Byla AS-575-572-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialui, A. G., tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. G., antstoliui L. J. dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą ir pastato teisinės registracijos panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir pareiškėjas, Utenos teritorijų planavimo skyrius) su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2011 m. balandžio 8 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą ir šios deklaracijos pagrindu atliktą pastato – pirties (unikalus Nr. 4400-1174-2668) teisinę registraciją.

5II.

6Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Utenos teritorijų planavimo skyriaus skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

7Teismas nurodė, kad, kaip matyti iš pateiktos medžiagos, pareiškėjas skundžiamus aktus iš Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) Utenos filialo gavo 2011 m. liepos 27 d., todėl remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsniu, skundas administraciniam teismui turėjo būti paduotas iki 2011 m. rugpjūčio 27 d. Pareiškėjas skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui padavė tik 2012 m. birželio 25 d., t. y. praleidęs terminą skundui paduoti. Kadangi termino skundui paduoti atnaujinti pareiškėjas neprašė, teismas skundą priimti atsisakė.

8Teismas nepagrįstu laikė pareiškėjo teiginį, kad skundas teikiamas nepraleidus termino skundui paduoti, terminą skaičiuojant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutarties, kuria buvo išspręstas ginčo priskyrimo atitinkamam teismui (bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui) klausimas. Pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnis termino skundui paduoti pradžią sieja su skundžiamo akto įteikimo suinteresuotai šaliai data, o pareiškėjas skundžiamus aktus gavo 2011 m. liepos 27 d. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, tai, kad jis kreipėsi ne į tą teismą (bendrosios kompetencijos teismą) ir ieškinio priėmimo stadijoje buvo išspręstas šios bylos priskyrimo administraciniam teismui klausimas, gali būti vertinamos, sprendžiant skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, pareiškėjui pateikus prašymą tokį terminą atnaujinti.

9III.

10Atskiruoju skundu pareiškėjas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog praleistas terminas skundui paduoti bei tuo, kad terminas skaičiuotinas ne nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutarties, kuria buvo išspręstas ginčo priskyrimo atitinkamam teismui klausimas. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos statybos 24 straipsnio 6 dalimi, todėl 2011 m. liepos 27 d. su ieškiniu kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo bei pastato – pirties teisinės registracijos panaikinimo. Pažymi, kad nuo 2011 m. liepos 27 d. iki 2012 m. birželio 6 d. vyko bylos nagrinėjimas dėl nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį, t. y. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2012 buvo nagrinėjamas kasacinis skundas. Tik 2012 m. birželio 6 d. priimta nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad šiuo atveju vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, todėl šis ieškovo reikalavimas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Todėl gavęs šią nutartį, nepraleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, 2012 m. birželio 25 d. atsakovas su pareiškimu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą. Pažymi, kad remiantis Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 1 dalimi, iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Remiantis to paties straipsnio 6 dalimi, išsprendus bylos rūšinio teismingumo klausimą, byla kompetentingam ją nagrinėti teismui išsiunčiama per tris darbo dienas nuo specialios teisėjų kolegijos nutarties priėmimo dienos.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV.

14Atskirasis skundas netenkintinas.

15Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Utenos teritorijų planavimo skyrius nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi nustatė, kad kreipdamasis į teismą pareiškėjas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatytą terminą skundui paduoti ir jo atnaujinti neprašė.

16Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

17Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad jis termino skundui Panevėžio apygardos administraciniam teismui paduoti nepraleido, kadangi 2011 m. liepos 27 d. su ieškiniu kreipusis į Utenos rajono apylinkės teismą, nuo 2011 m. liepos 27 d. iki 2012 m. birželio 6 d. vyko bylos nagrinėjimas, sprendžiant dėl ginčo priskyrimo atitinkamam teismui klausimą, todėl mano, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skaičiuotinas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutarties priėmimo.

18Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog skundo padavimas nesilaikant Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos tvarkos (ne pagal teismingumą), pats savaime nėra laikomas objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe. Tačiau kiekvienu atveju turi būti vertinama visuma faktinių aplinkybių, sąlygojusių skundo padavimo termino praleidimą, taip pat kitų nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-493/2011 ir kt.). Administracinių teismų praktikoje reikšminga aplinkybe sprendžiant termino atnaujinimo klausimą laikoma ir tai, kiek, net ir laikant, kad pareiškėjas sąžiningai suklydo paduodamas skundą ne pagal teismingumą, pareiškėjas buvo aktyvus siekdamas savo pažeistų teisių gynimo ir stengdamasis šią savo teisę realizuoti per įmanomai trumpą ir protingą terminą, po to, kai jam akivaizdžiai tapo žinoma skundo padavimo tvarka (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-191/2010).

19Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 6 d. nutartyje nurodė, kad specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti dar 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi konstatavo, kad nagrinėjama byla teisminga administraciniam teismui. Tuo tarpu, kaip jau minėta, pareiškėjo skundas teismui pateiktas (jį išsiunčiant paštu) tik 2012 m. birželio 23 d. Todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad pareiškėjas su ieškiniu į Utenos rajono apylinkės teismą kreipėsi laiku, tokia aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad skundas pirmosios instancijos teismui paduotas praėjus nemažai laiko po galutinės apeliacinės instancijos teismo, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties pagal pareiškėjo ieškinį, nurodant, kad šiuo atveju kilęs ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme, negalėtų būti vertinama kaip paneigianti patį skundo teismui padavimo termino praleidimo faktą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, į tokias pareiškėjo nurodytas aplinkybes gali būti atsižvelgiama tik sprendžiant skundo padavimo teismui termino atnaujinimo klausimą.

20Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas termino skundui paduoti atnaujinti neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog terminas skundui paduoti praleistas, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti atskirąjį skundą ir ją panaikinti pagrindo nėra.

21Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

22pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atskirojo skundo netenkinti.

23Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

24Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai