Byla I-282-764/2017
Dėl sprendimų panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Linui Povilaičiui ir advokatui Rolandui Mištautui, atsakovės atstovui Igoriui Janavičiui, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės UAB ,,Trukmė“ atstovams Audriui Grigoniui ir advokatei Aušrai Ragelienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,KPK“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Trukmė“ dėl sprendimų panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėja UAB ,,KPK“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2015-08-07 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-531; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2015-11-09 sprendimą Nr. 69-136; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – Komisija) 2016-02-15 sprendimą Nr. S-35(7-296/2015).

5Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, kad ginčijamais sprendimais pareiškėjai nepagrįstai apskaičiuota mokestinė prievolė – 594 010,34 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), 105 930,04 Eur PVM delspinigiai, 178 203 Eur PVM bauda, 8 245 Eur sumažintas pelno mokestis ir nuspręsta negrąžinti 6 341,29 PVM skirtumo likučio. Mokestinis ginčas vyksta dėl Bendrovės teisės laikotarpiu nuo 2011 metų balandžio mėnesio iki 2014 metų vasario mėnesio į PVM atskaitą įtraukti 587 887,80 Eur (2 029 859 Lt) pirkimo PVM pagal UAB ,,Trukmė“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, taip pat dėl teisės į 2011–2013 metų mokesčio bazę įtraukti 1 889 425,40 Eur

6(6 523 808 Lt) įformintų ūkinių operacijų (OSB plokščių pardavimo Latvijos ir Lenkijos įmonėms) pardavimo pajamas, o į leidžiamus atskaitymus įtraukti 1 780 335,96 Eur (6 417 144 Lt) sąnaudas pagal UAB ,,Trukmė“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Pareiškėjos nuomone, Bendrovė nepagrįstai pripažinta pažeidusi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 3, 58 ir 64 str. nuostatas, kadangi prekės (OSB ir medžio drožlių plokštės) buvo tiekiamos UAB ,,Trukmė“ už atlygį, prekių tiekimas vyko šalies teritorijoje, įsigytos prekės buvo naudojamos PVM apmokestinamoje ekonominėje veikloje, t. y buvo parduotos Latvijos ir Lenkijos įmonėms. Taip pat Bendrovė nepažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. ir 13 str. 1 d., kadangi ūkinės operacijos įvyko apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis. Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 11 str. 4 d. nuostatos taip pat nebuvo pažeistos, kadangi jos patirtos išlaidos buvo pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais. Ginčijami sprendimai yra grindžiami ne objektyviais duomenimis, o prielaidomis, centrinis mokesčių administratorius ir Komisija visiškai nevertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių, o formaliai rėmėsi Kauno AVMI argumentais. Pareiškėjos nuomone, ji įgijo teisę į ginčo PVM atskaitą, kadangi įvykusios ūkinės operacijos atitiko visus Direktyvoje Nr. 2003/112 įtvirtintus reikalavimus, t. y. UAB ,,Trukmė“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos įvyko, prekėmis Bendrovė disponavo kaip savininkė, deklaravo ir sumokėjo pardavimo PVM. Ginčo laikotarpiu Bendrovė penkioms Lenkijos ir 11 Latvijos įmonių pardavė ginčo prekių už

72 867 963,81 Eur (9 902 505,46 Lt), taikė 0 procentų PVM tarifą ir įgijo teisę į 587 887,80 Eur

8(2 029 859 Lt) PVM atskaitą. Sukčiavimo faktą mokesčių administratorius nepagrįstai grindžia tuo, kad Bendrovės direktorius Linas Povilaitis anksčiau dirbo bendrovėje UAB ,,Trukmė“. Tarp įmonių yra sudaryta neterminuota sutartis dėl žaliavų Bendrovei tiekimo, tarp jų vykdomi įprastiniai verslo sandoriai, UAB ,,Trukmė“ už importuotas prekes yra sumokėjusi visus privalomus mokesčius, pardavimai įforminti juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais, pardavimo PVM deklaruotas, realizavimo pajamos apskaitytos. Bendrovė neneigia fakto, kad ginčo prekės nebuvo atgabentos į Lietuvą, tokia situacija susiklostė dėl to, kad UAB ,,Trukmė“ neturėjo teisės Latvijoje įsigytų plokščių ten ir parduoti, todėl sudarė sutartį su Bendrove, kuriai toks apribojimas nebuvo taikomas. Disponavimui pagal PVMĮ konstatuoti pakanka fakto, kad Bendrovė tapo įsigytų prekių savininke, t. y. ji neprivalėjo tų prekių valdyti fiziškai – iškrauti, perkrauti, sverti ir pan. Tvirtindamas, kad pirkimo ir pardavimo operacijos realiai nebuvo vykdomos, mokesčių administratorius nepagrįstai nevertina atliktų piniginių operacijų, ginčo prekių gabenimo fakto ir turimų tai patvirtinančių dokumentų. Inspekcija nenustatė, kad UAB ,,Trukmė“ už Bendrovei parduotas prekes nesumokėjo PVM. Paneigdamas Bendrovės teisę į PVM atskaitą, mokesčių administratorius nepagrįstai teigia, kad ji elgėsi nesąžiningai ir žinojo, kad yra įtraukta į sukčiavimo grandinę, t. y. žinojo, kad prekės nebus atgabentos į Lietuvą, jomis realiai nedisponavo, nesidomėjo plokščių pirkėjais ir jų teise verstis tokia veikla. Pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti, kad Lenkijos ir Latvijos įmonės nepateiks deklaracijų, be to, mokesčių administratorius netyrė deklaracijų nepateikimo priežasčių. Tiekiant ginčo prekes Latvijos ir Lenkijos įmonės buvo PVM mokėtojos, atsiskaitymai vykdavo laiku, todėl Bendrovė negali būti atsakinga už tai, kad vėliau šios įmonės iš PVM mokėtojų buvo išregistruotos. Inspekcijos nurodyti CMR važtaraščių trūkumai yra formalūs ir nepaneigia prekių išvežimo iš Lietuvos į Lenkiją fakto. Inspekcija nepagrįstai konstatavo, kad į Bendrovės buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos prekės, kuriomis ji realiai nedisponavo, nes nebuvo įrodyta, kad CMR važtaraščiai buvo suklastoti, o Bendrovė buvo nesąžininga. Pareiškėjos nuomone, Bendrovės turimų CMR važtaraščių turinys atitinka Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos reikalavimus ir patvirtintą prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos faktą. Be to, šiuo atveju mokesčių administratorius turėjo vadovautis MAĮ 10 str. įtvirtintu turinio viršenybės prieš formą principu.

9Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.

10Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 115–128) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11Atsiliepime pažymėjo, kad Bendrovės teisė laikotarpiu nuo 2011 metų balandžio mėnesio iki 2014 metų vasario mėnesio į PVM atskaitą įtraukti 587 887,80 Eur (2 029 859 Lt) pirkimo PVM pagal UAB ,,Trukmė“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, taip pat į 2011–2013 metų mokesčio bazę įtraukti 1 889 425,40 Eur (6 523 808 Lt) įformintų ūkinių operacijų (OSB plokščių pardavimo Latvijos ir Lenkijos įmonėms) pardavimo pajamas, o į leidžiamus atskaitymus įtraukti

121 780 335,96 Eur (6 417 144 Lt) sąnaudas pagal UAB ,,Trukmė“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras buvo paneigta remiantis mokesčių administratoriaus atlikto patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei vadovaujantis PVMĮ, Pelno mokesčio įstatymo, Direktyvos Nr. 2006/112 nuostatomis bei Europos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-10–31 Bendrovė į buhalterinę apskaitą pagal UAB „Trukmė“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras įtraukė prekių (OSB ir medžio drožlių plokščių) įsigijimus už 3 387 354,85 Eur (11 695 858,82 Lt), apmokestinamoji vertė – 2 799 466,81 Eur (9 665 999,00 Lt), PVM – 587 888,04 Eur (2 029 859,82 Lt) ir jų pardavimą įformino penkiems Lenkijos mokėtojams ir vienuolikai Latvijos mokėtojų, iš viso už

132 867 963,81 Eur (9 902 505,46 Lt). Sandorius šioms įmonėms Bendrovė įtraukė į apskaitą kaip tiekimus į Europos Sąjungos šalis, todėl, vadovaudamasi PVMĮ 49 str. 1 d., juos apmokestino 0 procentų PVM tarifu. Įvertinus informaciją, gautą iš Lenkijos ir Latvijos mokesčių administratorių, atrankos būdu patikrinus Bendrovės pateiktus CMR važtaraščius bei surinkus informaciją iš Lietuvos vežėjų – dėl Bendrovės pirkimo sandorių su UAB „Trukmė“ ir pardavimo sandorių su Latvijos įmonėmis SIA „Dante Alighieri“, SIA „Eleco“, SIA „EKOPRIM“, SIA „DILIMA“, SIA „HUREY“, SIA „Sugar Resources“, SIA „LILELLE“, SIA „ERLASM“, SIA „MEGATECH“, SIA „UNIVEX“, SIA „VINKOL“, su Lenkijos mokesčių mokėtojais A. D., S. K., MKM Global Sp.z.o.o., ATD Global Trade Sp.z.o.o., J. C., buvo konstatuota, kad Bendrovė žinojo, jog dalyvauja sandoriuose, kurių vienintelis tikslas yra sukčiauti PVM sistemoje. Bendrovė nevykdė ginčo prekių tiekimų, nes faktiškai nedisponavo prekėmis kaip savininkas, tačiau OSB plokščių įsigijimą iš UAB „Trukmė“ įtraukė į apskaitą ir deklaravo 587 887,80 Eur

14(2 029 859 Lt) pirkimo PVM, taip padidindama iš biudžeto grąžintiną PVM sumą. Bendrovės sukčiavimą PVM srityje patvirtina tai, kad ūkinės operacijos buvo sudarytos žinant sudaromų sandorių sąlygas ir pačiai Bendrovei dalyvaujant šiuose sandoriuose, nes, priešingai, nei nurodyta įmonių paaiškinimuose, OSB plokščių tiekimą organizavo ne Bendrovės vadovas Linas Povilaitis, o UAB „Trukmė“ vadybininkas, pateikdamas el. paštu transporto paslaugų užsakymus, kuriuose buvo nurodytos OSB plokščių tiekimo ir transporto paslaugų apmokėjimo sąlygos bei įvardijami krovinio gabenimo adresai. Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad Bendrovės vadovo pateiktuose užsakymuose prekes nurodoma nugabenti iš vienos Latvijos įmonės tiesiogiai į kitą Latvijos įmonę. Visais atvejais Bendrovė žinojo, kad prekės nebus atgabentos į Lietuvą, todėl realiai ginčo prekėmis ji nedisponavo, jų neperkrovė, nesvėrė, tačiau įtraukė pirkimo PVM sąskaitas faktūras į buhalterinę apskaitą ir atskaitė pirkimo PVM. Bendrovė OSB plokščių tiekimui išrašė PVM sąskaitas faktūras ir pateikė CMR važtaraščius, kuriuose nurodyti duomenys neatitinka faktinių prekių gabenimo aplinkybių. Bendrovė su UAB „Trukmė“ bendradarbiauja nuo 2004 m., kai Bendrovės vadovu buvo paskirtas Linas Povilaitis, kuris laikotarpiu nuo 1998-07-01 iki 2001-10-01 dirbo UAB „Trukmė“. UAB „Trukmė“ yra vienintelis Bendrovės didmeninis OSB plokščių tiekėjas visu veiklos vykdymo laikotarpiu ir pirkėjas, vykdant sandorius ne tik su ES, trečiomis šalimis, bet ir Lietuvoje. Šių bendrovių verslo ryšiai patvirtina, kad pareiškėja turėjo galimybę žinoti OSB plokščių pirkimo / pardavimo sandorių aplinkybes su ES įmonėmis. Be to, OSB plokščių tiekimo sandoriai tęstinį laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2013-06-30 buvo vykdomi nuostolingai: prekių pardavimo pajamos išrašytose sąskaitose nuo vieno krovinio tiekimo už 12 537,52 Lt sudarė tik 0,63 Lt ar nuo

1515 878,02 Lt – 3,48 Lt, per visą laikotarpį Bendrovė įformino 152 medienos plokščių pardavimo ir krovinių gabenimo sandorius, iš kurių kiekvieno pelnas buvo 152 Lt, nors transporto paslaugos kainavo 150–180 Lt. Bendrovė tinkamai netikrino verslo partnerių patikimumo, nes apsiribojo pirkėjo PVM kodo galiojimo patikrinimu, tačiau nevertino jų vykdomos ūkinės veiklos realumo bei mokestinių prievolių vykdymo. Bendrovė turėjo realią galimybę žinoti apie Latvijos įmonių išregistravimą iš PVM mokėtojų, nes visoms įmonėms atstovavo tas pats asmuo, kadangi buvo nurodytas tas pats kontaktinis telefono numeris, be to, prekės buvo tiekiamos tais pačiais adresais. Bendrovės išrašytose OSB plokščių pardavimo sąskaitose Lenkijos įmonėms laikotarpiu nuo

162011-04-01 iki 2014-10-31 išgabenimui patvirtinti pateiktuose CMR važtaraščiuose krovinio gavimo vietoje nurodyti gavėjai skiriasi nuo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų pirkėjų, kad prekes priimdavo Bendrovės vadovas, nurodyti negalėjo. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrovė žinojo, kad įsigydama prekes dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, ir kad prekių PVM sąskaitose faktūrose atvaizduojami menami tolesnio tiekimo sandoriai yra susiję su sukčiavimu PVM, todėl elgėsi nesąžiningai ir neįgyja teisės į PVM atskaitą pagal UAB „Trukmė“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Kadangi Bendrovė nevykdė tiekimų Latvijos ir Lenkijos įmonėms, nes faktiškai nedisponavo prekėmis kaip savininkė, kurių įsigijimą įtraukė į apskaitą pagal UAB „Trukmė“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, todėl, pagal Pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 d., mokesčių administratorius turėjo pagrindą sumažinti sąnaudas taip pat OSB plokščių Latvijos ir Lenkijos įmonėms pardavimų pajamas, įtrauktas į leidžiamus atskaitymus. Pagal Bendrovės deklaruotus duomenis 2014-09-01 už laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2014-08-31 nesugretintas

176 341,29 Eur (21 895,21 Lt) PVM permokos likutis, kuris, vadovaujantis MAĮ 87 str. 5 p. ir PVMĮ 91 str. 2 d. 1 p. nuostatomis, ir įvertinus patikrinimo metu padarytus pažeidimus bei už juos papildomai apskaičiuotą PVM sumą Bendrovei negalėjo būti grąžintas. Bendrovei buvo paskirta vidutinė 30 proc. dydžio PVM bauda, nes buvo nustatytos tiek jos atsakomybę sunkinančios (pažeidimo pobūdis, susijęs su dalyvavimu PVM sukčiavime, pažeidimo trukmė bei pažeidimo mastas), tiek lengvinančios aplinkybės (Bendrovė bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi). Pagal MAĮ 139 str. 2 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tai, kad mokesčių mokėtojas nepripažįsta mokesčių įstatymų pažeidimo, yra svarbi aplinkybė skiriant baudą.

18Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Trukmė“ atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l.

20154–158) prašo jį tenkinti.

21Atsiliepime pažymi, kad mokesčių administratoriaus išvados, jog Bendrovė nedisponavo ginčo prekėmis, yra visiškai nepagrįstos. Tikslūs prekių užsakymo duomenys yra nurodyti PVM sąskaitose faktūrose, o prekių priėmimo ir perdavimo momentas užfiksuotas prekių gabenimo dokumentuose, kuriuos pasirašydavo abiejų įmonių atstovai. Tai, kad Bendrovė disponavo ginčo prekėmis, patvirtina važtaraščiai, kuriuose nurodytas prekių transportavimo faktas ir prekių savininkas. Už visas įsigytas prekes Bendrovė su UAB „Trukmė“ atsiskaitė bankiniais pavedimais, todėl įgijo teisę šiomis prekėmis disponuoti. Bendrovė disponavo ginčo prekėmis ir sprendė, kam jas pateikti, taip pat atliko ženklinimo operacijas. Kilęs mokestinis ginčas turi įtakos trečiojo suinteresuoto asmens teisėms, kadangi mokesčių administratorius neneigia, kad UAB „Trukmė“ yra įvykdžiusi savo prievoles ir sumokėjusi pardavimo PVM į biudžetą.

22Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovai sutiko su pareiškėjos skundu, palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjos skundą tenkinti.

23Teismas konstatuoja:

24Ginčas byloje yra keliamas dėl mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimų, kuriais paneigta Bendrovės teisė į PVM atskaitą, taip pat teisė į mokesčio bazę įtraukti įformintų ūkinių operacijų pardavimo pajamas, o į leidžiamus atskaitymus – sąnaudas, teisėtumo ir pagrįstumo.

25Bylos duomenys patvirtina, kad

26Kauno AVMI atliko Bendrovės PVM, gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų, mokesčio už aplinkos teršimą, įmokų į Garantinį fondą, nekilnojamojo turto mokesčio laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-10-31 ir pelno mokesčio patikrinimą laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-10-31 ir surašė 2015-06-18 patikrinimo aktą Nr. FR0680-452, kuriame Bendrovei papildomai apskaičiavo sumokėti į biudžetą 596 001,51 Eur (2 057 874 Lt) PVM ir

272 089,03 Eur (7 213 Lt) pelno mokestį.

28Išnagrinėjusi Bendrovės pateiktas pastabas, Kauno AVMI 2015-08-07 sprendimu

29Nr. (04.7.2)-FR0682-531 pakeitė patikrinimo aktą ir patvirtino apskaičiuotus 594 010,34 Eur

30(2 050 999 Lt) PVM, apskaičiavo 105 930,04 Eur PVM delspinigius bei skyrė 178 203 Eur PVM baudą, taip pat 8 245 Eur (28 468,34 Lt) pelno mokestį ir nusprendė negrąžinti 6 341,29 Eur

31(21 895,21 Lt) PVM skirtumo likučio (b. l. 71–106).

32Nesutikdama su tokiu Kauno AVMI sprendimu, Bendrovė padavė 2015-09-01 skundą Inspekcijai, ši jį išnagrinėjusi 2015-11-09 sprendimu Nr. 69-136 patvirtino Kauno AVMI 2015-08-07 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-531 (b. l. 44–70).

33Pareiškėja su skundu kreipėsi į Komisiją, ši 2016-02-15 sprendimu Nr. S-35(7-296/2015) skundo netenkino ir patvirtino Inspekcijos 2015-11-09 sprendimą Nr. 69-136.

34Su anksčiau nurodytais mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimais pareiškėja nesutinka, prašo teismą juos panaikinti.

35Bylos medžiaga patvirtina, kad, atlikus Bendrovės mokestinį patikrinimą, mokesčių administratorius nustatė, kad laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-10-31 Bendrovė į apskaitą įtraukė prekių (OSB ir medžio drožlių plokščių) įsigijimus pagal UAB „Trukmė“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurių pardavimą įformino penkiems Lenkijos PVM mokėtojams (A. D., S. K., MKM Global sp. z o. o., ATD Global Trade sp. z o. ir J. C.) už 935 693,92 Eur (3 230 764 Lt) ir vienuolikai Latvijos PVM mokėtojų (SIA „Dante Alighieri“, SIA „Eleco“, SIA „EKOPRIM“, SIA „DILIMA“, SIA „HUREY“, SIA „Sugar Resources“, SIA „LILELLE“, SIA „ERLASM“, SIA „MEGATECH“, SIA „UNIVEX“, SIA „VINKOL“) už 1 932 510,43 Eur (6 672 572 Lt), iš viso už 2 868 204,35 Eur (9 903 336 Lt). Sandorius Lenkijos ir Latvijos PVM mokėtojams Bendrovė į apskaitą įtraukė kaip tiekimus į Europos Sąjungos šalis, todėl, vadovaudamasi PVMĮ 49 str. 1 d., juos apmokestino 0 procentų PVM tarifu. Įvertinęs mokestinio patikrinimo metu surinktus duomenis, t. y. mokesčių mokėtojo pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus (UAB ,,Trukmė“ ir Bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, CMR važtaraščius), informaciją, gautą iš Lenkijos ir Latvijos mokesčių administratorių, informaciją, surinktą iš Lietuvos transporto įmonių, teikusių ginčo prekių gabenimo paslaugas, Bendrovės ir UAB ,,Trukmė“ atstovų pateiktą informaciją apie sandorių sudarymo, vykdymo aplinkybes, mokesčių administratorius konstatavo, kad Bendrovė UAB ,,Trukmė“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis OSB ir medžio drožlių plokštėmis faktiškai nedisponavo kaip savininkė, tačiau jų įsigijimą įtraukė į apskaitą ir deklaravo 587 887,80 Eur (2 029 859 Lt) pirkimo PVM, taip nepagrįstai padidindama iš biudžeto grąžintiną PVM sumą. Iš esmės mokesčių administratorius konstatavo, kad Bendrovė buvo dirbtinai įtraukta į sandorių grandinę tam, kad būtų padidinta iš biudžeto grąžintina PVM suma, nors faktiškai PVM objektas nebuvo sukurtas, nes ginčo prekėmis Bendrovė realiai nedisponavo ir nepateikė kitose valstybėse narėse (Lenkijoje ir Latvijoje) registruotiems PVM mokėtojams. Mokesčių administratorius taip pat konstatavo, kad, nedisponuodama ginčo prekėmis, Bendrovė nevykdė tiekimų Latvijos ir Lenkijos įmonėms, todėl, apskaičiuodama pelno mokestį, į 2011–2013 metų mokesčio bazę nepagrįstai įtraukė OSB plokščių Latvijos ir Lenkijos įmonėms pardavimo pajamas – 1 889 425,40 Eur (6 523 808 Lt), o į leidžiamus atskaitymus nepagrįstai įtraukė sąnaudas pagal UAB „Trukmė“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras – 1 780 335,96 Eur (6 417 144 Lt).

36Įvertinęs mokestinio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, mokesčių administratorius konstatavo, kad, įformindama prekių įsigijimą iš UAB „Trukmė“, Bendrovė žinojo, kad dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM, todėl elgėsi nesąžiningai.

37Pažymėtina, kad pareiškėja neginčija mokestinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su mokesčių administratoriaus ir Komisijos atliktu šių faktinių aplinkybių vertinimu.

38Bendrovė ėmėsi visų priemonių, siekdama nustatyti Lenkijos ir Latvijos PVM mokėtojų patikimumą, nes tikrino, ar jie yra registruoti PVM mokėtojais ir ar turi galiojantį PVM mokėtojo kodą. Mokesčių administratoriaus nustatyti CMR važtaraščių trūkumai yra neesminiai ir nepaneigia krovinio išvežimo iš Lietuvos fakto. Bendrovės atžvilgiu turėjo būti taikomas MAĮ 10 str. įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas.

39PVMĮ 3 str. 1 d. nustatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą,

40t. y. veikdamas kaip toks. Pagal PVMĮ 4 str. 1 d. 1 p., prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas.

41Pagal PVMĮ 58 str. 1 d., PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (PVMĮ 64 str. 1 d.).

42Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisė į PVM atskaitą yra bendrosios PVM sistemos, kuri reglamentuojama Europos Sąjungos teisės, inter alia, Direktyvos 2006/112/EB nuostatomis, dalis, todėl bylose dėl teisės į PVM atskaitą ribojimo yra aktuali Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) praktika, susijusi su teise į PVM atskaitą.

43Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-02-05 nutartyje (administracinėje byloje Nr. A602-705/2013) pateikė teismo praktikoje, inter alia, 2004-10-27 nutartyje (administracinė byla Nr. A1-355/2004) suformuluotų taisyklių plėtojimą bei ETT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vartojamų sąvokų suvienodinimą ir nurodė, kad nacionalinės institucijos ir teismai turi teisę apmokestinamajam asmeniui atsisakyti suteikti teisę į PVM atskaitą, jei atsižvelgiant į objektyvius įrodymus nustatoma: 1) kad sandoriai, kuriais grindžiama ši teisė, sudaryti piktnaudžiaujant (2006-02-21 sprendimas byloje Halifax ir kt., 86 p.), arba, 2) paties apmokestinamojo asmens sukčiavimas mokesčių srityje, arba, 3) kad apmokestinamasis asmuo (pirkėjas) žinojo arba turėjo žinoti, jog, įsigydamas prekes, jis dalyvauja sandoryje, susijusiame su tiekėjo ar kito ūkio subjekto, dalyvaujančio šių tiekimų ar paslaugų grandinės pirkimo ar pardavimo sandoryje, atliktu sukčiavimu PVM srityje, net jeigu nagrinėjamas sandoris atitinka objektyvius kriterijus, kuriais grindžiamos apmokestinamojo asmens, veikiančio kaip tokio, atliekamo prekių tiekimo ir ekonominės veiklos sąvokos (2012-12-06 sprendimas byloje Bonik, 38–40 p.; 2006-07-06 sprendimas sujungtose bylose Axel Kittel prieš Belgijos valstybę ir Belgijos valstybė prieš Recolta Recycling SPRL, Nr. C-439/04 ir C-440/04, 56–59 p.; 2012-06-21 sprendimas sujungtose bylose Mahagében ir David, Nr. C-80/11 ir C-142/1145, 46 p.). Piktnaudžiavimas, sukčiavimas ir dalyvavimas sukčiavime PVM srityje yra vienas nuo kito turinio prasme besiskiriantys atvejai, savarankiškai pagrindžiantys teisės į PVM atskaitą ribojimą. Asmens piktnaudžiavimas, sukčiavimas arba dalyvavimas tokiame sukčiavime gali būti konstatuotas tik objektyviai įvertinus realų nagrinėjamų sandorių pobūdį, jų prasmę, turinį ir paskirtį, sudarymo priežastis ir ekonominį kontekstą, teisinius, ekonominius, asmeninius sandoriuose dalyvaujančių subjektų ryšius.

44Nagrinėjamoje byloje Bendrovės teisė į PVM atskaitą yra ribojama įrodinėjant jos nesąžiningumą, t. y. žinojimą ar turėjimą žinoti, kad, įsigydama ginčo paslaugas iš UAB ,,ARCH PRO“, ji dalyvavo sandoryje, susijusiame su PVM sukčiavimu.

45Kaip nurodytoje administracinėje byloje išaiškino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, teisė į PVM atskaitą gali būti ribojama dėl apmokestinamojo asmens sąžiningumo tuomet, kai sandorių tiekimo grandinėje susiduriama su apgaule atliktais teisei priešingais veiksmais, pavyzdžiui, su klaidingų deklaracijų pateikimu, neteisingų sąskaitų faktūrų išrašymu ar realių sandorių atlikimu turint tikslą nesumokėti iš PVM apmokestinamo sandorio gauto PVM. ETT praktikoje (sujungtose bylose Optigen Ltd, Fulcrum Electronics Ltd ir Bond House Systems Ltd (Nr. C-354/03, C-35503 ir C-484/03, 52–54 p.) pripažįstama, kad mokesčio mokėtojo teisė į atskaitą negali priklausyti nuo to, kokiu būdu tiekimų grandinėje veikia kiti subjektai, nes tai prieštarautų Šeštosios direktyvos tikslams. Jeigu mokesčių mokėtojas nežino apie kitų mokesčių mokėtojų vykdomą sukčiavimą PVM, jam negali atsirasti neigiamos pasekmės. Pats faktas, ar mokėtinas mokestis buvo sumokėtas į valstybės biudžetą, neturi įtakos teisei į atskaitą įgyvendinti. Netiesiogiai dėl sąžiningumo koncepcijos ETT pasisakė sujungtose bylose Axel Kittel ir Recolta Recycling (Nr. C-439/04 ir C-440/04), kuriose konstatavo, kad mokesčių mokėtojui, kuris nežino, jog dalyvauja mokesčių sukčiavime, ir kuris elgdamasis rūpestingai negali to žinoti, negali būti ribojama teisė į atskaitą tik todėl, kad paaiškėjo tiekėjo nesąžiningumas. Apmokestinamasis asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad įsigydamas prekių dalyvavo su sukčiavimu PVM srityje susijusiame sandoryje, siekiant taikyti Direktyvą 2006/112/EB, turi būti laikomas sukčiaujant dalyvaujančiu asmeniu, neatsižvelgiant į tai, ar perparduodamas šias prekes arba panaudodamas paslaugas savo apmokestinamiesiems pardavimo sandoriams jis gauna naudos (2012-12-06 sprendimas byloje Bonik, Nr. C-285/11).

46Atsižvelgdama į tai, kad plačiau sukčiavimo sąvokos ETT neapibrėžia, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl galimų sukčiavimo atvejų įvairovės jis gali būti konstatuotas tik kiekvienu konkrečiu atveju, ištyrus ir įvertinus visas nustatytas aplinkybes bei turimus įrodymus. Vien pardavimo PVM nesumokėjimo į biudžetą faktas per se negali būti pagrindas apriboti pirkėjo teisę į PVM atskaitą. Norint paneigti teisę į atskaitą, argumentuojant tuo, kad asmuo, siekiantis pasinaudoti tokia teise, žinojo / turėjo žinoti, jog jis įsigydamas prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, privalu įrodyti, kad prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas sukčiavo PVM, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandoris, iš kurio kylančią teisę į atskaitą siekiama paneigti, yra susijęs su sukčiavimu PVM ir kad asmuo, siekiantis pasinaudoti PVM atskaitos teise, įsigydamas prekes ir paslaugas, žinojo / turėjo žinoti apie tai. Žinodamas arba turėdamas žinoti, kad įsigydamas prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, pirkėjas elgiasi nesąžiningai ir tampa sukčiaujančio pardavėjo bendrininku, o tai nesuderinama tiek su Lietuvos, tiek su Europos Sąjungos teise, todėl tokio asmens teisė į atskaitą gali būti paneigta. Vadinasi, nesąžiningumas teisės į PVM atskaitą ribojimo kontekste turi būti suvokiamas kaip pirkėjo žinojimas / turėjimas žinoti, kad jis dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje.

47Pareiškėja teigia, kad mokesčių administratorius neįvykdė jam MAĮ 67 str. nustatytos pareigos ir neįrodė, kad pareiškėja buvo nesąžininga, nes dalyvavo sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM. Mokesčių administratorius nepaneigė, kad Bendrovės kontrahentas, t. y. UAB ,,Trukmė“, pardavė jai ginčo prekes ir sumokėjo į biudžetą pardavimo PVM, t. y. jokia žala biudžetui nebuvo padaryta. Be to, pareiškėjos nuomone, argumentai, kad ji nedisponavo ginčo prekėmis kaip savininkė, yra visiškai nepagrįsti, nes disponavimas siejamas ne su faktiniu prekių turėjimu. Buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina, kad Bendrovė įsigijo prekes iš UAB ,,Trukmė“, už jas sumokėjo, todėl nuo to momento tapo jų savininke ir galėjo jomis disponuoti.

48Kita vertus, nagrinėjamoje byloje Bendrovės nesąžiningumas konstatuotas ne dėl to, kad ji žinojo / turėjo žinoti, kad UAB ,,Trukmė“ sukčiauja PVM, nes nesumokės jo į biudžetą, o dėl to, kad į tiekimo sandorių grandinę ji buvo įtraukta dirbtinai, siekiant sukurti grąžintiną PVM, nors ūkinės operacijos tarp UAB ,,Trukmė“ ir Bendrovės, o vėliau tarp Bendrovės ir Lenkijos bei Latvijos PVM mokėtojų realiai neįvyko, tik buvo atvaizduotos jų apskaitoje, t. y. Bendrovė nedisponavo ginčo prekėmis, todėl nebuvo sukurtas PVM objektas.

49Teismo nuomone, byloje yra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Bendrovės ir jos tiekėjo apskaitoje užfiksuotos ūkinės operacijos realiai neįvyko ir Bendrovė realiai neįgijo teisės jomis disponuoti, nes ginčo prekės į Lietuvos Respubliką nebuvo atvežtos. Bylos duomenys patvirtina, UAB ,,Trukmė“ įsigydavo OSB plokštes iš Latvijos įmonės SIA ,,Bolderaja“, įformindavo jų pardavimą Bendrovei, kuri vėliau įformindavo tų pačių prekių pardavimą kitoms Latvijos ir Lenkijos įmonėms, apmokestindama jį 0 procentų PVM. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad realiai ginčo prekės į Lietuvos Respubliką nebuvo atvežtos, nes būdavo pervežamos maršrutu Latvija–Latvija, Latvija–Lietuva. Mokestinio patikrinimo metu taip pat nustatyta ir šių aplinkybių pareiškėja nenuginčijo, kad, siekiant įforminti ginčo prekių atvežimą į Lietuvos Respubliką, transportavimo paslaugas teikiančioms įmonėms būdavo nurodoma dirbtinai įforminti prekių gabenimą dviem maršrutais, t. y. Latvija–Lietuva ir Lietuva–Latvija, sąskaitas už paslaugas pirmu atveju pateikiant UAB ,,Trukmė“, o antru atveju Bendrovei. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad CMR važtaraščiuose nurodyti duomenys neatitinka realių prekių gabenimo aplinkybių, kadangi prekių gabenimas į skirtingus paskirties punktus, esančius Lietuvoje ir Latvijoje, buvo vykdomas iš esmės tuo pačiu metu tais pačiais automobiliais ir tų pačių vairuotojų. Be to, transporto paslaugas teikusios įmonės patvirtino faktą, kad realiai ginčo prekės buvo gabenamos maršrutais Latvija–Latvija, Latvija–Lenkija. Šias išvadas pagrindžiančios aplinkybės yra išsamiai išdėstytos mokesčių administratoriaus sprendimuose, pareiškėjos nėra ginčijamos, todėl teismas nemato pagrindo jas perrašinėti.

50Teismas taip pat pažymi, kad faktą, jog pareiškėja ginčo prekėmis nedisponavo kaip savininkė, patvirtinta ir tai, kad nurodymus pervežti ginčo prekes Latvijos ar Lenkijos įmonėms dažniausiai duodavo ne Bendrovės, o UAB ,,Trukmė“ darbuotojai. Be to, per mokestinį patikrinimą Bendrovės vadovas negalėjo aiškiai nurodyti, kaip iš Latvijos ir Lenkijos įmonių buvo gaunami užsakymai, kas juos pateikdavo, kas priimdavo pervežamas OSB plokštes, kur jos buvo pristatomos ir kt. Bendrovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jos ir Latvijos bei Lenkijos PVM mokėtojų bendradarbiavimą ar verslo santykių plėtojimą.

51Pareiškėja taip pat teigia, kad ji kontaktavo su pirkėjais telefonu ir elektroniniu būdu ir ėmėsi visų priemonių, siekdama nustatyti Lenkijos ir Latvijos PVM mokėtojų patikimumą, nes tikrino, ar jie yra registruoti PVM mokėtojais ir ar turi galiojantį PVM mokėtojo kodą.

52Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-11 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A438-415-11, nurodoma, kad prekių, įsigytų iš tiekėjų, nedeklaravimas, o netrukus po sandorių išregistravimas iš PVM mokėtojų bei įtraukimas į fiktyvių bendrovių registrą rodo dalyvavimą sukčiavime PVM srityje. Nepakankamai atidžiu prekių tiekėjo elgesiu laikytina nepakankamas ūkinių operacijų partnerio ir jam atstovaujančių asmenų identifikavimas bei nesiėmimas priemonių, surinkti daugiau informacijos, kuri patvirtintų, jog prekės bus pristatytos dokumentuose nurodytiems gavėjams, nebuvimas susitikimų su krovinio pirkėjų atstovais, rašytinių sutarčių su prekių tiekėju nesudarymas, neįsitikinimas, ar kitos Europos Sąjungos valstybės įmonių išrašomas PVM sąskaitas faktūras pasirašantis asmuo yra įgaliotas jas pasirašyti, ar jis yra nurodytų įmonių atstovas, prekes priimančios įmonės atstovo duomenų nebuvimas PVM sąskaitose faktūrose ir CMR važtaraščiuose.

53Remiantis Latvijos ir Lenkijos mokesčių administratoriaus pateikta informacija nustatyta, kad Lenkijos fiziniai ir juridiniai asmenys (A. D., S. K., MKM Global sp. z o. o., ATD Global Trade sp. z o. o., J. C.) ir Latvijos įmonės (SIA „Dante Alighieri“, SIA „Eieco“, SIA „EKOPRIM“, SIA „DILIMA“, SIA „HUREY“, SIA „Sugar Resources“, SIA „LILELLE“, SIA „ERLASM“, SIA „MEGATECH“, SIA „UNIVEX“, SIA „VINKOL“) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įregistruotos kaip PVM mokesčių mokėtojos, tačiau neteikė PVM deklaracijų arba netiksliai deklaravo PVM, netrukus po ginčo sandorių sudarymo iš PVM mokėtojų buvo išregistruotos, nė vieno tiekimo atveju PVM sumokėjimas nebuvo patvirtintas, visų šių įmonių veikla nesusijusi su prekyba OSB plokštėmis ar kitos rūšies mediena, jose kaip darbuotojai įregistruoti tik vadovai ar įforminti tik įgalioti asmenys, kurie mokesčių administratorių atliekamų kontrolės veiksmų metu buvo nerasti, nekontaktavo arba griežtai atsisakė kalbėti apie įmonę.

54Bendrovės pateikti buhalteriniai dokumentai ir paaiškinimai patvirtina, kad Latvijos įmonėms atstovavo tas pats asmuo, tiekimai buvo vykdomi tais pačiais adresais, Lenkijos įmonėms vykdytuose tiekimuose pardavimo sąskaitose (Invoice) kaip pirkėjai ir CMR važtaraščiuose krovinio gavimo vietoje kaip gavėjai nurodyti skirtingi subjektai. Be to pažymėtina, kad tiekimai skirtingoms Latvijos įmonėms buvo vykdomi tam tikrais etapais, todėl turint omenyje, kad visoms įmonėms atstovavo tas pats asmuo, pareiškėja turėjo žinoti, kad nedelsiant po įvykusių tariamų tiekimų įmonės buvo išregistruojamos iš PVM mokėtojų.

55Pareiškėjos nuomone, jos atžvilgiu turėjo būti taikomas MAĮ 10 str. įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas. Mokesčių administratoriaus nustatyti CMR važtaraščių trūkumai yra neesminiai ir nepaneigia krovinio išvežimo iš Lietuvos fakto.

56Su tokia pareiškėjos pozicija teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad realiai ūkinės operacijos taip, kaip jos atvaizduotos apskaitoje, neįvyko. Be to, Bendrovės teisė į PVM atskaitą paneigta ne dėl formalių buhalterinės apskaitos dokumentų trūkumų, o dėl jos nesąžiningumo, t. y. žinojimo / turėjimo žinoti, kad dalyvauja sandorių grandinėje, susijusioje su sukčiavimu PVM.

57PVMĮ 49 str. 1 d. nustatyta, kad taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena). PVMĮ 56 str. nustatyta, kad PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą, privalo turėti įrodymus; kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos ir kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas (1 dalis).

58Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad pareiga įrodyti, jog prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tenka mokesčių mokėtojui, o mokesčių administratorius, kilus abejonių dėl pateiktų įrodymų teisingumo, savo ruožtu gali rinkti papildomus duomenis, kurie galėtų paneigti mokesčių mokėtojo pateiktus įrodymus. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad mokesčių mokėtojas, siekdamas įrodyti, ar prekės tikrai yra išvežamos iš šalies teritorijos, paprastai turėtų pateikti įrodymus, pradedant nuo dokumentų, susijusių su išvežimo procedūra, baigiant patvirtinimu iš prekių gavėjo (tai gali būti prekių gabenimo dokumentai, transporto priemonių rūšių, kuriomis gabentos prekės, įvardinimas bei jų identifikaciniai duomenys, asmenų, kurie išgabeno prekes, identifikaciniai duomenys ir pan.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-28 nutartis administracinėje byloje A-556-1054/2010; 2010-01-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-250/2010;

592012-09-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1890/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad prekių išgabenimo iš Lietuvos Respublikos faktas įrodinėtinas, remiantis visų pirma, CMR važtaraščiais, bei yra atkreipęs dėmesį į tai, kad minėtai sąlygai įrodyti turi būti pateikiami nekeliantys abejonių dėl savo turinio rašytiniai įrodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-08-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-867/2009; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-716/2010).

60Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Bendrovės tariamai vykdyti tiekimai Latvijos ir Lenkijos įmonėms negalėjo būti apmokestinti 0 procentų PVM. Kaip konstatuota anksčiau, pareiškėja ginčo prekėmis kaip savininkė nedisponavo, jos nebuvo atvežtos į Lietuvos Respublikos teritoriją, todėl iš jos negalėjo būti išvežtos. Vadinasi, nėra įgyvendinta nė viena iš sąlygų, kurioms esant tiekimas į kitas valstybes nares gali būti apmokestinas 0 procentų PVM.

61Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Bendrovės pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriais siekiama pagrįsti prekių įsigijimą iš UAB ,,Trukmė“, taip pat prekių pardavimą kitiems ūkio subjektams, nepatvirtina realaus prekių įsigijimo iš UAB „Trukmė“ bei vėlesnio jų pardavimo Latvijos ir Lenkijos įmonėms fakto. Teismo nuomone, byloje surinkti įrodymai patvirtinta mokesčių administratoriaus išvadas, kad ūkinės operacijos realiai vyko tarp Latvijos ir Lenkijos įmonių ir UAB ,,Trukmė“, o pareiškėja į sandorių grandinę buvo įtraukta siekiant sukurti grąžintiną PVM, nors PVM objektas, kaip jis apibrėžtas PVMĮ 3 str. 1 d., nebuvo sukurtas. Bendrovė žinojo / turėjo žinoti, kad dalyvauja sandoriuose, susijusiuose su sukčiavimu PVM.

62Ginčijamais sprendimais buvo paneigta ne tik Bendrovės teisė į PVM atskaitą, bet ir jos teisė į 2011–2013 metų mokesčio bazę įtraukti 1 889 425,40 Eur (6 523 808 Lt) įformintų ūkinių operacijų (OSB plokščių pardavimo Latvijos ir Lenkijos įmonėms) pardavimo pajamas, o į leidžiamus atskaitymus įtraukti 1 780 335,96 Eur (6 417 144 Lt) sąnaudas pagal UAB ,,Trukmė“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

63Pelno mokesčio įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 7 str. 1 d., pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus, išskyrus atvejus, kai pagal šio skyriaus nuostatas pajamos gali būti pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principą, ir šio straipsnio nuostatas. Pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. nustatyta, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita.

64Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004-10-27 nutartyje konstatuota, kad mokesčių mokėtojo patirtos išlaidos mažina mokesčių mokėtojo apmokestinamąjį pelną, nustačius, kad ūkinė operacija yra tikrai įvykusi, t. y. mokesčių mokėtojas patyrė išlaidas, o šios operacijos turinys yra patvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais. Ar sąnaudos yra patvirtintos juridinę galią turinčiais dokumentais, nustatoma įvertinus, ar apskaitos dokumentai patvirtina tikrąjį įvykusios operacijos turinį. Jeigu PVM sąskaita faktūra neatspindi tikrojo ūkinės operacijos turinio, ji laikytina neturinčia juridinės galios, todėl pagal ją išlaidų pripažinimas sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną, negalimas.

65Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ūkinės operacijos tarp Bendrovės ir UAB ,,Trukmė“ bei Latvijos ir Lenkijos PVM mokėtojų realiai neįvyko, todėl mokesčių administratorius pagrįstai nusprendė į pareiškėjos 2011–2013 metų mokesčio bazę neįtraukti 1 889 425,40 Eur (6 523 808 Lt) įformintų ūkinių operacijų (OSB plokščių pardavimo Latvijos ir Lenkijos įmonėms) pardavimo pajamų, o į leidžiamus atskaitymus – 1 780 335,96 Eur (6 417 144 Lt) sąnaudų pagal UAB ,,Trukmė“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

66Bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (Administracinių bylų teisenos įstatymo, redakcija, galiojusi iki 2016-07-01, 24 str. 1 d. 7 ir 8 p.). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas nustato nagrinėjamos bylos ribas bei pasirinktą gynybos būdą. Priimdamas sprendimą teismas negali pakeisti pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribų.

67Ginčijamais sprendimais pareiškėjai apskaičiuota 594 010,34 Eur (2 050 999 Lt) PVM, 105 930,04 Eur PVM delspinigių, skirta 178 203 Eur PVM bauda, taip pat apskaičiuotas 8 245 Eur (28 468,34 Lt) pelno mokestis ir nuspręsta negrąžinti 6 341,29 Eur (21 895,21 Lt) PVM skirtumo likučio.

68Pareiškėjos skunde nurodyta, kad ginčas keliamas dėl tik dėl teisės į PVM atskaitą bei dėl 2011–2013 metų mokestinės bazės nustatymo. Ginčo dėl kitų jai apskaičiuotų sumų bei dėl sprendimo negrąžinti PVM skirtumo likučio pareiškėja nekelia, todėl, neperžengdamas ginčo ribų, teismas šių aplinkybių nevertina.

69Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti Bendrovės skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, ir panaikinti ginčijamus mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimus nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

70Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 132 ir 133 str. teismas

Nutarė

71Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,KPK“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

72Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. Pareiškėja UAB ,,KPK“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą su... 5. Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, kad ginčijamais... 6. (6 523 808 Lt) įformintų ūkinių operacijų (OSB plokščių pardavimo... 7. 2 867 963,81 Eur (9 902 505,46 Lt), taikė 0 procentų PVM tarifą ir įgijo... 8. (2 029 859 Lt) PVM atskaitą. Sukčiavimo faktą mokesčių administratorius... 9. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus... 10. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos... 11. Atsiliepime pažymėjo, kad Bendrovės teisė laikotarpiu nuo 2011 metų... 12. 1 780 335,96 Eur (6 417 144 Lt) sąnaudas pagal UAB ,,Trukmė“ išrašytas... 13. 2 867 963,81 Eur (9 902 505,46 Lt). Sandorius šioms įmonėms Bendrovė... 14. (2 029 859 Lt) pirkimo PVM, taip padidindama iš biudžeto grąžintiną PVM... 15. 15 878,02 Lt – 3,48 Lt, per visą laikotarpį Bendrovė įformino 152... 16. 2011-04-01 iki 2014-10-31 išgabenimui patvirtinti pateiktuose CMR... 17. 6 341,29 Eur (21 895,21 Lt) PVM permokos likutis, kuris, vadovaujantis MAĮ 87... 18. Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikė... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Trukmė“ atsiliepime į pareiškėjos... 20. 154–158) prašo jį tenkinti.... 21. Atsiliepime pažymi, kad mokesčių administratoriaus išvados, jog Bendrovė... 22. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovai sutiko su... 23. Teismas konstatuoja:... 24. Ginčas byloje yra keliamas dėl mokesčių administratoriaus ir Komisijos... 25. Bylos duomenys patvirtina, kad... 26. Kauno AVMI atliko Bendrovės PVM, gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio... 27. 2 089,03 Eur (7 213 Lt) pelno mokestį.... 28. Išnagrinėjusi Bendrovės pateiktas pastabas, Kauno AVMI 2015-08-07 sprendimu... 29. Nr. (04.7.2)-FR0682-531 pakeitė patikrinimo aktą ir patvirtino apskaičiuotus... 30. (2 050 999 Lt) PVM, apskaičiavo 105 930,04 Eur PVM delspinigius bei skyrė 178... 31. (21 895,21 Lt) PVM skirtumo likučio (b. l. 71–106).... 32. Nesutikdama su tokiu Kauno AVMI sprendimu, Bendrovė padavė 2015-09-01 skundą... 33. Pareiškėja su skundu kreipėsi į Komisiją, ši 2016-02-15 sprendimu Nr.... 34. Su anksčiau nurodytais mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimais... 35. Bylos medžiaga patvirtina, kad, atlikus Bendrovės mokestinį patikrinimą,... 36. Įvertinęs mokestinio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes,... 37. Pažymėtina, kad pareiškėja neginčija mokestinio patikrinimo metu... 38. Bendrovė ėmėsi visų priemonių, siekdama nustatyti Lenkijos ir Latvijos PVM... 39. PVMĮ 3 str. 1 d. nustatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų... 40. t. y. veikdamas kaip toks. Pagal PVMĮ 4 str. 1 d. 1 p., prekių tiekimu... 41. Pagal PVMĮ 58 str. 1 d., PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą... 42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad... 43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 44. Nagrinėjamoje byloje Bendrovės teisė į PVM atskaitą yra ribojama... 45. Kaip nurodytoje administracinėje byloje išaiškino Lietuvos vyriausiojo... 46. Atsižvelgdama į tai, kad plačiau sukčiavimo sąvokos ETT neapibrėžia,... 47. Pareiškėja teigia, kad mokesčių administratorius neįvykdė jam MAĮ 67... 48. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje Bendrovės nesąžiningumas konstatuotas ne... 49. Teismo nuomone, byloje yra surinkta pakankamai objektyvių duomenų,... 50. Teismas taip pat pažymi, kad faktą, jog pareiškėja ginčo prekėmis... 51. Pareiškėja taip pat teigia, kad ji kontaktavo su pirkėjais telefonu ir... 52. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-11 nutartyje, priimtoje... 53. Remiantis Latvijos ir Lenkijos mokesčių administratoriaus pateikta... 54. Bendrovės pateikti buhalteriniai dokumentai ir paaiškinimai patvirtina, kad... 55. Pareiškėjos nuomone, jos atžvilgiu turėjo būti taikomas MAĮ 10 str.... 56. Su tokia pareiškėjos pozicija teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi byloje... 57. PVMĮ 49 str. 1 d. nustatyta, kad taikant 0 procentų PVM tarifą... 58. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad pareiga... 59. 2012-09-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1890/2012). Lietuvos... 60. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai objektyvių... 61. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Bendrovės... 62. Ginčijamais sprendimais buvo paneigta ne tik Bendrovės teisė į PVM... 63. Pelno mokesčio įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos vieneto mokesčio... 64. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004-10-27... 65. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ūkinės operacijos tarp Bendrovės ir UAB... 66. Bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo... 67. Ginčijamais sprendimais pareiškėjai apskaičiuota 594 010,34 Eur (2 050 999... 68. Pareiškėjos skunde nurodyta, kad ginčas keliamas dėl tik dėl teisės į... 69. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti... 70. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str.... 71. Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,KPK“ skundą atmesti kaip... 72. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...