Byla 2A-570-479/2017
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Jolantos Gailevičienės, Aušros Maškevičienės,

2sekretoriaujant Daliai Kryžinauskienei,

3dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A. J.,

4atsakovės atstovams A. I., advokatei R. D.,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės “Klatera” apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės “Klatera” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei “Inter Cars Lietuva” dėl skolos priteisimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7

  1. Ginčo esmė.
1. Ieškovė BUAB „Klatera“ 2016-06-06 kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir nurodė, kad 2015-11-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi BUAB ,,Klatera” iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas P. P. Bankroto administratorius nustatė, jog 2014-05-30 ieškovė ir atsakovė UAB ,,Inter cars Lietuva” sudarė distribucijos sutartį Nr. 2014/6. Pagal sutarties sąlygas ieškovė įsipareigojo vykdyti didmeninę ir mažmeninę prekybą atsakovei priklausančių transporto priemonių atsarginių dalių, priedų, alyvų, tepalų, serviso įrangos (prekių), prekes parduodant vartotojams Europos sąjungos šalyse ir už jos ribų, išskyrus tas šalis, kuriose veiklą vykdo ,,Inter cars” dukterinės įmonės. Atsakovė pagal distribucijos sutartį įsipareigojo pristatyti prekes ieškovei bei sumokėti ieškovei priklausantį komisinį mokestį. Komisinis mokestis turėjo būti apskaičiuotas kas mėnesį įvertinant prekybinio antkainio dydį už realizuotas prekes. Ieškovė pagal sutarties sąlygas už suteiktas paslaugas išrašė bei pateikė atsakovei apmokėti sąskaitas-faktūras už 20 744,31 Eur sumą. Atsakovė šių sąskaitų neapmokėjo. Bankroto administratorius įvertino tai, kad 2015-11-27 buvusio ieškovo vadovo Ž. B. sudarytame BUAB ,,Klatera” debitorių sąraše nurodyta 20 744,31 Eur dydžio atsakovės skola. Distribucijos sutarties 7 p. nustatyta, kad pagal sutarties sąlygas atlyginimas ieškovei bus sumokamas atsakovės pavedimu pagal ieškovės išrašytą sąskaitą-faktūrą per 5 darbo dienas nuo sąskaitos-faktūros pateikimo atsakovei dienos. Kadangi atsakovė skolos nesumokėjo be svarbios priežasties, ieškovė prašė teismo 20 744 Eur skolą bei 1 001 Eur palūkanų priteisti iš atsakovės. 2. 2016-09-30 ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad atsakovė byloje įrodinėja prievolių pasibaigimą įskaitymu. Atsakovė šiai aplinkybei įrodyti pateikė vienašališkai pasirašytus 2015-06-30, 2015-07-31 skolų suderinimo aktus, kurie ieškovei buvo pateikti 2015-08-17. Atsakovė taip pat pateikė atsikirtimą į ieškinį, kad ji pagal distribucijos sutarties 7.6. p. įskaitė mokėjimus ieškovei pagal 2015-08-31 ir 2015-09-30 PVM sąskaitas-faktūras. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad BUAB ,,Klatera” 2015-08-17 neturėjo turto įsipareigojimams įvykdyti, buvo nemoki, turėjo aukštesnės eilės kreditorių nei atsakovė. Prieš atliekant 2015-08-17 nurodytą įskaitymą, ieškovė jau buvo įspėta dėl galimo bankroto bylos iškėlimo. Ginčijami skolų įskaitymai prieštarauja ieškovo veiklos tikslui gauti pelną, nes atlikus įskaitymus, sumažėjo ieškovės galimybė atsiskaityti su ieškovės kreditoriais. Dėl to ieškovė prašė teismo įskaitymus pripažinti negaliojančiais pagal actio Pauliana reglamentuojančias teisės normas. Ieškovė ieškinyje nurodė ir tai, kad atsakovės atlikti įskaitymai neatitiko įstatymo reikalavimų, kuriems esant galimas prievolių pasibaigimas įskaitymu. 3. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovo 2015-08-17 atliktus vienašalius priešpriešinių mokėtinų sumų įskaitymus pagal 2015-06-30 tarpusavio skolų suderinimo aktą, 2015-07-31 tarpusavio skolų suderinimo aktą bei pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus atliekant įskaitymus pagal 2015-08-31, 2015-09-30 ieškovės išrašytas sąskaitas-faktūras; ieškovei iš atsakovės priteisti: 20 744,31 Eur skolą, 1001,95 Eur palūkanų, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

8II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė. 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-29 sprendimu ieškovės ieškinys atmestas. Teismas sprendime konstatavo, jog prievolės gali pasibaigti įskaitymu ir tai numatyta LR CK 6. 130 str. Atsakovė, gavusi ieškovės pranešimus apie neapmokėtas sąskaitas-faktūras, pranešė ieškovei apie priešpriešinių ir vienarūšių reikalavimų įskaitymą iš atsakovės sumokėtų avansinių įmokų. Teismas atsižvelgė į tai, jog šalys nuo distribucijos sutarties sudarymo pradžios atlikdavo įskaitymus ir ieškovė su šiuo prievolių pasibaigimo būdu sutiko. Atsakovės valia atlikti įskaitymus buvo pareikšta skolų suderinimo aktais, ieškovė iki bankroto bylos iškėlimo su šia atsiskaitymų tvarka sutiko, todėl atsakovė neturėjo pagrindo apmokėti ieškovės nurodytas sąskaitas-faktūras. Teismas konstatavo ir tai, jog įskaitymų atlikimo metu ieškovei nebuvo iškelta bankroto byla, todėl įskaitymais nebuvo pažeisti ieškovės kreditorių teisėti interesai.

9III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai. 5. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Klatera“ nurodė, kad atsakovė negalėjo atlikti įskaitymus iš atsakovės sumokėtų avansinių įmokų, nes avansinės įmokos buvo sumokėtos anksčiau nei atsirado atsakovės skolos ieškovei. Teismas neįvertino aplinkybės, jog 2015-09-01 teismo sprendimu atsakovei iš ieškovės buvo priteista skola. Tuo patvirtinama, jog įskaitymų šalys neatliko. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovės vadovu iki bankroto bylos iškėlimo buvęs Ž. B. į ieškovės debitorių sąrašą 2015-09-30 įtraukė atsakovę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovės atlikti įskaitymai neatitiko įstatyme nustatytų reikalavimų, teismas nepagrįstai vadovavosi distribucijos sutarties 7.6.p. nuostatomis. Teismas neįvertino aplinkybės, jog apie įskaitymą ieškovei nebuvo pranešta. Sumokėdama darbo užmokestį ieškovės darbuotojams atsakovė patvirtino, jog atsakovei yra žinoma apie ieškovės nemokumą ir įskaitymai tarp šalių nebuvo galimi. Įskaitymo atlikimo metu ieškovė neturėjo kito turto, aukštesnės eilės kreditorių reikalavimai nebuvo įvykdyti, ieškovė negavo lėšų atsiskaityti su ieškovės kreditoriais. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė 2015-08-03 buvo įspėta dėl bankroto bylos iškėlimo ir 2015-08-17 įskaitymai nebuvo galimi. Teismas netinkamai aiškino distribucijos sutarties 7.6 p. nuostatas, nes distribucijos sutartyje numatyta ne įskaitymų, bet atsiskaitymo pateikiant sąskaitas-faktūras tvarka. Ginčijami įskaitymai pažeidė teisės normas, reglamentuojančias kreditorių teisių gynimą, actio Pauliana, nes atsakovė įgijo pirmenybę prieš kitus ieškovės kreditorius. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ginčijamais įskaitymais nesilaikyta

10LR CK 6.930-1 str. nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos. Atsakovė, atlikdama įskaitymus, žinojo apie ieškovės nemokumą ir atsakovė buvo nesąžininga. Atsakovė, nutraukdama su ieškove distribucijos sutartį, patvirtino, jog jai yra žinoma apie ieškovės nemokumą. Teismas nepagrįstai vadovavosi LR CK 6.140 str. nuostatomis, nes actio Pauliana normos yra specialios ir turėjo būti taikomos sprendžiant šalių ginčą. 6.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB ,,Inter cars Lietuva” nurodė, jog teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes atliekant įskaitymus. Šalių teisėtų interesų nepažeidė susiklosčiusi verslo praktika, nes įskaitymais buvo padengiamos tarpusavio skolos. Nepagrįsta ieškovės nuostata, kad avansinėmis įmokomis negalėjo būti padengiami būsimi ieškovės reikalavimai, nes tokios atsiskaitymų tvarkos šalys laikėsi sutarties vykdymo metu. Ieškovė skunde nepagrįstai nurodo apie kreditorių teisių pažeidimą, nes atsakovė mokėjo ieškovei avansines įmokas ir atsakovė teisėtai įskaitė ieškovės skolas, kurios atsirado sutarties vykdymo laikotarpiu. Atsakovė atsiliepime nurodė ir tai, jog ieškinio pareiškimas dokumentinio proceso tvarka nepatvirtina ieškovės reikalavimų, nes atsakovė kreipėsi į teismą dėl tos skolos dalies, kuri nebuvo padengta atlikus įskaitymus.

11IV. Apeliacinis skundas atmestinas. 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. 8. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Klatera“ nurodė, kad atsakovė negalėjo atlikti įskaitymus iš atsakovės sumokėtų avansinių įmokų, nes avansinės įmokos buvo sumokėtos anksčiau nei atsirado atsakovės skolos ieškovei. Ieškovė nurodo, atsakovės atlikti įskaitymai negali būti pripažinti teisėtais vadovaujantis LR CK 6. 130 str. nuostatomis. Su šiomis ieškovės nuostatomis sutikti negalima. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-561/2005 yra išaiškinta, jog jeigu sutartyje ar įstatyme nėra nustatyta speciali pranešimo forma, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Apie tai, kad šalys, vykdydamos distribucijos sutartį, aktyviai naudosis teise atlikti įskaitymus, nurodyta distribucijos sutarties 7.6 p. Šiame sutarties punkte yra aiškiai išreikšta abiejų sutarties šalių valia, jog iš distributoriaus atlygio bus galima atlikti atsiskaitymus tarp distributoriaus ir tiekėjo. 9. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė buvo suinteresuota tuo, jog ieškovė vykdytų veiklą ir atsakovė mokėjo ieškovei avansines įmokas ieškovės apyvartinėms lėšoms papildyti. Tokią išvadą galima padaryti, nes atsakovė pateikė duomenis apie tai, jog 2015-01-06 atsakovė ieškovei pervedė 14 481 Eur dydžio avansinę įmoką, 2015-02-04 17 000 Eur dydžio avansinę įmoką, 2015-03-05 17 000 Eur dydžio avansinę įmoką. Byloje nebuvo pateikta nė viena ieškovės pateikta ir atsakovės pavedimu apmokėta sąskaita-faktūra, nes atsakovės avansinės įmokos viršydavo ieškovės paslaugų vertę ir ieškovei nebuvo pagrindo sumokėti lėšas ieškovei. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad šalys reguliariai pasirašydavo tarpusavio skolų suderinimo aktus, kuriais šalys atlikdavo įskaitymus ir užfiksuodavo tarpusavio įsipareigojimus po įskaitymo. Akivaizdu, kad avansinėmis įmokomis buvo sumokama už ieškovės paslaugas vykdant distribucijos sutartį. Tai patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, jog atsakovė kreditavo nuosavomis lėšomis ieškovės veiklą, o avansinėmis lėšomis buvo sumokama už būsimas ieškovės paslaugas. Dėl to galima sutikti su pirmosios instancijos teismo nuostata, jog skolų suderinimo aktais šalys atlikdavo įskaitymus ir šie aktai šalių teisėtų interesų bei įstatymo reikalavimų nepažeidė. 10. Ieškovė skunde nurodė ir tai, jog įskaitymai nebuvo atlikti, nes apie įskaitymą ieškovei nebuvo tinkamai pranešta, atsakovės pateikti skolų suderinimo aktai yra ieškovės nepasirašyti, nėra aiškūs įskaitomi reikalavimai. Šios ieškovės skundo nuostatos nėra pagrįstos. Bylos medžiaga patvirtina, jog šalys nuolat pasirašydavo skolų suderinimo aktus ir tuo atlikdavo skolų įskaitymus. Byloje yra pateiktas 2015-05-31 skolų suderinimo aktas, pagal kurį abi šalys patvirtino parašais, jog ieškovė yra skolinga atsakovei 44 419 Eur. Tarp šalių nėra ginčo, kad nuo 2015-07-07 distribucijos sutartis tarp šalių buvo nutraukta. Apklaustas liudytoju apeliacinės instancijos teismo posėdyje Ž. B. parodė, kad nutraukus distribucijos sutartį, jis buvo kviečiamas dalyvauti atliekant turto inventorizaciją bei jam buvo siūloma pasirašyti skolų suderinimo aktus. Liudytojas Ž. B. patvirtino ir tai, kad distribucijos sutarties nutraukimas jam buvo netikėtas, tarp šalių santykiai tapo konfliktiški. Kad buvęs ieškovės vadovas Ž. B. be svarbios priežasties atsisakė pasirašyti skolų suderinimo aktus, teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja J. A. Byloje yra pateiktas elektroninio laiško nuorašas, kuriame nurodyta, jog atsakovė siuntė ieškovei pasirašyti skolų suderinimo aktus atskiriems laikotarpiams, tai yra 2015-06-30 ir 2015-07-31. Paskutinis skolų suderinimo aktas atsakovės pasirašytas 2015-09-30. Šios bylos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė, gavusi ieškovės surašytas sąskaitas-faktūras, atlikdavo įskaitymus ir apie tai pranešdavo ieškovei. Skolų suderinimo aktuose yra aiškiai nurodytos įskaitomų skolų sumos ir ieškovė šių aktų duomenų nepaneigė. Taigi skolų suderinimo aktų pateikimas atitiko tarp šalių susiklosčiusią praktiką dėl įskaitymų atlikimo ir atsakovė, atlikdama įskaitymus, nei ieškovės teisių, nei įstatymo reikalavimų nepažeidė. 11. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog atsakovė buvo įtraukta ieškovės debitorių sąrašą ir tai paneigia prievolių pasibaigimą įskaitymu. Su šia ieškovės nuostata sutikti negalima. LR CK 6. 193 str. nustatyta, jog aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo ieškovė atsakovei pateikė apmokėti 5 sąskaitas-faktūras. Visos šios sąskaitos buvo padengtos iš atsakovės atliktų avansinių įmokų. Tai patvirtina, jog ieškovei trūko apyvartinių lėšų, atsakovė nuolat kreditavo ieškovę ir prievolių pasibaigimas įskaitymu atitiko abiejų šalių valią. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, jog nutraukus distribucijos sutartį, ieškovės ankstesnis vadovas Ž. B. atsisakė pasirašyti skolų suderinimo aktus. Be to, Ž. B. surašė bei pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas-faktūras už ieškovės suteiktas paslaugas, atsakovė buvo įtraukta į ieškovės debitorių sąrašą, nors ieškovės vadovui Ž. B. buvo žinoma apie gautas iš atsakovės avansines įmokas ir tai, jog ieškovės skolos yra didesnės nei atsakovės įsipareigojimai ieškovei. Šios bylos aplinkybės patvirtina, jog ankstesnis ieškovės vadovas Ž. B. pakeitė tarp šalių susiklosčiusią atsiskaitymų tvarką ne gindamas ieškovės teisėtus interesus, bet dėl atsakovės veiksmų nutraukiant distribucijos sutartį. Tuo būdu atsakovės įtraukimas į debitorių sąrašą patvirtina ne ieškovės reikalavimų pagrįstumą, bet nesąžiningą buvusio ieškovės vadovo Ž. B. elgesį siekiant nulemti neigiamas pasekmes atsakovei dėl distribucijos sutarties nutraukimo. Taigi atsakovės įtraukimas į ieškovės debitorių sąrašą ieškovės reikalavimų nepatvirtina. 12. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neįvertino bylos aplinkybių, jog atsakovė, sumokėdama darbo užmokestį ieškovės darbuotojams, pripažino ieškovės nemokumą ir įskaitymai tarp šalių nebuvo galimi. Įskaitymo atlikimo metu ieškovė neturėjo kito turto, aukštesnės eilės kreditorių reikalavimai nebuvo įvykdyti. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė

122015-08-03 buvo įspėta dėl bankroto bylos iškėlimo. Su šiomis ieškovės nuostatomis sutikti negalima. Bylos medžiaga patvirtina tai, jog tarp šalių distribucijos sutartis buvo sudaryta

132014-05-30. Pagal bylos medžiagą nuo 2014 metų rugpjūčio iki 2015 metų balandžio mėnesio atsakovė ieškovei pervesdavo avansines įmokas ieškovės apyvartinėms lėšoms papildyti. Tai įrodo, jog atsakovė buvo suinteresuota, kad ieškovė vykdytų veiklą, turėtų apyvartinių lėšų ir ieškovės veikla būtų tęsiama. Aplinkybė, jog atsakovė sumokėjo darbo užmokesčio skolą ieškovės darbuotojams, patvirtina atsakovės ketinimą išsaugoti ieškovės veiklą, leisti ieškovei uždirbti pinigines lėšas ir atsiskaityti su ieškovės kreditoriais. Taigi bylos aplinkybės, kad atsakovei buvo žinoma apie ieškovės sunkią turtinę padėtį ir atsakovė sutiko padengti dalį ieškovės skolų, neįrodo neteisėtų atsakovės veiksmų. Atsakovė, įsitikinusi, jog ieškovė negalės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, 2015-07-07 nutraukė distribucijos sutartį. Tarp šalių nėra ginčo, jog iš distribucijos sutarties atsiradusi ieškovės skola atsakovei yra nesumokėta. Šios bylos aplinkybės patvirtina, jog atsakovei nebuvo žinoma apie atsakovės nemokumą, atsakovė nuolat skyrė lėšas ieškovės apyvartinių lėšų trūkumui papildyti ir siekė, kad ieškovė tęstų veiklą. Taigi bylos aplinkybės patvirtina atsakovės suinteresuotumą atsakovės veikla ir įskaitymais atsakovė siekė nustatyti neįvykdytus šalių tarpusavio įsipareigojimus, bet teisėtų ieškovės interesų atsakovė nepažeidė. 13. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka dėl skolos priteisimo iš ieškovės ir tai patvirtina, jog įskaitymų atsakovė neatliko. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Bylos medžiaga patvirtina, jog 2015-08-28 atsakovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl 24 586 Eur skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka. 2015-09-01 preliminariuoju sprendimu atsakovės ieškinys buvo patenkintas. Atsižvelgtina į tai, kad atsakovė ieškinyje nurodė aplinkybes, jog ieškovei buvo suteiktas 17 000 Eur avansas ir 8 048 Eur avanso ieškovė negrąžino. Šios bylos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir dėl priteisimo negrąžintos avanso dalies bei skolos už sumokėtą darbo užmokestį ieškovės darbuotojams atsakovė kreipėsi į teismą. Taigi atsakovė savo pažeistus interesus gynė teisėtais būdais, tai yra atsakovė atliko įskaitymus ir dėl nepadengtos skolos priteisimo kreipėsi į teismą. Atsakovės kreipimąsis dokumentinio proceso tvarka patvirtina, jog atsakovei nebuvo žinoma apie ieškovės nemokumą, atsakovė ieškovei neinicijavo bankroto bylos. Dėl to galima padaryti išvadą, jog aplinkybės dėl skolos prisiteisimo iš ieškovės dokumentinio proceso tvarka ieškovės reikalavimų nepatvirtina. 13. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ginčijami įskaitymai pažeidė teisės normas, reglamentuojančias kreditorių teisių gynimą, actio Pauliana, nes atsakovė įgijo pirmenybę prieš kitus ieškovės kreditorius. Su šia apeliacinio skundo nuostata sutikti taip pat negalima. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė 2016-07-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi įtraukta į ieškovės kreditorių sąrašą su 18 676 Eur dydžio kreditiniu reikalavimu. Tai patvirtina, jog ginčijamais įskaitymais nebuvo padengta ieškovės skola atsakovei, atsakovė yra ieškovės kreditorė bankroto byloje. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad įskaitymai buvo atlikti iki bankroto bylos iškėlimo. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, jog įskaitymai atitiko tarp šalių susiklosčiusią verslo praktiką. Būtina įvertinti ir tai, kad dėl atliktų įskaitymų atsakovė neįgijo pirmenybės teisės prieš kitus kreditorius, atsakovė nepasinaudojo ieškovės nemokumu ir ieškovės kitų kreditorių teisių nepažeidė. Nors ieškovė ieškinyje nurodo aplinkybes, jog atsakovė buvo nesąžininga atlikdama įskaitymus, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina bylos medžiaga. Byloje pateikti įrodymai leidžia padaryti išvadas, jog atsakovė nuolat kreditavo ieškovę, buvo suinteresuota ieškovės veikla ir atsakovė nutraukė distribucijos sutartį, įsitikinusi ieškovės negalėjimu įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, jog atsakovė iš distribucijos sutarties patyrė nuostolių. Taigi byloje nėra įrodytas atsakovės nesąžiningumas ir tai pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas. 14. Ieškovė skunde nurodė ir tai, jog ginčijamais įskaitymais buvo pažeista LR CK 6.930-1 str. nustatyta atsiskaitymo su ieškovės kreditoriais tvarka. Su šia apeliacinio skundo nuostata sutikti taip pat negalima. Bylos medžiaga patvirtina tai, jog ieškovė savo reikalavimus grindžia 2015-07-31, 2015-08-31, 2015-09-30 pasirašytomis sąskaitomis-faktūromis. Akivaizdu tai, kad šiose sąskaitose-faktūrose nėra nurodytas laikotarpis, per kurį atsakovei buvo suteiktos ieškovės paslaugos. Bylos medžiaga patvirtina, jog nuo 2015-07-07 distribucijos sutartis buvo nutraukta ir ieškovei atsakovė pateikė pasirašyti skolų suderinimo aktus bei įskaitė ieškovės nesumokėtas skolas atsakovei. Taigi tarp šalių nevyko atsiskaitymai grynaisiais ar negrynaisiais pinigais. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, jog atsakovė ieškovei už ieškovės teikiamas paslaugas buvo apmokėjusi avansinėmis įmokomis. Dėl to galima padaryti išvadą, jog ginčijamais įskaitymais LR CK 6.930-1 str. nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka nebuvo pažeista. 15. Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai vadovavosi LR CK 6.140 str. nuostatomis. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. LR CK 6. 140 str. numato kreditoriaus teisę įskaityti savo reikalavimus nemokiam skolininkui, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Akivaizdu tai, kad įskaitymus atsakovė atliko iki bankroto bylos iškėlimo ir LR bankroto įstatymo nuostatų atsakovė nepažeidė. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad atsakovė įskaitymus atliko siekdama iš dalies sumažinti ieškovės įsipareigojimus atsakovei, įskaitymai buvo atlikti įvertinus ieškovei sumokėtų avansinių įmokų dydį, atsakovė įskaitymo atlikimo metu elgėsi sąžiningai, todėl nebuvo pažeistos LR CK 6. 66 str. nuostatos. Dėl nurodytų aplinkybių galima padaryti išvadą, jog teismas turėjo teisę vadovautis LR CK 6. 140 str. nuostatomis atmesdamas ieškovės ieškinį. 16. Nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą ir nėra pagrindo sprendimą panaikinti įvertinus apeliacinio skundo motyvus, teismo sprendimas paliekamas galioti (LR CPK 324 str. 1 d. 1 p.). 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus galioti nepakeistą, iš ieškovės atsakovei priteisiamos atsakovės atstovavimo išlaidos 1 355,20 Eur (LR CPK 98 str.).

14Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

152016 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą.

16Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Klatera“ bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei “Inter Cars Lietuva” 1 355,20 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Proceso dalyviai