Byla 2-571

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. I. U. ir D. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2431-43/2005, kuria atsisakyta priimti jų ieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl teismų sprendimo ir nutarčių pripažinimo absoliučiai negaliojančiais, jų panaikinimo ir jais padarytos žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Pareiškėjai I. U. ir D. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikai, kuriuo prašo: panaikinti Kauno apygardos teismo 2001 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-180-1/2005 kaip neteisėtą; panaikinti Kauno apygardos teismo 2002 m. balandžio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. B2-180-1/2005 kaip neteisėtą; panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-180-1/2005 kaip neteisėtą; panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr.B2-180-1/2005 kaip neteisėtą; panaikinti Kauno apygardos teismo 2003 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-180-1/2005 kaip neteisėtą; panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-180-1/2005 kaip neteisėtą bei priteisti teisingą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

4Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė priimti šį ieškinį. Nutartyje nurodė, kad iš ieškinio matyti, jog pareiškėjai reikalauja panaikinti teismų sprendimą ir nutartis, kurie yra įsiteisėję ir nebegali būti skundžiami arba yra neskundžiami. Todėl ieškinys yra nenagrinėtinas teisme (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 str. 2 d. 1 p.).

5Pareiškėjai I. U. ir D. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir priimti jų ieškinį. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

61. Skundžiama nutartis neatitinka CPK 329 straipsnio antrosios dalies 4 punkto ir 137 straipsnio trečiosios dalies reikalavimų, nes joje nenurodyti motyvai ir teismas nenurodė, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį;

72. Teismo motyvas, kad teismų sprendimas ir nutartys yra įsiteisėję ir nebegali būti skundžiami, negali būti argumentu atsisakyti priimti ieškinį, nes tai prieštarauja CPK 5 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintai teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos. Šiuo atveju Lietuvos Respublika yra pažeidusi įstatymų saugomą apeliantų teisę į teisingą civilinės bylos nagrinėjimą, todėl apeliantai ieškinine tvarka ginčija, o ne skundžia, kaip nurodo teismas, Lietuvos Respublikos teismų sprendimą ir nutartis atitikimo įstatymams aspektu. Be to, teismui nepriėmus apeliantų ieškinio, būtų pažeistas teisinės valstybės principas.

8Skunde taip pat nurodyta, kad kartu su ieškiniu apeliantai pateikė prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje šio klausimo neišsprendė. Tuo buvo pažeistos apeliantų teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, įtvirtintą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnyje. Apeliantai prašo Lietuvos apeliacinio teismo įpareigoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą skirti jiems antrinę teisinę pagalbą.

9Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaujanti Lietuvos Respubliką, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti teismo nutartyje nurodytais motyvais. Dėl pareiškėjų prašymo skirti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nurodyta, kad pateikdami tokį prašymą bendrosios kompetencijos teismui, pareiškėjai pažeidžia rūšinį teismingumą, nes skundai dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų sprendimų teismingi administraciniams teismams.

102005 m. lapkričio 3 d. buvo gautas apeliantų prašymas sustabdyti atskirojo skundo nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas ar nutartis Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje, kurioje pareiškėjai ginčija Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimus atsisakyti skirti jiems antrinę teisinę pagalbą.

112005 m. lapkričio 3 d. taip pat buvo gautas apeliantų atsiliepimas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimą.

12Prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo atsisakytina nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

13Iš pareiškėjų procesinių dokumentų bei jų priedų turinio teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų prašymas įpareigoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą skirti antrinę teisinę pagalbą yra ne kas kita, kaip skundas dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimų atsisakyti jiems skirti antrinę teisinę pagalbą (b.l. 38, 39). Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo klausimą įstatymai priskiria valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų kompetencijai (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str.). Skundai dėl šių tarnybų sprendimų atsisakyti skirti antrinę teisinę pagalbą priskirtini administracinių teismų kompetencijai (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 2 d.). Tokie skundai nepriklauso bendrosios kompetencijos teismų kompetencijai ir negali būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Todėl pareiškėjų prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo reikia atsisakyti nagrinėti iš esmės (CK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 1 p.). Iš bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėjai padavė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, todėl papildomai pareiškėjams išaiškinti jų teisių paduoti tokį skundą nėra reikalo.

14Pareiškėjų prašymas sustabdyti atskirojo skundo nagrinėjimą, kol nebus išspręstas jų skundas administraciniam teismui dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo, atmetamas, nes aplinkybė, ar pareiškėjams bus paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, ar ne niekaip negali įtakoti jų atskirojo skundo nagrinėjimo. Pagal CPK 338 ir 323 straipsnius draudžiama keisti bei papildyti atskirąjį skundą pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui. Todėl pareiškėjų galimybės naudotis advokato paslaugomis šiuo metu nebegali turėti jokios įtakos atskirojo skundo nagrinėjimui.

15Dėl paminėto draudimo keisti bei papildyti atskirąjį skundą pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui taip pat atsisakytina nagrinėti iš esmės apeliantų atsiliepimą į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimą.

16Apeliantai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir tiksliai pažymėjo, kad klausimas dėl įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo negali būti iškeltas ieškiniu naujoje byloje. Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad sprendime nurodyti ginčo klausimai išsprendžiami galutinai ir dėl jų nauja byla negalima (CPK 279 str. 4 d.). Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas gali būti peržiūrimas tik kasacine arba proceso atnaujinimo tvarka. Todėl ieškiniai dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties panaikinimo išvis negali būti nagrinėjami teismuose. Juos privalu atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

17Nepagrįsta ir apeliantų argumentacija, kad atsisakydamas priimti ieškinio reikalavimus, kuriais prašoma panaikinti teismų sprendimą ir nutartis, teismas tariamai pažeidė CPK 5 straipsnį bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pirmąją dalį. Šiose teisės normose įtvirtinta teisė į teisminę gynybą negali būti absoliutinama. Kaip ir bet kokią kitą subjektinę teisę, teisę į teisminę gynybą, galima įgyvendinti ne bet kaip. Ją įgyvendinant taip pat reikia laikytis įstatymų, t.y. teisė į teisminę gynybą gali būti įgyvendinama tik tokia tvarka, kokią nustato įstatymai. Būtent tai ir sudaro vieną iš teisinės valstybės idėjos pamatinių nuostatų. Kada kalbama apie galimybes ginčyti ar skųsti teismo procesinius sprendimus, teisė į teisminę gynybą yra užtikrinama įstatymuose numatant specialias teismo procesinių sprendimų peržiūrėjimo procedūras, tokias, kaip apeliacija, kasacija ir proceso atnaujinimas. Šios procedūros nustato išimtines galimybes ginčyti teismo procesinius sprendimus bei jais nustatytus faktus. Kitokia tvarka ginčyti teismo sprendimus bei reikalauti juos peržiūrinėti negalima.

18Vadovaudamasi aukščiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų ieškinio reikalavimus, kuriais buvo prašoma panaikinti teismų sprendimą ir nutartis. Teismas negalėjo ir neturėjo nurodyti, kur pareiškėjai gali kreiptis su reikalavimais panaikinti teismo sprendimus, kadangi tokių reikalavimų pareikšti išvis negalima.

19Kita vertus, reikalavimą dėl teismų galimai neteisėtais ir žalingais veiksmais civilinėse ir baudžiamosiose bylose padarytos žalos atlyginimo galima pareikšti ieškiniu naujoje byloje (Civilinio kodekso 6.272 str.). Todėl Vilniaus apygardos teismas neturėjo teisės atsisakyti priimti pareiškėjų reikalavimus atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo, motyvuodamas jų nepriskirtinumu teismo kompetencijai. Priešingai, šie reikalavimai gali būti nagrinėjami teisme, o dėl jų pagrįstumo teismas turi pasisakyti tik išnagrinėjęs bylą galutiniame sprendime dėl ginčo esmės.

20Tačiau pareiškėjų reikalavimai dėl žalos atlyginimo nėra konkretūs – juose nenurodytos tikslios pareiškėjų reikalaujamos sumos. Tai prieštarauja CPK 135 straipsnio pirmosios dalies 1 ir 4 punktams. Be to, atsisakius priimti dalį pareiškėjų reikalavimų, iškyla reikalas patikslinti likusių reikalavimų pagrindimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Tokioje situacijoje išspręsti klausimą iš esmės ir priimti pareiškėjų reikalavimus dėl žalos atlyginimo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali. Pirmosios instancijos teismas turi nustatyti terminą ieškinio trūkumams ištaisyti (CPK 115 str.). Todėl dalyje, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo, skundžiama teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl pareiškėjų ieškinio reikalavimų dėl žalos atlyginimo priėmimo perduodamas nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.

21Vadovaudamasi CPK 3 straipsnio šeštąja dalimi, 137 straipsnio antrosios dalies 1 punktu ir 337 straipsnio 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

Nutarė

22Prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo atsisakyti nagrinėti iš esmės.

23Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

24Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovų R. I. U. ir D. U. ieškinio reikalavimus atsakovui Lietuvos Respublikai dėl teismų sprendimo ir nutarčių pripažinimo absoliučiai negaliojančiais ir jų panaikinimo, palikti nepakeistą.

25Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovų R. I. U. ir D. U. ieškinio reikalavimus atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo, panaikinti ir klausimą dėl šių ieškinio reikalavimų dėl žalos atlyginimo priėmimo perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. Pareiškėjai I. U. ir D. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu Lietuvos... 4. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė priimti... 5. Pareiškėjai I. U. ir D. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 6. 1. Skundžiama nutartis neatitinka CPK 329 straipsnio antrosios dalies 4 punkto... 7. 2. Teismo motyvas, kad teismų sprendimas ir nutartys yra įsiteisėję ir... 8. Skunde taip pat nurodyta, kad kartu su ieškiniu apeliantai pateikė prašymą... 9. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaujanti Lietuvos... 10. 2005 m. lapkričio 3 d. buvo gautas apeliantų prašymas sustabdyti atskirojo... 11. 2005 m. lapkričio 3 d. taip pat buvo gautas apeliantų atsiliepimas į... 12. Prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo atsisakytina... 13. Iš pareiškėjų procesinių dokumentų bei jų priedų turinio teisėjų... 14. Pareiškėjų prašymas sustabdyti atskirojo skundo nagrinėjimą, kol nebus... 15. Dėl paminėto draudimo keisti bei papildyti atskirąjį skundą pasibaigus... 16. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra... 17. Nepagrįsta ir apeliantų argumentacija, kad atsisakydamas priimti ieškinio... 18. Vadovaudamasi aukščiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija... 19. Kita vertus, reikalavimą dėl teismų galimai neteisėtais ir žalingais... 20. Tačiau pareiškėjų reikalavimai dėl žalos atlyginimo nėra konkretūs –... 21. Vadovaudamasi CPK 3 straipsnio šeštąja dalimi, 137 straipsnio antrosios... 22. Prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo atsisakyti... 23. Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.... 24. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalį, kuria... 25. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalį, kuria...