Byla 2A-55-372/2008

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės, kolegijos teisėjų: Rasos Bartašienės, Petro Povilaičio, sekretoriaujant Ignei Urlakienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Dabužinskienei, atsakovei A. G., atsakovės atstovui adv. Dainiui Žiedui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų O. G. ir A. G. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007-10-24 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Šiaulių apskrities viršininko administracijai, O. G. ir A. G., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos ir Radviliškio rajono notarų biuro notarei Daivai Verpetinskienei dėl pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, apskrities viršininko sprendimo, žemės sklypo dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija

Nustatė

2Ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą ieškiniu prašydamas: 1) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2002-04-22 pažymą Nr. 6-13 dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų; 2) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2004-08-19 sprendimą Nr. 71-16277-17154 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui O. G. dėl atkūrimo nuosavybės teisės į buvusio savininko J. G. nuosavybės teisėmis valdytą žemę ( - ) grąžinant natūra 8 ha miško; 3) pripažinti negaliojančia 2005-02-17 žemės sklypo dovanojimo sutartį, patvirtintą 2005-02-17 Radviliškio rajono notarų biuro notarės Daivos Verpetinskienės, pasirašytą O. G. ir A. G.; 4) taikyti restituciją ir grąžinti 8 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), valstybės nuosavybėn; 5) priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas, pažeisdamas LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo imperatyvias nuostatas, neturėdamas O. G. giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, parengė ir patvirtino 2002-04-22 pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Šios pažymos pagrindu Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2004-08-19 sprendimu neteisėtai O. G. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią J. G. nekilnojamojo turto dalį - 8 ha žemės grąžinant natūra 8 ha miško. Ieškovas nurodė, kad O. G. 2004-08-19 įregistravo nekilnojamojo turto registre 8 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ). Teigė, kad 2005-02-17 žemės sklypo dovanojimo sutartimi, patvirtinta 2005-02-17 Radviliškio rajono notarų biuro notarės Daivos Verpetinskienės, šį žemės sklypą O. G. dovanojo vaikaitei A. G., kuri jį 2005-02-17 įregistravo nekilnojamojo turto registre. Nurodė, jog atsakovui O. G. nuosavybės teisės atkurtos neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, nesant giminystę patvirtinančių dokumentų, dėl ko tarnautojai, rengusiai dokumentus, atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje.

3Radviliškio rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino: 1) panaikino 2002-04-22 Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus pažymą Nr. 6-13 dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų; 2) panaikino 2004-08-19 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 71-16277-17154 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui O. G. dėl atkūrimo nuosavybės teisės į buvusio savininko J. J. nuosavybės teisėmis valdytą žemę ( - ) grąžinant natūra 8 ha miško; 3) pripažino negaliojančia 2005-02-17 žemės sklypo dovanojimo sutartį, patvirtintą 2005-02-17 Radviliškio rajono notarų biuro notarės Daivos Verpetinskienės, pasirašytą O. G. ir A. G.; 4) taikė restituciją ir A. G. 8 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), grąžino valstybės nuosavybėn. Ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Teismas pažymėjo, kad atsakovai O. G. ir A. G. bei jų atstovas prašė taikyti ieškinio senatį, nurodydami, kad ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras praleido LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. numatytą 30 dienų terminą nuo sprendimų įteikimo dienos, per kurį gali būti skundžiami atitinkamų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Atsakovų atstovas nurodė, kad šie terminai turėjo būti skaičiuojami nuo 2006-09-29, kai buvo apklaustos J. N. G. ir O. G., arba vėliausiai, antrą kartą - gavus 2007-01-08 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialisto išvadą Nr. 6K-l. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas padarė išvadą, jog ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, kadangi pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovui O. G. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. G. nuosavybės teisėmis valdytą žemę ir atsakovas Šiaulių apskrities viršininko administracija, priimdama atitinkamus sprendimus, pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus, kas savo ruožtu sudarytų pagrindą kreiptis į teismą viešajam interesui apginti, buvo surinkta gavus 2007-05-02 tarnybinį pranešimą. Teismas konstatavo, kad 2007-01-07 išvados gavimas negali būti laikomas pakankamų duomenų apie galimą viešo intereso pažeidimą surinkimo momentu, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, kadangi prokuroras, pats nebūdamas tiesiogiai suinteresuotu asmeniu ir subjektu, betarpiškai dalyvaujančiu nuosavybės teisių atkūrimo procese, turėjo surinkti papildomų duomenų, detalesnės ir tikslesnės informacijos, atlikti tyrimą, kad iš tikrųjų būtų įsitikinta galimu viešo intereso pažeidimu, sudarančiu pagrindu reikšti pagrįstą ir motyvuotą ieškinį teismui, o taip pat kad būtų identifikuotos pažeistos konkrečios imperatyvios teisės aktų normos. Tuo pačiu teismas atmetė atsakovų argumentą, jog ieškinio senaties termino eiga turėtų būti skaičiuojama nuo liudytojų J. N. G. ir O. G. apklausų. Nurodė, jog apklausus liudytojas, patikrinus registrų knygas ir nustačius, kad buvo užregistruotos dvi bylos tokiu pačiu numeriu, toliau buvo atliekamas tyrimas ir nustatinėjami galimi piktnaudžiavimo faktai. Pažymėjo, kad surinkus pakankamai duomenų, ir nustačius, kad O. G. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, o tik galimai pažeistas viešasis interesas, 2007-05-02 tarnybiniu pranešimu apie nustatytas aplinkybes buvo informuotas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, kuris tuoj pat pavedė aplinkybes patikrinti prokurorui ir paruošti civilinį ieškinį, o 2007-05-23 ieškinys jau užregistruotas teisme. Teismas konstatavo, kad abi šalys iš esmės pripažino, kad spendimas, kuriuo O. G. suteiktas 8 ha žemės sklypas, priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas. Konstatavęs, kad ieškinys pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino ir pripažinęs negaliojančiais Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2002-04-22 pažymą Nr. 6-13 dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2004-08-19 sprendimą Nr. 71-16277-17154 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui O. G. dėl atkūrimo nuosavybės teisės, teismas nurodė, jog atsirado teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiais ir sandorius, sudarytus minėtų sprendimų pagrindu, kaip neatitinkančius įstatymų reikalavimų normų bei prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisės O. G. atkuriamos pažeidžiant imperatyviąsias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normas, ji turėjo žinoti, o jei objektyviai to nežinojo, tai negali būti pateisinama priežastis nesilaikyti įstatymo. Todėl teismas nelaikė O. G. sąžiningu įgijėju. Nurodė, kad O. G. neteisėtai įgijusi nekilnojamąjį turtą neturėjo teisės jo perleisti, tačiau neatlygintinai - dovanojimo sutartimi jį perleido A. G.. Teismas konstatavo, jog tokiu atveju savininkas - valstybė, kurios viešąjį interesą byloje gina prokuroras, turi teisę iš A. G. išreikalauti ginčo turtą. Nurodė, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2004-08-19 sprendimą Nr. 71-16277-17154 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui O. G. pripažinus niekiniu, jis laikomas negaliojančiu ab initio, todėl jam taikė restituciją. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodydamas, jog LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 2 d. numato, kad bylose, kuriose skundžiami atitinkamų valstybės institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio.

4Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto motyvai yra tokie:

51. Teismas neteisingai aiškino senaties instituto taikymą. Prokuratūra ilgą laiką disponavo visais duomenimis apie nuosavybės teisės atkūrimą, o prokurorai pagal turimus duomenis, tame tarpe ir be Nacionalinės žemės tarnybos išvados teisiniais klausimais, galėjo patys nustatyti įstatymų pažeidimą bei poreikį ginti viešąjį interesą. Teismo argumentai, kad buvo toliau atliekamas tyrimas ir kažkokie kiti procesiniai veiksmai, neturi jokio pagrindo, byloje apie tai nėra jokių įrodymų. Todėl teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties ieškovo pareikštų reikalavimų atžvilgiu.

6Apeliaciniu skundu atsakovas O. G. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Apelianto motyvai yra tokie:

71. Teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir jų vertinimą civiliniame procese, bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias valdymo atsiradimą, ieškinio senaties termino pradžią, nukrypo nuo teismų praktikos (CPK 177 str., 185 str., CK 4.26 str., 4.96 str., 1.127 str. 1 d.).

82. Teismas, pripažinęs O. G. nesąžininga įgijėja, netinkamai pritaikė CK 4.96 str. 3 d. normą, reglamentuojančią kada valdymo atsiradimas yra laikomas sąžiningu.

93. Ginčo žemės sklypą, O. G., kaip teisėta savininkė, įstatymo numatyta tvarka padovanojo savo anūkei A. G.. Dovanojimo sutartis atitiko įstatymo nuostatas, jokios imperatyvios įstatymo normos sudarant sandorį nebuvo pažeistos, todėl naikinti dovanojimo sutarties nėra jokio įstatyminio pagrindo. A. G. yra sąžininga įgijėja ir pagal CK 4.96 str. 2 d. iš jos negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas. Valstybės, kaip turto savininko, teisių gynimas negali būti vykdomas sąžiningų turto įgijėjų sąskaita. Jei nuosavybės teisės buvo atkurtos nepagrįstai, tai turi būti nustatyta dėl kokių valstybės pareigūnų kaltės tai įvyko ir jiems gali būti taikoma deliktinė atsakomybė už padarytą žalą.

104. Teismas, savo sprendime konstatuodamas, kad ieškovas nėra praleidęs įstatymo nustatytos ieškinio senaties termino, rėmėsi tik formaliu LR Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. deklaravimu apie prokuroro įgaliojimus, ginant viešąjį interesą, bet nesivadovavo konkrečiais byloje surinktais įrodymais. Todėl pirmosios instancijos teismas, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyręs svarbias bylai aplinkybes, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

11Atsiliepimu į atsakovo O. G. apeliacinį skundą atsakovas A. G. prašo patenkinti apeliacinį skundą. Teigia, kad apeliantas teisingai nurodo, jog buvo praleistas senaties terminas ir esant atsakovų prašymui tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškovo ieškinį. Nurodo, kad nėra teisinės galimybės taikyti restituciją.

12Atsiliepimu į atsakovo A. G. apeliacinį skundą atsakovas O. G. prašo patenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu. Nurodo, kad nuosavybės teisė į žemę buvo atkurta teisėtai, ji buvo teisėta žemės savininkė ir turėjo teisę tuo sklypu disponuoti kaip norėjo. Teigia, kad A. G. yra sąžininga turto įgijėja ir teismo sprendimas dėl restitucijos taikymo pažeidžia nuosavybės teisės turėtojo interesus bei konstitucinius principus, įtvirtinančius nuosavybės neliečiamumą.

13Atsiliepimu į atsakovo O. G. apeliacinį skundą atsakovas Šiaulių apskrities viršininko administracija prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimą.

14Atsiliepimu į atsakovų A. G. ir O. G. apeliacinius skundus ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešą interesą, prašo atmesti apeliacinius skundus ir palikti nepakeistą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais.

151. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. nustatytas 30 dienų terminas nėra ieškinio senaties terminas ir jis tiesiogiai taikomas tik piliečiams, kuriems priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir asmenims, kurių teises ir įstatymų saugomus interesus šis sprendimas pažeidžia, ir kurie kreipiasi į teismą gindami savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Prokurorai nėra subjektai dalyvaujantys nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar jo dalį pagal analogijos principą jie gali per 30 dienų terminą, kuris skaičiuotinas nuo momento, kai yra surinkti duomenys, leidžiantys daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad buvo atliekamas tyrimas dėl galimai pažeisto viešo intereso ir tik atlikus tyrimą, surinkus visus būtinus įrodymus – mirties aktų įrašų kopijas, duomenis apie ginčo turto esamus savininkus, nuosavybės įsigijimo pagrindą, gavus paaiškinimus, nes buvo kilusios abejonės dėl testamento, kurio buvimas būtų paneigęs galimybę pareikšti ieškinį, galutinai įsitikinta 2007-05-17, kad yra surinkta pakankamai duomenų ieškiniui viešajam interesui apginti pareikšti. Ieškinys šioje byloje pareikštas 2007-05-21, t.y. nepraleidus LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. nustatyto 30 dienų termino.

162. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad jei administracinis aktas teismo pripažįstamas neteisėtu, tai asmuo, kuriam atsirado civilinės teisės ir pareigos iš tokio administracinio akto, ir jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, negali remtis savo sąžiningumu. Atsakovas O. G. nėra laikytina sąžininga įgijėja, nes ji turėjo žinoti, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesą į J. G. nuosavybės teisėmis valdytą žemę pradėjo neteisėtai ir 2004-08-19 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimas atkurti nuosavybės teises į J. G. nuosavybės teisėmis valdytą ( - ) 8 ha žemės, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

173. Nors atsakovė A. G. ir laikytina sąžininga įgijėja, tačiau šiuo atveju jos teisės nėra absoliučiai ginamos, nes CK 4.96 str. 3 d. numato galimybę išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo, jei pastarasis tą daiktą įgijo neatlygintinai. A. G. 8 ha žemės sklypą, esantį ( - ), įgijo 2005-02-17 žemės sklypo dovanojimo sutarties, patvirtintos 2005-02-17 Radviliškio rajono notarų biuro notarės Daivos Verpetinskienės, pagrindu, todėl restitucija natūra šiuo konkrečiu atveju yra įmanoma ir ji taikytina.

18Apeliaciniai skundai atmestini.

19Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis), todėl naikinti jo nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai pritaikė procesinės bei materialinės teisės normas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

20Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tai yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Tokiu atveju prokuroras, gindamas viešąjį interesą, privalo per šį terminą pateikti teismui ieškinį dėl apskrities viršininko administracijos aktų panaikinimo, jeigu šiais veiksmais yra pažeisti reikšmingi asmens, visuomenės, valstybės teisės ar teisėti interesai. Kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti išvadą, ar pažeistas viešasis interesas ir ar reikia jį ginti. Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Šiuo atveju taikomas objektyvusis kriterijus, t.y. prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka. Teismas privalo patikrinti, ar prokuroras nedelsė ir duomenis rinko per protingą laiką. Ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.07-1-321-04 atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių skyriaus pareigūnai ( b.l.75, t.1). Būtent šios tarnybos lydraščiu ( b.l.82, t.1), Šiaulių apygardos ONKT skyriaus prokurorui Aivarui Povilaičiui jame minimi dokumentai buvo išsiųsti 2007-03-20. Įvertinęs aplinkybes, šis prokuroras 2007-05-02 Tarnybiniu pranešimu informavo Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą A.Mirnyj apie tai, kad nebuvo surinkta duomenų apie S. D., O. G. ir J.N. G. nusikalstamą veiką, tačiau nurodė, kad gali būti pažeistas viešasis interesas ( b.l.126, t.1). Pastarasis dokumentas tą pačią dieną buvo vizuotas prokurorei R.Timofejavienei. Prokurorai veikė pagal Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus ( b.l.132-141, t.1). Taigi, kolegija daro išvadą, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo 2007-05-03. Tuo tarpu ieškinys teismui pateiktas 2007-05-23 (b.l.1-4, t.1), nepažeidžiant 30 dienų ieškinio senaties termino. Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ir nuosekliai išanalizavo bylos medžiagą bei tinkamai įvertino ieškinio senaties taikymo nuostatas.

21Apeliantė A. G. nurodė, kad STT pavedimu teismo ekspertas savo išvadoje pasisakė dėl teisinių klausimų, dėl kurių buvo nekompetentingas padaryti išvadas. Iš esmės Specialisto išvadoje „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo O. G.“ Žemės reformos kontrolės skyriaus vyr. specialistė J.Oleškevič ( b.l.1618, t.) pasisakoma ne dėl teisės normų taikymo, o dėl O. G. pagrindo atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. G. žemę. Jos pateikta Specialisto išvada yra skirta ikiteisminiam tyrimui, ką pripažino ir atsakovių atstovas kolegijos posėdyje. Pati apeliantė O. G. paaiškinime nurodė, jog ginčo žemės savininkas buvo J. G., jokių teisiniu dokumentu neperleidęs 8 ha žemės sklypo nei savo broliui S. G., nei apeliantei O. G. ( b.l.19, t.1). Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad specialistė padarė nepagrįstas išvadas, kurios nesutaptų su kitais byloje esančiais įrodymais.

22Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu pripažinta, jog atsakovė O. G. neturėjo teisės pretenduoti į J. G. priklausiusį nekilnojamąjį turtą – 8 ha žemės, esančius ( - ). Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyti visi asmenys, kurie turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino viešąjį interesą ginančio prokuroro reikalavimus dėl 2002 m. balandžio 22 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus pažymos dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų Nr.6-13 ( b.l.107, t. 1) ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr.71-16277-17154 ( b.l.92, t.1) pripažinimo negaliojančiais. Panaikinus administracinius aktus, kuriais atsakovei O. G. buvo atkurta nuosavybės teisė ir neatlygintinai suteiktas ginčo žemės sklypas, atsakovės nesąžiningumas atsirado dviejose situacijose : įgyjant nuosavybės teises į žemės sklypą ir perleidžiant jas į šį sklypą atsakovei A. G.. Žinodama, kad ginčo žemės sklypas visada priklausė J. G. ir atsakovė negalėjo pretenduoti į jį, ji nesąžiningai įgijo nekilnojamąjį turtą bei jį padovanojo anūkei A. G. ( b.l.13, t.1) Atsakovė A. G. įregistravo dovanojimo sutarties pagrindu įgytą ginčo žemės sklypą ( b.l.14-15, t.1), kurį neatlygintinai įgijo iš atsakovės O. G.. Pastarosios veiksmus teismas pagrįstai pripažino nesąžiningais (CK 4.26 straipsnio 4 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, ginčo žemės sklypą savininkas – valstybė turi teisę išreikalauti visais atvejais ( CK 4.96 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju A. G. teisės negali būti ginamos, nors nėra įrodyta, jog ji buvo nesąžininga. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai taikė restituciją ir nusprendė grąžinti natūra ginčo žemės sklypą valstybei ( CK 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis). Ieškinyje prokuroras nenurodo, iš ko turėtų būti valstybei grąžintas žemės sklypas, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai ex officio restituciją taikė ir žemės sklypą grąžino iš šiuo metu jį nuosavybės teise valdančios atsakovės A. G.. Apeliantės nepagrįstai teigia, kad dovanojimo sutartimi jokios imperatyvios teisės normos nepažeistos. Kolegija nurodo, kad šiuo atveju dovanojimas yra neatlygintinas nekilnojamojo turto įsigijimas iš nesąžiningo asmens, kurio turto įsigijimo pagrindas yra nuginčytas, pripažinus negaliojančiais administracinius aktus.

23Apeliantės nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos normų. Kolegija nenustatė, kad teismas būtų padaręs šią klaidą, kadangi tokio pobūdžio bylose jau yra pakankamai susiformavusi teismų praktika. Teisinės nuostatos, susijusios tiek su ieškinio senaties taikymu, tiek su sąžiningo įgijėjo nustatymu, nebuvo pažeistos nei faktų nustatymu, nei jų teisiniu įvertinimu dėl pasekmių asmens teisėms ir pareigoms.

24Apeliantė A. G. nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišdėstė visų teismo sprendimo motyvų, todėl jis yra absoliučiai negaliojantis. Išanalizavus teismo sprendimą, kolegija nenustatė, jog teismas būtų netinkamai išdėstęs tiek faktinius, tiek teisinius argumentus ir dėl to priėmęs neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Analizuojant pirmosios instancijos teismo sprendimą, kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ( CPK 329 straipsnio 2 dalis).

25Atmetant apeliacinius skundus, iš atsakovių O. G. ir A. G. priteisiama po 16,84 Lt ( b.l. 209, t.1) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26Rezoliucinėje sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimą ir nurodė buvusio ginčo žemės savininko pavardę J.. Tuo tarpu visuose dokumentuose jo pavardė yra G.. Kolegija negali ištaisyti šios rašymo klaidos, tai privalo padaryti sprendimą priėmęs Radviliškio rajono apylinkės teismas ( CPK 276 straipsnis).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš O. G. ir A. G. po 16,84 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį... 3. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį... 4. Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. prašo panaikinti... 5. 1. Teismas neteisingai aiškino senaties instituto taikymą. Prokuratūra ilgą... 6. Apeliaciniu skundu atsakovas O. G. prašo panaikinti... 7. 1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas,... 8. 2. Teismas, pripažinęs O. G. nesąžininga įgijėja,... 9. 3. Ginčo žemės sklypą, O. G., kaip teisėta... 10. 4. Teismas, savo sprendime konstatuodamas, kad ieškovas nėra praleidęs... 11. Atsiliepimu į atsakovo O. G. apeliacinį skundą... 12. Atsiliepimu į atsakovo A. G. apeliacinį skundą... 13. Atsiliepimu į atsakovo O. G. apeliacinį skundą... 14. Atsiliepimu į atsakovų A. G. ir O. G.... 15. 1. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą... 16. 2. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad jei administracinis... 17. 3. Nors atsakovė A. G. ir laikytina sąžininga... 18. Apeliaciniai skundai atmestini.... 19. Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra... 20. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 21. Apeliantė A. G. nurodė, kad STT pavedimu teismo... 22. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu pripažinta, jog... 23. Apeliantės nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 24. Apeliantė A. G. nepagrįstai nurodė, kad pirmosios... 25. Atmetant apeliacinius skundus, iš atsakovių O. G. ir 26. Rezoliucinėje sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas padarė rašymo... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 28. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimą palikti...