Byla 2-150-772/2014
Dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys: BUAB ,,Langvesta“, IF P&C Insurance AS ir UAB ,,Dujokaita“

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

2sekretoriaujant E. A.,

3dalyvaujant ieškovui A. P. ir jo atstovei adv. L. Š., atsakovui bankroto administratoriui S. K. ir jo atstovei adv. L. Markevičienei, trečiojo asmens BUAB ,,Langvesta“ atstovui bankroto administratoriui S. K., neatvykus trečiųjų asmenų IF P&C Insurance AS ir UAB ,,Dujokaita“ atstovams, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui S. K. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys: BUAB ,,Langvesta“, IF P&C Insurance AS ir UAB ,,Dujokaita“.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6ieškovas 2013-11-12 pateiktu patikslintu ieškiniu nurodė, kad jis reiškiamas atsakovui bankroto administratoriui S. K. dėl turtinės žalos padarymo ir nuostolių priteisimo pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatas ir LR Civilinio kodekso 6.245-6.249 straipsnių nuostatas.

7Ieškovas ieškinyje nurodė šias faktines aplinkybes.

8Teigė, jog Bankroto administratorius S. K. atlieka bankrutuojančios UAB „Langvesta“ bankroto procedūrą nuo 2009-01-19. Ieškovas A. P. yra BUAB „Langvesta“ vienas iš kreditorių.

9Nurodė, kad Bankroto administratorius S. K. vykdydamas BUAB „Langvesta“ bankroto procedūras realizavo įmonės turtą: pagal 2010-06-17 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 01/2010 perleido už 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) BUAB „Langvesta“ priklausančias reikalavimo teises į skolininkų skolą, kurios suma yra 105 829,81 Lt.

10Teigė, kad faktiškai atsakovas perleido turtą už 100 kartų mažesnę vertę nei perleisto turto vertė. Todėl Ieškovo įsitikinimu jam yra padaryta akivaizdi žala, kuri turi būti priteista.

11Pagal ieškovą remiantis LR Įmonių bankroto 11 straipsnio 6 dalimi, kurioje yra nustatyta, kad įmonės bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Kai įmonės bankroto administratorius yra fizinis asmuo, jis pats atsako už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

12Bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į jo profesinei veiklai keliamus standartus. Pagal ieškovą kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei.

13Anot ieškovo pagal bendrąją civilinės atsakomybės taisyklę ji taikoma tada, kai nustatoma šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Ši taisyklė taikytina ir bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, teismai turi nustatyti visas pirmiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas.

14Pagal ieškovą atsakovas atliko neteisėtus veiksmus remiantis CK 6.246 str. 1d.

15LR CK 6.263 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

16Ieškovas teigė, kad civilinėje teisėje neteisėtais veiksmais pripažįstami ne tik veiksmai (neveikimas), prieštaraujantys įstatymams, kitiems teisės aktams ar sutarčiai, bet ir pažeidžiantys bendrojo pobūdžio pareigą elgtis taip, kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai. Sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), turi būti taikomos ne tik Įmonių bankroto įstatymo normos, reglamentuojančios bankroto administratoriaus veiklą, pareigas ir kompetenciją, bet ir CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta neteisėtų veiksmų sąvoka.

17Pažymėtina, kad įmonės turtas buvo realizuotas ženkliai mažesne kaina negu šio turto vertė, kuri faktiškai daugiau nei 100 kartų didesnė už turto (reikalavimų teisių) pardavimo kainą.

18Atsakovas būdamas savo srities profesionalu ir turėdamas itin aukšto standarto pareigas veikti išimtinai kreditorių interesais, itin atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir kvalifikuotai, elgėsi visiškai priešingai nei nustatyti standartai.

19Turto perleidimas tokiu disproporciniu skirtumu yra akivaizdžiai neteisėtas veiksmas, kadangi visiškai neatitinka atidaus, rūpestingo, sąžiningo ir kvalifikuoto bankroto administratoriaus standarto. Todėl perleisdamas BUAB „Langvesta“ reikalavimo teises tokia kaina atsakovas atliko neteisėtą veiksmą.

20Anot ieškovo atsakovo veiksmai yra tyčiniai juos vertinant pagal CK 6.248 str. 1 ir 2 d.

21Be to, pažymėjo, kad LR CK 6.263 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta generalinio delikto samprata, kuri nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

22Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad LR CK 6.248 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievoles esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

23Taigi tiek LR CK 6.263 straipsnio 1 dalis, tiek LR CK 6.248 straipsnio 3 dalis įtvirtina bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal ieškovą generalinio delikto samprata neišskiria kaltės ir neteisėtų veiksmų, bet priešingai nustato šių dviejų civilinės atsakomybės sąlygų neišskyrimą, todėl kaltės prezumpcija kartu reiškia ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Teismui nustačius, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti, pripažintina, kad atsakovo kaltė irgi yra nustatyta.

24Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

25Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis).

26Ieškovas teigė, jog nepaisant to, kad atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus, jie pripažintini tuo pačiu ir kaltais, tačiau analizuotini ir šie papildomi argumentai dėl Atsakovo tyčinių veiksmų atlikimo.

27Pagal ieškovą šio ginčo esmę ir ribas sudaro bankroto administratoriaus kaip specifinio subjekto veikla, t.y. kiek rūpestingas, apdairus, sąžiningas, protingas bei veikiantis kreditorių interesais bankroto administratorius būtų veikęs tokiomis sąlygomis, t.y. pardavimas turto, kurio vertė yra daugiau nei 100 kartų didesnė nei pardavimo kaina, leidžia teigti apie kryptingą, tyčinį veikimą, nes asmuo sąmoningai supranta, gali suprasti ir turi suprasti, kad tokiu neadekvačiu kainos nustatymu yra iškraipoma sandorio esmė. Nors pažymėtina, kad bankroto procedūra turi viešojo intereso požymių, kas ir apsprendžia didesnio laipsnio įpareigojimus subjektui, veikiančiam tokioje rinkoje. Anot ieškovo tokie atsakovo veiksmai yra kalti ir tyčiniai.

28Kadangi atsakovo veiksmai pagal ieškovą yra neteisėti ir jie sukėlė jam žalą, kuri nustatytina remiantis CK 6.249 str.

29Ieškovas teigė, kad LR CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

30Pažymėtina, kad atsakovas perleido turtą daugiau nei 100 kartų mažesnę sumą nei turto vertė, todėl nuostolis sudaro 104 829.81 Lt suma (105 829.81 (turto vertė) atėmus gautą 1 000 Lt sumą (turto pardavimo kaina).

31Todėl prašė teismo iš atsakovo priteisti 104 829.81 Lt sumą kaip nuostolių atlyginimą.

32Ieškovas mano, kad atsakovo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su jam padaryta žala 9CK 6.247 str.).

33Šiame kontekste ieškovas pabrėžė, kad atsakovo sudaryto sandorio pasėkoje buvo netekta turtinių teisių, o tuo pasireiškia nuostoliai ryšium su atsakovo veiksmais ir iš jų kilusiomis pasekmėmis.

34Remiantis aukščiau išdėstytu, ieškovas teismo prašė:

351. priteisti iš atsakovo nuostolius, patikslintus bylos eigoje, ieškovo naudai 104 829,81 Lt;

362. priteisti 5 % palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

37Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais ir teismo išsireikalautais dokumentais.

38Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė pakartojo reikalavimo motyvus nurodytus procesiniuose dokumentuose ir prašė teismo patikslintą ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

39Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

40Atsakovas atsiliepime į ieškovo nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka ir pateikė šiuos atsikirtimus.

41Nurodė, jog Šiaulių apygardos teismas 2009-01-19 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Langvesta“, o administratoriumi paskyrė S. K.

422009-02-06 Turto ir dokumentų perdavimo aktu Nr. l bankroto administratoriui buvo perduotas UAB „Langvesta“ ilgalaikis ir trumpalaikis turtas (debitoriniai įsiskolinimai), finansinės apskaitos bei kiti dokumentai.

43Bankroto administratorius vykdydamas LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. nustatytas pareigas ėmėsi priemonių skoloms iš įmonės skolininkų išieškoti:

44- 2009-05-04 registruotu laišku išsiųstas reikalavimas dėl skolos grąžinimo debitoriui H. H. dėl 35 302,84 Lt skolos; dokumentai grįžo neįteikti;

45- 2009-05-04 registruotu laišku išsiųstas reikalavimas dėl skolos grąžinimo debitoriui Naftobudowa S.A. dėl 53 143,29 Lt skolos, gautas atsakymas, kad įmonė neskolinga UAB „Langvesta“;

46- 2009-02-17 registruotu laišku išsiųstas reikalavimas dėl skolos grąžinimo debitoriui UAB ,,Norega“ dėl 2 588,83 Lt skolos, UAB ,,Langvesta“ direktoriaus A. P. nurodytu adresu Liepų g. 85, Klaipėda, tačiau tokiu adresu įmonė nerasta;

47- 2009-02-17 registruotu laišku išsiųstas reikalavimas dėl skolos grąžinimo debitoriui S. L. individualiai įmonei dėl 2 574,19 Lt skolos, adresu Pramonės g. 10, Šilutėje. Duomenų, kad tokia individuali įmonė būtų buvusi registruota juridinių asmenų registre nėra. Iš VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro buvo gauti duomenys, kad S. L., UAB „Stodesta“ direktorius, įmonė registruota adresu Pramonės g. 10, Šilutėje. 2009-07-01 pateiktas reikalavimas UAB „Stodesta“ dėl 2 574,19 Lt skolos. Pateiktas mokėjimo pavedimas, patvirtinantis, kad 2 574,19 Lt skola yra grąžinta;

48- 2009-02-17 registruotu laišku išsiųstas reikalavimas dėl skolos grąžinimo debitorei A. K. dėl 12 220,66 Lt skolos. Reikalavimas grįžo neįteiktas. Administratorius ėmėsi priemonių nustatyti skolininkės gyvenamąją vietą. Gauta informacija iš Gyventojų registro tarnybos, kad A. K. gyvenamosios vietos nedeklaravo.

492009-05-18 vykusiame Kreditorių susirinkime nustatyta informacijos teikimo kreditoriams tvarka; ieškovas A. P. susirinkime dalyvavo.

502009-06-08 vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime nuspręsta sudaryti kreditorių komitetą iš 5 narių; ieškovas A. P. susirinkime dalyvavo.

51Šiaulių apygardos teismas 2009-06-01 nutartimi pripažino UAB „Langvesta“ likviduojama dėl bankroto, patvirtino patikslintus UAB „Langvesta“ kreditorių reikalavimus.

522009-12-14 Kreditorių komiteto posėdyje Administratorius pateikė veiklos ataskaitą Nr. 3, informavo apie debitorinių įsiskolinimų ir skolų išieškojimo rezultatus. Darbotvarkės klausimu (4) dėl neparduoto turto panaudojimo. Dėl Turto pardavimo tvarkos nustatymo ir kainos tvirtinimo, nutarta 5p.: Įpareigoti administratorių parduoti debitorių skolas, kurios neišieškomos teismo tvarka, be varžytynių nustatant sekančias pardavimo kainas ir tvarką: 5.1p. Pirmą mėnesį už kainą, kuri lygi 50 procentų debitoriaus skolos dydžiui; 5.2.p. Per mėnesį neparduotas debitorių skolas parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Protokolas pateiktas Šiaulių apygardos teismui bankroto byloje.

532010-06-10 Kreditorių komiteto posėdyje Administratorius pateikė veiklos ataskaitą Nr. 4, informavo apie turto pardavimo rezultatus, pateikė likusio neparduoto turto sąrašą (tame tarpe debitorių skolas), siūlydamas debitorių skolas parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą (Ataskaita, protokolas), darbotvarkės klausimu (4) dėl neparduoto turto panaudojimo. Turto pardavimo tvarkos nustatymo ir kainos tvirtinimo, nutarta įpareigoti administratorių parduoti debitorių skolas, kurios neišieškomos teismo tvarka, be varžytynių už didžiausią pasiūlytą kainą. Protokolas pateiktas Šiaulių apygardos teismui bankroto byloje.

54Vykdant 2009-12-14, 2010-06-10 Kreditorių komiteto posėdžio nutarimus laikotarpiu nuo 2009-12-15 iki 2010-06-17 spaudoje 2009-01-22 laikraštyje „Lietuvos rytas“, 2010-01-26 laikraštyje „Lietuvos rytas“, 2010-01-30 laikraštyje „Lietuvos rytas“, 2010-01-26 laikraštyje „Santarvė“, 2010-01-28 laikraštyje „Santarvė“, 2010-01-30 laikraštyje „Santarvė“, 2010-06-15 laikraštyje „Lietuvos rytas“, 2010-06-19 laikraštyje „Lietuvos rytas“, 2010-07-03 laikraštyje „Lietuvos rytas“ buvo patalpinami skelbimai, kad parduodamas BUAB „Langvesta“ turtas. Pirkėjų neatsirado.

552010-06-17 BUAB „Langvesta“, atstovaujama administratoriaus S. K., ir UAB „Dujokaita“, atstovaujama direktoriaus D. L., pasirašė Reikalavimų perleidimo sutartį Nr. 01/2010, pagal kurią buvo perleisti BUAB „Langvesta“ debitoriniai įsiskolinimai. 2010-06-17 naujasis kreditorius sumokėjo 1 000,00 Lt sumą BUAB „Langvesta“.

562010-11-16 pranešimu apie kreditorių susirinkimo sušaukimą 2010-12-10, 10 val., buvo informuoti kreditoriai. Prie pranešimo BUAB „Langvesta“ kreditoriams buvo pridėta Bankroto administratorius veiklos ataskaita Nr. 5 (už laikotarpį nuo 2010-12-15 iki 2010-11-15), kurioje nurodyta apie 2010-06-10 kreditorių komiteto posėdžio nutarimo vykdymą, 2010-06-17 parduodant debitorių skolas už 1 000 Lt. Kreditorius A. P. informaciją gavo, dalyvavo 2010-12-10 kreditorių susirinkime.

57Atsakovas atsiliepime irgi nurodė ir nesutikimo su ieškiniu teisinius argumentus, teigdamas, jog neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos.

58Be to atsakovas teigė, kad Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo normos imperatyviai reglamentuoja administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus. Kaip išvardinta aukščiau, bankroto administratorius, iškėlus bankroto bylą UAB „Langvesta“ laikotarpiu nuo 2009-01-19 (bankroto bylos iškėlimo teisme) iki 2009-12-14 (kreditorių komiteto posėdžio) ėmėsi priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų: reiškė reikalavimus, ėmėsi veiksmų dėl skolininkų paieškos, jo veiksmai atitiko įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 23 p. reikalavimus.

59Šiaulių apygardos teismo 2009-06-01 nutartimi BUAB „Langvesta“ pripažinta likviduojama dėl bankroto, 2009-12-14 kreditorių komiteto posėdyje buvo nustatyta turto pardavimo tvarka ir kaina (ĮBĮ 30 str., 32 str., 33 str.ld.3p.). Vykdant Kreditorių komiteto posėdžio nutarimą, įmonės turtas, tame tarpe debitoriniai įsiskolinimai, buvo pardavinėjami pirmąjį mėnesį už kaina, lygia pusei debitoriaus skolos dydžiui, bei už didžiausia pasiūlyta kaina nuo 2009-12-15 iki 2010-06-17. Pageidaujančių įsigyti debitorines UAB „Langvesta“ skolas neatsirado. 2010-06-10 Kreditorių komiteto posėdyje nuspręsta įpareigoti administratorių parduoti debitorių skolas, kurios neišieškomos teismo tvarka, be varžytynių už didžiausią pasiūlytą kainą. 2010-06-17 pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią debitoriniai įsiskolinimai parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą vieninteliam pirkėjui UAB „Dujokaita“ – 1 000 Lt. Administratoriaus veiksmai atliekant debitorinių UAB „Langvesta“ skolų išieškojimą ir pardavimą atitiko Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3d. 20p., 23p., 33 str. nuostatas, Kreditorių komiteto nutarimų keliamus reikalavimus, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus.

60Ieškovas A. P. turėjo teisę gauti informaciją apie bankroto procesą 2009-05-18 kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta tvarka. Ieškovas kreditorių susirinkime dalyvavo, su tvarka susipažino. Visi kreditorių komiteto posėdžių protokolai per penkias darbo dienas pateikiami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir kreditoriai, kaip suinteresuotieji asmenys, turi teisę su jais susipažinti (ĮBĮ 25 str. 4d.).

61Kreditorių susirinkimo išrinktas kreditorių komitetas kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, gina kreditorių teises tarp kreditorių susirinkimų ir kontroliuoja administratoriaus veiklą (ĮBĮ 25 str.2d.). Nutarimus kreditorių komitetas priima neperžengdamas jam suteiktų teisių ir laikydamasis nutarimų priėmimo procedūros (ĮBĮ 25 str. 2,3,4d.). Ieškovas neginčijo 2009-12-14 kreditorių komiteto posėdyje priimtų nutarimų, būtent nustatytos turto pardavimo tvarkos ir kainos, neskundė 2010-06-10 kreditorių komiteto posėdžio nutarimų (ĮBĮ 25 str., 21 str., 23 str., 24 str. 5d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato Nutarimas 2001-12-21 Nr.33, Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose, 15p. 8p.p.). BUAB „Langvesta“ kreditorių komiteto nutarimai yra teisėti ir privalomi bankroto administratoriui, jie yra įvykdyti nepažeidžiant nustatytos tvarkos.

62Tai, kad turtas - debitoriniai įsipareigojimai - buvo perleisti žemesne nei jų kaina, dar nereiškia, kad administratorius netinkamai nustatė turto kainą, o pardavimas buvo neteisėtas ir žalingas įmonei. Atsakovas kreditorių komiteto nutarimų nepažeidė, neteisėtų veiksmų neatliko.

63Atsakovas teigė, kad ieškovas įrodinėdamas bankroto administratoriaus veiksmų neteisėtumą turto perleidimu už netinkamą kainą, neatskleidžia kuo pasireiškė atsakovo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas (ĮBĮ 11 str. 6d.) ieškinyje veiksmų neteisėtumą grindžia deklaratyvaus pobūdžio frazėmis.

64Nurodė, jog visi bankroto administratoriaus veiksmai atliekant debitorinių UAB „Langvesta“ skolų išieškojimą ir pardavimą atitiko Įmonių bankroto įstatymo keliamus reikalavimus, Kreditorių komiteto nutarimų reikalavimus ir nėra pagrindo teigti priešingai.

65Atsakovas teigė, kad jo neteisėtų veiksmų nebuvimas suponuoja, jog nėra jo kaltės dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.248 str.

66Nurodė, kad ieškovas taipogi neįrodė priežastinio ryšio tarp Atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos.

67Atsakovas mano, jog ieškovas, reikalaudamas žalos, privalo įrodyti, kad prašoma atlyginti žala yra atsakovo elgesio rezultatas. Kadangi ieškovas tokių įrodymų nepateikė, jo reikalavimas priteisti žalą yra nepagrįstas. Dėl to atsakovas neprivalo atlyginti ieškovo prašomos priteisti žalos.

68Atsakovas teigė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos atsiradimą bei pagrindžiančių jų dydį, nors žalą ir jos dydį privalo įrodyti būtent Ieškovas (CPK 178 str.).

69Vertindamas ieškovo pateiktus argumentus dėl nuostolių dydžio ir jų apskaičiavimo, atsakovas atkreipė dėmesį į sekančius aspektus. Ieškovas pareikšdamas ieškinį žalos dydį nurodo, kaip tikslinamą pagal UAB „Dujokaita“ gautos naudos dydį. Pagal CK 6.249 str. žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nepreziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrikdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 str.1d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civ. bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 2008-02-11 Nr. 3K-3-62/2008; 2008-06-09 Nr. 3K-3-322/2008; 2011-03-25 nutartis Civ. byloje Nr.3K-3-l38/2011). Taigi, ginčo byloje negautas pajamas ieškovas grindžia ne realiai turtines teises pažeidusių atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatu, bet neva trečiojo asmens patirtos naudos pagrindu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad trečiasis asmuo iš 2010-06-11 Reikalavimų perleidimo sutarties gavo naudos.

70Ieškovas teigdamas apie galimai gautą trečiojo asmens naudą nutyli tokias faktines aplinkybes, kad debitoriniai įsiskolinimai įmonei – 105 829,81 Lt sumai susidarė tuo metu, kai pats ieškovas buvo bendrovės akcininku ir vadovu, kuriam sudarant sandorius keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Ieškovas būdamas įmonės vadovu nesiėmė visiškai jokių veiksmų 2010-06-17 Reikalavimo perleidimo sutartyje išvardintoms skoloms atgauti. Pats įmonės vardu sudarydamas sandorius su trečiaisiais asmenimis nepasirūpino, kad įmonės buhalterijoje būtų išsamūs duomenys apie skolininkus. Būdamas įmonės vadovu nesiėmė priemonių įmonės skoloms išieškoti. Bankroto administratoriui perdavė dokumentus, kurių pagrindu neįmanoma buvo nustatyti tikslių skolininkų duomenų: įmonės/asmens kodų, adresų. Pažymėtina, kad dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, akivaizdžiai blogai organizuoto įmonės darbo Šiaulių apygardos teismas 2011-05-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-56-372/2011 pripažino UAB „Langvesta“ bankrotą tyčiniu. Ieškovas kaltas, kad jo buvimo akcininku ir vadovavimo metu bendrovė neišieškojo 105 829,81 Lt skolos.

71BUAB „Langvesta“ turtą - debitorinius įsiskolinimus - bankroto administratorius siekė nustatyti ir išieškoti. 2009-12-14 Kreditorių komiteto posėdžio nutarimu nustačius turto pardavimo kainą ir tvarką, pirmąjį mėnesį turtą - debitorinius įsiskolinimus - pardavinėjo pirmą mėnesį už kainą, kuri lygi 50 procentų debitoriaus skolos dydžiui (Nutarimo 5.1p), kitus penkis mėnesius - už didžiausią pasiūlytą kainą (Nutarimo 5.2p.). Atsirado vienintelis pirkėjas UAB „Dujokaita“, nupirkęs už didžiausią pasiūlytą kainą – 1 000 Lt. Ieškovas, žinodamas apie tai, kad debitorinių įsiskolinimų išieškojimas yra perspektyvus, galima iš jų ženkli nauda, galėjo pasinaudoti teise įsigyti viešai parduodamas reikalavimo teises ir pagerinti visų bankrutavusios bendrovės kreditorių padėtį.

72Atsakovas teigė, kad ieškovas žalos nepatyrė. Pagal bankroto administratoriui perduotus UAB „Langvesta“ debitorinius įsiskolinimus, dėl kurių perleidimo vertės yra kilęs ginčas, skola susidarė UAB „Langvesta“, bet ne ieškovui A. P. asmeniškai. Ieškovas neturi teisės sau asmeniškai prašyti priteisti žalą jis yra BUAB „Langvesta“ kreditorius, o pagal bankroto procedūros prasmę įmonės kreditoriai yra asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės vykdyti prievoles ir įsipareigojimus (ĮBĮ 3 str.). Teismas gina tik pažeistą subjektinę teisę, Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis turi materialinio reikalavimo teisę (CK 1.138 str., CPK 5 str.). Netiesioginio ieškinio patenkinimo atveju įrodyto dydžio žalos priteisimas būtų pateisinamas tik BUAB „Langvesta“ naudai (LR CK 6.68 str.).

73Abejotina, ar trečiasis asmuo UAB „Dujokaita“ pagal 2010-06-17 Reikalavimo perleidimo sutartį realizavo turtines teises į perleistus debitorius, nes sutarties 2.1 p. nustatyta, kad Kreditorius įsipareigoja per 5 (penkias) darbo dienas perduoti Naujajam kreditoriui visus turimus dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisės atsiradimo pagrindus (sutartis bei jų priedus, PVM sąskaitas - faktūras, skolininkų atliktų mokėjimų dokumentus, skolų suderinimo aktus ir pan.), kai šiuos dokumentus grąžins Telšių VPK Mažeikių rajono PK Kriminalinės policijos skyrius, kuris šiuos dokumentus paėmė prijungimui prie ikiteisminių tyrimų. Bankroto administratorius visus dokumentus susijusius su BUAB „Langvesta“ ūkine - finansine veikla iki bankroto bylos iškėlimo, yra perdavęs Telšių VPK Mažeikių rajono PK Kriminalinės policijos skyriui iki sutarties pasirašymo, ir iki šiol jie nėra grąžinti.

74Anot atsakovo ieškovas neįrodė žalos atsiradimo, jos dydžio, priežastinio ryšio su neteisėtais veiksmais, todėl darytina išvada, kad nėra civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ir ieškinys turėtų būti atmestas.

75Atsakovas teigė, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Dėl to nurodė, kad pagal LR CPK 95 str. 2d. numatyta, jog teismas nustatęs CPK 95 str. 1d. numatytus piktnaudžiavimo atvejus: nesąžiningai pareiškus nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikus prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių baudą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teisino Civilinių bylų skyriaus 2005-04-04 nutartis civ. Byloje Nr. 3K-3-224/2005). Ieškovas ieškinį pareiškė žinodamas visas aplinkybes dėl BUAB „Langvesta“ debitorinių įsipareigojimų, būdamas įmonės vadovu nesiėmė visiškai jokių, veiksmų 2010-06-17 Reikalavimo perleidimo sutartyje išvardintoms skoloms išieškoti. Jam buvo žinoma informacija apie bankroto administratoriaus veiksmus išieškant bendrovės skolas, kreditorių komiteto posėdžių nutarimų turinys, dėl kurių jis jokių prieštaravimų nereiškė, neskundė. Ieškovas siekia pakenkti bankroto administratoriui, nes ieškovo atžvilgiu dėl bankroto administratoriaus pareiškimų ikiteisiminio tyrimo institucijoms, teismui vyksta ikiteisminiai tyrimai, baudžiamoji byla nagrinėjama Mažeikių rajono apylinkės teisme, yra iškelta ne viena civilinė byla. Be to, ieškovui žinoma, kad jis neturi teisės reikšti reikalavimo priteisti žalą jam asmeniškai, apeinant BUAB ,,Langvesta“ kreditorių interesus. Ieškovui taipogi yra žinomos aplinkybės, kad bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė yra draudžiama profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau savo pretenzijų dėl patirtos žalos draudimo bendrovei ieškovas nereiškė, kreipėsi į teismą, neįtraukė į procesą draudimo bendrovės, tuo akivaizdžiai piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis ir užvilkindamas procesą. Pagal atsakovą, kadangi ieškovo ieškinio pareiškimas teismui yra nepagrįstas, elgesys yra nesąžiningas, todėl teismo prašė priteisti iš ieškovo 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovui.

76Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, vadovaujantis LR CPK 142 str., atsakovas teismo prašė:

771. Ieškovo ieškinį atmesti;

782. priteisti ieškovui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagal dokumentus, kurie bus pateikti bylos nagrinėjimo metu;

793. priteisti iš ieškovo 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovui.

80Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti visiškai bei atsakovui priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, skiriant ieškovui ir piniginę baudą už piktnaudžiavimą procesu.

81Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS, atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad patvirtiname, jog Draudimo bendrovė If ir atsakovas bankroto administratorius S. K. buvo sudarę profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kurias patvirtina atsakovo atsiliepime pridėti profesinės civilinės atsakomybės draudimo liudijimai.

82Teigė, jog pilnai palaiko atsakovo atsiliepime išdėstytus motyvus, ir mano, jog pareikštas ieškinys yra visiškai nepagrįstas bei neįrodytas, nėra civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ir todėl turi būti atmestas.

83Atsižvelgiant į išdėstytą, šis trečiasis asmuo teismo prašome:

841. Ieškinį atmesti;

852. Bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

86Trečiasis asmuo UAB ,,Dujokaita“ atsiliepime į ieškinį teismo prašė jo netenkinti ir jį atmesti dėl žemiau nurodytų motyvų.

871. Mano, jog bankroto administratoriaus S. K., 2010-06-17 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 01/2010, perleisdamas UAB „Dujokaita“ naudai BUAB „Langvesta“ reikalavimo teises į šios įmonės skolininkus, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, bet priešingai, vykdydamas bankroto procedūrą, teisėtai atliko debitorinių skolų pardavimą. Informuoja, jog UAB „Dujokaita“ apie parduodamą BUAB „Langvesta“ turtą sužinojo, perskaičius skelbimą dienraštyje „Lietuvos Rytas“. UAB „Dujokaita“ susidomėjus parduodamu turtu, susiekė su administratoriumi skelbime nurodytu telefonu, iš kurio buvo gautas detalus BUAB „Langvesta“ parduodamo turto sąrašas.

88UAB „Dujokaita“ iš pateikto parduodamo turto sąrašo nusprendė pirkti 5 (penkias) debitorines skolas bei pasiūlė administratoriui bendrą šių skolų pirkimo kainą – 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų). UAB „Dujokaita“ pasiūlyta kaina tenkino administratorių, todėl 2010-06-17 administratoriaus S. K. ofise Šiaulių m. BUAB „Langvesta“ ir UAB „Dujokaita“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią įmonė į BUAB „Langvesta“ kasą sumokėjo 1 000 Lt sumą.

892. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog konkretus žalos dydis turi būti apskaičiuotas pagal trečiojo asmens UAB „Dujokaita“ gautą naudą. Informuojame, jog iš šio sandorio UAB „Dujokaita“ jokios naudos negavo, nes įmonė iki šios dienos nėra gavusi iš administratoriaus S. K. dokumentų, patvirtinančių reikalavimų į BUAB „Langvesta“ skolininkus teisės pagrindus, kadangi minėti dokumentai (sutartys bei jų priedai, PVM sąskaitos - faktūros, skolininkų atliktų mokėjimų suvestinės, skolų suderinimo aktai ir t. t.) yra paimti Telšių apsk. VPK bei prijungti prie atliekamų ikiteisminių tyrimų medžiagų. Pažymime, jog pagal Reikalavimo sutarties 2 str. 1 p. administratorius yra įsipareigojęs šiuose dokumentus pateikti UAB „Dujokaita“, tačiau šio įsipareigojimo šiai dienai negali įvykdyti, nes vyksta ikiteisminiai tyrimai, dėl ko, jam dokumentai negrąžinami, o apie tai administratorius reguliariai informuoja UAB „Dujokaita“ telefonu. UAB „Dujokaita“, neturėdama BUAB „Langvesta“ debitorinių skolų pagrindžiančių dokumentų, negali patikrinti reikalavimų į šios įmonės skolininkus teisėtumą bei pradėti priverstinį skolų išieškojimą iš jų.

903. UAB „Dujokaita“ mano, jog administratoriaus S. K. veiksmuose, parduodant BUAB „Langvesta“ turtą, jokių neteisėtų veiksmų nebuvo, nes: 1) Dėl turto pardavimo buvo paskelbta viešai laikraštyje; 2) BUAB „Langvesta“ debitorinių skolų pardavime galėjo dalyvauti bet kuris asmuo bei pasiūlyti savo pirkimo kainą, ką UAB „Dujokaita“ ir padarė, įsigydama reikalavimo teises į BUAB „Langvesta“ skolininkus.

91Remdamasis virš išdėstytu bei vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 142 str. šis trečiasis asmuo teismo prašė:

92- Ieškovo A. P. ieškinį atsakovui BUAB „Langvesta“ bankroto administratoriui S. K. dėl nuostolių atlyginimo atmesti.

93Atsakovas S. K. kaip BAUB ,,Langvesta“ administratorius paaiškino teismui, jog veikdamas kaip bankroto administratorius jis ėmėsi visų teisėtų priemonių, ne tik išieškoti debitorinius įsiskolinimus, bet ir juos parduodamas pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Teigė, kad jo veiksmai atlikti laikantis visų bankroto įstatymo nuostatų reikalavimų, remiantis galiojančiais kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimais. Papildomai nurodė, kad jo atžvilgiu nėra atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. Taip pat prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti ir skirti pastarajam piniginę baudą pagal CPK 95 str. nuostatas.

94Ieškovo ieškinys atmestinas.

95Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl bankroto procedūros metu parduotų bendrovės debitorinių skolų. Šiam teisiniam santykiui taikytinos ne tik Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ), bet ir kitų įstatymų nuostatos. Todėl teismas pasisakydamas dėl ginčo šalių teisinių santykių sprendime remiasi ne tik ĮBĮ, bet ir kitų įstatymų nuostatomis (CK, CPK). Tokia teismo išvadą suponuoja ir CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 str., bei CK 1.3 straipsnio nuostatos. Taip pat šiame teisiniame santykyje yra svarbi ir CPK 1 str. 2 d. kolizinė taisyklė, nustatanti CPK pirmumą, palyginus su kitais įstatymais, išskyrus išimtis, kurias numato kiti LR įstatymai. Teismas sprendime plačiai nepasisako dėl bankroto administratoriaus ir kitų įmonės bankroto procedūroje dalyvaujančių asmenų (pvz. kreditorių) teisinių santykių vertinimo, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o tik tiek, kiek šia aplinkybe remiasi pačios šalys. Taip pat teismas vertindamas šalių teisinius santykius žemiau pasisako ne dėl reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo, o dėl teisinių padarinių, kurie atsiranda kuomet vykstant bankroto procedūrai yra parduodamas nelikvidus turtas. Tokia išvada seka atsižvelgiant ir į tai, kad šalių ginčui taikytinos sutartinės (CK 6. 256 str.), o ne deliktinės atsakomybės nuostatos, kuriomis remiasi ieškovas. Tačiau ieškovas ieškinyje vis dėl to remiasi ĮBĮ 116 str. 6d. nuostata, jog administratorius privalo atlyginti nuostolius įstatymo nustatyta tvarka, kas leidžia ir teismui daryti išvadą, jog tokiu atveju atsakovui taikytina sutartinė atsakomybė.

96Dėl bankroto administratoriaus funkcijų.

97LR ĮB įstatymas detaliai reglamentuoja bankroto administratoriaus funkcijas, pareigas ir atsakomybę. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad įmonės administratorius - tai teisme paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2006-01-19 nutartimi UAB ,,Langvesta“ iškėlus bankroto bylą, šios įmonės bankroto administratoriumi paskirtas S. K. (T.1, 41-42 b.l.). Pastarasis pagal 2009-02-06 Turto ir dokumentų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 1 perėmė turtą ir dokumentus iš ieškovo (T.1, 43-53 b.l.). Remiantis gautais duomenimis bankroto administratorius jau nuo 2009-05-04 kreipėsi į galimus bendrovės skolininkus, reikalaudamas sumokėti esamas skolas bendrovei (T.1, 54, 57, 61, 68, 72, 75 b.l.). Į bankroto administratoriaus pretenziją atsiliepęs skolininkas Naftobudowa S.A. ir UAB ,,Stodesta“ nurodė, kad jokių skolinių įsipareigojimų jo atstovaujamai bendrovei UAB ,,Langvesta“ neturi (T.1, 60, 73 b.l.). Kiti paminėti skolininkai nurodytais adresais arba nerasti, ar nežinoma jų veiklos (gyvenamoji) vieta. Nors administratorius ėmėsi papildomų veiksmų dėl galimos skolininkų veiklos (gyvenamosios) vietos nustatymo, tačiau tai nedavė rezultatų (T.1, 56, 63-67, 69-71, 76-77 b.l.). Administratorius veikdamas sutinkamai su teisės aktų nuostatomis, surengė kreditorių susirinkimą, kuris priėmė sprendimą taikyti bankrutavusiai bendrovei likvidavimo procedūrą, išrinko kreditorių komitetą ir nustatė informacijos teikimo apie bankroto procesą tvarką (T.1, 78-96 b.l.). Administratorius Kreditorių komitetui teikė visą informaciją apie debitorių įsiskolinimus bendrovei ir skolų iš jų išieškojimo rezultatus (T.1, 101-108, 110-117 b.l.). Bendrovės parduodamo turto sąraše nurodyta, kad debitorių skolos turės būti parduotos už pusę kainos arba už didžiausia pasiūlytą kainą (T.1, 119-120 b.l.). Pažymėtina, kad administratoriaus bankroto procedūros metu priimti procesiniai sprendimai yra pateikti ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (T.1, 121-130 b.l.). Pastarasis 2011-05-05 nutartimi atlikęs faktinių aplinkybių tyrimą nutarė pripažinti UAB ,,Langvesta“ bankrotą tyčiniu (T.1, 170-172b.l.). Atskirai pastebėtina, kad apie bankrutavusios įmonės turto pardavimą administratorius skelbė ir spaudoje (T.1, 134-140 b.l.). Visuma aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas ne tik buvo paskirtas bankrutavusios UAB ,,Lanvesta“ įmonės bankroto administratoriumi, bet ir tinkamai vykdė visus su bankroto procedūra susijusius veiksmus (CPK 182 str. 1d. 2p.).

98Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad administratoriaus veikla - tai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto išsaugojimo, turto iš skolininkų išieškojimo, turto pardavimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo organizavimas.

99Organizuodamas bankroto procesą, vykdydamas jam pavedamus darbus, įmonės administratorius visų pirma vadovaujasi Įmonių bankroto įstatymu ir su jo įgyvendinimu susijusiais teisės aktais, Civilinio proceso kodeksu, Garantinio fondo įstatymu, Civiliniu kodeksu, teismo priimtomis nutartimis, kreditorių susirinkimo įgalioto kreditorių susirinkimo pirmininko su administratoriumi pasirašoma pavedimo sutartimi, kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimais, kitais įmonės apskaitos organizavimą, finansinės atskaitomybės parengimą, darbo teisę ir darbų saugą, mokesčius, turto vertinimą, aplinkos apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais.

100Įmonės administratoriaus atliekamų darbų apimtis, darbų sudėtingumas, vykdytinų darbų eiliškumas priklauso ne tik nuo įmonei ir pačios įmonės pareikštų turtinių reikalavimų apimties, jų sudėtingumo, ne tik nuo konkrečios bankrutuojančios įmonės profilio, ne tik nuo įmonės vykdytos veiklos ir jos turto apimties, turto dislokacijos, bet ir nuo to, ar yra išlikęs ir ar tinkamai perduotas administratoriui visas įmonės turtas, visi įmonės steigimo, veiklos organizaciniai dokumentai, sutartys, ar įmonės vadovas, savininkas (savininkai) nėra išvykęs, nesislapsto, vengdamas tvarkingai perduoti turtą, dokumentus arba kitaip trukdydamas administratoriui vykdyti savo pareigas, ar buvusio įmonės vadovo, savininko (savininkų) veikoje nėra nusikalstamos veikos arba tyčinio bankroto požymių ir pan.

101Atsakovas kaip bankroto administratorius t UAB ,,Langvesta“ iškėlimo, ne tik buvo nuvykęs, kad mtų bankrutuojančią onę, jos turto valdymą, bet ir pradėjo vykdyti bankroto procedūras. Tuo pačiu bankroto administratorius organizavo bankrutuojančios įmonės veiklos bei turto, jos įsipareigojimų apskaitą bei įpareigojo įmonės vadovą (ieškovą) nustatyta tvarka paruošti ir perduoti visą įmonės turtą, visus dokumentus pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai duomenimis. Trumpai tariant, jis organizuoja turto, dokumentų perdavimą ir perėmimą. Atskirai pažymėtina, kad bankroto administratorius teismui patvirtinus kreditorių reikalavimus, parengia dokumentus reikalingus pirmajam kreditorių susirinkimui organizuoti. Tarp tokių dokumentų turi būti parengta administratoriaus veiklos ataskaita su duomenimis apie įmonės turtą, kreditorių reikalavimus ir kiti duomenys.

102Prieš parduodamas bankrutuojančios įmonės turtą, bankroto administratorius turi imtis priemonių, kad būtų atliktas turto ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinimas, jei kitaip nenumatyta Įmonių bankroto įstatyme ir jei kitaip nenusprendė kreditoriai. Byloje yra duomenys patvirtinantys, kad bankroto administratorius tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas visas pareigas, susijusias su bankroto procedūromis. Dėl to pripažintina, kad tik netinkamas pareigų atlikimas yra civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas (CK 6. 256 str.).

103Dėl bankroto administratoriaus veiksmų, susijusių su bankrutuojančios įmonės turto pardavimu tvarka skiriasi priklausomai nuo to kokios rūšies turtas parduodamas. Ginčo atveju turto (debitorių skolų) pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas (kreditorių komitetas).

104Pastebėtina, kad atsižvelgiant į nurodytus ir aukščiau minėtus duomenis dėl debitorinių skolų pardavimo ir jų vertės nustatymo, nėra pagrindo išvadai, kad ji nebuvo suderinta su bendrovės kreditoriais, ar šio bendrovės valdymo organo sprendimai būtų nuginčyti teismine tvarka (CK 2. 82 str. 4d.). Nors ieškovas kaip kreditorius reiškia atsakovui reikalavimą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, tačiau jis nepateikė teismui jokių įrodymų leidžiančių abejoti, kad parduodamos skolos dydis visiškai neatitinka esamo skolos dydžio. Pažymėtina, kad bankroto teisės doktrinoje pripažįstama, jog tokiu atveju turto vertę tiksliai gali nustatyti tik rinka. Bankroto procedūros metu turi būti nustatoma kuo tikslesnė parduodamos skolos kaina, kadangi ši kaina turi didelę reikšmę tolesniam bankroto procesui siekiant kuo daugiau patenkinti kreditorių reikalavimus, tačiau ir tokiu atveju negalima tikėtis, kad skolininkas bus mokus ir sumokės likusią skolą. Kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs du minėti skolininkai skolos nepripažino, o vienas iš jų pateikė atsakovui ir mokėjimo nurodymą, tai yra skolos nebuvimą patvirtinantį įrodymą. Todėl anksčiau paminėta aplinkybė daro įtaką nustatant parduodamos skolos vertę. Pažymėtina, kad ieškovas nesikreipė nei į kreditorių komitetą, nei į administratorių su prašymu persvarstyti nustatytą debitorių skolos vertę, kartu pateikdamas ir tokiam prašymui pagrįsti motyvus su įrodymais. Papildomai pastebėtina, kad net ir nustačius per mažą parduodamo turto kainą, šią klaidą gali ištaisyti rinkos mechanizmas, pirkėjams pasiūlius aukštesnę parduodamos skolos kainą. Tačiau iš byloje esančių įrodymų seka, kad tarp pirkėjų norinčių įsigyti parduodamas debitorines skolas konkurencijos nebuvo, todėl tokiu atveju sprendimo teisė priklauso kreditoriams ir bankroto administratoriui.

105Pažymėtina, kad ĮBĮ 33 str. 1d. numato, kad bankroto administratorius organizuoja tik nekilnojamojo ir įkeisto turto pardavimą iš varžytynių pagal Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybė tokią tvarką patvirtino 2001-07-03 nutarimu Nr. 831 (nauja redakcija nuo 2008-02-01). Kaip jau minėta dėl kito turto pardavimo tvarkos sprendžia patys kreditoriai ar jų organas kreditorių komitetas.

106Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovui kaip įgaliotam asmeniui 2010-06-10 sušaukus kreditorių komiteto posėdį, pastarasis tos pačios dienos sprendimu (nutarimu) nusprendė dėl neparduoto turto panaudojimo, jo pardavimo tvarkos ir kainos patvirtinimo (darbotvarkės 4p.) (T.1, 147-150 b.l.). 2010-06-17 trečiasis asmuo UAB ,,Dujokaita“ pagal bankrutuojančios bendrovės kreditorių patvirtintą tvarką įsigijo pastarosios debitorines skolas už 1 000 Lt, pasirašydama Reikalavimo perleidimo sutartį (T.1, 7-8, 150 b.l.; T. 2, 26 b.l.). Pažymėtina, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė teismui duomenų dėl minėto sandorio negaliojimo, dėl ko ir teismui nėra pagrindo išvadai apie tai, kad jis yra niekinis (CK 1.80, 1.81 str.). Šis galiojantis sandoris nėra nuginčytas ieškovo kaip kreditoriaus ir actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.; ĮBĮ 21 str. 1d. p.) Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui kaip buvusiam UAB ,,Langvesta“ vadovui yra pareikštas įtarimas pagal BK 222 str. 1d, o tuo pačiu atliekamas ir tyrimas pagal nusikalstamos veikos požymius numatytus BK 223 str. 1d. Šios faktinės aplinkybes, leidžia teismui irgi daryti išvadą, kad paties ieškovo veiksmai jam vadovaujant bendrovei nebuvo tinkami tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko bankroto administratorius negalėjo tinkamai įvertinti ne tik debitorių skolų dydžio, bet ir jų buvimo vietos (T.1, 56, 76,-77 b.l.). Todėl teismas daro išvadą, kad bankroto administratorius įvykdė visus įstatymo keliamus reikalavimus pradėdamas iš pradžių skolų išieškojimą iš debitorių, o vėliau šias skolas parduodamas trečiajam asmeniui.

107Atsakovui taikytinos civilinės atsakomybės pagrindas (Lietuvos Respublikos CK 6.245-6.249 straipsniai).

108Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi pati Konstitucija nenustato subjektinės teisės reikalauti žalos atlyginimo, tačiau įpareigoja valstybę reglamentuoti jos atlyginimą, kitaip tariant, įstatymų leidėją, kitais įstatymais. Svarbiausios ir visa apimančios civilinės atsakomybės normos yra numatytos Civiliniame kodekse. Vienas iš būdingiausių civilinės atsakomybės instituto teisinio reguliavimo bruožų ir teigiamybių Lietuvoje yra tas, kad CK pateikiama aiški šio instituto reglamentavimo sistema. Civilinės atsakomybės instituto teisiniam reglamentavimui skirtas CK šeštosios knygos XXII skyrius, kuris suskirstytas į penkis skirsnius. Pirmajame skirsnyje pateikiamos bendrosios civilinės atsakomybės nuostatos (CK 6.245-6.255 str.), o visi kiti CK šeštosios knygos XXII skyriaus skirsniai reglamentuoja arba tam tikrų civilinės atsakomybės rūšių - sutartinės ar deliktinės - taikymo sąlygas ir ypatumus, arba deliktinės civilinės atsakomybės taikymo už tam tikrus specialius deliktus sąlygas ir ypatumus. Būtent trečiajame skirsnyje reglamentuojami deliktinės civilinės atsakomybės bendrieji klausimai ir atsakomybės už tam tikrus deliktus taikymo sąlygos ir ypatumai (CK 6.263-6.291 str.)

109Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, t. y. asmuo, atsakingas už žalą, privalo ją atlyginti, kad nukentėjusysis atsidurtų tokioje padėtyje, kurioje jis būtų, jeigu jam nebūtų buvę padaryta žalos (lot. restitutio in integrum). Tai, kad Lietuvos civilinėje teisėje kompensacinė funkcija pripažįstama pagrindine civilinės atsakomybės funkcija, matyti ir iš CK straipsnių. CK labai aiškiai pasisakoma, kad civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą. Iš to galima daryti išvadą, kad bendroji Lietuvos civilinė teisė nepritaria baudimo elementui taikant tiek sutartinę, tiek ir deliktinę civilinę atsakomybę. Kitaip tariant, žalos turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kad jos faktiškai patirta, ir, taikant civilinę atsakomybę, turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito - žalą padariusio - asmens sąskaita. Šią taisyklę pakankamai aiškiai pripažįsta ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Vienas iš Lietuvos deliktų teisės ypatumų yra tas, kad Lietuvos deliktų teisėje nepripažįstama civilinės atsakomybės rūšių konkurencija. Apskritai civilinės atsakomybės rūšių konkurencija laikytina tai, kai dėl teisės pažeidimo atsiradusios žalos tam tikrais atvejais būtų galima reikalauti grindžiant ieškinio dalyką skirtingu teisiniu pagrindu - arba deliktinės civilinės atsakomybės, arba sutartinės civilinės atsakomybės normomis, nesvarbu, buvo padarytas sutarties pažeidimas ar deliktas. Lietuvos CK 6.245 straipsnio 3-4 dalyse yra apibūdinama, kas yra sutartinė ir deliktinė civilinė atsakomybė arba, kitaip tariant, kada taikytina deliktinė, o kada sutartinė atsakomybė. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad padaromas sutarties pažeidimas, pasireiškiantis sutarties neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu (CK 6.245 str. 3d.), o deliktinė civilinė atsakomybė - dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Taigi šiomis minėtomis CK normomis aiškiai bendruoju požiūriu išsprendžiamas civilinės atsakomybės rūšių konkurencijos draudimo klausimas. Kadangi kodekse aiškiai nurodoma, kada atsiranda sutartinė, o kada - deliktinė civilinė atsakomybė, darytina išvada, jog Lietuvos įstatymų leidėjas pasisakė už civilinės atsakomybės rūšių konkurencijos draudimą, nes įstatymu sureguliuoti šių rūšių atsiradimo ir taikymo atvejai.

110Ieškovas savo ieškinio teisinių pagrindu nurodė CK 6.245-6.249 str., tačiau jo atstovė teismo posėdžio metu rėmėsi deliktinės atsakomybės nuostatomis.

111Atsakovo atstovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad nors ieškovas ieškinyje nurodė civilinės atsakomybės pagrindą, tačiau neįrodė jos sąlygų buvimo. Remiantis aukščiau išdėstytu teismas sutinka su tokiais atsakovo argumentais, kadangi kaip jau minėta kaltininkui civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek nurodytu vienu, tiek kitu įstatymo pagrindu, o ginčo atveju atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinos visos keturios atsakomybės sąlygos. Kitas atsakovo atstovės argumentas, kad jos kliento (atsakovo) civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos ne tik visos būtinosios atsakomybės sąlygos, tačiau ginčo atveju jų nėra arba jos neįrodytos.

112Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad ginčo atveju šalies civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos ir būtinosios jos sąlygos. Tačiau tenka pastebėti, jog vienas iš civilinės atsakomybės instituto teisinio reguliavimo ypatumų Lietuvos civilinėje teisėje yra tas, kad Lietuvos civilinė teisė ne tik įtvirtina bendrąją taisyklę, jog civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos keturios civilinės atsakomybės sąlygos, bet ir tai, kad įstatyme pateikiamos visų sąlygų legalios sąvokos.

113Dėl atsakovo S. K. veiksmų.

114Neteisėti veiksmų yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje bei 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta generalinio delikto taisyklė. Pagal šią taisyklę pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos, pažeidimas reiškia neteisėtus veiksmus, kurie yra kaltės elementas. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltė nustatoma iš to, ar asmuo buvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kitaip tariant, nustačius kaltę visada, taikant generalinio delikto taisyklę, reikš, kad yra ir neteisėti veiksmai, pasireiškiantys pareigos laikytis tokio atidaus ir rūpestingo elgesio taisyklių, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos. Todėl kalbant apie civilinės atsakomybės taikymą, vadovaujantis generalinio delikto taisykle, iš esmės kalbama tik apie tris savarankiškas civilinės atsakomybės sąlygas: kaltę, apimančią ir neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį kalto asmens elgesio ir atsiradusios žalos ryšį. Aišku, reikia turėti omenyje, kad neteisėtais veiksmais pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį pripažįstama ne tik bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, bet ir įstatyme numatytų teisių ir pareigų pažeidimas. Būtent ginčo atveju kilo konkrečių įstatyme numatytų teisių ir pareigų pažeidimo klausimas, todėl teismas aukščiau atskirai vertino ir atsakovo veiksmus kaltės aspektu. Tuo pačiu tenka paminėti ir tam tikrą Lietuvos teisės ypatumą, jog taikant deliktinę civilinę atsakomybę, kaip ir sutartinę civilinę atsakomybę, kaltė yra preziumuojama, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CK 6.248 str. 1 d. 2 sak.). Tai lemia, jog skolininkas (atsakovas), įrodinėdamas, kad jis buvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, kartu įrodinėja nepažeidęs jam tenkančios pareigos laikytis tokio atidaus ir rūpestingo elgesio taisyklių, kad nebūtų kitam asmeniui padaryta žalos (CK 6.263 str. 1 d., 6.246 str. 1 d.). Vadinasi, taikant civilinę atsakomybę remiantis generalinio delikto taisykle, Lietuvoje taikoma kaltumo prezumpcija savaime apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad veiksmų teisėtumas ar neteisėtumas yra nustatomas analizuojant jų santykį ne su pasekmėmis, o su teise.

115Iš aukščiau nurodytų teisinių faktų seka, kad atsakovas veikdamas kaip bankroto administratorius rėmėsi tiek jam suteiktais įgaliojimais, tiek ir kreditorių priimtais sprendimais bankroto byloje. Visi bankroto administratoriaus veiksmai bankroto procedūros metu yra įvertinti ir bankroto bylą nagrinėjančio teismo (bankroto bylos Nr. B2-14-372/2014). Iš bankroto bylos seka, kad ir joje esančių duomenų bei teismo atlikto vertinimo kylą poreikis bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, kas tuo pačiu leidžia šią bylą nagrinėjančia teismui daryti išvadą dėl ieškovo, o ne atsakovo veiksmų neteisėtumo. Tokia teismo išvada yra paremta ir baudžiamąja byla, kurią apeliacine tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos teismas ( Nr. 1A-34-116/2014) ir Telšių apskrities VPK Mažeikių raj. PK atliekamais ikiteisminiais tyrimais dėl ieškovo veiksmų teisėtumo baudžiamosios teisės normų pagrindu (T.2, 37 b.l.).

116Pažymėtina, kad tik vienos pareigos pažeidimas sukėlęs žalą, pagimdo naują pareigą – atlyginti žalą.

117Visuma paminėtų faktų ir jas patvirtinančių aplinkybių, leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovas S. K. kaip bankroto administratorius minėtoje bankroto byloje neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

118Dėl priežastinio ryšio aiškinimo, taikant atsakovui S. K. civilinę atsakomybę.

119Anksčiau Lietuvos teismų praktikoje taikant civilinę atsakomybę iš esmės buvo propaguojamas tiesioginis priežastinis ryšys.

120Tačiau 2000 m. birželio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apibendrinimo apžvalgoje dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, išreiškiama pozicija, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai atsakovo veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Taigi jau tada buvo pripažįstamas ir netiesioginis teisinis priežastinis ryšys, o minėtoje pozicijoje iš dalies atsispindėjo adekvataus priežastinio ryšio teorijos elementai. Netiesioginis priežastinis ryšys, kai vieno asmens atlikti neteisėti veiksmai savaime kitam asmeniui nesukelia neigiamų padarinių, tačiau sukuria sąlygas tokiems padariniams atsirasti, pripažintas ir kitose konkrečiose bylose priimtose nutartyse (LAT CBS 2003-09-03 nutartis, civ. byla R. L. v. R. S. Nr. 3K-3-764, kat. 39.2.2.).

121Tokiai pozicijai dėl netiesioginio priežastinio ryšio pripažinimo, taikant civilinę atsakomybę, atsirasti teismų praktikoje, įtaką darė teisės doktrina. CK 6.247 straipsnyje teigiama, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Toks priežastinio ryšio apibūdinimas teisės doktrinoje vadinamas „lanksčiu“ (angl. flexible) priežastiniu ryšiu. Pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintele žalos atsiradimo priežastis, tačiau teismas, vertindamas visas aplinkybes ir priežastis, turi nustatyti pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, t. y. nustatyti, kad pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis žalai atsirasti. Ši CK nuostata, apibūdinanti priežastinį ryšį, leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti visas turinčias reikšmės aplinkybes, teisėtus pažeidėjo ir nukentėjusiojo interesus, ir kad civilinės atsakomybės taikymo tikslais nereikalaujama, jog atsakingo asmens veiksmai būtų vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Norint konstatuoti esant priežastinį ryšį, pakanka įrodyti, kad atsakingo asmens elgesys yra nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis. Aišku, teismas turi nustatyti, kad atsiradusi žala neturi būti pernelyg nutolusi nuo atsakovo padarytų veiksmų, kitaip tariant, atsitiktinis priežastinis ryšys yra teisiškai nereikšmingas. Tam, kad būtų konstatuota, yra priežastinis ryšys ar jo nėra, būtina visapusiškai analizuoti skolininko veiksmus ir faktines bylos aplinkybes.

122Teismų pripažįstamas ir kai kuriose Vakarų valstybėse propaguojamas priežastinio ryšio nustatymo etapų skirstymas /faktinio priežastinio ryšio ir teisinio priežastinio ryšio nustatymą. Nustatant faktinį priežastinį ryšį, vertinama, ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę atlikta neteisėtų veiksmų, t. y. ar neteisėti veiksmai yra ekvivalentinė žalos atsiradimo priežastis. Kitaip tariant, taikoma sine qua non taisyklė. Antrasis etapas, reikalingas taikant civilinę atsakomybę, teisiniam priežastiniam ryšiui nustatyti, kai sprendžiamas klausimas, ar teisiniai padariniai (civilinės atsakomybės taikymo požiūriu) nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Štai čia labiausiai ir pradeda veikti CK 6.247 straipsnyje numatyta priežastinio ryšio taisyklė, nes reikia nustatyti, ar pažeidėjo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad jam būtų galima taikyti civilinę atsakomybę. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti. Tuo tarpu esant faktiniam ekvivalentiniam priežastiniam ryšiui, teisinis priežastinis ryšys visada taip pat bus, o civilinės atsakomybės netaikymą gali lemti tai, kad nėra arba kitų būtinųjų sąlygų, arba atleidimo nuo atsakomybės aplinkybės.

123Ieškovas jau Šiaulių apygardos teismo 2009-06-01 nutartimi buvo bendrovės bankroto byloje pripažintas pirmos eilės kreditoriumi, tai yra jam nuo šio momento buvo žinomi visi su bankroto procedūra susiję veiksmai (T.1, 9-12 b.l.). Be to ieškovas 2009-05-18 dalyvavo ir bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkime, kuomet buvo sprendžiami veiksmai susiję su bankroto procedūrų atlikimu (T.1, 78-93 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nenurodė teismui aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, jog pavyzdžiui debitoriaus Naftobudowa S.A. atsakymas bankroto administratoriui apie skolos nebuvimą, neatitinka faktinių aplinkybių (T.1, 60 b.l.). Būtent ieškovas kaip buvęs bendrovės vadovas turėjo galimybę bendradarbiauti su bankroto administratoriumi dėl galimo nesąžiningų debitorių atsikirtimų į jiems pareikštą reikalavimą atmetimo.

124Ieškovas kaip buvęs bendrovės administracijos vadovas lieka atsakingu už įmonės kasdienės veiklos organizavimą iki bankroto bylos jai iškėlimo. Jis privalėjo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Bendrovė savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms įmonės veiklos sritims - įmonės veiklos apskaitoje, mokesčių, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir kt. srityse. Dažniausiai įstatymas ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas įmonės vadovas.

125Pagal bendrą taisyklę bendrovės administracijos vadovas atsako už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios aukščiau paminėtos nuostatos turėjo būti gerai žinomos ir UAB ,,Langvesta“ vadovui A. P.

126Remiantis aukščiau paminėtu teismas konstatuoja, kad atsakovo veiksmai bankroto procedūros metu negali būti pripažinti esančiais priežastiniame ryšyje, su ieškovo reikalavimu atlyginti jam padarytą žalą. Tuo pačiu teismas konstatuoja, kad atsakovas tinkamai vykdė savo pareigas ieškovo atžvilgiu ir dėl to nelaikytinas atsakingu už pasėkmes kuomet bankroto procedūros metu realizuojant turtą yra gautos mažesnes pajamos.

127Dėl atsakovo kaltės.

128Kaip jau minėta pagrindinis tikslas taikant teisinę atsakomybę - civilinę atsakomybę - yra kompensuoti neteisėtais veiksmais padarytą žalą, o tokiu atveju nukentėjusiajam nereikia įrodinėti subjektyviųjų asmens intelektualaus mastymo ir valios elementų. Todėl taikant civilinę atsakomybę kaltė nustatoma remiantis ne subjektyviais, o objektyviais kriterijais, t. y. atliekamas išorinis asmens faktinio elgesio vertinimas pagal objektyvų protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio standartą. Kaltė civilinėje teisėje suprantama kaip asmens elgesio neatitiktis objektyviems elgesio standartams, kai asmuo nesielgia taip, kaip būtų galima protingai iš jo tikėtis. Kitaip tariant, kaltė suvokiama kaip asmens faktinio elgesio objektyvi neatitiktis reikiamam apdairumui ir rūpestingumui, kuris buvo būtinas konkrečiomis aplinkybėmis, kad asmuo nepadarytų žalos. Nustatant kaltę civilinės atsakomybės taikymo tikslais galima teigti, jog lyginami du elgesio standartai: pirma, faktinis asmens elgesys konkrečioje situacijoje ir, antra, hipotetinis protingo, rūpestingo asmens objektyvus elgesio standartas: jeigu yra šių dviejų elgesio modelių neatitiktis, turi būti konstatuota kaltė. Analogiškas kaltės apibūdinimas įtvirtintas ir CK 6.248 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta, kad laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. CK kaip minėta, įtvirtintas legalus kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, apibrėžimas, pripažįstantis objektyvų kaltės aiškinimą, leidžia teigti, nes ir teisės doktrinoje yra pritariama būtent pastarajam kaltės aiškinimui. Tokios pat pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje dėl kaltės sampratos. „Civilinėje teisėje nėra svarbus žalą padariusio asmens veiksmų vidinis vertinimas, asmens požiūris į savo veiksmus, į jų pasekmes bei asmens elgesio visuomeninis įvertinimas. Į pirmą eilę iškeliamas žalą padariusio asmens faktinio elgesio ir tam tikro elgesio standarto santykis. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo elgtis taip, kaip turėjo pasielgti protingas žmogus“ (2000 m. birželio 16 d. LAT aprobavimo apžvalga dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu). Tokia pozicija vėliau kartojama daugelyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kasacine tvarka nagrinėtose bylose priimtų nutarčių (pvz. LAT CBS 2002-05-13 nutartis civ. byla AB Žeimena v. I. R., Nr. 3k-3-1134, kat. 39.2.4.).

129Bylos duomenimis nustatyta, kad anksčiau ieškovo vadovautai bendrovei Šiaulių apygardos teisme 2009-01-19 buvo iškelta bankroto byla, o atsakovas paskirtas bankroto administratoriumi (T. 1, 41-42 b.l.). Tas pats teismas minėtoje bankroto byloje 2009-06-01 nutarė UAB ,,Langvesta“ pripažinti likviduojama dėl bankroto (T.1, 9-12 b.l.). Ieškovas bankroto byloje pripažintas pirmos eilės kreditoriumi, su visomis iš to kylančiomis teisėmis (T.1, 9b.l.). Atsakovas kaip bankroto administratorius organizuodamas bendrovės turto pardavimą rėmėsi kreditorių komiteto priimtais sprendimais, o kiti kreditoriai, įkaitant ieškovą irgi buvo supažindinami su bankroto procedūros eiga realizuojant bendrovės turtą (T.1, 86-87 b.l.). Kiekvienas iš potencialių bendrovės kreditorių turėjo galimybę ir galėjo suvokti, kad realizuojant bendrovės turtą nebus gautos tokios pajamos, kurios leistų visiškai atsiskaityti su reikalavimus pareiškusiais kreditoriais. Priešingai galvojant, nebūtų buvę poreikio kelti bendrovei bankroto bylą. Todėl remiantis šalių paaiškinimais ir kitais byloje surinktais įrodymais darytina išvada, kad atsakovas ėmėsi visų būtinų priemonių siekdamas kuo ekonomiškiau realizuoti esamus debitorinius įsiskolinimus. Tokie atsakovo veiksmai vykdant kreditorių komiteto pavedimą negali būti laikytini jo kaltės įrodymu, kadangi organizuojant debitorinių skolų perleidimą ir pats ieškovas turėjo galimybe įvertinti galimas iš tokio sandorio kylančias pasėkmes, o to nepadaręs negali reikšti ir kitam asmeniui pretenzijų dėl netinkamai atlikto pavedimo ar nurodytą asmenį laikyti kaltu. Atsakovo elgesys šioje situacijoje laikytinas atitinkančiu apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus standarto.

130Dėl ieškovei A. P. padarytos turtinės žalos įvertinimo.

131CK 6.249 straipsnyje įtvirtinta tradicinė turtinės žalos samprata, apimanti jau romėnų teisėje žinotas dvi žalos rūšis: damnum emergens (turto sumažėjimas) ir lucrum cessans (negautas pelnas). Žala - ne tik turto, kuri nukentėjusysis žalos padarymo metu faktiškai turėjo, sumažėjimas, bet ir turto, kurį nukentėjusysis galėjo gauti ateityje, jeigu nebūtų teisės pažeidimo (t. y. negautas nukentėjusiojo pelnas). Tiesioginė žala yra suprantama kaip tiesioginis neteisėto veiksmo rezultatas, atsiranda iš karto, pažeidėjui tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą (pvz., turto sugadinimas), o netiesioginė žala yra praradimai, atsirandantys dėl padarytos žalos pagrindiniam objektui, kuris yra naudojamas pelnui gauti (negautas pelnas). Taigi dėl teisės pažeidimo patirtą žalą galima apibūdinti kaip turimo turto sumažėjimą ir sutrukdymą būsimam turtui padidėti. Teismas jau yra nurodęs, kad žalos dydžiui įtakos turi ir ta aplinkybė koks turtas yra realizuojamas. Iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad debitorių skolų perleidimo sandorio vertė turėjo būti 104 829,81 Lt (T.1, 7-8 b.l., T.2, 59 b.l.). Nors ieškovas teigė, kad debitorių skolos yra realiai egzistuojančios, kurios turi būti apmokėtos visiškai, tačiau nepateikė teismui įrodymų, o teismas tokių duomenų byloje irgi nenustatė. Dėl to ieškovo teismui pateiktas reikalavimas atsakovui dėl 104 829,81 Lt žalos atlyginimo, negali būti laikomas pagrįstu, kadangi jis tėra tik paties ieškovo hipotetinis žalos apskaičiavimas, teigiant, jog jam padaryta tokio pobūdžio turtinė žalą dėl netinkamos sandorio vertės (T.1, 7-8 b.l.). Todėl pažymėtina, kad teismui nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas padarė ieškovui būtent tokio dydžio žalą ir, kad privalo ją atlyginti. Nors CK 6.249 str., reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, tačiau iš aukščiau paminėto seka, kad tokių duomenų byloje irgi nėra. Dėl to pripažintina, kad ieškovo ieškinio reikalavimas liko neįrodytas ir esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsnis). Ginčo atveju pažymėtina, jog ieškovas kaip kreditorius irgi turėjo galimybę ir pats reikšti ieškinius bendrovės skolininkams CK 6.68 str. pagrindu, o ne bylos atveju reikšti nepagrįstą reikalavimą atsakovui dėl nuostolių atlyginimo.

132Dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).

133Atsakovas atsiliepime į ieškovo ieškinį prašė teismo pripažinti, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, o tuo pačiu teikia teismui nepagrįstą ieškinį, dėl to jam galima skirti 10 000 Lt baudą ir 50 proc. baudos skirti atsakovui (CPK 95 str.).

134Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 7 straipsnio 2 dalyje byloje dalyvaujantys asmenys įpareigojami procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jomis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis kaip neteisėtas veiksmas (neveikimas) gali sukelti įvairaus pobūdžio negatyvius teisinius padarinius. Tačiau CPK 95 straipsnyje „Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės“ expressis verbis paminėti tik du iš jų. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė reikalauti atlyginti nuostolius, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismui suteikiama teisė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.

135Civilinio proceso teisės doktrinoje pažymima, kad reikalavimas atlyginti dėl piktnaudžiavimo procesu padarytus nuostolius gali būti vertinamas ir kaip savarankiškas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas. Pagal CK 1.137 straipsnio 1 ir 3 dalis žala, padaryta pažeidžiant draudimą piktnaudžiauti teisę į gynybą, atlyginama vadovaujantis deliktinės civilinės atsakomybės taisyklėmis. Materialiuoju atžvilgiu atlyginimui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis tiesiogiai taikomos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę.

136Visų pirma įstatymas numato, kad reikalavimas šaliai atlyginti piktnaudžiaujant procesu padarytus nuostolius neprivalo būti reiškiamas toje pačioje byloje.

137Pastebėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, jog CPK 95 straipsnio 1 dalies taikymas reiškia deliktinės atsakomybės taikymą, kuris galimas tik esant sąlygoms, nustatytoms CK 6.246 - 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala).

138LR CK 1.5 str.1d. nurodo, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Šio straipsnio 4 dalis teismą įpareigoja aiškinti ir taikyti įstatymą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors šalys ir anksčiau savo santykius aiškinosi teismuose ar ikiteisminio tyrimo įstaigose, tačiau tuomet jų santykiai buvo vertinami baudžiamosios teisės aspektu (minėta Šiaulių apygardos teismo civ. byla Nr. 1A-34-116/2014, ir pan.), tačiau tokiu atveju pripažintina, kad ieškovas išsaugojo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu civilinio proceso tvarka. Jau vien aukščiau paminėtos faktinės ir teisinės aplinkybės sudarė ieškovui pagrindą kreiptis į teismą dėl patirtos žalos (nuostolių) atlyginimo. Tenka pastebėti, kad ieškovas turi teisę visuomet pareikšti ieškinį bankroto administratoriui, kuomet jis laiko, kad jo teisės yra pažeistos. Duomenų, kad būtų kiti ieškiniai tarp tų pačių šalių dėl analogiškų ieškovo reikalavimų atsakovui šiame ar kituose teismuose irgi nėra. Todėl pažymėtina, kad teismui atmetant ieškovo ieškinį atsakovui nėra ir teisinio pagrindo ieškovo kreipimąsi į teismą laikyti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis byloje.

139Taip pat teismui atmetus ieškovo ieškinį atsakovui, tuo pačiu metu neatsiranda teisinis pagrindas daryti išvadą, kad tokiu atveju laikytina, jog ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamos bylos atveju teismui nenustačius ieškovo kaltų veiksmų sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, atmestinas atsakovo prašymas skirti ieškovui piniginę baudą už piktnaudžiavimą procesu (CPK 95 str. 2d.).

140Dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo.

141Remiantis šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais ir juose nurodytomis žiniomis, faktiniais duomenimis apie konkrečias bylos aplinkybes, bei gautais duomenimis, teismui yra pagrindas ieškovo ieškinį atmesti.

142Leistinos įrodinėjimo priemonės yra ne tik šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus pateikti) paaiškinimai, liudytojų parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai ir ekspertų išvados. Taip pat įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 str. 2-3 d.). Įstatymų leidėjas, išvardydamas įrodinėjimo priemones, nustato teisinių reiškinių fiksavimo formas ir nurodo, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis galima tinkamai naudotis teisme, arba, kitaip tariant, be kokių negalima apsieiti įrodinėjant.

143Įrodymų leistinumas suteikia teismui galimybę greičiau nustatyti tiesą byloje. Ginčo atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybės atkuria objektyvią tikrovę, nes su byla susiję veiksmai ar (ir) įvykiai palieka pėdsakų ne tik įstatymo nustatytose įrodinėjimo priemonėse, bet ir visuose daiktuose bei procesuose, kuriuos tie veiksmai ar (ir) įvykiai pakeitė ir kurie atsispindėjo žmonių sąmonėje. Todėl visus tokius objektyvius pėdsakus teismas pripažįsta įrodymais. Priešingu atveju galima kalbėti ne apie teisingumo bendrąja prasme vykdymą teismuose, o tik apie formalios procesinės teisybės pasiekimą pagal įstatymų leidėjo sukurtas žaidimo taisykles.

144Laisvo įrodymų vertinimo esmė ta, kad teismo neriboja jokie formalūs įrodymai ir jis atsižvelgdamas į bylos aplinkybes sprendžia, remtis ar nesiremti vienokiais ar kitokiais duomenimis. Mokslo ir technologijų pažanga taip pat suteikia vis daugiau pažinimo galimybių, todėl išsiplečia įrodinėjimo priemonių skaičius ir susidaro galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes iš naujų šaltinių, kadangi esamos moksliškai pagrįstos technologijos irgi leidžia tai daryti.

145Be to, pastaruoju metu civilinio proceso doktrinoje pabrėžiami kiti, moksliniai - techniniai būdai ir metodai, leidžiantys užtikrinti įrodymų patikimumą, teisingumą ir išsamumą civiliniame procese. Doktrinoje teigiama, kad nagrinėjant tiesos nustatymo būdus negalima apsiriboti tik tomis proceso normomis, kurios juos reguliuoja, o svarbu pasinaudoti ir tomis techninėmis bei taktinėmis priemonėmis ir metodais, kurie yra naudojami įrodymams rinkti, fiksuoti ir tirti.

146Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, spręsdamas klausimą apie gautų faktinių duomenų tikrumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (2001-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2003-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-907/2003). Įrodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Išanalizavus byloje esančius įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo pagal pateiktus įrodymus tenkinti ieškovo prašymą ir priteisti jam iš atsakovo 104 829,81 Lt žalos (nuostolių) atlyginimui.

147Teismas šalių santykius ginčo atveju vertina ne tik kaip kreditoriaus ir bankroto administratoriaus, bet ir kaip buvusio bendrovės vadovo, bei trečiųjų asmenų materialine prasme santykius dėl pastarųjų atsakomybės bendrovei, kadangi šioms aplinkybėms pagrįsti teismui nebuvo pateikti tinkami įrodymai, apart aukščiau paminėtų, iš kurių būtų galima daryti galutinę išvadą, jog galimai kyla ne tik atsakovo, bet ir trečiojo asmens procesine prasme atsakomybė ieškovui už bankrutuojančiai bendrovei padarytą žalą.

148Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

149Teismui atmetus ieškovo ieškinį atsakovui, pastarajai taip pat priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tokiu būdu atsakovui iš ieškovo priteistina 1 089,00 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 str.) ir 70,00 Lt teismo šaukimų įteikimo išlaidų (CPK 88 str. 1d. 9p.), kadangi iš pradžių teismo siųstų šaukimų tiek ieškovas, tiek ir jo atstovė nebuvo atsiėmę iš LR pašto bendrovės. Pastebėtina, kad teismas ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje buvo pripažinęs būtinu (T.2, 49 b.l.). Taip pat iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina likusi 1 572,45 Lt žyminio mokesčio dalis, kuri byloje teismo remiantis 2013-11-26 nutartimi buvo atidėta iki galutinio sprendimo priėmimo byloje (T.2, 77-78 b.l.), bei valstybei pašto išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

150Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos CPK 259, 268-270 str.,

Nutarė

151Ieškovo ieškinį atsakovui atmesti visiškai.

1521. Priteisti atsakovui S. K. (a/k ( - ) iš ieškovo A. P., (a/k ( - ) – 1 089,00 Lt turėtų išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba ir 70,00 Lt už teismo šaukimų ieškovui ir jo atstovei įteikimą, iš viso: 1 159,00 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt devynis litus).

1532. Priteisti valstybei (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš A. P., (a/k ( - ) 1 572,45 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt du litus 45 ct) likusią žyminio mokesčio dalį ir 230,54 Lt ( du šimtus trisdešimt litų 54 ct) pašto išlaidoms atlyginti, iš viso: 1 802,99 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus du litus 99 ct).

