Byla 2A-320-260/2018

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-819-886/2017 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams E. R., G. R. (atsakovo K. R. teisių perėmėjas), K. Ž., valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonei Turto bankui dėl nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas A. K. 2015 m. spalio 22 d. ieškiniu, 2016 m. sausio 18 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo bei dubliku, prašė teismo: 1) pripažinti medinį ūkinį pastatą, plane pažymėtą 5I1Ž, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), pastatytą savavališkai ir neteisėtai; 2) įpareigoti atsakovus VĮ Turto banką, E. R., K. R. ir K. Ž. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti medinį ūkinį pastatą, plane pažymėtą 5I1Ž, esantį adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ); 3) panaikinti medinio ūkinio pastato plane pažymėto 5I1Ž, esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), teisinę registraciją; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovas nurodė, kad jo motina V. K. 1991 m. gegužės 29 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių į 1,987 ha žemės sklypą, esantį ( - ) ir ( - ) gatvių teritorijoje, atkūrimo. Kauno apskrities viršininko 2001 m. liepos 10 d., 2008 m. vasario 5 d., 2008 m. kovo 14 d. sprendimais V. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,547 ha žemės sklypo, esančio ( - ), 0,0853 ha žemės sklypo esančio ( - ) ir 0,0754 ha žemės sklypo esančio ( - ). Pagal Kauno apskrities viršininko 2007 m. birželio 1 d. išvadą, dalis atkurtos žemės buvo perkelta į ( - ) rajoną, likusi neatkurta žemės dalis sudaro 0,5061 ha. V. K. mirė ( - ), po jos mirties palikimą priėmė ieškovas (V. K. sūnus). Kauno miesto savivaldybės urbanistikos ir architektūros skyrius 2003 m. sudarė iki 1940 m. V. K. nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo, esančio ( - ), ribų planą. Pagal planą V. K. nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo ribose yra dalis keturių butų gyvenamojo namo, ( - ), šioje dalyje V. K. nuosavybės teisės nėra atkurtos. Pagal žemės sklypo prie pastatų ( - ) planą, dalis pažymėta Nr. 1 yra V. K. priklausiusiame žemės sklype. Plane pažymėta linija, kuri žymi V. K. žemės sklypą, kerta medinį ūkinį pastatą, esantį ( - ). Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. birželio 3 d. atsisakė suderinti žemės sklypo prie pastatų, esančių ( - ), planą, kadangi nėra atsiskaityta su savininkais, tame tarpe ir su V. K.. Kauno miesto savivaldybės administracija 2007 m. rugsėjo 14 d. patvirtino laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, formuojamų pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos ir piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymus, planą. Plane nustatyti preliminarūs laisvų žemės sklypų prie ( - ) plotai, plane pažymėti du žemės sklypai A ir B, sklypas A yra V. K. grąžintinoje žemės sklypo dalyje. Pagal Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus 2007 m. spalio 10 d. kartografuotas V. K. priklausiusio žemės sklypo ribas iki ( - ), UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengė grąžintino žemės sklypo planą, tačiau jo nepavyko suderinti. VĮ Registrų centras 2008 m. gegužės 10 d. raštu informavo, kad grąžintino žemės sklypo plano derinti negali, nes sklypo riba kerta medinį ūkinį pastatą. Ieškovui iki šiol nėra atkurtos nuosavybės teisės į grąžintiną žemės sklypą, nes šio sklypo neįmanoma suformuoti dėl jame esančio medinio ūkinio pastato dalies. Medinis ūkinis pastatas priklauso 4 savininkams: 70/100 dalių Lietuvos Respublikai, 11/100 dalių atsakovui K. Ž. ir po 13/200 dalių atsakovams E. R. ir K. R.. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 9 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-689-658/2009, kurioje namų, esančių ( - ), gyventojai prašė pripažinti statinius, kartu ir medinį ūkinį pastatą, privatizuotų būtų priklausiniais ir atitinkamai pripažinti nuosavybės teises į statinius. Teismas ieškinį atmetė ir priėmė šioje byloje atskirąją nutartį, kuria informavo apie privatizavimo proceso, neteisėtos statybos ir įregistravimo pažeidimus, susijusius su mediniu ūkiniu pastatu. Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Nr. 2A-1080-254/2009 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nutartyje apeliacinės teismas nurodė, kad: „Kauno elektros tinklų 2000 m. sausio 18 d. rašte nurodyta, kad sudarant buto ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį rašte nurodyti pastatai nebuvo įrašyti į sutartį, nes jie pastatyti gyventojų lėšomis ir Kauno elektros tinklų balanse nebuvo. 2000 m. sausio 24 d. AB „Lietuvos energija“ filialo Kauno elektros tinklų rašte Kauno apskrities viršininko administracijai nurodyta, kad ginčo pastatai Kauno elektros tinklams nepriklauso“. Todėl ieškovas nurodė, jog medinis ūkinis pastatas buvo pastatytas neteisėtai. Pažymėjo, kad medinis ūkinis pastatas buvo statomas gyventojų, palaipsniui nuo 1955 m. iki 1990 m. jis nuolat didėjo. Ieškovas pažymėjo, kad 76/100 statinio dalys iki 2015 m. gegužės 25 d. net nebuvo registruotos, nėra dokumentų, patvirtinančių šio statinio statybos teisėtumą. Ieškovo užsakytame atliktame medinio ūkinio statinio būklės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad pastatas yra avarinės būklės ir menkavertis, todėl jo nugriovimas atsakovams nepadarys jokios žalos.

103.

11Atsakovas K. Ž. atsiliepime į ieškovo ieškinį prašė jį atmesti. Šis atsakovas nurodė, kad jam priklausanti medinio ūkinio pastato dalis pastatyta teisėtai, kad jis jos savavališkai nestatė. Nurodė, jog sutiktų ieškovui parduoti jam priklausančią ūkinio sandėlio dalį už 5000 Eur.

124.

13Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškinio reikalavimu dėl medinio ūkinio pastato teisinės registracijos panaikinimo nesutiko, dėl kitų ieškinio reikalavimų nepasisakė, kadangi jie nesusiję su atsakovės teisėmis ir pareigomis. Šis atsakovas nurodė, kad pirminiai medinio ūkinio pastato, esančio ( - ), kadastro duomenys užfiksuoti 1959 m. sausio 12 d. 1996 m. balandžio 23 d. išvadoje nurodyta, jog nuosavybės teisė į šį pastatą pripažįstama AB „Lietuvos energija“ filialui Kauno elektros tinklams, jokių duomenų apie neteisėtą pastato statybą kadastro ir registro byloje nėra. Pažymėjo, kad ieškovas ginčija nekilnojamo turto registro tvarkytojo sprendimus, kuriais buvo įregistruotos atsakovų nuosavybės teisės į medinį ūkinį pastatą, tačiau neginčija 1993 m. vasario 17 d., 1999 m. sausio 21 d. pirkimo – pardavimo sutarčių ir 2015 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kurių pagrindu buvo įregistruota atsakovų nuosavybės teisė į statinį. Todėl nuginčijus nuosavybės teisių atsiradimo pagrindus, teismo spendimas būtų pakankamas pagrindas panaikinti jų pagrindu įregistruotas daiktines teises į ūkinį pastatą.

145.

15Atsakovas VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškinį ir triplike prašė ieškinį atmesti. Šis atsakovas nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad po V. K. mirties jis priėmė palikimą, todėl ieškovas negali reikalauti ginti jo pažeistas teises. Iš ieškovo pateiktų dokumentų nematyti, kad nuosavybės teisės į negrąžintą žemės sklypo dalį turi būti atkurtos būtent toje vietoje, kurioje stovi medinis ūkinis pastatas. Pažymėjo, kad medinio ūkinio pastato statyba nėra pripažinta neteisėta, o ieškovo nurodytuose teismų sprendimuose nebuvo nagrinėjamas pastato galimos savavališkos statybos klausimas.

166.

17Atsakovai E. R. ir K. R. atsiliepime į ieškinį ir triplike prašė teismo ieškinį atmesti. Jie nurodė, kad su ieškiniu nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog yra kitų V. K. įpėdinių, todėl nėra aišku, ar ieškovas turi reikalavimo teisę dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemės sklypą. Iš ieškinio nėra aišku, į kokią dalį V. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus ir į kokius žemės sklypus bus atkurtos. Atsakovai 1999 m. sausio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį ( - ), ir 13/100 dalių medinio ūkinio pastato, kuris yra buto priklausinys. Pažymėjo, kad statinys nėra savavališkai pastatytas. Ieškovas nepateikė duomenų, kad buvo nuginčytos pirkimo – pardavimo sutartys, kurių pagrindu buvo įregistruoti duomenys viešame registre dėl nuosavybės teisės į ūkinį pastatą. Atsakovų teigimu, Kauno apylinkės teismo 2014-02-26 sprendime Nr. 2-567-151/2014 buvo nustatyti prejudiciniai faktai, kad medinį ūkinį pastatą pastatė VĮ Kauno elektros tinklai ir perdavė pastatą naudotis gyventojams, į jo dalį vėliau nuosavybės teisė perėjo Lietuvos Respublikai, todėl negalima laikyti, kad pastatas buvo pastatytas savavališkai. Ieškovas nepagrįstai remiasi atskirąja nutartimi, kuria informuojamos institucijos apie galimus pažeidimus susijusius su mediniu ūkiniu pastatu, nes byloje nebuvo tirta pastato kadastro byla, be to, jai prieštarauja civilinėje byloje Nr. 2-567-151/2014 nustatyti prejudiciniai faktai. Pažymėjo, kad statinio inventoriniai duomenys, namų valdos techninės kortelės, 1996 m. balandžio 23 d. pirminio teisinio pastatų registravimo išvada ir 1999 m. gruodžio 30 d. namų valdos įkainojimo suvestinė paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes dėl pastato savavališkos statybos.

187.

19Tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimuose į ieškinį prašė spręsti teismo nuožiūra.

20II.

21Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

228.

23Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. K. teisinės pagalbos išlaidas 600 Eur atsakovei E. R. ir 700 Eur atsakovui G. R..

249.

25Teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu, ( - ) mirus atsakovui K. R., pagal ( - ) paveldėjimo teisės liudijimą mirusio K. R. turtą ir turtines teises paveldėjo jo sūnus G. R., šiuo pagrindu teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje mirusį atsakovą pakeitė jo teisių perėmėju – G. R.. Byloje kilo ginčas dėl daiktinių teisų į medinį ūkio pastatą 5I1Ž, esantį adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ). Ieškovas šį statinį prašo pripažinti pastatytą savavališkai ir neteisėtai, įpareigoti statinio savininkus VĮ Turto banką, E. R., G. R. ir K. Ž. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir šį statinį nugriauti, bei panaikinti šio statinio teisinę registraciją. Ieškovas yra mirusios V. K. sūnus, priėmęs palikimą po jos mirties. Tą patvirtina ( - ) notaro biuro notarės V. P. ( - ) liudijimas, kad ( - ) mirus ieškovo motinai V. K., ieškovas padavė pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui apie palikimo priėmimą. Iš Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. ( - ) Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir sprendimo Nr. ( - ) matyti, kad V. K., gyvenančiai ( - ), atkurta nuosavybės teisė į jos pačios nuosavybės teise ( - ) turėto 1,9867 ha žemės sklypo dalį – 0,0853 ha, ir jai grąžinta natūra bendrosios nuosavybės teise 0,4968 ha žemės sklypo turėto vietoje ( - ), „B“ dalis - 0,0853 ha. Šiame įsakyme ir sprendime nurodyta, kad V. K. nuosavybės teisės į 0,6240 ha žemės yra atkurtos anksčiau – Kauno apskrities viršininko įsakymais ir sprendimais, priimtais 2001 m. liepos 10 d. ir 2006 m. gruodžio 8 d., o nuosavybės teisės į tenkančią valdos dalį – 0,7774 ha žemės bus atkurtos vėliau (už 0,5000 ha žemės parengta 2007-06-01 KAVA išvada. Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė ir atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad 2008 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 02-01-3079 ir sprendimu Nr. 8401 atkurtos nuosavybės teisės į 0,0754 ha žemės ( - ); 2010 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 02-01-4768 ir sprendimu Nr. 19-10331 atkurtos nuosavybės teisės 0,1388 ha žemės ( - ); 2013 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3)-321 atkurtos nuosavybės teisės į 0,0571 ha žemės ( - ); dėl 0,5000 ha žemės parengta Kauno apskrities 2007 m. birželio 11 d. išvada Nr. 1337 (nerealizuota); dėl 0,25 ha žemės parengta 2015 m. vasario 3 d. išvada Nr.8IP-24; nuosavybės teisės liko neatkurtos į 0,2561 ha žemės dalį. Šias aplinkybes patvirtina Kauno apskrities viršininko sprendimų kopijos, NŽT Kauno miesto skyriaus 2015 m. vasario 3 d. išvada Nr. 8IP-24 ir NŽT Kauno miesto skyriaus 2016 m. kovo 24 d. pažyma Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Nr. ( - ), kurioje nurodyta, kad nuosavybės teisės liko neatkurtos į 0,2561 ha žemės dalį. Ieškovas savo pažeistą teisę kildina iš V. K. teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Ieškovo teigimu, ūkinis pastatas, esantis sklypo ( - ), kerta prašomos grąžinti natūra žemės ribą, ir dalis šio pastato patenka į ieškovui grąžintiną žemę. Ieškovas teigia, kad ginčo statinys pastatytas neteisėtai, yra avarinės būklės, jį nugriovus ir išregistravus iš Nekilnojamojo turto registro, būtų galima suformuoti žemės sklypą ir ieškovui jį grąžinti natūra V. K. turėto žemės sklypo vietoje. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ginčo statinys – medinis ūkinis pastatas 5I1Ž, unikalus Nr. ( - ), kurio užstatytas plotas 100 kv. m, esantis adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso keturiems bendraturčiams: 1) Lietuvos Respublikai – 70/100 dalių (pagrindas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-04-15 nutarimas Nr. ( - )); K. R. ir E. R. po 13/200 dalių (pagrindas – 1999-01-21 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. ( - )); K. Ž. – 11/100 dalių (pagrindas – 1993-02-17 pirkimo – pardavimo sutartis pagal 1991-05-28 įstatymą Nr. ( - )). Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad 11/100 dalis šio statinio priklauso butui Nr. 1995-8026-7014:0001 iš registro Nr. 20/92922, ir kad 13/100 dalis priklauso butui Nr. 1995-8026-8011:0003 iš registro 20/92929. Atsakovas K. Ž. 11/100 dalių ginčo statinio 5I1Ž įgijo kaip jo privatizuojamo buto ( - ), priklausinį pagal 1993-02-17 pirkimo – pardavimo sutartį reg. Nr. ( - ) pagal 1991-05-28 įstatymą Nr. ( - ). A. E. R. ir K. R. nuosavybės teisę 13/100 dalių (kiekvienas po 13/200) ginčo ūkinio pastato 5I1Ž įgijo kartu su perkamu butu ( - ) gyvenamajame name ( - ) pagal 1999-01-21 pirkimo - pardavimo sutartį reg. Nr. ( - ) iš ankstesnės savininkės D. Z., o pastaroji nuosavybės teisę į minėtą butą kartu su 13/100 dalimis ginčo ūkinio pastato 5I1Ž įgijo pagal 1993 m. kovo 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį reg. Nr. ( - ) pagal 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. ( - ). Ginčo ūkinio pastato 5I1Ž bendraturčių (Lietuvos Respublikos, K. Ž. ir E. R. bei K. R.) nuosavybės teisės į atitinkamas šio statinio dalis įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nėra nuginčyti. Ieškovas neginčijo 1993 m. vasario 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties reg. Nr. ( - ) pagal 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. ( - ), pagal kurią atsakovas K. Ž. kartu su perkamu jo butu įgijo nuosavybės teisę į 11/100 dalių ginčo statinio 5I1Ž. Ieškovas taip pat neginčijo 1999 m. sausio 21 d. pirkimo - pardavimo sutarties reg. Nr. ( - ), pagal kurią atsakovai E. R. ir K. R. kartu su jų perkamu butu įgijo nuosavybės teisę, kiekvienas į 13/200 dalių ginčo ūkinio pastato 5I1Ž. Ieškovas neginčijo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 368 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto ( - ), perdavimo valstybės įmonei Turto bankui“, kurio pagrindu įregistruoti Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į 70/100 dalis ginčo statinio. Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Iš byloje esančio Vyriausiosios energetikos ir elektrifikavimo valdybos prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos Kauno elektros tinklų 1964 m. gruodžio 22 d. prašymo matyti, kad Kauno Elektros Tinklai kreipėsi į Kauno MVK Technikinės Inventorizacijos Biurą dėl sutikimo padaryti inventorinę techninę namų valdai ( - ) ir ( - ), ( - ) ir ( - ), teisinę registraciją. Šio prašymo pagrindu 1965 m. vasario 5 d. surašyta registracijos komisijos išvada namų valdą, susidedančią iš dviejų gyvenamųjų namų 1A1p ir 2A1p, keturių ūkio pastatų 3I1p, 4I1m, 5I1m ir 6I1m, kiemo įrenginių, 6940 kv. m žemės sklypo registruoti į Valstybinį žinybinį fondą Kauno elektros tinklų vardu. Registracijos komisija nustatė, kad namų valda pastatyta pagal išduotą dokumentaciją. Ši išvada patvirtinta Kauno m. Darbo Žmonių Deputatų Tarybos Vykdomojo Komiteto 1965-02-10 sprendimu Nr. ( - ) (2 t. 63 b. l.). Faktą, kad ginčo ūkinį pastatą pastatė VĮ „Kauno elektros tinklai“, konstatavo ir Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. sprendime Nr. 2-567-151/2014.

2610.

27Teismas, remdamasis archyvinės nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenimis nustatė, kad pirminiai ginčo ūkinio pastato kadastro duomenys užfiksuoti 1959 m. sausio 12 d. Ieškovas nurodė, kad nuo pradinių kadastrinių duomenų užfiksavimo iki 1990 m. statinio matmenys keletą kartų žymia dalimi padidėjo, pasikeitė užstatymo plotas, tačiau nėra statybą leidžiančių dokumentų. Šių aplinkybių pagrindu ieškovas prašė pripažinti statinio statybą savavališka. Teismas šiuos ieškovo argumentus atmetė, remdamasis tuo, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-567-151/2014 atmetė pareiškėjų (gyvenamųjų namų ( - ) savininkų) pareiškimą dėl nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį fakto į ūkinį pastatą 5I1ž nustatymo: B. G. – į 0,20 dalių (patalpų 1-1 ir 1-2), O. K. E. – į 0,17 dalių (patalpų 1-4 ir 1-8), R. P. - į 0,08 dalis (patalpa 1-5), S. V. – į 0,12 dalių (patalpa 1-7), R. G. – į 0,13 dalių (patalpa 1-9). Teismo sprendimas pagrįstas CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyviu draudimu įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. civilinėje byloje Nr. 2A-1475-555/2014 Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino apylinkės teismo nustatytas aplinkybes: kad žemės sklypo naudotojas, kuriame yra pastatytas ginčo statinys, nuo 1965 m. vasario 10 d. buvo VĮ „Kauno elektros tinklai“ (4 t. 105 b. l.), statiniai pagal nuo 1959 m. sudarytus inventorinius apskaitos dokumentus taip pat priklausė VĮ „Kauno elektros tinklai“ (4 t. 105-112 b. l.). Ginčo turtas, skirtingai nei kitos šio statinio dalys, neprivatizuotos Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, nustatyta, kad tik dalis šio statinio yra privatizuota gyventojų (4 t. 112 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas patvirtino apylinkės teismo sprendimo išvadą, kad ginčo ūkinis pastatas, kuriame yra ginčo patalpos, buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybė ir nuo pat jo sukūrimo išsaugotas valstybės nuosavybės statusas. Ginčo turtas yra valstybės nuosavybė ir dėl to šios patalpos negali būti įgyjamos nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį, nes tai draudžiama įstatymo (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). CK 4.69 straipsnio 3 dalyje draudimas kitam asmeniui pagal įgyjamąją senatį įgyti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį daiktą nesaistomas sąlygų ar išlygų. Net ir tais atvejais, kai valstybė ar savivaldybė ilgą laiką nesinaudoja jai nuosavybės teise priklausančiu daiktu, neregistruoja nuosavybės teisių, tai nereiškia, kad į tokį daiktą galimas nuosavybės teisių įgijimas pagal įgyjamąją senatį. Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendime ir Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1475-555/2014 nustatytos aplinkybės nagrinėjamai bylai turi prejudicinę reikšmę ir iš naujo neįrodinėtinos (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Šių sprendimų pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 368 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto ( - ), perdavimo valstybės įmonei Turto bankui“ nutarė perduoti VĮ Turto bankui valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – dalį ūkinio pastato (pastatas plane pažymėtas – 5I1ž, pastato unikalus Nr. ( - ), bendras patalpų plotas 82,16 kv. m, perduodamų patalpų indeksai 1-1, 1-2, 1-4, 1-5, 1-7, 1-8, 1-9, perduodamų patalpų bendras plotas – 57,64 kv. m.) ( - ).

2811.

29Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad ši institucija būtų nustačiusi ginčo statinio statybos savavališkumą, ir nėra pareikštas minėtos institucijos ieškinys dėl ginčo statinio nugriovimo kaip pastatyto savavališkai. Statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir įregistruotos atsakovų daiktinės teisės į šį statinį, o institucija, kompetentinga spręsti savavališkos statybos klausimus, nėra nustačiusi savavališkos statybos bei surašiusi savavališkos statybos aktą dėl ginčo statinio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1802013, yra pažymėjęs, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos (kuri apima ir savavališkos statybos atvejus) padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių. Teismas pažymi, kad esant nustatytoms aplinkybėms, jog po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo ginčo statinys tapo valstybės nuosavybe, kad atsakovai K. Ž. ir R. teisėtai įgijo nuosavybės teises į atitinkamas ginčo statinio dalis pagal pirkimo pardavimo sandorius kaip jų perkamų butų priklausinius, kad atsakovų vardu įregistruotos daiktinės teisės, kad nėra nustatyta duomenų dėl savavališkos statybos, ieškinio patenkinimo atveju būtų neproporcingai pažeistos ginčo savininkų teisės statinį naudoti savo nuožiūra, remontuoti ir prižiūrėti bei įgyvendinti teisę į šio statiniui priežiūrai reikalingo žemės sklypo suformavimą.

3012.

31Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, susijusius su ginčo ūkinio pastato avarine būkle. Nurodė, jog iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ginčo statinio fizinis nusidėvėjimas – 70 proc. Iš atsakovų atstovės advokatės A. M. pateiktų duomenų matyti, kad ginčo statinio bendraturčiai E. R. ir K. R. (jo teisių perėmėjas G. R.) jiems priklausančią 0,13 dalį ūkio pastato remontuoja, prižiūri, siekia išsaugoti. Tai matyti iš pateiktų fotonuotraukų ir kitų rašytinių įrodymų dėl priežiūros, investuotų piniginių lėšų pagal 2014 m. birželio 20 d. pinigų apmokėjimo kvitą į remontą.

3213.

33Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino taikymo pagal atsakovės E. R. prašymą, ieškovo argumentus, kad jis nepraleido ieškinio senaties termino, pripažino nepagrįstais. Iš ieškovo paaiškinimų 2017 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje teismas nustatė, kad ieškovas nuo mažens gyveno ir užaugo toje vietoje, kur buvo jo motinos V. K. iki 1940 m. turėtas žemės sklypas, todėl ieškovui turėjo būti gerai žinomos aplinkybės, ar ginčo ūkio pastatas patenka į prašomo grąžinti natūra žemės sklypo ribas. Iš teismo posėdyje pateiktos apžiūrai V. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiagos nustatė, kad V. K. dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi 1992 m. sausio 7 d. prašymu. Nuo 2000 m. vasario 2 d. įgaliojimų suteikimo A. K. tvarkyti ir valdyti V. K. turtą, ieškovas A. K. aktyviai siekė nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo natūra turėtoje vietoje. Tą patvirtina ieškovo 2001 m. lapkričio 6 d. prašymas padidinti turimą sugrąžintą 5470 kv. m dydžio sklypą adresu ( - ); 2003 m. sausio 27 d. prašymas patikslinti turėtus iki 1940 m. žemės ribų planus ir grąžinti visą turėtą laisvą žemę natūra; 2003 m. birželio 4 d. prašymas priimti sprendimą grąžinti natūra V. K. žemę 1,4937 ha, išplečiant namų valdą ( - ) (t. y. gretimybėje su sklypu, kuriame yra statiniai ( - )). Šios aplinkybės patvirtina aktyvius ieškovo veiksmus nuo 2000 m. vasario 2 d., siekiant nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo natūra turėtoje vietoje. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovai byloje nepateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos parengto preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypo prie ( - ) schemos, kuri kartu su 2005 m. sausio 28 d. raštu pateikta žemėtvarkos skyriui. Teismas pažymėjo, kad šie įrodymai yra NŽT teismui apžiūrai pateiktoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje, ieškovas su jais yra susipažinęs, tą patvirtina jo 2005 m. vasario 23 d. prašymas, kuriame jis nurodo, kad su preliminariai laisva 770 kv. m ploto žemės schema susipažino, prašo grąžinti natūra, tačiau prieštarauja dėl ploto ir detalaus plano rengimo prie ( - ), nes tai dalis jo iki 1940 m. valdytos žemės, dalis - apie 5 a (NŽT bylos 109, 110 ir 108 lapai). Remdamasis šiais duomenimis, teismas spendė, kad ieškovas praleido CK 1.125 straipsnyje numatytą 10 metų bendrąjį ieškinio senaties terminą savo pažeistoms teisėms ginti.

34III.

35Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

3614.

37Apeliaciniu skundu ieškovas A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

3815.

39Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

402.1.

41Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės pakartojo kitose bylose teismų nustatytus prejudicinius faktus, nepaneigė ieškovo motyvų ir byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo statinys daugiau kaip 2 kartus be jokių statybą leidžiančių dokumentų buvo savavališkai išplėstas, pristatytas ne VĮ „Kauno energijos tinklai“, bet daugiabučio namo gyventojų, t. y. nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kaip teismas vertino ieškovo motyvus, susijusius su ginčo statinio nuo jo pastatymo 1959 m. sausio 12 d. iki 1990 m. išplėtimu, neturint jokių statybą leidžiančių dokumentų. Pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad ginčo statinys buvo statomas, plečiamas, prie jo eilę metų pristatomi priestatai, bei niekaip nevertino ieškovo motyvų dėl ginčo statinio dalių, kurios turėjo būti pastatytos teisėtai, t. y. turint statybą leidžiančius dokumentus bei pagal patvirtintus projektus. Byloje nebuvo pateikti jokie duomenys apie ginčo statinio statybai atitinkamos institucijos išduotą leidimą, kuris buvo privalomas ginčo statinio statybos, perstatymo ar rekonstrukcijos metu. Nėra duomenų apie parengtą ginčo statinio projektą ir apie tai, kad ginčo statinio statybos buvo vykdomos pagal parengtą projektą, todėl ginčo statinys turėjo būti pripažintas savavališka statyba, tačiau ginčijamą sprendimą priėmęs teismas apskritai ignoravo ieškovo motyvus.

422.2.

43Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodo, kad ieškovas privalėjo nuginčyti ginčo statinio įgijimo pagrindą, t. y. pirkimo-pardavimo sutartis ir Vyriausybės nutarimą dėl ginčo statinio perdavimo VĮ Turto bankui. Vertinant ar ginčo statinys gali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, nėra būtina ginčyti vėlesnių ginčo statinio perleidimo sandorių (pirkimo-pardavimo sutarčių), nes šiai sandoriais ginčo statinys nebuvo sukurtas. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas vadovaujasi 2001 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl teisinės registracijos ginčijimo. Tuo tarpu ieškovas vadovaujasi 2009 metais suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kurioje nurodyta, kad nėra būtina nuginčyti registracijos pagrindo (pirkimo-pardavimo sutarčių). Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, ieškovas laiko, jog jis neprivalo nuginčyti ginčo statini0 įgijimo pagrindo, kad teisinė registracija būtų panaikinta. Ieškovui pakanka įrodyti, kad ginčo statinys sukurtas (be jokių statybą leidžiančių dokumentų, savavališkai išplėstas, pristatytas) neteisėtai. o

442.3.

45Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvas dėl to, kad ginčo statinio nugriovimas yra neproporcinga priemonė. Nors skundžiamame sprendime teismas nurodo, jog atsakovai prižiūri ir tvarko ginčo statinį, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes – ginčo statinys yra labai blogos, avarinės būklės, jog atsakovai nevykdo įpareigojimo ginčo statinį tvarkyti.

462.4.

47Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nepagrįstai konstatuota, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, kadangi iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, apskritai nėra aišku, nuo kurios konkrečiai datos teismas skaičiuoja ieškinio senaties termino pradžią. Be to, teismas nenurodo išdėstytų faktų reikšmės ieškinio senaties termino skaičiavimui, t. y. kaip kiekvienas iš skundžiamame sprendime nurodytų faktų, kuriais motyvuojamas ieškinio senaties termino praleidimas, patvirtina įstatyme įtvirtintą teisės į ieškinį atsiradimo momentą. Skundžiamu sprendimu ne tik, kad nebuvo motyvuota, kodėl tam tikras momentas gali būti laikomas ieškovo teisės į ieškinį atsiradimu, bet ir apskirtai nenurodyta konkreti ieškovo teisės į ieškinį atsiradimo diena, nuo kurios teismas skaičiavo ieškinio senaties termino pradžią. Šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo reikalavimas nugriauti neteisėtai pastatytą ginčo statinį, kuris trukdo ieškovui realizuoti savo teisę atkurti nuosavybę į grąžintiną sklypą. Bylos nagrinėjimo dalyko neapėmė ieškovo teisės į nuosavybės atkūrimą realizavimas. Todėl ieškinio senaties terminas turėjo būti pradedamas skaičiuoti nuo ieškovo sužinojimo apie jo teisinio intereso pažeidimą, t. y. nuo dienos, kai ieškovas sužinojo, jog ginčo statinys trukdo ieškovui atkurti nuosavybės teisę į grąžintiną sklypą (formuojamą žemės sklypą). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pradėjo skaičiuoti ieškinio senatį ne nuo tada, kada ieškovas sužinojo apie jo teisių pažeidimą, t. y. kad ginčo statinys trukdo atkurti nuosavybės teises į konkretų formuojamą žemės sklypą, bet nuo tada, kada ieškovas pradėjo aktyviai prašyti institucijų vykdyti, tęsti ir nevilkinti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros. Todėl skundžiamu sprendimu teismas ne tik kad nenustatė konkretaus ieškovo teisės į ieškinį atsiradimo momento, bet ir tokį momentą siejo ne su tomis aplinkybėmis, kurias įtvirtina CK 1.127 straipsnio 1 dalis.

4816.

49Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą dalyje dėl ūkinio pastato teisinės registracijos panaikinimo palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą šioje dalyje atmesti, dėl likusių apeliacinio skundo argumentų sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

503.1.

51Nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 straipsnis numato, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė. Ieškovas prašo panaikinti ginčo ūkinio pastato teisinę registraciją, tačiau tokio teisės instituto kaip teisinės registracijos panaikinimas nėra. Gali būti naikinami tik konkretūs teritorinio ir centrinio registratoriaus sprendimai, kurie yra priimami atliekant įrašą nekilnojamojo turto registre arba atsisakant tai padaryti. Ginčijant tokius sprendimus privaloma laikytis išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kurią numato Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnis. Tokios imperatyviai teisės aktuose įtvirtintos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos ieškovas nesilaikė. Be to, šio metu galiojantis Administracinių bylų teisenos įstatymas dar griežčiau yra įtvirtinęs teisinių santykių stabilumą, kadangi šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis skelbia, jog skundo dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų padavimo terminas negali būti atnaujinamas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo praėjo daugiau kaip 10 metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014). Pirminė ginčo statinio teisinė registracija atlikta 1965 m. vasario 5 d., tuometinio inventorizacijos biuro registracijos komisijai surašius išvadą, kuri prilygsta registro įrašo padarymui pagal dabartinį teisinį reglamentavimą. Todėl visiškai nepagrįstu laikytinas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad ginčo statinys nuo 1958 m. iki 1998 m sausio l d. apskritai nebuvo įregistruotas.

523.2.

53Ieškovas visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog šiuo metu ginčo statiniui esant 100,43 kv. m ploto, negalima 1965 m. vasario 5 d. išvados vertinti kaip įrodymo, patvirtinančio, kad ginčo statinio statybos teisėtumas buvo patikrintas. 1965 m. ginčo statinio teisinė registracija buvo atliekama pagal tuo metu esančius statinio parametrus, pripažinus, kad ginčo statinys pastatytas pagal išduotą dokumentaciją. Ši tuometinio inventorizavimo biuro priimta išvada niekada nebuvo nuginčyta, pripažinta kaip neteisėta ar negaliojanti, vadinasi joje esantys duomenys yra teisingi. Tai, kad metams bėgant keitėsi ginčo statinio parametrai savaime nedaro tuometinės registracijos komisijos išvados negaliojančios.

543.3.

55Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai teisingai nurodė, kad ieškovas, ginčydamas ūkinio pastato teisinę registraciją, vis tik neginčija dokumentų, kurių pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo pastato dalis. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie ginčo ūkinį pastatą pilnai atitinka dokumentus, kurių pagrindu jis yra įregistruotas.

563.4.

57Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai vadovavosi 2014 m. teismų sprendimuose nustatytais prejudiciniais faktais, jog ginčo ūkinis pastatas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybė ir nuo pat jų sukūrimo išsaugotas valstybės nuosavybės statusas. Ieškovas neįrodė, kad ginčo ūkinį pastatą padidino privatūs fiziniai asmenys, nes šis pastatas visada buvo valstybės nuosavybė.?

5817.

59Atsakovas VĮ Turto bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo A. K. 2017 m. lapkričio 2 d. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo atmesti ir šį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo statinys buvo valstybės nuosavybė ir atsakovai K. Ž. ir R. teisėtai įgijo nuosavybę į atitinkamas jo dalis, ieškinio patenkinimo atveju būtų neproporcingai pažeistos ginčo statinio savininkų teisės statinį naudoti savo nuožiūra, jį prižiūrėti, remontuoti bei įgyvendinti teisę į statiniui eksploatuoti reikalingo žemės sklypo suformavimą. Visiškai nepagrįstas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kuriame nurodoma, jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas privalėjo nuginčyti ginčo statinio pirkimo-pardavimo sutartis ir LR Vyriausybės nutarimą dėl ginčo statinio perdavimo VĮ Turto bankui, kadangi to nepadarė, todėl jie ieškovo teisių nepažeidė. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime teismas pagrįstai konstatavo ieškinio senaties termino praleidimą.

6018.

61Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo A. K. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

6219.

63Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo A. K. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijai nėra žinomos aplinkybės, susijusios su šio pastato įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti, ar ieškinio patenkinimas nebūtų neproporcingai pažeidžiantis ginčo pastato savininkų ir kitų asmenų teises bei teisėtus lūkesčius. Taip pat apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti, ar patenkinus ieškinio reikalavimą dėl statinio išregistravimo, būtų įmanoma jį įgyvendinti, esant galiojantiems atsakovų daiktinių teisių įregistravimo pagrindams.

6420.

65Atsakovai E. R. ir G. R. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog su paduoto apeliacinio skundo argumentais nesutinka, mano, kad jie yra nepagrįsti, nesudaro teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje byloje. Kauno apylinkės teismas visapusiškai išnagrinėjo visas svarbias bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tinkamai pritaikius tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas. Apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ginčo statinys iki 1990 m. buvo išplėstas neturint jokių statybą leidžiančių dokumentų. Apeliantas remiasi šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo savavališkos statybos apibrėžimu, kur savavališka statyba laikoma statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Iki 1990 m. galiojančiais teisės aktais apibrėžta savavališkos statybos sąvoka skiriasi. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apelianto spėjimus, kad ginčo statinys galimai buvo savavališkai išplėstas, ir priešingai, esant viešame registre įregistruotam statinio ploto duomenų pasikeitimui, laikytina, kad šie duomenys yra teisingi, pakeitimai padaryti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, iki neįrodyta priešingai. Apeliantas per visą laikotarpį nuo 1991 m., kada pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę, neginčijo nei ginčo statinio kadastro duomenų, nei įrašų apie viešame registre įregistruotas atsakovų nuosavybės teises į ginčo statinį. Atsakovų nuomone, apelianto teiginiai, jog ginčo statinys tariamai buvo ar galėjo būti statomas ar rekonstruojamas neturint tam teisės, yra visiškai nepagrįsti, neįrodyti, todėl atmestini. Apeliaciniame skunde nurodytas teisinis naujos statybos ar pastatų rekonstravimo reguliavimas skirtingais statinio egzistavimo laikotarpiais neturi jokios teisinės reikšmės, nes ieškovas nenurodo, kokie konkrečiai nurodytų teisės aktų reikalavimai galėjo būti pažeisti ir kokiais įrodymais grindžia tokį savo samprotavimą. Apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad ginčo statinys buvo statomas, plečiamas, prie jo pristatomi priestatai eilę metų, bet niekaip nevertino ieškovo motyvų, kad ginčo statinio dalys turėjo būti pastatytos teisėtai, t. y. turint statybą leidžiančius dokumentus bei pagal patvirtintus projektus. Apeliantas klaidingai nurodo, kad teismas ignoravo kitus prejudicinius faktus, kurie patvirtina, jog ginčo statinys buvo išplėstas, perstatytas ar rekonstruotas savavališkai ne VĮ „Kauno elektros tinklai“, bet daugiabučių namų gyventojų, kurie iš tikrųjų ir naudojasi ginčo statiniu nuo jo pastatymo iki šiol. Nepagrįstai apeliantas remiasi atsakovo K. Ž. paaiškinimais, kurie skirtinguose teismo posėdžiuose buvo skirtingi. Nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčo statinys nebuvo įtrauktas į VĮ „Kauno elektros tinklai“ balansą, kadangi, jei ginčo statinys nebūtų įtrauktas į įmonės balansą, VĮ „Kauno elektros tinklai“ kaip pardavėjas pagal LR Butų privatizavimo įstatymą (1991-05-28, Nr. I-1374) nebūtų galėjusi parduoti pirkėjams – K. Ž. bei D. K. sudarytų pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu. Apeliacinio skundo teiginiai, kad ginčo statinys galimai buvo statomas savavališkai, prieštarauja civilinėje byloje Nr. 2-567-151/2014 esantiems inventorinės bylos duomenims, patvirtinantiems, kad ginčo statinys iki privatizacijos priklausė VĮ „Kauno elektros tinklai”. Apeliacinio skundo teiginiai, jog ginčo statinio nugriovimas atsakovams nesukels žalos, yra visiškai nepagrįsti. LR Konstitucija atsakovams garantuoja, kad nuosavybė yra šventa ir negali būti iš jų atimta. Negali būti laikoma esant viešu interesu privataus asmens - pretendento noras susigrąžinti žemę, kur ji negali būti grąžinama natūra remiantis nuosavybės teisių atkūrimą reguliuojančių teisės aktų nuostatomis. Žemė natūra negali būti grąžinama, jei ji užimta statiniais. Nuosavybės teisės į ginčo statinį yra įregistruotos, savavališkos statybos faktas nėra konstatuotas tam įgaliojimus turinčios institucijos, o ieškovo procesinis elgesys - nepagrįsto ieškinio pareiškimas - laikytinas piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvada, kad ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Apie galimą teisių pažeidimą ieškovas vėliausiai sužinojo, kai po 2003-06-04 pareiškimo Kauno apskrities viršininkui, nurodant, kad prie namų valdos yra laisvas žemės plotas ir nuosavybės teisių atkūrimas yra galimas ir prašymo priimti sprendimą grąžinti natūra žemę, išplečiant namų valdą ( - ), o nepriėmus sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į visą jos valdytą žemę, ji bus priversta kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, V. K. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-09-15 įsakymu buvo patvirtintas 770 kv. m žemės sklypo, kuriam suteiktas adresas ( - ), planas žemės grąžinimui. Ieškovas su tokio ploto sklypo suformavimu nuosavybės teisių atkūrimui sutiko, nurodyto įsakymo per ABTĮ nustatytą terminą neskundė, jokių pretenzijų dėl sklypo praplėtimo į ginčo ūkinio pastato 5I1Ž pusę nereiškė. Todėl vėliausia galima data, kada ieškovas sužinojo apie galimai pažeistą teisę - 2005 m. rugsėjo 15 d. Ieškinys, taikant CK nustatytą bendrą 10 metų senaties terminą, galėjo būti teikiamas iki 2015 m. rugsėjo 15 d.

66Teisėjų kolegija

konstatuoja:

67IV.

68Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

69Apeliacinis skundas atmestinas.

7021.

71Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl byla nagrinėjama ieškovės apeliaciniame skunde apibrėžtose ribose.

7222.

73Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. K. 2015 m. spalio 22 d. ieškiniu ir 2016 m. sausio 18 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo teismo prašė: 1) pripažinti medinį ūkinį pastatą 5I1Ž. esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), pastatytą savavališkai ir neteisėtai; 2) įpareigoti atsakovus VĮ Turto banką, E. R., K. R. ir K. Ž. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti medinį ūkinį pastatą 511Ž, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ); 3) panaikinti medinio ūkinio pastato 5I1Ž, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), teisinę registraciją; 4) pritiesti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. sprendimu atmetė ieškovo A. K. ieškinį atsakovams E. R., G. R., K. Ž., VĮ Registrų centrui, VĮ Turto bankui dėl nuosavybės teisės gynimo. Ieškovas A. K. (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį patenkinti.

7423.

75Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo A. K. apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

7624.

77Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepaneigė ieškovo motyvų ir byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo statinys daugiau kaip du kartus daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų buvo pristatytas be jokių statybą leidžiančių dokumentų.

7825.

79Teisėjų kolegija su šiuo ieškovo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo ieškinio reikalavimą dėl ginčo statinio išplėtimo pripažinimo savavališku ir neteisėtu, nustatė, kad Statybos įstatymo 35 straipsnio 5 punkte nurodyta, jog savavališkas statinys nugriaunamas per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavime nurodytą terminą arba per šios inspekcijos ieškinio pagrindu teismo sprendime nurodytą terminą. Ieškovas į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos misterijos butų nustačiusi ginčo statinio statybos savavališkumą, ar dėl to būtų pateikusi ieškinį teismui. Ginčo statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

8026.

81Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad neteisėtos statybos likvidavimo padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė (lot. ultima ratio) ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013).

8227.

83Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime nurodė, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą.

8428.

85Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatęs, kad ginčo statinys buvo valstybės nuosavybė ir atsakovai K. Ž., E. R. ir G. R. teisėtai įgijo nuosavybę į atitinkamas jo dalis, pagrįstai sprendė, jog ieškinio patenkinimo atveju būtų neproporcingai pažeistos ginčo statinio savininkų teisės statinį naudoti savo nuožiūra, jį prižiūrėti, remontuoti bei įgyvendinti teisę į statiniui eksploatuoti reikalingo žemės sklypo suformavimą.

8629.

87Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į aplinkybę, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nuosavybės teisės į negrąžintos žemės dalį turi būti atkurtos būtent toje vietoje kur yra ginčo pastatas. Jokių institucijų nėra konstatuota, kad ginčo pastatas pastatytas savavališkai, taip pat nėra konstatuota, kad vėliau grąžintina žemės dalis gali būti grąžinta būtent ginčo pastato ar jo dalies vietoje, ir dėl pastato ar jo dalies negalima grąžinti likusios žemės dalies.

8830.

89Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas dėl apelianto apeliacinio skundo argumento, kuriuo teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai nurodė, kad ieškovas privalėjo nuginčyti ginčo statinio pirkimo-pardavimo sutartis ir Vyriausybės nutarimą dėl ginčo statinio perdavimo VĮ Turto bankui, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas, kai ji atlikta nesant teisinio pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001). Ieškovas galėjo ginčyti ginčo pastato dalių perleidimą tretiesiems asmenims bei perdavimą VĮ Turto bankui, tačiau to nedarė. Todėl laikytina, jog ginčo pastatas yra teisėtai pastatytas ir galimas nevaržomas disponavimas juo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, taip pat ir į įstatyminį reglamentavimą, draudžiantį disponuoti savavališkai pastatytu statiniu, bei į tai, kad atsakovai nebuvo ginčo statinio statytojai, o šį statinį įgijo pirkimo-pardavimo sutarčių ir Vyriausybės nutarimo pagrindu, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytu argumentu, jog tokiu atveju ieškovas turėjo ginčyti sandorius.

9031.

91Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto apeliacinio skundo argumento, kuriuo teigiama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nustatė, jog, kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas savo teisių pažeidimą siejama su galimybe susigrąžinti žemės sklypą, esantį greta ginčo pastato ir prašo teismo įpareigoti atsakovus nugriauti visą pastatą adresu ( - ), todėl būtina nustatyti, kada ieškovas galėjo sužinoti apie aplinkybę, kad pastatas adresu ( - ), trukdo ieškovui atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą teritorijoje prie ( - ). A. I. savo ieškinyje teismui yra nurodęs, kad Kauno miesto savivaldybės urbanistikos ir architektūros skyriaus specialistai sudarė iki 1940 m. V. K. turėtos žemės ( - ) ribų planą, pagal kurį V. K. turėtos žemės ( - ) ribose yra dalis keturių butų gyvenamojo namo ( - ); 2003 m. birželio 3 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius atsisakė suderinti ( - ) butų savininkų bendrijos užsakymu suprojektuotą sklypo prie pastatų ( - ) planą, nurodydamas, kad ant plano yra Kauno miesto savivaldybės ir Kauno apskrities administracijos atitinkamų tarnybų specialistų išvados, kad projektuojamo sklypo dalis yra iki 1940 m. buvusios V. K. žemėje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pats ieškovas savo ieškinyje nurodė, jog jam dar 2003 metais jam buvo žinoma, kad Kauno miesto savivaldybėje buvo svarstomi žemės sklypo, kuriame yra ginčo statiniai nuosavybės teisių atkūrimo klausimai ir aplinkybės dėl ginčo pastato buvimo žemės sklype, į kurį jis siekia atstatyti nuosavybės teisę, su apelianto apeliacinio skundo argumentu nesutinka ir mano, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties, pagrįstai konstatavo ieškinio senaties termino praleidimą. Todėl šio teismo padaryta išvada, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, teisėjų kolegijos vertinimu yra visiškai pagrįsta, o byloje šio teismo priimtas sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

9232.

93Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

9433.

95Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9634.

97Apeliacinį skundą atmetus, tenkinamas atsakovų E. R. ir G. R. prašymas priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas, jų turėtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 500 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 metų redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos. Todėl atsakovams E. R. ir G. R. iš ieškovo A. K. priteisiamos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis).

9835.

99Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo A. K. turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, jam neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

100Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

101apeliacinį skundą atmesti.

102Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

103Priteisti iš ieškovo A. K. (asmens kodas ( - ) atsakovams E. R. (asmens kodas ( - ) ir G. R. (asmens kodas ( - ) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

104Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas A. K. 2015 m. spalio 22 d. ieškiniu, 2016 m. sausio 18 d.... 8. 2.... 9. Ieškovas nurodė, kad jo motina V. K. 1991 m. gegužės 29 d. pateikė... 10. 3.... 11. Atsakovas K. Ž. atsiliepime į ieškovo ieškinį prašė jį atmesti. Šis... 12. 4.... 13. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškinį ir triplike su... 14. 5.... 15. Atsakovas VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškinį ir triplike prašė... 16. 6.... 17. Atsakovai E. R. ir K. R. atsiliepime į ieškinį ir triplike prašė teismo... 18. 7.... 19. Tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,... 20. II.... 21. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 22. 8.... 23. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 24. 9.... 25. Teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu, ( - ) mirus atsakovui K. R.,... 26. 10.... 27. Teismas, remdamasis archyvinės nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos... 28. 11.... 29. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad ši institucija būtų... 30. 12.... 31. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, susijusius su ginčo... 32. 13.... 33. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino taikymo pagal atsakovės... 34. III.... 35. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 36. 14.... 37. Apeliaciniu skundu ieškovas A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 38. 15.... 39. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 40. 2.1.... 41. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės... 42. 2.2.... 43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodo, kad... 44. 2.3.... 45. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvas dėl... 46. 2.4.... 47. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nepagrįstai konstatuota,... 48. 16.... 49. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno... 50. 3.1.... 51. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 straipsnis numato, kad daiktinės... 52. 3.2.... 53. Ieškovas visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog šiuo metu... 54. 3.3.... 55. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai teisingai... 56. 3.4.... 57. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai... 58. 17.... 59. Atsakovas VĮ Turto bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo A. K. 2017... 60. 18.... 61. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 62. 19.... 63. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 64. 20.... 65. Atsakovai E. R. ir G. R. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog su... 66. Teisėjų kolegija... 67. IV.... 68. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 69. Apeliacinis skundas atmestinas.... 70. 21.... 71. Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir... 72. 22.... 73. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. K. 2015 m. spalio 22 d. ieškiniu... 74. 23.... 75. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir... 76. 24.... 77. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas,... 78. 25.... 79. Teisėjų kolegija su šiuo ieškovo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.... 80. 26.... 81. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad neteisėtos statybos... 82. 27.... 83. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime nurodė, kad už teisės... 84. 28.... 85. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylą... 86. 29.... 87. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į... 88. 30.... 89. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas dėl apelianto apeliacinio skundo... 90. 31.... 91. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto apeliacinio skundo... 92. 32.... 93. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra... 94. 33.... 95. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 96. 34.... 97. Apeliacinį skundą atmetus, tenkinamas atsakovų E. R. ir G. R. prašymas... 98. 35.... 99. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo A. K. turėtos bylinėjimosi išlaidos,... 100. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 101. apeliacinį skundą atmesti.... 102. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 103. Priteisti iš ieškovo A. K. (asmens kodas ( - ) atsakovams E. R. (asmens kodas... 104. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....