Byla 1-1454-536/2013

Dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta A. A. sveikata

1Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, gynėjui advokatui Remigijui Rinkevičiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. A. bei jo įgaliotam atstovui advokatui Raimondui Garlauskui, civilinės atsakovės ADB „Ergo Lietuva“ atstovui Juliui Sakalauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

2J.Z., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, susituokusi, UAB ,, ( - )“ vertintoja asistentė, gyv. ( - ), neteista,

3kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., padarymu,

Nustatė

42012-07-10 apie 20 val. 11 min. J. Z., Vilniaus m. Didlaukio gatve vairuodama automobilį „Ford Focus“, valstybinės registracijos numeris „( - ) pradėjo sukti į kairę, įvažiuodama į namo Nr. 8 kiemą ir, pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 red.) (toliau – KET) 106 ir 108 p. reikalavimus, neįsitikino šio manevro saugumu, nedavė kelio priešingos krypties eismo juosta tiesiai važiavusiam dviratininkui A. A. ir su juo susidūrė. Dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta A. A. sveikata.

5Kaltinamoji J. Z. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-07-10 apie 20 val. Vilniuje vairavo jos tėvui J.Barkauskui priklausantį automobilį „Ford Focus“, valstybinės registracijos numeris „( - ) ir važiavo Didlaukio g. nuo Kalvarijų g. pusės. Privažiavusi posūkį į namo Nr. 8, esančio Didlaukio g., kiemą, pristabdė automobilį ir, nepastebėjusi jokių artėjančių transporto priemonių, kurioms galėtų sudaryti kliūtį, pasuko į kairę. Staiga išgirdo smūgio garsą ir pamatė parkritusį dviratininką, kurio ji nebuvo pastebėjusi.

6Nukentėjusysis A. A. parodė, kad 2012-07-10 vakare jis išvažiavo iš namų, kad pasivažinėtų dviračiu. Važiavo Didlaukio g. dešine puse nuo Geležinio Vilko g. pusės link Kalvarijų g. apie 1 m atstumu nuo prie kelkraščio stovėjusių automobilių. Leisdamasis nuokalnėn apie 40 km/h greičiu, matė iš priekio priešingos krypties eismo juosta atvažiuojantį automobilį, kuris sustojo ties kelio viduriu, o po to pradėjo sukti į kairę pusę ir užkirto jam kelią. Atstumas iki automobilio buvo apie 5 m., todėl sustabdyti dviračio iš išvengti susidūrimo jis nesugebėjo ir atsitrenkė į automobilio priekinę dalį. Po susidūrimo jis krito, pajutęs stiprų skausmą kojose. Pats atsikelti negalėjo. Atvykę medikai jį nuvežė į ligoninę, kur jam buvo atlikta kojos operacija.

7Šio eismo įvykio faktą ir aplinkybes patvirtina objektyvūs duomenys, nustatyti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus.

82012-07-10 20 val. 55 min. Vilniaus m. Didlaukio g., buvo aptikti automobilis „Ford Focus“, valstybinės registracijos numeris „( - ) stovintis kairėje kelio pusėje, užtverdamas abi Didlaukio g. važiuojamosios dalies juostas priekine dalimi link įvažiavimo į namo Nr. 8 kiemą 0,3 m atstumu nuo Didlaukio g. važiuojamosios dalies ir įvažiavimo į kiemą sankirtos linijos. Įvažiavime į minėtą kiemą, skersai kelio 5,3 m atstumu nuo šio automobilio priekinės dalies guli dviratis „Ford Focus“ (b. l. 6-8).

9Šio automobilio techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole (b.l. 9-10) nurodyta, kad jam subraižytas priekinis bamperis, sulenktas ir subraižytas variklio dangtis, sulenktas priekinis valstybinis numeris ir sulaužytas jo laikiklis.

10 Dviračio „Focus“ techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole (b.l. 11-12) nurodyta, kad jam subraižytas rėmas, įsmukusi ir apibraižyta sėdynė, nusuktas vairas, galimai po eismo įvykio sulenktas priekinių stabdžių mechanizmas, deformuotas priekinis ratas, numesta varomoji grandinė.

11Tokių duomenų visetas rodo, kad kaltinamosios vairuotas automobilis ir nukentėjusiojo dviratis susidūrė savo priekinėmis dalimis.

12Kaltinime aprašomą eismo įvykį stebėjo ir kiti asmenys.

13Taip liudytoja V. V. parodė, kad 2012-07-10, apie 20 val. 30 min. ji Vilniaus m. Didlaukio g. nuo Geležinio Vilko g. pusės link Kalvarijų g. nuokalne apie 30-40 km/h greičiu vairavo automobilį ir pastebėjo, kad jai iš dešinės pusės tarp prie dešinio krašto stovėjusių automobilių ir jos vairuojamo automobilio pravažiavo dviratininkas, kuris tuoj pat atsitrenkė į automobilį, važiavusį priešinga eismo juosta ir pradėjusį sukti į kairę (šio automobilio važiavimo kryptimi). Automobilis užtvėrė dviratininkui kelia, įvyko jų susidūrimas. Nuo smūgio dviratininkas pakilo į orą ir nukrito arčiau dešinio važiuojamos dalies krašto. Ji sustabdė savo automobilį, išlipo, pribėgo prie dviratininko. Jam buvo praskelta galva.

14Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti tvirtą išvadą apie tai, kad kaltinamoji, sukdama iš kelio į kiemą ir kirsdama Didlaukio g. važiuojamąją dalį, nedavė kelio tiesiai dviračiu važiavusiam nukentėjusiajam, kurio važiavimo trajektoriją ji kirto, dėl ko įvyko dviračio ir automobilio susidūrimas. Tuo kaltinamoji pažeidė KET 106 ir 108 p. reikalavimus, kurie įpareigoja savo važiavimo kryptį keičiantį ir išvažiuojantį iš kelio vairuotoją įsitikinti, kad tai daryti saugu, duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta.

15Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 18/13(01) nustatyta, kad A. A. galimai 2012-07-10 eismo įvykio metu buvo padaryti tokie kūno sužalojimai: odos nubrozdinimas abejuose kelių sąnaryse, dešinės pėdos pirmo piršto pamatinio pirštakaulio lūžis, kairės girnelės skeveldrinis lūžis, poodinė kraujosruva kairėje pėdoje su ponagine kraujosruva kairės pėdos pirmo piršto srityje, kairės pėdos čiurnikaulio vidinio pleištuko lūžis. Tokie sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas (b.l. 78-80).

16Taigi kaltinamosios padaryti KET 106 ir 108 p. reikalavimų pažeidimai sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. esant nusikalstamo nerūpestingumo formai.

17Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir kaltinamoji paprašė nutraukti šią baudžiamąją bylą jiems susitaikius, civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (t. 2, b.l. 20), pateikė susitaikymo ir žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje sutartį (t. 2, b.l. 21-22).

18Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra šio straipsnio 1 d. išvardytų sąlygų visuma, t. y. jeigu asmuo:

191) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką;

202) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo;

213) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu;

224) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

23J. Z. kalta prisipažino visiškai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, su nukentėjusiuoju susitaikė, ne tik susitarė atlyginti jam dalį nusikaltimo padarytos žalos (likusią dalį įsipareigojo atlyginti civilinė atsakovė: t. 2, b.l. 21-22), bet ją ir atlygino (t. 2, b.l. 23, 24). Kaltinamoji anksčiau neteista, nusikalstamą veiką padarė neatsargiai, socialiai orientuota (turi šeimą, yra aukštojo išsilavinimo, dirba), todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visetą, teismas pripažįsta, kad yra visi įstatyme nurodyti pagrindai ir sąlygos taikyti kaltinamajai Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. nuostatas ir atleisti J. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiajam susitaikius.

24Lietuvos Respublikos BK 38 str. 3 d. kaip vieną sprendimui dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dalyviams susitaikius panaikinti pagrindų numato teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų nevykdymą. Tai reiškia, kad toks susitarimas turi būti patvirtintas priimamu nuosprendžiu. Atsižvelgiant į tai teismui pateikto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos aprašymas įtrauktinas į nuosprendžio rezoliucinę dalį.

25Procesas dėl A. A. civilinio ieškinio teismui patvirtinus susitarimą dėl nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos nutrauktinas.

26Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-305, 307-308 str., BK 38 str., teismas

Nutarė

27J.Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. atleisti jai ir nukentėjusiajam susitaikius ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

28Patvirtinti tokias susitarimo dėl žalos, padarytos A. A., atlyginimo sąlygas ir tvarką:

291)

30A. A., pripažintas nukentėjusiuoju šioje baudžiamojoje byloje, bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajai ir civilinei atsakovei, prašydamas priteisti iš jų solidariai 200 Lt turtinei ir 8 660 Lt neturtinei žalai atlyginti, 2 700 Lt bylinėjimosi išlaidų, viso – 11 560 Lt;

312)

32civilinė atsakovė pareiškia, kad ji sutinka atlyginti nukentėjusiajam iš viso 6000 Lt neturtinės žalos į šią sumą įskaitant iki šios sutarties sumokėtas sumas (1 460 Lt + 240 Lt = 1700 Lt) ir įsipareigoja likusią 4 300 Lt sumą sumokėti nukentėjusiajam per septynias dienas nuo procesinio dokumento, kuriuo bus patvirtinta ši sutartis, paskelbimo dienos;

3)

34kaltinamoji pareiškia, kad sutinka atlyginti nukentėjusiajam likusią neturtinės žalos 4 000 Lt dalį ir 1700 Lt bylinėjimosi išlaidų dalį, viso – 5 700 Lt, ir įsipareigoja šią sumą sumokėti nukentėjusiajam per vieną dieną nuo šios sutarties pasirašymo dienos;

354)

36nukentėjusysis pareiškia, kad sutinka su tokiomis civilinio ieškinio išsprendimo tvarka bei sąlygomis ir pareiškia, kad atsisako reikalavimų dalies: dėl 200 Lt turtinės žalos atlyginimo, 120 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

37Procesą dėl A. A. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

38Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.