Byla 2A-106/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, sekretoriaujant Violetai Drėmienei, dalyvaujant ieškovo atstovėms Nijolei Kiškiūnienei, Nijolei Jurevičienei, atsakovo atstovui advokatui Egidijui Baranauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo draudimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos garantas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 10 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-935-39/2006 pagal Klaipėdos apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį, ginant Klaipėdos teritorinės muitinės interesus, atsakovui draudimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltijos garantas“ dėl 6 800 000 Lt draudimo sumos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra, gindama Klaipėdos teritorinės muitinės interesus, prašė teismo priteisti iš draudimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos garantas“ (toliau – DUAB ,,Baltijos garantas“) 6 800 000 Lt Klaipėdos teritorinės muitinės naudai.

4Nurodė, kad 1997 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos teritorinės muitinės geležinkelio poste esančiame UAB ,,Skuja” importo-eksporto terminale 114 727 litrams spirito buvo įforminti bendrieji dokumentai muitinio tranzito procedūrai nuo importo-eksporto terminalo UAB ,,Skuja”, esančio Klaipėdos rajone, Rimkų kaime, iki Panevėžio teritorinės muitinės Saločių posto. Šią procedūrą, kad ji bus užbaigta, t.y. spirito krovinys bus išvežtas iš šalies ir bus sumokėti muito mokesčiai, apdraudė atsakovas DUAB ,,Baltijos garantas” 6 800 000 Lt sumai, išduodamas draudimo polisus Nr. D12V0020023110 ir Nr. D12V0020023111. Iš Panevėžio teritorinės muitinės įsakymo matyti, kad minėta tranzito procedūra neužbaigta ir per Saločių postą kroviniai su spiritu iš Lietuvos neišvažiavo. Procedūros užbaigimas suklastotas padirbtais Saločių muitininkų spaudais Nr. 333C ir 304C. Pagal atsakomybės atliekant muitinės procedūras savanoriškojo draudimo taisyklių 3.1 punktą šis įvykis yra draudiminis, tačiau pagal Klaipėdos teritorinės muitinės pretenziją draudimo suma nebuvo išmokėta.

5Vilniaus apygardos teismas 2006 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš DUAB ,,Baltijos garantas“ Klaipėdos teritorinės muitinės naudai 6 800 000 Lt draudimo išmoką. Teismas sprendė, kad UAB ,,Skuja“, priėmusi į savo sandėlį laikinajam saugojimui krovinį (spiritą) ir vėliau gavusi draudimo polisus būtent šiam kroviniui, t. y. pati užpildžiusi šiuos polisus, buvo ne tik deklarantas, bet ir tikrasis muitinės procedūros vykdytojas. Teismas nurodė, kad šią išvadą patvirtina įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-50/05, kuriame konstatuota aplinkybė, kad UAB ,,Transnavas“ nebuvo muitinės procedūros vykdytojas, nes neturėjo teisės disponuoti kroviniu, o į bendrojo dokumento 50 langelį UAB ,,Transnavas“ buvo įrašytas fiktyviai. Teismas nurodė, kad nuo draudimo polisų išdavimo ir pateikimo muitinei momento, atsakomybė už tinkamą muitinio tranzito procedūros įvykdymą tenka draudikui – atsakovui. Teismas padarė išvadą, kad, išduodamas laidavimo polisus, atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes iš teismo reikalavimu pateiktos Krovinių ir muito mokesčių draudimo polisų išdavimo knygos matyti, kad draudimo polisai būdavo išduodami didžiuliais paketais pasirašytinai asmenims, kurių parašai skirtingose eilutėse yra visiškai skirtingi, nors nurodyta to paties asmens pavardė. Teismas sprendė, kad tiek pagal įstatymus, tiek ir remiantis tarp atsakovo ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) 1996 m. gegužės 21 d. sudaryta Bendradarbiavimo sutartimi, rizika dėl laidavimo polisų išdavimo, tame tarpe ir susijusi su draudėjo ar kitų nenustatytų asmenų įvykdytais sukčiavimo, apgaulės ar klastojimo veiksmais, tenka draudimo įmonei. Teismas nurodė, kad konkretaus krovinio – spirito – statinėse, esančio automašinose B00699/HH-YW 270 ir OM2847/HH-ED1756, muitinio tranzito procedūrą privalėjo vykdyti UAB ,,Skuja“, t. y. asmuo, už kurį laidavo atsakovas. Teismas sprendė, kad, jeigu UAB ,,Skuja“, pati būdama krovinio laikinuoju saugotoju ir turėdama šiam kroviniui jam išduotus laidavimo polisus, bendruosiuose dokumentuose muitinės procedūros vykdytojais būtent šiam kroviniui nurodė atsitiktinių nusikaltėlių pasamdytų vairuotojų darbovietes, tai atsakomybė už tokius UAB ,,Skuja“ veiksmus tenka atsakovui, nes jis laidavo už UAB ,,Skuja“.

6Atsakovas UAB ,,Baltijos garantas“ apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 10 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas neteisingai aiškino laidavimo draudimo specifiką reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai išplėtė draudimo įmonės atsakomybės ribas, nes laidavimo draudimu draudimo kompanija įsipareigoja atsakyti už konkretų asmenį, jeigu šis neįvykdys savo įsipareigojimų muitinei pagal konkrečią muitinės procedūrą (1964 m. CK 212 str., DUAB ,,Baltijos garantas“ ir Muitinės departamento 1996 m. gegužės 21 d. Bendradarbiavimo sutartis Nr. D12, Atsakomybės, atliekant muitinės procedūras, savanoriškojo draudimo taisyklės Nr. 001, LAT 2000 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1227/2000). Iš draudimo polisų turinio matyti, kad jie išduoti tik UAB ,,Skuja“, kaip muitinės procedūros vykdytojui, nenumatant galimybės pagal šiuos polisus laiduoti už trečiųjų asmenų veiksmus vykdant muitinės procedūras, todėl šie polisai galėjo būti panaudoti tik muitinės procedūroje, kurioje konkrečiu vykdytoju būtų buvusi UAB ,,Skuja“. Sudarytos sutartys yra civilinės sutartys ir jos niekaip neįtakojo viešosios teisės normomis nustatytos muitinio tranzito procedūros tvarkos. Viešosios teisės prasme UAB ,,Skuja“ negali tapti muitinio tranzito procedūros vykdytoju muitinio tranzito procedūrose pagal bendruosius dokumentus Nr. 7LG15800496 ir Nr. 7LG15800497 tik dėl to, kad ji tokiu įvardinta draudimo polisuose Nr. D12V0020023110 ir Nr. D12V0020023111. Kadangi vykdytoju muitinio tranzito procedūrose buvo ne UAB ,,Skuja“, o UAB ,,Transnavas“ bei Baltarusijos firma ,,A-2“ ir šios bendrovės neužbaigė muitinės procedūrų, atsakovui neatsirado pareiga išmokėti draudimo išmokas.
2. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir netinkamai pritaikė 1964 m. CPK 65 straipsnio normas dėl įrodymų vertinimo, nes savo išvadas grindė tik kai kuriais iš byloje surinktų įrodymų ir nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė jiems prieštaraujančius įrodymus. Išvadą, kad UAB ,,Skuja“ buvo muitinės procedūros vykdytoja, teismas padarė netinkamai įvertinęs DUAB ,,Baltijos garantas“ ir UAB ,,Skuja“ 1997 m. liepos 23 d. sudarytos sutarties Nr. C2/5 reikšmę muitinio tranzito procedūroms pagal bendruosius dokumentus Nr. 7LG15800496 bei Nr. 7LG15800497, nes kaip ir draudimo laidavimas, taip ir ši sutartis, yra civiliniai atsakovo ir UAB ,,Skuja“ sandoriai, kurie negali daryti įtakos viešosios teisės reglamentuojamoms muitinės procedūroms, nes turi galią tik jos šalims. Priešingai, nei teigia teismas, atsakovo ir UAB ,,Skuja“ sudaryta sutartis Nr. C2/5 nepatvirtina, kad UAB ,,Skuja“ prisiima sau muitinės procedūros vykdytojo pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybės) 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1610 patvirtintos Muitinio tranzito atlikimo tvarkos 5 punktą deklarantas, pateikdamas prekes muitinio tranzito procedūrai, privalo nurodyti muitinio tranzito procedūros vykdytoją, kuris muitinės deklaracijoje įsipareigoja įvykdyti reikalavimus muitinei, susijusius su prekėms taikoma muitinio tranzito procedūra. UAB ,,Skuja“, vykdydama teisės aktų reikalavimus, bendruosiuose dokumentuose ir nurodė muitinio tranzito procedūros vykdytojus – UAB ,,Transnavas“ ir Batarusijos firmą ,,A-2“, o UAB ,,Skuja“ bendrojo dokumento 14 langelyje nurodyta kaip deklarantas. Teismas netinkamai vertino prima facie įrodomąją galią turinčius įrodymus – bendruosius dokumentus, patvirtintus muitinės pareigūno spaudais. Teismas, spręsdamas, ar UAB ,,Skuja“ buvo muitinės procedūrų vykdytoja, neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovo atstovai nurodė, jog muitinio tranzito procedūrų vykdytojais buvo UAB ,,Transnavas“ ir Baltarusijos firma ,,A-2“ (b. l. 117, t. 1), be to, neužbaigus muitinės tranzito procedūros, muitinė UAB ,,Skuja“ nepateikė reikalavimo sumokėti bendruosiuose dokumentuose nurodytus mokesčius, tai teismo posėdžio metu pripažino ir muitinės atstovė. Teismas, teigdamas, kad UAB ,,Transnavas“ nebuvo muitinės procedūros vykdytojas, nes neturėjo teisės disponuoti kroviniu ir į bendrojo dokumento 50 langelį buvo įrašytas fiktyviai, netinkamai vertino ir aiškino Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-50/05, nes jame visiškai nepasisakoma dėl UAB ,,Transnavas“, o pasisakyta dėl jo vairuotojo V. B. (V. B.), kaip fizinio asmens, veikos. Tačiau šiame nuosprendyje nustatytas faktas, kad spirito krovinys buvo gabenamas UAB ,,Transnavas“ vairuotojo V. B., UAB ,,Transnavas“ automobiliu, naudojant UAB ,,Transnavas“ CMR važtaraštį. Tai įrodo, kad deklarantas UAB ,,Skuja“ teisingai nurodė muitinio tranzito procedūros vykdytoją – UAB ,,Transnavas“, todėl tai, kad V. B. buvo veikiamas nusikaltimą organizavusių asmenų ir bendrojo dokumento 50 langelyje pasirašė kaip UAB ,,Transnavas“ atstovas, niekaip neperkelia muitinio tranzito procedūros vykdytojo atsakomybės deklarantui. Kadangi nėra nustatytas UAB ,,Skuja“ prisidėjimo prie muitinio tranzito procedūrų neužbaigimo faktas, UAB ,,Skuja“ ir atsakovas DUAB ,,Baltijos garantas“ negali būti atsakingi už kitų asmenų, įskaitant ir muitinės pareigūnų, veiksmus. UAB ,,Skuja“ neturėjo krovinio disponavimo ar vežimo teisių, nes buvo tik sandėliavimo paslaugas teikiantis asmuo. Bylos duomenimis, įforminant muitinio tranzito procedūras, dalyvavo spirito gavėjo Gruzijos firmos OOO ,,Arkta“, turinčios disponavimo kroviniu teisę, atstovas V. S. bei muitinės pareigūnai. UAB ,,Skuja“ negalėjo forminti ir neformino savo vardu bendrųjų dokumentų, nebuvo muitinės procedūrų vykdytoja ir negali būti atsakinga už muitinės procedūrų neįvykdymą.
3. Teismas neišsiaiškino visų turinčių reikšmės bylai aplinkybių, neįvertino visų ieškinio ir atsikirtimo į ieškinį pagrindu nurodytų argumentų. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla yra susijusi su nuostolių valstybei atlyginimu, t. y. viešuoju interesu, teismas ex officio privalėjo nustatyti visas reikšmingas bylai aplinkybes, jas įvertinti ir dėl jų motyvuotai pasisakyti. Teismas skundžiamame sprendime inter alia aptardamas visiškai su byla nesusijusias draudimo polisų išdavimo aplinkybes, nepagrįstai teigdamas, kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas išduodamas laidavimo polisus, nepasisakė dėl ieškovo pareigūnų veiksmų, atliekant muitinės procedūras pagal bendruosius dokumentus Nr. 7LG15800496 ir 7LG15800497 (pagal šiuos dokumentus laidavimo raštai Nr. D12V0020023110 ir Nr. D12V0020023111 muitinio tranzito procedūrose negalėjo būti panaudoti), dėl paties ieškovo kaltės dėl nuostolių valstybei atsiradimo, nors šių aplinkybių motyvuotas įvertinimas turi esminę reikšmę tinkamam bylos išnagrinėjimui. Muitinės departamento 1996 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 63 pavirtintos Bendrojo dokumento pildymo instrukcijos 5 skyriuje nustatyta bendrojo dokumento 50 langelio pildymo tvarka. Joje aiškiai pasakyta, kad bendrojo dokumento 50 langelyje nurodomas muitinio tranzito procedūros vykdytojo (vežėjo, eksportuotojo, ekspeditoriaus ar kito asmens, kurio vardu įforminta garantija, taikoma muitinio tranzito procedūrai), išskyrus keleivius, pavadinimas, buveinės adresas. Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1610 patvirtintos Muitinio tranzito atlikimo tvarkos 7 punkto 1 dalis taip pat nustato, kad užstatą arba garantiją pasirenka muitinio tranzito procedūros vykdytojas (vežėjas). Muitinio tranzito procedūrų įforminimo metu galiojusio Muitinės įstatymo 10 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad muitinė atlieka jos prižiūrimų prekių, kitų vertybių, jas gabenančių transporto priemonių, dokumentų ir keleivių muitinį tikrinimą. Muitinė, vykdydama tranzito procedūrų kontrolę, privalėjo patikrinti bendruosius dokumentus ir neleisti vykdyti muitinio tranzito procedūrų, nes pateikti draudimo polisai buvo išduoti ne muitinio tranzito procedūrų vykdytojų vardu, o kito asmens – UAB ,,Skuja“ vardu. Ieškovo pareigūnai veikė neapdairiai, nerūpestingai ir dėl to neteisėtai leido UAB ,,Transnavas“ ir Baltarusijos firmai ,,A-2“ be tinkamų laidavimo draudimo dokumentų pradėti tranzito procedūrą. Faktą, kad ieškovo pareigūnai netinkamai vykdė ir būtent dėl jos pareigūnų veiksmų valstybei buvo padaryta žala nesumokant jai priklausančių mokesčių, patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti Muitinės departamento 1997 m. spalio 15 d. pažyma Nr. 10/9-8352 bei Panevėžio teritorinės muitinės tarnybinio patikrinimo 1997 m. spalio 9 d. išvada. Šios aplinkybės turi esminę reikšmę tinkamam bylos išnagrinėjimui, kadangi jos pagrindžia, kad ieškovo pareigūnai, leisdami UAB ,,Transnavas“ ir Baltarusijos firmai ,,A-2“ be tinkamų laidavimo dokumentų vykdyti muitinės tranzito procedūras, patys prisiėmė visą riziką, kad procedūros vykdytojas įvykdys muitinės procedūras ir sumokės mokesčius. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl UAB ,,Transnavas“ ir Baltarusijos firmos ,,A-2“ veiksmų bei atsakomybės dėl muitinės procedūrų pagal bendruosius dokumentus Nr. 7LG15800496 ir 7LG15800497 neįvykdymo. Kadangi minėti asmenys ginčo atveju buvo muitinės procedūrų vykdytojais ir tiek dėl ieškovo, tiek dėl savo kaltės tinkamų laidavimo dokumentų nepateikė ir muitinės procedūrų neužbaigė, pripažintina, kad tiek pats ieškovas, tiek UAB ,,Transnavas“ ir Baltarusijos firma ,,A-2“ yra atsakingi dėl valstybės patirtų nuostolių atlyginimo. Už šiuos nuostolius atsakovas nėra atsakingas, kadangi laidavimo raštais Nr. D12V0020023110 ir Nr. D12V0020023111 atsakovas neprisiėmė atsakomybės už UAB ,,Transnavas“ ir Baltarusijos firmą ,,A-2“, o UAB ,,Skuja“, kuriai minėti laidavimo raštai buvo išduoti, nebuvo muitinio tranzito procedūrų vykdytoja.
4. Teismas neteisingai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pasisakydamas apie draudimo veiklos ypatumus ir laidavimo sutarties specifiką, teismas iš esmės rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1227/2000, kurioje kasacinis teismas pasisakė dėl tos bylos ieškinio dalyko – reikalavimo pripažinti negaliojančiais laidavimo raštus ir su tuo susijusių kasacinio skundų argumentų. Tačiau minėta byla ir nagrinėjama byla pagal savo ratio decidendi yra skirtingos. Tiek ir minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, tiek ir kitose sprendime minimose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse draudėjai buvo ir muitinės procedūros vykdytojai, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje UAB ,,Skuja“ buvo ne muitinės procedūros vykdytoju, o deklarantu, atlikusiu techninį darbą – užpildžiusiu deklaraciją. Teismo pasisakymas apie tai, kad draudikas turi patikrinti galimą draudėjo apgaulę, sukčiavimą, dokumentų klastojimą ir pan yra teisingas, tačiau šiame ginče neturi teisinės reikšmės, nes nėra nustatyta UAB ,,Skuja“ apgaulės, klastojimo ar panašių veiksmų.
5. Teismas pažeidė 1964 m. CPK 218 straipsnio nuostatas pasisakydamas dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių bei pareigų, nes į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis neįtraukė UAB ,,Transnavas“ ir Baltarusijos firmos ,,A-2“, kurie bylos duomenimis buvo muitinės procedūrų pagal bendruosius dokumentus Nr. 7LG15800496 ir 7LG15800497 vykdytojai ir turi pareigą atlyginti valstybės patirtą žalą dėl neužbaigtos muitinės procedūros.

7Ieškovai Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, Klaipėdos teritorinė muitinė, Muitinės departamentas atsiliepimais prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

8Apeliacinis skundas tenkintinas.

9Atsakovas DUAB ,,Baltijos garantas“ ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 1996 m. gegužės 21 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį (b. l. 101-110, t. 1). Šia sutartimi šalys susitarė, kad muitinė pripažįsta ir priima vienkartinius ir ilgalaikius draudimo bendrovės laidavimo dokumentus (polisus) užtikrinant skolos muitinei atlyginimą, jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys laiku ir tinkamai įsipareigojimų muitinei.

10Atsakovas DUAB ,,Baltijos garantas“ 1997 m. rugsėjo 16 d. išdavė UAB ,,Skuja“, kaip muitinio tranzito procedūros vykdytojai, du draudimo polisus: muitiniam tranzitui draudimo polisą Nr. D12VO20023111 36 750 kg (svoris brutto) spirito, kurio draudimo suma buvo 3 500 500 Lt ir muitiniam tranzitui draudimo polisą Nr. D12VON20023110 3 420769 kg (svoris brutto) spirito, kurio draudimo suma buvo 3 500 500 Lt (b. l. 10-11, t. 1), t. y. su UAB ,,Skuja“ buvo sudaryta draudimo laidavimo sutartis.

11Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad, gabenant minėtas prekes (spiritą) per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją taikant muitinio tranzito procedūrą, prekės iš Lietuvos Respublikos muitinės teritorijos nebuvo išgabentos, t. y. muitinio tranzito procedūros nebuvo užbaigtos.

12Muitų tranzito procedūros tvarką tuo metu, kai minėtos prekės buvo gabenamos per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, reglamentavo Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1610 patvirtinta Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šios Tvarkos 1.9 punktu bei 5 punktu konstatavo, kad UAB ,,Skuja“, už kurią draudikas DUAB ,,Baltijos garantas“ sudarė laidavimo draudimo sutartį, buvo ne tik muitinio tranzito deklarantu, bet ir vykdytoju, atsakingu už muitinio tranzito procedūros vykdymą, o pastarajai neįvykdžius muitinio tranzito procedūros, atsakomybė tenka draudikui – DUAB ,,Baltijos garantas“. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta nevisapusišku ir objektyvių aplinkybių išnagrinėjimu.

13Atsakovas DUAB ,,Baltijos garantas“, pagal su Muitinės departamentu 1996 m. gegužės 21 d. sudarytą Bendradarbiavimo sutartį, kaip draudikas, įsipareigojo muitinei sumokėti draudimo išmoką, jeigu muitinės procedūros vykdytojas tinkamai neįvykdys įsipareigojimų. Tačiau iš Bendradarbiavimo sutarties turinio seka, kad ir kita sutarties šalis turi pareigą muitinės procedūras atlikti nepažeidžiant teisės aktų nuostatų. Nuostatos laikytis teisės normų reikalavimų, vykdant muitinės procedūras, yra įtvirtintos teisės normose reglamentuojančiose muitinės veiklą. 1993 m. Muitinės įstatymo, galiojusio iki 1998 m. sausio 1 d., 7 straipsnyje buvo pasakyta, kad vienas iš svarbiausių muitinės uždavinių yra užkirsti kelią kontrabandai ir kitokiems muitų taisyklių pažeidimams. Vyriausybė, įgyvendindama Muitinės įstatymą, 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1610 patvirtino Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarką, tai yra tvarką, kai muitinės prižiūrimos prekės gabenamos iš vienos muitinės įstaigos į kitą. Pagal minėtą tvarką (3 punktas) ir Finansų ministerijos 1996 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 63 patvirtintą Bendrojo dokumento pildymo instrukciją prekės, gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą, turėjo būti deklaruojamos ir galėjo būti išleidžiamos tik muitinio tranzito vykdytojui pateikus garantiją.

141997 m. rugsėjo 16 d. prekėms (spiritui) mutiniam patikrinimui buvo pateikti bendrieji dokumentai Nr. 7LS 15800497 ir Nr. 7LG15800496 (b. l. 65, 81, t. 1) muitinio tranzito procedūrai iš Klaipėdos teritorinės muitinės sandėlio iki Panevėžio teritorinės muitinės Saločių posto. Minėtus bendruosius dokumentus bei prekes muitiniam patikrinimui pateikė deklarantas UAB ,,Skuja“. Klaipėdos teritorinė muitinė patikrino muitiniam tikrinimui pateiktus bendruosius dokumentus ir 1997 m. rugsėjo 16 d. išleido prekes iš muitinės sandėlio, esančio UAB ,,Skuja“ importo-eksporto terminale Klaipėdos rajone, Rimkų kaime, kas patvirtinta Klaipėdos muitinės antspaudu ir žyma ,,patikrinta“, muitinės pareigūno antspaudu Nr. 027 bei jo parašu.

15Bendrojo dokumento 50 langelyje turi būti nurodytas muitinio tranzito procedūros vykdytojo pavadinimas, jeigu vykdytojas juridinis asmuo, įmonės kodas, procedūros vykdytojo atstovo vardas, pavardė, įsipareigojimų, susijusių su muitinio tranzito procedūra prisiėmimo vieta ir data. Visi šie duomenys bendrojo dokumento (muitinės deklaracijos) 50 langelyje turi būti patvirtinti vykdytojo atstovo parašu (Bendrojo dokumento pildymo instrukcijos 5 punktas). Tiek pagal 1995 m. Vyriausybės nutarimu patvirtintą Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarką, tiek pagal Bendrojo dokumento pildymo instrukciją muitinio tranzito procedūros vykdytojas yra asmuo, prisiėmęs muitinės atžvilgiu įsipareigojimą, kad visos prekės muitinės nustatytomis sąlygomis būtų nugabentos paskirties įstaigai. Šiuo atveju prekės (spiritas) turėjo būti pagal minėtas muitinės deklaracijas nugabentas į Panevėžio teritorinės muitinės Saločių postą. Bendrojo dokumento Nr. 7LG15800497 langelyje 50 vykdytoju nurodytas UAB ,,TransNavas“ ir jo buveinės adresas, vykdytojo atstovas – V. B., jo asmens kodas ir parašas, patvirtinantis šiuos duomenis (b. l. 65, t.1). Bendrojo dokumento Nr. 7LG15800496 langelyje 50 vykdytoju nurodyta firma ,,A-2“ ir jos adresas Baltarusijoje, vykdytojo atstovas J. R. ir parašas (b. l. 81, t. 1). Tiek 1997 m. rugsėjo 16 d. bendrajame dokumente Nr. 7LG15800497, tiek 1997 m. rugsėjo 16 d. bendrajame dokumente Nr. 7LG15800496 įrašyti vykdytojai neturėjo muitinei jokių įsipareigojimų, susijusių su muitinio tranzito procedūra. Tai reiškia, kad Klaipėdos teritorinė muitinė, priėmusi ir patikrinusi bendruosius dokumentus pagal minėtuose bendruosiuose dokumentuose pateiktus duomenis apie muitinio tranzito procedūros vykdytojus, išleidusi prekes, pažeidė. Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d nutarimu Nr. 1610 patvirtintos Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos reikalavimus. Šios tvarkos 3 punkte pasakyta, kad visos prekės, gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą, turi būti deklaruojamos vadovaujantis Muitinės departamento patvirtintais Prekių deklaravimo ir muitinio patikrinimo nuostatais. Šiuo atveju muitinė turėjo vadovautis Muitinės departamento 1996 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 9. Tuo tarpu Klaipėdos muitinė, patikrinimui 1996 m. rugsėjo 16 d. priėmė ir įformino bendruosius dokumentus Nr. 7LG15800497 ir Nr. 7LG15800496, kurie dėl jau aptartų aplinkybių neatitiko 1996 m. vasario 9 d. Muitinės departamento įsakymu Nr. 63 patvirtintiems bendrųjų dokumentų pildymo reikalavimams.

16Pagal Klaipėdos teritorinės muitinės įformintus bendruosius dokumentus Nr. 7LG15800497 ir Nr. 7LG15800496 prekės turėjo būti nugabentos iš Klaipėdos teritorinės muitinės į Panevėžio teritorinės muitinės valstybės sienos perėjime esantį Saločių postą. Panevėžio teritorinei muitinei pateikus prekes ir atitinkamus dokumentus (bendruosius dokumentus, muitinio tranzito procedūros vykdytojo garantijas ir kt.) muitinio tranzito procedūra turėjo būti baigta. Prekės pagal minėtus bendruosius dokumentus turėjo iš Saločių muitinės posto būti išgabentos iki rugsėjo 19 d. Civilinėje byloje esančia medžiaga ir prie jos prijungtoje baudžiamojoje byloje (Panevėžio apygardos teismo baudž. byla Nr. 1-67-50/2005) esančia medžiaga nustatyta, kad prekės pagal bendruosius dokumentus Nr. 7LG15800497 ir Nr. 7LG15800496 faktiškai iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos nebuvo išgabentos, tačiau Klaipėdos muitinėje esantys bendrųjų dokumentų penktieji egzemplioriai ir draudimo polisai buvo įforminti taip, kad muitinio tranzito procedūros pagal minėtus du bendruosius dokumentus buvo baigtos (b. l. 64-95, t. 1). Tiriant baudžiamąją bylą buvo nustatyta, kad Klaipėdos teritorinėje muitinėje esantys dokumentai apie muitinio tranzito procedūrų baigtumą yra suklastoti. Nustatyta, kad bendruosiuose dokumentuose Nr. 7LG15800497 ir Nr. 7LG15800496 bei DUAB ,,Baltijos garantas“ draudimo polisuose Nr. D12V0020023110 ir Nr. D12V002002311 Panevėžio teritorinės muitinės antspaudas Nr. 333 yra atliktas kita kliše, negu pateiktas tyrimui Panevėžio teritorinės muitinės antspaudas Nr. 333 (b. l. 21-22, t. 2). Suklastotu Panevėžio teritorinės muitinės antspaudu Nr. 333 buvo patvirtina, kad pagal minėtus bendruosius dokumentus muitinio tranzito procedūros baigtos. Panevėžio teritorinėje muitinėje ketvirtųjų bendrųjų dokumentų egzempliorių nėra, kaip ir septintojo egzemplioriaus nėra Panevėžio teritorinės muitinės Biržų padalinyje. Tačiau iš Biržų padalinio Muitinės departamentui ir Panevėžio teritorinei muitinei modeminiu kompiuteriu išsiųsti duomenys apie muitinio tranzito procedūrų baigtumą, ką nustatė Panevėžio teritorinė muitinė atlikusi tarnybinį patikrinimą (baudž. b. l. 104-105, t. 1). Klaipėdos teritorinė muitinė iš Panevėžio teritorinės muitinės gavo 1997 m. rugsėjo 27 d. raštą apie tai, kad muitinės procedūros pagal bendruosius dokumentus Nr. 7LG15800497 ir Nr. 7LG15800496 yra baigtos ir penktieji bendrųjų dokumentų egzemplioriai yra išsiųsti Klaipėdos teritorinei muitinei (b. l. 124, t. 1). Nors tarnybinio patikrinimo metu Panevėžio teritorinė muitinė nustatė, kad toks raštas nebuvo išsiųstas, tačiau Klaipėdos teritorinė muitinė jį gavo, jis rašytas ant Panevėžio teritorinės muitinės firminio blanko.

17Visos šios aptartos aplinkybės rodo, kad pati muitinė netinkamai vykdė savo pareigas. Būdama valstybės kontrolės institucija, kurios vienas iš svarbiausių uždavinių, numatytų 1993 m. Muitinės įstatymu, užkirsti kelią kontrabandai bei kitokiems muitų taisyklių pažeidimams, pati netinkamai vykdė muitinio tranzito procedūras. Tokie veiksmai, kaip netinkamai užpildytų bendrųjų dokumentų įforminimas, duomenų į kompiuterį įvedimas ir jų išsiuntimas Muitinės departamentui apie muitinio tranzito procedūrų užbaigimą, kai Panevėžio teritorinė muitinė neturėjo bendrųjų dokumentų penktojo egzemplioriaus, o Saločių muitinės postas septintojo egzemplioriaus apie procedūrų užbaigtumą, Klaipėdos teritorinėje muitinėje buvimas bendrųjų dokumentų bei draudimo polisų apie tai, kad muitinio tranzito procedūros baigtos bei raštas ant Panevėžio teritorinės muitinės firminio blanko apie muitinės tranzito procedūros užbaigimą, gautas Klaipėdos teritorinės muitinės, įrodo, kad muitinė netinkamai ir nesąžiningai vykdė muitinio tranzito procedūras ir tai sąlygojo, kad prekės iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos buvo neišvežtos. Todėl, išdėstytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad muitinei (kreditoriui) neįvykdžius teisės aktuose nustatytos pareigos užtikrinti ir tinkamai vykdyti muitinę priežiūrą, t. y. dėl muitinės neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų buvo neįvykdyta prievolė, už kurią atsakovas DUAB ,,Baltijos garantas“ (laiduotojas) laidavo muitinei pagal laidavimo sutartis (draudimo polisus).

18Jeigu prievolė buvo neįvykdyta dėl kreditoriaus kaltės, skolininkas neatsako už šią prievolę (1964 m. CK 231 str.). Dėl jau išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas DUAB ,,Baltijos garantas“ (laiduotojas) neprivalo atsakyti kreditoriui (muitinei), nes prekės nebuvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dėl to, kad kreditorius (muitinė) savo neteisėtais ir nesąžiningais veiksmais sukėlė aplinkybes, dėl kurių ir įgijo teisę reikalauti laidavimo sutartyje numatytos sumos.

19Atsakovo DUAB ,,Baltijos garantas“ naudai iš valstybės priteisiamas 30 000 Lt žyminis mokestis, kurį jis sumokėjo už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 10 d. sprendimą panaikinti. Klaipėdos apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį atmesti.

22Priteisti iš Lietuvos valstybės draudimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos garantas“ naudai 30 000 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

23Taikytas laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant draudimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos garantas“ turtą Vilniaus apygardos teismo 1999 m. balandžio 13 d. nutartimi, panaikinti.