Byla 2S-1130-510/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Gitos Andrijauskienės prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys - Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija ir akcinė bendrovė „Kauno energija“,

2Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Antstolė Gita Andrijauskienė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su pareiškimu, kuriame nurodė, kad jos kontoroje, vadovaujantis Kauno miesto apylinkės teismo vykdomuoju raštu, vykdoma vykdomoji byla dėl 915,39 Lt išieškojimo iš R. J. AB „Kauno energija“ naudai. J. R. 2005 m. gruodžio 16 d. mirė. Jo nekilnojamąjį turtą paveldėjo Lietuvos Respublika. Antstolė prašė pakeisti vykdymo procese skolininką - vietoj J. R. skolininku pripažinti Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 8 d. nutartimi nutarė prašymą patenkinti. Teismas nutarė vykdymo procese pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. gegužės 3 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-532/2000, pakeisti pradinį skolininką J. R., skolininku pripažįstant Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Teismas nutartyje nurodė, jog skolininkas J. R. mirė 2005 m. gruodžio 16 d., o jo palikimą valstybės vardu priėmė valstybinė mokesčių inspekcija, kuriai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kurio pagrindu paveldėjo ir pastarojo turtinę prievolę - 915,39 Lt skolą.

5Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės - antstolės G.Andrijauskienės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais. Reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pareiškimas, atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka, yra informavimo veiksmas. Jeigu reikalavimai arba ieškinys pavėluotai pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai šis terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali būti atnaujinamas, jeigu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. kreditorius praėjus trims mėnesiams, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos turi atlikti nors vieną iš šių veiksmų: 1) pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui; 2) pareikšti teisme ieškinį. Valstybė paveldinti turtą po palikėjo mirties yra specifinis palikimo priėmėjas, nes jai netaikomos CK 5.60 straipsnio normos. Valstybė negali atsisakyti nuo palikimo priėmimo. Valstybei palikimo priėmimas po palikėjo mirties yra privalomas. Valstybė yra įpareigota priimti paveldėjimą, tik jos ši pareiga ribojama paveldėto turto verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Teismas, pakeisdamas skolininką vykdymo procese paveldėto turto vertės neišsiaiškino. Valstybė kreditorių pretenzijas priima tik CK 5.63 straipsnio normų pagrindu. Antstolė, sužinojusi apie J. R. mirtį, turėjo sustabdyti vykdomąją bylą ir pasiūlyti AB „Kauno energija“ kreiptis į Kauno AVMI su kreditoriniu reikalavimu arba su ieškinio pareiškimu, o ne laukti kol praeis beveik 5 metai po J. R. mirties.

6Atskirasis skundas tenkintinas.

7CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

8CPK 596 straipsnis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

9Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų - sprendimų analogiškose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pažymėjo, kad esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.

10Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011, sukūrė precedentą dėl kreditoriaus pareigos laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarkos, kai miršta skolininkas ir valstybė perima jo turtines teises ir pareigas, ir kai kreditorių reikalavimai yra patvirtinti teismo procesiniu sprendimu ir vykdomi priverstine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011, konstatavo, kad perimdamas materialiąsias civilinės subjektines teises, asmuo perima ir pareigą atsakyti pagal prievoles. Siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad tam, jog įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti, ir tik tokiu atveju, vadovaujantis CPK 596 straipsniu, jis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą. Teisėjų kolegija išaiškino, kad, nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka, bei nurodė, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tame tarpe ir valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, jog nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.

11Vykdomosios bylos Nr.0088/07/01349 duomenimis nustatyta, kad 2000 m. gegužės 31 d. Kauno miesto antstolių kontorai buvo pateiktas Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 17 d. sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštą dėl 915,39 Lt išieškojimo iš J. R. akcinei bendrovei „Kauno energija“ (b.l.4). J. R. 2005 m. gruodžio 16 d. mirė (b.l.18). 2008 m. gegužės 29 d. antstolio Regimanto Budreikos padėjėjas sudarė J. R. turto apyrašą, į kurį yra įtraukta minėta 915,39 Lt skola. Notarė R. Inokaitienė 2009 m. sausio 12 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą (notarinio registro Nr. IR-158), pagal kurį J. R. turtą pavelėjo Lietuvos Respublika. 2010 m. gruodžio 22 d. antstolė Gita Andrijauskienė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė pakeisti vykdymo procese skolininką - vietoj J. R., skolininku pripažinti Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tame tarpe ir valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog kreditorius AB „Kauno energija“ būtų atlikęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus. Tokių įrodymų nepateikė ir išieškotojas AB „Kauno energija“. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytam subjektui nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.

12Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas patenkinamas, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. nutartis panaikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės - antstolės Gitos Andrijauskienės prašymas pakeisti skolininką vykdomojoje byloje atmetamas (CPK 337 straipsnio 2 punktas).

13Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336-337 straipsniais,

Nutarė

14Atskirąjį skundą patenkinti.

15Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti. Išspręsti klausimą iš esmės. Antstolės Gitos Andrijauskienės prašymą pakeisti skolininką vykdomojoje byloje atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai