Byla I-3839-244/2014
Dėl sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Aivarui Danusui, atsakovės atstovei Leokadijai Daujotaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. dėl sprendimo panaikinimo,

Nustatė

2Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašyme (b. l. 1–4) prašo panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2013 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 1P-404 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorei A. K..

3Prašyme pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo 16 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-621 buvo sudaryta komisija Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorės A. K., einančios pareigas Vilniaus oro uosto poste, galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas aplinkybes, dėl padaryto tarnybinio nusižengimo kilusias neigiamas pasekmes, pareigūnės kaltę, buvo priimtas sprendimas skirti jai tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą. Atsižvelgdamas į tai, kad A. K. yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos renkamojo organo (Švietimo komiteto) narė, Muitinės departamentas 2013 m. spalio 23 d. raštu Nr. (5.34)3B-12287 kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą posto inspektorei A. K.. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, savo atsisakymą motyvuodama tarnybinio nusižengimo sudėties faktiniu ir teisiniu vertinimais ir tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados nepagrįstumu, taip viršydama savo kompetenciją. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorei A. K. ketinama skirti nustačius jos pareigybės aprašyme nurodytų pareigų nevykdymą, vykdant drausmės užtikrinimo funkciją, o tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su šios pareigūnės netinkamu pareigų atlikimu, sukėlusiu neigiamas pasekmes, o ne dalyvavimu Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos veikloje, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Muitinės departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą. Atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga vadovaujasi Vilniaus teritorinės muitinės įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos (šiuo metu - Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga) ir Vilniaus teritorinės muitinės 2005 m. birželio 30 d. pasirašytos kolektyvinės sutarties 32 ir 33 punktais, kurie yra nesusiję su atsisakymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, t. y. remiasi netinkamu atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pagrindu. Teisės normos nustato profesinėms sąjungoms pareigą savo teisėmis naudotis protingai, jomis nepiktnaudžiauti ir be pakankamo pagrindo neriboti darbdavio teisių, nesuteikia profesinių sąjungų nariams pranašumo sprendžiant klausimus dėl drausminių nuobaudų skyrimo. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga nepagrįstu ir neteisėtu atsisakymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą siekia nesuteikti galimybės darbdaviui įgyvendinti Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą tarnybinę nuobaudą skirti per vienerius metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Byloje nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorei A. K. ketinama skirti diskriminuojant ją kaip profesinės sąjungos renkamojo organo narę, o ne įgyvendinant visų pareigūnų lygybės principą ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

4Atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į prašymą (b. l. 33-34) su prašymu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

5Atsiliepime į prašymą atsakovė paaiškino, kad mano, jog tarnybinis patikrinimas atliktas tendencingai, išvados prieštaringos, o grindžiami kaltinimai paremti subjektyviais komisijos atskirų narių vertinimais, o surinkti įrodymai pritaikyti formaliai. Išvadoje nurodoma, kad kilo neigiamos pasekmės, tačiau nenurodoma kokios, nes toliau komisija traktuoja, kad reali žala valstybei neatsirado. Profesinė sąjunga, įvertinusi visą medžiagą, susijusią su šios pareigūnės tarnyba muitinėje, išsakė ir savo nuomonę dėl nuobaudos rūšies parinkimo, o ne motyvavo tuo savo atsisakymą. Nesutinka su Muitinės departamento argumentais dėl tarnybinės atsakomybės esmės. Viena iš svarbiausių tarnybinės atsakomybės procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu, tai plati įstaigos vadovo įpareigotos komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Sutinka, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius. Tokia teisė nustatyta Profesinių sąjungų įstatyme ir 2008-06-20 Kolektyvinėje sutartyje. Pareikšdama savo nuomonę apie tarnybinės nuobaudos skyrimą, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga vadovavosi ne tik kolektyvine sutartimi, bet ir finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punktu, kaip suteikiančiu teisę pateikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Taisyklių 26 punkte nustatyta, kad komisijos išvada dėl padaryto nusižengimo nėra privaloma įstaigos vadovui, kuriam suteikta teisė skirti tarnybinę nuobaudą, todėl darytina išvada, kad dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir Išvados pagrįstumo sprendžia įstaigos vadovas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, nes Taisyklėse nėra nustatyta kriterijų, kuriais remiantis gali būti priimtas toks sprendimas. Įvertinus visas aplinkybes, profesinė sąjunga konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, todėl nebuvo pagrindo duoti sutikimą skirti nuobaudą.

6Prašymas tenkintinas.

7Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovės atsisakymo patraukti muitinės pareigūnę (trečiąjį suinteresuotą asmenį), kuri yra atsakovės renkamojo organo narė, tarnybinėn atsakomybėn pagal Statutą. Todėl, sprendžiant šį ginčą, būtina nustatyti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) statusą (vaidmenį) muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procedūroje bei šio statuso ypatumus, kai tarnybinėn atsakomybėn traukiamas profesinės sąjungos renkamojo organo narys.

8Teisiniai santykiai dėl muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn reglamentuojami specialaus muitinės pareigūno statusą reglamentuojančio teisės akto – Statuto, todėl pirmiausia būtina išaiškinti šio teisės akto nuostatas dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos dalyvavimo muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procedūroje.

9Muitinės pareigūnų teisinį statusą (bylai aktualiu klausimu dėl muitinės pareigūnės patraukimo tarnybinėn atsakomybėn) reglamentuoja Statuto 33 – 37 straipsniai, kuriuose nustatyti muitinės administracijos (darbdavio) kompetencija ir muitinės pareigūno teisės, tačiau nėra jokių nuorodų dėl profesinės sąjungos dalyvavimo muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procese. Tokių nuorodų nėra ir kituose valstybės pareigūnų patraukimą tarnybinėn atsakomybėn reglamentuojančiuose teisės aktuose (Valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-09-26 įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintos Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklės). Tai reiškia, kad įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas principas, pagal kurį muitinės pareigūnų profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvis, t. y. nėra organas, kuriam būtų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo bei tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus. Pažymėtina, kad tokį aiškinimą atitinka Statuto 16 straipsnio 3 dalies nuostata, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus.

10Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis (2001-03-27 įstatymo Nr. IX-230 redakcija) nustato, kad darbuotojams įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Statutui nenustatant jokių kitų muitinės profesinių sąjungų veiklos ypatumų, sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo muitinės pareigūnui, kuris yra veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narys (išskyrus tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų), taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamųjų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuosiuose organuose. Aiškinant ir taikant paminėtą normą teismų praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-09-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2638/2012) pripažįstama, kad gavus darbdavio prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą, profesinės sąjungos įmonėje renkamasis organas turi įvertinti tik tai, ar tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra susijęs su darbuotojo (pareigūno) naryste profesinėje sąjungoje ir jo veikla renkamajame šios profesinės sąjungos organe. Šiame kontekste pažymėtina, kad šioje apeliacinėje byloje taikytina ir Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1685 redakcija), kurioje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

11Iš bylos matyti, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga (atsakovė) savo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui motyvavo išimtinai tik tuo, kad jos veikoje (nurodytoje 2013-10-14 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje) nėra tarnybinio nusižengimo sudėtį nustatančių elementų (b. l. 6-8). Todėl, atsižvelgiant į aukščiau aptartą Statuto 16 straipsnio 3 dalies apibrėžtą muitinės profesinių sąjungų vaidmenį muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procese, akivaizdu, kad atsakovė, spręsdama klausimą dėl muitinės viršininko prašymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą tretiesiems suinteresuotiems asmenims, nagrinėjo klausimus, nepriskirtus jo kompetencijai.

12Dėl atsakovės akcentuojamos Kolektyvinės sutarties 33 punkto reikšmės nagrinėjamai bylai, teismas pažymi, kad kolektyvinės sutarties nustatytas muitinės pareigūnų tarnybinių santykių reglamentavimas negali prieštarauti Statutui. Tai yra nustatyta Statuto 16 straipsnio 3 dalies nuostatoje, kurioje nurodyta, kad muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. Antra vertus, pažymėtina, kad tarnyba muitinėje yra grindžiama įstatymų viršenybės principu, pagal kurį muitinės pareigūno statusas, reglamentuotas šio Statuto ir kitų įstatymų, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu (Statuto 3 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, teismas, nekvestionuodamas paties Kolektyvinės sutarties 33 punkto, daro išvadą, kad nagrinėjamai bylai jis neturi atsakovės nurodytos reikšmės, todėl su šio punkto taikymu siejami atsakovės argumentai teismo pripažinti bylai nereikšmingais.

13Kadangi jokių duomenų, kad Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorė A. K. tarnybinėn atsakomybėn yra traukiama dėl jos narystės ar veiklos Muitinės darbuotojų profesinėje sąjungoje, nėra, ginčijamas atsakovės sprendimas yra naikinamas.

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str., 129 str.,

Nutarė

15Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.

16Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2013 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 1P-404 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorei A. K..

17Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai