Byla 2-2229-761/2018
Dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl apgaulės, restitucijos taikymo ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo

1Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėjas Osvaldas Briedis,

2sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant ieškovės G. M. atstovui advokatui Erikui Rugieniui, atsakovei R. K., jos atstovui advokatui M. N.,

3viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovei R. K. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl apgaulės, restitucijos taikymo ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo.

4Teismas

Nustatė

51. Ieškovė G. M. 2018-05-09 patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2017 m. kovo 5 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria G. M. iš R. K. įsigijo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) VIN WVZZZ1KZ6W55191, kaip sudarytą dėl apgaulės; taikyti restituciją ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 2900 €; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 283,47 € turtinės ir 1000 € neturtinės žalos, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

62. Ieškovė ieškinyje, kituose procesiniuose dokumentuose nurodė bei jos atstovas advokatas Erikas Rugienius teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. kovo 5 d. ieškovė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi iš atsakovės įsigijo 2005 m. gamybos automobilį „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) Už įsigytą automobilį sumokėjo 2900 € sandorio pasirašymo metu.

73. Perkant automobilį ieškovė jį vizualiai apžiūrėjo, tačiau jokių išorinių esminių defektų nepastebėjo. Atsakovė nei žodžiu nei raštu sutartyje nenurodė, kad automobilis turėtų kokių nors trūkumų, kurie trukdytų naudotis juo pagal paskirtį. Sutartyje atsakovė deklaravo, kad automobilis yra be trūkumų. Tačiau ieškovei vykstant iš Šilalės pasigirdo keisti garsai stabdant automobilį, nestabilumas kelyje, taip pat automobilio „nešiojimas“ stabdymo metu. Todėl ieškovė grįžusi į Marijampolę, kreipėsi į meistrą, kuris konstatavo, jog yra visiškai susidėvėję stabdžių diskai, cilindriukai bei stabdžių kaladėlės. Dėl to automobilis skirtingais ratais stabdomas nelygiai, stabdymo metu automobilį mėtė į šalis. Ieškovė už remonto darbus sumokėjo 80 €, už detales – 81,49 €, už ratų suvedimą – 20 €.

83. Vėliau išryškėjo kiti defektai, t. y. nustojo veikti vairuotojo kėdės pakėlimo mechanizmas, taip pat posūkio garso signalai, ką taip pat ieškovė remontavo ir sumokėjo 50 €. Keleto dienų laikotarpyje ieškovė pastebėjo, jog sumažėjo trauka, automobilis sunkiai didindavo variklio sūkius bei važiavimo greitį. Matydama, jog automobiliui gali reikėti didesnio remonto, ieškovė kreipėsi į autorizuotą Volkswagen centrą UAB „Autojuta“. Automobiliui buvo atlikta pilna diagnostika, konstatuoti defektai (važiuoklės, variklio, pavarų dėžės defektai, neveikianti turbina, išpjautas katalizatorius) bei sudaryta sąmata automobilio remontui. Pagal sąmatą, remonto darbai kainuotų 5844,19 €. Pamačiusi defektų sąrašą ieškovė suprato esanti apgauta ir jos įsigytas automobilis nėra tinkamas eksploatavimui be rimto remonto. Todėl ji žodžiu kreipėsi į atsakovę siūlydama jai atsiimti automobilį bei grąžinti pinigus, tačiau atsakovė pareiškė, jog automobilis tvarkingas, jokių defektų nėra ir grąžinti pinigus bei atsiimti automobilį atsisakė. Dėl to ieškovė mano, kad įsigytas automobilis neatitinka kokybinių rodiklių, kurių ieškovė galėjo protingai tikėtis, atsižvelgiant į prekės prigimtį, tai yra neturi tų savybių, kurios būtinos daiktui, kad jį galima būtų naudoti pagal įprastinę paskirtį, kaip numatyta CK 6.333 str. 6 d. Ieškovė laiko, kad pardavėjo atsakomybę šalinančių aplinkybių nėra, todėl vadovaujantis CK 6.363 straipsnio 8 dalimi turi teisę reikalauti vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Netinkamos kokybės daiktą grąžinant pardavėjo sąskaita.

94. Ieškovė mano, kad automobilio gedimus atsakovė žinojo ir sąmoningai pardavė jį tikėdamasi apgaulės būdu sudaryti atsakovei itin naudingą sandorį. Atsakovė ieškovės neinformavo apie kokius nors automobilio defektus, todėl laikytina, kad atsakovė apgaulės būdu įkalbėjo ieškovę sudaryti automobilio pirkimo – pardavimo sandorį. Įstatymai įpareigoja pardavėją suteikti pilną bei išsamią informaciją apie parduodamą daiktą, jo kokybinius rodiklius, defektus. Tačiau atsakovė sutartyje įrašydama „be trūkumų“, patvirtino, jog jos realizuojamas automobilis neturi defektų. Ieškovė nėra automobilių verslu užsiimantis asmuo, neturi jokių specialių žinių ar išsilavinimo tam, kad gebėtų išorinės apžiūros metu įvertinti vidinius (paslėptus) defektus, tokius kaip: surūdiję stabdžių diskai, netinkama stabilizatoriaus traukė, neveikiantis turbinos valdymas, klaidos turbinos slėgyje, susidėvėjusi vakuuminio siurblio ašelė, išbėgęs amortizatoriaus skystis, nepritvirtinta pavarų dėžės atrama į traversą ir kt. Kadangi atsakovė apie šiuos trūkumus ieškovės neinformavo parduodama su šiais gedimais automobilį sandorį sudarė apgaulės būdu. Todėl sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu, o atsakovė privalo viską ką gavo grąžinti ieškovei bei atlyginti nukentėjusiajai ieškovei patirtas išlaidas.

105. Ieškovės turtinę žalą sudaro jos patirti nuostoliai šalinant bei aiškinantis automobilio defektus. Tai yra 231,49 € remonto darbai ir detalės; 51,98 € pilna automobilio diagnostika bei sąmata, viso 283,47 €. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė patyrė ir 1000 € neturtinę žalą, kuri pasireiškė tuo, jog netinkamos kokybės automobilis šiuo metu stovi netinkamas naudojimui. Ieškovė buvo priversta kreiptis į servisus patikroms, remontui, investuoti lėšas į nekokybišką daiktą bei defektų nustatymą. Šie nepatogumai, stresas, išgyvenimai dėl nekokybiško pirkinio bei į jį investuotų lėšų, pablogino ieškovės gyvenimo kokybę. Atsakovės akivaizdus melas ir defektų nuslėpimas sukrėtė ieškovę. Šiai dienai ieškovė neturi kito automobilio, nes neturi lėšų jį įsigyti. Ji priversta kasdienių poreikių tenkinimui skolintis automobilį iš draugų, pažįstamų, o tai sukelia nepatogumus, papildomas išlaidas. Vartotojo teisė į neturtinės žalos atlyginimą įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

116. Atsakovė R. K. teisme bei procesiniuose dokumentuose su ieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti. Ieškovė nurodė jog ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Ieškovė teigia, jog perkant transporto priemonę ji šią apžiūrėjo tik vizualiai ir jokių trūkumų nepastebėjo, trūkumai pastebėti tik vykstant iš Šilalės į Marijampolę, t.y. sklinda keisti garsai stabdant, transporto priemonė nestabili, stabdant „nešioja“. Ieškovė nutylėjo tą faktinę aplinkybę, jog apžiūrėti transporto priemonės buvo atvykusi ne viena. Kartu su ieškove taip pat atvyko kaimynas, dukra bei draugė. Be to, ieškovė transporto priemonę ne tik apžiūrėjo vizualiai, bet taip pat atliko bandomąjį važiavimą kartu su kaimynu, kuris truko apie pusvalandį. Būtent po šio atlikto važiavimo, ieškovė nurodė, kad transporto priemonė ir jos būklė ją tenkina, todėl buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Šios faktinės aplinkybės svarbios nustatant, ar pirkimo – pardavimo metu transporto priemonė turėjo defektų, kuriuos nurodo ieškovė ieškinyje (kaip minėta, bandomojo važiavimo metu jokių garsų stabdant ar „mėtymo“ kelyje nebuvo). Akivaizdu, jog ieškovė ieškinyje nurodžiusi ne visas faktines aplinkybes, bet tik jai naudingas, siekia ne tik suklaidinti teismą nagrinėjamo ginčo atveju, bet taip pat ir be jokio teisinio pagrindo pripažinti teisėtai sudarytą sandorį negaliojančiu. Taip pat ieškovė bando suklaidinti teismą nurodydama, jog transporto priemonės defektai – neveikiantis vairuotojo kėdės pakėlimo mechanizmas, neveikiantys posūkio garso signalai, atsirado tik po transporto priemonės prikimo – pardavimo sutarties sudarymo. Šiuos defektus, kadangi jie yra vizualiai matomi ir pastebimi ir tam nereikia jokių specialių žinių, atsakovė ieškovei nurodė dar prieš bandomąjį važiavimą. Šie trūkumai ieškovei neatrodė rimti, kadangi juos žinodama ieškovė vis tiek sudarė pirkimo – pardavimo sutartį (tik šiuo metu, reikšdama ieškinį, melagingai teigia, kad šių trūkumų nematė ir jie atsirado vėliau). Taip pat ieškovei puikiai buvo žinoma, jog yra prasisukęs galinio valytuvo sriegis, kadangi tai buvo pastebėta ne tik apžiūrint automobilį, bet taip pat nurodyta ir 2017-02-13 Techninės apžiūros rezultatų kortelėje. Analogiškai, jog šiek tiek yra įtrūkęs priekinis stiklas (kurį ieškovė turėjo pastebėti tik įsėdusi į automobilį), nurodyta jau minėtoje kortelėje. Visi šie trūkumai, t. y. neveikiantis vairuotojo kėdės pakėlimo mechanizmas, neveikiantys posūkio garso signalai, prasisukęs galinio valytuvo sriegis, įtrūkęs priekinis stiklas, ieškovei buvo žinomi prieš sudarant sandorį, kadangi jie yra vizualiai matomi ir kad juos pastebėti, specialių žinių nereikia. Taip pat šie trūkumai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog transporto priemonės negalima naudoti pagal paskirtį, kad ji yra techniškai netvarkinga ir jos negalima eksploatuoti. Taigi, įvardinti trūkumai ieškovės ieškinyje, siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu, nurodyti visiškai nepagrįstai, nes būtent dėl šių trūkumų ji sumažino ir automobilio pardavimo kainą dar 100 €.

127. Be to, ieškovė nurodė, jog dėl transporto priemonės „mėtymo“ ir garso stabdant atliko galinės važiuoklės remonto darbus, t.y. keitė stabdžių diskus, cilindriukus, kaladėles, ir stabilizatorių traukes (nors sąskaita pateikta tik už stabdžių diskų ir kaladėlių komplektą). Taip pat darė ratų suvedimą. Visų pirma, bandomojo važiavimo metu, ieškovė jokio mėtymo ar garsų stabdant nejautė. Jokių tokių požymių iki pardavimo – pirkimo sutarties sudarymo nejautė važiuodama ir atsakovė. Taigi, net ir vadovaujantis pačios ieškinyje pateiktu tvirtinimu, šių trūkumų sudarant pirkimo pardavimo sutartį nebuvo, todėl atsakovė jų tiesiog negalėjo nuslėpti. Tuo tarpu praėjus net 11 dienų (visą šį laikotarpį transporto priemone naudojosi būtent ieškovė) nuo sandorio sudarymo ieškovė atliko detalią transporto priemonės apžiūrą autorizuotame centre, kuriame buvo nustatyta, jog: stringa rankinio trosai, susidėvėjusios galinės suvediminės traukės, neefektyvūs stabdžiai. Tampa neaišku, kodėl atlikus galinės važiuoklės remonto darbus, t.y. pakeitus naujus diskus ir kaladėles, po ko praėjo 7 dienos, staiga stabdžiai tapo neefektyvūs. Taip pat pažymėtina, jog būtent po atliktų galinės važiuoklės darbų (juos tikėtina netinkamai atlikus) galimai ir pradėjo strigti rankinio trosai, kadangi tokių problemų nebuvo nustatyta nei atliekant techninę apžiūrą, nei atsakovei iki to laiko eksploatuojant transporto priemonę. Be to, kyla pagrįstas klausimas, kodėl atliekant galinės važiuoklės remonto darbus nebuvo pastebėta, kad yra susidėvėjusios galinės suvediminės traukės. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad šių trūkumų sudarant pirkimo – pardavimo sutartį nebuvo, jie atsirado pačiai ieškovei eksploatuojant transporto priemonę, ją tvarkant (kaip minėta, galimai netinkamai atlikus darbus). Taigi, atsakovė negali atsakyti už tuos transporto priemonės trūkumus, kuriuos padarė pati ieškovė. Be to, stabdžiai ir traukės yra tokio pobūdžio detalės, kurios važinėjant natūraliai dėvisi ir joms nusidėvėjus jas reikia keisti, todėl teigti, kad šie trūkumai taip pat atsakovės buvo nuslėpti, nėra jokio pagrindo (vien įvertinus tai, kad ieškovė transporto priemone naudojosi net 11 dienų iki šios transporto priemonės patikrinimo atlikimo, ir intensyviai – iš Šilalės važiavo į Marijampolę, iš Marijampolės į Kauną ir atgal ir pan.). Akivaizdu ir tai, kad jeigu šiuos defektus, trukdančius transporto priemonei dalyvauti eisme, ieškovei būtų paaiškėję iš karto (o tai parodo, kad realiai šie defektai anksčiau neatsirado) – ji dėl šių defektų nustatymo nedelsiant ir būtų kreipusis tiek į servisą, tiek ir juos nustačius – į atsakovę.

138. Be jau aukščiau nurodytų neva transporto priemonės defektų, ieškovė taip pat transporto priemonės neatitikimą kokybės reikalavimams grindžia tuo, jog UAB „Autojuta“ nustatė, kad yra pažeistas automobilio kėbulas (korozija). Pažymėtina, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų, kaip pvz.: nuotraukų, kurie pagrįstų korozijos mastą (tai taip pat svarbu nustatant automobilio techninę būklę). Be to, automobilis yra 12 metų senumo, naudotas, juo pravažiuota beveik 385000 km, jis turėjo nemažai parūdijimų, kurie matėsi vizualiai ir tikrai turėjo būti matomi ieškovei apžiūros metu. Atsakovė įvertinusi realią, kiek jai suprantama ir matoma, automobilio būklę skelbime nurodė pačią mažiausią tuo metu parduodamų analogiškų automobilių kainą, t.y. 2900 Eur. Ieškovė apžiūrėjusi automobilį ir įvertinusi jo būklę sutiko šį automobilį įsigyti už mažesnę negu rinkos kaina, kuri ją tenkino, todėl darytina išvada, jog ieškovė suvokė, jog įsigyjant automobilį daug pigiau, jis gali turėti tam tikrų defektų vien dėl savo nusidėvėjimo ir tuos trūkumus matė. Manytina, jog ieškovė įsigijusi automobilį, vėliau galimai patekusi į avariją ar jį sugadinusi, nepagrįstai nori pripažinti tarp šalių sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia.

149. Taip pat ieškovė kaip automobilio trūkumą traktuoja sulaužytas kairės ir dešinės pusės dugno bei variklio apsaugas. Pirmiausia šios apsaugos pagal įstatymo reikalavimus nėra privalomos, kad automobilis būtų techniškai tvarkingas, todėl šis trūkumas, taip pat nėra esminis nagrinėjamo ginčo atveju. Be to, akivaizdu, kad variklių abiejų pusių dugno apsaugos sulaužymai (jeigu jie būtų buvę automobilio pirkimo-pardavimo metu) turėjo būti akivaizdžiai vizualiai matomi. Tokie sulaužymai paprastai atsiranda po eismo įvykio užvažiavus ant kažkokios tai kliūties (apie ką atsakovė nuolat ir akcentavo procesiniuose dokumentuose, t. y. kad ieškovė įsigijusi šį automobilį greičiausiai pakliuvo į eismo įvykį ir šie transporto priemonės sužalojimai bei sugadinimai yra šio eismo įvykio pasekmė).

1510. Dėl smūgio jautimo pavarų dėžėje atleidinėjant sankabą, atsakovė nurodo, jog tokio defekto atsakovei naudojant transporto priemonę niekada nebuvo. Nebuvo tokio defekto nustatyta ir atliekamos techninės apžiūros metu. Jokių smūgių atlikdama bandomąjį važiavimą, kaip matyti iš ieškinio turinio, nejautė ir ieškovė. Atsižvelgiant į tai, šio trūkumo transporto priemonės perdavimo metu ieškovei nebuvo. Jis atsirado tik praėjus 11 dienų po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, t.y. visą šį laikotarpį transporto priemonę naudojant ieškovei. Atsakovė neturi žinių kokiu būdu buvo eksploatuojamas automobilis, kas su juo buvo daryta po perdavimo momento. Mano, jog ieškovė specialiai pablogino transporto priemonės būklę, kad galėtų pareikšti ieškinį teisme (arba transporto priemonės būklė pablogėjo aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, t. y. po su šia transporto priemone sukelto kažkokio tai eismo įvykio).

1611. Analogiškai atsakovė pasisako ir dėl variklio apibėgimo alyva, pašalinto katalizatoriaus, įdėtos netinkamos priekinės dešinės pusės stabilizatoriaus traukės, laisvumo kairės pusės vidiniame pusašyje, sugadinta/supjaustyta priekinių apatinių svirčių tvirtinimo vieta, neveikiančios turbinos valdymo (įtrūkusi vakuminė pūslė), susidėvėjusi vakuminio siurblio ašelė, išbėgęs priekinis dešinės pusės amortizatorius, neaiškios konsistencijos skystis aušinimo sistemoje, neprisukta/nepritvirtinta pavarų dėžės atrama į traversą. Visų šių defektų automobilio perdavimo metu būti negalėjo, kadangi atsakovei praėjus techninę apžiūrą, t.y. konstatavus, kad transporto priemonė techniškai tvarkinga, ji niekur nebuvo vežama tvarkyti ir pan., priešingai nei ieškovė – įsigijusi automobilį vežė ne į vieną servisą (kur galėjo būti tiek išpjautas katalizatorius, tiek įdėtos netinkamos priekinės dešinės pusės stabilizatoriaus traukės, sugadintas priekinių apatinių svirčių tvirtinimo vieta ir t.t.). Be to, dalis šių trūkumų ar defektų, kaip pavyzdžiui, alyva apibėgęs variklis (kas rodo galimą tam tikrą variklio defektą) yra akivaizdžiai matomas bei ieškovės būtų nustatytas prieš įsigyjant šią transporto priemonę ir turbūt būtų pagrindu jos nepirkti. Visi aukščiau išvardyti trūkumai, jeigu tokie būtų buvę atliekant techninę apžiūrą, taip pat būtų sudarę sąlygas neišduoti techninės apžiūros kortelės. Kaip matyti, jų atliekant techninę apžiūrą automobilyje nebuvo. Praėjus trims savaitėms po techninės apžiūros įvyko pirkimo – pardavimo sandoris su ieškove. Šias tris savaites atsakovė automobiliu naudojosi kaip įprasta (t. y. kaip juo naudojosi visus 9 metus), jokių kitų defektų, kurie nebuvo nurodyti ieškovei, atsakovė nepastebėjo ir nepajautė. Jokių trūkumų atlikusi bandomąjį važiavimą kartu su kaimynu nepajautė ir ieškovė. Defektai atsirado tik po 11 dienų nuo jo perdavimo momento ieškovei. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog perdavimo momentu automobilis neturėjo trūkumų, kurie leistų pripažinti jį techniškai netvarkingu. Taigi, ieškovės ieškinys yra aiškiai nepagrįstas.

1712. Be jau aukščiau išdėstyto, ieškovė automobilio kokybės netinkamumą grindžia ir tuo, jog yra surūdiję priekiniai stabdžių diskai, atsikabinęs priekinis bamperis, nutraukta radijo antena, neveikia papildomas šildytuvo elementas. Visų pirma, šie trūkumai pagal technines charakteristikas yra laikomi nedideliais trūkumais, kurie netrukdo transporto priemonės eksploatuoti ir važinėti. Stabdžių diskai nuolat yra veikiami oro sąlygų (lietaus, ir pan.), todėl natūralu, kad jie rūdija (be to, tai buvo galima pamatyti ir vizualiai). Konstatuotas bamperio atsikabinimas yra neaiškus, kadangi nėra nurodytas tokio pažeidimo mastas, t. y. ar tik yra įtrūkęs nulūžęs vienas iš laikiklių, ar išlūžę viskas ir bamperis yra prie absoliučios nukritimo ribos. Atsakovei naudojant automobilį visos kėbulo dalys buvo vietoje, todėl manytina, jog atkabinti, užkliūti ir to pasėkoje išlaužti bamperį galėjo pati ieškovė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad toks transporto priemonės sužalojimas paprastai padaromas atsitrenkus arba užvažiavus ant kokios nors kliūties (su tuo susijęs ir variklio apsaugų sulaužymai, bei jas sulaužius gali būti sugadinamas variklis (apibėgęs alyva).

1813. Dėl neva nutrauktos radijo antenos bei neveikiančio papildomo šildymo elemento, t. y. tiek radijas, tiek šildymas atsakovei naudojantis automobiliu veikė, nepaisant to pabrėžtina, kad jeigu vis dėl to tokie trūkumai jau šiuo metu atsirado, tai jie netrukdo transporto priemonės naudoti saugiai ir pagal paskirtį.

1914. Ieškovės pateiktame defektiniame akte nurodyta, jog neveikia priekiniai valytuvai. Šioje vietoje atsakovė atkreipia dėmesį, jog 2017-03-06 Marijampolėje tiek dieną, tiek naktį lijo lietus, o 2017-03-05 visoje Lietuvoje buvo šlapdriba, silpnas snygis, vietomis lijundra bei plikledis (pridedami duomenys iš www.freemeteo.lt ir lrt.lt), o 2017-03-05 ieškovė parvažiavo su šia transporto priemone iš Šilalės į Marijampolę, bei 2017-03-06 būtent šią dieną ieškovė vežė transporto priemonę kėdės pakėlimo mechanizmo darbams atlikti. Visiškai neaišku, kaip ieškovė esant tokioms eismo sąlygoms parvairavo šią transporto priemonę namo bei kitą dieną pasiekė autoservisą lyjant lietui ir neveikiant priekiniams valytuvams. Neginčijamai matyti, jog priekiniai valytuvai pardavimo metu veikė, todėl šis gedimas, beje kaip ir kiti, atsirado būtent pačiai ieškovei naudojantis automobiliu. Taip pat, mano, jog šis gedimas užfiksuotas 2017-03-16 defektiniame akte galėjo atsirasti būtent dėl ieškovės nurodytų ir atliktų elektros darbų, nes valytuvų veikimas iš dalies yra susijęs ir su elektrine automobilio dalimi. Taigi atsakovė negali atsakyti už tuos automobilio trūkumus, kurie atsirado ieškovei pačiai jį eksploatuojant ir naudojant.

2015. Šalių ginčas dėl prekių kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo – pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Ieškovė, savo reikalavimą iš esmės grindžia remdamasi vien vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis reglamentuojančiomis normomis, numatytomis IV skirsnyje, kas nagrinėjamu atveju yra visiškai nepagrįsta ir tam nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovė R. K. automobilių pardavimo verslu niekada nėra užsiiminėjusi, juolab neužsiima ir šiuo metu. Tokių duomenų, jog atsakovė verčiasi automobilių pardavimo verslu, reikšdama savo ieškinį nepateikė ir ieškovė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog atsakovė R. K. ieškovei G. M. pardavė savo asmeninį automobilį, su kuriuo pati važinėjosi apie 9 metus. Iš to seka, jog ginčo automobilio pardavimas turi būti pripažintas ir vertinamas kaip vienkartinis veiksmas, todėl tarp šalių sudaryta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis neatitinka vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties požymių ir tokių sutarčių. Šiuo atveju taikytinos bendrosios pirkimo - pradavimo sutartis reglamentuojančios nuostatos.

2116. Dėl apgaulės. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, ieškovei automobilio pirkimo dieną buvo ne tik pranešta, bet ir pačiai akivaizdžiai matoma tam tikri nežymūs automobilio defektai, jai suteiktos galimybės automobilį apžiūrėti ir išbandyti, taip pat pasiūlyta patikrinti šią transporto priemonę autorizuotame servize, ieškovė automobiliu pati važinėjo kartu su kaimynu. Visus nežymius transporto priemonės trūkumus (kurie iškovei buvo žinomi ir įsigyti mašinos netrukdė), apie kuriuos ieškovė buvo informuota prieš sutarties sudarymą, ieškovei turėjo kompensuoti itin žema automobilio kaina, kuri, tenkino ieškovę. Todėl ieškovė, dar prieš sudarydama sutartį, suvokė (turėjo suvokti), kad perka seną, naudotą automobilį, kuris yra pažeistas korozijos, kad ilgą laiką eksploatuojamas automobilis yra nusidėvėjęs, bei ateityje toliau jį eksploatuojant, bus reikalingas remontas. Nepaisant to, ieškovė elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, rizikavo ir nesiėmė priemonių, leidžiančių įsitikinti tikrąja šio automobilio būkle – pirkimo metu neatliko transporto priemonės patikrinimo servise, o tiesiog mašina pravažiavo ir jokių pašalinių garsų ar kitokių gedimų nepastebėjo, jai viskas tiko, viskas ją tenkino (tiek automobilio būklė, tiek kaina), dėl ko automobilis ir buvo nupirktas. Atsakovė šiuo automobiliu pati asmeniškai naudojosi 9 metus iš eilės, nuolat juo važinėjo, jokių garsų, vairo drebėjimo ar traukos nebuvimo, nejautė. Automobilį tvarkydavo tik servisuose (o ne pati), todėl akivaizdu, jog automobilio techninė būklė jai buvo žinoma tik tiek, kiek pasakydavo servisų darbuotojai. Be to, kad mašina techniškai tvarkinga atsakovė manė dar ir dėl to, kadangi ji pati praėjo automobilio techninę apžiūrą, kurioje buvo konstatuota, kad automobilis yra techniškai tvarkingas. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog ne tik tai, kad automobilio pardavėja (atsakovė) nežinojo tikrosios transporto priemonės techninės būklės (kaip katalizatoriaus nebuvimas, variklio apibėgimas alyva, netinkama stabilizatoriaus traukė, rankinio troso strigimas ir pan.), bet ir tai, kad dalis defektų atsirado pačiai ieškovei naudojant automobilį (galimai specialiai pabloginus būklę, kad būtų galima ginčyti sutartį būtent dėl transporto priemonės kokybės). Be to, atsižvelgiant į šiuos išvardytus trūkumus, akivaizdu, jog jei tokie trūkumai būtų atsiradę dar atsakovei naudojant automobilį, tai techninės apžiūros metu būtų išduota techninės apžiūros rezultatų kortelė nurodant, jog automobilis neatitinka techninių reikalavimų ir jo negalima eksploatuoti. Šios aplinkybės paneigia ieškovės nurodytus argumentus, kad atsakovė parduodama automobilį, panaudojo apgaulę.

2217. Ieškovė pareiškė ir reikalavimą priteisti turtinę žalą, kuris nagrinėjamo ginčo atveju iš viso yra absurdiškas, todėl su juo nesutinka. Visų pirma, CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovė nepateikė jokių duomenų atsakovės neteisėtiems veiksmams įrodyti. Priešingai, savo ieškinyje ieškovė nurodė, kad automobilį suremontavo iš savo asmeninių lėšų ne dėl to, kad atsakovė ją apgavo, bet dėl to, kad pati galėtų toliau saugiai juo naudotis. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo CK 6.249 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas ir turi būti atmestas, kadangi nėra būtinų sąlygų minėto straipsnio taikymui ginčo atveju.

2318. Neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų ir žalos padarymo faktą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinė žala yra atlyginama kai yra pažeidžiamos vertybės ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimai, todėl sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi būti nustatyta, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises. Ieškovė nurodė, jog jos patirta neturtinė žala pasireiškia tuo, jog netinkamos kokybės automobilis (automobilio kokybės netinkami reikalavimai iš esmės paneigti aukščiau) šiuo metu stovi netinkamas naudojimui (tokių duomenų nepateikė). Neva dėl važiavimo į Kauną, kad būtų atlikta automobilio pilna diagnostika, ieškovė patyrė stresą ir išgyvenimus, papildomus rūpesčius. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė įsigijo 12 metų senumo naudotą automobilį (kurio pirkimo momentu dėl neaiškių priežasčių tikrinti į servisą nevežė), kuris negali atitikti tokių reikalavimų, kurie būtų taikomi visiškai naujam automobiliui. Tokiu atveju, kai įsigyjamas naudotas automobilis, kiekvienas atidus, protingas, rūpestingas ir savimi besirūpinantis asmuo, įsigijęs tokią prekę vien dėl savo saugumo veža ją tikrinti, kas automatiškai lemia papildomo laiko sąnaudas ir papildomas pinigines išlaidas. Pažymėtina, jog įsigijus naudotą automobilį beveik visada yra reikalingas variklio diržų ir tepalų keitimas, vien dėl savo saugumo yra vežama tikrinti važiuoklė, kas automatiškai lemia laiko sąnaudas ir papildomas išlaidas. Be to, ieškovė savo patirtą neturtinę žalą grindžia ne tik CK 6.250 straipsniu, bet taip pat ir CK 6.363 straipsnio 4 ir 8 dalyse nurodytais vartotojo teisių gynimo būdais, kurie šio ginčo atveju net negali būti taikomi, kadangi tarp ieškovės ir atsakovės (dėl minėtų priežasčių aukščiau) niekaip negalėjo ir nesusiklostė vartojimo pirkimo – pardavimo santykiai. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, jog tiek ieškovės reikalavimas apskritai, tiek ir dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės yra nepagrįstas, neįrodytas ir juo siekiama tik pasipelnyti iš atsakovės, todėl teismo turėtų būti atmestas.

2419. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl automobilio pardavimo jai G. M. paskambino kai ji tuo metu buvo Klaipėdoje. G. M. automobilį apžiūrėti pirkimui norėjo būtent tą dieną, todėl ji tuo pačiu automobiliu parvažiavo iš Klaipėdos. Tą dieną lijo lietus, todėl naudojosi valytuvais. Ieškovė atvažiavo su kaimynu (tuo metu manė, kad su tėvu) su mašina važinėjo gal 30 min. Kieme buvo atidarytas kapotas ir su ieškove atvažiavęs kaimynas pasakė, kad koks švarus variklis, nors variklis 9 m. nebuvo plautas. Automobilis 2017 m. vasario 13 d. buvo praėjęs techninę apžiūrą. Vasario 26 d. buvo nubausta policijos, nes viršijo greitį. Jei būtų neveikusi turbina tai nebūtų tokiu greičiu važiavusi. Po techninės apžiūros kiek dar kažkiek pravažiavo. Kai žentas dėjo skelbimą pardavimui pravažiavo dar apie 400 km. Su šia mašina važinėjo iki pat pardavimo dienos. Tą dieną grįžo iš Klaipėdos ir ganėtinai smarkiai lijo lietus. Valytuvai veikė. Rankinį stabdį naudodavo. Sandorį pildė pati ieškovė, jos namuose, nes lijo lietus. Jai susidarė nuomonė, kad sąmoningai nebuvo įrašyta rida. ji su tuo automobiliu važinėjo puikiai, nekilo jokių problemų. Tepalus keisdavo kas 20 000 km., variklis niekada nėra taisytas. Jai važiuojant mašina problemų nekėlė. Apie bamperio nukritimą kalbos negalėjo būti. Ar buvo katalizatorius nežino. Techninės apžiūros metu jai niekas nieko nesakė. Galinis valytuvas buvo veikiantis, bet nusisukęs sraigtukas. Vairuotojo sėdynė nesikeldavo tik aukštyn žemyn, todėl ir buvo nuleisti dar 100 eurų. Dar ji pridėjo vasarines padangas su lietais diskais. Posūkis veikė, bet neveikė posūkio garsinis signalas. Apie šiuos trūkumus žinojo ieškovė. Apie stabdžių trūkumus jie turėjo pastebėti kai jie išmėgino mašiną. Po 5 d ieškovė jai paskambino ir reikalavo, kad pasiimtų mašiną ir dar 600 eurų už kažkokį remontą sumokėtų. Jei matė problemas tai mašiną galėjo grąžinti tą pačią dieną. Sakė, kad remontavo stabdžius, dar sėdynę. Ji pasakė, kad kodėl ne tą pačią ar sekančią dieną man negrąžino mašinos, kam tada jie ją remontavo. Mašiną pardavė už 2900 eurų, skelbimas buvo įdėtas už 3200 eurų, kadangi buvo sėdynės ir valytuvo gedimai nuleido 100 eurų. Viso dėl smulkių gedimų nuleido 300 eurų. Pati dugno apsauga buvo ir ji buvo tvarkinga, ji per 9 m. neturėjo jokios avarijos. Niekada nevažinėjo su netvarkinga mašina. Per 9 m. yra keistos traukės, yra keistos stabdžių kaladėlės, pašildymo žvakės. Su spidometru nebuvo gedimų, kovo 5 d. mašina jau buvo parduota. Priekinis bamperis nebuvo atsikabinęs. Tą ji irgi būtų mačiusi. Žentas darė nuotraukas kai dėjo skelbimą pardavimui. Variklio trauka buvo gera. Pašalinių garsų ji negirdėjo, o ieškovė pasivažinėjusi jokių pretenzijų nereiškė. Buvo pakeistos stabdžių kaladėlės prieš techninę apžiūrą, tik negali pasakyti ar galinės, ar priekinės. jai nesakė, kad reikia keisti visas, apie diskus nieko nesakė. ji pati varydavo tvarkyti automobilį. Traukės gal buvo keistos prieš 2-3 m. Variklio grandinė, buvo keista gal prieš 6 mėn. Techninės apžiūros metu buvo apžiūrėtas automobilio dugnas, pati ji niekada nežiūrėjo. Jos darbas yra jos gyvenamojoje vietoje, todėl važinėti nereikia.

25Teismas k o n s t a t u o ja :

26Ieškinys atmestinas.

2720. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. kovo 5 d. tarp G. M. ir R. K. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kuria G. M. už 2 900 EUR iš R. K. įsigijo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) 2017 m. vasario 13 d. automobiliui „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) buvo atlikta techninė apžiūra ir pateikta išvada, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, nors buvo nustatyti ir keli neesminiai defektai: stiklas įtrūkęs, neveikia stiklo valytuvai, rūko žibintų skleidžiama šviesa neatitinka nustatytų reikalavimų. 2017 m. kovo 7 d. už automobilio elektros darbus (vairuotojo kėdės pakėlimo mechanizmo, spidometro tvarkymą, klaidų trynimą) ieškovė meistrui sumokėjo 50 EUR. 2017 m. kovo 9 d. buvo atlikti automobilio galinės važiuoklės remonto darbai (stabdžių disko ir trinkelių keitimas, stabilizatoriaus traukių, stabdžių cilindrų remontas), už atliktus darbus bei detales ieškovė sumokėjo 161,49 EUR. 2017 m. kovo 10 d. už 20 EUR atliktas priekinių ratų suvedimas. 2017 m. kovo 16 d. autorizuotame Kauno „Volkswageno“ centre UAB „Autojuta“ buvo atlikta išsami automobilio diagnostika, kurios metu nustatyta: pažeistas automobilio kėbulas (korozija); sulaužytos kairės ir dešinės pusės dugno apsaugos, variklio apsauga; atleidžiant sankabą jaučiasi smūgis pavarų dėžėje; variklis apibėgęs alyva; pašalintas (išpjautas) katalizatorius; įdėta netinkama priekinė dešinės pusės stabilizatoriaus traukė; yra laisvumas kairės pusės vidiniame pusašyje; sugadinta/supjaustyta priekinių apatinių svirčių tvirtinimo vieta; surūdiję priekiniai stabdžių diskai; stringa rankinio trosai; susidėvėjusios galinės suvedimo traukės; neveikia turbinos valdymas (įtrūkusi vakuuminė pūslė); susidėvėjusi vakuuminio siurblio ašelė; neefektyvūs stabdžiai; išbėgęs priekinis dešinės pusės amortizatorius; neaiškios konsistencijos skystis aušinimo sistemoje; neprisukta/nepritvirtinta pavarų dėžės atrama į traversą; atsikabinęs priekinis buferis; neveikia priekiniai valytuvai; prasisuka galinio valytuvo „koja“; trūkęs priekinis stiklas; nutraukta radijo antena; neveikia papildomas šildytuvo elementas; aptikta klaida apie turbinos slėgį. UAB „Autojuta“ sąmatoje nurodyta, jog visų minėtų defektų šalinimas kainuotų 5 844,19 EUR.

2821. Liudytojas E. A. paaiškino, kad jis atliko automobilio VW Golf techninę apžiūrą (toliau TA), automobilis atitiko reikalavimus. Stabdžiai tikrinami stendais, stendų duomenys ateina į kompiuterį. Priekinės ašies ratų stabdymo efektyvumas gali skirtis 30 procentų, šiuo atveju pagal pateiktą techninės apžiūros rezultatų kortelę skyrėsi 2 procentais. Rankinio stabdžio reikšmė gali skirtis, rankinis veikė. Dujų išmetimas leidžiama reikšmė iki 3, o tikrinamo automobilio 0,2. Tikrinamas dūmų išmetimas. Turbinos jie nemato kaip ji veikia, jei turbina ir neveiktų išmetimas gali būti geras. Trauką galima pajausti tik važiuojant. Pavarų dėžės jie netikrina. Jiems pagrindiniai tikrinami mazgai yra stabdžiai, pakaba, šviesos. Patikrinimo metu jie nieko neardo, ką mato su prietaisais, tą ir fiksuoja. Šiuo atveju stabdžiai buvo efektyvūs diskiniai. Jų būklę vertina pagal tai kiek jie yra nudilę, juos išmatuodami. Sėdynę jis turėjo pasireguliuoti, nes yra aukštas. Variklio dugnui ar jis su apsauga ar ne reikalavimų nėra, bet jei apsauga yra ji turi būti tvarkinga, su pažeista apsauga TA nepraeitų. Nepamena ar variklio dugnas buvo su apsauga ar ne. Ar buvo išpjautas katalizatorius taip pat nepamena. Jei automobilis Lietuvoje registruotas iki 2013-03-01 katalizatorius nebūtinas, todėl techninę apžiūrą praeis. Apžiūros metu šarnyrai buvo tinkami, gumas vertina vizualiai, važiuoklės elementus mato judinat automobilį. Įvorės yra prie važiuoklės, jei būtų netinkamos nebūtų praėjęs T. D. korozijos retai būna kai reikia keisti traukes. Jei dėl turbinos kaltės variklis varys tepalus į išorę, tai bus blogas išmetimas. Neatsimena ar variklis buvo tepaluotas. Amortizatorius tikrina vizualiai, mato jei yra išbėgęs, jaučiami smūgiai važiuojant. Dėl amortizatorių išbėgusiu skysčiu negalima važiuoti tokiu atveju TA nepraeis. Greičių dėžė turi pagalvę, ji turi būti nesuplyšusi. Dėl šakės įvorės įtrūkimo nepraeitų T. G. valytuvas yra mažas trūkumas, dėl to praeitų T. V. valymo zonose priekinis stiklas negali būti įskilęs. Dėl šildymo jie nekreipia dėmesio, svarbu, kad vėjelis pūstų. Traukė yra arba tinkama, arba netinkama, jei praėjo apžiūrą vadinasi buvo tinkama. Jei pakeista tvirtinimo vieta, nepraeis T. S. pavarų dėžėje atleidžiant sankabą sunku pastebėti. Atsikabinusiu bamperiu – nepraeis T. P. valytuvai turi veikti, tikrinimo metu jie atitiko galiojančius techninius reikalavimus. Sulaužyta, sulankstyta apsauga bamperis būdinga eismo įvykiams. Techninės apžiūros metu automobilis atitiko techniniams reikalavimams.

2922. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo daikto kokybė atitinka nustatytus reikalavimus daiktui, kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais gali būti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

3023. Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnį pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pavyzdžiui, iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo – pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015).

3124. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Minėtu teisiniu reglamentavimu pirkėjas gali pasinaudoti tuo atveju, jei įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pirkėjas jų su pardavėju neaptarė, apie juos nežinojo ir neturėjo žinoti (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

32Dėl automobilio defektų kitų trūkumų

3325. Šalys sudarydamos 2017-03-05 automobilio pirkimo – pardavimo sutartį grafoje informacija apie įvykius ir trūkumus nurodė, kad automobilis be trūkumų (t. 1, b. l. 11).

3426. Ieškovė nurodydama automobilio trūkumus pateikė įrodymus, kad 2017 m. kovo 7 d. už automobilio elektros darbus (vairuotojo kėdės pakėlimo mechanizmo, spidometro tvarkymą, klaidų trynimą) ieškovė meistrui sumokėjo 50 EUR. 2017 m. kovo 9 d. buvo atlikti automobilio galinės važiuoklės remonto darbai (stabdžių diskų ir trinkelių keitimas, stabilizatoriaus traukių, stabdžių cilindrų remontas), už atliktus darbus bei detales ieškovė sumokėjo 161,49 EUR. 2017 m. kovo 10 d. už 20 EUR atliktas priekinių ratų suvedimas. 2017 m. kovo 16 d. autorizuotame Kauno „Volkswagen“ centre UAB „Autojuta“ buvo atlikta išsami automobilio diagnostika, kurios metu nustatyti automobilio defektai ir trūkumai, o jų šalinimas kainuotų 5 844,19 €.

3527. 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo nurodė aiškintis, kurie automobilio defektai buvo ieškovei buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taip pat įvertinti defektus kiekvieną atskirai tiek tuos kuriuos suremontavo pati ieškovė tiek nurodytus 2017 m. kovo 16 d. UAB „Autojuta“ defektų akte. Nurodyti papildomas aplinkybes dėl kiekvieno defekto ieškovė buvo įpareigota ir 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, tačiau naujų aplinkybių dėl automobilio pirkimo aplinkybių ir automobilio eksploatavimo sąlygų nenurodė, kitų įrodymų nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu kaip ir pirmą kartą nagrinėjant bylą apylinkės teisme bei apeliacine tvarka prašė bylą nagrinėti pačiai ieškovei nedalyvaujant remtis byloje pateiktais įrodymais. Ieškovės atstovas negalėjo nurodyti sandorio sudarymo aplinkybių ir automobilio eksploatavimo metu pastebėtų defektų bei aplinkybių dėl jų atsiradimo. Atsakovė procesiniuose dokumentuose, tai yra atsiliepime į ieškinį, triplike, atsiliepime į patikslintą ieškinį, jos atstovas ir ji teismo posėdžiuose tvirtino, kad automobilis po pardavimo buvo patyręs autoįvykį dėl ko patyrė apgadinimus.

3628. Atsakovė teisme detaliai paaiškino sutarties sudarymo aplinkybes automobilio eksploatavimo sąlygas (19 p.). Atsakovės prašymu buvo apklaustas liudytojas E. A., kuris atliko automobilio technikinę apžiūrą, paaiškino automobilio atitikimo techniniams reikalavimas požymius apžiūros metu (21 p.). Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės R. K. ir liudytojo E. A. paaiškinimais dėl automobilio stovio apžiūros metu, nes apžiūros rezultatai įforminti techninės apžiūros rezultatų kortelėje. Apžiūros metu gauti duomenys apie patikros rezultatus yra kompiuterizuoti. Ieškovė nepaneigė atsakovės nurodytų sandorio sudarymo aplinkybių.

3729. Iš atsakovės R. K. paaiškinimo nustatyta, kad sandorio sudarymo metu ji su pirkėja G. M. apžiūrėjo ir aptarė jo trūkumus. Tai yra pirkėjai buvo parodytas neveikiantis elektrinis automobilio sėdynės pakėlimo mechanizmas, kad yra prasisukęs galinio valytuvo sriegis, neveikė posūkio signalo garsas, įtrūkęs priekinis stiklas. Automobilio galinio valytuvo gedimas ir įtrūkęs stiklas yra nurodyti ir TA rezultatų kortelėje. Šie trūkumai ieškovei neatrodė rimti, kadangi juos žinodama ieškovė vis tiek sudarė pirkimo – pardavimo sutartį. Po pasivažinėjimo automobiliu ieškovė jokių pretenzijų dėl automobilio techninės būklės neturėjo. Dėl šių aptartų trūkumų atsakovė galutinę automobilio kainą sumažino dar 100 €. Ieškovė šių aplinkybių nepaneigė, nepaaiškino dėl ko buvo sumažinta parduodamo automobilio kaina. Šie trūkumai buvo ir automobilio TA metu ir nebuvo vertinami kaip neatitinkantys techniniams reikalavimams dėl kurių automobilis būtų laikomas techniškai netvarkingu.

3830. Ieškovė nurodė, kad nupirktu automobiliu vykstant iš Šilalės pasigirdo keisti garsai stabdant automobilį, nestabilumas kelyje, taip pat automobilio „nešiojimas“ stabdymo metu. Todėl ieškovė grįžusi į Marijampolę, kreipėsi į meistrą, kuris konstatavo, jog yra visiškai susidėvėję stabdžių diskai, cilindriukai bei stabdžių kaladėlės. Nurodė, kad 2017 m. kovo 9 d. buvo atliko automobilio galinės važiuoklės remonto darbus (stabdžių diskų ir trinkelių keitimą, stabilizatoriaus traukių, stabdžių cilindrų remontą), už atliktus darbus bei detales ieškovė sumokėjo 161,49 €. Atliktą remontą patvirtina 2017-03-09 prekių paslaugų pirkimo – pardavimo kvitas Nr. 371 ir 2017-03-09 sąskaita Nr. SSL6117007799M (t. 1, b. l. 15-16). Tačiau iš pateiktų dokumentų matosi, kad buvo pakeistas tik vienas galinis stabdžių diskas su vienu stabdžių trinkelių komplektu. Stabdžių cilindriukai buvo suremontuoti pakeičiant apsaugines gumeles, kurių funkcija yra apsaugoti stabdžių cilindriuką nuo vandens ir purvo eksploatacijos metu. Ieškovės pateikti duomenys apie pakeistas stabdžių sistemos dalis, paneigia ieškovės teiginius, kad buvo pakeisti susidėvėję abu galiniai stabdžių diskai ir sudilę stabdžių cilindriukai. Ieškovė nepateikė informacijos stabdžių disko būklę, jo susidėvėjimo lygį, apie tai dėl ko reikėjo keisti stabdžių diską. Atsakovė paaiškino, kad stabdžių kaladėles ji pakeitė prieš T. L. E. A. paaiškino, kad TA metu yra matuojamas stabdžių disko nusidėvėjimas (disko storis), patikros metu stabdžiai buvo efektyvūs ir atitiko techninius reikalavimus. Paprastai stabdžiai abiejų pusių tiek kairės tiek dešinės dyla vienodai ir keičiami vienu metu. Įvertinus tai, kad nuo TA iki stabdžių remonto nebuvo praėjęs mėnuo, automobiliu nuvažiuota rida apie 3000 km. eksploatuojant normaliomis sąlygomis stabdžiai neturėtų susidėvėti. O tai, kad pakeistas buvo tik vienas stabdžių diskas leidžia daryti prielaidą, kad jį keisti reikėjo sugadinus dėl mechaninio poveikio automobilio eksploatacijos metu. Aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pirkimo – pardavimo metu automobilio stabdžių diskas neatitiko techniniams reikalavimams. Tai, kad pakeistas tik vienas stabdžių diskas gali būti ir stabdžių neefektyvaus veikimo priežastis.

3931. Ieškovė pateikė 2017-03-07 prekių paslaugų pirkimo – pardavimo kvitą, pagal kurį matosi, kad už elektros darbus vairuotojo sosto tvarkymui sumokėjo 25 €, už spidometro tvarkymą 15 € ir už klaidų tikrinimą 10 € (t. 1, b. l. 18). Dėl vairuotojo sosto tvarkymo darbų šalys kaip trūkumą aptarė sudarant automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, todėl nelaikytinas trūkumu. Ieškovė nepateikė jokios informacijos kodėl buvo atlikti spidometro tvarkymo darbai, klaidų tikrinimas. Iš bylos medžiagos matosi, kad spidometro parodymai buvo fiksuoti atliekant TA, patalpinus skelbimą dėl automobilio pardavimo bei atliekant patikrą specializuotame VW centre. Visais atvejais šalys vertindami automobilio ridą rėmėsi šiais fiksuotais spidometro rodmenimis. Nesant duomenų apie spidometro gedimą, kokiu tikslu buvo atliekamas jo remontas laikytina, kad sandorio metu jis buvo tvarkingas.

4032. 2017 m. kovo 16 d. autorizuotame Kauno „Volkswagen“ centre UAB „Autojuta“ buvo atlikta automobilio diagnostika, kurios metu nustatytas vienas iš defektų: pažeistas automobilio kėbulas (korozija). Defektiniame akte duomenų apie korozijos mastą nėra. Jų nepateikė ir iškovė. Perkant automobilį ieškovė pati apžiūrėjo automobilį ir dėl šio defekto pirkimo metu pretenzijų nereiškė. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo parduodamas 12 metų senumo, nelaikytinas esminiu trūkumu, nes prieš mėnesį atliktos TA metu korozijos mastas buvo vertinamas kaip atitinkantis techninius reikalavimus, automobilio būklė per šį laiką negalėjo esmingai pasikeisti.

4133. Rankinio stabdžių troso strigimas gali būti paaiškinamas kontekste su galinio stabdžio gedimu. Rankinio stabdžio būgnas yra įmontuotas kartu su galinio stabdžio būgnu. Galinio stabdžių disko apgadinimas aptartas 30 p. Tai yra mechaninio poveikio pasekoje sugadinant stabdžių diską sugadinamas ir rankinio stabdžio mechanizmas dėl ko gali atsirasti troso strigimas. Ieškovė nepateikė įrodymų iš kurių būtų galima spręsti apie stabdžių troso strigimo priežastis. Todėl laikytina, kad rankinio stabdžio troso strigimas atsirado netinkamos automobilio eksploatacijos metu.

4234. Defektiniame akte nurodyti defektai – sulaužytos kairės ir dešinės pusės dugno apsaugos, variklio apsauga bei atsikabinęs priekinis bamperis. Ieškovė jokios informacijos apie šių defektų atsiradimo aplinkybių nepateikė. Iš liudytojo E. A. paaiškinimo, matosi, kad TA metu apsaugos buvo tvarkingos, nes su sulaužytomis apsaugomis apžiūros automobilis nebūtų praėjęs. Apžiūros nepraeitų ir automobilis su atsikabinusiu bamperiu. Atsakovė paaiškino, kad ji jokio eismo įvykio neturėjo, net nežino ar jos buvo, nes remontuoti automobilį atiduodavo meistrams, kurie tik informuodavo kokius remonto darbus atliko. Akivaizdu, kad atsikabinęs bamperis, trijuose vietose sulaužyta apsauga butų matomi išorinės apžiūros metu. Sulaužytos apsaugos galėtų pasijausti ir važiavimo metu priklausomai nuo to kokio laipsnio yra apgadinimai. Duomenų apie apsaugų sulaužymo mastą bei priekinio bamperio apgadinimą dėl ko jis atsikabino ieškovė nepateikė. Variklio ir dugno apsaugos pagal techninius reikalavimus nėra privalomos, todėl jos techninio stovio neblogina. Automobilio pirkimo metu nebuvo pastebėta, kad butų apgadintas ir atsikabinęs priekinis bamperis. Kad sandorio metu bamperis buvo sveikas rodo ir fotonuotraukos atsakovės patalpintos internetiniame „autoplius“ skelbimų portale. Todėl ieškovė neįrodė, kad šie pažeidimai, defektai buvo automobilio pirkimo – pardavimo metu. Apgadinimai apatinės variklio apsaugos ir abiejų pusių dugno apsaugų, bamperio sugadinimas akivaizdžiai rodo, kad į juos buvo darytas mechaninis poveikis.

4335. Defektiniame akte nurodyta, kad atleidinėjant sankabą jaučiasi smūgis pavarų dėžėje. Kitas defektas tai, kad neprisukta/nepritvirtinta pavarų dėžės atrama į traversą. Pateiktoje sąmatoje nėra nurodyta, kad reikalingas sankabos ar pavarų dėžės remontas. Nurodyta, kad reikalinga keisti pavarų dėžės atramą, pagalvę ir traverso įvorę. Akte nėra nurodyta priežastis dėl ko pažeistas pavarų dėžės tvirtinimas. Iš atsakovės paaiškinimo matosi, kad jai naudojantis automobiliu jokių smūgių atleidžiant sankabą nebuvo. Tokių požymių pirkimo pardavimo metu nenurodė ir ieškovė, atlikusi bandomąjį važiavimą. Sankaba ir pavarų dėžė yra transmisijos dalis perduodanti jėgos sukimo momentą nuo variklio į ratus. Todėl esant netinkamam pavarų dėžės tvirtinimui (kas galėjo atsirasti, mechaninio poveikio į pavarų dėžę metu) jaučiami smūgiai, atleidžiant sankabą. Vertinant sąmatoje nurodytus reikalingus atlikti darbus darytina išvada, kad smūgiai atleidžiant sankabą bus pašalinti atlikus pavarų dėžės tvirtinimą. Kadangi tokių požymių nebuvo jaučiama automobilį eksploatuojant atsakovei, jų nejautė ir ieškovė sandorio sudarymo metu po bandomojo važiavimo laikytina, kad jie atsirado po sandorio sudarymo dėl netinkamo automobilio eksploatavimo, paveikus pavarų dėžę mechaniškai.

4436. Defektiniame akte nurodyta, kad automobilio variklis apibėgęs alyva. Ieškovė nepateikė duomenų iš kur bėga alyva ant variklio. Iš sąmatos taip pat nesimato kokius darbus reikėtų atlikti kad pašalinti šį defektą. Liudytojas E. A. kaip vieną iš to priežasčių nurodė, kad jei dėl turbinos kaltės variklis varys tepalus į išorę, tai bus blogas dūmų išmetimas. Tačiau TA metu dujų išmetimas atitiko techninius reikalavimus. Dėl apibėgusio alyva variklio automobilis neatitiktų techniniams reikalavimams. Tepalų atsiradimas gali būti dėl nesandarių variklio tarpinių. Iš atsakovės paaiškinimų apie automobilio pirkimo aplinkybes matosi, kad su ieškove buvęs vyriškis stebėjosi variklio švarumu. Variklio apibėgimas alyva yra matomas akivaizdžiai. Todėl laikytina, jog pirkimo – pardavimo metu variklis nebuvo apibėgęs alyva ir atitiko techniniams reikalavimams. Variklio apibėgimas alyva galėjo gautis ir dėl netinkamos automobilio eksploatacijos mechaniškai pažeidus automobilį dėl ko pažeidžiamas ir variklio sandarumas.

4537. Defektiniame akte nurodyta, kad pašalintas (išpjautas) katalizatorius. Atsakovė negalėjo paaiškinti ar ji automobilį eksploatavo su pašalintu katalizatoriumi. Iš liudytojo E. A. paaiškinimo (21 p.) matosi, kad automobiliams pagamintiems iki 2013-03-01 nėra reikalaujama turėti katalizatorių. Automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) pagamintas 2005 m. Todėl dėl šio trūkumo automobilis atitiko techniniams reikalavimams.

4638. Defektiniame akte nurodyti defektai: įdėta netinkama dešinės pusės stabilizatoriaus traukė, sugadinta/supjaustyta priekinių apatinių svirčių tvirtinimo vieta, išbėgęs priekinis dešinės pusės amortizatorius. Iš liudytojo E. A. paaiškinimo (21 p.) matosi, kad automobilis su pakeista svirčių tvirtinimo vieta, išbėgusiu amortizatoriumi nebūtų praėjęs T. T. laikytina, kad techninės apžiūros metu stabilizatoriaus traukės, svirčių tvirtinimo vieta nebuvo pakeista, amortizatorius buvo tvarkingas ir automobilis atitiko techniniams reikalavimams. Aukščiau 30, 33, 34, 35, 36 punktuose nurodyti ir aptarti požymiai rodo, kad automobilis yra patyręs stiprų mechaninį poveikį į apatinę automobilio dalį pažeidžiant jos atskirus dalis, tame tarpe važiuoklę, amortizatorių, pavarų dėžę, stabdžius. Ieškovė pateikė duomenis, kad ji remontavo automobilį, todėl galėjo būti netinkamai atliekamas automobilio remontas. Poveikis į priekinę važiuojamąją dalį galėjo sugadinti stabilizatoriaus traukes amortizatorių. Be kita ko poreikis daryti ratų suvedimą taip pat atsiranda dėl priekinės pakabos remonto darbų bei mechaninio poveikio į priekinę pakabos dalį pasekoje. Išbėgęs amortizatorius neveikia ir dėl jo važiuojant jaučiami smūgiai. Pirkimo - pardavimo metu ieškovė tokių požymių nejuto, todėl laikytina, kad amortizatorius buvo tvarkingas ir atitiko techniniams reikalavimams.

4739. Defektinaime akte nurodytas defektas – surūdiję priekiniai stabdžių diskai. Iš liudytojo E. A. paaiškinimo (21 p.) matosi, kad vertinant automobilio stabdžių diskų stovį pagrindinis kriterijus yra jų nusidėvėjimas. TA metu priekinių stabdžių diskų stovis atitiko techniniams reikalavimams. Defektiniame akte nėra nurodyta koks yra diskų storis, tokių duomenų nepateikė ir ieškovė, todėl nėra galimybės vertinti jų nusidėvėjimą. Todėl vien dėl rūdžių nėra pagrindo laikyti, kad priekiniai stabdžių diskai neatitinka techniniams reikalavimams.

4840. Trūkusio priekinio stiklo defektas buvo fiksuotas TA metu, jis buvo akivaizdžiai matomas ir pirkimo – pardavimo metu. TA metu priekinio stiklo įtrūkimas buvo toks, kuris atitiko techniniams reikalavimams, tai yra jis nebuvo valytuvo valymo zonoje. Defektiniame akte nėra duomenų apie trūkimo dydį, ar jis yra valytuvų valymo zonoje, jų nepateikė ir ieškovė. Iš to, kad VWW centras įtraukė į sąmatą kaip keistiną leidžia daryti prielaidą, kad stiklas neatitiko reikalavimų dėl padidėjusio įtrūkimo. Toks defektas galėjo atsirasti dėl automobilio netinkamos automobilio eksploatacijos (mechaninio poveikio) po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo.

4941. Defektiniame akte nurodytas defektai - neveikia turbinos valdymas (įtrūkusi vakuuminė pūslė) susidėvėjusi siurblio ašelė. Akivaizdu, kad turbina buvo susidėvėjusi dėl ilgalaikės eksploatacijos. Tačiau iš atsakovės pateiktų įrodymų, tai yra turbina buvo tvarkinga TA metu ir po jos 2017-02-25 atsakovė važiavo 138 km/h greičiu (1 t., b. l. 40), sandorio sudarymo dieną atsakovė tuo pačiu automobiliu grįžo iš Klaipėdos, prieš perkant išbandė ir ieškovė. Kas patvirtina, kad sandorio metu turbina buvo techniškai tvarkinga. Byloje nėra duomenų koks tuo metu buvo turbinos resursas, tačiau įtrūkusi vakuuminė pūslė galėjo gautis dėl mechaninio poveikio. Mechaninis poveikis galėjo paveikti ir sutrumpinti turbinos tarnavimo laiką.

5042. Defektiniame akte nurodytas defektas – neveikiantys priekiniai valytuvai. Atsakovė paaiškino, kad 2017 m. kovo 5 d. buvo lietinga ji tą dieną grįžo iš Klaipėdos valytuvai veikė jais naudojosi. Ieškovė namo išvyko tą pačią dieną lyjant, be valytuvų nebūtų grįžusi namo. Atsakovės paaiškinimus patvirtina jos pateikta pažyma apie meteorologines sąlygas iš (www.freemeteo.lt ir lrt.lt) (t. 2, b. l. 38-39). Iš šių duomenų matosi, kad 2017 m. kovo 5 d. visoje Lietuvoje buvo šlapdriba, silpnas snygis, vietomis lijundra bei plikledis, o 2017-03-05 ieškovė parvažiavo su šia transporto priemone iš Šilalės į Marijampolę. bei 2017 m. kovo 6 d. būtent šią dieną ieškovė vežė transporto priemonę kėdės pakėlimo mechanizmo darbams atlikti. Šiomis dienomis valytuvai nebuvo remontuojami, nors pagal oro meteorologines sąlygas naudotis valytuvais buvo būtina. Todėl laikytina, kad sandorio sudarymo metu valytuvai buvo veikiantys. Toks defektas lengvai pastebimas išorinės apžiūros metu.

5143. Defektiniame akte nurodytas defektas – neveikia papildomas šildymo elementas. Iš atsakovės paaiškinimo, kad ji naudojosi automobiliu sandorio sudarymo dieną matosi, kad šildymas automobilyje buvo veikiantis. Byloje nėra duomenų kiek šildymo sistemoje naudojama šildymo elementų. Ieškovė kaip trūkumą šildymo elemento neveikimą nurodė, tik po apžiūros Kauno Volksvagen centre. Iš liudytojo E. A. paaiškinimo (21 p.) matosi, kad TA metu tikrinama tik at veikia šildymo sistemos ventiliatorius, jei veikia automobilis laikomas atitinkančius techninius reikalavimus. Atsižvelgiant į meteorologines sąlygas sandorio metu 2017 m. kovo 5 d. (t. 2, b. l. 38-39), kuomet oro temperatūra siekė apie 0 laipsnių, automobiliu tą dieną naudojosi tiek ieškovė tiek atsakovė, dėl to pretenzijų neturėjo ir ieškovė po bandomojo važiavimo, laikytina, kad šildymas automobilyje veikė ir atitiko techniniams reikalavimams.

5244. Iš remonto darbų sąmatos, defektinio akto matosi, kad automobiliui reikalinga atlikti priekinių ir galinių ratų geometrijos tikrinimą ir jų geometrijos reguliavimą. Iš su tuo susijusių darbų nurodyta, kad reikalingas priekinio rato dešinės pusės stabilizatoriaus keitimas dviejų galinių suvediminių svirčių keitimas. Šių darbų atlikimo poreikis gali būti paaiškinamas tik tuo, kad ratų geometrija buvo pažeista dėl mechaninio poveikio. Požymiai, kurie rodo ratų geometrijos pažeidimus yra priekinio stabilizatoriaus traukės, galinių svirčių defektai. Jie galėjo būti iššaukti dėl stipraus mechaninio poveikio į apatinę automobilio dalį, šiuo atveju 30 punkte aptartas vieno stabdžių disko keitimo poreikis, 38 punkte aptarti defektai - jau pakeista į netinkamą dešinės pusės stabilizatoriaus traukė, sugadinant/supjaustant priekinių apatinių svirčių tvirtinimo vietą, išbėgęs priekinis dešinės pusės amortizatorius. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad į automobilio ratus buvo stiprus mechaninis poveikis, kurio metu buvo pažeista ratų geometrija ir pakabos tvirtinimo elementai.

5345. Defektiniame akte nurodytas defektas – laisvumas kairės pusės pusašyje. Šis defektas atsirado dėl automobilio ilgalaikės eksploatacijos, tai yra buvo eksploatuojamas apie 12 metų. Nuvažiuota 387063 km. Byloje nėra duomenų apie jo susidėvėjimo laipsnį. TA metu jo susidėvėjimo laipsnis atitiko techniniams reikalavimams. Laisvumas iš vidinės granatos jaučiams eksploatuojant automobilį. Iš šalių pateiktų duomenų atsakovės paaiškinimo matosi, kad automobiliu nuo TA iki jo pateikimo apžiūrai Kauno Volksvagen centrui buvo pravažiuota 3308 km. Nuo skelbimo patalpinimo portale iki pateikimo apžiūrai Kauno Volksvagen centrui buvo pravažiuota 1213 km. Atsakovė nurodė, kad ji nuo skelbimo patalpinimo iki pardavimo nuvažiavo apie 400 km. Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė per nupirktu automobiliu nuvažiavo apie 400-500 kilometrų. Tai yra ieškovės nuvažiuotas atstumas yra ribose tarp 400 ir 800 kilometrų. Tai, kad vidinė granata neskleidė pašalinių garsų leidžia manyti, kad ji turėjo rezervą ir dėl šio defekto granata dar buvo tinkama eksploatacijai, atitiko techniniams reikalavimams.

5446. Defektiniame akte taip pat nurodyta, kad neaiškios konsistencijos skystis aušinimo sistemoje. Kitokia informacija apie aušinimo skystį defektiniame akte nepateikta, jos nepateikė ir ieškovė. Todėl laikytina, kad aušinimo skystis savo funkciją atliko, nes byloje nėra duomenų apie netinkamą variklio darbą. Be to aušinimo skysčio keitimas yra atliekamas automobilio eksploatavimo metu ir dėl jo automobilis nelaikytinas neatitinkančiu techniniams reikalavimams.

5547. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas panašiose bylose dėl parduodamų daiktų trūkumų yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatytos parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017).

5648. Pagal naujausios formuojamos teismų praktikos išaiškinimą, sprendžiant dėl automobilio atitikties jo paskirčiai, yra svarbu ne tik tai, kad automobilis gali realiai važiuoti, bet taip pat ir tai, ar jis atitinka automobiliui keliamus techninius reikalavimus. Techninės apžiūros talonas patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo metu. Dėl to galimos situacijos, kai dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių iki transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo pabaigos jos techninė būklė pasikeičia (transporto priemonė tampa techniškai netvarkinga). Todėl tokio pobūdžio bylose vien konstatuoti faktą, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti, nepakanka (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017).

5749. Nagrinėjamoje byloje techninė apžiūra automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) buvo atlikta 2017 m. vasario 13 d., t. y. vos prieš 20 dienų iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Apžiūros metu nustatyta, kad automobilis atitinka techninius reikalavimus ir yra tinkamas eksploatuoti. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė nėra specialistė ir negalėjo nustatyti trūkumų. Atstovas negalėjo nurodyti sandorio sudarymo aplinkybių, jo metu ir automobilio eksploatavimo metu pastebėtų defektų bei aplinkybių dėl jų atsiradimo. Be to ieškovės atstovas neprašė dėl šių aplinkybių apklausti ieškovę ar kitus asmenis atvykusius ir dalyvavusius sudarant sandorį ir galėjusius suteikti informacijos apie jo sudarymo aplinkybes, pastebėtus automobilio trūkumus, nepateikė jokių kitų įrodymų. Atsakovė procesiniuose dokumentuose, tai yra atsiliepime į ieškinį, triplike, atsiliepime į patikslintą ieškinį, jos atstovas ir ji teismo posėdžiuose tvirtino, kad automobilis po pardavimo buvo patyręs eismo įvykį, nurodė požymius defektų, kurie galėjo atsirasti dėl mechaninio poveikio. Ieškovė po sandorio sudarymo automobilį visą laiką turėjo savo žinioje, tačiau įrodymų, kad jai eksploatuojant automobilis nebuvo pažeistas mechaniškai neteikė. Eismo įvykio metu padaryti pažeidimai palieka pėdsakus - mechaninius pažeidimus kontakto vietose. Ieškovės pateikti įrodymai remonto darbų sąskaitos, UAB „Autotuja“ defektiniame akte nurodyti defektai bei reikalingų atlikti darbų sąmata, nepateikia informacijos apie defektų atsiradimo aplinkybes, nepaneigia atsakovės nurodytų aplinkybių, kad automobilis buvo mechaniškai sužalotas. Ieškovė disponuodama automobiliu turėjo galimybę dalyvaujant atitinkamos srities specialistams užfiksuoti (naudojant ir vaizdinę medžiagą), kad variklio apatinė dalis, defektiniame akte nurodytos ir remontuotos dalys nėra paveiktos mechaniškai, tačiau to nepadarė ir įrodymų galinčių paneigiančių atsakovės argumentus nepateikė. Todėl ieškovė nebuvo aktyvi, nevykdė pareigos įtvirtintos CPK 178 straipsnyje (išaiškinta 47 punkte).

5850. Atsakovė pateikė įrodymus, kad automobilis pirkimo – pardavimo metu atitiko techniniams reikalavimams. Kaip išaiškinta 48 punkte techninės apžiūros talonas patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo metu. Dėl to galimos situacijos, kai dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių iki transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo pabaigos jos techninė būklė pasikeičia (transporto priemonė tampa techniškai netvarkinga). Nagrinėjamoje byloje reikšminga tai, kad TA buvo atlikta 2017-02-13 tai yra trys savaitės prieš sudarant pirkimo pardavimo sutartį. Iki skelbimo apie automobilio pardavimą automobiliu nuvažiuota 2095 km. Dar apie 400-800 km. atsakovė nuvažiavo iki sandorio sudarymo momento. Įvertinus tai, kad sudarant sandorį, išorinės apžiūros metu bei atlikus bandomąjį važiavimą automobilio būklė tenkino ieškovę, po TA su automobiliu pravažiuotas nedidelis atstumas, teismas laiko, kad sandorio sudarymo metu automobilio techninė būklė negalėjo esmingai pasikeisti lyginant su jo būkle TA metu. Automobilio techninės apžiūros metu užfiksuoti duomenys, kad automobilis atitiko techniniams reikalavimams laikytini patikimais. Šiuos duomenis patvirtina ir liudytojo E. A. ir atsakovės R. K. paaiškinimai teismo posėdžio metu apie automobilio būklę TA metu ir pirkimo pardavimo metu.

5951. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas laiko, kad defektai, jų požymiai, ieškovės atlikti darbai, panaudotos dalys, reikalingų atlikti darbų pobūdis leidžia daryti išvadą su labai didele tikimybe, kad aptarti defektai atlikti ir reikalingi atlikti darbai: galinio stabdžių disko keitimas (30 p.), sankabos stabdžių troso strigimas (33 p.), sulaužytos kairės ir dešinės pusių dugno bei variklio apsaugos, atsikabinęs bamperis (34 p.), smūgiai atleidžiant sankabą, pavarų dėžės atramos pagalvės ir traverso įvorės keitimas (35 p.), variklio sandarumo pažeidimas (36 p.), stabilizatoriaus traukių remontas, kairės pusės amortizatoriaus sugadinimas (38 p.), priekinio stiklo trūkimas (jei neatitinka techniniams reikalavimams) (40 p.), turbinos valdymo pūslės įtrūkimas (41 p.), priekinio rato dešinės pusės stabilizatoriaus keitimas dviejų galinių suvediminių svirčių keitimas, ratų geometrijos reguliavimas reikalingi dėl automobilio „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) atsirado po patirto stipraus mechaninio poveikio į apatinę jo dalį, automobilį eksploatuojant ieškovei.

6052. Kiti ieškovės nurodyti trūkumai ir defektai kaip kėbulo korozija (32 p.), išpjautas katalizatorius (37 p.), neveikiantis papildomas šildymo elementas (43 p.), laisvumas kairiojoje vidinėje granatoje (45 p.) nėra esminiai dėl kurių automobilis turėtų būti laikomas neatitinkantis techniniams reikalavimams. Dėl kitų trūkumų, tai yra vairuotojo sėdynės elektrinio pakėlimo mechanizmo gedimo, galinio valytuvo, neveikiančio posūkio garsinio signalo šalys buvo aptarusios automobilio pirkimo – pardavimo metu.

6153. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė pardavė automobilį su nuslėptais defektais, dėl kurių jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė panaudojo apgaulę. Bylos duomenys rodo, kad dauguma defektų atsirado automobilį netinkamai eksploatuojant ieškovei, dėl ko jis buvo mechaniškai paveiktas, taip jį apgadinant. Todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančia 2017-03-05 automobilio „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) pirkimo – pardavimo sutartį kuria G. M. iš R. K. įsigijo šį automobilį, kaip sudarytą dėl apgaulės.

62Dėl neturtinės žalos

6354. Iškovė nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, tai yra ieškovės neinformavo apie kokius nors automobilio defektus, apgaulės būdu įkalbėjo ieškovę sudaryti automobilio pirkimo – pardavimo sandorį, dėl ko ieškovė patyrė ir 1000 € neturtinę žalą, kuri pasireiškė tuo, jog netinkamos kokybės automobilis šiuo metu stovi netinkamas naudojimui. Ieškovė buvo priversta kreiptis į servisus patikroms, remontui, investuoti lėšas į nekokybišką daiktą bei defektų nustatymą. Šie nepatogumai, stresas, išgyvenimai dėl nekokybiško pirkinio bei į jį investuotų lėšų, pablogino ieškovės gyvenimo kokybę. Atsakovės akivaizdus melas ir defektų nuslėpimas sukrėtė ieškovę. Ieškovė neturi kito automobilio, nes neturi lėšų jį įsigyti. Ji priversta kasdienių poreikių tenkinimui skolintis automobilį iš draugų, pažįstamų, o tai sukelia nepatogumus, papildomas išlaidas. Dėl nekokybiško automobilio ieškovė patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų.

6455. Ieškovė reikalaudama neturtinės žalos atlyginimo remiasi CK 6.250 straipsniu, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata dėl vartotojo teisės į neturinės žalos atlyginimą. Iš bylos duomenų matosi, kad R. K. automobilių pardavimo verslu nesiverčia. Automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) buvo atsakovės asmeninis automobilis. Todėl tarp šalių sudaryta šio vieno automobilio pirkimo - pardavimo sutartis neatitinka vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties požymių. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais. Kadangi šiuo atveju taikytinos bendrosios pirkimo - pradavimo sutartis reglamentuojančios nuostatos, kurioms įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo. Todėl nėra pagrindo atlyginti neturtinei žalai. Be to šioje byloje šioje byloje nustatyta, kad žalą ieškovė patyrė dėl savo pačios veiksmų, tai yra dėl netinkamo automobilio eksploatavimo. Todėl nėra civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir atsakovės veiksmų.

65Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

6656. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Atsakovės R. K. atstovas advokatas M. N. pateikė teismui 2017-09-25 detalizuotą užmokesčio pažymą dėl byloje suteiktų teisinių paslaugų bei pinigų priėmimo kvitą Nr. 804281, iš kurių matyti, jog atsakovė už jai suteiktas teisines paslaugas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, sumokėjo 1000 € (t. 1, b. l. 107-108). 2017-12-11 detalizuotą užmokesčio pažymą dėl byloje suteiktų teisinių paslaugų bei pinigų priėmimo kvitą Nr. 804298, iš kurių matyti, jog atsakovė už jai suteiktas teisines paslaugas apeliacine tvarka nagrinėjant bylą sumokėjo 500 € (t. 1, b. l. 152-153). 2018-07-02 detalizuotą užmokesčio pažymą dėl byloje suteiktų teisinių paslaugų bei pinigų priėmimo kvitą Nr. 804318, iš kurių matyti, jog atsakovė už jai suteiktas teisines paslaugas bylą pakartotinai nagrinėjant pirmos instancijos teisme, sumokėjo 500 €. Kadangi ieškinys atmestas iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos 2000 € bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas.

6757. Iš pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu matosi, kad teismas turėjo 27,61 € išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Todėl iš ieškovės G. M. valstybės naudai priteistinos 27,61 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

68Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258, 268 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

69Ieškinį atmesti.

70Priteisti iš ieškovės G. M., a. k. ( - ) gyv. ( - ) atsakovės R. K., a. k. ( - ) gyv. ( - ), naudai 2000 € (du tūkstančius eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

71Priteisti iš ieškovės G. M., a. k. ( - ) gyv. ( - ), valstybės naudai 27,61 € (dvidešimt septyni eurai 61 centas) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

72Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

1. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėjas Osvaldas Briedis,... 2. sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant ieškovės G. M. atstovui... 3. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 4. Teismas... 5. 1. Ieškovė G. M. 2018-05-09 patikslintu ieškiniu prašo pripažinti... 6. 2. Ieškovė ieškinyje, kituose procesiniuose dokumentuose nurodė bei jos... 7. 3. Perkant automobilį ieškovė jį vizualiai apžiūrėjo, tačiau jokių... 8. 3. Vėliau išryškėjo kiti defektai, t. y. nustojo veikti vairuotojo kėdės... 9. 4. Ieškovė mano, kad automobilio gedimus atsakovė žinojo ir sąmoningai... 10. 5. Ieškovės turtinę žalą sudaro jos patirti nuostoliai šalinant bei... 11. 6. Atsakovė R. K. teisme bei procesiniuose dokumentuose su ieškiniu nesutiko... 12. 7. Be to, ieškovė nurodė, jog dėl transporto priemonės „mėtymo“ ir... 13. 8. Be jau aukščiau nurodytų neva transporto priemonės defektų, ieškovė... 14. 9. Taip pat ieškovė kaip automobilio trūkumą traktuoja sulaužytas kairės... 15. 10. Dėl smūgio jautimo pavarų dėžėje atleidinėjant sankabą, atsakovė... 16. 11. Analogiškai atsakovė pasisako ir dėl variklio apibėgimo alyva,... 17. 12. Be jau aukščiau išdėstyto, ieškovė automobilio kokybės netinkamumą... 18. 13. Dėl neva nutrauktos radijo antenos bei neveikiančio papildomo šildymo... 19. 14. Ieškovės pateiktame defektiniame akte nurodyta, jog neveikia priekiniai... 20. 15. Šalių ginčas dėl prekių kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo –... 21. 16. Dėl apgaulės. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, ieškovei... 22. 17. Ieškovė pareiškė ir reikalavimą priteisti turtinę žalą, kuris... 23. 18. Neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės... 24. 19. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl automobilio pardavimo... 25. Teismas k o n s t a t u o ja :... 26. Ieškinys atmestinas.... 27. 20. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. kovo 5 d. tarp G. M.... 28. 21. Liudytojas E. A. paaiškino, kad jis atliko automobilio VW Golf techninę... 29. 22. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena... 30. 23. Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnį pardavėjo pirkėjui... 31. 24. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad... 32. Dėl automobilio defektų kitų trūkumų... 33. 25. Šalys sudarydamos 2017-03-05 automobilio pirkimo – pardavimo sutartį... 34. 26. Ieškovė nurodydama automobilio trūkumus pateikė įrodymus, kad 2017 m.... 35. 27. 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas... 36. 28. Atsakovė teisme detaliai paaiškino sutarties sudarymo aplinkybes... 37. 29. Iš atsakovės R. K. paaiškinimo nustatyta, kad sandorio sudarymo metu ji... 38. 30. Ieškovė nurodė, kad nupirktu automobiliu vykstant iš Šilalės... 39. 31. Ieškovė pateikė 2017-03-07 prekių paslaugų pirkimo – pardavimo... 40. 32. 2017 m. kovo 16 d. autorizuotame Kauno „Volkswagen“ centre UAB... 41. 33. Rankinio stabdžių troso strigimas gali būti paaiškinamas kontekste su... 42. 34. Defektiniame akte nurodyti defektai – sulaužytos kairės ir dešinės... 43. 35. Defektiniame akte nurodyta, kad atleidinėjant sankabą jaučiasi smūgis... 44. 36. Defektiniame akte nurodyta, kad automobilio variklis apibėgęs alyva.... 45. 37. Defektiniame akte nurodyta, kad pašalintas (išpjautas) katalizatorius.... 46. 38. Defektiniame akte nurodyti defektai: įdėta netinkama dešinės pusės... 47. 39. Defektinaime akte nurodytas defektas – surūdiję priekiniai stabdžių... 48. 40. Trūkusio priekinio stiklo defektas buvo fiksuotas TA metu, jis buvo... 49. 41. Defektiniame akte nurodytas defektai - neveikia turbinos valdymas... 50. 42. Defektiniame akte nurodytas defektas – neveikiantys priekiniai valytuvai.... 51. 43. Defektiniame akte nurodytas defektas – neveikia papildomas šildymo... 52. 44. Iš remonto darbų sąmatos, defektinio akto matosi, kad automobiliui... 53. 45. Defektiniame akte nurodytas defektas – laisvumas kairės pusės... 54. 46. Defektiniame akte taip pat nurodyta, kad neaiškios konsistencijos skystis... 55. 47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas panašiose bylose dėl... 56. 48. Pagal naujausios formuojamos teismų praktikos išaiškinimą, sprendžiant... 57. 49. Nagrinėjamoje byloje techninė apžiūra automobiliui „VW Golf“,... 58. 50. Atsakovė pateikė įrodymus, kad automobilis pirkimo – pardavimo metu... 59. 51. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas laiko, kad... 60. 52. Kiti ieškovės nurodyti trūkumai ir defektai kaip kėbulo korozija (32... 61. 53. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė pardavė automobilį su nuslėptais... 62. Dėl neturtinės žalos... 63. 54. Iškovė nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, tai yra... 64. 55. Ieškovė reikalaudama neturtinės žalos atlyginimo remiasi CK 6.250... 65. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 66. 56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 67. 57. Iš pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu... 68. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258, 268 - 270... 69. Ieškinį atmesti.... 70. Priteisti iš ieškovės G. M., a. k. ( - ) gyv. ( - ) atsakovės R. K., a. k.... 71. Priteisti iš ieškovės G. M., a. k. ( - ) gyv. ( - ), valstybės naudai 27,61... 72. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...