Byla 1A-215-361-2010

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Lino Pauliukėno ir Stasio Valužio, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, dalyvaujant prokurorams Remigijui Bėtkiui ir Dainiui Motužiui, nuteistiesiems T. D., P. D. ir G. J., gynėjams advokatams Mirandai Kunickienei, Mindaugui Kepeniui, Vaclovui Janušauskui ir Gražinai Mauručaitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. J., T. D., P. D. bei Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo

2G. J., a. k. ( - ) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. už narkotinės medžiagos – heroino – 0,498 g neteisėtą įgijimą, gabenimą ir laikymą, turint tikslą ją parduoti ir tokiu būdu platinti, laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; BK 260 str. 1 d. už narkotinės medžiagos – heroino – 0,123 g neteisėtą įgijimą, gabenimą ir laikymą, turint tikslą ją parduoti ir tokiu būdu platinti, laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams; pagal BK 259 str. 2 d. už psichotropinės medžiagos – tramadolio – 0,300 g neteisėtą įgijimą, gabenimą ir laikymą, neturint tikslo ją parduoti ar kitu būdu platinti, areštu 10 parų; pagal BK 302 str. 1 d. už fizinio asmens dokumento įgijimą ir laikymą, neturint teisėto pagrindo, laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės, paskirtos pagal BK 260 str. 1 d. už 0,498 g heroino neteisėtą įgijimą, gabenimą ir laikymą, turint tikslą parduoti, pagal BK 260 str. 1 d. už 0,123 g heroino neteisėtą įgijimą, gabenimą ir laikymą, turint tikslą parduoti, pagal BK 302 str. 1 d. subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., ši subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 259 str. 2 d., ir nustatyta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

3T. D., a. k. ( - ) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už narkotinės medžiagos – heroino – 0,498 g neteisėtą įgijimą, gabenimą ir laikymą, turint tikslą ją parduoti ir tokiu būdu platinti, laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 260 str. 1 d. už psichotropinės medžiagos – MDMA – 10,228 g neteisėtą įgijimą, turint tikslą ją parduoti ir tokiu būdu platinti, bei jų platinimą, laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; pagal BK 259 str. 1 d. už psichotropinės medžiagos – MDMA – 0, 367 g neteisėtą įgijimą, gabenimą ir laikymą, neturint tikslo ją parduoti ar kitu būdu platinti, 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės, paskirtos pagal BK 260 str. 1 d. už 0,498 g heroino neteisėtą įgijimą, gabenimą ir laikymą, turint tikslą ją parduoti ir tokiu būdu platinti, pagal BK 260 str. 1 d. už MDMA 10,228 g neteisėtą įgijimą, turint tikslą ją parduoti ir tokiu būdu platinti, bei jų platinimą subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., ši subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 259 str. 1 d., ir nustatyta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

4P. D. (P. D.), a. k. ( - ) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už psichotropinės medžiagos – MDMA – 10,595 g neteisėtą įgijimą ir laikymą, turint tikslą ją parduoti ir tokiu būdu platinti bei neteisėtą pardavimą, 3 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d. 3 p., iš P. D. konfiskuoti 540 Lt, gauti iš nusikalstamos veikos.

5Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. D., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7G. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario mėnesį, Klaipėdos mieste, tiksli data ir vieta nenustatyta, T. D. sumanė ir parengė nusikalstamos veiklos planą daryti sunkius nusikaltimus – įsigyti ir platinti narkotines bei psichotropines medžiagas, dalyvauti šioje veikloje sutiko G. J., ir asmuo, kuriam byla atskirta į atskirą bylą. Bendrininkų grupės nariai susitarė, kad T. D. įsigys narkotines bei psichotropines medžiagos, po to šias medžiagas toliau platinti per asmenį, kuriam byla atskirta į atskirą bylą, tieks jam, G. J., ir jis šias medžiagas platins Klaipėdoje jas vartojantiems asmenims. 2008-06-04, apie 01 val. 03 min., prie kavinės „( - )“, esančios ( - ), G. J. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, iš T. D. per asmenį, kuriam byla atskirta į atskirą bylą, po 220–250 Lt už 1-ą gramą įsigijo du polietileninius maišelius, kuriuose bendrai buvo 6,788 g šviesiai rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje bendrai buvo 0,498 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią neteisėtai su savimi gabeno ir laikė iki 2008-06-05, kol 01 val.15 min. asmens kratos metu pas jį buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

8Be to, G. J. nuteistas ir už tai, kad 2008-06-04, apie 15-16 val., tikslus laikas nenustatytas, ( - ), esančioje ( - ), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens po 200 Lt už 1-ą gramą įsigijo 0,763 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,123 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią neteisėtai parsigabeno ir laikė J. B. priklausančiame bute, esančiame ( - ). Tą pačią dieną paminėtame bute įgytą narkotinę medžiagą išfasavo į popierinius lankstinukus, kuriuos neteisėtai su savimi laikė ir gabeno iki 2008-06-05, kol 01 val.15 min. asmens kratos metu pas jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

9G. J. nuteistas ir už tai, kad 2008-06-05, tiksli data ir laikas nenustatyti, iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo 3 vnt. ampulių „Tramadolis Sanitas 50 mg/ml 031106 11 2010 51829“, kuriose bendrai buvo nedidelis kiekis – 0,300 g – psichotropinės medžiagos – tramadolio, kurias neteisėtai atgabeno ir laikė J. B. priklausančiame bute, esančiame ( - ), iki 2008-06-05, kol apie 02 val. 35 min. paminėtas ampules su jose esančia psichotropine medžiaga kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

10Be to, G. J. nuteistas ir už tai, kad 2008 m. birželio 3–4 dienomis, tiksli data nenustatyta, po pietų, tikslus laikas nenustatytas, prie parduotuvės „( - )“, esančios ( - ), iš G. Š., neturėdamas teisėto pagrindo, narkotinių medžiagų pirkimo–pardavimo sandorio ir skolos grąžinimo užtikrinimui, paėmė G. Š. priklausančią asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ), kurią neteisėtai laikė su savimi iki 2008-06-05, kol 1 val. 15 min. asmens kratos metu pas jį buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

11T. D. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario mėnesį Klaipėdoje, tiksli data ir vieta nenustatyta, sumanė ir parengė nusikalstamos veiklos planą daryti sunkius nusikaltimus – įsigyti ir platinti narkotines medžiagas, šioje veikloje dalyvauti sutiko asmuo, kuriam byla atskirta į atskirą bylą, ir G. J.. Bendrininkų grupės nariai susitarė, kad jis, T. D., įsigys narkotines medžiagas, po to šias medžiagas toliau platinti pats arba per asmenį, kuriam byla atskirta į atskirą bylą, tieks G. J., o šis šią medžiagą platins Klaipėdoje jas vartojantiems asmenims. 2008-06-04, dienos metu, tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame ( - ), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, pravarde „P.“, po 200 Lt už 1-ą gramą įgijo 6,788 g šviesiai rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje bendrai buvo 0,498 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią neteisėtai laikė minėtame bute iki kol tą pačią dieną minėtame bute šią narkotinę medžiagą toliau platinti perdavė asmeniui, kuriam byla atskirta į atskirą bylą, o pastarasis, vykdydamas susitarimą, nurodytą narkotinę medžiagą 2008-06-04, apie 1 val. 03 min., neteisėtai atgabeno prie kavinės „( - )“, esančios ( - ), ir po 220–250 Lt už 1-ą gramą tolimesniam platinimui perdavė G. J..

12Be to, T. D. nuteistas ir už tai, kad 2008-08-01, apie 16 val. 05 min., kavinėje „( - )“, esančioje prekybos centre „( - )“, ( - ), būsimo 100 tablečių su psichotropinėmis medžiagomis pirkimo–pardavimo sandorio užtikrinimui iš NVIM dalyvio, anoniminio liudytojo Nr. 5, paėmė 550 Lt ir tą pačią dieną, apie 17 val. 30 min., prie ( - ), perdavė P. D. 540 Lt, sau pasilikdamas 10 Lt, po to jam P. D. nurodė vietą garažų masyve, esančiame ( - ), kur bus paliktos pardavimui skirtos tabletės. Tą pačią dieną, apie 18 val. 00 min., jis – T. D., kartu su NVIM dalyviu nuvyko į paminėtą garažų masyvą, kur jis NVIM dalyviui, anoniminiam liudytojui Nr. 5 nurodė vietą prie garažo, pažymėto Nr. ( - ), pasiimti cigarečių pakelį, kuriame buvo 100 vnt. violetinės spalvos tabletės, kurių sudėtyje bendrai buvo 10,595 g psichotropinės medžiagos – MDMA, tai pastarasis ir padarė, po to iš šio kiekio sau pasiėmė 4 tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,367 g MDMA. Tuo būdu T. D. NVIM dalyviui, anoniminiam liudytojui Nr. 5 pardavė 96 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 10,228 g psichotropinės medžiagos – MDMA.

13T. D. nuteistas ir už tai, kad 2008-08-01, apie 18.00 val., prie garažų masyvo, esančio ( - ), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš NVIM dalyviui, anoniminiam liudytojui Nr. 5 parduotų 100 vnt. tablečių sau pasiėmė ir taip įgijo 4 vnt. violetinės spalvos tabletes, kurių sudėtyje bendrai buvo 0,367 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurias laikė ir gabeno automobilyje „Peugeot 406“, valst. Nr. ( - ) iki kol tą pačią dieną, apie 18 val. 35 min., minėto automobilio apžiūros metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

14P. D. nuteistas už tai, kad iki 2008-08-01, tiksli data ir laikas nenustatyti, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo 100 vnt. violetinės spalvos tablečių, kurių sudėtyje bendrai buvo 10,595 g psichotropinės medžiagos ­– MDMA, kurias neteisėtai laikė nenustatytoje vietoje. 2008-08-01, apie 17 val. 30 min., prie ( - ), P. D., būsimo psichotropinių medžiagų pirkimo– pardavimo sandorio užtikrinimui iš T. D. paėmė 540 Lt ir pastarajam nurodė vietą, esančią garažų masyve, ( - ), prie garažo, pažymėto Nr. ( - ), iš kur šis turi pasiimti cigarečių pakelį su jame esančiomis minėtomis tabletėmis, tai T. D. su NVIM dalyviu Nr. 5 ir padarė, tokiu būdu P. D. neteisėtai pardavė psichotropines medžiagas.

15Nuteistasis G. J. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę, nurodo, kad ji yra aiškiai per griežta. Apeliantas teigia, kad savo kaltę pripažino, konkrečiai nurodė nusikalstamų veikų aplinkybes ir teismas tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o atsakomybę sunkinančių nenustatė. Mano, kad teismas turėjo visapusiškai išanalizuoti jo veiką, nes jis faktiškai buvo įkalbintas ir įtrauktas į nusikaltimą.

16Nuteistasis T. D. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir jam taikyti BK 62 str. 1 d., 54 str. 3 d. ir paskirti jam bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Nurodo, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės tikslų. BK 1 str. įtvirtintos baudžiamosios teisės paskirties nuostatos reiškia, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys atsako pagal BK nustatytus baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d. l-5 p.). Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus šiuos reikalavimus, nė vienam iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos. Apeliantas teigia, kad kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, pirminių apklausų metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė visas aplinkybes apie padarytas nusikalstamas veikas ir tokiu būdu padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustatyti kaltus asmenis dėl šios nusikalstamos veikos ir tai padėjo lengviau atskleisti nusikaltimą. Pripažįsta, kad baigiant ikiteisminį tyrimą pakeitė savo poziciją dėl įvykdyto nusikaltimo ir nurodė, kad savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, t. y. prisipažino tik dėl narkotinių medžiagų pardavimo NVIEM Nr. 5. Tokie veiksmai buvo sąlygoti kitų kaltinamųjų šioje byloje, t. y. P. D. ir G. J., kurie grasino ir gąsdino susidoroti, jeigu jis, T. D., duos parodymus prieš juos. Bijodamas jų neprognozuojamų veiksmų, tokios pozicijos laikėsi ir teisme, tačiau šie asmenys vis tiek padarė nusikalstamus veiksmus prieš jį bei buvo sulaikyti policijos darbuotojų ir tai tik patvirtino, kad jų grasinimai buvo realūs, todėl jis teisme pasakė visą tiesą apie tiek savo, tiek apie kitų asmenų nusikalstamus veiksmus šioje byloje. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo jam taikyti BK 54 str. 3 d., nes tam nėra išimtinių aplinkybių, tačiau įstatymų leidėjas BK 54 str. 3 d., 62 str. yra numatęs pagrindus ir sąlygas, kada teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. BK 62 str. l d. numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir ( ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. T. D. teigia, kad jo veiksmuose yra šios įstatyme numatytos sąlygos, t. y. jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailisi ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Realios laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Taip pat teismas visiškai neatsižvelgė ir į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: nusikalto pirmą kartą, gerai charakterizuojamas, dirba, ruošiasi sukurti šeimą. LAT byloje Nr. 2K-625/2007 yra nurodęs, kad sprendžiant BK 62 str. 1 d. taikymo klausimą, būtina nustatyti dvi aplinkybes, t. y. prisipažinimą, nuoširdų gailėjimąsi ir padėjimą bylos tyrimui. Tokios aplinkybės ir yra nustatytos šioje byloje. Todėl mano, kad teismas, skirdamas jam bausmę, pažeidė pagrindines BK 41 str. numatytas nuostatas. Švelnesnės bausmės paskyrimas atitiktų teisingumo principo įgyvendinimą, būtų atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, sąlygas, vaidmenį nusikaltimo padaryme.

17Nuteistasis P. D. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes vadovavosi tik prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina ištirti įrodymai, neišsiaiškino visų aplinkybių, tiesiogiai susijusių su pareikštais kaltinimais, ir nepašalino akivaizdžių prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų, taip pat pažeidė procesinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, suvaržė įstatymais garantuotas teises, dėl to skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu. Apeliantas mano, kad teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį neišsamiai ir nevisapusiškai ištyręs baudžiamąją bylą ir nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas nuosprendyje jo kaltę grindžia kito kaltinamojo T. D., liudytojo R. G., S. O., S. M., anoniminio liudytojo Nr. 5 parodymais, 2008-08-08 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu bei jo priedu, 2008-08-01 sekimo protokolu, 2008-08-07 asmens parodymu atpažinti protokolu, daiktų apžiūros protokolu, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolu, daiktų pateikimo protokolu ir specialisto išvada. Iš visų išvardytų įrodymų tiesiogiai apie jo nusikalstamą veiką kalba tik T. D.. Todėl verta paanalizuoti, ar šis įrodymų šaltinis gali būti pripažintas patikimu ir neabejotinu. T. D. parodymai tikrai nebuvo nuoseklūs, tačiau teismas šių parodymų keitimo priežasčių neanalizavo ir nuosprendyje nenurodė, kodėl būtent kaltinančius parodymus pripažino teisingais. 2008-08-02 iškart po sulaikymo T. D. apklausoje nurodė, kad psichotropines tabletes pirko ir S., o P. D. nepažįsta (t. 3, b. l. 185), nors kaip matyti iš byloje esančio dokumento – paskolos sutarties (t. 5 b. l. 23), sudarytos 2008-01-02, jis, P. D., T. D. paskolino 10000 Lt ir per tris kartus T. D. buvo grąžinęs 8500 Lt, todėl jo, P. D., vardą ir pavardę gerai žinojo. Toje apklausoje T. D. nurodo, kad paėmė iš NVIEM dalyvio 550 Lt ir S. perdavė 540 Lt. Tą pačią dieną T. D., duodamas parodymus teisme, kur buvo sprendžiamas jo suėmimo klausimas, nurodo: „Man žinomas S. žinojo iš kur gauti tablečių, o paskui sužinojau, kad jis yra P. D.“ (t. 3 b. l. 174), nors pažeidžiant BPK 192 str. reikalavimus, jo, P. D., nuotrauka buvo pateikta atpažinti tik 2008-08-07 (t. 3, b. l. 193-195), t. y. po penkių dienų, todėl neaišku, iš kur dar 2008-08-02 T. D. galėjo sužinoti, kas buvo S. Apeliantas nurodo, jog taip pat neaišku, iš kur T. D. galėjo sužinoti jo, P. D., tėvų gyvenamojo namo numerį, kadangi apklaustas 2008-08-07 (t. 3, b. l. 189-192) jis teigė, kad S. gyveno ( - ) gatvėje, tačiau nežino namo numerio ir bute nėra buvęs, o duodamas parodymus teisme 2008-08-14 (t. 3, b. l. 200) jau nurodo, kad nuėjo į ( - ) namą. Šioje apklausoje jis taip pat nurodė, kad kavinėje „( - )“ nupirko 100 tablečių iš P. D.. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo nuosprendyje nurodoma, kad pats T. D. pripažino faktą, kad iš anoniminio liudytojo paėmė 560 Lt už 100 vnt. tablečių, tačiau nė vienoje apklausoje T. D. tokių parodymų nedavė, jis visada tvirtino, kad paėmė tik 550 Lt, nors NVIEM dalyvis tvirtino, kad jam perdavė 560 Lt. 2009-03-16 T. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 100 tablečių su psichotropinėmis medžiagomis jis įsigijo iš asmens pravarde Š., kuris jam nurodė padėti gautus pinigus už šias tabletes ( - ) esančioje degalinėje, tualete po kriaukle ir tai padarius, jam buvo nurodytas garažas, kur buvo padėtos tabletės. Taip pat nurodė, kad jį, P. D., apkalbėjo siekdamas išvengti skolos grąžinimo (t. 4, b. l. 8–11). Šiuos parodymus jis patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu (t. 5, b. l. 44–45). Vėliau, pabaigus įrodymų tyrimą teisminio nagrinėjimo metu, T. D. vėl pakeitė parodymus, nurodydamas, kad tabletes gavo iš jo, P. D.. Visas kitas aplinkybes, susijusias su pateiktais kaltinimais, T. D. visose apklausose nurodo panašiai. Aplinkybes, susijusias su pinigų paėmimu ir tablečių perdavimu, patvirtina NVIEM dalyvis bei kiti paminėti liudytojai, tačiau nė vienas iš jų nepatvirtino, kad būtent jam, P. D., buvo perduoti pinigai ir būtent jis, o ne Š., nurodė T. D. tablečių paslėpimo vietą. Nuteistasis P. D. teigia, kad nuosprendyje paminėtas įrodymas – slapto sekimo protokolas – patvirtina, kad T. D. 2008-08-01 pirmą kartą buvo privažiavęs prie ( - ) namo, tik 14.40 val. jiedu susitiko prie namo (t. 2, b. l. 22–23), nors pagal NVIEM dalyvio parodymus T. D. apie tai, kad gali gauti ne 20, o tik 100 tablečių, jam pasakė apie 12.30 val. susitikęs prie „( - )“ parduotuvės ( - ). Per šį laikotarpį nei telefonu, nei kitaip su juo, P. D., T. D. nebendravo, nors jei galima būtų tikėti pokalbių suvestine 12.17.44 val. iš T. D. telefono į jo, P. D., telefoną buvo perduota žinutė „Išeik“, o 12.30.58 val. bei 13.30.42 val. išsiųstos žinutės „Kur galim susitikt ?“ (t. 2, b. l. 15–16) tai patvirtinta ir nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolas (t. 2, b. l. 115–116), tačiau nė viename iš šių įrodymų nėra nustatyta, į ką T. D. kreipėsi ir kas jam pasiūlė parduoti ne 20, o 100 tablečių su psichotropinėmis medžiagomis. Pokalbių suvestinėje 14.53.54 val. į jo, P. D., telefoną atsiųsta žinutė „Išeik T.“, o slapto sekimo protokole nurodoma, kad 14.40 val. T. D. įeina į namą Nr. ( - ), o 14.50 val. jau jie abu išėjo iš šio namo. Iš NVIEM veiksmų atlikimo protokolo matoma, kad T. D., susitikęs su NVIEM dalyviais prie „( - )“ spaustuvės, užėjo į gretimą namą ir po 20 minučių išėjęs vėl susitiko su NVIEM dalyviais, o iš slapto sekimo protokolo matoma, kad T. D. tik susitiko su NVIEM dalyviais, bet nenurodoma, kad jis buvo juos palikęs ir užėjęs į namą. Pagal slapto sekimo protokolą ir NVIEM veiksmų atlikimo protokolą T. D. nebuvo stebimas 45 minutes nuo 17.10 val. ir tik 17.55 val., jis atvažiavo prie namo Laukininkų gatvėje su kažkokiu vyriškiu. Apeliantas mano, kad šį laiką T. D. buvo degalinėje, kur, kaip teigė, paslėpė pinigus pagal Š. nurodymą ir sužinojo, kur bus padėtos tabletės. Pateiktoje pokalbių suvestinėje nėra net užuominų apie prekybą tabletėmis su psichotropinėmis medžiagomis, joje yra tik žinutės apie susitikimus bei pokalbis su kažkuo apie susitikimą prie „( - )“ redakcijos ir galbūt su juo, P. D., vienas pokalbis 15.33.54 val., kad kažkas „sušnekėjo, kad šiandien viskas gali pareiti“. Apeliantas teigia, kad negali atsiminti, ką jis galėjo kalbėti prieš pusantrų metų, taip pat ir pirmos apklausos metu, kuri buvo daroma po dviejų mėnesių, jis negalėjo tiksliai atsiminti, apie ką tuomet kalbėjo su T. D., tačiau tikrai negalėjo kalbėti apie narkotikus, kadangi niekada tuo neužsiiminėjo. Tuomet jis su kolega turėjo limuziną, kurį nuomodavo, todėl gal tai galėjo būti kalba apie limuzino nuomą, kadangi suvestinėje yra žinutė, kurioje minimas limuzinas. Mano, jog teismo teiginys, apie jo parodymų nenuoseklumą, tikrai nėra pagrįstas. Aplinkybę, kad jis nesivertė narkotinių medžiagų prekyba, patvirtina ir esantys byloje duomenys, kad nuo 2008-08-11 iki 2008-10-11 nei pasiklausant pokalbius nei atliekant slaptą sekimą jokių duomenų apie neteisėtą veiklą surinkta nebuvo (t. 2, b. l. 37–39). Taigi, kaip teigia apeliantas P. D., kaltinamojo T. D. parodymai šioje baudžiamojoje byloje negali būti vertinami kaip patikimi, o kitų įrodymų, kurie pagrįstų pateiktus kaltinimus, nėra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 p. pabrėžiama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaido­mis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyks­ta jų pašalinti. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išnaudota galimybė nustatyti asmenį, kuris pristatė tabletes su psichotropinėmis priemonėmis prie garažo, kadangi paėmus cigarečių pakelį, kuriame buvo įdėtas polietileninis maišelis su tabletėmis, net nebuvo bandoma surasti pirštų pėdsakus ir juos identifikuoti, o tai galėtų dar kartą patvirtinti, kad jis, P. D., neturėjo nieko bendra su narkotinių medžiagų platinimu.

18Klaipėdos apygardos prokuratūra apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti lengvinančią aplinkybę, kad G. J. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, G. J. dėl 2008-06-04 heroino įgijimo, laikymo iš T. D. epizodo pagal BK 260 str. l d. paskirti 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę; dėl 2008-06-05 heroino įgijimo, laikymo bute pas J. B. epizodo pagal BK 260 str. l d. paskirti 5 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę; dėl nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos – tramadolio – įgijimo, laikymo epizodo pagal BK 259 str. 2 d. paskirti 10 parų arešto bausmę; dėl nepagrįsto asmens dokumento įgijimo, laikymo epizodo pagal BK 302 str. l d. paskirti l m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. l d., 4 d., 5 d. 2 p., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę paskirti 6 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose; T. D. dėl 2008-06-04 heroino įgijimo, laikymo ir pardavimo G. J. epizodo pagal BK 260 str. l d., taikant BK 54 str. 3 d., paskirti laisvės apribojimą 1 m. 2 mėn.; dėl 96 vnt. MDMA tablečių pardavimo epizodo pagal BK 260 str. l d., taikant BK 54 str. 3 d., paskirti laisvės apribojimą l m. 6 mėn.; dėl 4 vnt. MDMA tablečių įgijimo, laikymo pagal BK 259 str. l d. paskirti 15 MGL baudą. Vadovaujantis BK 63 str. l d., 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 2 metams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 val. ir sumokėti 15 MGL baudą; P. D. pagal BK 260 str. l d. paskirti 6 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Nurodoma, kad nuosprendžio dalis dėl G. J. pripažinimo kaltu pagal BK 259 str. l d., 260 str. l d., 302 str. l d., T. D. kaltu pagal BK 259 str. l d., 260 str. l d., P. D. pagal BK 260 str. l d., o A. D. pagal BK 259 str. 2 d. yra pagrįsta ir motyvuota, tačiau G. J. ir P. D. paskirtos bausmės yra neteisingos, aiškiai per švelnios, todėl ši nuosprendžio dalis keistina, o T. D. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nors ji artima minimaliai sankcijos ribai, yra aiškiai per griežta. Skirdamas bausmę G. J., T. D., P. D. už nurodytų nusikalstamų veikų padarymą teismas pažymi, kad atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kiekvieno jų vaidmenį darant nusikalstamas veikas. G. J. padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus, vieną apysunkį ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau teistas, teistumai neišnykę, niekur nedirba bei atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas konstatavo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus G. J. realią laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. l d.), kadangi kitos rūšies bausmių šio asmens nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, be to, jo padarytos veikos (BK 260 str. l d.) kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. Toliau teismas, prieštaraudamas pats sau, teigia, kad atsižvelgia į kaltinamojo nuoširdų prisipažinimą, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl jam laisvės atėmimo ir arešto bausmės dydis nustatomas artimas minimaliai sankcijos ribai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo nuosprendyje išdėstyti bausmės G. J. skyrimo motyvai yra prieštaringi, be to, šie motyvai yra deklaratyvūs, tai parodo paskirtos bausmės dydis. Pirmiausia G. J. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, bandė klaidinti teismą ir tik prieš pat įrodymų tyrimo užbaigimą, esant neginčytiniems jo kaltės įrodymams (tai konstatuota nuosprendyje), teismui pareiškė, jog visiškai prisipažįsta dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo. Esant tokioms aplinkybėms, G. J. prisipažinimas negali būti traktuojamas nuoširdžiu, juo labiau toks prisipažinimas negali būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad G. J. pripažino tik tai, kad pas jį rastos narkotinės medžiagos priklausė jam. Tačiau ir be jo šio fakto pripažinimo buvo ir yra aišku, kad rastos ir paimtos narkotinės bei psichotropinės medžiagos priklausė jam. Įrodymų, kurie patvirtino G. J. tikslą platinti narkotines medžiagas, šaltiniai yra kiti – tai pirmiausia kaltinamojo T. D., liudytojų G. Š., J. B., policijos pareigūnų R. G., G. S., S. O. parodymai, elektroninių ryšių tinklais užfiksuoti duomenys. Iš esmės tas pats pasakytina ir dėl P. D. paskirtos bausmės. Taip, jis anksčiau nebuvo teistas, tačiau jis savo kaltės nepripažino, nors byloje surinktų įrodymų visetas, t. y. T. D. parodymai, slapto sekimo duomenys, kita bylos medžiaga neabejotinai leidžia teigti, kad 2008-08-01 100 vnt. violetinės spalvos tablečių, kurių sudėtyje bendrai buvo 10,595 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurias T. D. pardavė NVIM dalyviui Nr. 5, jis (T. D.) įgijo ne iš ko kito, o būtent iš P. D.. Priešingai nei teigiama 2010-02-08 nuosprendyje, tokių neteisingų, neatitinkančių BK 54 str. reikalavimus, neproporcingų padarytoms veikoms ir kaltinamųjų G. J. bei P. D. asmenybėms bausmių paskyrimas neskatintų kaltinamųjų ateityje laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Tokių bausmių paskyrimas skatina kaltinamuosius, šiuo atveju G. J. ir P. D., jaustis nebaudžiamais, manyti, kad net ir esant neišnykusiam teistumui, šiuo atveju G. J., padarius vieną ar kelis sunkius nusikaltimus, formaliai prisipažinus, galima išvengti teisingos bausmės. G. J. ir P. D. paskirtos bausmės nesiderina su bausmės paskirtimi, kuri reglamentuota BK 41 straipsnyje ir visų pirma su teisingumo principo įgyvendinimu, tokia bausmė nesulaiko asmenų nuo nusikaltimų padarymo. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad, paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam T. D., teismas nepakankamai įvertino šio asmens indėlį į sunkių nusikaltimų išaiškinimą, į jo parodymus, padėjusius patraukti baudžiamojon atsakomybėn kitus kaltinamuosius, šiuo atveju teismas tik formaliai vadovavosi bausmių skyrimo individualizavimo bei teisingumo principais. Teismas konstatavo, kad yra minėto kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bet į jas, sprendžiant pagal paskirtą bausmę – pačią griežčiausią, faktiškai neatsižvelgė. Nuosprendyje yra konstatuojama, kad teismas pripažįsta T. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, davė nuoširdžius parodymus bei padėjo bylos tyrimui, padėjo išaiškinti kitų kaltinamųjų nusikalstamas veikas. Tačiau teismas paskyrė T. D. realią laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendyje nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad T. D. veiksmai, jo elgesys ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu geranoriškas, nuoširdus padėjimas nustatyti objektyvią tiesą byloje, gailėjimasis dėl padarytų veikų leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės jam tikslai gali būti pasiekti nepaskyrus bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Priešingai, palikus galioti teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, T. D. gali atsirasti neigiamos pasekmės šios bausmės atlikimo metu iš kitų nuteistųjų pusės, apie kurių nusikalstamą veiklą T. D. davė išsamius parodymus, gali kilti grėsmė jo sveikatai ar net gyvybei. Toks teismo nuosprendis neskatina kitų asmenų duoti teisingus parodymus apie nusikaltimus ir juos padariusius asmenis, neskatina būti nuoširdiems tiriant nusikaltimus, padedant atskleisti ne tik jų pačių, bet ir kitų asmenų padarytus nusikaltimus. Priešingai nei G. J. atveju, kuris tik formaliai pasakė, kad rastos pas jį psichotropinės medžiagos priklauso jam, T. D. davė išsamius parodymus ne tik apie savo nusikalstamą veiklą, bet ir apie kitų kaltinamųjų nusikaltimus, jų vaidmenį vykdant juos. Pažymėtina, kad T. D. prisipažinimas nebuvo formalus, šis asmuo davė teisingus ir atvirus parodymus nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. T. D. nėra teistas, yra jauniausias iš kaltinamųjų, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad jos yra išskirtinės, suteikiančios galimybę taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Atsižvelgiant į tai teigtina, kad G. J. su P. D. paskirtos bausmės yra neteisingos ir jiems skirtinos bausmės artimos jiems inkriminuotų nusikaltimų sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, o kaltinamajam T. D. paskirta bausmė per griežta.

19Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė prokuratūros bei T. D. apeliacinius skundus tenkinti, kitų nuteistųjų skundus atmesti.

20Apeliaciniai skundai atmestini.

21Dėl G. J.

22Nuteistasis G. J. savo apeliaciniame skunde neginčija teismo išvadų dėl jo kaltės, veikos kvalifikacijos, tik prašo sušvelninti nuosprendžiu jam skirtą bausmę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nemano, jog G. J. skirtos bausmės būtų aiškiai per griežtos. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė bausmės skyrimo motyvus, pakankamai atsižvelgė į nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į nuteistojo asmenybę bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties lengvinimui bylos aplinkybes. Be to, kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį, jog už kiekvieną iš nusikalstamų veikų G. J. skirtos bausmės yra žymiai mažesnės nei atitinkamų straipsnių sankcijose numatytų bausmės rūšių vidurkiai. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog jis buvo įtrauktas į nusikalstamą veiką, nėra pagrindas švelninti jo atsakomybę.

23Prokuratūros apeliaciniame skunde teigiama, jog G. J. paskirta bausmė yra aiškiai per švelni. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nemano, jog G. J. skirtos bausmės būtų ir aiškiai per švelnios. Prokuratūros apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę G. J. pažymėjo, kad G. J. anksčiau teistas, o teistumai neišnykę. Priešingai nei teigiama šiame skunde, nuosprendyje motyvuojant bausmės skyrimą G. J. nurodyta, kad jis anksčiau teistas, tačiau teistumai yra išnykę (b. l. 117, t. 5). Be to, prokuratūros apeliaciniame skunde taip pat neteisingai teigiama, jog apylinkės teismas iš pradžių nurodė, jog skirdamas bausmę G. J. atsižvelgia į šio atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o vėliau pats sau prieštaraudamas pažymi, kad kaltininko nuoširdus prisipažinimas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nuosprendyje motyvuojant bausmės skyrimą G. J. aiškiai nurodoma, kad teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vėliau konkretizuojama, kas laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš tokios nuosprendžio formuluotės yra pakankamai aišku, jog pirmosios instancijos teismas nustatė vieną G. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Todėl jokio prieštaravimo čia nėra.

24Prokuratūros apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog G. J. prisipažinimas negali būti laikomas nuoširdžiu ir nepagrįstai pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos G. J. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų visiškai pripažino, tiesa, teisiamajame posėdyje jis keitė savo poziciją, tačiau esminių aplinkybių, t. y. narkotinių medžiagų neteisėto įgijimo, gabenimo ir laikymo turint tikslą jas parduoti ir tokiu būdu platinti, neneigė ir nuo pradžių jas pripažino ir gailėjosi. Todėl apylinkės teismas pagrįstai G. J. prisipažinimą ir gailėjimąsi pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

25Dėl T. D.

26Tiek pats nuteistasis T. D., tiek prokuratūra apeliaciniuose skunduose prašo įvertinti T. D. pagalbą išaiškinant nusikalstamas veikas, jo paties prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, pritaikyti BK 54 str. 3 d., o T. D. skunde prašoma taikyti dar ir BK 62 str. 1 d. bei T. D. skirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. D. laisvės atėmimo bausmėmis buvo nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. dviejuose epizoduose: už narkotinės medžiagos – heroino – neteisėtą įgijimą, gabenimą ir laikymą, turint tikslą ja parduoti ir tokiu būdu platinti, bei už psichotropinės medžiagos – MDMA – įgijimą, turint tikslą ją parduoti ir tokiu būdu platinti bei jos platinimą.

27Pagal BK 260 str. 1 d. numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. BK 54 str. 1 d. nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio Kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio Kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kitokią bausmę teismas gali paskirti tik esant BK 54 str. 3 d. ar 62 str. 1 ar 2 dalyse nustatytiems pagrindams. Pagal BK 54 str. 3 d. kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurį kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 str. 1 ar 2 dalį, o straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina ir tai, kad minėtų BK nuostatų dėl švelnesnės nei numatyta straipsnio sankcijoje bausmės skyrimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

28BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 str. 1 d. nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Šiuo atveju, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nors kaltininkas ir pripažino savo kaltę, tačiau pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytą nusikaltimą, o byloje nėra duomenų, kad T. D. būtų ketinęs kada nors atvykti ir pranešti apie padarytą ar daromą veiką. Nuteistasis prisipažino iš esmės verčiamas objektyvių bylos aplinkybių, t. y. kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, taigi nėra visų būtinų sąlygų taikyti BK 62 str. 1 d. Nuteistasis savo apeliacinį skundą grindžia ir kasacinio teismo nutartimi Nr. 2K-625/2007. Šioje nutartyje taip pat pažymėta ir tai, kad sprendžiant BK 62 str. 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nuosprendžiu buvo pripažinta tik viena T. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl nėra pagrindo taikyti ir BK 62 str. 2 d. nuostatų.

29Pirmosios instancijos teismas T. D. skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, savo sprendimą pakankamai motyvavo. Pažymėtina, jog teismas nuosprendyje svarstė ir BK 54 str. 3 d. nuostatų T. D. taikymo galimybę, tačiau motyvuoti nusprendė šių nuostatų vis dėlto netaikyti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat nemato tokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog T. D. straipsnio sankcijos numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui bei papildomai atkreipia dėmesį, jog T. D., duodamas parodymus tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, nebuvo visiškai nuoširdus. Tik sulaikytas pareigūnų T. D. teigė, jog keturias „Ekstazy“ tabletes įsigijo iš žmogaus, pažįstamo iš matymo, tablečių neplatino (b. l. 169, t. 3). Teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai leidžia neabejotinai teigti, jog toks nuteistojo aiškinimas yra melagingas. Ikiteisminio tyrimo metu T. D. teigė, jog tabletes pirko iš vaikino, kurį pažinojo kaip S. (b. l. 185–187, 189–192, t. 3), asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos metu, P. D. atpažino kaip minėtąjį S., tačiau teisiamajame posėdyje jau parodė, kad iš P. D. nieko nepirko, vėliau tokius savo parodymus pakeitė (b. l. 44, 84, t. 5), be to, ikiteisminio tyrimo metu teigęs, jog buvo sugalvojęs planą dėl narkotinių medžiagų platinimo, jog iš „P.“ įsigis heroino, kurį tolimesniam platinimui parduos G. P., o pastarasis heroiną dar tolimesniam platinimui parduos G. J. (b. l. 189–192, t. 3), teisiamajame posėdyje T. D. jau parodė, kad su G. P. ir G. J. niekada nebuvo susitikęs ir jokios schemos taip pat nebuvo (b. l. 43, t. 5). Taigi šios aplinkybės vis dėlto rodo, kad T. D. nebuvo labai geranoriškas, nepaisant to, apylinkės teismas jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į tai pakankamai atsižvelgė pagal BK 260 str. 1 d. skirdamas praktiškai minimalias laisvės atėmimo bausmes. Už sunkius tyčinius savanaudiškus nusikaltimus T. D. skirtos simbolinės laisvės atėmimo bausmės tik patvirtina, jog teismas jau pakankamai įvertino ir jo indėlį nusikalstamų veikų išaiškinimui. Pagalba tyrimui pati savaime nereiškia, jog kaltas asmuo visais atvejais net ir už labai pavojingas, sunkias nusikalstamas veikas išvengs realios atsakomybės. Tik nustačius išimtines aplinkybes galima daryti išvadą, jog straipsnio sankcijoje numatyta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tokių išimtinių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo T. D. skirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu.

30Dėl P. D.

31Pats nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti, o prokuratūra mano, jog jam skirta bausmė yra per švelni. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. D. nuteistas už psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą bei jos pardavimą. Teismas nustatė, kad P. D. tiksliai nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens įgijo 100 vnt. violetinės spalvos tablečių, kurių sudėtyje bendrai buvo 10,595 g psichotropinės medžiagos ­– MDMA – ir šias tabletes neteisėtai laikė nenustatytoje vietoje, o 2008-08-01, apie 17 val. 30 min., prie ( - ), P. D., būsimo psichotropinių medžiagų pirkimo–pardavimo sandorio užtikrinimui, iš T. D. paėmė 540 Lt ir pastarajam nurodė vietą, esančią garažų masyve, ( - ), prie garažo, pažymėto Nr. ( - ), iš kur šis turi pasiimti cigarečių pakelį su jame esančiomis minėtomis tabletėmis, tai T. D. su NVIM dalyviu Nr. 5 ir padarė. Be abejo, vienas iš P. D. kaltės įrodymų yra T. D. parodymai. P. D. skunde teisingai nurodo, jog T. D. duodamas parodymus ne visada buvo nuoseklus, tačiau pažymėtina, kad teismas, priimdamas nuosprendį, kuriuo pripažįsta konkretų asmenį kaltu, nesivadovauja vienu įrodymų šaltiniu, o visada vertina tiek kaltinančių, tiek teisinančių įrodymų visumą ir šis atvejis nėra išimtis. Pats P. D. visą laiką pripažino, kad įvykio dieną tikrai buvo susitikęs su T. D., tačiau jų susitikimų tikslas buvo išsiaiškinti, kaip T. D. grąžins skolą P. D., o ne tartis dėl tablečių pirkimo. Tačiau P. D., laikydamasis tokios įvykių sekos aiškinimo versijos, nebuvo nuoseklus, tai pastebėta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Apklausiamas kaip įtariamasis, P. D. teigė, kad maždaug prieš metus iš jo T. D. pasiskolino 10000 Lt, kuriuos palaipsniui grąžino, paskutinį kartą T. D. matė 2008-08-01, tądien jie vieną kartą susitiko prieš tai vieną kartą susiskambinę, T. D. paprašė palaukti skolos grąžinimo (b. l. 37–39, t. 4). Bylos duomenys leidžia teigti, jog įvykio dieną P. D. ir T. D. tiek telefonu, tiek susitikę gyvai bendravo ne vieną kartą. Teisiamajame posėdyje P. D. jau nurodė šiek tiek kitokias įvykio dienos aplinkybes ir teigė, kad jis nuomoja limuziną, T. D. tai žinojo ir 2008-08-01 dienos metu užėjęs sakė žinąs, kas norėtų išsinuomoti; antrą kartą prie tėvo A. D. namų jie susitiko vėl dėl limuzino nuomos, jis, P. D., klausė T. D. ir dėl skolos grąžinimo, tačiau T. D. tądien skolos negrąžino ir limuzino neišsinuomojo (b. l. 45–46, t. 5). Tokią nuteistojo poziciją pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino kaip pasirinktą gynybos taktiką. P. D. versijos apie jo limuzinų nuomos verslą nepatvirtina jokie bylos duomenys, apie tai pirmųjų apklausų metu neužsiminė ir pats nuteistasis. Tiesa, T. D. teisiamajame posėdyje iš pradžių taip pat aiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu P. D. apkalbėjo, nes nenorėjo grąžinti skolos (b. l. 44, 45, t. 5), tačiau vėliau vis dėlto nurodė, kad nori grįžti prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad įvykio dieną su P. D. bendravo būtent dėl tablečių įgijimo, buvo susitikę keturis kartus, skambino į P. D. telefoną Nr. ( - ), P. D. žadėjo tablečių gauti, vėliau pastarasis, kai jau turėjo tabletes, pats paskambinęs, nurodė garažo numerį (b. l. 84, t. 5). T. D. taip pat nurodė, kad iš modelio paėmęs pinigus, nuvyko susitikti su P. D., kuriam šiuos pinigus ir atidavė; parodymus teisme keitė dėl jaučiamo spaudimo, be to, neneigė, jog tą dieną P. D. buvo likęs skolingas 1500 Lt, tačiau ta suma nėra tokia didele, jog dėl jos būtų reikėję tiek kartų susitikti (b. l. 85, 86, t. 5). Skolos faktą patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. M., teigęs, jog matė, kaip P. D. skolino pinigus T. D. (b. l. 50, t. 5), tačiau pažymėtina, jog to, kad yra skolingas P. D., neneigė ir pats T. D., tačiau akcentavo, jog įvykio dienos susitikimų su P. D. pagrindinis tikslas nebuvo skolos grąžinimas. Kadangi T. D., duodamas parodymus, viso proceso metu nebuvo visiškai nuoseklus, jo parodymai teisiamajame posėdyje teisingais pripažinti tiek, kiek juos patvirtino kiti duomenys. Kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina ne P. D. parodymus, bet būtent T. D. parodymus apie tai, kad su P. D. įvykio dieną susitiko būtent dėl tablečių įgijimo.

32Ikiteisminio tyrimo metu buvo sankcionuotas slaptas sekimas, iš kurio protokolo matyti, kad 12 val. 10 min. T. D. naujoje turgavietėje susitiko su vyru Nr. 4, vyru Nr. 5 bei moterimi Nr. 6. Šie asmenys, kaip matyti iš liudytojo R. G. bei liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų, yra NVIM dalyviai (b. l. 47–48; 60–62, t. 5). Iš Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo bei suvestinės matyti, kad iš kontroliuojamo T. D. mobiliojo telefono į telefono numerį Nr. ( - ), kuris, kaip pripažino ir pats P. D., priklauso pastarajam, 12 val. 30 min. bei 13 val. 30 min. buvo išsiųstos žinutės „Kur galim susitikt?“ (b. l. 15, t. 2). Pagal sekimo protokolą 14 val. 40 min. T. D. atvažiavo į ( - ) g. ir užėjo adresu ( - ), iš telefoninių pokalbių suvestinės matyti, kad 14 val. 53 min. T. D. P. D. nusiuntė žinutę „Išeik t.“, o pagal sekimo protokolą tuo pačiu laiku T. D. iš minėto buto išėjo su vyru Nr. 8, kuris užfiksuotas prie protokolo pridėtose fotonuotraukose, ir P. D. yra pripažinęs, kad ten jis ir yra, pagal sekimo protokolą 14 val. 55 min. T. D. įsėdo į automobilį „Peugeot 406“, o P. D. grįžo į ( - ) namą, 15 val. 05 min. T. D. susitiko su NVIM dalyviais ir iš Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo (b. l. 115–116, t. 2) matyti, kad šio susitikimo metu T. D. nurodė, kad reikia važiuoti prie parduotuvės „( - )“, esančios netoli naktinio klubo „( - )“, NVIM dalyviai ten nuvažiavo ir nuėjo į šalia esančią kavinę „( - )“. Iš telefoninių pokalbių suvestinės matyti, kad 15 val. 33 min. P. D. paskambino T. D. ir pasakė, kad „(…)šiandiena viskas gali pareiti“, o T. D. atsakė, kad „tai gerai, tada aš paimu kapeikas ir atvažiuoju“. Pagal sekimo protokolą 16 val. 00 min. T. D. atvažiavo į ( - ) g. ir užėjo adresu ( - ), o 16 val. 05 min. iš šio buto išėjo, tada 16 val. 15 min. jis privažiavo prie prekybos centro „( - )“, kur bare „( - )“ susitiko su NVIM dalyviais. Liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai patvirtina, kad šioje kavinėje jis perdavė 560 Lt T. D. tablečių įsigijimui (b. l. 61, t. 5). Iš telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad T. D. 16 val. 34 min. P. D. parašė žinutę „Iseik“, pagal sekimo protokolą 16 val. 35 min. atvažiavo į ( - ) g. ir užėjo adresu ( - ), o 16 val. 45 min. iš ten išėjo ir 16 val. 50 min. bare „( - )“ susitiko su NVIM dalyviais. Pagal liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus, šio susitikimo metu T. D. pasakė, kad greitai bus tabletės, tačiau jų pasiimti reikės važiuoti kitur, o vėliau paskambinęs liepė važiuoti prie prekybos centro „( - )“, esančio ( - ). Pagal slapto sekimo protokolą 17 val. 10 min. T. D. išvažiavo Šilutės pl. link. Nors P. D. apeliaciniame skunde teigia, kad pagal slapto sekimo protokolą T. D. nebuvo stebimas nuo 17 val. 10 min. iki 17 val. 55 min. ir per šį laiką galėjo nuvažiuoti į degalinę bei paslėpti pinigus degalinėje, tačiau toks P. D. manymas nepagrįstas. Iš liudytojo R. G., T. D. vėlesniųjų parodymų (b. l. 84, 85, 86, t. 5) bei liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų galima daryti išvadą, kad per tą laiką NVIM dalyviai ir T. D., kaip ir tarėsi, susitiko prie prekybos centro „( - )“, esančio ( - ), ir tada NVIM dalyvių automobiliu nuvyko prie garažų, kur ir rado cigarečių pakelyje buvusias cigaretes, o tada grįžo atgal prie prekybos centro “ ( - )”, kur T. D. buvo palikęs savąjį automobilį. Pagal sekimo protokolus T. D. po tablečių perdavimo dar kartą buvo atvykęs pas P. D.. Taigi šie įrodymai patvirtina logiškai pagrįstą 2008-08-01 įvykių seką. T. D. įvykio dieną turėjo konkretų tikslą – NVIM dalyviui gauti psichotropinės medžiagos, todėl jis, būdamas tik tarpininkas tarp pirkėjo ir pardavėjo, kai pirkėjas ir pardavėjas patys tiesiogiai nebendravo, turėjo ne kartą kontaktuoti su abiem sandorio pusėmis, derinant svarbias sandorio sąlygas (prekės kiekį, kainą, prekės paėmimo vietą). Tą dieną T. D. ne kartą bendravo ir susitiko tik su NVIM dalyviais bei P. D.. NVIM dalyviams T. D. buvo pažadėjęs gauti tablečių, todėl dėl ieškomos prekės kreipėsi į P. D.. Toks intensyvus P. D. ir T. D., tądien norėjusio gauti psichotropinių medžiagų, bendravimas, keli labai trumpi susitikimai, bei tai, kad po susitikimų su P. D. T. D. netrukus susisiekdavo su NVIM dalyviais bei nurodydavo, ką toliau pastariesiems reikia daryti dėl jų norimos prekės įsigijimo, leidžia pagrįstai manyti, jog T. D. ir P. D. susitikę tarėsi visai ne dėl skolos grąžinimo, bet būtent dėl psichotropinių medžiagų.

33P. D. apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į pinigus, kuriuos T. D. sandoriui gavo iš NVIM dalyvių. Šiuo klausimu T. D. vėlgi nebuvo nuoseklus. Pirmojoje apklausoje jis nurodė, kad su S. suderėjo, jog viena tablete kainuos 5,4 Lt, iš L., kuris byloje žinomas kaip NVIM dalyvis, gavo 560 Lt (b. l. 185–187, t. 3), vadinasi, atsiskaičius su pardavėju T. D. turėjo likti 20 Lt. Sulaikius T. D., apžiūrint jo automobilį, ten buvo rasta 20 Lt kupiūra Nr. AE3205146 (b. l. 118–120, t. 2), o ši kupiūra kartu su kitomis prieš pradedant taikyti nusikalstamos veikos imitavimo modelį pareigūnų buvo perduota NVIM dalyviui (b. l. 102–107, t. 2). Asmens parodymo atpažinti metu T. D. atpažindamas P. D., pastarąjį įvardijo kaip asmenį, kuriam perdavė 540 Lt (b. l. 193–197, t. 3). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją T. D. teigė iš L. gavęs 550 Lt, tačiau tabletes pirko už 540 Lt (b. l. 199–200, t. 3), vėlesnėje apklausoje nurodė, kad iš L. paėmė 560 Lt, o už tabletes sumokėjo 540 Lt (b. l. 8–11, t. 4), teisiamajame posėdyje jau nurodė iš anoniminio liudytojo paėmęs 550 Lt (b. l. 44, t. 5). Nors T. D. nebuvo visai tikslus, tačiau tikslias gautų bei P. D. perduotų pinigų sumas galima nustatyti ne tik T. D. parodymais, bet ir kitais byloje esančiais duomenimis. Yra žinoma, kad po banknotų apžiūros NVIM dalyviui buvo perduota 600 Lt, kuriuos sudarė 2 dviejų šimtų Lt vertės, 2 penkiasdešimties Lt vertės, 3 dvidešimties Lt vertės ir 4 dešimties Lt vertės kupiūros (b. l. 102–107, t. 2), o po tablečių įgijimo NVIM dalyvis su tabletėmis pateikė ir likusius pinigus, t. y. 4 dešimties Lt vertės kupiūras (b. l. 108, t. 2). Vadinasi, šie objektyvūs duomenys patvirtina pirminius T. D. parodymus, kuriuos jis pats vėlesniuose teisiamuosiuose posėdžiuose prašė laikyti teisingais (b. l. 84, 86, t. 5), kad jis iš NVIM dalyvio paėmė 560 Lt, iš kurių 540 Lt sumokėjo P. D., o 20 Lt pasiliko sau. Taigi nors P. D. apeliaciniame skunde užsimenama apie netikslumus dėl T. D. iš NVIM dalyvio gautų pinigų, tačiau jokių prieštaravimų dėl pinigų sumų nėra.

34P. D. apliaciniame skunde kaip jo nekaltumo įrodymą nurodo faktą, kad nuo 2008-08-11 iki 2008-10-11 nei pasiklausant pokalbių, nei atliekant slaptą sekimą jokių duomenų apie neteisėtą veiką nesurinkta. Tačiau toks argumentas atmestinas. P. D. buvo inkriminuota veika, padaryta iki skunde minimo laikotarpio, o tai, jog vėlesnių operatyvinių veiksmų metu nebuvo surinkta jokių duomenų apie neteisėtas veikas, nepaneigia iki tol apelianto padarytos veikos.

35P. D. apeliaciniam skunde taip pat užsimena, jog jo parodymas atpažinti T. D. pažeidė BPK 192 str., kadangi buvo daromas atpažįstant iš nuotraukų. BPK 192 str. 5 d. numato, kad, jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas iš jo nuotraukos. Minimas procesinis veiksmas šioje byloje buvo atliekamas tada, kai P. D. dar net nebuvo pareikšti įtarimai nusikaltimo padarymu, byloje buvo nustatinėjami galbūt kalti asmenys, be to, T. D. duodamas parodymus teigė, kad dėl tablečių įgijimo bendravo su kitu asmeniu, kurį atpažinti T. D. ir buvo pateiktos kelios nuotraukos, todėl P. D. atpažinimas iš nuotraukos BPK numatytos tvarkos nepažeidė.

36Taigi aptartų įrodymų visuma leidžia manyti, jog P. D. padarė jam inkriminuotą sunkų nusikaltimą. Nuteistajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Prokuratūros apeliaciniame skunde teigiama, kad bausmė per švelni, tačiau kolegija su tuo nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, tinkamai vadovavosi bausmių skyrimo pagrindais, savo sprendimą pakankamai motyvavo, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nebekartoja. Prokuratūra apeliaciniame skunde teigia, kad P. D. savo kaltės nepripažino, tačiau prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali tik sušvelninti kaltininko atsakomybę, o kaltės neigimas nėra atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

37Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

38Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

39nuteistųjų G. J., T. D., P. D. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. G. J., a. k. ( - ) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos... 3. T. D., a. k. ( - ) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už... 4. P. D. (P. D.), a. k. ( - ) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1... 5. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. D., tačiau dėl jo apeliacinių... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. G. J. nuteistas už tai, kad... 8. Be to, G. J. nuteistas ir už tai, kad 2008-06-04, apie 15-16 val., tikslus... 9. G. J. nuteistas ir už tai, kad 2008-06-05, tiksli data ir laikas nenustatyti,... 10. Be to, G. J. nuteistas ir už tai, kad 11. T. D. nuteistas už tai, kad... 12. Be to, T. D. nuteistas ir už tai, kad 2008-08-01, apie 16 val. 05 min.,... 13. T. D. nuteistas ir už tai, kad 2008-08-01, apie 18.00 val., prie garažų... 14. P. D. nuteistas už tai, kad iki... 15. Nuteistasis 16. Nuteistasis 17. Nuteistasis 18. Klaipėdos apygardos prokuratūra... 19. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius... 20. Apeliaciniai skundai atmestini.... 21. Dėl 22. Nuteistasis G. J. savo apeliaciniame skunde neginčija teismo išvadų dėl jo... 23. Prokuratūros apeliaciniame skunde teigiama, jog G. J. paskirta bausmė yra... 24. Prokuratūros apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog G. J. prisipažinimas... 25. Dėl 26. Tiek pats nuteistasis T. D., tiek prokuratūra apeliaciniuose skunduose prašo... 27. Pagal BK 260 str. 1 d. numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės... 28. BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos... 29. Pirmosios instancijos teismas T. D. skyrė realią laisvės atėmimo bausmę,... 30. Dėl 31. Pats nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti, o prokuratūra... 32. Ikiteisminio tyrimo metu buvo sankcionuotas slaptas sekimas, iš kurio... 33. P. D. apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į pinigus, kuriuos T. D.... 34. P. D. apliaciniame skunde kaip jo nekaltumo įrodymą nurodo faktą, kad nuo... 35. P. D. apeliaciniam skunde taip pat užsimena, jog jo parodymas atpažinti T. D.... 36. Taigi aptartų įrodymų visuma leidžia manyti, jog P. D. padarė jam... 37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo... 38. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 39. nuteistųjų G. J., T. D., P. D. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros...