Byla A-2873-143/2016
Dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. G. dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Muitinės departamentas) kreipėsi su prašymu (b. l. 1–4) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga, apeliantas) 2015 m. spalio 28 d. raštu

5Nr. 1P-563 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriui L. G. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo).

6Pareiškėjas nurodė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 1B-147 sudaryta komisija galimam Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus L. G. tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija). Komisija 2015 m. spalio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-1987 nustatė, kad Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorius L. G. 2015 m. vasario 8 d., dirbdamas 5 darbo vietoje ir privalėdamas atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių muitinį tikrinimą bei įforminimą, apie 6 val., priėmęs iš Baltarusijos Respublikos į Medininkų kelio postą atvykusios transporto priemonės ( - ) vairuotojo S. S. pateiktus dokumentus, juos neteisingai įformino, neteisėtai išleido iš posto šią transporto priemonę bei vairuotojui išdavė tranzito deklaraciją, kurioje deklaruotos visai kitos prekės ir nurodyta kita transporto priemonė. Taip pat L. G., atlikdamas muitinį tikrinimą, nevertino rizikos ir nevykdė rizikos veiksnių paieškos, nors atlikdamas vizualų apžiūrėjimą turėjo ir galėjo akivaizdžiai matyti, kad kai kurie požymiai atitiko teisės aktų nustatytus rizikos požymius. Atsižvelgiant į trumpą pareigūno tarnybos stažą, už padarytą tarnybinį nusižengimą nuspręsta skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Trečiajam suinteresuotam asmeniui esant Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos valdymo organo – Tarptautinių ryšių komiteto – nariu, Muitinės departamentas 2015 m. spalio 14 d. raštu Nr. (5.46)3B-10831 kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu leisti skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą – pastabą. Profesinė sąjunga 2015 m. spalio 28 d. raštu Nr. 1P-563 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad Komisijos išvados neobjektyvios ir tendencingos, sprendimas skirti nuobaudą už formalų pažeidimą yra neadekvatus padarytam pažeidimui, užteko vien drausminės atsakomybės taikymo procedūros, turėjo būti atsižvelgta į trumpą pareigūno stažą muitinėje ir mažą darbo patirtį. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija siūlė skirti tarnybinę nuobaudą papeikimą, o Muitinės departamento vadovo sprendimas buvo skirti lengvesnę nuobaudą – pastabą. Pareiškėjo nuomone, atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti nuobaudą yra nepagrįstas ir prieštaraujantis teisės aktams bei teismų praktikai, nes sprendžiant tokio pobūdžio klausimus turi būti įvertinamas nuobaudos skyrimo pagrįstumas tik tais aspektais, ar ji nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos joje. Atsakovui atsisakant duoti sutikimą, nebuvo nurodyta nė vienos trečiojo suinteresuoto asmens diskriminavimą dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės, buvo viršyta kompetencija vertinant siūlomos skirti nuobaudos pagrįstumą.

7Atsakovas atsiliepimu į prašymą (b. l. 34–35, 53–55) prašė atmesti prašymą.

8Atsakovas nurodė, kad dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo sprendžia įstaigos vadovas, remdamasis tarnybinio patikrinimo medžiaga, kita turima informacija, taip pat Profesinės sąjungos 2015 m. spalio 28 d. raštu Nr. 1P-563 pateiktu atsisakymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriui L. G. Teigė, kad Komisija netinkamai ir neobjektyviai įvertino faktus, patikrinimą atliko tendencingai, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimuose išdėstytų motyvų nevertino. Atsižvelgiant į trečiojo suinteresuoto asmens darbo stažą, į tai, kad Medininkų poste dirbo pirmą kartą, jis, kaip pareigūnas, perkeliant iš vieno posto į kitą, atsižvelgiant į skirtingus darbo krūvius, nebuvo tinkamai parengtas, būtų užtekę vien drausminės atsakomybės taikymo procedūros. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą, vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės, taikomus profesinės sąjungos nariams, palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Nurodė, kad darbdavys, gavęs informaciją apie neteisėtus ne profesinės sąjungos narės, Kauno teritorinės muitinės viršininkės G. L., veiksmus, jos atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros nepradėjo. Pareiškėjas ne vieną kartą pažeidė Profesinės sąjungos ir pačių pareigūnų teisę gauti informaciją, žinoti, kaip yra tvarkomi jų asmens duomenys. Darbdavys, gavęs informaciją dėl netinkamo teisės aktų vykdymo, informacijos netikrindavo, tyrimų neatliko, nesiaiškino aplinkybių, kaltų asmenų nepatraukė atsakomybėn, nesiekė užkardyti tokio pobūdžio nusižengimų.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu

11(b. l. 68–71) patenkino pareiškėjo prašymą. Teismas panaikino Profesinės sąjungos 2015 m. spalio 28 d. raštu Nr. 1P-563 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui.

12Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriui L. G., kuris yra Profesinės sąjungos atstovaujamojo-renkamojo valdymo organo (Tarptautinių ryšių komiteto) narys.

13Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 16 straipsnio 3 dalimi, Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) 27.3 punktu, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-368/2012.

14Teismas, remdamasis Profesinės sąjungos 2015 m. spalio 28 d. rašte Nr. 1P-563 suformuluotais motyvais, nustatė, kad Profesinė sąjunga sutinka su nustatytu tarnybiniu nusižengimu, tačiau mano, jog prašoma skirti nuobauda neadekvati padarytam nusižengimui. Profesinei sąjungai nėra suteikta teisė apskritai vertinti prašomos skirti nuobaudos pagrįstumo, jos adekvatumo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdžiui, tačiau tai vertinama prielaidos

15dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo aspektu. Skundžiamame rašte nėra nurodoma jokių motyvų ar argumentų, kad tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui siekiama skirti būtent dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, jokie faktai, galintys pagrįsti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, nenurodomi. Atsakovas rašte apskritai neapibūdina, kokia konkrečia veikla Profesinėje sąjungoje trečiasis suinteresuotas asmuo užsiima, kaip tokia veikla galėtų būti susijusi su jo patraukimu tarnybinėn atsakomybėn. Todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą tarnybinės nuobaudos skyrimui, viršijo Profesinių sąjungų įstatyme ir Kolektyvinėje sutartyje nustatytus įgaliojimus. Situacija, kai valstybės institucija tarnybinį pažeidimą galbūt padariusiam pareigūnui negali taikyti poveikio priemonių vien dėl to, kad profesinė sąjunga nepagrįstai tam neduoda sutikimo, iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, sudaro sąlygas išvengti tarnybinės atsakomybės taikymo vien dėl priklausymo Profesinės sąjungos atstovaujamajam-renkamajam valdymo organui.

16Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, padarė išvadą, kad yra pagrindas panaikinti Profesinės sąjungos 2015 m. spalio 28 d. raštu Nr. 1P-563 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

17Teismas nustatė, kad Profesinė sąjunga atsiliepime į prašymą nurodė argumentus, jog darbdavys, gavęs informaciją apie neteisėtus ne profesinės sąjungos narės, Kauno teritorinės muitinės viršininkės G. L., veiksmus, jos atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros nepradėjo, be to, gavęs duomenis apie pažeistą Profesinės sąjungos ir pačių pareigūnų teisę gauti informaciją, kaltų asmenų nepatraukė atsakomybėn. Dėl šių atsakovo argumentų teismas pažymėjo, kad tokie motyvai nebuvo nurodyti Profesinės sąjungos 2015 m. spalio 28 d. rašte Nr. 1P-563 kaip pagrindas atsisakyti duoti sutikimą. Kita vertus, atsakovo nurodytos faktinės situacijos, kuriose nebuvo taikytos tarnybinės atsakomybės priemonės, iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos, todėl nėra pagrįsta jų lyginti. Atsakovas duomenų, kad, esant panašaus pobūdžio galimiems pažeidimams ne Profesinės sąjungos nariams tarnybinės nuobaudos nebuvo skirtos, nenurodė.

18Taigi, esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas, Profesinės sąjungos 2015 m. spalio 28 d. raštu Nr. 1P-563 pateiktas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą naikintinas.

19III.

20Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 74–76) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą.

21Atsakovas nurodo, kad sutinka, jog Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius. Tokia teisė numatyta Profesinių sąjungų įstatyme ir Kolektyvinėje sutartyje, o pareikšti savo nuomonę dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo profesinė sąjunga gali bet kuriuo momentu ir laiku. Pareikšdama savo nuomonę apie tarnybinio patikrinimo atlikimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimą, Profesinė sąjunga vadovavosi jai teisės aktų suteiktomis teisėmis, t. y. ne tik Kolektyvine sutartimi, bet ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punktu, kaip suteikiančiu teisę pateikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir komisijos išvados dėl padaryto nusižengimo pagrįstumo sprendžia įstaigos vadovas vadovaudamasis savo vidiniais įsitikinimais, kadangi Taisyklėse nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti priimtas toks sprendimas. Įvertinusi visas aplinkybes, Profesinė sąjunga konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, todėl nebuvo pagrindo duoti sutikimą skirti nuobaudą. Pažymi, kad tiek nesutikime, tiek atsiliepime nurodė faktus ir aplinkybes dėl, jo nuomone, profesinės sąjungos narių persekiojimo. Teismas visai nesigilino į tas aplinkybes,

22bylą nagrinėjo paviršutiniškai, visai nepasisakydamas dėl darbdavio veiksmų vertinant profesinės sąjungos nario ir ne profesinės sąjungos nario neteisėtus veiksmus. Be to, Muitinės departamentas, ginčydamas profesinės sąjungos nesutikimą ir prašydamas jį panaikinti, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012). Muitinės departamentas prašyme teismui dėl profesinės sąjungos nesutikimo panaikinimo nepateikė įrodymų, kad ginčijamas atsisakymas pažeidė jo interesus ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu, t. y. individualiai. Pareiškėjas prašymą grindė vien įstatymo suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Tokių įrodymų jis nepateikė ir teismo posėdyje. Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl to nepasisakė, taip suteikdamas darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą tik nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.

23Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 79–81) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

24Pareiškėjas nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog Profesinė sąjunga nepateikė jokių motyvų ar argumentų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinė nuobauda skiriama dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, ir padarė išvadą, kad Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, viršijo įstatyme ir kolektyvinėje sutartyje nustatytus įgaliojimus. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-153/2014). Tinkamos drausmės užtikrinimas – statutinių įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Tokios įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešajam interesui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-853/2004, 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.). Teigia, jog Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, nenurodė nei vienos pastarojo diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir, prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai bei Kolektyvinei sutarčiai, vertino pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Teismo sprendimas patvirtino, kad nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ketinama skirti dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Pareiškėjo nuomone, nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių muitinės pareigūnų atžvilgiu.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV.

27Apeliacinis skundas atmestinas.

28Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo leisti patraukti muitinės pareigūną (trečiąjį suinteresuotą asmenį), kuris yra šios profesinės sąjungos renkamojo organo – Tarptautinių ryšių komiteto – narys, tarnybinėn atsakomybėn pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutą (šio statuto 33-37 str.). Todėl, sprendžiant šį ginčą, būtina nustatyti muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) statusą (vaidmenį) muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procedūroje bei šio statuso ypatumus, kai tarnybinėn atsakomybėn traukiamas profesinės sąjungos renkamojo organo narys.

29Teisiniai santykiai dėl muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn reglamentuojami Statuto. Todėl pirmiausia būtina išaiškinti šio teisės akto nuostatas dėl muitinės profesinės sąjungos dalyvavimo minėtame patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procese.

30Kolegija pažymi, kad muitinės pareigūnų teisinį statusą (bylai aktualiu klausimu dėl muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn) reglamentuoja Statuto 33 – 37 straipsniai, kuriuose nustatyti muitinės administracijos (darbdavio) kompetencija ir tam tikros muitinės pareigūno teisės, tačiau nėra jokių nuorodų apie profesinės sąjungos dalyvavimą muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procese. Tokių nuorodų nėra ir kitame valstybės pareigūnų patraukimą tarnybinėn atsakomybėn reglamentuojančiame teisės akte - Valstybės tarnybos įstatyme. Tai reiškia, kad įstatymo lygmeniu yra nustatytas principas, pagal kurį muitinės pareigūnų profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn tiesioginis proceso dalyvis, t. y. nėra organas, kuriam būtų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo bei tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus. Pažymėtina, kad tai atitinka Statuto 16 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Taip pat tai atitinka atsakovo apeliaciniame skunde nurodytą Taisyklių 33 punktą, pagal kurį pareigūnai – profesinių sąjungų atstovai – turi teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Pastarosios nuostatos kontekste pažymėtina, kad Taisyklių 33 punkte numatyta galimybė pateikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo negali būti tapatinama su nagrinėjamai bylai aktualiu (Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d. nustatytu) sutikimu (nesutikimu) dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, nes pirmuoju atveju tam tikras pasiūlymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nesukelia jokių darbdaviui privalomų paisyti tiesioginių pasekmių (t. y. gavęs tokį pasiūlymą darbdavys nėra varžomas pasiūlyme pateiktos nuomonės dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo); skirtingai nuo to - antruoju atveju – profesinės sąjungos atstovaujamojo organo nesutikimas su tarnybinės nuobaudos paskyrimu yra kliūtis darbdaviui toliau administracine tvarka tęsti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą.

31Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis (2013-06-13 įstatymo Nr. XII-364 redakcija) nustato, kad darbuotojams, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Kolegija pažymi, kad Statutui nenustatant jokių kitų muitinės profesinių sąjungų veiklos ypatumų, sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo muitinės pareigūnui, kuris yra veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narys (išskyrus tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų), taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Aiškinant ir taikant paminėtą normą teismų praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-09-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791/2007), pripažįstama, kad, gavus darbdavio prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą, profesinės sąjungos įmonėje renkamas organas turi įvertinti tik tai, ar tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra susijęs su darbuotojo (pareigūno) naryste profesinėje sąjungoje ir jo veikla renkamame šios profesinės sąjungos organe. Pažymėtina, kad šioje apeliacinėje byloje taikytina ir Teismų įstatymo

3233 straipsnio 4 dalis (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1685 redakcija), kurioje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

33Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2015 m. spalio 28 d. rašto matyti, kad Profesinė sąjunga savo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui motyvavo tuo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nėra atsižvelgta į trečiojo suinteresuoto asmens darbo patirtį, dėl to sprendimas skirti nuobaudą nėra adekvati poveikio priemonė, pagal atsakovą, šiuo atveju pakako jau vien drausminės atsakomybės taikymo procedūros (b. l. 18-19).

34Akivaizdu, kad šiame rašte atsakovo buvo pateiktas vertinimas dėl tarnybiniu nusižengimu įtariamo pareigūno kaltės, asmenybės, inkriminuojamos veikos padarinių ir pobūdžio. Todėl taip pat akivaizdu, kad Profesinė sąjunga, spręsdama dėl prašymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, nagrinėjo klausimus, nepriskirtus jos kompetencijai.

35Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo ir nevertino atsakovo argumentų dėl tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumo, teisėtumo, trečiajam suinteresuotam asmeniui inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo fakto ir tarnybiniu nusižengimu įtariamo pareigūno kaltės bei konstatavo, kad, nesant įrodymų, patvirtinančių, jog nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas siekia trečiajam suinteresuotam asmeniui paskirti tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės profesinėje sąjungoje ar jo veiklos renkamame šios profesinės sąjungos organe, atsakovas atsisakymu nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę taikyti pareigūnui (trečiajam suinteresuotam asmeniui) tarnybinę nuobaudą už (tariamai padarytą) tarnybinį nusižengimą.

36Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė kitų, atsakovo apeliaciniame skunde nenurodytų, motyvų, sudarančių pagrindą panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.).

37Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu ir 140 straipsnio

381 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

39Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

40Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų... 5. Nr. 1P-563 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pateiktą atsisakymą duoti... 6. Pareiškėjas nurodė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015... 7. Atsakovas atsiliepimu į prašymą (b. l. 34–35, 53–55) prašė atmesti... 8. Atsakovas nurodė, kad dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo sprendžia įstaigos... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu... 11. (b. l. 68–71) patenkino pareiškėjo prašymą. Teismas panaikino Profesinės... 12. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Profesinės sąjungos atsisakymo... 13. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Tarnybos Lietuvos Respublikos... 14. Teismas, remdamasis Profesinės sąjungos 2015 m. spalio 28 d. rašte Nr.... 15. dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo... 16. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, padarė išvadą, kad yra... 17. Teismas nustatė, kad Profesinė sąjunga atsiliepime į prašymą nurodė... 18. Taigi, esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjo... 19. III.... 20. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 74–76) prašo panaikinti Vilniaus... 21. Atsakovas nurodo, kad sutinka, jog Profesinė sąjunga įstatymo nėra... 22. bylą nagrinėjo paviršutiniškai, visai nepasisakydamas dėl darbdavio... 23. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 79–81) prašo... 24. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog Profesinė... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV.... 27. Apeliacinis skundas atmestinas.... 28. Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo leisti... 29. Teisiniai santykiai dėl muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn... 30. Kolegija pažymi, kad muitinės pareigūnų teisinį statusą (bylai aktualiu... 31. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis (2013-06-13 įstatymo Nr.... 32. 33 straipsnio 4 dalis (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1685 redakcija), kurioje... 33. Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2015 m. spalio 28 d. rašto matyti, kad... 34. Akivaizdu, kad šiame rašte atsakovo buvo pateiktas vertinimas dėl tarnybiniu... 35. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo ir nevertino... 36. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad tenkinti... 37. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu ir 140... 38. 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija... 39. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą... 40. Nutartis neskundžiama....