Byla 2A-49-230/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovės atstovams direktoriui V. V., I. Š., advokatui L. J., atsakovui ir trečiojo asmens V. V. individualios įmonės „IERA“ atstovui V. V., advokatui D. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-722-475/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų autobusų parkas“ ieškinį atsakovui V. V., trečiajam asmeniui V. V. individualiai įmonei „IERA“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 91 767,41 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nuo 2000-12-22 iki 2008-10-31 ėjo UAB ,,Druskininkų autobusų parkas“ generalinio direktoriaus pareigas. Tarp ieškovės ir V. V. individualios įmonės „IERA“ 2006-08-19 buvo sudaryta transporto priemonių Iveco Unic, valst. Nr. ( - ) ir Scania BR116, valst. Nr. ( - ) o 2008-07-16 sutartimi sudaryta transporto priemonės Mercedes Benz 208, valst. Nr. NAV07, nuomos sutartys, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų. Kadangi V. V. individuali įmonė „IERA“ priklauso atsakovui, atsakovui inicijavus sandorių sudarymą su jam pačiam priklausančia įmone, tokių sandorių sudarymas vertintinas, kaip interesų konfliktas, kurio metu buvo pažeisti ieškovės interesai – ieškovei buvo išnuomoti automobiliai, kurių ieškovei nereikėjo (tuo metu ieškovė pati turėjo daug neeksploatuojamų transporto priemonių, kurios galėjo būti panaudotos tiems patiems maršrutams aptarnauti). Ieškovė nurodė, jog nuomos mokestis, vadovaujantis sutarčių 4.1 p., buvo apskaičiuojamas pagal transporto priemonių nuvažiuotą kilometrų skaičių, t. y. jis priklausė nuo naudojimosi transporto priemonėmis intensyvumo. Už kiekvieną Iveco Unic ir Mercedes Benz 208 nuvažiuotą kilometrą buvo mokama 0,4 Lt + PVM, o už Scania BR116 – 0,5 Lt + PVM. Ieškovės nuomone, atsakovas sąmoningai nurodė dispečeriams iš V. V. individualios įmonės „IERA“ nuomojamas transporto priemones traukti į maršrutus, kad už jas būtų mokamas didesnis nuomos mokestis, nors ieškovė tuo metu turėjo daug neeksploatuojamų transporto priemonių, kurios galėjo būti panaudotos tiems patiems maršrutams aptarnauti. Tokiu būdu ieškovė, sumokėjusi atsakovo įmonei už transporto priemonių nuomą, patyrė 80 698,55 Lt nuostolių. Be to, atsakovo nurodymu už 11 068,86 Lt sumą buvo suremontuota iš V. V. individualios įmonės „IERA“ nuomojama Scania BR116, nors atsižvelgiant į jos pagaminimo metus ir likutinę vertę, tokio masto remontas prieštaravo ekonominei logikai. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė iš viso patyrė 91 767,41 Lt žalos.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo ieškovei 91 767,41 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-10-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 000 Lt žyminį mokestį; priteisė iš atsakovo valstybei 1 753 Lt žyminį mokestį ir 187,95 Lt pašto išlaidas.

7Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2000-12-22 iki 2008-10-31 ėjo ieškovės generalinio direktoriaus pareigas. Teismas, vadovaudamasis byloje pateiktais įrodymais bei nepriklausomo auditoriaus ataskaita, nustatė, jog vykdyti savo funkcijas ieškovei transporto priemonių netrūko, todėl trijų transporto priemonių nuoma iš V. V. individualios įmonės „IERA“ ieškovei buvo ekonomiškai nenaudinga. Atsakovo argumentus, jog jis nėra atsakingas už jo vadovavimo bendrovei metu sudarytus sandorius todėl, kad 2006-08-19 sutartis sudaryta ieškovę atstovaujant vyr. mechanikui A. B., o 2008-07-16 sutartis sudaryta ieškovę atstovaujant valdybos pirmininkui J. C., teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas, vadovaudamasis liudytojų J. C. ir P. L. parodymais, nustatė, jog sudaryti sutartis pasiūlė ir apie transporto priemonių trūkumą informavo atsakovas, kiti valdybos nariai apie šių sutarčių sudarymą nežinojo, įrodymų, kad valdyba būtų priėmusi kolegialų sprendimą, taip pat nepateikta. Atsakovas neginčijo, jog šios sutartys buvo sudarytos be jo žinios, be to, būdamas ieškovės generaliniu direktoriumi, šių įmonei nenaudingų sutarčių neginčijo. Todėl teismas konstatavo, jog atsakovo, kaip ieškovės vadovo, veiksmai, sudarant 2006-08-19 ir 2008-07-16 sutartis, taip pat priimant sprendimą apmokėti V. V. IĮ „IERA“ priklausančios transporto priemonės Scania BR116 remonto išlaidas, akivaizdžiai sukelia interesų konfliktą, yra nesąžiningi, prieštaraujantys bendrovės interesams, o sprendimai priimti asmeniniais atsakovo, kaip IĮ „IERA“ savininko, interesais. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai (t. 4, b. l. 106–112) patvirtino, kad mėnesiniai maršrutai yra sudaromi direktoriaus įsakymu, maršrutų pakeitimus turi teisę koreguoti direktorius per vyriausiąjį dispečerį, kuris duoda nurodymus kitiems dispečeriams. Teismas nustatė, jog atsakovas, eidamas generalinio direktoriaus pareigas, šia teise naudodavosi, todėl pripažino, jog atsakovas, siekdamas didesnio uždarbio savo IĮ „IERA“ priklausančioms transporto priemonėms, galėjo nukreipti jas važiuoti pelningesniais maršrutais, t. y. pasinaudoti savo tarnybine padėtimi. Atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį teismas atmetė, kadangi nustatė, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino: ieškovė atsakovo galimai neteisėtus veiksmus, padariusius turtinės žalos bendrovei, pastebėjo 2008-10-30, su pareiškimu į prokuratūrą kreipėsi 2008-11-28, Lietuvos teismo ekspertizės centras išvadą ikiteisminio tyrimo byloje dėl UAB „Druskininkų autobusų parkas“ turto išvaistymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimo pateikė 2009-09-17, prokuratūra ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu nutraukė 2010-11-16. Todėl teismas sprendė, kad, ieškovei nepavykus apginti savo teisių baudžiamojo proceso tvarka, senaties termino eiga ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka prasidėjo 2010-11-16, ir ieškovė senaties termino nepraleido, nes ieškinį teismui pateikė 2010-09-21.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad sprendimas priimtas pažeidžiant procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, rungimosi principą bei materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties taikymą.

10Nurodo šiuos skundo argumentus:

111. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties nurodydamas, kad senaties terminas byloje reiškiamiems reikalavimams prasidėjo tik 2010-11-16, t. y. tą dieną, kuomet buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu. Ieškovė ieškinį šioje byloje pareiškė dar 2010-09-21, t. y. beveik 3 mėnesiais anksčiau, nei skundžiamame sprendime nurodyta, jog ieškovė sužinojo apie galimybę ginti savo tariamai pažeistas teises civilinio proceso tvarka. Todėl akivaizdu, jog teismo nurodytos išvados yra nepagrįstos, prieštarauja protingumo principui. Ieškovė apie sudarytas sutartis sužinojo šių sutarčių sudarymo metu. Aplinkybė, kad ieškovė savo tariamai pažeistas teises gynė baudžiamojo proceso tvarka, negali nulemti ieškinio senaties civiliniam ieškiniui pareikšti termino sustabdymo. Ieškovė galėjo vienu metu, t. y. lygiagrečiai, inicijuoti ir civilinį procesą.

122. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas, sudarydamas sutartis dėl autobusų nuomos, veikė prieš ieškovės interesus, bendrovės nenaudai, savo veiksmais sukūrė interesų konfliktą. Priešingai nei konstatavo teismas, atsakovas, sudarydamas autobusų nuomos sutartis, veikė ieškovės interesais, siekė, kad ieškovė iš sudaromų sutarčių patirtų naudos, gautų pelno, turėtų galimybę tinkamai ir sėkmingai vykdyti veiklą, teikti viešojo transporto paslaugas. Nuomos sutartys sudarytos su ieškovės valdybos bei akcininkų žinia, jų pritarimu, valdybai priėmus atitinkamą sprendimą, ką teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai J. C. ir P. L.. Esant bendrovės valdybos pritarimui, klausimai dėl tariamai neteisėtų atsakovo veiksmų negali būti keliami, kadangi atsakovo veiksmai atitiko bendrovės valdybos valią. Aplinkybė, jog byloje nepateiktas rašytinis ieškovės valdybos sprendimas sudaryti nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu, jokiu būdu nereiškia, kad tokių sandorių sudarymui buvo nepritarta ir kad tokie sandoriai sudaryti asmenine atsakovo valia, veikiant prieš ieškovės interesus. Teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, neatsižvelgė į teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus ir sprendime padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog tariamai nebuvo ieškovės valdybos valios dėl ginčo sutarčių sudarymo.

133. Teismo argumentas, jog atsakovas, kaip ieškovės tuometinis vadovas, duodavo nurodymus ieškovės darbuotojams, atsakingiems už autobusų skyrimą į maršrutus, į pelningesnius maršrutus paskirti būtent trečiojo asmens autobusus, tokiu būdu siekdamas didesnio nuomos mokesčio sumokėjimo trečiajam asmeniui, yra visiškai nepagrįstas. Jokių nurodymų ieškovės darbuotojams atsakovas niekuomet neteikė, visi autobusai būdavo skiriami pagal vyr. dispečerės patvirtintą mėnesinį grafiką, ką patvirtino apklausti bendrovės dispečeriai. Apeliantas teigia, kad jo nurodymai dėl autobusų skyrimo į konkrečius maršrutus neviršydavo eilinių kasdienių bendrovės vadovo nurodymų, t. y. apeliantas nesiekdavo konkrečių autobusų dažnesnio priskyrimo tam tikriems maršrutams, taip pat nesiekdavo tam tikrų autobusų priskyrimo į tariamai pelningesnius ar ilgesnius maršrutus, to nepatvirtina ir byloje surinkti duomenys. Trečiojo asmens autobusas dažnai būdavo skiriamas važiuoti 14 maršrutu iš Druskininkų į Alytų per Ryliškių miestelį būtent dėl to, jog šis maršrutas yra nukreiptas itin prastos būklės keliais, dalinai be asfalto dangos, dėl ko ieškovės turimi autobusai jau po kelių kartų sugesdavo. Šio autobuso eksploatavimas sutaupė ieškovei daug lėšų autobusų remontui, kurios neišvengiamai būtų patirtos, jei šį maršrutą būtų aptarnavę kiti ieškovės autobusai.

144. Teismo argumentas, jog ieškovei tariamai nereikėjo trečiojo asmens autobusų tam, kad tinkamai įvykdytų visus maršrutus ir aptarnautų visus klientus, yra nepagrįstas, prieštarauja liudytojų parodymams ir rašytiniams įrodymams. Autobusų nuomos sutartys sudarytos, siekiant tinkamai organizuoti ieškovės vykdomą veiklą, kadangi ieškovei dažnai trūko autobusų, kurie galėtų aptarnauti tam tikrus maršrutus, o esantys buvo gana seni, dažnai gesdavo, būdavo remontuojami. Tai, kad ieškovės bendrovėje ginčo laikotarpiu egzistavo autobusų trūkumas, patvirtino liudytojai, tai patvirtina ir vairuotojų darbo paskirstymo grafikai, kuriuose nurodyta, kiek kiekvieną ginčo laikotarpio dieną buvo remontuojamų ieškovės autobusų, kiek autobusų buvo rezerve. Iš šių grafikų matyti, jog remonte dažnai būdavo net po 10–13 ieškovės autobusų, rezerve likdavo tik po 1–2 autobusus, o neretai ir apskritai nei vieno. Todėl sutartys dėl autobusų nuomos su trečiuoju asmeniu buvo sudarytos išimtinai siekiant vieno tikslo – užtikrinti tinkamą ir nepertraukiamą ieškovės bendrovės paslaugų teikimą. Skundžiamame sprendime nepateikiami jokie konkretūs duomenys ar išvados dėl ieškovės turimų autobusų kiekio bei dėl to, kiek autobusų, teismo vertinimu, būtų užtekę tinkamam viešojo transporto paslaugų teikimui. Be to, sutartimis nustatytos trečiojo asmens autobusų naudojimo kainos yra mažesnės, nei pačios ieškovės savų autobusų eksploatacijos kaina, išnuomotais autobusais buvo naudojamasi ir po atsakovo atleidimo iš darbo.

155. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateikta 2010-11-16 UAB „Mgi in Salvo“ parengta nepriklausomo auditoriaus ataskaita, kurioje nurodyta, kad dėl trečiojo asmens transporto priemonių nuomos ieškovė patyrė 80 698,55 Lt žalos, ir nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo pateiktus dokumentus, paneigiančius ataskaitoje pateikiamas išvadas, t. y. nepagrįstai nevertino 2009-09-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11–904(09), patvirtinančios, kad autobusų nuoma nebuvo nuostolinga ieškovei ir buvo gautas 17 849,96 Lt pelnas. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog specialistas, pateikęs išvadą, nebuvo kompetentingas vertinti sutarčių sudarymo teisinių aspektų ir nustatyti, ar sutartys sudarytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Apeliantas teigia, jog šia išvada nesiekiama įrodyti sutarčių sudarymo teisinių aplinkybių, teisėtumo ar pan., bet siekiama pagrįsti, jog ieškovė žalos nepatyrė, kadangi joje atlikta ieškovės finansinių dokumentų analizė atskleidė, jog trečiojo asmens autobusų nuoma ieškovei nebuvo nuostolinga. Ieškovės pateikta ataskaita parengta jos iniciatyva ir jos pasirinkto auditoriaus, todėl kyla abejonės dėl ataskaitos objektyvumo, ją rengusio auditoriaus nešališkumo. Be to, joje pateiktos išvados prieštarauja visiems kitiems byloje surinktiems duomenims, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ja rėmėsi.

166. Teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą priteisti 11 068,86 Lt išsinuomoto autobuso remonto išlaidų, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių transporto priemonės remonto kainos apmokėjimą, kadangi PVM sąskaita faktūra nėra mokėjimo faktą patvirtinantis dokumentas. Tačiau net ir tuo atveju, jei ieškovė apmokėjo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą ir patyrė išlaidas dėl transporto priemonės remonto, reikalavimas atsakovui atlyginti transporto priemonės remonto kainą yra visiškai nepagrįstas, kadangi pagal 2006-08-19 sutarties 3.1. punktą ieškovė įsipareigojo prižiūrėti transporto priemonės techninę būklę bei prireikus atlikti einamąjį transporto priemonės remontą. Sutarties 2.2. p. numato, jog ieškovei perduotos transporto priemonės buvo tinkamos techninės būklės, todėl akivaizdu, kad gedimai atsirado būtent dėl transporto priemonės naudojimo teikiant viešojo transporto paslaugas ir todėl ieškovė privalėjo atlikti einamąjį remontą. Be to, ieškovė jau buvo iškėlusi teisminį ginčą dėl transporto priemonei Scania BR116 atlikto remonto išlaidų priteisimo iš IĮ „IERA“. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2009-12-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-804-297/2009 ieškovės ieškinį dėl 20 948,90 Lt transporto priemonės remonto išlaidų priteisimo atmetė, konstatuodamas, jog transporto priemonei buvo atliktas einamasis remontas, kurio išlaidas pagal sutartį įsipareigojo padengti ieškovė.

17Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas bei pagrįstai atsakovo veiksmus pripažino neteisėtais. Nesutinka su skundo argumentais, kad sutartys su apeliantui priklausančia įmone buvo sudarytos su akcininkų žinia, kadangi šiam argumentui pagrįsti nėra pateikta jokių įrodymų. Apie atsakovo neteisėtus veiksmus buvo sužinota tik 2008 m. pabaigoje, kai buvo atliktas ieškovės veiklos patikrinimas ir ieškovės akcininkas kreipėsi dėl atsakovo galimai padarytos nusikalstamos veikos ištyrimo, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas. Be to, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovas veikė, turėdamas valdybos pritarimą dėl sutarčių su atsakovo įmone sudarymo, kadangi toks valdybos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo priimtas, o liudytojai J. C. ir P. L., kurie teigė, kad valdyba pritarė ginčo sutarčių sudarymui, yra su atsakovu susiję asmenys. Pažymi, kad net jei ir būtų priimtas valdybos sprendimas, tai neatleistų bendrovės vadovo nuo įstatyme (CK 2.87 str.) numatytų pareigų vykdymo. Ieškovės nuomone, aplinkybė, kad atsakovas neduodavo nurodymų tiesiogiai dispečeriams, yra teisiškai nereikšminga, nes nurodymai dispečeriams dėl autobusų naudojimo būdavo duodami per vyriausiąją dispečerę ir direktoriaus tvirtinamus mėnesinius autobusų priskyrimo maršrutams grafikus, kuriais dispečeriai privalėjo vadovautis, sudarydami konkrečios dienos grafikus. Tvirtindamas mėnesinius grafikus su nuomojamais autobusais, vadovas veikė savo asmeniniais interesais, nes didėjo jo pajamos iš nuomos, o ieškovo pajamos iš veiklos mažėjo. Todėl teismo išvada, kad atsakovas netiesiogiai duodavo nurodymus dispečeriams dėl iš jo įmonės išnuomotų autobusų, yra pagrįsta. Įmonei itin nuostolingu maršrutu Nr. 14 važiavo tik iš atsakovo įmonės išnuomotas autobusas, nes jis dėl savo dydžio ir prasto estetinio vaizdo, sėdynių skaičiaus netiko kitiems maršrutams aptarnauti. Per visą autobuso naudojimo laiką šiame maršrute buvo sumokėta 20 992,4 Lt nuomos mokesčio, nors iš maršruto patirta 19 595,01 Lt nuostolių, tokiu būdu atsakovo įmonė turėjo pelno iš maršruto, kuris ieškovei buvo nuostolingas. Kadangi ieškovei nuosavybės teise priklausė 18–20 autobusų, kurie tiko 10–11 maršrutų aptarnavimui, todėl nebuvo jokio poreikio nuomotis papildomus autobusus, o papildomų autobusų nuoma tik didino sąnaudas. Ieškovė iki šiol su tuo pačiu autobusų skaičiumi aptarnauja visus tuos pačius maršrutus. Autobusai iš atsakovo įmonės buvo išnuomoti ieškovei ženkliai nepalankesnėmis sąlygomis, nei tuo pačiu laikotarpiu atsakovo sprendimu ieškovės išnuomoti naujesni ir geresnės techninės būklės autobusai UAB „Druskininkų autobusai“. Iš atsakovo įmonės išnuomotų autobusų eksploatacija buvo brangesnė, nei ieškovei priklausančių autobusų, nes išnuomoti autobusai buvo senesni ir juos reikėjo dažniau remontuoti, jie sunaudodavo daugiau degalų, nei nuosavi autobusai. Todėl atsakovui priklausančios įmonės nuomojamų transporto priemonių eksploatavimas ieškovei buvo ekonomiškai nenaudingas, kainavo brangiau, nei būtų kainavęs nuosavų autobusų eksploatavimas. Teismas tinkamai įvertino Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą ikiteisminiame tyrime, kadangi specialisto išvadoje nebuvo įvertinti reikšmingų šiai bylai santykių aspektai, pvz. neįvertinta aplinkybė, kad ieškovė turėjo nuosavų nenaudojamų autobusų, o naudojant nuosavus autobusus, būtų išvengta nuomos mokesčio mokėjimo, dėl ko būtų ženkliai padidėjęs ieškovės pelnas. Specialistas tik patikrino, ar atsakovo nuomojamų autobusų duodamos pajamos yra didesnės/mažesnės už jų naudojimo sąnaudas. Nurodo, kad specialisto išvada yra paprastas rašytinis įrodymas, bet ne oficialus rašytinis įrodymas, nes jis neatitinka CPK 197 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtų, prieštaraujančių ieškovės interesams sutarčių sudarymu ieškovės vardu su savo įmone, todėl jų pagrindu ieškovės patirtos išlaidos yra jos nuostoliai, įskaitant už remontą sumokėtas sumas.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia priimto tesimo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartimi buvo panaikinta Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis ir byla perduota nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui, todėl, remiantis CPK 362 straipsnio 2 dalimi, kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą.

20Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2000 m. gruodžio 22 d. iki 2008 m. spalio 31 d. ėjo ieškovės bendrovės generalinio direktoriaus pareigas (t. 1, b. l. 33). Ieškovė ir V. V. IĮ „IERA“ 2006 m. rugpjūčio 19 d. ir 2008 m. liepos 16 d. sudarė transporto priemonių nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutartis, kuriomis ieškovei buvo išnuomoti trys autobusai (t. 1, b. l. 27–32). Byloje kilo ginčas dėl atsakovo civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią ieškovei sudarius nurodytas transporto priemonių nuomos sutartis su V. V. IĮ „IERA“, ir tokios atsakomybės sąlygų.

21Atsakovas paduotu apeliaciniu skundu kėlė ieškinio senaties taikymo klausimą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartyje buvo išaiškinta, kad sprendžiamo ginčo atveju prioritetas teiktinas ne civilinių teisinių santykių stabilumui (taikant ieškinio senaties institutą), bet įmonės teisėms ir teisėtiems interesams, todėl ieškinio senaties terminas atnaujintinas. Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentų dėl ieškinio senaties taikymo nebeanalizuoja ir apeliacine tvarka sprendžia tik ginčą dėl atsakovo, kaip ieškovės bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės už bendrovei padarytą žalą sąlygų.

22Dėl atsakovo, kaip įmonės vadovo, civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą sąlygų

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija jau yra konstatavusi (įskaitant ir 2013m. birželio 28 d. nutartį nagrinėjamoje byloje), kad bendrovės vadovo veiksmai, sudarant ir vykdant sandorius (nagrinėjamos bylos atveju tai būtų transporto priemonių nuomos sutartys) turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos (nuostolių). Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, priėmusi 2013m. birželio 28 d. nutartį nagrinėjamoje byloje, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas nepakankamai pagrindė išvadas dėl atsakovo veiksmais ieškovei padarytos žalos fakto ir dydžio ir nurodė išsiaiškinti, ar sudarant transporto priemonių nuomos sutartis (2008 m. rugpjūčio 19 d. ir 2008 m. liepos 16 d.) egzistavo ar neegzistavo transporto priemonių nuomos poreikis.

24Kaip nurodyta, ieškinys grindžiamas tuo, kad sudarius transporto priemonių nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutartis buvo pažeisti ieškovės interesai, kadangi ieškovei buvo išnuomoti automobiliai, kurių ieškovei nereikėjo, nes tuo metu pati ieškovė turėjo daug neeksploatuojamų transporto priemonių, kurios galėjo būti panaudotos tiems patiems maršrutams aptarnauti, kuriuos aptarnavo iš atsakovo įmonės išnuomoti autobusai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad transporto priemonių nuoma iš V. V. IĮ „IERA“ buvo ekonomiškai nenaudinga, kadangi tuo pačiu metu ieškovei priklausančios transporto priemonės buvo išnuomotos kitai transporto paslaugas teikiančiai bendrovei UAB „Druskininkų autobusai“, todėl akivaizdu, kad ieškovei netrūko transporto priemonių savo funkcijoms vykdyti. Konstatuodamas, kad ieškovė ginčo laikotarpiu (2006–2008 m.) turėjo pakankamą transporto priemonių parką savo pagrindinei veiklai vykdyti, teismas rėmėsi nepriklausomo auditoriaus ataskaita (t. 1, b. l. 106–107), kuria buvo nustatyta, kad transporto priemonių nuoma buvo ekonomiškai nenaudinga. Nurodytų transporto priemonių (trijų autobusų) nuomos ekonominis pagrįstumas (arba nepagrįstumas) detaliau nebuvo tiriamas ir analizuojamas. Iš pirmosios instancijos teismui pateiktos informacijos apie eksploatuojamas transporto priemones ir vykdomus maršrutus (t. 1, b. l. 108) matyti, kad ieškovė 2006 m. turėjo 20 tinkamų eksploatuoti transporto priemonių ir tuo metu buvo 10 aptarnaujamų maršrutų, 2007 m. – 18 tinkamų eksploatuoti transporto priemonių ir 10 aptarnaujamų maršrutų, 2008 m. – 18 tinkamų eksploatuoti transporto priemonių ir 11 aptarnaujamų maršrutų, 2009 m. – 18 tinkamų eksploatuoti transporto priemonių ir 11 aptarnaujamų maršrutų. Ieškovė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateikė papildomus duomenis apie ginčo laikotarpiu turėtą tinkamų eksploatuoti transporto priemonių skaičių, aptarnaujant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau VKTI) skirtus maršrutus, ir nustatytą maršrutų skaičių (t. 5, b. l. 158–159), kurie patvirtina anksčiau nurodytus duomenis, tik juos detalizuoja dėl transporto priemonės markės, vietų skaičiaus, maršrutų konkretizavimo ir reisų skaičiaus. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovė turėjo daugiau maršrutams aptarnauti tinkamų transporto priemonių, nei buvo aptarnaujama maršrutų. Kad ieškovės ginčo laikotarpiu turėtos transporto priemonės buvo techniškai tvarkingos, patvirtina Alytaus techninės apžiūros įmonės UAB „Skirlita“ atliktų techninių apžiūrų duomenys 2006–2008 m. (t. 5, b. l. 165–174). Kadangi vien duomenys apie turimų transporto priemonių ir aptarnaujamų maršrutų skaičių galėtų būti vertinami, kaip nepakankama įrodinėjimo priemonė transporto priemonės nuomos poreikiui išsiaiškinti, ieškovė, remdamasi prie bylos prijungtais vairuotojų paskirstymo grafikais, kuriuose nurodyti konkrečios darbo dienos maršrutai, maršrutus aptarnaujantys autobusai ir vairuotojai, taip pat kiekvieną dieną remontuojamų ir esančių rezerve autobusų skaičius, atliko maršrutų, aptarnautų išnuomotomis transporto priemonėmis duomenų analizę (t. 6, b. l. 17–22). Ši atlikta analizė patvirtina, kad ieškovei buvo galimybė šiuos maršrutus aptarnauti nuosavomis transporto priemonėmis, kadangi joje yra konkrečiai nurodyta, kokią dieną, kokia konkreti ieškovei priklausanti transporto priemonė galėjo vykti maršrutu, kurį vykdė V. V. IĮ „IERA“ autobusai. Atsakovo, atsikertant ieškovės duomenų analizei, pateikti jo atliktos, remiantis tais pačiais prie bylos prijungtais vairuotojų paskirstymo grafikais, analizės duomenys (t. 6, b. l. 35–58) nepaneigia ieškovės nurodytos galimybės ginčo laikotarpiu vykdyti maršrutų aptarnavimą jai priklausančiomis transporto priemonėmis, kadangi ir pats atsakovas neneigia, kad maršrutus aptarnaujant V. V. IĮ „IERA“ išnuomotomis transporto priemonėmis, rezerve likdavo ieškovės transporto priemonių. Tačiau, atsakovo vertinimu, ieškovės nurodytos galimos panaudoti maršrutų aptarnavimui ieškovės nuosavos transporto priemonės buvo netinkamos maršrutų vykdymui dėl nepakankamo vietų skaičiaus, dėl netinkamų sėdynių (neatlenkiamų) ir pan. Tokie atsakovo atsikirtimo argumentai negali būti pripažinti pagrįstais, kadangi leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išduoda VKTI, o pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „Druskininkų autobusų parkas“ 2006–2008 m. laikotarpiu turėjo 20 nuosavų transporto priemonių, kurios turėjo leidimus (licencijas) vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais ir pagal jų kėbulų tipų kodus buvo tinkamos vežti keleivius, kitokių papildomų reikalavimų vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais naudojamoms transporto priemonėms nėra nustatyta (t. 6, b. l. 112–123). Be to, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad prieš sudarant 2008 m. liepos 16 d. transporto priemonės nuomos sutartį, 2008 m. kovo 6 d. buvo išnuomoti du ieškovei priklausantys autobusai UAB „Druskininkų autobusai“, kurie turėjo leidimus vežti tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais ir galėjo būti panaudoti maršrutų aptarnavimui, tokiu būdu dirbtinai sukuriant jų trūkumą (t. 6, b. l. 114, 123, 124–136). Atsakovo pateikti analizės duomenys apie remontuojamus automobilius (t. 6, b. l. 174–191) negali paneigti jau nustatytos aplinkybės, kad ieškovė transporto priemonių nuomos sutarčių sudarymo metu turėjo pakankamą kiekį tinkamų eksploatuoti transporto priemonių, kurios turėjo leidimus vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais ir kuriuos tinkamai paskirsčius buvo galima nuosavo transporto dėka aptarnauti reikalingus maršrutus. Automobilių remontas taip pat galėjo būti planuojamas.

25Atsakovas savo poziciją taip pat grindžia Lietuvos Teismo specialisto 2009-09-17 išvada ikiteisminio tyrimo byloje (t. 1, b. l. 124–144), kurioje buvo nustatyta, kad ieškovei sudarius su IĮ „IERA“ transporto priemonių nuomos 2006 m. rugpjūčio 19 d. ir 2008 m. liepos 16 d. sutartis UAB „Druskininkų autobusų parkas“ nebuvo padaryta žala, nes gautos pajamos iš autobusų eksploatavimo padengė nuomos sąnaudas, taip pat nustatyta, kad 2006–2009 metų laikotarpiu dėl išnuomotų autobusų buvo gautas 17 849,96 Lt pelnas. Tačiau sprendžiant klausimą, ar sutarčių sudarymo metu ieškovei buvo transporto priemonių nuomos poreikis, t. y. ar transporto priemonių nuoma buvo pagrįsta, ši išvada neturi esminės įrodomosios reikšmės. Specialistas, atsakydamas į klausimą, ar sudarant nurodytas transporto priemonių nuomos sutartis, UAB „Druskininkų autobusų parkas“ buvo padaryta žala, tyrė gautas dėl šių autobusų nuomos pajamas ir turėtas sąnaudas, tačiau jam nebuvo keliamas klausimas, ar apskritai buvo poreikis nuomotis transporto priemones, todėl žalos atsiradimas nebuvo tiriamas ir vertinamas nagrinėjamoje byloje tiriamu aspektu ir dėl šios priežasties neturi įrodomosios reikšmės.

26Tokiu būdu ištyrus ir įvertinus papildomai pateiktus įrodymus, spręstina, kad ieškovei nebuvo poreikio nuomotis papildomus autobusus ūkinei veiklai vykdyti (viešojo transporto paslaugoms teikti), kadangi šiai veiklai vykdyti pakako ieškovės nuosavų transporto priemonių, todėl V. V. IĮ „IERA“ transporto priemonių nuoma buvo nereikalinga ir nenaudinga, o dėl šių transporto priemonių nuomos patirtos išlaidos pagrįstai buvo pripažinta ieškovės nuostoliais (žala). Atsakovo įrodinėjama aplinkybė, kad ieškovės įmonė dėl V. V. IĮ „IERA“ transporto priemonių nuomos gavo pelną, nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad nuomos išlaidos apskritai buvo nereikalingos ir todėl buvo nepagrįstos, kaip ir nepagrįstai išnuomotos transporto priemonės remonto išlaidos. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigė, kad byloje nėra duomenų, jog remonto išlaidos buvo apmokėtos (pateikta tik PVM sąskaita faktūra – t. 1, b. l. 17–20), tačiau iš Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimo, priimto išnagrinėjus ginčą tarp ieškovės ir V. V. IĮ „IERA“ dėl šių remonto išlaidų priteisimo, yra nustatyta, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovė už atliktus autobuso remonto darbus yra atsiskaičiusi (t. 1, b. l. 14–84).

27Apeliacinio skundo argumentai, kad valdybos nariai svarstė klausimą dėl būtinumo nuomotis papildomas transporto priemones veiklai vykdyti ir pritarė transporto priemonių nuomos sutarčių sudarymui, ką patvirtino apklausti valdybos nariai J. C., P. L. ir M. L., atmestini, kadangi nėra pateiktas valdybos posėdžio protokolas, kuriame būtų užfiksuotas toks valdybos sprendimas. CK 2.90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinio asmens kolegialaus organo posėdžiai (susirinkimai) turi būti protokoluojami, o LR akcinių bendrovių įstatymo 35 straipsnio 8 dalyje taip pat nustatyta, kad valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Toks protokolas, kuris patvirtintų liudytojų nurodytas aplinkybes, byloje nėra pateiktas. Be to, valdybos sprendimas, jei toks ir būtų priimtas, neatleidžia vadovo nuo įstatyme numatytų pareigų vykdymo, t. y. veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir pan. (CK 2.87 straipsnio nuostatos).

28Nustačius, kad transporto priemonių nuoma buvo nepagrįsta ir todėl ieškovei nenaudinga, apeliacinio skundo argumentai, nurodyti atsakovui ginčijant aplinkybę, kad jo nurodymu nuomojamos transporto priemonės buvo įtraukiamos į grafikus, tampa nereikšminga. Todėl šios aplinkybės nenustatinėtinos ir pateikti įrodymai (liudytojų – dispečerių) parodymai nevertintini.

29Nustačius, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, o sprendimą palikus nepakeistą iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos atstovavimo išlaidos apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose (CPK 98 str. 3 d.). Ieškovė turėjo 2 904,50 Lt išlaidų apeliacinės instancijos teisme dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo (t. 5, b. l. 29–30) ir 1 210 Lt už rašytinių paaiškinimų surašymą (t. 5, b. l. 175–177), taip pat 3 388 Lt dėl atsiliepimą į kasacinį skundą surašymą (t. 5, b. l. 130), iš viso 7 502,50 Lt. Šios išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos nagrinėjimo apimtį, pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos, juo labiau, kad ir paties atsakovo prašytų priteisti atstovavimo išlaidų dydis buvo nurodytas 9 438 Lt (t. 6, b. l. 91–98).

32Iš atsakovo valstybei priteistinos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose metu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

34Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą aplikti nepakeistą.

35Priteisti iš atsakovo V. V. (a. k. ( - ) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų autobusų parkas“ (įm. kodas 152035473) 7 502,50 Lt atstovavimo išlaidas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, o valstybei – 113,07 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį... 7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2000-12-22 iki... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo... 10. Nurodo šiuos skundo argumentus:... 11. 1. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties nurodydamas, kad senaties... 12. 2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas, sudarydamas sutartis dėl... 13. 3. Teismo argumentas, jog atsakovas, kaip ieškovės tuometinis vadovas,... 14. 4. Teismo argumentas, jog ieškovei tariamai nereikėjo trečiojo asmens... 15. 5. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateikta 2010-11-16 UAB „Mgi in... 16. 6. Teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą priteisti 11 068,86 Lt... 17. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno miesto... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2000 m. gruodžio 22 d. iki 2008 m. spalio... 21. Atsakovas paduotu apeliaciniu skundu kėlė ieškinio senaties taikymo... 22. Dėl atsakovo, kaip įmonės vadovo, civilinės atsakomybės už įmonei... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 24. Kaip nurodyta, ieškinys grindžiamas tuo, kad sudarius transporto priemonių... 25. Atsakovas savo poziciją taip pat grindžia Lietuvos Teismo specialisto... 26. Tokiu būdu ištyrus ir įvertinus papildomai pateiktus įrodymus, spręstina,... 27. Apeliacinio skundo argumentai, kad valdybos nariai svarstė klausimą dėl... 28. Nustačius, kad transporto priemonių nuoma buvo nepagrįsta ir todėl... 29. Nustačius, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, pirmosios... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 31. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, o sprendimą palikus nepakeistą iš... 32. Iš atsakovo valstybei priteistinos pašto išlaidos, susijusios su procesinių... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 34. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą aplikti... 35. Priteisti iš atsakovo V. V. (a. k. ( - ) ieškovei uždarajai akcinei...