Byla e2A-466-440/2016

Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi atsakovo P. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-325-767/2016 pagal ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos ieškinį P. B. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo,

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Ieškovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo P. B. 2444,88 Eur už aplinkai padarytą žalą. Nurodė, kad atsakovui 2014-04-11 surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, nes jis jam bei A. B. nuosavybės teise valdomame miško žemės sklype, esančiame ( - ) kvartalo 33, 36, 41, 42 sklypuose be leidimo kirsti mišką nupjovė 9 vnt. žalių ąžuolų, kurių tūris sudaro 28,139 ktm, tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (( toliau –ATPK) 621 straipsnio 2 dalį) už šį administracinį teisės pažeidimą paskirta 3000,00 Lt. Nutarimas įsiteisėjęs, paskirta bauda sumokėta 2014-10-30. 2015-08-25 preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys patenkintinas visiškai. 2015-09-16 teisme gauti atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo. Atsakovas prieštaravimuose iš dalies sutiko su preliminariu teismo sprendimu, prašė pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-08-25 preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovei iš atsakovo 1100,84 Eur žalos atlyginimą. Nurodė, jog nesutinka su ieškovės paskaičiuotu žalos aplinkai dydžiu. Teigia, jog ieškovė padarytą žalą paskaičiavo pagal Savavališkai iškirstų žalių A medžių kelmų apmatavimo ir tūrio paskaičiavimo aktą Nr. 3, tačiau nekreipė dėmesio, kad dalis nukirstų medžių buvo nudžiūvę. Atsakovas iš viso nukirto 10 ąžuolų, iš kurių 4 negyvi, nudžiūvę, su dideliu puviniu. Nurodo, jog nukirto 6 gyvybingus ąžuolus, kurie sudaro 12,67 m3 likvidinio tūrio, todėl žala gamtai yra 12,67 ktm x 200,00 Lt x 1,5 = 3801,00/1100,84 Eur. Su likusiais preliminariu sprendimu patenkintais ieškovės reikalavimais atsakovas sutinka ir prieštaravimų nereiškia.

52. Ieškovė atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė, kad atsakovas 2014-03-19 pats paaiškino, kad 2014-03-17 nukirto 9 (devynis) vienetus žalių ąžuolų. Pažymi, kad nupjautų 9 ąžuolų tūrio 28,139 ktm bei būklės (žali medžiai, nudžiūvę ar kitaip pažeisti) atsakovas neginčijo susipažindamas su patikrinimo išvadomis miško sklype, kadastrinis Nr. ( - ); neginčijo ir 2014-04-11 atsakovui asmeniškai įteikiant pretenziją Nr. ( - ) (2014-04-09) dėl žalos atlyginimo už nuostolius padarytus miškui 8441,70 Lt. Tik nagrinėjant administracinę bylą Panevėžio miesto aplinkės teisme atsakovas suabejojo nustatytu 28,139 ktm medienos tūriu. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad nei pareiškėjas – atsakovas šioje byloje, nei jo atstovas teismui savo abejonėms pagrįsti nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų pareigūno F. K. padarytą paskaičiavimą. Be to, kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė teismui ir V. T. medyno apžiūrėjimo ir nukirstų medžių kelmų matavimo aktą, šis aktas į civilinę bylą pateiktas su prieštaravimais. Šiuo aktu apygardos teismas nesivadovavo, nes miškininkas V. T. medžių tūrio paskaičiavimus atliko pagal pažeidėjo užsakymą, be to, šis miškininkas vertino, kad iš viso nupjauta 10 ąžuolų, kurių 4 sausi. Nepateikta objektyvių duomenų, kad matavimus ir skaičiavimus miškininkas atliko sertifikuotais ir turinčiais galiojančias patikras matavimo prietaisais. Teigia, jog padaryta žala aplinkai 2014-03-17 atsakovo P. B. bei A. B. nuosavybės teise valdomame miško žemės sklype, yra visiškai įrodyta, prašo teismo priimti galutinį sprendimą, paliekant nepakeistą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-08-25 preliminarų sprendimą, atsakovo motyvuotus prieštaravimus atmesti.

63. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ieškovės atstovas prašė palikti galioti preliminarų teismo sprendimą atsiliepime į atsakovės prieštaravimus išdėstytais motyvais. Nurodė, kad yra išnagrinėta administracinė byla, kurioje nustatyta atsakovo kaltė ir tiesioginė tyčia, todėl vadovaujantis teisės aktais, žala turi būti atlyginta. Atsakovas kreipėsi, kad būtų išduotas leidimas ir, nesulaukęs atsakymo atliko neteisėtus veiksmus. Leidimas atsakovui išduotas nebuvo, nes buvo nurodęs neteisingai kubinius metrus. Ieškovės specialistas nuvyko ir patikrino ketinamus kirsti medžius, tačiau rado jau nukirstus medžius. Atsako tas miško savininkas, kuris vykdė neteisėtą kirtimą, šiuo atveju P. B.. Ieškovės specialistas rado 10 atsakovo nukirstų ąžuolų, iš jų 9 žali. Nudžiūvęs ąžuolas atmestas, jo nevertino. Atsakovo ekspertai rado 13 medžių. 2016-01-07 matuotojai miško valdoje, esančioje ( - ) girininkijoje, paėmė mėginius iš 6 medžių kelmų, pateikė duomenis tik iš 3 kelmų. Vieni pavadinti abejotini, kiti žali medžiai. Nėra užuominos apie metodiką, neaišku, ar ji patikima, nepateikta mėginių paėmimo vaizdinė medžiaga, nei aprašas. Pateikti abejotini rezultatai, tekste nėra analizės. Kilo abejonė, ar buvo iš viso tirti ir kita. Nurodė, kad nėra pagrindo remtis atsakovo pateikta išvada, nes joje daug prieštaravimų.

74. Atsakovas P. B. su ieškinio reikalavimais nesutiko visiškai, prašo ieškinį atmesti ir priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad tai yra sąskaitų suvedinėjimas dėl buvusio konflikto. Jam miškininkas B. paaiškino, kad gali kirsti. Jis 2015 m. kovo 7 d. užregistravo prašymą, bet tik iš trečio karto, nes vieną kartą jį išvijo, kitą kartą teikė prašymą nukirsti 9 ąžuolus, tada netiko lentelė. Pranešimą kirsti hektarą miško tarnyboje iš jo paėmė, sakė pažiūrės, o prašyme 9 medžiams kirsti – netiko užpildyta lentelė. Tarnybos specialistai jam pasakė, kad dėl tiek nevažinės, kai B. sutvarkys dokumentus miško hektaro kirtimui, tada pažiūrės ir leidimą dėl 9 ąžuolų kirtimo. Jam nepasakė, kada atsakymą duos. Prašymą pateikė, bet kad nekirsti medžių – nesakė. Žmonės, kurie jau buvo kirtę medžius, jam pasakė, kad jei paštu siunčiama, tai atsakymo reikia 14 dienų laukti, o jei kreipiasi asmeniškai raštu, tai pasako atsakymą tuoj pat. Jam nieko nepasakė pateikus prašymą, tik paklausė, ar neviršys leistino kirtimui tūrio. Jis galėjo kirsti iki 15 m3 žalių medžių be leidimo. Jis kiekio neviršijo, kai matavo ekspertai buvo nukirsta 14 m3. Medieną naudojo savo reikmėms. Buvo iškirstas mažesnis medžių tūris. Išbraukiami turėtų būti 9, 10, 11 medžiai, kurie buvo kirsti 2015 metais, bei 12, 13 ir 3, 4, kurie buvo nudžiūvę. Neteisėtai buvo nukirsti tik 5 ąžuolai, nesulaukus leidimo. Prašo remtis specialisto išvadomis, dėl kurių objektyvumo neturėtų kilti abejonių.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

95. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 18 d. sprendimu paliko nepakeistą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. preliminarų sprendimą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos ieškinį P. B. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

106. Teismas nustatė, jog atsakovui 2014-04-01 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ( - ), o 2014-04-11 surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 7-5K-03-03-14 AM 088488, nes atsakovas P. B. bei A. B. nuosavybės teise valdomame miško žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ) miškų urėdijos ( - ) 33, 36, 41, 42 sklypuose be leidimo kirsti mišką nupjovė 9 vnt. žalių ąžuolų, kurių tūris sudaro 28,139 ktm, tokiais savo veiksmais padarė ATPK straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą už kurį jam paskirta 3000,00 Lt bauda. 2014-06-02 Panevėžio miesto apylinkės teismas nutartimi administracinėje byloje Nr.II-47-902/2014 Valstybinės tarnybos Miškų kontrolės skyriaus ( - ) pareigūno F. K. 2014-04-11 nutarimas Nr. ( - ) paliktas nepakeistas. 2014-07-31 Panevėžio apygardos teismo nutartimi palikta galioti 2014-06-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis ir P. B. skundas netenkintas. Paskirta bauda sumokėta 2014-10-30. Atsakovas pripažino 2014-03-17 nukirtęs 9 vnt. žalių ąžuolų, medieną laikęs namuose, 2014-04-11 sunaudojęs savo reikmėms. Padaryta žala aplinkai miško žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), paskaičiuota vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, 2.2 p. ir Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos priedo 1.4.2 punkto nuostatomis. Padaryta žala aplinkai yra 8441,70 Lt / 2444,88 Eur (2014-03-20 Savavališkai iškirstų žalių A medžių kelmų apmatavimo ir tūrio paskaičiavimo aktas Nr. 3.) Atsakovui 2014-04-09 išsiųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo ir žalos paskaičiavimas, tačiau atsakovas žalos neatlygino.

117. Teismas nustatė, kad atsakovas Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės ( - ) skyriui 2014-03-03 pateikė Pranešimą apie ketinimus kirsti mišką, t. y. 9 vnt. ąžuolų, numatomas kirsti apytikris likvidinis medienos tūris – 15 ktm, pranešimas institucijoje užregistruotas 2014-03-07. Teismas pažymėjo, kad pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ 21 p., privataus miško savininkas, norėdamas vykdyti šių nuostatų 20.5 punkte nurodytą kirtimą, privalėjo Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka ne tik pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra jų numatytas kirsti miškas, bet ir per Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše nustatytus terminus gauti suderinimą, kad gali savo miško valdoje vykdyti pranešime nurodytus kirtimus, tačiau tokio suderinimo atsakovas vykdydamas medžių kirtimą nebuvo gavęs, jam nebuvo leista kirsti 9 vnt. ąžuolų, nes pagal nurodytą medžių skaičių būtų iškertamas dvigubai didesnis medienos tūris nei buvo nurodyta pranešime. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimą, kuris draudžia atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas yra reikalingas.

128. Teismas sprendė, kad į bylą pateiktu miškininko V. T. medyno apžiūrėjimo ir nukirstų medžių kelmų sumatavimo aktu nėra pagrindo vadovautis, nes šis asmuo medžių tūrio paskaičiavimus atliko pagal atsakovo užsakymą, be to, priešingai nei yra nustatyta byloje (12 b. l.), šis miškininkas vertino, jog iš viso nupjauta yra net 10 ąžuolų, kurių keturi yra sausi (32 b. l.). Be to, palyginus tūrio paskaičiavimus matyti, jog 2014-03-20 Valstybinės miškų tarnybos akte Nr. ( - ) ir miškininko V. T. 2014-06-09 akte atitinka tik vieno medžio matmuo, t. y. skersmuo kelme cm ir skersmuo 1,3 m. aukštyje (105 ir 84), tačiau pagal Valstybinės miškų tarnybos aktą tai žalias medis, o pagal V. T. aktą – sausas medis. Neatitinka apskaičiuotas iškirstų žalių medžių tūris (ktm). Pagal Valstybinės miškų tarnybos aktą Nr. ( - ) jis yra 28,139 ktm. Tuo tarpu, V. T. akte nurodytas likvidinės medienos tūris (iškirstų 6 vnt. žalių ąžuolų) – 12,67 ktm, bendras tūris – 17,53 ktm, o iškirstų 4 vnt. sausų ąžuolų likvidinės medienos tūris – 21,14 ktm, bendras tūris – 30,36 ktm. Teismas pažymėjo, jog miškininko V. T. surašytame akte sausi ąžuolai pagal matmenis yra patys didžiausi atsakovo nukirsti medžiai, bei 4 vnt. sausų ąžuolų likvidinis tūris ir bendras tūris beveik dvigubai viršija iškirstų 6 vnt. žalių ąžuolų atitinkamus tūrius (33–38 b. l.). Teismas sprendė, kad į bylą nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad minėtus matavimus miškininkas būtų atlikęs su sertifikuotais ir turinčiais galiojančias patikras matavimo prietaisais.

139. Dėl atsakovo teiginių, kad atsakovas neviršijo leistinos kirsti be leidimo žalių medžių normos, kuriuos atsakovas grindžia ir 2016-01-18 Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos iškirstų medžių tūrio įvertinimu pagal kelmus, teismas pažymėjo, kad buvo išmatuoti net 13 medžių kelmų, 3 iš kurių apibūdinti kaip 2015 metais nukirstų medžių kelmai. Įvertinime nurodyta, jog 2014 m. kirtimu nukirstos gyvybingų likvidinės ąžuolo medžių medienos tūris – 14,025 m3 ±15%. Kaip matyti iš įvertinimo metodikos – „įvertinus medžio 1,3 m aukštyje skersmens atkūrimo iš šaknies kaklelio skersmens paklaidą, bendra biržės ar medyno medžių tūrio nustatymo paklaida pagal kelmus siekia ±15%. Teismas sprendė, kad įvertinimas yra ne tikslus, o apytikslis, nes jeigu skaičiuojama paklaida su pliuso ženklu gaunamas 2014 m. kirtimu nukirstos gyvybingų likvidinės ąžuolo medžių medienos tūris yra: 14,025 m3 ±15% = 16,12878 m3 (suapvalinus 16,1288 m3), jei skaičiuojama paklaida su minuso ženklu – 11,921 m3. Be to, įvertinime nurodyta, jog duomenis apie tai, kad ąžuolai nukirsti 2015 m., matuotojų asociacijos specialistams pateikė pats atsakovas, o ne jie patys tai nustatė. Teismas pažymėjo, kad iš įvertinimo turinio iš viso buvo paimti 6 kelmų medienos mėginiai detalesniam laboratoriniam dendrochronologiniam tyrimui – iš kirtimo metu abejotinų (kelmo Nr. 2, 4, 12) ir žalių medžių (kelmo Nr. 1, 9, 5), tačiau iš įvertinimo priedų matyti, jog buvo atlikta tik 4 kelmų analizė (neatlikta kelmų Nr. 5, 9 analizė), tačiau atlikta kelmo Nr. 3 analizė, kurio mėginys nebuvo paimtas. Vertinimas atliktas praėjus beveik dvejiems metams po medžių kirtimo ir Valstybinės miškų tarnybos atlikto nukirstų medžių tūrio paskaičiavimo, kurio rezultatais teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti, nes jis buvo atliktas matavimo prietaisu (rulete), šio prietaiso patikra matavimų atlikimo metu buvo galiojanti. Pažymėjo, kad Valstybinės miškų tarnybos atlikti paskaičiavimai yra tikslūs, jiems netaikyta jokia paklaida. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teismas sprendė, kad į bylą pateiktu 2016-01-18 Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos iškirstų medžių tūrio įvertinimu pagal kelmus nėra pagrindo vadovautis. Teismo vertinimu, kadangi įrodymų, paneigiančių, jog atsakovas nukirto ir išvežė 9 vnt. žalių eglių (tūris 28,139 ktm), neturėdamas leidimo, byloje nėra, teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą atsakovo nurodomą aplinkybę, jog jis iškirto mažesnį medžių kiekį (LR CPK 178 straipsnis). Kitokių faktinių aplinkybių, nei nustatyta 2015-08-25 preliminariame teismo sprendime, teismas nenustatė, todėl sprendė, kad 2015-08-25 preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1510. Apeliaciniu skundu atsakovas P. B. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimą bei pakeisti 2015 m. rugpjūčio 25 d. preliminaraus sprendimo dalį, priteisti ieškovei iš atsakovo 1100,84 Eur žalos atlyginimą. 10.1. Radviliškio rajono apylinkės teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bei nepagrįstai rėmėsi Panevėžio apygardos teismo priimtu sprendimu dėl atsakovo padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK straipsnio 1 dalyje. Šioje administracinėje byloje ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas iškirto 28,139 kietmetrių gyvybingų ąžuolų, tuo tarpu atsakovas, remdamasis miškininko V. T. atliktais matavimais, įrodinėjo, kad buvo iškirsta 12,67 kietmetrių gyvybingų ąžuolų. Kadangi tiek už ieškovės, tiek už atsakovo nurodytą iškirstų gyvybingų medžių medienos kiekį kilo vienoda administracinė atsakomybė pagal tą pačią ATPK 62 straipsnio dalį, administracinę bylą nagrinėję teismai atsisakė skirti ekspertizę bei nenustatinėjo tikslaus iškirstų gyvybingų medžių tūrio, taip pat išsamiai netyrė atsakovo pateiktų įrodymų, kurie iš esmės neturėjo įtakos sprendimui. 10.2. Teismas neatskleidė bylos esmės bei neteisingai identifikavo tarp šalių kilusį ginčą. Tiek pateiktame prieštaravime dėl priimto 2015-08-25 preliminaraus sprendimo, tiek nagrinėjant bylą teismo posėdžių metu, atsakovas neneigė ir neginčijo aplinkybės, kad 9 medžius (ąžuolus) iškirto nesulaukęs ieškovo atstovų sprendimo. Ieškovas ginčijo tik gamtai padarytos žalos dydį, o ne jos padarymo faktą. Atsakovas nuo pat pradžių nesutiko su atliktais matavimais, nes matė, kad kai kurie medžiai yra nudžiūvę, o matavimai buvo atliekami žerglėmis, kurių tikslumas kėlė pagrįstų abejonių. Radviliškio rajono apylinkės teismas nesant jokio pagrindo sprendė, kad į bylą pateiktu miškininko V. T. medyno apžiūrėjimo ir nukirstų medžių kelmų sumatavimo aktu nėra pagrindo vadovautis. Pažymėjo, kad net ir vertinant Nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktus matavimus su didžiausia paklaida, suapvalinus bendras išmatuotas tūris sudaro 16,1288 m3, kas faktiškai atitinka miškininko V. T. atliktus matavimus įvertinus paklaidą bei visiškai neatitinka ieškovės atliktų matavimų. Ieškovė matavimus atliko žerglėmis, kurios aprėptis mažesnė nei kai kurių medžių skersmenys. Lietuvos metrologijos tarnyba išaiškino, kad žerglėmis atliekant matavimus, kai medžio skersmuo yra didesnis už žerglių aprėptį, paklaida iš esmės gali būti labai didelė bei priklauso nuo ieškovo subjektyvaus elgesio ir tikslumo perkeliant žergles. Konkrečiu atveju ieškovė paliko didelius tarpus perkeldama žergles, matavo ir akivaizdžiai nudžiūvusius medžius. Pažymėjo, kad teismas iš esmės netyrė atsakovo pateiktų įrodymų, tik konstatavo, kad jie nesutampa su ieškovės pateiktais matavimais. Teismas išimtinai rėmėsi tik ieškovės atliktais matavimais, tokiu būdu pažeisdamas rungtyniškumo principą. Iš atsakovo pateikto lyginamojo įrodymų vertinimo, yra akivaizdu, kad atsakovo pateikti įrodymai paneigė ieškovės atliktus matavimus ir medžių būklės vertinimą bei jie negali sutapti, nes ieškovė matavimus ir vertinimą atliko netiksliai. Vertinant, kad neteisėtai buvo iškirsti 1, 2, 4, 5 bei 7 medžiai, remiantis Valstybinės miškų tarnybos apskaičiuotu iškirstų medžių tūriu, tai sudarytų 14.539 kietmetrių. Nesutinka su teismo vertinimu dėl atsakovo atliktų kelmų analizės. Konkrečiu atveju teismas rėmėsi vien ieškovės pateiktais įrodymais, o atsakovo įrodymų nevertino, todėl negalėjo priimti teisėto sprendimo. 10.3. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendime taip pat padaryta rašymo apsirikimų bei dvejose vietose nurodyta, kad buvo nukirstos eglės, nors ginčas kilo tik dėl nukirstų ąžuolų. Šios spendime esančios klaidos turėtų būti ištaisytos siekiant išvengti bet kokių kitų ginčų ateityje dėl kertamų medžių. Kartu šie apsirikimai verčia abejoti visapusiška bylos analize priimant sprendimą.

1611. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti galioti sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: 11.1. Nors atsakovas teigia, kad ieškovė padarytą žalą aplinkai paskaičiavo pagal Savavališkai iškirstų žalių ąžuolų medžių kelmų apmatavimo ir tūrio paskaičiavimo aktą Nr. 3, nekreipdama dėmesio, kad dalis nukirstų medžių buvo nudžiūvę, tačiau atsakovas 2014-03-19 paaiškinimu pats paaiškino, kad 2014-03-17 nukirto 9 (devynis) vienetus žalių ąžuolų. Pažymėjo, kad nupjautų medžių (9 ąžuolų) tūrio 28,139 ktm bei būklės (žali medžiai, nudžiūvę ar kitaip pažeisti) atsakovas neginčijo supažindinamas su patikrinimo išvadomis miško žemės sklype ir kt., tik vėliau suabejojęs nustatytu 28,139 ktm medienos tūriu savo abejonėms pagrįsti nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų pareigūno F. K. padarytą paskaičiavimą.

1711.2. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos nepriklausomi medienos matuotojai G. B. ir R. M. 2016-01-07 miško valdoje paėmė medienos mėginius detalesniam laboratoriniam dendrochronologiniam tyrimui, siekiant nustatyti kurie medžiai kirtimo metu buvo gyvybingi, o kurie nudžiūvę. Dėl visos eilės akivaizdžių neatitikimų kyla abejonė ar šis medienos bandinių tyrimas yra objektyvus ir nepriklausomas, todėl nėra pagrindo remtis šių tyrimų rezultatais ir išvadomis. Tuo labiau, kad nepriklausomų medienos matuotojų pateikta 2016-01-18 Nr. 1177 išvada „Dėl iškirstų medžių tūrio įvertinimo pagal kelmus“ pagal savo formą ir turinį yra niekinė, kadangi Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos specialistai G. B. ir R. M. tokių darbų atlikti neturėjo teisės. Tai patvirtina Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų atestatai, kas numatyta ir Miškų įstatymo 91 straipsnyje, kad nepriklausomas medienos matuotojas gali teikti nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padaliniai gali teikti nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas, jeigu jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi jam išduotą nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą. 11.3. Ieškovės nuomone, atsakovo neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp tokių veiksmų ir žalos atsiradimo yra visiškai įrodyti byloje pateiktais rašytiniais dokumentais; žalos dydis paskaičiuotas vadovaujantis kompetentingos institucijos, t.y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, parengta žalos apskaičiavimo metodika. Radviliškio rajono apylinkės teismas palikdamas galioti 2015-08-25 preliminarų sprendimą vadovavosi ne tik administracinio teisės pažeidimo byla, bet ir iš byloje surinktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų visuma.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas atmestinas.

2012. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis ( CPK 320 straipsnio 2 dalis).

2113. Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, aplinkai padarytos žalos dydžio, priimto sprendimo pagrįstumo, teisėtumo.

2214. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus, nurodydamas, kad Lietuvos Metrologijos tarnybos išaiškinimą atsakovas negalėjo pateikti anksčiau nes jis buvo gautas tik 2016 m. vasario 26 d. Apeliaciniame skunde teigia, kad priešingai nei nurodo Radvikiškio rajono apylinkės teismas, atsakovo atstovė net kelis kartus prašė kviesti į teismo posėdį Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos specialistus, kad šie paaiškintų savo išvadą, tačiau teismas ignoravo šį prašymą, ką patvirtina 2016 m. vasario 9 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašo 51:32 – 52:42 min. LITEKO išklausius teismo posėdžio garso įrašą negalima sutikti su apelianto argumentais, nes atstovė nurodydama, kad negali pakomentuoti skaičiavimo metodikos, kad tai galėtų paaiškinti patys asmenys, jokių konkrečių reikalavimų neteikė. Apelianto vertinimu teismas savo sprendime nurodo, kad duomenis apie tai, kad ąžuolai nukirsti 2015 m., matuotojų asociacijos specialistams pateikė pats atsakovas, o ne jie patys tai nustatė, tačiau teismo posėdžio metu atsisakė priimti atsakovo pateiktą įrodymą dėl 2015 metais atliekamų kirtimų, kurie pagrindžia, kad būtent tie medžiai buvo nukirsti 2015 metais, ką patvirtina 2016 m. vasario 9 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašo 74:58 – 77:00 min. LITEKO duomenimis teismo posėdžio metu atstovė prašydama pridėti 2015-02-10 Pranešimą apie ketinimus kirsti mišką tuo pačiu nurodė, kad šiuo dokumentu nesirems baigiamosiose kalbose, o ieškovas nurodė, kad neginčija minėto dokumento. Apeliacinio teismo vertinimu nėra pagrindo spręsti, kad teismas nepagrįstai atsisakė minėtą dokumentą priimti, ir kad dėl šios priežasties bei apelianto nurodytų aplinkybių yra pagrindas priimti dokumentą apeliacinėje instancijoje. Tuo pačiu pažymėtina, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas iš esmės netyrė atsakovo pateiktų įrodymų, tik konstatavo, kad jie nesutampa su ieškovo pateiktais matavimais. Taip pat, kad teismas išimtinai rėmėsi tik ieškovo atliktais matavimais, ir kad pažeidė rungtyniškumo principą, užkirsdamas kelią atsakovui įrodyti savo argumentus. Apeliacinio teismo vertinimu teismas išklausė šalis, minėtame teismo posėdyje apklausė liudytoją V. T. bei tyrė kitus įrodymus, todėl dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo sutikti su apelianto minėtais argumentais.

2315. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis, kt.). Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, šalys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Atsižvelgiant į CPK 226, 227 straipsnių nuostatas šalys turi pareigą pateikti visus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje. Taip pat pažymėtina, kad CPK 253 straipsnis riboja proceso dalyvių galimybę baigiamosiose kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje.

2416. Be to pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju kaip minėta nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo teikiamą dokumentą. Dėl naujų duomenų, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui, kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui ir kita. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų kodėl atsakovas konkrečių duomenų ir prašymų neteikė savalaikiai, t.y byloje rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės bei bylos nagrinėjimo metu. Nes kaip jau minėta šalys turi pareigą pateikti visus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje pirmosios instancijos teisme. Taip pat teismo pažymėta, kad CPK 253 straipsnis riboja proceso dalyvių galimybę baigiamosiose kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atsakovo prašymai dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme nesavalaikiai. Įvertinus tai, kad atsakovas nenurodė jokių svarbių, objektyvių priežasčių kodėl jis nesinaudojo jam CPK suteiktomis teisėmis ir neteikė konkrečių prašymų pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija turi pagrindo išvadai, kad atsakovas turėdamas galimybę savalaikiai teikti įrodymus, šia teise tinkamai nepasinaudojo (CPK 42 straipsnis). Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas, turi pagrindo išvadai, kad byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami ir kaip minėta nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas pažeidė rungtyniškumo principą, užkirsdamas kelią atsakovui įrodyti savo argumentus. (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

2517. Apeliantas nurodydamas, kad teismas remdamasis tik išimtinai ieškovės atliktais matavimais, ir pažeisdamas rungtyniškumo principą neatskleidė bylos esmės teigia, kad yra akivaizdu, kad atsakovo pateikti įrodymai paneigė ieškovės atliktus matavimus ir medžių būklės vertinimą bei jie negali sutapti, nes ieškovė matavimus ir vertinimą atliko netiksliai. Vertinant, kad neteisėtai buvo iškirsti 1, 2, 4, 5 bei 7 medžiai, remiantis Valstybinės miškų tarnybos apskaičiuotu iškirstų medžių tūriu, tai sudarytų 14.539 kietmetrių. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu dėl atsakovo atliktų kelmų analizės. Kadangi teismas vadovavosi tik ieškovės pateiktais įrodymais, o atsakovo įrodymų nevertino, todėl negalėjo priimti teisėto sprendimo. Be to iš esmės apelianto vertinimu visos abejonės dėl atliktų matavimų, netikslumų ir kita turėtų būti vertinamos atsakovo naudai.

2618. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka ( CPK 197 straipsnio 2 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų ir kt., reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą.

2719. Byloje nustatyta, kad atsakovui 2014-04-01 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ( - ), o 2014-04-11 surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 7-5K-03-03-14 AM 088488, nes atsakovas P. B. bei A. B. nuosavybės teise valdomame miško žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ) miškų urėdijos ( - ) 33, 36, 41, 42 sklypuose be leidimo kirsti mišką nupjovė 9 vnt. žalių ąžuolų, kurių tūris sudaro 28,139 ktm, tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK straipsnio 2 dalyje, už šį administracinį teisės pažeidimą paskirta 3000,00 Lt bauda. 2014-06-02 Panevėžio miesto apylinkės teismas nutartimi administracinėje byloje Nr.II-47-902/2014 Valstybinės tarnybos Miškų kontrolės skyriaus ( - ) pareigūno F. K. 2014-04-11 nutarimas Nr. ( - ) paliktas nepakeistas. 2014-07-31 Panevėžio apygardos teismo nutartimi palikta galioti 2014-06-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis ir P. B. įgalioto asmens skundas netenkintas. Paskirta bauda sumokėta 2014-10-30. Atsakovas pripažino 2014-03-17 nukirtęs 9 vnt. žalių ąžuolų, medieną laikęs namuose, 2014-04-11 sunaudojęs savo reikmėms (13, 14, 15 b. l.). Padaryta žala aplinkai miško žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), paskaičiuota vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, 2.2 punktu ir Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos priedo 1.4.2 punkto nuostatomis. Padaryta žala aplinkai yra 8441,70 Lt / 2444,88 Eur (2014-03-20 Savavališkai iškirstų žalių Ą medžių kelmų apmatavimo ir tūrio paskaičiavimo aktas Nr. 3 (12 b. l.). Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės ( - ) skyriui 2014-03-03 pateikė Pranešimą apie ketinimus kirsti mišką, t. y. 9 vnt. ąžuolų, numatomas kirsti apytikris likvidinis medienos tūris – 15 ktm, pranešimas institucijoje užregistruotas 2014-03-07 (9 b. l.). Atsakovas nurodė, kad užregistravus pranešimą jam tarnyboje nepasakė, kada atsakymą duos, tik paklausė, ar kirtimu neviršys leistinos normos, nepasakė, kad negali kirsti medžių. Pasak atsakovo žmonės, kurie anksčiau kirto medžius, jam pasakė, kad jei raštu prašymas siunčiamas, tai atsakymo reikia 14 dienų laukti, o jei asmeniškai raštu kreipiasi – atsako iš karto. ( ką patvirtina LITEKO posėdžio garso įrašas) . Pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ 21 punktą, privataus miško savininkas, norėdamas vykdyti šių nuostatų 20.5 punkte nurodytą kirtimą, privalėjo Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka ne tik pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra jų numatytas kirsti miškas, bet ir per Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše nustatytus terminus gauti suderinimą, kad gali savo miško valdoje vykdyti pranešime nurodytus kirtimus, tačiau tokio suderinimo atsakovas vykdydamas medžių kirtimą nebuvo gavęs, jam nebuvo leista kirsti 9 vnt. ąžuolų, nes pagal nurodytą medžių skaičių būtų iškertamas dvigubai didesnis medienos tūris nei buvo nurodyta pranešime (10, 11 b. l.). Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimą, kuris draudžia atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas yra reikalingas. Jokių įrodymų, jog medžius būtų reikėję kirsti skubiai, negavus reikiamo suderinimo, jog buvo kilusi reali grėsmė kitų asmenų ar turto saugumui, atsakovas nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei bylos medžiagą iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei išvadoms.

2820. Bylos duomenimis apeliantas savo kaltę iš esmės neigia, jis ginčija faktą, jog be leidimo iškirto daugiau nei 15 m 3 žalių medžių, todėl atlyginti žalos gamtai neturi. Nurodo, jog jis leistino kiekio neviršijo, kai matavo ekspertai buvo nustatytas iškirstas medžių kiekis 14 m3. Apelintas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė ir pirmosios instancijos teisme. Teigia, kad lyginamuoju metodu vertinant šalių įrodymus darytina išvada, kad eilutėje Nr. 1, 2, 4, 5 ir 7 (Valstybinės miškų tarnybos lentelėje atitinkamai - 6, 5, 8, 9 ir 1 medis, Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos lentelėje atitinkamai - 6, 8, 7, 1 ir 5 medis, miškininko V. T. lentelėje atitinkamai - 1, 2, 4, 5 žalias ir 1 sausas medis) pateikti matavimai skiriasi neženkliai bei visi matuotojai sutiko, kad šie keturi ąžuolai juos kertant buvo gyvybingi (išskyrus Nr. 7, tačiau laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad šis ąžuolas buvo gyvybingas). Medžio Nr. 3 (Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos lentelėje - 4 medis, miškininko V. T. lentelėje - 3 medis) Valstybinė miškų tarnyba nematavo, todėl jis neįtrauktinas skaičiuojant gamtai padarytą žalą, be to laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad šis medis buvo nudžiūvęs. Pasak apelianto, abejonių nekyla, kad buvo nudžiūvę ir medžiai Nr. 8, 9 ir 10 (Valstybinės miškų tarnybos lentelėje atitinkamai - 4, 3 ir 7 medis, Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos lentelėje atitinkamai - 12, 3 ir 2 medis, miškininko V. T. lentelėje atitinkamai - 2, 3 ir 4 sausas medis). Dėl medžio Nr. 6 (Valstybinės miškų tarnybos lentelėje - 2 medis, Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos lentelėje - 13 medis, miškininko V. T. lentelėje - 6 sausas medis) kyla abejonių, kurios, apelianto vertinimu turėtų būti aiškinamos atsakovo naudai. Nurodo, kad Nr. 11, 12 ir 13 medžiai buvo kirsti 2015 metais, todėl nėra ginčo objektas. Taigi, vertinant, kad neteisėtai buvo iškirsti 1, 2, 4, 5 bei 7 medžiai, remiantis Valstybinės miškų tarnybos apskaičiuotu iškirstų medžių tūriu, tai sudarytų 14.539 kietmetrių ir kt.

2921. Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs visumą įrodymų, taip pat ir atsakovo pateiktus įrodymus, nors apeliantas ir teigia priešingai, bei administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymėjo, kad atsakovo pateikti duomenys dėl vertinimo suteikia pagrindo išvadai, kad vertinimas atliktas praėjus beveik dvejiems metams po medžių kirtimo ir Valstybinės miškų tarnybos atlikto nukirstų medžių tūrio paskaičiavimo, kurio rezultatais teismas neturi pagrindo abejoti, nes jis buvo atliktas matavimo prietaisu (rulete), šio prietaiso patikra matavimų atlikimo metu buvo galiojanti. Teismo vertinimu Valstybinės miškų tarnybos atlikti paskaičiavimai yra tikslūs, jiems netaikyta jokia paklaida. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įrodymų analizę, nurodytus motyvus, teismas sprendė, kad į bylą pateiktu 2016-01-18 Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos iškirstų medžių tūrio įvertinimu pagal kelmus nėra pagrindo vadovautis. Pažymėjo tai, kad atsakovas pagrįsdamas savo teiginius apie tai, jog jis iškirto žalios medienos kiekį, kuriam nereikalingas leidimas, nebuvo aktyvus, neprašė kviesti į teismo posėdį Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos specialistus, kurie nėra įtraukti į ekspertų sąrašus, atlikusius matavimus pagal jo užsakymą, jog būtų išaiškinti visi kilę neaiškumai dėl jų surašyto įvertinimo, paaiškintų skaičiavimo metodiką. Juo labiau, kad atsakovo atstovė nurodė, jog iškirstų medžių kiekį skaičiavo pasitikėdami matavusiais asmenimis, kurie galėtų skaičiavimo metodiką paaiškinti. Teismo vertinimu įrodymų, paneigiančių, jog atsakovas nukirto ir išvežė 9 vnt. žalių eglių (tūris 28,139 ktm), neturėdamas leidimo, byloje nėra, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą atsakovo nurodomą aplinkybę, jog jis iškirto mažesnį medžių kiekį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas nenuginčijo kaltės prezumpcijos, ir neįrodė, kad nėra jo kaltės dėl žalos aplinkai, dėl kurios ieškovė teikė ieškinį, atsiradimo. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovas P. B. jam kartu su kita bendrasavininke nuosavybės teise priklausančiame miške atliko žalių medžių kirtimą, nėra paneigta byloje esančiais įrodymais, todėl laikytina visiškai įrodyta. Apeliacinis teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismo padarytas išvadas, neturi pagrindo su jomis nesutikti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad atsakovas paneigė pirmosios instancijos teismo išvadas. Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad iš atsakovo pateikto lyginamojo įrodymų vertinimo, yra akivaizdu, kad atsakovo pateikti įrodymai paneigė ieškovės atliktus matavimus ir medžių būklės vertinimą bei jie negali sutapti, nes ieškovė matavimus ir vertinimą atliko netiksliai bei kitus, tačiau apeliacinio teismo vertinimu nėra tikslinga išsamiau konkrečių apelianto argumentų aptarti, nes teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai.

3022. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą ieškinį tenkino. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti.

3123. Visuma byloje nustatytų aplinkybių nesuteikia pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino įrodymus. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 3K-3-547/2013). Kaip minėta įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

3224. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apelianto nurodytos techninės klaidos sprendime neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

3325. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija kaip minėta nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip minėta teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

3426. Bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

35Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

37Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.