154Sprendimas per 30d. gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui apeliaciniu skundu per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,... 2. sekretoriaujant E. A.,... 3. dalyvaujant ieškovui A. P. ir jo atstovei adv. L. Š., atsakovui bankroto... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. ieškovas 2013-11-12 pateiktu patikslintu ieškiniu nurodė, kad jis... 7. Ieškovas ieškinyje nurodė šias faktines aplinkybes.... 8. Teigė, jog Bankroto administratorius S. K. atlieka bankrutuojančios UAB... 9. Nurodė, kad Bankroto administratorius S. K. vykdydamas BUAB „Langvesta“... 10. Teigė, kad faktiškai atsakovas perleido turtą už 100 kartų mažesnę... 11. Pagal ieškovą remiantis LR Įmonių bankroto 11 straipsnio 6 dalimi, kurioje... 12. Bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės... 13. Anot ieškovo pagal bendrąją civilinės atsakomybės taisyklę ji taikoma... 14. Pagal ieškovą atsakovas atliko neteisėtus veiksmus remiantis CK 6.246 str.... 15. LR CK 6.263 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi... 16. Ieškovas teigė, kad civilinėje teisėje neteisėtais veiksmais... 17. Pažymėtina, kad įmonės turtas buvo realizuotas ženkliai mažesne kaina... 18. Atsakovas būdamas savo srities profesionalu ir turėdamas itin aukšto... 19. Turto perleidimas tokiu disproporciniu skirtumu yra akivaizdžiai neteisėtas... 20. Anot ieškovo atsakovo veiksmai yra tyčiniai juos vertinant pagal CK 6.248... 21. Be to, pažymėjo, kad LR CK 6.263 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta... 22. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad LR CK 6.248 straipsnio 3... 23. Taigi tiek LR CK 6.263 straipsnio 1 dalis, tiek LR CK 6.248 straipsnio 3 dalis... 24. Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius... 25. Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl... 26. Ieškovas teigė, jog nepaisant to, kad atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus,... 27. Pagal ieškovą šio ginčo esmę ir ribas sudaro bankroto administratoriaus... 28. Kadangi atsakovo veiksmai pagal ieškovą yra neteisėti ir jie sukėlė jam... 29. Ieškovas teigė, kad LR CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, jog padaryti... 30. Pažymėtina, kad atsakovas perleido turtą daugiau nei 100 kartų mažesnę... 31. Todėl prašė teismo iš atsakovo priteisti 104 829.81 Lt sumą kaip... 32. Ieškovas mano, kad atsakovo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su jam... 33. Šiame kontekste ieškovas pabrėžė, kad atsakovo sudaryto sandorio pasėkoje... 34. Remiantis aukščiau išdėstytu, ieškovas teismo prašė:... 35. 1. priteisti iš atsakovo nuostolius, patikslintus bylos eigoje, ieškovo... 36. 2. priteisti 5 % palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme... 37. Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais ir teismo... 38. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė pakartojo reikalavimo motyvus... 39. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 40. Atsakovas atsiliepime į ieškovo nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka... 41. Nurodė, jog Šiaulių apygardos teismas 2009-01-19 nutartimi iškėlė... 42. 2009-02-06 Turto ir dokumentų perdavimo aktu Nr. l bankroto administratoriui... 43. Bankroto administratorius vykdydamas LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str.... 44. - 2009-05-04 registruotu laišku išsiųstas reikalavimas dėl skolos... 45. - 2009-05-04 registruotu laišku išsiųstas reikalavimas dėl skolos... 46. - 2009-02-17 registruotu laišku išsiųstas reikalavimas dėl skolos... 47. - 2009-02-17 registruotu laišku išsiųstas reikalavimas dėl skolos... 48. - 2009-02-17 registruotu laišku išsiųstas reikalavimas dėl skolos... 49. 2009-05-18 vykusiame Kreditorių susirinkime nustatyta informacijos teikimo... 50. 2009-06-08 vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime nuspręsta sudaryti... 51. Šiaulių apygardos teismas 2009-06-01 nutartimi pripažino UAB „Langvesta“... 52. 2009-12-14 Kreditorių komiteto posėdyje Administratorius pateikė veiklos... 53. 2010-06-10 Kreditorių komiteto posėdyje Administratorius pateikė veiklos... 54. Vykdant 2009-12-14, 2010-06-10 Kreditorių komiteto posėdžio nutarimus... 55. 2010-06-17 BUAB „Langvesta“, atstovaujama administratoriaus S. K., ir UAB... 56. 2010-11-16 pranešimu apie kreditorių susirinkimo sušaukimą 2010-12-10, 10... 57. Atsakovas atsiliepime irgi nurodė ir nesutikimo su ieškiniu teisinius... 58. Be to atsakovas teigė, kad Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo... 59. Šiaulių apygardos teismo 2009-06-01 nutartimi BUAB „Langvesta“... 60. Ieškovas A. P. turėjo teisę gauti informaciją apie bankroto procesą... 61. Kreditorių susirinkimo išrinktas kreditorių komitetas kontroliuoja, kaip... 62. Tai, kad turtas - debitoriniai įsipareigojimai - buvo perleisti žemesne nei... 63. Atsakovas teigė, kad ieškovas įrodinėdamas bankroto administratoriaus... 64. Nurodė, jog visi bankroto administratoriaus veiksmai atliekant debitorinių... 65. Atsakovas teigė, kad jo neteisėtų veiksmų nebuvimas suponuoja, jog nėra jo... 66. Nurodė, kad ieškovas taipogi neįrodė priežastinio ryšio tarp Atsakovo... 67. Atsakovas mano, jog ieškovas, reikalaudamas žalos, privalo įrodyti, kad... 68. Atsakovas teigė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių... 69. Vertindamas ieškovo pateiktus argumentus dėl nuostolių dydžio ir jų... 70. Ieškovas teigdamas apie galimai gautą trečiojo asmens naudą nutyli tokias... 71. BUAB „Langvesta“ turtą - debitorinius įsiskolinimus - bankroto... 72. Atsakovas teigė, kad ieškovas žalos nepatyrė. Pagal bankroto... 73. Abejotina, ar trečiasis asmuo UAB „Dujokaita“ pagal 2010-06-17 Reikalavimo... 74. Anot atsakovo ieškovas neįrodė žalos atsiradimo, jos dydžio, priežastinio... 75. Atsakovas teigė, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Dėl... 76. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, vadovaujantis LR CPK 142... 77. 1. Ieškovo ieškinį atmesti;... 78. 2. priteisti ieškovui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagal... 79. 3. priteisti iš ieškovo 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis... 80. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pakartojo atsiliepime į ieškinį... 81. Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS, atsiliepime į ieškovo ieškinį... 82. Teigė, jog pilnai palaiko atsakovo atsiliepime išdėstytus motyvus, ir mano,... 83. Atsižvelgiant į išdėstytą, šis trečiasis asmuo teismo prašome:... 84. 1. Ieškinį atmesti;... 85. 2. Bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.... 86. Trečiasis asmuo UAB ,,Dujokaita“ atsiliepime į ieškinį teismo prašė jo... 87. 1. Mano, jog bankroto administratoriaus S. K., 2010-06-17 reikalavimo... 88. UAB „Dujokaita“ iš pateikto parduodamo turto sąrašo nusprendė pirkti 5... 89. 2. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog konkretus žalos dydis turi būti... 90. 3. UAB „Dujokaita“ mano, jog administratoriaus S. K. veiksmuose, parduodant... 91. Remdamasis virš išdėstytu bei vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso... 92. - Ieškovo A. P. ieškinį atsakovui BUAB „Langvesta“ bankroto... 93. Atsakovas S. K. kaip BAUB ,,Langvesta“ administratorius paaiškino teismui,... 94. Ieškovo ieškinys atmestinas.... 95. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl bankroto procedūros metu parduotų... 96. Dėl bankroto administratoriaus funkcijų.... 97. LR ĮB įstatymas detaliai reglamentuoja bankroto administratoriaus funkcijas,... 98. Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad... 99. Organizuodamas bankroto procesą, vykdydamas jam pavedamus darbus, įmonės... 100. Įmonės administratoriaus atliekamų darbų apimtis, darbų sudėtingumas,... 101. Atsakovas kaip bankroto administratorius t UAB ,,Langvesta“ iškėlimo, ne... 102. Prieš parduodamas bankrutuojančios įmonės turtą, bankroto administratorius... 103. Dėl bankroto administratoriaus veiksmų, susijusių su bankrutuojančios... 104. Pastebėtina, kad atsižvelgiant į nurodytus ir aukščiau minėtus duomenis... 105. Pažymėtina, kad ĮBĮ 33 str. 1d. numato, kad bankroto administratorius... 106. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovui kaip įgaliotam asmeniui 2010-06-10... 107. Atsakovui taikytinos civilinės atsakomybės pagrindas (Lietuvos Respublikos CK... 108. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad... 109. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, t. y. asmuo,... 110. Ieškovas savo ieškinio teisinių pagrindu nurodė CK 6.245-6.249 str.,... 111. Atsakovo atstovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad nors ieškovas ieškinyje... 112. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad ginčo atveju šalies civilinei... 113. Dėl atsakovo S. K. veiksmų.... 114. Neteisėti veiksmų yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. CK 6.263... 115. Iš aukščiau nurodytų teisinių faktų seka, kad atsakovas veikdamas kaip... 116. Pažymėtina, kad tik vienos pareigos pažeidimas sukėlęs žalą, pagimdo... 117. Visuma paminėtų faktų ir jas patvirtinančių aplinkybių, leidžia teismui... 118. Dėl priežastinio ryšio aiškinimo, taikant atsakovui S. K. civilinę... 119. Anksčiau Lietuvos teismų praktikoje taikant civilinę atsakomybę iš esmės... 120. Tačiau 2000 m. birželio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apibendrinimo... 121. Tokiai pozicijai dėl netiesioginio priežastinio ryšio pripažinimo, taikant... 122. Teismų pripažįstamas ir kai kuriose Vakarų valstybėse propaguojamas... 123. Ieškovas jau Šiaulių apygardos teismo 2009-06-01 nutartimi buvo bendrovės... 124. Ieškovas kaip buvęs bendrovės administracijos vadovas lieka atsakingu už... 125. Pagal bendrą taisyklę bendrovės administracijos vadovas atsako už savo... 126. Remiantis aukščiau paminėtu teismas konstatuoja, kad atsakovo veiksmai... 127. Dėl atsakovo kaltės.... 128. Kaip jau minėta pagrindinis tikslas taikant teisinę atsakomybę - civilinę... 129. Bylos duomenimis nustatyta, kad anksčiau ieškovo vadovautai bendrovei... 130. Dėl ieškovei A. P. padarytos turtinės žalos įvertinimo.... 131. CK 6.249 straipsnyje įtvirtinta tradicinė turtinės žalos samprata, apimanti... 132. Dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).... 133. Atsakovas atsiliepime į ieškovo ieškinį prašė teismo pripažinti, kad... 134. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 7 straipsnio 2... 135. Civilinio proceso teisės doktrinoje pažymima, kad reikalavimas atlyginti dėl... 136. Visų pirma įstatymas numato, kad reikalavimas šaliai atlyginti... 137. Pastebėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, jog CPK 95... 138. LR CK 1.5 str.1d. nurodo, kad civilinių teisinių santykių subjektai,... 139. Taip pat teismui atmetus ieškovo ieškinį atsakovui, tuo pačiu metu... 140. Dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo.... 141. Remiantis šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais ir juose nurodytomis... 142. Leistinos įrodinėjimo priemonės yra ne tik šalių ir trečiųjų asmenų... 143. Įrodymų leistinumas suteikia teismui galimybę greičiau nustatyti tiesą... 144. Laisvo įrodymų vertinimo esmė ta, kad teismo neriboja jokie formalūs... 145. Be to, pastaruoju metu civilinio proceso doktrinoje pabrėžiami kiti,... 146. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi... 147. Teismas šalių santykius ginčo atveju vertina ne tik kaip kreditoriaus ir... 148. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 149. Teismui atmetus ieškovo ieškinį atsakovui, pastarajai taip pat priteistinos... 150. Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos CPK 259, 268-270 str.,... 151. Ieškovo ieškinį atsakovui atmesti visiškai.... 152. 1. Priteisti atsakovui S. K. (a/k ( - ) iš ieškovo A. P., (a/k ( - ) – 1... 153. 2. Priteisti valstybei (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš A. P.,... 154. Sprendimas per 30d. gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui...