Byla A-2578-520/2016
Dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. U. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjo V. K. U. skundo dalį, kuria prašoma priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija, KAM), nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) taikymo susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką.

6Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo neteisėtai mokama mažesnė pareigūnų ir karių valstybinė pensija nei paskirtoji, bei paaiškino, jog pensija buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam pensija papildomai buvo mažinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) prieštaraujančiomis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, nes pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios taip pat prieštaravo Konstitucijai. Savo skundo reikalavimus pareiškėjas grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) išaiškinimais. Pareiškėjas paaiškino, kad jis dėl susidariusios pensijos nepriemokos kreipėsi į Ministeriją, kuri 2014 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad asmens įgyta teisė ir teisėtas lūkestis gauti pensiją yra sietinas su nuosavybės teisės, kurią gina ir tarptautiniai teisės aktai, apsauga.

7Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama KAM, ir KAM atsiliepime į skundą prašė atmesti skundo dalį, kuria prašoma priteisti pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo.

8Atsakovai nurodė, kad pareiškėjo pensija ginčo laikotarpiu buvo mažinama dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių bei Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo, todėl šių pagrindų (straipsnių) taikymas turėtų būti vertinamas atskirai. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo ginčo laikotarpiu (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.) bendra pensijos nepriemoka sudaro 6 621,41 Lt (1 917,69 Eur). Atsakovų teigimu, jie neturi teisinio pagrindo prieštarauti dėl šios pensijos nepriemokos sumos priteisimo, nes ši nepriemoka atsirado dėl teisės akto straipsnio, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, taikymo. Dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo atsakovai paaiškino, kad jos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, t. y. pensija šiuo pagrindu pareiškėjui buvo mažinama pagrįstai.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo V. K. U. skundą atmetė.

11Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo 2012–2013 metais taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį teisėtumo. Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, kuri Ministerijos kanclerio potvarkiais 2012–2013 metais buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį. Teismas pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Teismas taip pat vadovavosi Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu, kuriuo pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio galiojimo pratęsimas iki 2012 m. gruodžio 31 d. bei 2013 m. gruodžio 31 d. neprieštaravo Konstitucijai. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį 2012–2013 metais buvo mažinama teisėtai, nes Konstitucinis Teismas pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnis neprieštaravo Konstitucijai. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo 2012–2013 metais neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

12III.

13Pareiškėjas V. K. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas dėl sumažintos valstybinės pensijos priteisimo yra atmestas, ir priimti naują sprendimą.

14Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo pareiškėjo skundo dalies, kuria jis prašė priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, kuri buvo sumažinta taikant Konstitucijai prieštaraujančias Laikinojo įstatymo 5 straipsnio ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. pirmosios instancijos teismas skundo neišnagrinėjo visa apimtimi.

15Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo vadovautis analogiškose bylose suformuota teismų praktika, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniais, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsniu, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 7 straipsniu, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio 1 dalimi, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2013 m. balandžio 23 d. pažyma.

16Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama KAM, ir KAM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

17Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, teisingai nustatė faktines aplinkybes, bylos nagrinėjimo ribas ir tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, atskleidė bylos esmę, todėl padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Atsakovai pažymi, kad dauguma apeliacinio skundo argumentų yra nesusiję su bylos dalyku, nes byloje keliamas ginčas dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

21Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui V. K. U. 2012–2013 metais neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė pensiją mokančiai institucijai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas, priteisimo.

22Dėl kilusio ginčo ribų

23Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui nurodomus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo pareiškėjo skundo dalies, kuria jis prašė priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, kuri buvo sumažinta taikant Konstitucijai prieštaraujančias Laikinojo įstatymo 5 straipsnio ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, bei tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados, jog nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo 2012–2013 metais taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia primena, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos apibrėžiamos pagal pareikštus reikalavimus, kuriuos teismas yra priėmęs nagrinėti, t. y. priimto nagrinėti skundo (jo dalies) dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas.

24Nustatyta, kad šiuo atveju pareiškėjo valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo mažinama pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį iki užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio (nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. šis ribojimas buvo pakeistas iki 1,5 šio dydžio), nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. – pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį ir nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį.

25Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti; 2) panaikinti Ministerijos 2014 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 12-01-1758; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos KAM, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką – 30 170,27 Lt (b. l. 1–8). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą (b. l. 14–16). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 15 straipsnių nuostatų taikymo, priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, panaikino ir perdavė šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį paliko nepakeistą (b. l. 32–38). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo taikymo susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 40–41). Tokia formuluotė iš esmės rodo, kad buvo priimta nagrinėti skundo dalis, kuria prašoma priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl visų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką.

26Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarties turinio matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, nebuvo panaikinta, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi šios skundo dalies priėmimo klausimo iš naujo nesprendė. Kadangi ši pareiškėjo skundo dalis nebuvo priimta nagrinėti (ją atsisakyta priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi ir ši šios nutarties dalis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi palikta nepakeista), pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo skundo dalies, kuria jis prašė priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, kuri buvo sumažinta taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas.

27Dėl skundo reikalavimo priteisti pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką (ne)priėmimo nagrinėti teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartyje konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė neatnaujinti pareiškėjui skundo padavimo termino dėl skundo reikalavimo, susijusio su valstybinės pensijos nepriemokos už 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpį priteisimu, ir pagrįstai atsisakė priimti šį pareiškėjo skundo reikalavimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2015 m. vasario 9 d. nutartimi priimdamas nagrinėti dalį pareiškėjo skundo, rezoliucinėje šios nutarties dalyje nurodė, jog priima nagrinėti tą skundo dalį, kuria prašoma priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo taikymo susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, t. y. pirmosios instancijos teismas nenurodė konkretaus (-čių) Laikinojo įstatymo straipsnio (-ių), dėl kurio (-ių) taikymo priima nagrinėti skundo reikalavimą priteisti susidariusią pensijos nepriemoką. Kaip jau minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 15 straipsnių nuostatų taikymo, priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, panaikino ir perdavė šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje reglamentuojamas Laikinojo įstatymo įsigaliojimas ir taikymas. Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537) 15 straipsnis nustatė, jog šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 28 d. paskelbtu Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą), 2 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92) 1 straipsniu Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013 m. gruodžio 31 d.“. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537), Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsniuose nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniais įstatymo pakeitimais Laikinojo įstatymo nuostatų, kurios buvo taikomos perskaičiuojant pareigūnų ir karių valstybines pensijas, galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92). Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymu Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.

29Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtina, jog šioje byloje ginčas kilo tik dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo, tačiau atsiliepime į skundą (b. l. 43–45), kuris buvo pateiktas po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarties išsiuntimo atsakovams vykdyti (t. y. atsakovai buvo supažindinti su teismo nutartimi priimti dalį pareiškėjo skundo), pasisakė dėl visų pareiškėjo pensijos mažinimo pagrindų, teigdami, kad atsakovai neturi teisinio pagrindo prieštarauti dėl pensijos nepriemokos sumos, susidariusios, be kita ko, dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo, priteisimo, nes ši nepriemoka atsirado dėl teisės akto straipsnio, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, taikymo.

30Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir pažymėdama, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartyje nenurodė, jog priima nagrinėti tik tą dalį pareiškėjo skundo, kuria prašoma priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. būtent tik dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo skundo dalies, kuria jis prašė priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, kuri buvo sumažinta taikant Konstitucijai prieštaraujančias Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, o būtent dėl šios normos taikymo 2012 m. sausio–birželio mėnesiais. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti ir šią skundo dalį, ji turėjo būti išnagrinėta iš esmės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą pareikšti reikalavimą priteisti 2010–2011 metais susidariusią pensijos nepriemoką ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai praleisto termino neatnaujino bei atsisakė priimti šią skundo dalį. Kaip jau minėta, pareiškėjo pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį 2012 m. liepos–gruodžio mėnesiais ir 2013 metais nebuvo mažinama. Dėl to iš esmės spręstinas klausimas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti būtent 2012 m. sausio–birželio mėnesiais dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką pagrįstumo.

31Dėl valstybinės pensijos, kuri buvo mažinta pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, priteisimo

32Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., konstatavo, kad teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2010 m. spalio 26 d. redakcija), taip pat teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. redakcijos), 2 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija), buvo ir yra nustatyta, kad jose nurodytiems asmenims vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, valstybinės pensijos mažinamos daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. vasario 11 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010 m. spalio 26 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

33Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, spręsdama dėl asmens teisės į valstybinę pensiją pažeidimo ir jos turtinių aspektų gynimo, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą. Pabrėžtina, jog iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikytinas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai išmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo Personalo ir administravimo valdybos J1 2015 m. vasario 19 d. pažyma Nr. PAS-107 (b. l. 47–48), konstatuoja, kad pareiškėjui 2012 m. sausio–birželio mėnesiais nepagrįstai dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo neišmokėta valstybinės pensijos dalis sudaro 4 062,68 Lt (lentelės 3 skiltis – 4 skiltis). Darytina išvada, jog yra pagrindas pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, priteisti pirmiau nurodytą 4 062,68 Lt (1 176,64 Eur (Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 9 str. 2 d.)) dydžio pensijos nepriemoką, kuri susidarė 2012 metų sausio–birželio mėnesiais ir kurios dydį patvirtina byloje esantys duomenys (b. l. 47–48). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ši pensijos nepriemoka (ar jos dalis) yra išmokėta pareiškėjui.

35Dėl valstybinės pensijos, kuri buvo mažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, nepriteisimo

36Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir vėliau iki 2013 m. gruodžio 31 d. valstybinė pensija pareiškėjui mažinta taikant Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais pakeisto Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas, kuriomis, kaip minėta, be kita ko, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., vėliau – iki 2013 m. gruodžio 31 d.

37Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais remdamasis pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priteisti valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, jog teisės į pensiją turtiniai aspektai ginami pagal nuosavybės neliečiamumo principą, skelbiamą Konstitucijos 23 straipsnyje. Konstitucinis Teismas ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2012 m. vasario 6 d. nutarimas). Teisė į nuosavybę – prigimtinė žmogaus teisė. Ji grindžiama bendromis teisinių valstybių konstitucinėmis tradicijomis bei tarptautiniais įsipareigojimais, susijusiais su žmogaus teisėmis. Nuosavybės teisių apsauga garantuojama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio, 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnio nuostatų. Tačiau teisė į nuosavybę nėra absoliuti. Vertinant teisę į pensiją nuosavybės teisių apsaugos kontekste, būtina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, todėl tam tikrais atvejais ši teisė gali būti ribojama laikantis teisinės valstybės, lygiateisiškumo, proporcingumo principų ir kitų konstitucinių imperatyvų (mutatis mutandis žr. Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą, 2012 m. vasario 6 d. nutarimą).

38Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies konstitucingumo klausimą, 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

39Pareiškėjas skunde išdėstė abejones dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo termino pratęsimo 2012–2013 metams konstitucingumo, o apeliacinį skundą grindžia tuo, kad nepagrįstai ir neteisėtai jam nebuvo mokama visa pensija, kai 2012–2013 metams buvo pratęstas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo terminas.

40Kaip jau buvo minėta, 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 bei 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 Laikinojo įstatymo galiojimo terminai valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, pratęsti 2012–2013 metams.

41Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo argumentus dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo termino pratęsimo 2012–2013 metams konstitucingumo jau yra įvertinęs Konstitucinis Teismas, kuris 2015 m. gegužės 14 d. priimtame nutarime konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, jog Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985 ) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai.

42Taigi pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis buvo teisėtas, yra teisinga. Kadangi pagal šį teisinį reguliavimą perskaičiuotos pareiškėjo valstybinės pensijos neigiamas pokytis neviršijo leistino (nediskriminacinio) pensijų mažinimo masto (daugiau nei 20 proc.), teisėjų kolegija neturi priežasčių konstatuoti, jog tikrinamu atveju buvo pažeistos pareiškėjo teisės, todėl nėra pagrindo taikyti ir pareiškėjo pasirinktą šių teisių gynimo būdą – priteisti susidariusią nepriemoką.

43Be to, nagrinėdamas iš esmės analogiškus teisinius ginčus dėl tokioje situacijoje taikytino teisinio reguliavimo yra jau pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-659/2013; 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-711/2013 ir kt.).

44Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje expressis verbis yra nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

45Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija yra saistoma minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse suformuotos praktikos ir vadovaujasi ja nagrinėjamoje byloje.

46Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog asmenų, patenkančių į tą pačią kategoriją, kaip ir pareiškėjas, t. y. gaunančių pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį buvo sumažinta, situacijos yra vertinamos kitaip nei pareiškėjo, nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas. Atsižvelgus į pirmiau įvardytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas.

47Pareiškėjas skunde nurodė, jog valstybė nepagrįstai apribojo pareiškėjo nuosavybės teisę į valstybinę pensiją. Kaip jau minėta, valstybinių pensijų mažinimas 2012–2013 metais buvo nustatytas įstatymais. Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą, kiek įmanoma labiau apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes ir ekonomikos krizės laikotarpiu užtikrinti išmokų mokėjimą laiku. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų Konstitucinis Teismas nepripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai. Konstitucinio Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime išaiškino, kad laikinai mažinti asmenų pensijas galima tik esant tokiai itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, kai inter alia pajamų į valstybės biudžetą surinkimas yra taip sutrikęs, kad dėl to valstybė nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Tik ypatingu atveju, kai išnaudojus visas vidines ir išorines galimybes neįmanoma (nepavyksta) sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina pensijoms mokėti, pensijų teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas jas mažinant; net ir tokiais išimtiniais atvejais paskirtos ir mokamos pensijos negali būti mažinamos pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintą asmens ir visuomenės interesų pusiausvyrą, t. y. konstitucinį proporcingumo principą. Taigi matyti, kad Konstitucinis Teismas pensijų mažinimą esant tam tikroms sąlygoms iš esmės pripažino galimu. Dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui nepagrįstai ginčo laikotarpiu pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį buvo sumažinta valstybinė pensija.

48Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje savo praktikoje, formuojamoje po Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimo, konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti, kad karių ir pareigūnų valstybinės pensijos taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažintos neteisėtai, todėl tokiu būdu susidariusios valstybinių pensijų nepriemokos pensijų gavėjams nepriteistinos (žr., pvz., 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-520/2015; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-848-143/2015).

49Pažymėtina, kad skunde pareiškėjas iš esmės pateikė argumentus dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų galiojimo pratęsimo prieštaravimo Konstitucijai, o apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti tiesiogiai taikant Konstitucijos bei tarptautinių teisės aktų nuostatas. Pasisakydama dėl šių skundo ir apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimuose pripažino, kad tiek Laikinojo įstatymo 4 straipsnis, tiek ir šios teisės normos galiojimo pratęsimas neprieštarauja Konstitucijai, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nesivadovauti nurodytomis teisės normomis ir ginčą spręsti tiesiogiai taikydamas Konstitucijos bei tarptautinių teisės aktų nuostatas.

50Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, kilusio ginčo ribas, bei į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimus, įvertinusi tai, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir 15 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai, tačiau Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos prieštarauja Konstitucijai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog KAM pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. mokėjo sumažintą valstybinę pensiją pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, tačiau nepagrįstai ir neteisėtai pareiškėjui 2012 metų sausio–birželio mokėjo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį sumažintą valstybinę pensiją, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies ir priteisiant jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 1 176,64 Eur (4 062,68 Lt).

51Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

Nutarė

52Pareiškėjo V. K. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

53Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeisti.

54Pareiškėjo V. K. U. skundą tenkinti iš dalies.

55Priteisti pareiškėjui V. K. U. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, 1 176,64 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt šešių eurų ir 64 centų) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią 2012 m. sausio–birželio mėnesiais dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo.

56Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

57Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi... 6. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo neteisėtai... 7. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama KAM, ir KAM atsiliepime į skundą... 8. Atsakovai nurodė, kad pareiškėjo pensija ginčo laikotarpiu buvo mažinama... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu... 11. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui... 12. III.... 13. Pareiškėjas V. K. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 14. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo... 15. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 16. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama KAM, ir KAM atsiliepime į... 17. Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV.... 20. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui V. K. U. 2012–2013... 22. Dėl kilusio ginčo ribų... 23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui... 24. Nustatyta, kad šiuo atveju pareiškėjo valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio... 25. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su... 26. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarties... 27. Dėl skundo reikalavimo priteisti pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį... 28. Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje reglamentuojamas Laikinojo... 29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors atsakovai atsiliepime į... 30. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir pažymėdama, kad Vilniaus apygardos... 31. Dėl valstybinės pensijos, kuri buvo mažinta pagal Laikinojo įstatymo 5... 32. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris oficialiai... 33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija,... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo... 35. Dėl valstybinės pensijos, kuri buvo mažinta pagal Laikinojo įstatymo 4... 36. Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir vėliau iki 2013 m.... 37. Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais remdamasis... 38. Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1... 39. Pareiškėjas skunde išdėstė abejones dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio... 40. Kaip jau buvo minėta, 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15... 41. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo argumentus dėl Laikinojo... 42. Taigi pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareigūnų ir karių... 43. Be to, nagrinėdamas iš esmės analogiškus teisinius ginčus dėl tokioje... 44. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš... 45. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija yra saistoma... 46. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog asmenų, patenkančių į tą pačią... 47. Pareiškėjas skunde nurodė, jog valstybė nepagrįstai apribojo pareiškėjo... 48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje savo praktikoje,... 49. Pažymėtina, kad skunde pareiškėjas iš esmės pateikė argumentus dėl... 50. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, kilusio ginčo ribas, bei į... 51. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 52. Pareiškėjo V. K. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 53. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą... 54. Pareiškėjo V. K. U. skundą tenkinti iš dalies.... 55. Priteisti pareiškėjui V. K. U. iš atsakovo Lietuvos valstybės,... 56. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 57. Nutartis neskundžiama....