Byla 2A-357-267/2013
Dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

2Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB DNB bankas apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB DNB bankas ieškinį atsakovei J. R., trečiajam asmeniui AB SEB bankas dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6I. Ginčo esmė

7Ieškovė AB DNB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės J. R. 7141,57 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių 2005-12-29 buvo sudaryta mokėjimo kortelės suteikimo ir naudojimo bei jos sąskaitos sutartis, pagal kurią ieškovė išdavė atsakovei kortelę bei atidarė mokėjimo kortelės sąskaitą. Atsakovė grynųjų pinigų bankomate nusiėmė daugiau lėšų, negu galėjo nusiimti, o paraginta sugrąžinti skolą, jos negrąžino.

8Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal kortelės suteikimo ir naudojimo sutarties 3.5 punktą kredito limitas suteikiamas, pasirašius papildomą susitarimą. Kadangi toks susitarimas nebuvo pasirašytas, todėl ji neturėjo galimybės paimti ir nepaėmė daugiau lėšų nei jų buvo kortelės sąskaitoje. Ieškovė nereiškė pretenzijų 2006 m., nei karto nebendravo su atsakove telefonu savo iniciatyva. Nurodė, kad ji pati kreipėsi į mokėjimo kortelių aptarnavimo skyrių ir Lietuvos banką, 2006 m. parašė du raštiškus kreipimusis, nei į vieną jų negavo atsakymo, o tik 2011 m. gavo banko įspėjimą.

9Trečiasis asmuo AB SEB bankas nurodė, kad civilinėje byloje nereiškia jokių reikalavimų, dėl ieškovės ir atsakovės reikalavimų nepasisakė, sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad atsižvelgus į skirtingus sąskaitos išrašus, į byloje esančių įrodymų analizę, ieškovė neįrodė, kad įsiskolinimas atsirado atsakovei paėmus pinigus iš sąskaitos. Teismas taip pat sprendė, kad dėl kredito limito suteikimo turėjo būti pasirašytas susitarimas, tačiau byloje nustatyta, jog kredito limito atsakovė neprašė ir jis nebuvo pasirašytas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė ir 7141,57 Lt skolos dydžio, nes išanalizavus ir atlikus skaičiavimus pagal atsakovės pateiktą vėliausio laikotarpio 2006-02-03 sąskaitos išrašą, suformuotą 2006-02-03, matyti, kad 2006-02-03 – 2006-02-03 atsakovės J. R. sąskaitoje Nr. ( - ) įplaukos buvo 13 600 Lt, išlaidos – 9619,55 Lt, o einamasis balansas buvo neigiamas tik 3980,45 Lt, o ne 7141,57 Lt. Be to, 2005-12-01 – 2006-05-22 laikotarpiu nurodyti net du neigiami balansai: 7141,57 Lt ir 7403,47 Lt, t. y. teismas konstatavo, kad byloje nėra vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų, kas leido teismui spręsti apie bankų padarytas klaidas.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

14Ieškovė AB DNB bankas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-14 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti AB DNB bankas ieškinį dėl 7141,57 Lt skolos, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės J. R. bei priteisti iš atsakovė J. R. AB DNB bankas naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

151.

16Apeliantė nurodo, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti, bet esminiai prieštaravimai turi būti pašalinti ar įtikinamai paaiškinti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir ištyrė į bylą pateiktus įrodymus (sąskaitos išrašus), kadangi jie ne prieštarauja vieni kitiems, priešingai – vieni kitus pagrindžia (papildo) ir patvirtina 7141,57 Lt įsiskolinimo faktą.

172.

18Taip pat nurodo, kad aplinkybė, jog bankas nuo 2006 m. ragino atsakovę padengti susidariusį įsiskolinimą žodžiu (gyvai ir telefonu) ir tikėjosi, kad kilusį ginčą pavyks išspręsti taikiai, negali būti vertinama, jog bankas iš viso neragino atsakovės padengti susidariusio įsiskolinimo. Juo labiau, atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu neginčijo fakto, kad ne kartą bendravo su Banko darbuotojais tiek gyvai, tiek telefonu. Tai patvirtina ir atsakovės pateikti į bylą sąskaitos išrašai, kurie buvo suformuluoti banko darbuotojos 2006-02-03 ir 2006-09-06 dienomis. Taigi, akivaizdu, jog banko darbuotojai jau 2006 m. pateikė atsakovei įrodymus apie įsiskolinimą ir ne kartą ragino jį padengti.

193.

20Mano, kad atsakovė neįrodė, jog kitas asmuo galimai išsigrynino pinigus, neįrodė nuostolių fakto ir neinformavo banko apie neva be jos žinios atliktą pinigų išgryninimą. Taigi atsakovė turi atlyginti pinigų trūkumą sąskaitoje. Net jeigu pinigus išgrynino kitas asmuo be atsakovės žinios, atsakovei tenka nuostolių rizika, kadangi atsakovė neinformavo banko.

214.

22Nurodo, kad nors atsakovė nesudarė su banku kredito limito sutarties, tačiau jos sąskaitoje gali atsirasi įsiskolinimas, kurį atsakovė privalo padengti. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino naudojimo sąlygų 3.4 p. Pirma, atsakovė nesudarė su banku kredito limito sutarties, dėl to neturėjo būti pasirašytas nei papildomas susitarimas, nei prašymas išduoti kredito limitą. Antra, bankas nekreditavo atsakovės, dėl to nagrinėjamu atveju naudojimo sąlygų 3.4 p. negali būti taikomas.

23Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą ir priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės prielaidos ir samprotavimai nebuvo ir iki šiol nėra pagrįsti jokiais į bylą pateiktais rašytiniais ar kitais įrodymais, patvirtinančiais, jog atsakovei tenka pareiga sumokėti ieškinyje nurodyto dydžio skolą (atlyginti nuostolius). Būtent ieškovė turi pareigą šioje byloje įrodyti savo ieškininius reikalavimus, pagrįsti aplinkybes, kurias nurodo kaip ieškinio pagrindą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog ieškovė neįrodė, kad įsiskolinimas atsirado atsakovei paėmus pinigus iš sąskaitos, pateikti ieškovės įrodymai yra prieštaringi, ieškovė neįrodė ir skolos dydžio, todėl pagrįstai teismas ieškinį atmetė. Taip pat mano, kad pati ieškovė savo nerūpestingumu, bankinėmis klaidomis ženkliai prisidėjo prie galimų nuostolių atsiradimo, kurių atlyginimo nepagrįstai reikalauja iš atsakovės.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinis skundas tenkintinas

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

27Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl skolos, susidariusios dėl neigiamo banko sąskaitos likučio, priteisimo, t. y. ieškovė AB DNB bankas kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės iš jos banko sąskaitos galimai išgrynintą per didelę pinigų sumą, kurios ieškovė iš esmės neturėjo ir negalėjo ja disponuoti, dėl ko sąskaitoje susidarė neigiamas piniginių lėšų likutis. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, nurodydamas, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė išgrynino ieškovės nurodomą pinigų sumą, ar kad neigiamas sąskaitos likutis atsirado dėl atsakovės kaltės.

28Ieškovė, skųsdama pirmosios instancijos sprendimą, kaip vieną iš apeliacinio skundų argumentų nurodo tai, kad teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus sąskaitų išrašus ir konstatavo, kad į bylą pateikti vienas kitam prieštaraujantys rašytiniai įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovės J. R. sąskaitoje susidarė 7141,57 Lt dydžio neigiamas likutis (15–16, 37–41 b. l.), šias aplinkybes pagrindžia ir apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie pinigų judėjimą sąskaitose Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) (125–128 b. l.). Kaip matyti iš ieškovės pateikto 2012-05-28 suformuoto sąskaitos išrašo ir atsakovės pateikto 2006-05-22 suformuoto sąskaitos išrašo, kuriame matomas pinigų judėjimas iš ir į sąskaitą, duomenys sutampa, šie duomenys sutampa ir su ieškovės pateiktais 2013-02-06 suformuotais sąskaitų išrašais, tačiau skiriasi tik pinigų nurašymo datos, kurios nepaneigia pinigų išėmimo fakto. Kaip matyti iš minėtų sąskaitų išrašų, atsakovė 2005-12-29 į savo banko sąskaitą pervedė 15000 Lt, o 2005-12-30 – 2006-01-03 laikotarpiu nuo sąskaitos nuėmė 15000 Lt. 2006-01-04 atsakovė padarė 20000 Lt pervedimą, tačiau kaip matyti iš sąskaitos išrašo 2006-01-05 – 2006-01-16 laikotarpiu nuo sąskaitos nuėmė 19900 Lt bei 67,51 Lt išleido už pirkinius ir paslaugas (sąskaitos likutis tuo metu su AB SEB bankas bankomate nuimtomis sumomis turėjo sudaryti 32,49 Lt). Atsakovei 2006-01-16 į sąskaitą pervedus 5000 Lt, 2006-01-17 – 2006-02-02 laikotarpiu nuo sąskaitos buvo nuimta 12600 Lt ir 52,04 Lt panaudota pirkiniams ir paslaugoms (iš viso 12652,04 Lt), todėl jau tuo metu atsakovės sąskaitoje turėjo susidaryti 7619,55 Lt neigiamas likutis. Po to, kai buvo nuskaityti AB SEB bankas bankomate išgryninti pinigai, atsakovė į savo sąskaitą 2006-02-03 pervedė dar 4000 Lt, tačiau 68,45 Lt panaudojo pirkiniams ir paslaugoms, vėliau į atsakovės sąskaitą 2006-02-06 buvo pervesta dar 1600 Lt, tačiau 2006-02-06 nuskaitytos 2006-02-03 nuimtos 1000 Lt ir 2000 Lt sumos, dėl ko susidarė galutinis neigiamas sąskaitos likutis – 7141,57 Lt.

29Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012), teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių, t. y. vertinant įrodymus galima remtis tikėtinumo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

30Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė iš esmės neginčija pinigų nuėmimo fakto, atsakovė nebuvo kreipusis į banką dėl nepagrįstai nuskaitytų sumų, nebandė įrodyti, kad banko sudarytuose sąskaitų išrašuose atvaizduoti pinigų nurašymo veiksmai iš tikrųjų nebuvo atlikti, neįrodė, kad pinigų nurašymo veiksmus atliko kiti asmenys. Atsakovės 2006-07-25 pretenzijoje bankui nurodoma, kad atsakovė tik abejoja, ar vykdė nurodytas operacijas ir nėra tikra kiek tokių operacijų vykdė. Tačiau byloje esantys banko sąskaitų išrašai patvirtina atsakovės atliktus grynųjų pinigų nurašymo veiksmus, šių išrašų teisingumas byloje nepaneigtas jokiais leistinais įrodymais, įrodančiais, kad pinigų nurašymo metu bankų sistemos, susijusios su grynųjų pinigų nuėmimu, veikė su trikdžiais ar jose būta klaidų. Atsakovė, atsikirsdama tiek į ieškinį, tiek į apeliacinį skundą, nurodo, kad įsiskolinimas atsirado tik dėl pačio banko kaltės pavėluotai nuskaitant išgrynintas sumas. Apeliacinės instancijos teismo manymu, tai, kad 2006-01-04 ir 2006-01-09 AB SEB bankas atsakovės išgrynintos pinigų sumos nuo jos sąskaitos, esančios AB DNB bankas, buvo nurašytos tik 2006-02-03, neįrodo, kaip mano atsakovė, jog neigiamas 7141,57 Lt sąskaitos likutis susidarė dėl ieškovės kaltės. Priešingai, atsakovė, dėl AB SEB bankas pavėluotos ataskaitos apie pinigų išgryninimą, nuo banko sąskaitos nuėmusi daugiau pinigų, nei iš esmės jų turėjo, ieškovei liko skolinga prašomą priteisti sumą. Pažymėtina, kad atsakovė, 2005-12-29 pasirašiusi Mokėjimo kortelės AMAXIMA-EELECTRON suteikimo ir naudojimo bei jos sąskaitos sutartį, sutiko su šios sutarties 3.6. punktu, kuriame nurodyta, kad kliento sąskaitoje gali atsirasti įsiskolinimas ir bankas turi teisę tokį įsiskolinimą nurašyti be atskiro kliento sutikimo (8 b. l.). Įvertinęs visas bylos faktines aplinkybes, byloje surinktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog atsakovė nuėmė nuo sąskaitos ar kitaip panaudojo 7141,52 Lt, kurie nebuvo atsakovės nuosavybė ir kuriais atsakovė negalėjo disponuoti.

31Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus dėl įsiskolinimo sudarymo, todėl atmesdamas ieškinį bylą išsprendė neteisingai (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, panaikinamas ir priimamas naujas teismo sprendimas – ieškovės AB DNB bankas ieškinys atsakovei J. R. dėl skolos priteisimo tenkinamas visiškai (CK 6.256 str., 1.5 str., CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

32Tenkinus ieškinį, pagrįstu laikytinas ir ieškovės prašymas priteisti procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).

33Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

34Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 214 Lt žyminį mokestį (4 b. l.), pirmosios instancijos teisme už advokato pagalbą sumokėjo 1452 Lt (24–26 b. l.). Pateikdama apeliacinį skundą ieškovė taip pat sumokėjo 214 Lt žyminį mokestį ir 968 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (129–131 b. l.), t. y. iš viso ieškovė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėjo 2848 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tiek ieškovės ieškinys, tiek apeliacinis skundas tenkintini bei į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, įvertinusi pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės J. R. priteisia ieškovės patirtas 2848 Lt bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 str. 1 d.).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

36Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB DNB bankas ieškinį tenkinti visiškai.

37Priteisti ieškovei AB DNB bankas, į. k. 112029270, adresas – J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius, iš atsakovės J. R., a. k. ( - ) gyv. ( - ), 7141,57 Lt (septynių tūkstančių šimto keturiasdešimt vieno lito 57 ct) skolą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2012-06-05) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

38Priteisti ieškovei AB DNB bankas, į. k. 112029270, adresas – J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius, iš atsakovės J. R., a. k. ( - ) gyv. ( - ), 2848 Lt (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt aštuonių litų) bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

39Priteisti iš atsakovės J. R., a. k. ( - ) gyv. ( - ), 31,85 Lt (trisdešimt vieno lito 85 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, ... 6. I. Ginčo esmė... 7. Ieškovė AB DNB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė... 8. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal... 9. Trečiasis asmuo AB SEB bankas nurodė, kad civilinėje byloje nereiškia... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė... 14. Ieškovė AB DNB bankas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių... 15. 1.... 16. Apeliantė nurodo, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal... 17. 2.... 18. Taip pat nurodo, kad aplinkybė, jog bankas nuo 2006 m. ragino atsakovę... 19. 3.... 20. Mano, kad atsakovė neįrodė, jog kitas asmuo galimai išsigrynino pinigus,... 21. 4.... 22. Nurodo, kad nors atsakovė nesudarė su banku kredito limito sutarties, tačiau... 23. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė su ieškovės apeliaciniu skundu... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 25. Apeliacinis skundas tenkintinas... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 27. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl skolos, susidariusios dėl... 28. Ieškovė, skųsdama pirmosios instancijos sprendimą, kaip vieną iš... 29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CPK 176 straipsnio 1... 30. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė iš esmės neginčija pinigų nuėmimo... 31. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 32. Tenkinus ieškinį, pagrįstu laikytinas ir ieškovės prašymas priteisti... 33. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas... 34. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 214... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 36. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. sprendimą panaikinti ir... 37. Priteisti ieškovei AB DNB bankas, į. k. 112029270, adresas – J.... 38. Priteisti ieškovei AB DNB bankas, į. k. 112029270, adresas – J.... 39. Priteisti iš atsakovės J. R., a. k. ( -...