Byla 2A-1705-640/2012
Dėl santuokos nutraukimo bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

2kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo U. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. C. ieškinį atsakovui U. C., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų.

3Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovė R. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.1. 3-8) prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką su ja. Priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai ir ieškovei išlaikymą, santuoką nutraukus palikti ieškovei santuokinę pavardę.

5Nurodė, kad santuoka įregistruota 2010-07-10. Santuokoje gimė dukra Gabrielė. Taip pat nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

6Atsakovas U. C. atsiliepimu (b.l. 68a-68d) į ieškinį, prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, ieškovei palikti santuokinę pavardę, nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą ir priteisti jai išlaikymą.

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-28 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą 2010-07-10 Kalvarijos savivaldybės administracijos CM skyriuje (įrašo Nr. 12) tarp U. C. ir R. C. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę C.. Nustatė nepilnametės dukros G. C. gyvenamąją vietą su motina R. C., bei bendravimo su tėvu U. C. tvarką. Priteisė iš tėvo U. C. nepilnametei dukrai G. C. išlaikymą po 700 Lt (septynis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo tėvų gyvenimo skyrium pradžios, t.y. 2011-04-04, kol dukra sulauks pilnametystės, išskaičiavus nuo 2011-04-04 jau sumokėtas U. C. išlaikymo dukrai sumas, pavedant dukros piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jos įstatyminei atstovei, - motinai, priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat priteisė iš U. C. buvusiai sutuoktinei R. C. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo gyvenimo skyrium pradžios, t.y. 2011-04-04, kol dukra sulauks trejų metų, išskaičiavus nuo 2011-04-04 jau sumokėtas U. C. išlaikymo buvusiai sutuoktinei sumas, priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat priteisė iš U. C. turėtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 67,50 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 2050 Lt išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti R. C..

8Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad abu sutuoktiniai nesistengė išsaugoti santuokos, savo veiksmais ją sugriovė. Konstatavus abipuses santuokos iširimo priežastis, nenustatomas vieno ir kito sutuoktinio kaltės laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2006), bet pripažįstama, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai (CK 3.49 str. 2 d., 3.61 str.2 d.). Taip pat nurodė, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos. Nurodė, kad ligotos Gabrielės poreikiai gali būti patenkinti skiriant per mėnesį jai po 1000 Lt, iš kurių po 700 Lt turėtų skirti tėvas U. C. ir po 300 Lt turėtų skirti motina R. C., nes ji taip pat negali būti atleista nuo pareigos išlaikyti savo dukrą. Nurodė, kad ieškovė neturi turto ir pajamų, iš kurių galėtų save pakankamai išlaikyti, todėl teismas iš atsakovo U. C. priteisė buvusiai sutuoktinei 400 Lt išlaikymą, kol dukrai Gabrielei sueis treji metai. Taip pat nurodė, kad šalys santuokoje turto neįgijo, kreditorių neturi, todėl šie klausimai nutraukiant santuoką nesprendžiami.

9Atsakovas U. C. apeliaciniu skundu (b.l. 220-227) prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo ir ją nutraukti dėl ieškovės kaltės; priteisti nepilnametei dukrai išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo 2011-04-04 iki dukra sulauks pilnametystės išskaičiavus jau sumokėtas išmokas; panaikinti sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ieškovei. Nurodo, kad santuoka iširo tik dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovės pagrindinis tikslas buvo kuo daugiau gauti iš jo pinigų, kad būtų užtikrintas ieškovės nepamatuotas poreikių tenkinimas, visiškai nekreipiant dėmesio į bendrą šeimos poreikių tenkinimą. Taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismo išvada, kad „atsakovas sutuoktinei buvo nelojalus, nes nedavė jai rakto nuo antros spynos, todėl ji negalėdavusi patekti į butą, turėdavusi laukti laiptinėje, kol atsakovas grįš iš darbo ir įsileis į butą“ yra galimai klaidinanti, kadangi ieškovė negalėjo patekti į butą tik po to, kai pradėjo išnešinėti iš buto šeimos buities daiktus. Nurodo, kad su dukra nesimatė nuo balandžio mėnesio, bet ne dėl to, kad ja nesirūpintų, o tik dėl to, kad išvengtų provokacijų. Taip pat nurodė, kad teismas nemotyvavo neproporcingo išlaikymo dydžio nustatymo. Nurodo, kad ieškovė pati nusprendė studijuoti būtent Vilniuje, kur pragyvenimo kaštai reikšmingai skiriasi nuo pragyvenimo Kaune, nusprendė bent vietoj laikino įsidarbinimo kol kiek nors paaugs dukra - studijuoti. Nurodo, kad teismas visiškai nevertino ieškovės prisidėjimo prie išlaikymo galimybių ir išlaikymo pareigą perkėlė vien atsakovui. Nurodo, kad tikrieji dukros poreikiai ir faktinės sąnaudos jos išlaikymui sudaro 306 Lt. Dukrai paaugus, jos išlaikymui pakaktų 400 Lt per mėnesį. Nurodo, kad teismas nevertino nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybių, kadangi sutuoktinė prioritetą skiria ne papildomų pajamų gavimui, bet studijų tęsimui Vilniaus pedagoginiame universitete, dukra yra prižiūrima jos motinos, nevertino aplinkybių, dėl kurių ieškovė pateko į sunkią materialinę padėtį, dėl kurios reikalinga gauti išlaikymą. Taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas nevertino jo galimybių teikti sprendimu priteisto išlaikymo. Iš atsakovo priteisus 1100 Lt išlaikymą, jam liktų tik 900 Lt, todėl jis neturės galimybių tenkinti savo minimalių poreikių, kurie vasaros metu susidaro apie 1250 Lt, žiemos metu 1400 Lt ir daugiau.

10Ieškovė R. C., atsiliepimu (b.l. 245-241) į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-28 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad prieš sudarydama santuoką, ji žinojo, kur apeliantas dirba ir, kad jo atlyginimas yra 2000,- Lt, kad jis neturi jokio nekilnojamojo turto ar santaupų, todėl visiškai nesąmoningi samprotavimai, kad jos tikslas buvo iš jo gauti kuo daugiau pinigų. Žinojo, kad didesnių pajamų galima tikėtis tik tada, kai ji baigs mokslus, įgys specialybę ir susiras geriau apmokamą darbą. Nurodo, kad nesutinka su apelianto teiginiu, kad visiškai neprisidėjo prie šeimos gerbūvio kūrimo, kadangi gaudavo 400,- Lt stipendiją iki 2011 m. vasario mėn. Nurodo, kad Vilniuje įstojo į valstybės finansuojamą vietą, todėl abu pasitarę, nusprendė, kad jai geriau studijuoti Vilniuje, dėl to, kad nereikės mokėti už studijas, kad galės važinėti tik į atsiskaitymus ir svarbias paskaitas, o tuo metu kai bus išvykusi, jis pasirūpins dukra, kadangi jis turi mažai darbo valandų ir daug laisvo laiko. Taip pat nurodo, kad nuo spynos rakto niekada neturėjo, nes nuo gyvenimo kartu pradžios apeliantas jai jo nebuvo davęs. Ieškovė, taip pat nurodo, kad nors apeliantas teigia, kad dukros išlaikymui turėtų pakakti 400,- Lt per mėnesį ir pateikia savo įsivaizduojamą išlaidų paskaičiavimą, tačiau iš jo matyti, kad jis neįtraukia dukrai tenkančios buto nuomos ir patarnavimų dalies ir gydymo išlaidų, o visa tai reikalauja papildomų išlaidų. Nurodo, kad kartais, kai eidavo pirkti maisto sau ir savo dukrai kartu su sese ar jos vyru, tai jie apmokėdavo už pirkinius naudodamiesi savo nuolaidų ir kreditinėmis kortelėmis. Ji taip pat nurodė, kad augina mažametę dukrą, kuri yra serganti ir ją reikia labai dažnai vežioti pas gydytojus, daryti masažus ir kitas procedūras, todėl niekaip negali susirasti jokio darbo, o samdyti auklę visai darbo dienai, jai neapsimokėtų, kadangi neturėdama išsilavinimo negalėtų susirasti gerai apmokamo darbo, kad atlyginimo užtektų sumokėti auklei ir dar liktų pragyvenimui. Kai ji būna universitete, dukrą prižiūri sesuo, o jei ji negali, tai kelioms valandoms pasamdo auklę. Nurodo, kad nors apeliantas ir teigia, kad iš liekančių jam 900,- Lt jis Kaune pragyvent ir dirbti neturi galimybės, tačiau jis yra pateikęs ir savo darbo grafiką, iš kurio matyti, kad jis per dieną dirba vos 2-4 val., taigi apeliantas tikrai turi pakankamai laiko, kad galėtų susirasti papildomą ar geriau apmokamą darbą, kadangi apeliantas turi muzikanto specialybę.

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teisme keliamas klausimas dėl santuokos nutraukimo esant abiejų šalių kaltei, atsakovo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką dydžio bei išlaikymo buvusiai sutuoktinei priteisimo. Teisėjų kolegija dėl šių skundo argumentų ir pasisako.

13Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

14Apeliantas ginčija teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir prašo nustatyti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Pareiga įrodyti ieškovės kaltę šiuo atveju tenka atsakovui. Ši pareiga kyla iš CK ir CPK normų. CK 3.61 str. nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. CPK 178 str. numato proceso šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis šalis grindžia reikalavimus bei atsikirtimus. Anot atsakovo, ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, kad ji nuolat kėlė ginčus ir priekaištus dėl pinigų stygiaus. Atsakovas, pirmosios instancijos teisme įrodinėdamas minėtas aplinkybes, rėmėsi liudytojų parodymais, kurie patvirtino, kad santuoka iširo dėl pinigų trūkumų, kai šeimą nustojo materialiai remti jo tėvai (b.l. 201-203). Pirmosios instancijos teismas minėtus įrodymus įvertino kartu su kitais įrodymais, tačiau padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes konstatavo, jog sutuoktiniai nesugebėjo susitarti, rasti išeities iš susidariusios padėties. Teismas nurodė, sutuoktiniai nesistengė išsaugoti santuokos, savo veiksmais ją sugriovė. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu sutuoktiniai nesugebėjo susitarti, nedėjo pastangų šeimos išsaugojimui ir savo veiksmais santuoką sugriovė. Apelianto argumentai, jog ieškovė nepaisė šeimos interesų, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovės apsisprendimas studijuoti negali būti laikomas šeimos interesų neatitinkančiu sprendimu, nes kaip matyti pagal ieškovės amžių, ji neturi aukštojo išsilavinimo ir jos siekis įsigyti specialybę traktuotinas būtent šeimos interesais, nes tai suteiktų galimybę ateityje ieškovei susirasti kvalifikuotą darbą bei gauti didesnes pajamas. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl dukros nepriežiūros, šeimos daiktų iš buto išnešimo, nes šių argumentų apeliantas nepagrindė jokiais įrodymais. Tuo tarpu pats pripažino faktą, jog su dukra nesimatė, jos priežiūra nesirūpino, nedavė rakto nuo buto antros spynos. Todėl kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, todėl panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.

15Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo priteisimo

16CK 3.72 str. 1 d. nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė nėra absoliuti, ji siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės, kaip, pavyzdžiui, sutuoktinio nedarbingumas, amžius ar nepilnamečio vaiko auginimas gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tokia teisė į išlaikymą pripažįstama sutuoktiniui, jeigu jo paties turtas ar gaunamos pajamos nepakankamos jo minimaliems pragyvenimo poreikiams tenkinti. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė savo teisę į išlaikymą kildino iš sunkios turtinės padėties, nes neturinti pajamų ir turto, bei neturėjimu galimybės įsidarbinti, nes augina mažametį vbaiką, kuris serga cerebraliniu paralyžiumi ir savo reikalavimą grindė CK 3.72 str. 2 d. nustatyta prezumpcija. Pagal šią teisės normą prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, nes pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai. Kita vertus, visais atvejais, net ir galiojant išlaikymo reikalingumo prezumpcijai, išlaikymo priteisimo klausimą sprendžiantis teismas privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei išlaikymą, sprendė, kad ieškovė neturi turto ir pajamų, iš kurių galėtų save pakankamai išlaikyti bei įvertino tai, kad santuoka truko mažiau nei vienerius metus, todėl priteisė išlaikymą ieškovei iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį, kol dukrai sueis treji metai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju ieškovė turi teisę į išlaikymą, nes neturi turto ir pajamų (b.l. 20, 22, 126-127), kad galėtų savo išlaikyti ir tenkinti bent minimalius savo poreikius. Be to, kolegija įvertina gana jauną ieškovės amžių, dėl ko konstatuotina, kad ieškovė neturinti galimybių susirasti gerai apmokamą kvalifkuotą darbą, todėl jos noras ir ketinimas studijuoti yra vertintinas kaip siekis ateityje turėti stabilias pajamas. Tačiau kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą ieškovei nevertino ir neanalizavo atsakovo galimybės teikti nustatyto dydžio išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi minimalios mėnesio algos dydžiu ir konstatavo, jog minimaliems poreikiams tenkinti pakaktų pusės minimalios algos dydžio išlaikymo, t.y. 400 Lt per mėnesį. Tačiau priteisiant išlaikymą iš kito sutuoktinio turi būti vertinama sutuoktinio galimybė teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Bylos duomenys leidžia teigti, kad atsakovas gali teikti tokio dydžio išlaikymą, nes atsakovas yra darbingo amžiaus, dirbantis ir turintis pastovias pajamas (b.l. 128-129). Jo pajamas, kaip pats nurodė, sudaro 2000 Lt per mėnesį. Apeliantas nurodo, kad sumokėjus iš jo priteistas sumas – 700 Lt išlaikymą dukrai ir 400 Lt išlaikymą ieškovei, jam liktų tik 900 Lt, iš kurių jis negalėtų pragyventi bei tenkinti savo poreikių. Šie argumentai atmestini. Kolegija konstatuoja, kad vertinant minimalių poreikių tenkinimo galimybes, atsakovo pajamos – 900 Lt, jam pakankamai užtikrintų jo minimalių poreikių tenkinimą. Be to, pagal savo amžių, specialybę, atsakovas turi visas sąlygas ir galimybes dėti pastangas siekiant pagerinti savo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad tokio dydžio išlaikymas buvo priteistas ir taikant laikinąsias apsaugos priemones 2011-08-18 nutartimi, kuri Vilniaus apygardos teismo 2011-12-22 nutartimi buvo palikta nepakeista. Be to, išlaikymas yra priteistas tik iki dukrai sueis treji metai, kas sudarytų neilgą laiko tarpą. Todėl kolegija daro išvadą, jog iš esmės pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CK 3.72 str. nuostatas ir pagrįstai priteisė iš apelianto išlaikymą ieškovei po 400 Lt kas mėnesį, todėl naikinti šioje dalyje teismo sprendimo apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo.

17Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio

18Apeliantas ginčija teismo sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio ir nurodo, kad vaiko poreikiams tenkinti pakaktų 400 Lt išlaikymo per mėnesį.

19Teismo sprendimu iš atsakovo nepilnamečio vaiko naudai priteista po 700 Lt dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti šioje dalyje teismo sprendimą ir išlaikymo dydį sumažinti priteisiant po 400 Lt išlaikymą kas mėnesį. Savo skundą motyvuoja tuo, jog teismas neįvertino jo turtinės padėties, pagal kurią šiuo metu jis nėra pajėgus mokėti tokio dydžio išlaikymą. Be to, nurodo, kad teismas nepagrįstai įvertino vaiko poreikius per didele suma, taip pat nemotyvavo neproporcingo išlaikymo dydžio paskirstymo.

20Kolegija atmeta atsakovo argumentus dėl priteisto išlaikymo dydžio kaip nepagrįstus. Teismas priimdamas sprendimą įvertino vaiko poreikius bei nustatė, jog vaiko poreikiams tenkinti skirtina po 1000 Lt suma per mėnesį, kurią proporcingai šalių turtinei padėčiai paskirstė ne po lygiai, o atsakovui priskiriant didesnę dalį – 70 procentų. Atsakovas nesutinka, kad vaiko poreikiams reikia tokios sumos ir nurodo, kad poreikiams patenkinti pakaktų 400 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas vaiko poreikius, vertino ir juos grindė tuo, kad vaikas yra ligotas. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių nepilnametis vaikas – dukra yra ligota ir turi sunkių sveikatos problemų (cerebralinis paralyžius) (b.l. 16-19). Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko poreikiai yra padidinti ir išlaikymui nustatyta 1000 Lt suma yra protinga ir reali. Taip pat teismas tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį ir paskirstė pareigą mokėti išlaikymą nelygiomis dalimis. Atmestinas apelianto argumentas, jog teismas nemotyvavo neproporcingo išlaikymo dydžio paskirstymo šalims, nes sprendime teismas pasisakė, kodėl atsakovas turi skirti didesnę dalį išlaikymo, nes įvertino šalių turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo, nustatęs, jog atsakovas prie vaiko išlaikymo gali prisidėti didesne dalimi. Kolegija sutinka su tokiu paskirstymu, nes įvertinus šalių turtinę padėtį ir įsidarbinimo galimybes, matyti, kad šiuo atveju ieškovė turi mažesnę galimybę dirbti, kai vaikui dar nėra suėję trys metai, o taip pat kuomet ji nėra įgijusi specialybės ir šiuo metu studijuoja (b.l. 13-15). Tačiau kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog šalių turtinei padėčiai pakitus, esant CK 3.201 str. numatytoms sąlygoms, šalys gali ateityje kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo arba padidinimo.

21Teismų praktikoje pažymima, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į bylos faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui; vaikų išlaikymo prievolės nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba bendro pobūdžio samprotavimais apie aukštą bedarbystės lygį šalyje, pasaulinę krizę, sunkią ekonominę situaciją ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010 išaiškinta, kad asmens, privalančio teikti išlaikymą, galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksmus; subjektyvūs veiksmai – paties asmens pastangos, asmens požiūris, noras ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal savo turimą specialybę, darbingumo lygį atsakovas turi galimybę teikti pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio išlaikymą. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė priteistino išlaikymo sumą, o apeliacinio skundo motyvais teismo sprendimo šioje dalyje keisti nėra pagrindo.

22Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

23Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 600 Lt (b.l. 246-248, CPK 93, 98 str.).

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

25Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą nepakeistą.

26Priteisti iš apelianto U. C. 600 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės R. C. naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo U. C.... 3. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovė R. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.1. 3-8) prašydama... 5. Nurodė, kad santuoka įregistruota 2010-07-10. Santuokoje gimė dukra... 6. Atsakovas U. C. atsiliepimu (b.l. 68a-68d) į ieškinį, prašė santuoką... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-28 sprendimu ieškinį patenkino... 8. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad abu sutuoktiniai... 9. Atsakovas U. C. apeliaciniu skundu (b.l. 220-227) prašo pakeisti Vilniaus... 10. Ieškovė R. C., atsiliepimu (b.l. 245-241) į apeliacinį skundą prašo... 11. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 12. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 13. Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ... 14. Apeliantas ginčija teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų... 15. Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo priteisimo ... 16. CK 3.72 str. 1 d. nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš... 17. Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ... 18. Apeliantas ginčija teismo sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio... 19. Teismo sprendimu iš atsakovo nepilnamečio vaiko naudai priteista po 700 Lt... 20. Kolegija atmeta atsakovo argumentus dėl priteisto išlaikymo dydžio kaip... 21. Teismų praktikoje pažymima, kad tėvų turtinė padėtis turi būti... 22. Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog... 23. Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto ieškovės naudai priteistinos... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija... 25. Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą... 26. Priteisti iš apelianto U. C. 600 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų...