Byla 2A-1161-567/2011
Dėl vienašalio kreditavimo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiais ir kreditavimo sutarčių pakeitimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3933-155/2010 pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc dėl vienašalio kreditavimo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiais ir kreditavimo sutarčių pakeitimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas K. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

5- pripažinti atsakovo Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, vienašalį 2007-02-06 tarp ieškovo K. S. ir atsakovo Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, sudarytos Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 07/02/45D nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu;

6- pripažinti atsakovo Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, vienašalį 2007-07-18 ieškovo K. S. ir atsakovo Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, sudarytos kreditavimo sutarties Nr. KK/07/07/65D nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu;

7- pakeisti 2007-02-06 tarp ieškovo K. S. ir atsakovo Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, sudarytą Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/02/45D, atidedant kredito pagal šią sutartį grąžinimo terminą 12 mėnesių laikotarpiui;

8- pakeisti 2007-07-18 tarp ieškovo K. S. ir atsakovo Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, sudarytą kreditavimo sutartį Nr. KK/07/07/65D, atidedant kredito pagal šią sutartį grąžinimo terminą 12 mėnesių laikotarpiui. Nurodė, kad 2007-02-06 K. S. ir Nordea Bank Finland Plc sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/02/45D, pagal kurią joje nustatytomis sąlygomis bankas suteikė ieškovui 255072 EUR dydžio kreditą, sklypo, unikalus Nr. ( - ) komunalinės zonos teritorijoje, ( - ), įsigijimui. Įsipareigojimų pagal būsto kreditavimo sutartį tinkamam vykdymui užtikrini banko naudai buvo įkeisti žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) ir žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ). 2008-04-24 papildomu susitarimu Nr. BKP 08/04/135D prie būsto kreditavimo sutarties buvo pakeistas įkeitimo objektas ir susitarta, kad įsipareigojimų pagal būsto kreditavimo sutartį tinkamam vykdymui užtikrinti banko naudai bus įkeistas 1804/1962 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) komunalinės zonos teritorijoje, ( - ), dalis, įkeista hipotekos lakštu Nr. ( - ). 2007-07-18 ieškovas su banku sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KK/07/65D, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 2008696 EUR kreditas vartojimo poreikiams tenkinti. Įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį tinkamam užtikrinimui banko naudai buvo įkeisti žemės sklypas, unikalus Nr. ( - )komunalinės zonos teritorijoje, ( - ), žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) ir žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ). 2008-04-24 papildomu susitarimu Nr. KKP08/04/134D prie kreditavimo sutarties taip pat buvo pakeistas įkeitimo objektas ir susitarta, kad įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį tinkamam vykdymui užtikrinti banko naudai bus įkeistas žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) komunalinės zonos teritorijoje, ( - ) . Sudaręs būsto kreditavimo sutartį ir kreditavimo sutartį, ieškovas šiose sutartyse nustatytais terminais ir laiku vykdė prisiimtus įsipareigojimus, bankas jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl netinkamos būsto kreditavimo sutarties ir kreditavimo sutarties vykdymo ieškovui nereiškė. 2009 m. I ketvirčio pabaigoje sumažėjus ieškovo gaunamoms mėnesinėms pajamoms, ieškovui vykdyti įsipareigojimus pagal minėtas sutartis nustatytais terminais tapo sudėtinga. Apie šias aplinkybes ieškovas pranešė bankui, prašydamas atidėti 12 mėnesių laikotarpiui suteiktų kreditų pagal kreditavimo sutartį ir būsto kreditavimo sutartį grąžinimo terminus. Bankas, žinodamas sunkumus, su kuriais susidūrė ieškovas, spręsdamas ieškovo prašymą, iškėlė nepagrįstai ženkliai ieškovo padėtį apsunkinti galinčias sutarčių sąlygas, tik su kuriomis ieškovui sutikus, bankas sutiktų atidėti kreditų grąžinimo terminus. Bankas nurodė, jog galės atidėti kredito grąžinimo terminus tokiomis sąlygomis: kredito grąžinimo atidėjimo laikotarpiu banko marža bus didinama iki 1,6 proc., t.y. 2 kartus nei buvo nustatyta; praėjus 12 mėnesių nuo sutarčių pakeitimo pasirašymo taikoma marža būtų lygi 4 proc., t.y. 5 kartus didesnė nei buvo nustatyta; ieškovui sumokėjus kredito įmokas anksčiau laiko, jis privalėtų už laikotarpį nuo kredito grąžinimo atidėjimo pradžios iki dalinio ar pilno kredito padengimo sumokėti bankui 2 proc. baudą nuo grąžinamos sumos, ieškovas įsipareigotų grąžinti 280000 Lt vienu mokėjimu pagal būsto kreditavimo sutartį laikotarpiu nuo 2010-03-25 iki 2010-10-31, o neįvykdžius šios sąlygos, būtų taikoma 4000 Lt bauda. 2010-01-07 ieškovas, atsakydamas į 2009-12-31 banko raštą, bei siekdamas taikaus susitarimo, nurodė, kad sutinka su visomis sąlygomis, išskyrus sąlygą dėl 2,50 proc. dydžio maržos taikymo kreditavimo sutarties grąžinimui po kredito atidėjimo grąžinimo termino pabaigos, vietoj jo sutinka, kad būtų nustatyta didesnė marža, t.y. 6 proc. vietoj banko nurodytos 4 proc., kredito daliai, kurią ieškovas turėtų grąžinti atidėjimo laikotarpiu, įskaitant įsiskolinimą. Bankas neįvertino ieškovo 2010-01-07 rašte pateikto pasiūlymo. Bankas, nutraukęs vienašališkai būsto kreditavimo sutartį ir kreditavimo sutartį, pradėjo priverstinio išieškojimo procesą iš ieškovo bankui įkeisto turto. Ieškovas teigia, jog būsto kreditavimo sutartys buvo nutrauktos, bankui pažeidus bendruosius teisės principus bei iš jų kylančias pareigas, kurias bankui įvykužius tinkamai, sudarytas sutartis būtų galima išsaugoti. Atsakovas, nutraukdamas būsto kreditavimo sutartį ir kreditavimo sutartį, piktnaudžiavo savo teise jas nutraukti, todėl vienašaliai banko sandoriai buvo sudaryti, pažeidžiant proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (LR CK 1.5 str., 1.63 str., 1.137 str. 2 d., 1.138 str., 6.4 str., 6.158 str., 6.186 str. 3 d., 6.200 str., 6.204 str. 2 d.).

9Atsakovas Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, priteisti iš ieškovo K. S. atsakovo Nordea Bank Finland PLC, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, t.y. suteikė ieškovui būsto kreditavimo sutartyje ir kreditavimo sutartyje nurodytas pinigines lėšas, tuo tarpu ieškovas sutartimis prisiimtus įsipareigojimus tinkamai neįvykdė. Nuo kredito pagal būsto kreditavimo sutartį suteikimo dienos, t.y. nuo 2007-02-09, ieškovas periodiškai vėlavo mokėti atsakovui įmokas. Nuo 2009-04-01 pagal abi kreditavimo sutartis atsakovui nebuvo sumokėta nei viena įmoka. Tokiu būdu ieškovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus laiku ir tinkamai mokėti grąžintinas sumas, palūkanas pagal mokėjimo grafiką. Ieškovas ginčo sutarčių galiojimo metu neįvykdė ir kitų savo sutartinių įsipareigojimų - užtikrinti būsto kreditavimo sutartyje ir kreditavimo sutartyje numatytus kredito ir įkeičiamo turto rodiklius, kurie pagal būsto kreditavimo sutartį turėjo būti 68 proc. nuo atsakovui įkeisto turto rinkos vertės, pagal kreditavimo sutartį - 80 proc. Ieškovo atsakovui pateiktos įkeisto turto preliminarios vertinimo ataskaitos patvirtina, kad kredito ir įkeisto turto rodiklis pagal būsto kreditavimo sutartį buvo 156,79 proc., pagal kreditavimo sutartį – 196,25 proc. Būsto kreditavimo ir kreditavimo sutarčių galiojimo metu ženkliai sumažėjus įkeisto turto vertei, ieškovas taip pat neturėjo jokių galimybių papildomai užtikrinti savo prievolių įvykdymo, nors atsakovas ir prašė ieškovo apsvarstyti papildomo laidavimo ar papildomo turto įkeitimo galimybę. Tokiu būdu buvo pažeistas kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.2.5 p. Šie ieškovo esminiai sutartinių įsipareigojimų pažeidimai sudarė pagrindą atsakovui vienašališkai nutraukti ginčo sutartis. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog privačių kreditų restruktūrizavimas buvo vykdomas, remiantis 2009-05-28 patvirtinta procedūra. 2009-11-04 atsakovo priimtas sprendimas ieškovo atžvilgiu buvo paremtas išskirtiniais sprendimais nepaisant to, kad ieškovas netenkino kelių sąlygų, reikalingų norint taikyti išskirtinius sprendimus, nepateikė atsakovui jokių duomenų, pagrindžiančių finansinius sugebėjimus kredito grąžinimo atidėjimo laikotarpiu ir po kredito grąžinimo atidėjimo vykdyti mokėjimus pagal ginčo sutartis, negalėjo pateikti papildomų kredito užtikrinimo priemonių. Vienas iš pagrindinių civilinės teisės principas yra sutarčių laisvės principas. Sutarties laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai sprendžia, ar jiems sudaryti konkrečią sutartį, ar jos nesudaryti. Atsakovas teigia, jo ieškovas yra verslininkas, todėl būdamas protingas ir apdairus žmogus, imdamas itin ženklaus dydžio kreditą verslui plėtoti, turėjo įvertinti galimą savo pajamų kitimą, dėl ko kredito grąžinimas gali pasunkėti (LR CK 1.5 str., 6.38 str., 6.200 str., 6.204 str. 3 d.).

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-11-09 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį atmesti; priteisti iš K. S. 2000 Lt Nordea Bank Finland Plc naudai. Teismas nustatė, kad LR CK 6.38 str. 3 d., taip kaip ir kitos šio straipsnio dalys, įtvirtina šalių prievolės vykdymo principus, nustato, kad šalys, vykdydamos prievolę, turi bendradarbiauti su kita šalimi. Byloje nenustatyta, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu. Priešingai, bylos įrodymai rodo, kad atsakovas bendradarbiavo su ieškovu, jam vykdant prievolę, kurią jis prisiėmė grąžinti abu kreditus sutartomis dvišale valia suderintomis sąlygomis. Byloje yra elektroninio susirašinėjimo medžiaga, kuri patvirtina, kad atsakovas vertino ieškovo siūlymus, kad atsakovas sutiko ieškovui daryti nuolaidas, tai yra sutiko keisti ieškovo inicijuojamus kreditavimo sutarčių pakeitimus, sutiko atidėti kredito gražinimą ir sprendė klausimus dėl keistinų sąlygų, siūlė savo keičiamas sąlygas (1 t., b.l. 47-61). Šie atsakovo veiksmai patvirtina, kad atsakovas vykdė LR CK 6. 38 str. nuostatas, bendradarbiavo su ieškovu, kreditavimo sutarčių vykdymo eigoje atsakovas nepažeidė LR CK 6.200 str. 2 d. nustatytų principų ir kitų šiame straipsniu reglamentuotų principų. Ginčo šalių sutarties vykdymo atžvilgiu nėra pagrindo bendradarbiavimo principą vertinti plečiamai, pripažinti atsakovo veiksmus ne bendradarbiavimu. Atsakovo nesutikimas keisti kreditavimo sutarčių sąlygų į ieškovo pasiūlytas sąlygas nėra bendradarbiavimo atsisakymas. Dvišalės sutarties sąlygos keičiamos ne vienos šalies valia, bet abiejų šalių suderinta valia. Tai pripažįsta ir ieškovas. Jis elektroninio susirašinėjimo medžiagoje patvirtina, kad inicijuojamas kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimas turi būti abiejų šalių suderintas (1 t., b.l. 57, 59). Tokio suderinamumo keisti kreditavimo sutarties sąlygas ginčo šalys nepasiekė. Teismas konstatavo, jog pagrindo nustatyti, kad toks susitarimas nepasiektas išimtinai dėl atsakovo kaltės, nėra. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas siekė savo naudai nepagrįstai naudingų sąlygų, kad atsakovas siūlomomis naujomis kreditavimo sąlygomis darė ekonominį spaudimą, naudojosi atsakovui kilusiomis sunkiomis aplinkybėmis. Paskutinis atsakovo siūlymas ieškovui teiktas 2009-11-05 (1 t., b.l. 61). Ginčo šalių sudarytos kreditavimo sutarties vykęs ieškovo iniciatyva bendradarbiavimas pabaigtas atsakovo pasiūlytu keistinų sąlygų pateikimu, į kurias ieškovas neatsiliepė. Jau vien šis veiksmas liudija, kad ginčo šalių bendradarbiavimas nutrūko ieškovo valia, dėl to, kad jis faktiškais veiksmais atsisakė toliau bendradarbiauti su atsakovu. Tuo ieškovas, inicijuodamas kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimą, nesilaikė Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 07/02/45D 9 straipsnio nuostatų (1 t., b.l. 25), Kreditavimo sutarties Nr. KK 07/07/65D 12 straipsnio (1 t., b.l. 42) nuostatų. Tai, kad, gavęs atsakovo pranešimą apie sutarčių nutraukimą, ieškovas teikė raštus, neįrodo jo bendradarbiavimo, bet priešingai, patvirtina, kad savalaikiai iki sutarties nutraukimo fakto ieškovas tinkamai nebendradarbiavo, tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų prievolių, suteikiančių teisę abiejų šalių valia ir sulygtomis sąlygomis pakeisti atskiras sutarties sąlygas. Ieškovas neįrodė (CPK 178 str.), kad jo siūlyti kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimai yra realiai įvykdomi, kad jo siūlomais pakeitimais nėra pažeidžiamas atsakovo teisėtas interesas. Tiek teikdamas atsakovui siūlymus dėl kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė jokių nuoseklių, patikimų ir objektyvių įrodymų, liudijančių jo gebėjimą vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal jo prašomas sąlygas, kad sutarties vykdymo atidėjimas kreditų mokėjimo dalyje 12 mėnesių laikotarpiu sudarys realias galimybes ieškovui vykdyti sutarties sąlygas, o nebus ieškovui kilusios problemos dėl negalėjimo sutartu terminu grąžinti kreditinių įsipareigojimų atitolinimu vieneriems metams. Vien krizės aplinkybė, ir dėl jos atsiradęs ieškovo nemokumo faktas nesukuria atsakovui pareigos keisti kreditavimo sutarčių sąlygas pagal ieškovo pasiūlymus. Ieškovas, sudarydamas dvi kreditavimo sutartis, turėjo objektyvią galimybę veikti apdairiai ir rūpestingai, vertinti savo gebėjimus vykdyti priimtus didelės vertės įsipareigojimus, todėl visa atsakomybė dėl prisiimtų įsipareigojimų kyla asmeniškai ieškovui, pagrindo keisti kreditavimo sutarčių sąlygas, atidedant kreditų grąžinimo terminus 12 mėnesių laikotarpiui, nėra pagrindo. Vienareikšmiai ginčo šalių atstovų paaiškinimai rodo, kad atsakovas ilgą laiką nevykdo jokių įsipareigojimų pagal abi kreditavimo sutartis. Tiek Būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 07/02/45D, tiek ir Kreditavimo sutartis Nr. KK 07/07/65D numatė kreditavimo sutarties nutraukimo pagrindus, pagal abi sutartis ginčo šalys susitarė dėl kreditavimo sutarčių nutraukimo prieš terminą, kai kredito gavėjas neįvykdys įsipareigojimų, per 10 dienų nuo tada, kai jie turėjo būti įvykdyti. Tai numatė atitinkamai Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 07/02/45D, 10.2 straipsnis (1 t., b.l. 25-26), taip numatė ir Kreditavimo sutarties Nr. KK 07/07/65D Bendrosios dalies 13 straipsnis (1 t., b.l. 43). Teismas konstatavo, jog pagrįstas, sutartimi apspręstas yra atsakovo vienašalis kreditavimo sutarčių nutraukimas. Iš 2009-12-11 atsakovo pranešimo matyti, kad dėl to, jog ieškovas nuo 2009-04-01 iki 2009-12-01 pilnai nesumokėjo tenkančių pagal sutartį mokėti kredito palūkanų, laiku negrąžintos kredito dalies, bei įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, nutraukė prieš terminą 2007-02-06 kreditavimo sutartį Nr. BK 07/02/65D (1 t., b.l. 63). Šiame pranešime įvardytos skolos, nemokėjimo dydžių ir jų pagrindo ieškovas neginčija. Pranešime pateikta lentelė akivaizdžiai parodo, kad ieškovas nevykdė būsto kreditavimo sutarties pagal sulygtas sąlygas, kad yra šia sutartimi sulygta sąlyga sutarties nutraukimui, kad atsakovas turėjo teisę nutraukti būsto kreditavimo sutartį. Jokių įrodymų, jokių pagrindų ar vertų dėmesio aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovas piktnaudžiavo sutartimi jam suteikta teise vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą būsto kreditavimo sutartį, nėra. Teismas nurodė, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai nutraukė pirmąją su ieškovu sudarytą Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/02/65D. Teismas padarė išvadą, jog pripažinti atsakovo veiksmus, nutraukiant sutartį neteisėtais ir dėl to negaliojančiais, pagrindo nėra. Tais pačiais motyvais nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo prašymo pripažinti kreditavimo sutarties Nr. KK 07/07/65D vienašalį nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu. Byloje yra 2009-12-11 atsakovo pranešimas ieškovui (1 t., b.l. 64). Juo atsakovas informuoja ieškovą apie kreditavimo sutarties Nr. KK07/07/65D nutraukimą. Pranešime pateikta ieškovo įsiskolinimo pagal šią kreditavimo sutartį lentelė ir jos duomenys nebuvo ginčijami. Lentelėje pateikti duomenys parodo, kad ieškovas nuo 2009-04-01 ir 2009-12-01 pagal kreditavimo sutartį nemokėjo tinkamai sulygtų nesumokėto kredito palūkanų, laiku negrąžintos kredito dalies mokėjimų, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, iš viso per šį laikotarpį įsiskolino 8432,25 eurų. Todėl esant kreditavimo sutartyje sulygtam pagrindui, vienašalis kreditavimo sutarties Nr. KK 07/07/65D nutraukimas yra sąžiningas, teisėtas ir pagrįstas. Šioje dalyje ieškinio reikalavimo tenkinti irgi nėra pagrindo. Teismas nustatė, kad atsakovas nepažeidė konkrečių imperatyvių teisės normų, viešosios tvarkos, kad atsakovo atlikti veiksmai vykdant kreditavimo sutartis ieškovo atžvilgiu neprieštarauja gerai moralei, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu veikė sąžiningai, laikėsi protingumo, teisingumo kriterijų. Teismas nenustatė, kad atsakovas savo veiksmais padarė žalą ieškovui (LR CK 6.38 str. 3 d.).

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Ieškovas K. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-11-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą:

14- pripažinti atsakovo Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, vienašalį 2007-02-06 tarp ieškovo K. S. ir atsakovo Nordea Bank Finland Plc sudarytos Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 07/02/45D nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu;

15- pripažinti atsakovo Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, vienašalį 2007-07-18 ieškovo K. S. ir atsakovo Nordea Bank Finland Plc sudarytos kreditavimo sutarties Nr. KK/07/07/65D nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu;

16- pakeisti 2007-02-06 tarp ieškovo K. S. ir atsakovo Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, sudarytą Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/02/45D, atidedant kredito pagal šią sutartį grąžinimo terminą 12 mėnesių laikotarpiui;

17- pakeisti 2007-07-18 tarp ieškovo K. S. ir atsakovo Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, sudarytą kreditavimo sutartį Nr. KK/07/07/65D, atidedant kredito pagal šią sutartį grąžinimo terminą 12 mėnesių laikotarpiui ir priteisti iš atsakovo Nordea Bank Filnad Plc, atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą yra išimtinis sutarčių šalių teisių gynimo būdas. Todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas. Vienas iš prievolių sąžiningo vykdymo principų yra prievolės šalių bendradarbiavimo principas. Ta aplinkybė, kad bankas formaliai su ieškovu bendravo ir atsakinėjo į jo prašymus ir užklausimus, negali būti pakankama konstatuoti, jog bendradarbiavimo pareiga buvo vykdoma tinkamai. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas turėjo vertinti, ar bankui atlikus atitinkamus veiksmus, vykdant LR CK įtvirtintą bendradarbiavimo pareigą, realiai galėjo atsirasti sąlygos ieškovui tinkamai vykdyti būsto kreditavimo sutartį ir kreditavimo sutartį. Ieškovas pateikė į bylą susirašinėjimo su banko atstovais medžiagą, patvirtinančią, kad, pasikeitus sutartinių prievolių pusiausvyrai, ieškovas prašymu kreipėsi į banką dėl kredito pagal būsto kreditavimo sutartį ir kreditavimo sutartį mokėjimo termino 12 mėnesių laikotarpiui atidėjimo, dėl ko ieškovui atsirastų galimybės per atidėjimo laikotarpį siekti didesnių pajamų gavimo tam, kad vėlesniu laikotarpiu jis galėtų tinkamai vykdyti visus prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Bankas, atsakydamas ieškovui, nurodė, kad tokį pranešimą tenkins tuo atveju, jeigu ieškovas sutiks, jog praėjus 12 mėnesių nuo kreditavimo sutarties ir būsto kreditavimo sutarčių pakeitimų pasirašymo, taikoma marža būtų lygi 4 proc., t.y. 5 kartus didesnė nei buvo nustatyta būsto kreditavimo sutartyje ir kreditavimo sutartyje. Tokiu būdu ieškovo bendra pagal būsto kreditavimo sutartį ir kreditavimo sutartį mokėtina palūkanų sumą būtų padidėjusi daugiau nei 1400000 Lt. Ieškovui išreiškus nesutikimą dėl tokios banko bendradarbiavimo pareigos ir sąžiningumo neatitinkančios sąlygos iškėlimo, bankas pareiškė, kad sutiktų dėl ieškovo prašomo sutarčių pakeitimo, jeigu praėjus terminui, kuriam būtų atidedamas kreditų pagal kreditavimo sutartį ir būsto kreditavimo sutartį grąžinimo terminas, bus taikoma 2,5 proc. marža pagal abi sutartis. Apeliantas pažymėjo, jog ir tokiu atveju ieškovo bendra pagal būsto kreditavimo sutartį ir kreditavimo sutartį mokėtina palūkanų suma būtų padidėjusi daugiau nei 750000 Lt. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas visiškai nevertino bei neatsižvelgė, kad šių banko reikalaujamų sąlygų įtvirtinimas būsto kreditavimo sutartyje ir kreditavimo sutartyje būtų tik dar labiau iškreipęs šalių tarpusavio įsipareigojimų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į favor contractus principo keliamus reikalavimus, nevertino, ar banko veiksmai ieškovo atžvilgiu atitiko šį principą bei jo nepažeidė. Apeliantas teigia, jog bankas nebuvo pakankamai suinteresuotas išlaikyti santykių su ieškovu, kylančių iš būsto kreditavimo sutarties ir kreditavimo sutarties, stabilumo, nors to reikalaujama pagal bendruosius teisės bei minėtą favor contractus (sutarties naudai) principus, t.y. bankas veikė netinkamai, priešingai iš šalių reikalaujamiems elgesio standartams. Apeliantas teigia, jog kreditavimo sutarties sudarymo metu jis negalėjo protingai numatyti atsiradusių aplinkybių, kadangi sutarčių sudarymo metu ekonominė padėtis buvo stabili, jokių galimo ekonominio nuosmukio ženklų nebuvo. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad ieškovas turėjo įrodyti, kad jo reikalaujami kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimai yra realiai vykdomi, kad jo siūlomais pakeitimais nėra pažeidžiamas banko teisėtas interesas, o vien krizės aplinkybė ir kaip jos pasekmė atsiradęs nemokumo faktas nesukuria bankui pareigos keisti sutarčių sąlygas pagal ieškovo pasiūlymus. Teikdamas prašymą pakeisti sutartis pagal LR CK 6.204 str. 3 d., ieškovas turėjo pagrįsti tik CK 6.204 str. 2 d. nurodytų sąlygų buvimą. Jokių papildomų sąlygų, įskaitant ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nurodytas, kad ieškovo reikalaujami kreditavimo sutarčių sąlygų buvimo LR CK 6.204 str. nereikalauja. Tai, kad ieškovo siūlomi kreditavimo sutarties ir būsto kreditavimo sutarties pakeitimai gali neatstatyti tarpusavio įsipareigojimų pusiausvyros, turi pagrįsti bankas arba teismas nustatyti ex officio, kartu parinkdamas ir sąlygas, kuriomis pakeitus sutartį, būtų atstatyta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra (LR CK 6.204 str. 3 d., 6.186 str. 3 d.).

18Atsakovas Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir priteisti iš apelianto K. S. atsakovo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas 2010-11-03 vykusio teismo posėdžio metu pateikė subjektyvius rašytinius paaiškinimus, kuriuose pateikiami jo paties atlikti paskaičiavimai dėl tariamų banko pajamų, atidėjus kredito grąžinimą banko pasiūlytomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas siekė savo naudai nepagrįstai naudingų sąlygų. Byloje esanti K. S. kreditavimo anketa patvirtina, kad laikotarpyje nuo 2007-02-06 iki 2008-02-01 pagal būsto kreditavimo sutartį, kredito grąžinimas apeliantui jau buvo kartą atidėtas 12 mėnesių laikotarpiui, tačiau tai neprivedė prie finansinių įsipareigojimų tolimesnio vykdymo, nepaisant to, apeliantas, motyvuodamas vėl pablogėjusia finansine padėtimi, prašo pakeisti kreditavimo sutarčių sąlygas, atidedant kredito grąžinimą 12 mėnesių laikotarpiui. Nepagrįstas ir klaidinančiais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus dėl būsto kreditavimo sutarties ir kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais, apskritai nevertino ieškovo reikalavimų dėl sutarčių pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kreditavimo sutarčių pakeitimo, sprendime aiškiai nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog jo siūlyti kreditavimo sutarčių pakeitimai yra realiai įvykdomi, kad jo siūlomais pakeitimais nėra pažeidžiamas atsakovo teisėtas interesas. Apeliantas teismui pareikštu reikalavimu pakeisti kreditavimo sutarčių sąlygas, atidedant kredito grąžinimą 12 mėnesių laikotarpiui, išimtinai siekė visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo naštą perkelti atsakovui (LR CK 6.204 str. 3 d.).

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas numatė, kad tokiu atveju, jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, jeigu:

211) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiajai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo;

222) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;

233) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti;

244) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (LR CK 6.204 str. 2 d.). Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusioji sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį, prašydama sutartį pakeisti. Toks kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Šalims nesusitarus, teismas gali pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra (CK 6.204 str. 3 d.).

25CK 6.204 str. 2 d. nurodomi keturi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar sunkesnis sutarties vykdymas yra toks reikšmingas, kad ją vykdyti tampa sudėtinga ir reikia peržiūrėti sutarties sąlygas. Sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.

26Sutarties laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytoje sutartyje sulygtas sąlygas. Šalims nepavykus susitarti, sutartis gali būti pakeista teismo tvarka. CK 6.223 straipsnyje reglamentuojamos sutarties pakeitimo sąlygos ir tvarka. Nurodyto straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kad sutartis gali būti pakeista sutarties ar įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad įstatymas nenustato baigtinio sutarties pakeitimo atvejų sąrašo. Specialūs sutarties pakeitimo atvejai yra nustatyti kituose CK straipsniuose. Pagrindą sutarčiai pakeisti konstatuoja ginčą nagrinėjantis teismas, įvertinęs konkrečios bylos faktines aplinkybes.

27Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali susitarti dėl sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties nutraukimo sąlygas ar sutarties nutraukimo reikalavimus nustato imperatyvios teisės normos. Sutarties nutraukimą reglamentuoja CK 6.217 straipsnis. Vienas iš minėtame straipsnyje nurodytų atvejų, kai šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, yra kitos šalies padarytas esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 straipsnio ypatumas yra tas, kad nukentėjusiai šaliai leidžiama nutraukti sutartį nesikreipiant į teismą (CK 6.218 straipsnis). Tačiau tokiu atveju kita šalis turi teisę kreiptis į teismą ir ginčyti vienašališko sutarties nutraukimo pagrįstumą, įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas nėra esminis. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai, kuriai remdamasis teismas nustato, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne.

28CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Tai reiškia, kad įstatymas suteikia šalims teisę susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį net tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis. Pagal sutarties laisvės principą šalys gali susitarti dėl teisės vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, ir tai neprieštarauja CK 6.156 straipsnio 4 dalies nuostatai, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyvios teisės normos.

29Nagrinėjamoje byloje ieškovas nuo 2009-04-01 pagal abi kreditavimo sutartis atsakovui nesumokėjo nei vienos įmokos (1 t., b.l. 63, 64), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas atliko esminį sutarčių pažeidimą (Būsto kreditavimo sutarties 7.2.1 ir 12.1 punktai, Kreditavimo sutarties 5.2.2 ir 11.2.1 punktai), sudariusį teisinį pagrindą atsakovui vienašališkai nutraukti abi sutartis, nes toks net dalies įmokos nesumokėjimas leido atsakovui nesitikėti, kad sutartys bus įvykdytos ateityje (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.).

30Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreditavimo sutarčių vienašališkam nutraukimui buvo įstatyminis ir faktinis pagrindas. Tai, kad vienas iš prievolių sąžiningo vykdymo principų yra prievolės šalių bendradarbiavimo principas, savaime nereiškia, kad ieškovui paprašius atidėti kreditų mokėjimą 12 mėnesių, atsakovas turėjo besąlygiškai pakeisti abiejų kreditavimo sutarčių sąlygas. Ta aplinkybė, kad atsakovas 2009-11-04 priėmė sprendimą (1 t., b.l. 67-68) atidėti kreditų grąžinimą 12 mėnesių, kreditų grąžinimo atidėjimo laikotarpiu taikyti šalių sutartą 0,80 % maržą ir po 12 mėnesių - 2,50 % maržą, parodo, kad atsakovas tinkamai bendradarbiavo, nes pats ieškovas, gavęs atsakovo sutikimą dėl 12 mėnesių kreditų grąžinimo atidėjimo, ir nesutikdamas po 12 mėnesių dėl 2,50 % maržos dydžio, parodė, kad siekė kreditavimo sutarčių pakeitimo be jokių papildomų finansinių įsipareigojimų, tuo pats pažeisdamas šalių interesų pusiausvyrą, nes atsakovas, kaip pelno siekiantis bankas, net 12 mėnesių negautų įmokų pagal kreditavimo sutartis, taigi ir tam tikro pelno, o padidinta marža po 12 mėnesių užtikrintų abiejų šalių interesų pusiausvyrą.

31Tai, kad ieškovas, kreipdamasis į į banką dėl kredito pagal būsto kreditavimo sutartį ir kreditavimo sutartį mokėjimo terminą 12 mėnesių laikotarpiui atidėjimo, tikėjosi, kad jam atsirastų galimybės per atidėjimo laikotarpį siekti didesnių pajamų gavimo tam, kad vėlesniu laikotarpiu jis galėtų tinkamai vykdyti visus prisiimtus finansinius įsipareigojimus, savaime nereiškia, kad bankas, turėdamas savo teisėtus lūkesčius dėl pelno gavimo, turėjo pareigą palikti šalių sutartą 0,80 % maržos dydį, kuris nepadengtų po 12 mėnesių atidėjimo banko patirtus kaštus dėl kreditavimo sutarčių įmokų negavimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas nėra priskirtinas prie silpnesniosios teisinių santykių šalies, kaip vartotojas, nes jo ekonominėje veikloje yra versliškumo požymių, atsižvelgiant į tai, kad jis iki 2010-01-07 buvo PVM mokesčio mokėtojas (1 t., b.l. 184), kuris pagal Būsto kreditavimo sutartį įkeitė bankui 3 žemės sklypus Viliuje, o pagal kredito sutartį gavo 208696 eurų kreditą vartojimo poreikiams tenkinti, kurie, kolegijos teisėjų nuomone, neatitinka standartinių vidutinio vartotojo poreikių buičiai ar šeimos būsto kreditavimui. Ta aplinkybė, kad ieškovas, vykdydamas sau naudingą ekonominę veiklą, siekė naudos dėl kreditavimo sutarčių pakeitimo, savaime nereiškia, kad atsakovas, kaip bankas, turėjo atsisakyti savo teisėtų lūkesčių ir sudaryti išskirtines sąlygas ieškovo ekonominei veiklai vykdyti, nes tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

32Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepažeidė sutarties stabilumo principo, nes atsakovas, kaip bankas, vykdydamas bendradarbiavimo pareigą, elgės pagal sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė įrodinėjimo naštą tarp šalių, nes ieškovas turėjo įrodyti, kad jo reikalaujami kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimai yra realiai vykdomi ir jo siūlomais pakeitimais nėra pažeidžiamas atsakovo, kaip banko, teisėtas interesas, nes ekonominės krizės aplinkybė ir kaip jos pasekmė atsiradęs nemokumo faktas savaime nesukuria bankui pareigos keisti kreditavimo sutarčių sąlygas pagal ieškovo pasiūlymus, kurie neužtikrina šalių sutartinių prievolių pusiausvyros. Ta aplinkybė, kad ieškovas nuo 2009-04-01 pagal abi kreditavimo sutartis atsakovui nesumokėjo nei vienos įmokos, ir formaliais pagrindais apeliacine tvarka skundė pirmosios instancijos teismo teisėtą ir pagrįstą 2010-11-09 sprendimą bei, vykstant bylinėjimosi procesui, iki šiol neatliko jokių mokėjimų banko naudai, parodo, kad ieškovas nėra suinteresuotas realiai atkurti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, nes padėtis, kai nėra atliekami jokie mokėjimai bankui, yra jo tikslas, tuo patvirtinant, kad atsakovas neturi pagrindo tikėtis, kad sutartys bus įvykdytos ateityje (LR CK 6.204 str. 3 d., 6.186 str. 3 d.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra visų CK 6.204 str. 2 d. nurodomų keturių aplinkybių, pagal kurias nustatoma, ar sunkesnis sutarties vykdymas yra toks reikšmingas, kad ją vykdyti tampa sudėtinga ir reikia peržiūrėti sutarties sąlygas, sudėties, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

33Tai, kad ieškovui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus pagal CPK 270 str. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes jie yra teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą ir patenkinti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išnagrinėta teisingai (LR CK 6.38 str., 6.158 str., 6.193 str. 6.195 str., 6.200 str., CPK 7 str., 12 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

34Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apeliantui nėra priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ieškovas sumokėjo 3073,40 Lt (2 t., b.l. 24-30). Šių išlaidų dydis mažinamas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovą apeliacinėje instancijoje atstovavo ta pati advokatė, kaip ir pirmosios instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovas turi atlyginti atsakovo naudai 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, nes kolegija nustato maksimalią priteistiną sumą už advokato teisines paslaugas - 1200 Lt (1,5 x 800 Lt (MMA)) už atsiliepimo į apeliacinį skundo surašymą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str., 92 str., 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8.11 p.).

35Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

36Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimą nepakeistą.

37Priteisti iš K. S. 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme Nordea Bank Finland Plc naudai.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas K. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:... 5. - pripažinti atsakovo Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamo Nordea Bank... 6. - pripažinti atsakovo Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamo Nordea Bank... 7. - pakeisti 2007-02-06 tarp ieškovo K. S. ir atsakovo Nordea Bank Finland Plc,... 8. - pakeisti 2007-07-18 tarp ieškovo K. S. ir atsakovo Nordea Bank Finland Plc,... 9. Atsakovas Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank Finland Plc... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-11-09 priėmė sprendimą, kuriuo... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Ieškovas K. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus... 14. - pripažinti atsakovo Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamo Nordea Bank... 15. - pripažinti atsakovo Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamo Nordea Bank... 16. - pakeisti 2007-02-06 tarp ieškovo K. S. ir atsakovo Nordea Bank Finland Plc,... 17. - pakeisti 2007-07-18 tarp ieškovo K. S. ir atsakovo Nordea Bank Finland Plc,... 18. Atsakovas Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank Finland Plc... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 20. Apeliacinis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas numatė, kad tokiu atveju,... 21. 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiajai šaliai tampa žinomos po... 22. 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo... 23. 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti;... 24. 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos... 25. CK 6.204 str. 2 d. nurodomi keturi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar... 26. Sutarties laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir... 27. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali susitarti dėl sutarties... 28. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti... 29. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nuo 2009-04-01 pagal abi kreditavimo sutartis... 30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreditavimo sutarčių vienašališkam... 31. Tai, kad ieškovas, kreipdamasis į į banką dėl kredito pagal būsto... 32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepažeidė sutarties stabilumo... 33. Tai, kad ieškovui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad... 34. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apeliantui nėra... 35. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija... 36. Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimą... 37. Priteisti iš K. S. 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos...