Byla 2-215/2012
Dėl bankroto

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių S. R. ir L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties, kuria patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bingeliai“ kreditorių sąrašas, įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 28 d. nutartimi iškėlė UAB „Bingeliai“ bankroto bylą, 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi UAB „Bingeliai“ bankrotas pripažintas tyčiniu, ši nutartis įsiteisėjo 2011 m. balandžio 21 d.

5UAB „Bingeliai“ administratorius pateikė teismui prašymą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likvidavimo procedūros taikymo. Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 10 d. įvykusiame įmonės kreditorių susirinkime kreditoriai nepritarė bendrovės likvidavimui, nes yra vykdomas buhalterinės apskaitos patikrinimas, tačiau yra visos ĮBĮ 30 straipsnyje nustatytos sąlygos, leidžiančios pripažinti įmonę bankrutavusia. Kreditoriai nuo savo reikalavimų neatsisako, taikos sutarties nepasirašo, o buhalterinės apskaitos tikrinimas, ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas draudžiantis pripažinti įmonę bankrutavusia.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtino BUAB „Bingeliai“ (toliau – įmonė) kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, pripažino ją (įmonę) bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ir pavedė įmonės bankroto administratoriui J. V. atlikti įmonės likvidatoriaus funkcijas ĮBĮ nustatyta tvarka bei kitus likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus veiksmus, apie nutarties priėmimą pranešti įmonės kreditoriams.

8Teismas sprendė, kad 2011 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimas įpareigojo administratorių kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likvidavimo procedūros taikymo, o iš kreditorių susirinkimo protokolo, administratoriaus prašymo turinio bei bankroto bylos duomenų matyti, jog įmonės mokumas negali būti atstatytas, siūlymų ar derybų dėl taikos sutarties pasirašymo nėra, įmonė taip pat neturi turto, kuris galėtų būti pagrindu įmonės veiklai atkurti. Dėl to, kad įmonė veiklos nevykdo, taikos sutarties per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus įsiteisėjimo dienos nesudarė, teismas padarė išvadą dėl egzistavimo pagrindų, leidžiančių pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto.

9Pripažinęs įmonę likviduotina, teismas patvirtino kreditorių patikslintus finansinius reikalavimus bei įmonės likvidavimo tvarką; kitus likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus (ĮBĮ 30 str.).

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atskiruoju skundu apeliantai S. R. ir L. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi įpareigodamas administratorių apie nutarties priėmimą pranešti įmonės kreditoriams, pažeidė CPK 117 straipsnio 1 dalies, 123 straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką.
  2. Skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje teismas nurodė tikrovės neatitinkantį faktą, jog administratorių kreiptis į teismą su prašymu dėl įmonės likvidavimo įpareigojo kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimas nepritarė, kad įmonė būtų pripažinta bankrutavusi ir likviduojama. Teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra siūlymų ar derybų dėl taikos sutarties sudarymo, nes tiek apeliantai, tiek kiti kreditoriai teikė administratoriui siūlymus dėl taikos sutarties sudarymo, derybos dėl taikos sutarties sudarymo vyko ir tebevyksta. Be to, įmonė vykdo veiklą, yra išnuomota dalis patalpų, įmonei priklauso žemės sklypas, kurį taip pat galima išnuomoti arba parduoti.
  3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė neišnagrinėjęs bankroto bylos iš esmės, nes dar neįvykdytas 2010 m. gruodžio 7 d. teismo nutartimi nustatytas įpareigojimas administratoriui patikrinti sandorius, sudarytus už visą įmonės veiklos laikotarpį, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui dar nepateikti ieškiniai dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams, galėjusių turėti įtakos įmonės nemokumui, nuginčijimo, nebaigtas Vilniaus apskrities prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įmonės tyčinio bankroto, nepadidintas apeliantų finansinis reikalavimas.
  4. Administratorius, pateikdamas teismui prašymą, pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto, 23 straipsnio 15 punkto nuostatas, kreditorių teises. Patį prašymą administratorius netinkamai motyvavo, remdamasis ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalimi. Teismui 2010 m. rugsėjo 1 d. buvo pateiktas prašymas pratęsti terminą taikos sutarčiai sudaryti, tačiau šis prašymas iki šiol nėra išspręstas ir tai nereiškia, kad teismas atsisakė minėtą terminą atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas, neišsprendęs minėto prašymo, neturėjo pagrindo priimti skundžiamą nutartį.
  5. Skundžiama nutartis, priimta rašytinio proceso tvarka neišnagrinėjus bylos iš esmės, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai ir galimybę sąžiningiems kreditoriams teikti ieškinius dėl patirtų nuostolių, žalos ir kitų netekčių atlyginimo.

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Bingeliai“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, prašė apeliantų skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Terminas taikos sutarties sudarymui nebuvo pratęstas; turtiniai ginčai dėl turto sugrąžinimo yra išspręsti; teismuose nėra jokių ieškinių, kuriais ginčijami turtiniai ir kreditorių finansiniai reikalavimai; visi įmonės finansiniai dokumentai yra ikiteisminį tyrimą atliekančioje institucijoje; visi kreditoriai, išskyrus apeliantus, balsavo už likvidavimo procedūrų įmonei taikymą; bankroto procesas yra užsitęsęs, vilkinamas, nenaudingas įmonės kreditoriams. Apeliantai nutarties, kuria yra patvirtintas jų finansinis reikalavimas, neskundė.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Medicinos bankas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma pagrindžia teismo diskrecijos teisę spręsti dėl bankrutuojančios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo, jeigu egzistuoja šioje teisės normoje nustatytos įmonės pripažinimo bankrutavusia sąlygos. Tais atvejais, kai taikos sutartis nebuvo sudaryta ir teismas nepratęsė termino taikos sutarčiai sudaryti, įmonės veikla neatnaujinta ir kreditoriai nesiekia jos atnaujinti, teismas klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia sprendžia ex officio (savo iniciatyva).
  2. Bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo pritarimas dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia nereikalingas. ĮBĮ suteikia kreditorių susirinkimui teisę tik siūlyti teismui taikyti įmonei likvidavimo procedūrą, bet nenumato, kad nesant tokio siūlymo, arba kreditoriams nesutinkant su bankrutavusios įmonės likvidavimu, teismas neturi teisės spręsti šio klausimo, jeigu yra visos įstatyme numatytos tam sąlygos.
  3. Kreditoriai nesvarstė taikos sutarties sudarymo ar termino sudaryti taikos sutartį pratęsimo klausimo. Kai kurie kreditoriai iš esmės prieštarauja taikos sutarties sudarymui, teismas termino taikos sutarčiai sudaryti nepratęsė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę spręsti ginčijamą klausimą.
  4. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neišnagrinėjo bylos iš esmės, nes nenustatė, jog šeši apeliantų nurodyti su BUAB „Bingeliai“ ir/ar jo kreditoriais susiję procesai nėra baigti ir/ar nėra išspręsti. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, gali būti tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos, t.y. ir po nutarties dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia priėmimo. Aplinkybė, jog yra nepasibaigę su įmone susiję teisminiai procesai, negali būti pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti įmonę bankrutavusia ir priimti nutartį likviduoti ją dėl bankroto, kai yra nustatytos visos ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, nes tai neatitiktų pagrindinio įmonių bankroto proceso tikslo – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius.
  5. Aplinkybė, kad skundžiama nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, nesudaro pagrindo jos naikinti.

14Atsiliepimu į apeliantų atskirąjį skundą kreditorius BĮ „Druskininkų sporto centras“ su skundu nesutiko. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti pagrindo nėra.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

17Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas BUAB „Bingeliai“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas bei įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūrą nustatančios normos yra įtvirtintos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) Septintame skirsnyje.

19Teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai; 3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti (ĮBĮ 30 str. 2 d.).

20Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, reikšminga ar yra visos ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, leidžiančios bankrutuojančią įmonę likviduoti. Vien ta aplinkybė, jog bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas nepritarė administratoriaus siūlymui kreiptis į teismą dėl likvidavimo procedūrų įmonei taikymo, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia, jeigu yra visos ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog teismas, vykdantis ĮBĮ procedūras, savo iniciatyva sprendžia klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto, nelaukdamas kreditorių ar administratoriaus iniciatyvos, esant visoms ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalies sąlygoms. Taigi teismas turi veikti pagal įstatymo nurodymus ex officio (savo iniciatyva) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008).

21Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, tačiau tokio sprendimo nepagrindė. Teismas tik formaliai nurodė, jog įmonės mokumas negali būti atstatytas, siūlymų dėl taikos sutarties sudarymo nėra, įmonė veiklos nevykdo, tačiau šių faktinių aplinkybių teismas netyrė ir nevertino, dėl jų ginčo nutartyje nepasisakė. Įmonės bankroto administratorius kartu su prašymu dėl įmonės likvidavimo jokių įrodymų, patvirtinančių, jog įmonė veiklos nebevykdo, teismui nepateikė, o teismas tokių įrodymų nepareikalavo. Apeliantai, ginčydami teismo nutartį, kartu su atskiruoju skundu pateikė 2011 m. liepos 20 d. sudarytą įmonės patalpų nuomos sutartį, kuri, jų manymu, patvirtina faktą, jog įmonė vykdo veiklą ir dėl to yra galimybė ateityje atkurti normalią įmonės ūkinę komercinę veiklą, atstatyti jos mokumą. Tai leidžia daryti prielaidą dėl įmonės vykdomos veiklos, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo šią faktinę aplinkybę vertinti, spręsdamas dėl įmonės veiklos, jos masto bei galimybės patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus iš įmonės veiklos pagrindu gautų papildomų pajamų.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad 2010 m. rugsėjo 3 d. įmonės administratorius buvo pateikęs teismui prašymą pratęsti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą taikos sutarčiai sudaryti, tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo neišsprendė, o skundžiamoje nutartyje dėl to nepasisakė. Teismas nutartyje taip pat nepagrįstai nurodė tikrovės neatitinkantį faktą, jog BUAB „Bingeliai“ kreditorių susirinkimas įpareigojo administratorių kreiptis į teismą su prašymu dėl įmonės likvidavimo. Tiek iš administratoriaus prašymo, tiek iš prie jo pridėto kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad įmonės kreditoriai nepritarė administratoriaus siūlymui kreiptis į teismą dėl likvidavimo procedūrų įmonei taikymo.

23Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl BUAB „Bingeliai“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto priėmė neatskleidęs nagrinėjamo klausimo esmės, nenustatęs visų ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytų būtinų sąlygų, kurios leistų taikyti įmonės likvidavimo procedūrą.

24Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių, reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010.).

25Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta patvirtinti BUAB „Bingeliai“ kreditorių sąrašą bei pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, negali būti laikoma pagrįsta, nes ji priimta nenustačius reikšmingų bylai faktinių aplinkybių, būtinų tam, kad nagrinėjama byla būtų išspręsta teisingai, todėl ši nutartis naikintina ir klausimas dėl BUAB „Bingeliai“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26Teisėjų kolegija daro išvadą, kad sprendžiant ginčo klausimą nebuvo atskleista jo esmė, o pagal byloje tirtinų aplinkybių apimtį ir pobūdį šio klausimo negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir grąžinti nagrinėti klausimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bingeliai“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 28 d. nutartimi iškėlė UAB... 5. UAB „Bingeliai“ administratorius pateikė teismui prašymą dėl įmonės... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtino BUAB... 8. Teismas sprendė, kad 2011 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimas... 9. Pripažinęs įmonę likviduotina, teismas patvirtino kreditorių patikslintus... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atskiruoju skundu apeliantai S. R. ir L. R. prašo panaikinti pirmosios... 12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Bingeliai“,... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Medicinos bankas“... 14. Atsiliepimu į apeliantų atskirąjį skundą kreditorius BĮ „Druskininkų... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 16. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 18. CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos... 19. Teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti,... 20. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės... 21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino įmonę... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2010 m. rugsėjo 3 d. įmonės administratorius... 23. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios... 24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl... 25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios... 26. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad sprendžiant ginčo klausimą nebuvo... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir...