Byla 1A-617-175-2012
Dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, specialistams Ž. M., L. K., nukentėjusiajam J. B., gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nuteistajam J. P.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Taip pat priteista iš J. P. 4500 Lt J. B. ir 1502,66 Lt Valstybinei ligonių kasai.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5J. P. nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. už tai, kad 2011-09-04, apie 18.00 val., Kauno r., ( - ), šalia prekybos centro ,, ( - )”, tarpusavio konflikto metu su J. B., tyčia pastarąjį pastūmė, dėl ko J. B. nukrito ant žemės ir galva atsitrenkė į asfaltą, tuo padarydamas jam galvos sumušimą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, pakauškaulio lūžimą, pereinantį į užpakalinę kaukolės pamato daubą, dešinio atitraukiamojo nervo trauminę neuropatiją, t.y. sunkiai sutrikdė J. B. sveikatą.

6Apeliaciniu skundu nuteistasis J. P. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti, perkvalifikuoti jo padarytą veiką iš BK 135 str. 1 d. į BK 137 str. 1 d. ir taikant BK 75 str. nuostatas paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis praeinantį nukentėjusįjį tik nestipriai pastūmė ranka, todėl jis nukrito ant žemės, o apeliantas nuėjo namo, kadangi nesitikėjo ir negalėjo numatyti tokių sunkių pasekmių. Tyčios sumušti nekentėjusįjį ar sukelti jam sunkias pasekmes apeliantas neturėjo, tokio tikslo nesiekė, smūgių jam nesudavė (specialisto išvada patvirtina, kad ant nukentėjusiojo kūno išorinių sužalojimų nenustatyta), tik norėjo išsiaiškinti įvykio su podukra aplinkybes ir pareikalauti ateityje prie jos nepriekabiauti. Tai patvirtino apklausti liudytojai ir iš dalies pats nukentėjusysis. Nuteistasis mano, kad tokios pasekmės nukentėjusiajam kilo dėl apelianto neatsargumo, kurio padarymą nulėmė ir paties nukentėjusiojo elgesys apelianto podukros atžvilgiu. Be to, teismas neįvertino to, jog nukentėjusysis, būdamas girtas, nestipriai pastumtas, gali nugriūti ir, dėl priežasčių nepriklausančių nuo nuteistojo valios ir tyčios, gali galva atsitrenkti į gatvės grindinį, ko apeliantas nesiekė, nenumatė ir negalėjo numatyti. Apeliantas mano, kad to neįvertinęs teismas neteisingai kvalifikavo J. P. veiką ir paskyrė jam neteisingą bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu. Todėl nuteistasis mano, kad jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip neatsargus nusikaltimas pagal BK 137 str. 1 d. Skunde teigiama, kad teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažino tai, jog jis prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, be to, nusikaltimą jis padarė pirmą kartą, anksčiau neteistas, nukentėjusiojo atsiprašė, šis nuteistajam atleido ir jokių pretenzijų neturi, iki bylos nagrinėjimo teisme apeliantas geranoriškai nukentėjusiajam atlygino 500 Lt neturtinės žalos. Nuteistasis priteistą nukentėjusiajam 4500 Lt neturtinę žalą sutinka atlyginti dalimis pagal savo finansines galimybes, kadangi gauna tik nedidelį 500 Lt mėnesinį atlyginimą. Apeliantas mano, jog bausmės tikslai (paskirtis) numatyti BK 41 str. bus pasiekti netaikant jam realaus laisvės atėmimo.

7Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, nukentėjusysis šį klausimą paliko spręsti teismui.

8Nuteistojo J. P. apeliacinis skundas atmetamas.

9Dėl J. P. veikos kvalifikavimo pagal BK 135 str. 1 d.

10Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas baudžiamosios bylos aplinkybes, sugretino jas tarpusavyje, nurodė, kuriais iš byloje surinktų įrodymų grindžia nuteistojo kaltę. Apeliacinės instancijos teismas, paklausęs ir dalyvių nuomonės dėl būtinumo atlikti įrodymų tyrimą, nutarė jį atlikti (į teismo posėdį buvo iškviesta ir apklausta ekspertė L. K., išreikalauti medicininiai dokumentai), tačiau tiek bylos duomenys, patikrinti pirmosios instancijos teisme, tiek gauti nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme, nepaneigia fakto dėl J. P. kaltės ir tinkamos jo padarytos veikos kvalifikavimo.

11J. P. skunde neigia tyčia sužalojęs nukentėjusįjį, todėl prašo jo veiką perkvalifikuoti iš BK 135 str. 1 d. į 137 str. 1 d. Jis neneigia pastūmęs ranka nukentėjusįjį, dėl ko pastarasis pargriuvo, tačiau tvirtina niekaip negalėjęs numatyti tokių padarinių, būtent, kad jo veiksmai sukels tokio sunkumo pasekmes. Pagrindinis ir iš esmės vienintelis BK 135 str. 1 d. ir 137 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Todėl išsamus J. P. padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio ištyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas turi itin svarbią reikšmę, nes yra lemiama sąlyga teisingai ir pagrįstai nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, ir nors nuteistasis nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, o konkrečiai – buvo abejingas galimoms pasekmėms, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Byloje nustatyta, kad J. P. ranka pastūmė nukentėjusįjį, dėl ko šis pargriuvo, trenkėsi galva į asfaltuotą grindinį ir sunkiai susižalojo. To neneigia ir pats nuteistasis. Tačiau jis nepagrįstai nurodo, kad nukentėjusysis, nestipriai pastumtas nugriuvo, nes buvo girtas, todėl įvertinti tai, kad jis gali nugriūti ir, dėl priežasčių nepriklausančių nuo nuteistojo valios, gali galva atsitrenkti į gatvės grindinį, apeliantas nesiekė, nenumatė ir negalėjo numatyti. Todėl J. P. mano, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota kaip padaryta dėl neatsargumo. Šie jo teiginiai nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo girtumo faktas nebuvo nustatytas, pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neatkreipė dėmesio ar nukentėjusysis buvo girtas. Aplinkybė dėl nukentėjusiojo tariamo girtumo minima tik apeliaciniame skunde, todėl ši aplinkybė vertinama tik kaip nuteistojo mėginimas pateikti situaciją iš sau palankios pusės, siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Atmetus tą aplinkybę, kad nukentėjusiojo griuvimui po J. P. pastūmimo ranka įtakos galėjo turėti nukentėjusiojo tariamas girtumas, matyti, kad pastūmimas ranka turėjo būti pakankamai stiprus, kad pargriautų suaugusį vyrą. Be to, J. P. turėjo puikiai suvokti, kad įvykio vietoje esantis grindinys yra kietas, nes yra asfaltuotas. Todėl nekyla abejonių, kad nuteistasis suvokė tokio savo veiksmo pavojingumą, galėjo numatyti, kad nukentėjusysis gali parkristi ir susitrenkti galvą į kietą grindinio paviršių, tačiau buvo abejingas tokios veikos galimiems padariniams.

12Nuteistojo abejingumą atliktų veiksmų pasekmėms rodo jo elgesys po pastūmimo – pamatęs, kad nukentėjusysis nukrito, jis apsisuko ir nuėjo namo, o nebandė įsitikinti ar nukentėjusysis nepatyrė rimtesnių sužalojimų krisdamas, ar jam nereikia medikų pagalbos.

13Pažymėtina, kad, sprendžiant apie tyčios buvimą kaltininko veiksmuose, turi būti įvertinami nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykiai ir elgesys iki nusikaltimo padarymo, jo padarymo metu bei jam pasibaigus – tik išanalizavus visus šiuos momentus, galima spręsti apie nuteistojo veiksmų kryptingumą, tyčios buvimą ar nebuvimą jo veiksmuose, priežastinį ryšį tarp atliktų veiksmų (ar neveikimo) bei kilusių padarinių. Šiuo atveju priežastinis ryšys tarp veikos (pastūmimo) ir padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) nustatytas ir specialisto išvadoje Nr. G 2794/11(02). Atnaujinus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme ir apklausus specialistę L. K. nustatyta, kad žmogus, laisvai krisdamas ir atsitrenkdamas į asfaltą, gali gauti tokį sužalojimą kaip šiuo atveju patyrė J. B.. Ji taip pat nurodė, kad ankstesnės nukentėjusiojo traumos (kompiuterinėje tomogramoje nurodyta, kad jam buvo operuota galva, pašalintas kaukolės skliautas, turėjo galvos traumą) ryšio su šia trauma (kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir pakauškaulio lūžimu) neturi, kadangi nėra išorinių sužalojimų.

14Įvertinus visas šias aplinkybes akivaizdu, kad nuteistasis tikrai suprato savo veiksmų pavojingumą, veikė sąmoningai ir buvo visiškai abejingas pasekmėms, todėl nekyla abejonių, kad J. P. veikė netiesiogine tyčia, t. y. nuteistasis tyčia sužalojo J. B., todėl jo veika pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikuota teisingai. Tuo pagrindu apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis teigia, kad jo kaltė buvo neatsargi, todėl jo veika iš BK 135 str. 1 d. turėtų būti perkvalifikuota į BK 137 str. 1 d., nes nestipriai pastumdamas ranka nukentėjusįjį, jis tyčia nesiekė sukelti jam tokias sunkias pasekmes ir to visiškai nenorėjo, o nukentėjusiojo kritimui ir to sukeltoms pasekmėms įtakos galėjo turėti nukentėjusiojo tariamas girtumas, yra atmetami kaip neapgrįsti.

15Dėl J. P. paskirtos bausmės

16J. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės neteisingumas skunde iš esmės argumentuojamas neteisinga jo padarytos veikos kvalifikacija. Tačiau aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, kad jo veika pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikuota teisingai. Nors J. P. anksčiau neteistas, tačiau jis įvykdė tyčinį sunkų nusikaltimą. Skirdamas bausmę apylinkės teismas jau atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, įvertinta ir tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis sutinka atlyginti neturtinę žalą, 500 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam jau atlygino. Todėl apylinkės teismas parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu teisingą ir ne per griežtą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra ženkliai mažesnis nei tokio nusikaltimo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kadangi nuteistojo veika pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, kas reiškia, kad nuteistasis įvykdė tyčinį sunkų nusikaltimą, todėl BK 75 str. nuostatos, reglamentuojančios bausmės vykdymo atidėjimą, nuteistojo atžvilgiu negali būti taikomos (BK 75 str. 1 d.). Įvertinus paminėtas aplinkybes, nuteistojo skundo motyvai, kad jis nukentėjusiojo atsiprašė, šis nuteistajam atleido ir jokių pretenzijų neturi, atlygino dalį priteistos sumos valstybinei ligonių kasai, yra nepakankami išvadai, kad J. P. paskirta per griežta bausmė, kuri turi būti švelninama, paskiriant jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

17Skundžiamas nuosprendis yra teisingas, todėl keisti jį taip, kaip to prašoma nuteistojo apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.

18Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

19nuteistojo J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai