą tėvas V. B. bendrauja su nepilnamete dukra šešias savaites, prieš tai iš anksto, iki vasaros pradžios, suderinus laiką su motina N. R.; didžiųjų metinių švenčių metu (Velykų ir Kalėdų) dukra vieną dieną praleis su motina N. R., kitą su tėvu V. B.; kiekvienais metais Tėvo dieną nepilnametė dukra praleidžia su tėvu V. B., o Motinos dieną būna su motina N. R.; apie galimas bendravimo kliūtis su dukra (liga, išvykos ir pan.) tėvai vienas kitam praneša iš anksto.
  • Atmetė ieškovės N. R. ieškinio reikalavimą dėl 1 500 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo.
  • Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo pavedė vykdyti skubiai.
  1. Teismas pažymėjo, jog ieškovė nurodo, kad atsakovas smurtavo fiziškai ir naudojo psichologinį smurtą, platino ir skleidė žeminančią informaciją apie ją, kuri buvo išspausdinta laikraštyje, nuolat rašė skundus įvairioms institucijoms, tačiau darė išvadą, kad fizinio smurto atvejis buvo jau faktiškai santuokai iširus, kuomet šalys kartu nebegyveno ir tai negalėjo būti priežastis santuokai iširti. Ieškovė nepateikė daugiau įrodymų, kad atsakovas santuokos metu jos atžvilgiu naudojo psichologinį ar fizinį smurtą. Atsakovas nepažemino ieškovės garbės ir orumo, kas nustatyta ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d., 2015 m. gegužės 19 d. ir 2015 m. gegužės 21 d. nutartyse. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas rašė skundus Finansinių nusikaltimų tarnybai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Alytaus miesto savivaldybės kontrolės tarnybai, Alytaus miesto savivaldybės tarybai ir taip buvo žeminama ieškovė. Teismas laikė, kad atsakovo kaltės neįrodo ir ieškovės pateikti įrašai ar nuotraukos, kuriose neištikimybė, smurtas ir netinkamas elgesys neužfiksuoti. Ieškovės paaiškinimų nepakanka konstatuoti, kad atsakovas prieš ją vartojo smurtą, santuokos metu žemino ją, nepagarbiai elgėsi ar kitaip pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad vien jis kaltas dėl šeimos iširimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė paprastose gyvenimiškose situacijoje sureaguoja labai emocionaliai. Sprendė, kad nesutarimai šeimoje kildavo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abi šalys dėl paaštrėjusių santykių šeimoje laikotarpiu nesugebėjo surasti abiem sutuoktiniams priimtino krizinės situacijos išsprendimo, jie netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinių pareigas, nebuvo lojalūs vienas kitam, negerbė vienas kito, neteikė tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos. Abu buvo nepakankamai tolerantiški, neišsaugojo vienas kitam pagarbos, nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, o santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmetė ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 1 500 Eur neturtinės žalos priteisimo.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė N. R. prašo (t. 7, b. l. 125-130):
  • panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. dalinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-15-835/2016, dalyje, kurioje teismas nusprendė santuoką, įregistruotą ( - ) Alytaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), sudarytą tarp N. R. ir V. B. nutraukti pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
  • Priimti šioje dalyje naują sprendimą, kuriuo santuoką, įregistruotą ( - ) Alytaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje Nr. ( - ), sudarytą tarp N. R. ir V. B. nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo V. B. kaltės.

10Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. 2014-07-28 ieškiniu ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės, nes ieškovė siekė greito proceso ir atsakovo supratingumo. Ieškovas, teikdamas priešieškinį, prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, tada ieškovė ir pakeitė ieškinio reikalavimą ir prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.
    2. atsakovas, siekdamas sužlugdyti ieškovę ir jos darbinę karjerą, įvairioms institucijoms rašė skundus, kaltindamas ieškovę nebūtinais dalykais. Atsakovas internete spausdino ieškovę žeminančius straipsnius. 2015-01-08 laikraštyje ,,( - )“ buvo pateikta ieškovę žeminanti informacija, be ieškovės sutikimo iš asmeninio albumo patalpintos nuotraukos. Nepagrįstai teismas laikė, kad nurodyta informacija nepažemino ieškovės garbės ir orumo. Nors ieškovė yra viešas asmuo, tačiau nėra besąlyginio reikalavimo skelbti apie privatų gyvenimą, tai turi būti daroma tik asmens sutikimu. Toks informacijos ir nuotraukų pateikimas yra pakankamas pagrindas vertinti, kad atsakovas sąmoningai siekė pakenkti ieškovei. Toks nesąžiningas ir neatsakingas atsakovo elgesys yra sutuoktinio kaltės prezumcijos atvejis. Teismas nevisapusiškai ištyrė įrodymus ir nepagrįstai prioritetą suteikė visiškai nereikšmingoms dėl ginčo dalyko aplinkybėms.
    3. Atsakovas 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu nuteistas dėl smurtavimo prieš ieškovę 2014-10-24 ir 2014-12-03 pagal BK 140 str. 2 d. ir jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė. Atsakovas ir anksčiau yra smurtavęs, tik ieškovė nesikreipė į teisėsaugą. Smurtavimo faktas santuokos metu yra pagrindas taikyti CK 3.60 str. 2-3 d. nuostatas.
  1. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti – Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. dalinį sprendimą, kuriuo ieškovės N. R. ieškinys dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, prievolių vykdymo, atsakovo V. B. priešieškinis ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo patenkinti iš dalies, palikti nepakeistą (t. 7, b. l. 137-139).

11Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

    1. Ieškovės teiginiai apie bendrą santuokinį gyvenimą ir santuokos iširimą yra prieštaringi. Iš pradžių ieškovė prašė santuoką nutraukė dėl abiejų kaltės, pažymėdama, kad buvo skirtingas šalių požiūris į gyvenimą, bendrą ūkio vedimą, o patikslintame ieškinyje jau nurodo, kad dėl atsakovo kaltės nepavyko sukurti normalių šeimyninių santykių šeimoje. Nors ieškovė nurodo, kad su atsakovu bendras gyvenimas negalimas dėl jo elgesio, tačiau 11 metų ji niekur nesikreipė. Situacija šeimoje pasikeitė, kai atsakovas pareiškė ieškovei pretenzijas dėl jos komandiruočių ir rodomo dėmesio kitam vyriškiui. 2014-02-05 pati ieškovė išsikraustė iš namų. Atsakovas iki nurodyto momento, kada pati ieškovė nutraukė santuokinius ryšius, su kitomis moterimis nebendravo, jokio smurto sutuoktinės atžvilgiu nevartojo. Pateikdamas nuotraukas atsakovas siekė nutraukti per daug intensyvų ir ne vien tarnybinį ieškovės bendravimą su kitu vyru. Prieš paviešinant šias nuotraukas buvo aptarta su ieškove. Ieškovė, palikusi šeimą, atvirai bendrauja su vyriškiu, kuris gyvena su ieškove bendruose namuose Alytaus r., tai patvirtino dukra S. B..

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14

  1. Apeliacinis skundas atmestinas.
  2. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
  3. Apeliacinio skundo esmė – pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai nepripažino, jog šalių santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės.
  4. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
  5. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).
  6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).
  1. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka faktiškai iširo 2014 m. vasario 5 d. (ieškovei išsikrausčius iš namų), todėl reikšmingi ir svarbūs, sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, yra tik tie faktai, kurie įvyko iki faktinio santuokos iširimo. Kaip matyti, apeliantė, siekdama įrodyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, iš esmės remiasi tik faktais, kurie įvyko po faktinio santuokos iširimo, t. y. : 1) 2014 m. spalio 24 d. ir 2014 m. gruodžio 3 d. pavartotas smurtas apeliantės atžvilgiu; 2) 2015 m. sausio 8 d. laikraščio „( - )“ straipsnis, kuriame pateikiama, apeliantės manymu, ją žeminanti informacija ir patalpintos be jos sutikimo fotonuotraukos; 3) 2014 m. gruodžio 29 d. pranešimas-prašymas „( - )“, prie kurio atsakovas pridėjęs asmeninio pobūdžio informaciją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apeliantės argumentai nėra reikšmingi sprendžiant teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Kitų argumentų (įrodymų), kurie galėtų paneigti pirmosios instancijos padarytas išvadas, apeliantė nepateikė.
  2. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad su 2015 m. sausio 5 d. atsiliepimu į atsakovo priešieškinį pateikti rašytiniai įrodymai (t. 3, b. l. 29-175, t. 4, b. l. 1-107) patvirtina, jog atsakovas rašė skundus įvairioms tarnyboms, siekdamas apeliantę sužlugdyti, pažeminti. Įvertinus pateiktus dokumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad juose nėra jokių duomenų, kad būtent atsakovas rašė skundus įvairioms institucijoms (išskyrus Vaikų teisių apsaugos skyriui). Apeliantė nenurodė konkrečių įrodymų, kurie patvirtina jos nurodomas aplinkybes. Be to, netgi pasitvirtinus faktui, kad atsakovas rašė skundus dėl apeliantės, tai būtų tik pagrindas konstatuoti sutuoktinio lojalumo pareigos pažeidimą, kas ir taip pirmosios instancijos teismo konstatuota.
  3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog iki santuokos faktinio iširimo (2014 m. vasario 5 d.) būtų nustatyti faktai, iš kurių galima būtų preziumuoti kurio nors iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str. 3 d.). Nors apeliantė savo skunde neginčija (nenurodo motyvų) teismo nustatytos ir jos kaltės dėl santuokos iširimo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pagal byloje esančius duomenis, pagrįstai pripažino, jog abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo. Atsakovo paaiškinimai, dukros S. paaiškinimai, pateiktos fotonuotraukos, garso įrašai, apeliantės išėjimas iš namų, nesant (nenurodant) tam svarių priežasčių (panaudotas smurtas ir pan.), yra pakankami daryti išvadą, jog apeliantė taip pat pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas.
  4. Pažymėtina, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.
  5. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 1.5 str., 3.60 str.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

15Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai