Byla A-889-662/2016
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. S., A. S. ir uždarajai akcinei bendrovei „Savana Lt“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja D. S. (toliau – ir pareiškėja) skundu prašė:

51) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 3R-265(AG-225/02-2014);

62) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. R2-1599;

73) įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą teikti Aplinkos ministerijai pasiūlymą dėl Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų Kauno miesto miškų 49 kvartalo 3 taksacinio sklypo.

8Skunde pareiškėja paaiškino, kad Komisija ginčijamu sprendimu atmetė jos skundą dėl Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. R2-1599, kuriuo atsisakyta Aplinkos ministerijai teikti pasiūlymą dėl Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų Kauno miesto miškų 49 kvartalo 3 taksacinio sklypo. Manė, kad Komisija ginčą sprendė formaliai, nesiekė patikrinti šalių pateiktų argumentų, gauti nepriklausomus įrodymus, neišreikalavo ginčui spręsti reikalingos medžiagos, nesudarė šalims galimybės kreiptis dėl nepriklausomų ekspertų ginčo atveju. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausantis ginčo plotas prie ( - ) esančių pastatų negali būti įvardijamas valstybiniu mišku, nes neatitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 2 straipsnio reikalavimų – sklype yra apsauginiai želdiniai iki 10 m pločio medžių juostoje. Bendrojo plano sprendiniuose teritorija nebuvo pažymėta kaip valstybinės reikšmės miškas. Siekdama pašalinti netikslumus dėl priskirtino ploto valstybinės reikšmės miškui ir sąvokų išaiškinimo, 2014 m. sausio 13 d. pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją dėl medžių juostos sąvokos išaiškinimo. Aplinkos ministerija 2014 m. vasario 6 d. raštu Nr. (12-2)-D8-979 išaiškino, jog siaura (iki 10 metrų pločio) medžių juosta yra tokia medžių juosta, kurios vidutinis plotis tarp juostos pakraštyje esančių medžių stiebų centrų yra ne didesnis nei 10 metrų. Vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. l1-10-V 2.2.6 punktu, miškų plotams nepriskiriamos medžių juostos, kurių vidutinis plotas yra ne didesnis kaip 10 metrų. Ginčijamame plote atlikta medžių juostos fiksacija patvirtina, kad medžių juosta neviršija 10 metrų pločio. Inventorizavimo metu nustatyta, kad šie medžiai yra sodinti žmogaus į vientisą apsauginę gatvės zoną nuo taršos ir triukšmo. 2010 m. gruodžio 16 d. visuomenėje pristatomoje svarstyti Valstybinės reikšmės miškų plotų pokyčių schemoje, kuri atitinka ir VĮ Registrų centro neįregistruotų sklypų ribas, plotas pažymėtas kaip neatitinkantis miškui keliamų reikalavimų, Valstybinės reikšmės miško plotų pokyčių schemoje pareiškėjai priklausanti visa namų valda ( - ), Kaune, su valdoje esančiais statiniais pažymėta kaip valstybinės reikšmės miškas. 2012 m. vasario mėnesį šis plotas panaikintas kaip neatitinkantis miškui keliamų reikalavimų, bet dalis teritorijos, dėl kurios yra ginčijama, pažymėta kaip valstybinės reikšmės miškas. Kauno miesto savivaldybės bendrajame plane teritorija 2013–2023 pažymėta kaip gyvenamoji teritorija. Minėti argumentai nenagrinėti, todėl manė, kad sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas.

9Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad pareiškėjos nurodyta ginčo sklypo dalis patenka į Kauno miesto miškų 49 kvartalo 3 taksacinį sklypą (iki 2013 m. birželio 14 d. buvęs Kauno miesto miškų 51 kvartalo 6 taksacinis sklypas), kurio dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 765) yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, yra apaugusi medžiais, kurie su likusia sklypo dalimi sudaro vientisą miško masyvą, todėl ši teritorija pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Kauno miesto miškų 49 kvartalo 3 taksacinio sklypo dalis valstybinės reikšmės mišku yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotai yra patvirtinti Vyriausybės nutarimu Nr. 765. Komisija ginčijamame sprendime konstatavo, kad 2013 m. balandžio 12 d. Tarnyba pagal D. S. 2013 m. kovo 12 d. prašymą atliko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotų Kauno miesto miškų 51 kvartalo 6 taksacinio sklypo miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje ir pateikė išvadas, kad sklypo dalis, dėl kurios kyla ginčas, sudaro vientisą masyvą su likusia miško sklypo dalimi. Tai patvirtina darytos fotonuotraukos. Prašoma išbraukti iš valstybinės reikšmės miško teritorija sudaro vientisą masyvą su likusiu miško sklypu ir ši teritorija faktiškai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą miško sąvoką. Nagrinėjant pareiškėjos 2014 m. balandžio 22 d. prašymą „Dėl Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos“ pakartotinai atlikta nurodyto taksacinio sklypo apžiūra vietoje, nustatytos augančių medžių koordinatės, įvertinti atstumai tarp medžių. Kadangi buvo nustatyta analogiška situacija, kuri konstatuota 2013 m. balandžio 12 d. Valstybinės miškų tarnybos atliktame Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotų Kauno miesto miškų 51 kvartalo 6 taksacinio sklypo miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo akte, naujas patikrinimo aktas nebuvo rašomas. Apie nustatytas aplinkybes pareiškėja buvo informuota Tarnybos 2014 m. gegužės 27 d. raštu Nr. R2-1599. Pagal faktinę padėtį ginčo teritorija atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus ir iš miško žemės ploto negali būti išbraukta (išjungiama). Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, kuriame ginčo vieta pažymėta kaip gyvenamosios teritorijos. Nors Kauno miesto savivaldybei apie rengiamo Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2013–2023 m. sprendinius teritorijos, kurioje yra sklypas ( - ) (naudojimo tipas plano rengėjų numatytas mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos), buvo žinoma 2013 m. lapkričio mėn. (Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. lapkričio 26 d. raštas Nr. R15-1222), tačiau dėl Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Aprašas) 13–14 punktuose nustatyta tvarka Kauno miesto savivaldybė nesikreipė iki šios dienos. Valstybinė miškų tarnyba (valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengėjas) valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiūlymus su dokumentais gali teikti Aplinkos ministerijai (valstybinės reikšmės miškų plotų schemos organizatoriui) tik Aprašo 13.1 ir 13.2 punktuose nustatytais atvejais.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjos D. S. skundą kaip nepagrįstą.

13Pirmosios instancijos teismas išdėstė aktualų teisinį reguliavimą ir nurodė, kad pareiškėja savo reikalavimą grindžia tuo, jog jai nuosavybės teise priklausantis ginčo plotas prie ( - ) esančių pastatų negali būti įvardijamas valstybiniu mišku, nes neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio reikalavimų – sklype yra apsauginiai želdiniai iki 10 m pločio medžių juostoje. Byloje nustatyta, kad 2013 m. balandžio 12 d. Tarnyba pagal pareiškėjos 2013 m. kovo 12 d. prašymą atliko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotų Kauno miesto miškų 51 kvartalo 6 taksacinio sklypo miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą (vietoje, t. y. kadastro objekte), pateikė išvadas, kad sklypo dalis, dėl kurios kyla ginčas, pažymėta kaip sudaranti vientisą masyvą su likusia miško sklypo dalimi. Tai patvirtina fotonuotraukos. Atsakovas teigia, kad ginčo teritorija yra apaugusi medžiais, kurie su likusia sklypo dalimi sudaro vientisą miško masyvą, todėl ši teritorija pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Kauno miesto miškų 49 kvartalo 3 taksacinio sklypo dalis valstybinės reikšmės mišku yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog kadangi prašoma išbraukti teritorija sudaro vientisą masyvą su likusiu miško sklypu ir ši teritorija faktiškai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą miško sąvoką, Tarnyba neturėjo pagrindo taikyti toje pačioje straipsnio dalyje nustatytą reguliavimą dėl siaurų (iki 10 m pločio) medžių juostų.

14Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad nebuvo išlaikyta procedūra, nebuvo kviečiami į patikrinimo vietą Nacionalinės žemės tarnybos ir savivaldybės administracijos specialistai. Pagal Aprašo 16 punktą, su Nacionaline žemės tarnyba, savivaldybių administracijomis, valstybės įmonėmis miškų urėdijomis ar kitais valstybinių miškų valdytojais turi būti suderinti dokumentai dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo, nagrinėjamoje byloje atsakovas atsisakė teikti Aplinkos ministerijai pasiūlymą dėl Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų Kauno miesto miškų 49 kvartalo 3 taksacinio sklypo, todėl nebuvo pagrindo derinti savo sprendimą su žemės tarnybos ir savivaldybės administracijos specialistais.

15Kadangi situacija buvo nustatyta analogiška konstatuotai 2013 m. balandžio 12 d. Tarnybos atliktame Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotų Kauno miesto miškų 51 kvartalo 6 taksacinio sklypo miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje patikrinimo akte, naujas patikrinimo aktas pagrįstai ir teisėtai nebuvo rašomas. Nagrinėjant pareiškėjos 2014 m. balandžio 22 d. prašymą „Dėl Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos“, atsakovo teigimu, pakartotinai atlikta nurodyto taksacinio sklypo apžiūra vietoje, nustatytos augančių medžių koordinatės, įvertinti atstumai tarp medžių. Apie nustatytas aplinkybes pareiškėja buvo informuota skundžiamu Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. gegužės 27 d. raštu Nr. R2-1599. Pagal faktinę padėtį ginčo teritorija atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus ir iš miško žemės ploto negali būti išbraukta (išjungiama).

16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A14-499/2004 konstatavo, kad teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reglamentuoja Miškų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad miškas – tai ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Taigi pagal galiojantį ginčo teisinių santykių teisinį reguliavimą, tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais, teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatyme kriterijus. Pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, valstybinės reikšmės miškams priskiriami miestų miškai.

17Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, kuriame ginčo vieta pažymėta kaip gyvenamosios teritorijos, tačiau dėl Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 13–14 punktuose nustatyta tvarka Kauno miesto savivaldybė nesikreipė. Tarnyba (valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengėjas) valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiūlymus su dokumentais gali teikti Aplinkos ministerijai (valstybinės reikšmės miškų plotų schemos organizatoriui) tik Aprašo 13.1 ir 13.2 punktuose nustatytais atvejais. Atsižvelgiant į tai, kad miestų teritorijoje esantys miškai pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas yra valstybinės reikšmės miškai, Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 5 punkto nuostatas rengiant schemas, valstybinės reikšmės miškų plotams miestų teritorijose priskiriami valstybinių miškų plotai, atitinkantys miško ar miško žemės reikalavimus, nustatytus Miškų įstatymo 2 straipsnyje, atsakovas pagrįstai atsisakė teikti pasiūlymą Aplinkos ministerijai tikslinti Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, išbraukiant iš valstybinės reikšmės miškų plotų Kauno miesto miškų 49 kvartalo 3 taksacinio sklypo dalį.

18Taip pat pažymėta, kad, įvertinus Aprašo nuostatas, darytina išvada, kad miškų urėdijoms ir kitoms Aprašo 14 punkte nurodytoms institucijoms yra suteikta diskrecijos teisė sprendžiant, ar yra pagrindas teikti valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo organizatoriui (Aplinkos ministerijai) valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiūlymus (jų kompetencijos ribose), t. y. Aprašo 14 punkte nurodytos institucijos sprendžia, ar kreiptis su siūlymais dėl valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo, ar ne, o ne atlieka tai kitų subjektų pageidavimu. Kaip minėta, kitiems subjektams teisė teikti prašymus dėl valstybinės reikšmės miškų plotų nustatyta Aprašo 16 punkte. Padaryta išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo.

19III.

20Pareiškėja D. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą, išspręsti bylą iš esmės ir tenkinti jos skundą.

21Pareiškėja nurodo, kad teismas formaliai sprendė bylą, nepasisakė dėl byloje pateiktų pareiškėjos įrodymų bei teisės aktų reikalavimų nepaisymo, taip pat padarė visiškai nepagrįstas išvadas nurodydamas, kad miškų urėdijoms ir kitoms Aprašo 14 punkte nurodytoms institucijoms yra suteikta diskrecijos teisė sprendžiant, ar yra pagrindas teikti valstybinės reikšmės plotų schemų rengimo organizatoriui (Aplinkos ministerijai) valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų pasiūlymus. Su tokia teismo argumentacija pareiškėja nesutinka ir mano, kad Aprašas nurodo procedūrą, kokiu būdu ir tvarka taisomos klaidos dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų. Šis teisės aktas susijęs su pareiškėjos interesais ir valdomu žemės sklypu bei galimybėmis įgyvendinti savo subjektines teises jame. Priimti sprendimai dėl atsisakymo tikslinti klaidą yra skundžiami ikiteismine ginčo tvarka. Pareiškėjos nuomone, jos prašymas dėl klaidos tikslinimo buvo išspręstas formaliai, byloje nebuvo pateiktas nei vienas rašytinis dokumentas, kad apskritai jos prašymas buvo nagrinėtas pagal 2014 m. balandžio 22 d. pareiškimą ir naujai pateiktus dokumentus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas negalėjo įvardinti specialistų, kurie neva atliko taksacinio sklypo apžiūrą gavus 2014 m. balandžio 22 d. pareiškėjos prašymą, iš dalies šias aplinkybes patvirtina ir paties atsakovo teismui pateiktas atsiliepimas į pareiškimą. Institucija teigia, jog sprendė pareiškėjos prašymą, vyko dėl sklypo apžiūros, tačiau nesurašė patikrinimo akto. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundo argumentus ir byloje pateiktus naujus rašytinius įrodymus, apskritai nei dėl vieno rašytinio pareiškėjos įrodymo pagrįstumo nepasisakė.

22Pareiškėja paaiškina, kad 2014 m. balandžio 22 d. pareiškėjai pateikus prašymą dėl valstybinės reikšmės miško schemos klaidos ištaisymo galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2014 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. 77-14-V, kuriuo pakeista duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui tvarka. Minėto įsakymo 7 punkte numatyta, kad miškų schemos patikrinimo atlikimas miesto teritorijoje turi vykti kviečiant dalyvauti patikrinime atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos bei vietos savivaldybės administracijos atstovus. Jei komisijos išvadose konstatuojama, kad Kadastro duomenys yra keistini, tikslintini ir (ar) taisytini, pokyčius tvirtina Tarnybos direktorius, ir duomenys pagal patikrinimo išvadas registruojami kadastre. Prašymo pateikimo metu viešojo administravimo funkcijas atliekanti institucija miesto teritorijoje privalėjo patikrinime dalyvauti, kviesti savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovus bei surašyti parodymų patikrinimo vietoje aktą. Tokia procedūra nebuvo atlikta, be to, patikrinimo aktas nesurašytas. Šie argumentai buvo keliami teismo posėdžio metu. Atsakovo atstovas negalėjo nurodyti, kodėl nesilaikė įsakyme nurodytos tvarkos. Teismas šių teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenagrinėjo, formaliai nurodydamas, kad Tarnyba gali savo nuožiūra spręsti pareiškėjos prašymus.

23Pareiškėja, be skunde nurodytų argumentų, teisminio nagrinėjimo metu pateikė istorinių archyvų medžiagą apie tai, kad nėra duomenų dėl ( - ) g. (Kauno mieste) valstybinės reikšmės miško įveisimo, taip pat duomenų dėl miško inventorizavimo. Valstybinis miškotvarkos institutas 2015 m. balandžio 16 d. raštu Nr. S-272 patvirtino vykdęs Kauno mieste miško įveisimo projektus bei atliko miško inventorizavimo darbus, rengė vidinės miškotvarkos projektus Kauno miesto miškuose. Institutas patvirtino, kad prie pastatų ( - ), Kauno mieste, miško įveisimo projektų neturi, užsakymų miškų įveisimo projektams Kauno mieste parengti neturėjo. 2015 balandžio mėn. Tarnyba išdavė M. S. pažymą, kurioje patvirtinama, jog Tarnyba neturi jokių duomenų apie Kauno mieste nuo 1950 m. rengtus želdinimo ir žėlimo projektus prie pastatų ( - ). Tarnyba neturi duomenų apie valstybinės reikšmės miško įveisimą ginčo teritorijoje be projekto.

24Pareiškėjos manymu, akivaizdu, kad ginčo teritorija kaip valstybinės reikšmės miško teritorija gali būti įtraukta klaidingai, kadangi valstybinės reikšmės miškas įveisiamas pagal miškotvarkos projektą, įveisiant mišką miesto teritorijoje jis inventorizuojamas, vertinamas, apskaitomas, tvarkomas. Šiuo atveju nuo pat ginčo pradžios pareiškėja teikė dokumentus apie tai, kad jai priklausančiuose sklypuose ( - ) gatvėje buvo vykdoma gatvės rekonstrukcija bei savivaldybės lėšomis pasodinta apsauginė želdinių juosta, bet ne įveistas miškas. Būtent šiuos duomenis patvirtina kartografuota medžiaga su įrašais dėl ginčo teritorijos „sodinti medeliai“. Be to, šias aplinkybes patvirtino liudininkai, kurie gyveno šiame sklype – A. K., S. Č.. Konstatuojant želdinių juostą, bet ne miško teritoriją pareiškėja kreipėsi į želdynų specialistą, kuris atliko augančių medynų klasifikaciją ir išsidėstymo schemą bei pateikė išvadą, kad išnagrinėjus topo nuotrauką dėl ginčo teritorijos taip pat nustatė, jog dalis medynų įveista žmogaus sodinimu, o išsidėstymas atitinka želdinių juostoms keliamus reikalavimus. Specialistas rekomendavo kreiptis į Tarnybą dėl medžių pripažinimo želdiniais. Teismas dėl pareiškėjos pateiktos specialisto išvados nepasisakė.

25Pareiškėja pateikė duomenis apie tai, kad ginčo teritorijoje, kuri įregistruota kaip valstybinės reikšmės miškas, iškastas šulinys, auga slyva, kriaušė, obelis. Be to, pareiškėja pateikė duomenis, kad Kauno miesto savivaldybės administracija ginčo sklypo nelaiko valstybinės reikšmės mišku bei šią teritoriją Kauno miesto bendrajame plane patvirtino kaip gyvenamosios teritorijos paskirties sklypą. ( - ) gatvė atitinka B kategorijos gatvę bei pagal STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, Kauno miesto bendrąjį planą gatvės apsaugai nuo oro taršos ir triukšmo tarp važiuojamosios dalies ir užstatytos teritorijos buvo įveista 10 m pločio ištisinė želdinių juosta. Teismas dėl oficialių įstaigų pateiktais dokumentais grindžiamų pareiškėjos skundo argumentų nenagrinėjo ir dėl jų pagrįstumo nepasisakė. Dėl nemotyvuoto sprendimo buvo padarytos formalios ir niekuo nepagristos išvados, kad ginčo teritorija atitinka Miškų įstatyme apibrėžtą miško, o ne želdynų sąvokas.

26Pareiškėja išdėto, kad Tarnybos direktorius 2014 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 77-14-V keitė miškų tikslinimo schemos taisykles, kad išsamiau ir pagrįstai būtų priimti viešojo administravimo subjektų sprendimai, taip pat dėl to, kad būtų išvengta vienašališkai ir galimai subjektyvaus tik vienos institucijos monopolinio sprendimo, kuris gali būti ir nepagrįstas. Byloje pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos raštai patvirtintina, kad Kauno miesto savivaldybė pripažįsta, jog teritorija nėra miškas: teritorija įtraukta į Kauno miesto bendrojo plano sprendinius kaip gyvenamoji teritorija. 2015 m. vasario 6 d. Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl minėtos ginčo teritorijos pavertimo kitomis naudmenomis, kadangi išnagrinėjo situaciją bei sutinka, kad ginčo teritorija negali būti valstybinės reikšmės miškas. Šių įrodymų visuma byloje patvirtina, kad atsakovas negalėjo vienašališkai vykdyti teritorijos apžiūros, buvo privalomas komisijos sušaukimas. Pareiškėja nurodo, kad Tarnyba pripažino, jog nedisponuoja jokia dokumentacija apie valstybinės reikšmės Kauno mieste rengtus miškotvarkos projektus, teritoriją vertindama dėl jos atitikimo miškui remiasi tik formalia Miškų įstatyme nurodyta miško sąvoka, ignoruoja kitų valstybės institucijų dalyvavimą dėl ginčo teritorijos priskyrimo miškui ar želdinių juostai.

27Pareiškėja teismo posėdžio metu pateikė ginčo teritorijos VĮ „Registrų centras“ kadastro duomenis, kurie patvirtina, kad ginčo teritorija nebuvo pažymėta kadastre kaip valstybinės reikšmės miškas. Šie duomenys tik patvirtina, kad ginčo teritorija priskirta miško teritorijai nesant apie tai jokių pagrįstų duomenų, tik vienašališkos institucijos nuomone. Teismas dėl įrodymų prieštaravimo nepasisakė, todėl apsunkinama pareiškėjos teisė suformuluoti skundo reikalavimus. Pažymi, kad nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai.

28Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

29Atsakovas išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, jog, Tarnybos nuomone, akivaizdu ir neginčytina, kad pagal faktinę padėtį ginčo teritorija atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus ir iš miško žemės ploto negali būti išbraukta. Nagrinėjant pareiškėjos 2014 m. balandžio 22 d. prašymą „Dėl Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos“ pakartotinai atlikta nurodyto taksacinio sklypo apžiūra vietoje, nustatytos augančių medžių koordinatės, įvertinti atstumai tarp medžių. Situacija buvo nustatyta analogiška konstatuotai 2013 m. balandžio 12 d. Tarnybos atliktame Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotų Kauno miesto miškų 51 kvartalo 6 taksacinio sklypo miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje patikrinimo akte, naujas patikrinimo aktas rengėjo, t. y. Tarnybos sprendimu pagrįstai ir teisėtai nebuvo rašomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 15 punktu. Todėl niekuo nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad pakartotinis patikrinimas nepagrįstas išsamia dokumentacija ir motyvais, į jį turėjo būti kviečiami dalyvauti savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovai.

30Pareiškėjos D. S. į nagrinėjamą bylą pateikti nauji rašytiniai įrodymai yra susiję su Kauno miesto teritorijos tvarkymu nuo 1950 iki 1970 m., o teismas konstatavo, kad teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatyme kriterijus. Tarnyba valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiūlymus su dokumentais gali teikti Aplinkos ministerijai tik Aprašo 13.1 ir 13.2 punktuose nustatytais atvejais. Atsižvelgiant į tai, kad miestų teritorijoje esantys miškai pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas yra valstybinės reikšmės miškai, pagal Aprašo 5 punkto nuostatas, rengiant schemas, valstybinės reikšmės miškų plotams miestų teritorijose priskiriami valstybinių miškų plotai, atitinkantys miško ar miško žemės reikalavimus, nustatytus Miškų įstatymo 2 straipsnyje, atsakovas atsisakė teikti pasiūlymą Aplinkos ministerijai tikslinti Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, išbraukiant iš valstybinės reikšmės miškų plotų Kauno miesto miškų 49 kvartalo 3 taksacinio sklypo dalį.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV.

33Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. R2-1599, kuriuo atsisakyta teikti pasiūlymą Aplinkos ministerijai tikslinti Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

34Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą, 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad nėra juridinio pagrindo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 3R-265(AG-225/02-2014) ir Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. R2-1599.

35Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti anksčiau minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir išspręsti bylą iš esmės. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas formaliai sprendė bylą, nepasisakė dėl byloje pateiktų įrodymų, nepaisė teisės aktų reikalavimų bei padarė visiškai nepagrįstas išvadas.

36Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (2001 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-240 redakcija) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mišku laikomas ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose ar geležinkelių želdinių apsaugos zonose įveisti želdiniai, siauros - iki 10 metrų pločio - medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai bei miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje esantys žmogaus įveisti želdynai nelaikomi mišku. To paties įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, tame tarpe ir miesto miškai.

37Byloje nustatyta, kad D. S. prašomas išbraukti miško plotas patenka į Kauno miesto miškų 49 kvartalo 3 taksacinį sklypą. Pažymėtina, jog ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 (2005 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 765 redakcija) yra priskirtas valstybinės reikšmės miškui.

38Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

39Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant pareiškėjos prašymą buvo atlikta taksacinio sklypo apžiūra vietoje, kurios metu nustatytos augančių medžių koordinatės, įvertinti atstumai tarp medžių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog nurodyta teritorija nelaikytina medžių juosta iki 10 m pločio, kadangi sudaro vientisą masyvą su likusia miško sklypo dalimi ir dėl to negali būti vertinama vadovaujantis tik 10 m pločio medžių juostos kriterijumi.

40Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2014 m. vasario 6 d. rašte Nr. (12-2)-D8-979 pažymėjo, kad sprendžiant, ar medžių juostą laikyti „siaura – iki 10 m pločio – medžių juosta, ar ne, medžių juostos vidutinis plotis vertinamas natūroje atsižvelgiant ir įvertinant konkrečias faktines aplinkybes, jų visumą. Atsakovas tiek ginčijamame atsakyme, tiek ir atsiliepime teismui nurodė, jog Kauno miesto miškų 49 kvartalo 3 taksacinio sklypo dalis yra apaugusi medžiais, kurie su likusia sklypo dalimi sudaro vientisą miško masyvą. Analogiška išvada darytina ir išanalizavus ištrauką iš VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio, Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, Kauno miesto savivaldybės siūlomų tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemas ir kitus bylos dokumentus.

41Byloje pateiktas UAB „Ateivis LT“ parengtas medžių juostos (želdinių) ir miško žemės ribų planas, kuriame grafiškai pavaizduota ginčytina medžių juosta. Priešingai pareiškėjos teiginiams, šis planas dar labiau patvirtina atsakovo argumentus, jog minėto taksacinio sklypo dalis šiuo metu yra apaugusi medžiais, kurie atitinka miškui keliamus reikalavimus, ir sudaro vientisą miško masyvą. Tai patvirtina ir UAB „Želdynų vizija“ atstovo padarytos išvados, kuris išnagrinėjęs parengtą toponuotrauką bei atlikęs ( - ) esančios valdos ŠV dalyje augančių medžių inventorizaciją, konstatavo, kad schemoje <...> 28–59 numeriais pažymėti medžiai – priskiriami miškui ...>.

42Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai ( - ) gatvėje buvo vykdoma gatvės rekonstrukcija bei savivaldybės lėšomis pasodinta apsauginė želdinių juosta, bet ne įveistas miškas, Kauno miesto bendrajame plane nurodyta kaip gyvenamosios paskirties teritorija, atsakovas negalėjo įvardyti specialistų, kurie atliko taksacinio sklypo apžiūrą gavus pareiškėjos 2014 m. balandžio 22 d. prašymą ir pan.) nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo išsprendimui, o taip pat ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, priešingai nei teigia apeliaciniame skunde D. S., pirmosios instancijos teismas jos skundo argumentus vertino ir dėl jų pasisakė sprendime.

43Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad pakartotinis patikrinimas nepagrįstas išsamia dokumentacija ir motyvais, į jį turėjo būti kviečiami dalyvauti savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovai. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2013-08-22 įsakymo Nr. 198-13-V 7 punktą (2014 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 77-14-V redakcija), gavus informacijos, kad Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu, gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai (toliau - Komisija) pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Jei patikrinimas atliekamas miesto teritorijoje, į tokį patikrinimą papildomai kviečiami dalyvauti atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus bei vietos savivaldybės administracijos atstovai.

44Nors ginčo taksacinio sklypo apžiūra buvo atlikta anksčiau ir surašytas 2013 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktas Nr. 678, tačiau pasikeitus teisiniam reguliavimui ir neatlikus naujo patikrinimo vietoje bei nepakvietus dalyvauti minėtoje nuostatoje nurodytų institucijų atstovų, padarytas pažeidimas (pažeisti objektyvumo ir gero administravimo principai), kuris nagrinėjamos bylos kontekste vertintinas kaip mažareikšmis. Atsižvelgiant į tai, jog visuma anksčiau nurodytų įrodymų byloje patvirtina, kad tai yra miškas (valstybinės reikšmės), taip pat situacija išlikusi analogiška situacijai, fiksuotai 2013 m. balandžio 12 d. patikrinimo akte Nr. 678, bei vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, nėra pagrindo naikinti ginčijamus sprendimus.

45Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos ginčijami Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. 3R-265(AG-225/02-2014) ir Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas Nr. R2-1599 yra teisėti bei pagrįsti. Pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių naujų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtas aplinkybes vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą sprendimą.

46Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

47Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

48Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos D. S. apeliacinį skundą atmesti.

49Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja D. S. (toliau – ir pareiškėja) skundu... 5. 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir... 6. 2) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2014 m.... 7. 3) įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą teikti Aplinkos ministerijai... 8. Skunde pareiškėja paaiškino, kad Komisija ginčijamu sprendimu atmetė jos... 9. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su... 10. Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad pareiškėjos nurodyta ginčo... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu... 13. Pirmosios instancijos teismas išdėstė aktualų teisinį reguliavimą ir... 14. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad nebuvo išlaikyta procedūra, nebuvo... 15. Kadangi situacija buvo nustatyta analogiška konstatuotai 2013 m. balandžio 12... 16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gegužės 29 d. nutartyje... 17. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10... 18. Taip pat pažymėta, kad, įvertinus Aprašo nuostatas, darytina išvada, kad... 19. III.... 20. Pareiškėja D. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 21. Pareiškėja nurodo, kad teismas formaliai sprendė bylą, nepasisakė dėl... 22. Pareiškėja paaiškina, kad 2014 m. balandžio 22 d. pareiškėjai pateikus... 23. Pareiškėja, be skunde nurodytų argumentų, teisminio nagrinėjimo metu... 24. Pareiškėjos manymu, akivaizdu, kad ginčo teritorija kaip valstybinės... 25. Pareiškėja pateikė duomenis apie tai, kad ginčo teritorijoje, kuri... 26. Pareiškėja išdėto, kad Tarnybos direktorius 2014 m. kovo 26 d. įsakymu Nr.... 27. Pareiškėja teismo posėdžio metu pateikė ginčo teritorijos VĮ... 28. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį... 29. Atsakovas išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą... 30. Pareiškėjos D. S. į nagrinėjamą bylą pateikti nauji... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV.... 33. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės miškų... 34. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą, 2015 m. gegužės 11 d.... 35. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti anksčiau minėtą Vilniaus... 36. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (2001 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr.... 37. Byloje nustatyta, kad D. S. prašomas išbraukti miško... 38. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas... 39. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant pareiškėjos prašymą buvo... 40. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2014 m. vasario 6 d. rašte Nr.... 41. Byloje pateiktas UAB „Ateivis LT“ parengtas medžių juostos (želdinių)... 42. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai ( - ) gatvėje buvo vykdoma... 43. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad pakartotinis patikrinimas... 44. Nors ginčo taksacinio sklypo apžiūra buvo atlikta anksčiau ir surašytas... 45. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos... 46. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 47. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 48. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą... 49. Nutartis neskundžiama....