Byla 2-718-832/2011

1Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Klemenis,

2sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei, dalyvaujant ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovo UAB „Laivydas“ atstovui advokatui Viliui Jonaičiui,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Laivydas“, dėl žalos regreso tvarka priteisimo.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

52011-02-24 teisme gautas ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“, į. k. 110057869, Konstitucijos pr. 7, Vilnius, ieškinys atsakovui UAB „Laivydas“, į. k. ( - ), ( - ) dėl žalos regreso tvarka priteisimo, kuriuo ieškovas prašė priteisti 3142,96 Lt, bylinėjimosi išlaidas (94,00 Lt žyminio mokesčio, 270,00 Lt už vertimus bei 459,80 Lt už ieškinio parengimą) ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2009-10-07 įsigaliojo tarp ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovo UAB „Laivydas“ pasirašyta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 01 7385142, kuria buvo apdrausta vilkiko „R. P.“, v. n. ( - ) (toliau – „Renault“), valdytojų civilinė atsakomybė. Pagal draudimo sutartį draudiminė apsauga automobiliui „Renault“ galiojo tik Lietuvos Respublikos teritorijoje.

72009-11-09 apie 11.14 val., Olainės mieste, Latvijoje, atsakovo darbuotojas A. P., vairuodamas automobilį „Renault“ su puspriekabe kliudė pakeliamus vartus „N. P.“ sandėlyje ir juos apgadino.

8Ieškovas atlikęs žalos sureguliavimą išmokėjo 1820,53 eur, t. y. 6285,93 Lt, dydžio draudimo išmoką. (Detalizavimas: 1583,07 eur - žala; 237,46 eur – žalos reguliavimo išlaidos; 1583,07 eur + 237,46 eur = 1820,53 eur, t. y. 6285,93 Lt).

9Draudimo sutartimi atsakovas apdraudė transporto priemonę „Renault“ tik Lietuvos Respublikoje (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 str. 4 d.). Vadovaujantis LR CK 6.270 str. 1,2 d., 6.280 str. 1 d. bei 2008-02-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2. (Jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį - iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka) ieškovas turi į atsakovą regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę 3142,96 Lt sumai (6285,93 Lt x 50 %). Ieškovas prašė teismo jo naudai iš atsakovo priteisti 3142,96 Lt, kadangi atsakovas neinformavo ieškovo, kad transporto priemonė „Renault“ bus eksploatuojama užsienyje ir tokiu būdu padidino riziką.

10Atsakovas atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad su ieškovo jam pareikštu ieškiniu visiškai nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad ieškinys yra iš esmės grindžiamas dviem pagrindinėmis jame nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y.: kad minimo atsakovo vilkiko draudiminė apsauga pagal draudimo sutartį esą galiojo tik Lietuvos Respublikoje ir kad draudimo sutarties galiojimo metu atsakovas esą pažeidė draudimo sutartyje nustatytas jo pareigas, kadangi nustatyta tvarka neinformavo draudiko apie draudimo sutarties galiojimo metu esą padidėjusią draudimo riziką.

11Polise nurodyta, jog civilinės atsakomybės draudimo apsauga ginčo draudimo sutarties atveju galiojo Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kipre, Liuksemburge, Olandijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Suomijoje, Švedijoje, Islandijoje, Maltoje, Vokietijoje, Lietuvoje, Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine, Šveicarijoje. Kita vertus, neaišku taip pat kurioje būtent draudimo sutarties vietoje yra numatyta pareiga draudėjui, t. y. atsakovui, informuoti draudiką, t. y. ieškovą, apie apdraustojo vilkiko eksploataciją už Lietuvos ribų.

12Be to, iš ieškinio taip ir nėra aišku, kokiais būtent savo veiksmais ir kaip atsakovas yra pažeidęs draudimo sutarties pareigas, bei kur tokios jo pareigos yra nurodytos, taip pat, kokiu pagrindu ieškovas tvirtina, jog buvo kaip nors pasikeitusios aplinkybės, turinčios įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui, bei buvo padidėjusi draudimo rizika.

13Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas Renaldas Baliūtis ieškinį palaikė ir paaiškino, kad draudimo įmoka buvo apskaičiuota transporto priemonę eksploatuojant tik Lietuvos Respublikoje. Liudijimas yra standartinės formos, reikia vadovautis draudimo sutartimi. Draudimo apsauga suteikiama ir užsienyje. Atsakovas neinformavo apie draudimo rizikos padidėjimą. Žalia korta atsakovui išduota nebuvo.

14Teismo posėdyje atsakovo atstovas advokatas Vilius Jonaitis su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad tai yra užslėptas žalios kortos pardavimas. Atsakovas žalios kortos neprašė išduoti, nes žinojo, kad reikės mokėti didesnę draudimo įmoką.

15Ieškinys tenkintinas visiškai.

16Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-10-07 tarp ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovo UAB „Laivydas“ buvo pasirašyta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 01 7385142, kuria buvo apdrausta vilkiko „R. P. 450.19“, v. n. ( - ), valdytojų civilinė atsakomybė. Draudimo sutarties 1.6. punkte „Kita informacija“ nurodyta, kad: draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į šias aplinkybes (aplinkybės, tiesiogiai susijusios su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, turinčios įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui). Transporto priemonė nėra naudojama pavojingų krovinių pervežimui. Transporto priemonė eksploatuojama tik Lietuvoje (b. l. 8).

17Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime Nr. LT/AYA 7625623 nurodyta, kad šis draudimo liudijimas suteikia draudimo apsaugą Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse bei Šveicarijoje (b. l. 9).

18Iš pranešimo apie autoįvykį, įvykio aprašymo administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad 2009-11-09 11.14 val., Olainės mieste, Latvijoje, atsakovo darbuotojas A. P., vairuodamas automobilį „Renault“, v. n. ( - ), su puspriekabe „KRONE SDP27“, v. n. BR570, atsitrenkė į pakeliamus vartus „N. P.“ sandėlyje ir juos apgadino (b. l. 10-11; 12; 14-16).

19Draudimo išmokos mokėjimo pažymoje nurodyta, kad nuostolio suma: 1583,07 EUR, žalos reguliavimo išlaidos: 237,46 EUR, bendra mokėjimo suma: 1820,53 EUR (b. l. 27).

20Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ 2011-06-27 pranešime dėl draudimo sutarties nurodė, kad sudarant draudimo sutartį, draudėjas UAB „Laivydas“ sutartyje Nr. AYAS Nr. 01 7385142 patvirtino, kad sunkvežimį „R. P.“, v. n. ( - ), eksploatuos tik Lietuvoje. Ši informacija turi esminės įtakos eismo įvykio atsitikimo tikimybei ir nuostolių dydžiui, todėl remiantis tuo draudėjui UAB „Laivydas“ buvo sumažinta draudimo įmoka iki 602,00 Lt. Jeigu UAB „Laivydas“ būtų nurodęs, kad sunkvežimį „R. P.“ eksploatuos ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimo įmoka pagal draudimo sutartį būtų 7140,00 Lt (b. l. 92).

21Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2000; 2001 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-397/2001; 2003 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2003; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010 ir kt.). Įvardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), taip pat didesnį atidumą ir rūpestingumą viena kitos atžvilgiu. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu). Jei nukentėjusiajam (draudėjui) dėl kokių nors priežasčių buvo sumokėta daugiau, negu privalėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, tai ir tokiu atveju draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimą, kuris yra realus ir pagrįstas. Tai susiję su tuo, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, kurios šalys privalo būti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiškai atskleisti viena kitai reikšmingą informaciją.

22Byloje esanti visuma įrodymų leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas UAB „Laivydas“ neįvykdė draudimo sutarties sąlygų, t. y. 1.6. Kita informacija, punkto reikalavimų, kuriame buvo nurodyta, kad pagal Standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 38 punktą, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šių sąlygų 39 punkte nustatyta, kad padidėjus draudimo rizikai, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką. Taigi, nagrinėjamos bylos kontekste, atmestinas atsakovo atstovo teiginys, kad tai užslėptas žalios kortos pardavimas. Šiuo atveju draudikas (ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“) perimdamas iš draudėjo (atsakovo UAB „Laivydas) nuostolių atsiradimo riziką, įvertino draudimo riziką pagal draudėjo pateiktus duomenys, kaip antai – transporto priemonė eksploatuojama tik Lietuvoje (b. l. 8) – kas lėmė draudimo įmokos apskaičiavimą ir jos sumažinimą iki 602,00 Lt (b. l. 92). Pažymėtina ir tai, kad Standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47, yra bendro pobūdžio teisės aktas, kurias turėtų ir turi žinoti bei jomis vadovautis tiek draudėjas, tiek draudikas. Kaip jau minėta anksčiau, draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti, šiuo atveju atsakovas šito nepadarė, nebuvo visiškai atviras, ir siekdamas mažesnės draudimo įmokos nenurodė, kad transporto priemonė bus eksploatuojama ne tik Lietuvoje.

23Atsakovas neįvykdė teisės aktuose nustatytos pareigos informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą. Draudimo rizika yra tikimybė įvykti draudiminiam įvykiui, tad akivaizdu, kad transporto priemonės eksploatavimas ne tik Lietuvoje, padidina tikimybę jam įvykti. Kita vertus, atsakovui nesutinkant su tokiu draudimo rizikos vertinimu ir draudimo įmokos apskaičiavimu, turėtų tai spręsti su draudiku draudimo sutarties sudarymo metu, o ne kilus klausimui dėl žalos atlyginimo.

24Taigi, atsakovui nepranešus apie draudimo rizikos padidėjimą, remiantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) 59.; 62.2. punktais atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako: iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

25Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo 6285,92 Lt žalos, padarytos atsakovo UAB „Laivydas“ darbuotojo veiksmais, esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų veiksmų ir kilusios žalos, ieškovas turi teisę reikalauti sumokėti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 3142,96 Lt. Esant tokioms aplinkybėms ieškinys tenkintinas visiškai.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų

27CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, tačiau bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos ne vien vadovaujantis CPK 93, 98 straipsnių nuostatomis, bet ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

28Pažymėtina, kad CPK 98 straipsnio 2 dalis turi būti taikoma sistemiškai su Advokatūros įstatymo nuostatomis. Pagal Advokatūros įstatymo 50 straipsnį advokato honoraro dydis nustatomas teisinių paslaugų sutartyje. Jeigu teismui pateikiami įrodymai, kad advokatui yra sumokėtas sutartyje numatytas honoraras, CPK 98 straipsnio 2 dalis taikoma tik tada, kai priešinga šalis pateikia įrodymų, jog šis honoraras yra neprotingai didelis (Šiaulių apygardos teismo Civilių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-130-71/2010).

29Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 94,00 Lt žyminis mokestis, 270,07 Lt už vertimus, 459,80 Lt už ieškinio parengimą ir 2057,00 Lt už atstovavimą pirmos instancijos teisme. Bendros išlaidos už advokato teikiamą teisinę pagalbą yra – 2516,80 Lt.

30Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2. punkte nurodytas priteistinas maksimalus užmokesčio už ieškinį koeficientas yra – 3, kas sudaro 2400,00 Lt (MMA – 800,00 Lt, tai 800,00 Lt x 3 = 2400,00 Lt); 8.18. punkte nurodytas priteistinas maksimalus užmokesčio už vieną atstovavimo valandą teisme koeficientas yra 0,15, kas sudaro 120,00 Lt (MMA – 800,00 Lt, tai 800,00 Lt x 0,15 = 120,00 Lt).

31Ieškovo advokato išlaidos už ieškinio parengimą nurodytos mažesnės nei už atstovavimą teisme, tačiau bendros išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija rekomenduojamą bendrą maksimalų dydį šioje byloje, t. y. 2520,00 Lt (2400,00 Lt už ieškinio parengimą, 120,00 Lt už vieną atstovavimo teisme valandą). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovui priteistinų advokato išlaidų, kaip pernelyg didelių, o ir pats nepateikė savo išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti patvirtinančių duomenų, todėl ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti tenkintinos pilnai.

32Be to, nagrinėjant bylą susidarė 20,76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos išieškotinos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

33Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 92, 93, 96, 259, 269, 270 straipsniais,

Nutarė

34Ieškinį patenkinti visiškai.

35Priteisti iš atsakovo UAB „Laivydas“ ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“:

36- 3142,96 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt du litus 96 ct) draudimo išmokos;

37- 94,00 Lt (devyniasdešimt keturis litus 00 ct) žyminio mokesčio;

38- 270,00 Lt (du šimtus septyniasdešimt litų 00 ct) už vertimus;

39- 2516,80 Lt (du tūkstančius penkis šimtus šešiolika litų 80 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti;

40- 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-02-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

41Išieškoti iš atsakovo UAB „Laivydas“ 20,76 Lt (dvidešimt litų 76 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos pavadinimas: žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).

42Taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

43Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.