Byla Ik-3624-602/2011
Dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjo AB „Lifosa“ atstovei L. M., atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Dangirai Riškovai ir Ievai Galinauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ritai Zubkevičiūtei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lifosa“ skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno visuomenės sveikatos centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus, Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir E. K. dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4pareiškėjas AB „Lifosa“ 2011-08-24 teismui padavė skundą, kurį patikslino 2011-10-12, prašydamas: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Komisija) 2011-08-11 sprendimo Nr. S-466 dalį, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškėjo AB „Lifosa“ skundo reikalavimas panaikinti E. K. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) nustatytą netekto darbingumo procentų paskirstymą; 2) įpareigoti Komisiją: išnagrinėti AB „Lifosa“ skundo reikalavimą dėl E. K. Tarnybos nustatyto netekto darbingumo procentų paskirstymo panaikinimo; panaikinti E. K. Tarnybos nustatytą netekto darbingumo procentų paskirstymą; įpareigoti Tarnybą pakeisti sprendimą dėl E. K. darbingumo netekimo procentų paskirstymo, nustatant tiktai darbingumo netekimo procentus, kurių E. K. neteko dirbdama buvusioje valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo (1 t., b. l. 1-2, 51-52).

5Pareiškėjo nuomone, ginčijamas sprendimas prieštarauja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 str. 13 d. Nurodė, kad profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas E. K. išduotas 1982-06-14, profesinė liga nustatyta 1982-05-28. Šiame akte nurodytas rizikos veiksnys, turėjęs įtakos profesinei ligai, - apatitų dulkės, šio rizikos veiksnio E. K. buvo veikiama laikotarpiu nuo 1977-03-15 iki 1982-07-16. Nustačius profesinę ligą, E. K. buvo perkelta į kitą darbą ir iki darbo santykių nutraukimo su rizikos veiksniais, sukėlusiais alerginį dermatitą, nesusidūrė. Atsakovas, viršydamas savo kompetenciją, be teisinio pagrindo, į netekto darbingumo procentų skaičiavimą įtraukė laikotarpius: 1986-06-09 – 1995-10-25, 1995-10-26 – 1996-10-29, 1996-10-30 – 2008-11-18. Pateikta profesinės rizikos nustatymo kortelė Nr. 37 darbo vietai, kurioje dirbo E. K. nuo 1986-06-09, įrodo, kad šioje darbo vietoje nėra dulkių rizikos veiksnio, o remiantis gydytojos A. V. tarnybiniu raštu, E. K. gali dirbti paskirtą darbą. Pareiškėjo teigimu, Komisija privalėjo išnagrinėti skundo reikalavimą dėl nustatyto netekto darbingumo procentų paskirstymo ir, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 str. 13 d. 2 p., Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18-1 str. 1 d. 3 p., Žalos atlyginimo nukentėjusiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašo 6.2.5 p., įpareigoti Tarnybą pakeisti sprendimą dėl E. K. darbingumo netekimo procentų paskirstymo, nustatant tik procentus, kurių E. K. neteko dirbdama buvusioje valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo, t. y. valstybinėje Kėdainių chemijos gamykloje, nes tokiu atveju žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei visa apimtimi.

6Per teismo posėdį pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti.

7Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra (1 t., b. l. 35-38, 162-163).

8Nurodė, kad 2010-10-11 Tarnyba peržiūrėjo 2010-06-18 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. 1101 priimtą sprendimą ir atliko pakartotinį E. K. darbingumo lygio vertinimą. Ginčijamu sprendimu paliktas galioti 2010-06-18 sprendimas, kuriuo E. K. buvo nustatytas 80 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „profesinė liga“; be to, ginčijamu sprendimu iš naujo paskirstyti netekto darbingumo procentai, nes nebuvo tinkamai paskaičiuotas darbovietėje Kėdainių chemijos gamykla dirbtas laikotarpis, kurį asmuo dirbo kontakte su apatitų dulkėmis. Nustatyta, kad nuo 1982-07-16 iki 1986-06-09 asmuo gamykloje dirbo kitus darbus, kurie neturėjo įtakos profesinei ligai atsirasti, todėl minėtas laikotarpis neturėjo būti įskaičiuotas paskirstant procentus. Nustatyta, kad buvo netinkamai paskirstytas netekto darbingumo procentai pagal AB „Lifosa“ asmens dirbtą laikotarpį. 2011-08-11 vertinant asmens darbingumo lygį pakartotinai, nustatytas 90 proc. asmens darbingumo lygis dėl priežasties „profesinė liga“. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba iš naujo paskirstė ir netekto darbingumo procentus.

9Per teismo posėdį atsakovo atstovės prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime į skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra (1 t., b. l. 75-76, 159-160).

11Nurodė, kad Inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją organizuoja ir kartu su sveikatos priežiūros įstaigų atstovais tiria profesinių ligų aplinkybes tik nuo 1999-07-01. Tiriant E. K. 2008-10-08 pareiškime dėl sveikatos pablogėjimo nurodytas aplinkybes, gauta informacija, kad profesinė liga E. K. nustatyta 1982 m. 2008-01-27 E. K. įvyko lengvas nelaimingas atsitikimas darbe, jis iširtas nustatyta tvarka ir 2008-02-15 surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 3.

12Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

13Tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyrius, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus (toliau – Kėdainių skyrius), atsiliepime į skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra (1 t., b. l. 39-40, 169-170, 2 t., b. l. 1-3).

14Nurodė, kad Kėdainių skyrius E. K., vadovaudamasis Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18 str. 1 d., mokėjo žalos atlyginimą, pagrindas – Tarnybos 2010-11-10 pažyma Nr. ( - ) dėl profesinio darbingumo procentų dalies nustatymo ir 200-11-13 Tarnybos darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma Nr. 2. Pažymėtina, kad Tarnybos teritoriniai skyriai neatlieka profesinio darbingumo procentų paskirstymo. E. K. 2008-12-03 paskirta ir mokama netekto darbingumo pensija dėl bendrų susirgimų, kurie yra ne profesinės kilmės, netekto darbingumo pensija E. K. nepaskirta ir nemokama.

15Teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys nedalyvavo.

16Tretieji suinteresuoti asmenys Kauno visuomenės sveikatos centras ir E. K. atsiliepimų į skundą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

17Skundas netenkintinas.

18Bylos medžiaga patvirtina, kad E. K. 1975-1977 m. dirbo Kėdainių cukraus fabrike, 1977-03-16 – 1995-10-25 – Kėdainių chemijos gamykloje, 1995-10-26 – 1996-10-29 – AB „Fostra“, o 1996-10-30 – 2008-11-18 AB „Lifosa“ (1 t., b. l. 99-105, 107-108).

191982-06-14 surašytas Profesinių susirgimų ir apsinuodijimų ištyrimo aktas, kuriuo E. K. diagnozuotas alerginis dermatitas buvo pripažintas profesine liga ir nurodyta E. K. perkelti į darbą, nesusijusį su apatitų dulkėmis (1 t., b. l. 130-131).

20Remiantis 2008-11-10 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DNL-7427, 2008-11-10 – 2009-11-09 E. K. buvo nustatytas 80 proc. darbingumo lygis dėl profesinės ligos, diagnozės: L23.5 kitų cheminių medžiagų sukeltas alerginis kontaktinis dermatitas (profesinis alerginis dermatitas, sukeltas apatito dulkių), J30.3 kitas alerginis rinitas, H10.4 lėtinis konjunktyvitas (Tarnybos byla, b. l. 124-127). Netekto darbingumo lygio procentai paskirstyti taip: 1) Kėdainių chemijos gamykla – 13 proc.; 2) AB „Fostra“ – 1 proc.; 3) AB „Lifosa“ – 6 proc. 2008-11-13 pareiškėjai išduota Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma Nr. ( - ) (adm. byla Nr. I-1468-95/2011, b. l. 16).

212009-02-02 – 2010-11-09 E. K. buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės“ (1 t., b. l. 112).

222010-06-04 VšĮ „Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras“ siuntimu Nr. 1144 E. K. nukreipta į Tarnybą pakartotiniam darbingumo lygio nustatymui. Siuntime nurodytos diagnozės: pagrindinės – J45, Z57.2, L23.9, Z57, gretutinės – M51.1, G55.1, I10, E03.8 (Tarnybos byla, b. l. 67-68).

232010-06-18 Tarnybos Kauno teritorinio skyrius surašė Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DNL-1101, dėl priežasties „ligos arba būklės“ nustatė 55 proc. darbingumo lygį, dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ nustatė 100 proc. darbingumo lygį, dėl priežasties „profesinė liga“ vertino diagnozes L23, Z57.2, J30.3, H10.8 ir nustatė 80 proc. bazinį darbingumą, kurį prilygino 80 proc. darbingumo lygiui (1 t., b. l. 114, Tarnybos byla, b. l. 46-50).

242010-08-26 Kėdainių skyrius kreipėsi į Tarnybos Kauno teritorinį skyrių, prašydamas pateikti pažymą apie E. K. netektą darbingumą procentais, išskirstant jį pagal įtaką kiekvienoje darbovietėje. 2010-09-08 Tarnybos Kauno teritorinis skyrius informavo Kėdainių skyrių, kad netekto darbingumo procentai paskirstyti taip: 1) Kėdainių chemijos gamykla – 12 proc.; 2) AB „Fostra“ – 0,5 proc.; 3) AB „Lifosa“ – 7,5 proc. (2 t., b. l. 8).

252010-10-11 Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius priėmė nagrinėti AB „Lifosa“ prašymą, kuriuo prašoma peržiūrėti Tarnybos Kauno IV teritorinio skyriaus sprendimą dėl darbingumo lygio procentų paskirstymo (Tarnybos bylos dokumentai).

26Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, išnagrinėjęs minėtą pareiškėjo prašymą, 2010-11-05 sprendimu Nr. SS-3033 „Dėl E. K. darbingumo lygio procentų paskirstymo“ nusprendė nekeisti Tarnybos Kauno IV teritorinio skyriaus 2010-06-18 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DNL-1101 priimto sprendimo, kuriuo nustatytas 80 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „profesinė liga“ nuo 2010-06-18 iki 2012-06-17 bei darbingumo netekimo procentus paskirstyti: Kėdainių chemijos gamykloje netektas darbingumas – 10,6 proc.; AB „Fostra“ netektas darbingumas – 0,7 proc.; AB „Lifosa“ netektas darbingumas – 8,7 proc. (1 t., b. l. 18-19). Apie nurodytą netekto darbingumo procentų paskirstymą Tarnyba informavo pareiškėją 2010-11-10 raštu Nr. R-11920, Kėdainių skyrių – 2010-11-10 raštu Nr. ( - ) (adm. byla Nr. I-1468-95/2011, b. l. 11-12).

272010-11-29 AB „Lifosa“ padavė skundą Komisijai dėl Tarnybos 2010-11-10 sprendimų Nr. R-11920 ir Nr. ( - ) dėl netekto darbingumo procentų paskirstymo ir Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymos Nr. ( - ) išdavimo ir Tarnybos įpareigojimo tinkamai ištirti E. K. profesines ligas (1 t., b. l. 15-16).

28Komisija 2010-12-02 raštu Nr. SD-1873 informavo pareiškėją, kad jo skundas nepriimtinas nagrinėti. Šiame rašte, be kita ko, nurodė, kad kilus ginčui, darbingumo netekimo ir žalos atlyginimo dalis kiekvienu atveju nustato teismas (Tarnybos bylos dokumentai).

29Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-06-07 sprendimu adm. byloje Nr. I-1468-95/2011 pareiškėjo skundą tenkino: Komisijos 2010-12-02 sprendimą Nr. SD-1873 panaikino, įpareigojo Komisiją įstatymo nustatyta tvarka ir terminais iš esmės išnagrinėti AB „Lifosa“ skundą dėl Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2010-11-05 sprendimo Nr. SS-3033. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

302011-07-15 pareiškėjas, Komisijos nurodymu, padavė patikslintą skundą Komisijai, prašydamas panaikinti Tarnybos 2010-11-05 sprendimą Nr. SS-3033 ir priimti naują sprendimą dėl E. K. netekto darbingumo procentų paskirstymo nuo 2008-11-10 bei E. K. profesinės ligos diagnozės (1 t., b. l. 20-21).

312011-08-11 Komisija, išnagrinėjusi AB „Lifosa“ skundą dėl 2010-11-05 Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo Nr. SS-3033, priėmė sprendimą Nr. S-466 skundą tenkinti dalyje dėl darbingumo lygio dėl profesinės ligos nustatymo pagrįstumo, įpareigoti Tarnybą per 20 dienų nuo Komisijos sprendimo gavimo atlikti pakartotinį E. K. darbingumo lygio dėl profesinės ligos vertinimą, dalyje dėl netekto darbingumo paskirstymo skundą palikti nenagrinėtą (1 t., b. l. 5-11). Apie šį sprendimą Komisija informavo pareiškėją 2011-08-12 raštu Nr. SD-2054 (1 t., b. l. 4). Nustatyta, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius Komisijos įpareigojimą įvykdė ir 2011-09-02 sprendimu Nr. SS-3177 nustatė 90 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „profesinė liga“ nuo 2011-09-02 neterminuotai; 2011-09-02 surašė Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. PL-2775 (Tarnybos bylos dokumentai).

32Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl Komisijos 2011-08-11 sprendimo Nr. S-466 dalies, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškėjo AB „Lifosa“ skundo reikalavimas panaikinti E. K. Tarnybos nustatytą netekto darbingumo procentų paskirstymą. Pareiškėjo teigimu, netekto darbingumo procentai turi būti nustatyti tik dėl E. K. darbo buvusioje valstybinėje Kėdainių chemijos gamykloje.

331995-10-31 Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 (toliau – Įstatymas) 18 str. 1 d. nustatyta, kad neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba). Įstatymo 18 str. 3 d. nustatyta, kad Tarnyba priima sprendimus dėl: 1) neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; 2) darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; 3) profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims, vyresniems kaip 18 metų; 4) neįgaliųjų darbo pobūdžio ir sąlygų; 5) bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymo; 6) netekto darbingumo procentų.

34Įstatymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Komisija. Pagal šio straipsnio 2 d., Komisija yra privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal Įstatymo 23 str. 13 d., Komisija priima vieną iš šių sprendimų: 1) skundą (prašymą) atmesti Tarnybos sprendimą paliekant nepakeistą; 2) skundą (prašymą) patenkinti įpareigojant Tarnybą per Komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą.

35Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171, 6 p. nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę apskųsti Komisijai Tarnybos priimtus sprendimus dėl: 6.1. neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; 6.2. darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; 6.3. profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims, vyresniems kaip 18 metų; 6.4. neįgaliųjų darbo pobūdžio ir sąlygų; 6.5. bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymo.

36Nurodytų teisės normų turinys patvirtina, kad Komisijai nėra suteikta kompetencija spręsti ginčų dėl netekto darbingumo procentų. Komisija yra privalomo išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija tik dėl tų Tarnybos priimtų sprendimų, kurie nurodyti Įstatymo 18 str. 3 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatyme (2006-10-27 nutartis adm. byloje Nr. AS5-434/2006, 2007-10-11 nutartis adm. byloje Nr. AS11-296/2007). Pareiškėjas, kreipdamasis į Komisiją, reiškė ginčą dėl Tarnybos sprendimu nustatyto netekto darbingumo procentų paskirstymo ir profesinės ligos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija nagrinėjamu atveju yra įgaliota spręsti ginčą dalyje dėl profesinės ligos nustatymo pagrįstumo. Nustatyta, kad Komisija šioje dalyje ginčijamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir įpareigojo Tarnybą per 20 dienų nuo Komisijos sprendimo gavimo atlikti pakartotinį E. K. darbingumo lygio dėl profesinės ligos vertinimą. Nurodytas įpareigojimas įvykdytas Tarnybai priėmus 2011-09-02 sprendimą Nr. SS-3177. Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad Komisija veikė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, ginčijamą sprendimą priėmė savo kompetencijos ribose.

37Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad E. K. profesinė liga dėl darbo valstybinėje Kėdainių chemijos gamykloje nustatyta 1982 m. Profesinių susirgimų ir apsinuodijimų ištyrimo aktu (1 t., b. l. 130-131).

38Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 36 str. 3 d. nustatyta, kad žala dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo įvykusių nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga atlyginama Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo nustatyta tvarka.

39Remiantis 1997 m. liepos 1 d. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 (toliau – Žalos atlyginimo įstatymas) 181 str. 1 d. 3 p., žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei, kai nukentėjusieji susirgo profesine liga arba buvo sužaloti dėl nelaimingo atsitikimo darbe, dirbdami buvusiose valstybinėse įmonėse ir buvusiose žemės ūkio įmonėse (kolūkiuose, valstybiniuose ūkiuose) iki jų privatizavimo (valstybinių, valstybinių akcinių įmonių ir buvusių žemės ūkio įmonių, reorganizuotų į akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves ar žemės ūkio bendroves, – įregistravimo įmonių rejestre datos). Nustačius profesinę ligą po įmonės privatizavimo, nukentėjusiesiems, dirbantiems toje pačioje ar kitoje įmonėje, kurioje darbo aplinka dėl jos kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio taip pat turėjo įtakos darbuotojo sveikatos sutrikimui, valstybė atlygina tą darbingumo netekimo dalį, kurios nukentėjusysis neteko dirbdamas buvusioje valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo, atsižvelgdama į darbo sąlygas ir toje įmonėje dirbtą laiką. Kitą darbingumo netekimo dalį atlygina įmonė, kurioje darbas po įmonės privatizavimo turėjo įtakos susirgimui profesine liga. Darbingumo netekimo dalį, kurios nukentėjusysis neteko dirbdamas buvusioje valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo, nustato NDNT. Kilus ginčui, darbingumo netekimo ir žalos atlyginimo dalis kiekvienu atveju nustato teismas.

40Šios Žalos atlyginimo įstatymo nuostatos patvirtina, kad teismas netekto darbingumo procentą nustato nagrinėdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir spręsdamas klausimą dėl kelių asmenų prievolės atlyginti atitinkamo dydžio žalą. Būtent tokiame kontekste yra nustatyta teismo kompetencija nustatyti darbingumo netekimo procento dalį.

41Pagal Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997, 2 p., prievolę mokėti nukentėjusiesiems žalos atlyginimą vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai. Pagal šio aprašo 6.2.5 p., kai žalos atlyginimo mokėjimo prievolės pereina valstybei pagal šios tvarkos 1.1 punktą, žalos atlyginimo gavėjo gyvenamosios vietos teritoriniams skyriams pateikiami šie dokumentai: kai nukentėjusieji susirgo profesine liga arba buvo sužaloti dėl nelaimingo atsitikimo darbe, dirbdami buvusiose valstybinėse įmonėse ir buvusiose žemės ūkio įmonėse (kolūkiuose, valstybiniuose ūkiuose) iki jų privatizavimo, – dokumentus, patvirtinančius įmonės privatizavimą (akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės pateikia Juridinių asmenų registro tvarkytojo išduotą registravimo pažymėjimą), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos) išduotą pažymą apie darbingumo netekimo procentus, kurių nukentėjusysis neteko dirbdamas buvusioje valstybinėje įmonėje ar buvusioje žemės ūkio įmonėje (kolūkyje, valstybiniame ūkyje) iki jos privatizavimo. Aprašo 8 p. nustatyta, kad teritorinio skyriaus direktorius (pavaduotojas) priima motyvuotą sprendimą mokėti žalos atlyginimą (arba atsisakyti jį mokėti) per mėnesį nuo kreipimosi dėl jo mokėjimo dienos.

42Nustatyta, kad 2010-06-18 Tarnybos Kauno teritorinio skyriaus Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DNL-1101 dėl priežasties „profesinė liga“ buvo vertintos diagnozės L23, Z57.2, J30.3, H10.8 ir E. K. nustatytas 80 proc. bazinis darbingumas, kurį Tarnyba prilygino 80 proc. darbingumo lygiui (1 t., b. l. 114; Tarnybos byla, b. l. 46-50). 2010-09-08 Tarnybos Kauno teritorinis skyrius raštu Nr. 1706 netekto darbingumo procentus paskirstė taip: Kėdainių chemijos gamykloje (1977-03-15 – 1995-10-25) – 12 proc.; AB „Fostra“ (1995-10-26 – 1996-10-29) – 0,5 proc.; AB „Lifosa“ (1996-10-30 – 2008-11-18) – 7,5 proc. (2 t., b. l. 8). Pažymėtina, kad paskirstant netekto darbingumo procentus, turi būti įvertintas laikotarpis, kurį asmuo, nagrinėjamu atveju E. K., dirbo su veiksniais, sukėlusiais profesinę ligą. Kaip minėta, pareiškėjai profesinė liga nustatyta 1982-06-14 aktu būtent dėl kontakto su apatitų dulkėmis dirbant Kėdainių chemijos gamykloje. Remiantis E. K. darbo knygelės įrašais, E. K. Kėdainių chemijos gamykloje dirbo nuo 1977-03-16 iki 1995-10-25, tačiau laikotarpiu nuo 1982-07-16 iki 1986-06-09 E. K. buvo paskirta į apželdinimo darbininkės ir kelio darbininkės pareigas, t. y. dirbo darbus, nesusijusius su profesinę ligą galinčiais sukelti veiksniais (1 t., b. l. 99-100). Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, peržiūrėdamas E. K. Tarnybos Kauno teritorinio skyriaus 2010-06-18 atliktą darbingumo lygio vertinimą, atitinkamai patikslino darbingumo netekimo procentų paskirstymą pagal laikotarpius, turėjusius įtakos profesinei ligai, t. y. proporcingai sumažino dalį procentų, tekusių darbui Kėdainių chemijos gamykloje, ir atitinkamai padidino dalis kitoms darbovietėms. Nustatyta, kad 2010-11-05 Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu buvo pakeistas darbingumo netekimo procentų paskirstymas: Kėdainių chemijos gamykloje (nuo 1977-03-16 iki 1982-07-16 ir nuo 1986-06-09 iki 1995-10-25) – 10,6 proc.; AB „Fostra“ (nuo 1995-10-26 iki 1996-10-29) – 0,7 proc.; AB „Lifosa“ (nuo 1996-10-30 iki 2008-11-18) – 8,7 proc.; bendras netektas darbingumas sudaro 20 proc. (1 t., b. l. 18-19).

43Bylos medžiaga patvirtina, kad, vykdant Komisijos 2011-08-11 sprendimu Nr. S-466 nustatytą įpareigojimą, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius atliko pakartotinį E. K. darbingumo lygio vertinimą ir 2011-09-02 sprendimu Nr. SS-3177 dėl priežasties „profesinė liga“ nustatė 90 proc. darbingumo lygį. Pažymėtina, kad ginčo dėl minėto sprendimo nėra. Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė darbingumo lygio procentinė išraiška, t. y. 80 proc. pakeista į 90 proc. (arba 10 proc. netekto darbingumo), turėjo būti atitinkama dalimi sumažintas ir darbingumo netekimo procentų paskirstymas. Nustatyta, kad minėtu 2011-09-02 sprendimu Nr. SS-3177 netektas darbingumas paskirstytas sumažinant per pusę: Kėdainių chemijos gamykloje (nuo 1977-03-16 iki 1982-07-16 ir nuo 1986-06-09 iki 1995-10-25) – 5,3 proc.; AB „Fostra“ (nuo 1995-10-26 iki 1996-10-29) – 0,35 proc.; AB „Lifosa“ (nuo 1996-10-30 iki 2008-11-18) – 4,35 proc.

44Pareiškėjas nurodo, kad netekto darbingumo paskirstymas turėtų apimti tik E. K. darbo laikotarpį Kėdainių chemijos gamykloje, kadangi būtent šioje darbovietėje jai nustatyta profesinė liga. Pažymėtina, kad darbingumo netekimas tai – darbingumo netekimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar dėl susirgimo profesine liga. Remiantis objektyviais duomenimis, nustatyta, kad E. K. vargina veido, rankų, krūtinės bėrimai, niežėjimas, oda sausa, pleiskanota, suskilusi, t. y. laikotarpiu nuo darbingumo lygio dėl profesinės ligos termino pradžios iki kreipimosi į Tarnybą stebėti ligos simptomai, tačiau pasireiškę minimalia forma. Vadovaujantis Žalos atlyginimo įstatymo nuostatomis, darbingumo netekimo dalį, kurios nukentėjusysis neteko dirbdamas buvusioje valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo, nustato tarnyba, o žalos atlyginimo klausimas tokiu atveju tenka valstybei. Pažyma apie asmens gautas išmokas patvirtina, kad E. K. Kėdainių skyrius išmokėjo vienkartines žalos atlyginimo netekto darbingumo kompensacijas (1 t., b. l. 118-123). Pažymėtina, kad Žalos atlyginimo įstatymo 13 str. 1 d. nustatyta, kad periodinė netekto darbingumo kompensacija mokama, jei nukentėjusysis neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo. Kaip nurodo Kėdainių skyriaus 2011-10-05 raštu Nr. (2.31)S06-2192 ir patvirtina E. K. netekto darbingumo laipsnis, E. K. netekto darbingumo pensija dėl profesinės ligos nepaskirta ir nemokama (1 t., b. l. 89).

45Kaip buvo minėta, Tarnyba priima sprendimus dėl darbingumo netekimo procentų, teisės aktuose nenustatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka dėl minėtų sprendimų. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje reiškia ginčą būtent dėl Komisijos sprendimo dalies, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Tarnybos sprendimo minėtu klausimu. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, konstatuotina, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas, todėl jo naikinti nėra pagrindo, o pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Komisiją atlikti jos kompetencijai nepriskirtus veiksmus negali būti tenkinamas.

46Pažymėtina, kad 2011-09-28 teismo nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas pateikti teismui skundą su patikslintu reikalavimu, nurodant reikalavimą atsakovo atžvilgiu – nurodant, kokius veiksmus prašoma įpareigoti atlikti, kokį sprendimą priimti ar panaikinti ar nurodant kitą reikalavimą atsakovui - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai (1 t., b. l. 42). Pareiškėjas, paduodamas teismui 2011-10-12 patikslintą skundą, tik iš dalies vykdė minėtus reikalavimus ir paliko reikalavimus Komisijos atžvilgiu. Kaip minėta, Komisija yra ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija.

47Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

48Pagal ABTĮ 2 str. 2 d. 17 p., administraciniai ginčai – asmenų konfliktai su viešojo administravimo subjektais <...>. Pagal ABTĮ 3 str., administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje; teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pagal ABTĮ 89 str. ir 90 str., administracinis teismas priima sprendimą dėl administravimo subjekto sprendimo.

49Šios normos patvirtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra viešojo administravimo subjekto sprendimas, veiksmas ar neveikimas, minėtose teisės normose, nei kitose teisės normose nėra nustatyta, kad teismas priima sprendimą dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos. Dėl nurodytų motyvų, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas nėra savarankiškas teisminio nagrinėjimo dalykas, administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra viešojo administravimo subjekto sprendimo teisėtumas. Ginčo nagrinėjimas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje yra teisės aktų nustatyta galimybė užbaigti ginčą šioje institucijoje nesikreipiant į teismą, jeigu šis ginčo išsprendimas netenkina šalių, jos kreipiasi į teismą, kuris privalo ginčą išnagrinėti iš esmės, priimti sprendimą, turintį res iudicata galią dėl šalių materialinių teisinių reikalavimų, t. y. išspręsti ginčą dėl teisės viešojo administravimo srityje.

50Ginčo nagrinėjimas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje yra viena iš procesinio pobūdžio aplinkybių – teisė pareikšti skundą prielaida (įstatymo nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos laikymasis, kai suinteresuotas asmuo yra praradęs galimybę pasinaudoti šia tvarka) arba tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga (įstatymo nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos laikymasis, kai suinteresuotas asmuo nėra praradęs galimybės pasinaudoti šia tvarka). Ginčo nagrinėjimas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje yra kaip viena iš minėtų procesinio pobūdžio aplinkybių, nuo kurių priklauso, ar gali vykti teismo procesas, kurio metu bus nagrinėjamas ginčas dėl teisės. Jeigu yra nustatomos minėtos procesinio pobūdžio aplinkybės, priklausomai nuo jų nustatymo laiko (proceso stadijos), skundą gali būti atsisakoma priimti, skundas paliekamas nenagrinėtas arba byla nutraukiama (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p., 101 str. 7 p., 103 str. 1 p.).

51Teisės aktuose nustatyta galimybė asmenims apskųsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą yra suprantama kaip viena iš teisės aktuose nustatytų sąlygų, kurioms esant asmuo turi teisę kreiptis į teismą, bet tai nesudaro pagrindo daryti išvados, kad asmens skundo dalykas gali būti reikalavimas panaikinti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą ir gali būti ar turi būti priimtas atitinkamas teismo sprendimas. Tokio sprendimo primėmimas, t. y., pvz., teismo sprendimas panaikinti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą neišsprendžiant reikalavimo iš esmės, nesukuria asmeniui materialinių teisinių pasekmių, kurias sukūria asmeniui viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ar atlikti veiksmai. Šioje byloje pareiškėjui materialines teisines pasekmes sukuria Tarnybos sprendimai.

52Pažymėtina, kad bylose, kuriose išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija neatlieka kitų funkcijų, be skundų nagrinėjimo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (pvz., Mokestinių ginčų komisija, Vyriausioji administracinių ginčų komisija), tokia institucija nedalyvauja byloje šalimi, kitose bylose tokia institucija traukiama trečiuoju suinteresuotu asmeniu (pvz., Valstybinio socialini draudimo fondo valdyba). Minėta praktika bei teisinis reglamentavimas patvirtina, kad be išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, byloje turi dalyvauti kita ginčo šalis – viešojo administravimo subjektas, kuris yra atsakovas. Šioje byloje atsakovas yra Tarnyba, priėmusi sprendimus, sukuriančius pareiškėjui teisines pasekmes.

53Pareiškėjo 2011-08-25 ginčas buvo iškeltas dėl Tarnybos 2010-11-05 sprendimo, o ne dėl Komisijos sprendimo teisėtumo. Po administracinio ginčo išnagrinėjimo vykdant Komisijos sprendimą Tarnyba priėmė naują sprendimą – 2011-09-02, kuriuo šiuo metu yra sureguliuoti pareiškėjo šioje byloje ginčijami santykiai. Pareiškėjas 2011-09-02 Tarnybos sprendimo neprašo panaikinti. Pareiškėjo reikalavimas sureguliuoti tarp šalių santykius, buvusius iki šios sprendimo priėmimo, t. y. buvusius sureguliuotus Tarnybos 2010-11-05 sprendimu, neatitinka realios padėties, esančios teismo sprendimo priėmimo metu, todėl toks pareiškėjo reikalavimas negali būti patenkintas, kaip ir reikalavimas įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą, nes toks sprendimas yra priimtas 2011-09-02.

54Be to, pareiškėjo procesiniai dokumentai bei paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjo pagrindinis tikslas yra toks, kad Tarnyba priimtų sprendimą, kuriame nedarbingumo procentas būtų nustatytas tik 1982 m. akto pagrindu ir būtų nustatyta, jog visas nedarbingumo procentas tektų laikotarpiui iki įmonės privatizavimo, t. y. AB „Lifosa“ netektų pareiga atlyginti žalą E. K. Kaip jau buvo minėta, Žalos atlyginimo įstatymo nuostatos patvirtina, kad teismas netekto darbingumo procentą nustato nagrinėdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir spręsdamas klausimą dėl kelių asmenų prievolės atlyginti atitinkamo dydžio žalą. Būtent tokiame kontekste yra nustatyta teismo kompetencija nustatyti darbingumo netekimo procento dalį. Darbingumo netekimo procento dalies nustatymas yra priskirtas Tarnybos kompetencijai, teismas nagrinėja Tarnybos kompetencijos veiksmų teisėtumą, bet ne pagrįstumą (ABTĮ 3 str.). Darbingumo netekimo procento dalies nustatymas būtų susijęs su Tarnybos sprendimo pagrįstumu. Dėl nurodytų motyvų, taip pat negali būti patekinti pareiškėjo reikalavimai įpareigoti Tarnybą nustatyti tam tikrą darbingumo netekimo procentą, nes šis klausimas yra spręstinas žalos atlyginimo byloje, kur įrodinėjimo procesas yra sudėtingesnis. Pareiškėjui reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra pareikštas, todėl nepagrįstas reikalavimas spręsti ginčą dėl darbingumo netekimo procento dalies nustatymo.

55Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,

Nutarė

56pareiškėjo AB „Lifosa“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

57Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. pareiškėjas AB „Lifosa“ 2011-08-24 teismui padavė skundą, kurį... 5. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas sprendimas prieštarauja Neįgaliųjų... 6. Per teismo posėdį pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti.... 7. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį nagrinėti teismo... 8. Nurodė, kad 2010-10-11 Tarnyba peržiūrėjo 2010-06-18 darbingumo lygio... 9. Per teismo posėdį atsakovo atstovės prašė skundą nagrinėti teismo... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės... 11. Nurodė, kad Inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją organizuoja ir kartu... 12. Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundą... 13. Tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 14. Nurodė, kad Kėdainių skyrius E. K., vadovaudamasis... 15. Teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys nedalyvavo.... 16. Tretieji suinteresuoti asmenys Kauno visuomenės sveikatos centras ir 17. Skundas netenkintinas.... 18. Bylos medžiaga patvirtina, kad E. K. 1975-1977 m. dirbo... 19. 1982-06-14 surašytas Profesinių susirgimų ir apsinuodijimų ištyrimo aktas,... 20. Remiantis 2008-11-10 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DNL-7427, 2008-11-10... 21. 2009-02-02 – 2010-11-09 E. K. buvo nustatytas 55 proc.... 22. 2010-06-04 VšĮ „Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras“... 23. 2010-06-18 Tarnybos Kauno teritorinio skyrius surašė Darbingumo lygio... 24. 2010-08-26 Kėdainių skyrius kreipėsi į Tarnybos Kauno teritorinį skyrių,... 25. 2010-10-11 Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius priėmė nagrinėti AB... 26. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, išnagrinėjęs minėtą pareiškėjo... 27. 2010-11-29 AB „Lifosa“ padavė skundą Komisijai dėl Tarnybos 2010-11-10 28. Komisija 2010-12-02 raštu Nr. SD-1873 informavo pareiškėją, kad jo skundas... 29. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-06-07 sprendimu... 30. 2011-07-15 pareiškėjas, Komisijos nurodymu, padavė patikslintą skundą... 31. 2011-08-11 Komisija, išnagrinėjusi AB „Lifosa“ skundą dėl 2010-11-05... 32. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl Komisijos 2011-08-11... 33. 1995-10-31 Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 (toliau... 34. Įstatymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką... 35. Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo... 36. Nurodytų teisės normų turinys patvirtina, kad Komisijai nėra suteikta... 37. Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad E. K.... 38. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo... 39. Remiantis 1997 m. liepos 1 d.... 40. Šios Žalos atlyginimo įstatymo nuostatos patvirtina, kad teismas netekto... 41. Pagal Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar... 42. Nustatyta, kad 2010-06-18 Tarnybos Kauno teritorinio skyriaus Darbingumo lygio... 43. Bylos medžiaga patvirtina, kad, vykdant Komisijos 2011-08-11 sprendimu Nr.... 44. Pareiškėjas nurodo, kad netekto darbingumo paskirstymas turėtų apimti tik... 45. Kaip buvo minėta, Tarnyba priima sprendimus dėl darbingumo netekimo... 46. Pažymėtina, kad 2011-09-28 teismo nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas... 47. Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad prieš... 48. Pagal ABTĮ 2 str. 2 d. 17 p., administraciniai ginčai – asmenų konfliktai... 49. Šios normos patvirtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra... 50. Ginčo nagrinėjimas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka... 51. Teisės aktuose nustatyta galimybė asmenims apskųsti išankstinio ginčų... 52. Pažymėtina, kad bylose, kuriose išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo... 53. Pareiškėjo 2011-08-25 ginčas buvo iškeltas dėl Tarnybos 2010-11-05... 54. Be to, pareiškėjo procesiniai dokumentai bei paaiškinimai patvirtina, kad... 55. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 56. pareiškėjo AB „Lifosa“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 57. Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas...