Byla e2-1148-460/2015
Dėl leidimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams ir dėl atlyginimo už paimamą žemę dydžio nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos įgaliotiems asmenims Martynui Puodžiukui, N. B., atsakovo UAB „Kleta“ atstovui advokatui Pauliui Markovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovui UAB „Kleta“, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl leidimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams ir dėl atlyginimo už paimamą žemę dydžio nustatymo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: Žemės įstatymo nustatytais terminais (47 str. 6 d,), ne vėliau kaip per 7 dienas nuo žemės savininkės paaiškinimų pateikimo arba termino, nustatyto tokiems paaiškinimams pateikti, pabaigos, išspręsti klausimą ar leidžiama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. lP-28-(1.3.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožui nuo 222,52 iki 228,92 km rekonstruoti) Klaipėdos rajono savivaldybėje“ iš atsakovės UAB „KLETA“ paimtus 0,0030 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. 5530/0005:1202) ir 0,9533 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. 5530/0005:1199), esančius Švepelių k., Dovilų sen., Klaipėdos r. sav., įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams, t. y. krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožui nuo 222,52 iki 228,92 km rekonstruoti; nustatyti už visuomenės poreikiams paimtus UAB „KLETA“ 0,0030 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. 5530/0005:1202) ir 0,9533 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. 5530/0005:1199), esančius Švepelių k., Dovilų sen., Klaipėdos r. sav., bendrą 106 872,69 Eur atlyginimo dydį pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m, sausio 27 d. įsakymą Nr. lP-28-(1.3.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožui nuo 222,52 iki 228,92 km rekonstruoti) Klaipėdos rajono savivaldybėje; priteisti iš atsakovės UAB „KLETA“ bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovas 2015-06-22 pateikė teismui prašymą leisti ieškovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. lP-28-(1.3.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožui nuo 222,52 iki 228,92 km rekonstruoti) Klaipėdos rajono savivaldybėje“ iš atsakovės UAB „KLETA“ paimtus 0,0030 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. 5530/0005:1202) ir 0,9533 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. 5530/0005:1199), esančius Švepelių k., Dovilų sen., Klaipėdos r. sav., įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams, t. y. krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožui nuo 222,52 iki 228,92 km rekonstruoti; taip pat leisti atsakovui UAB „Kleta“ disponuoti neginčijama pinigų sumos, kurią Ieškovas Lietuvos automobilių kelių direkcija yra pervedusi į Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. A. depozitinę sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB banke, dalimi – 106 872,69 Eur.

4Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo parengtoje žemės sklypo įvertinimo ataskaitoje Nr. (8.16.2.) 5690716/6 (5 priedas) nustatyta, kad UAB „Kleta“ nuosavybės teise valdomo 0,0030 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. 5530/0005:1202) ir 0,9533 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. 5530/0005:1199), esančių Švepelių k., Dovilų sen., Klaipėdos r. sav. rinkos vertė buvo 369 010 Lt (106 872,69 EUR). Šios ataskaitos kopija buvo pateikta atsakovei. Minėtu raštu atsakovė taip pat buvo informuota, kad per 30 kalendorinių dienų nuo šio rašto gavimo dienos ji privalo pranešti apie sutikimą arba nesutikimą sudaryti sutartį (Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalis). Atsakovė 2013-11-21 raštu informavo, kad jos netenkina nustatyta žemės sklypo rinkos vertė. Ieškovas pakartotinai pasiūlė sudaryti sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo, bet atsakovė ir vėl nesutiko, nes jos netenkina nustatyta žemės sklypo rinkos vertė. Kelių direkcijai negalint su atsakove D. A. sudaryti sutarties dėl atlyginimo būdo ir dydžio už visuomenės poreikiams paimamą jos žemę, tačiau parengus visus kitus šio projekto sprendinius, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimas buvo užbaigtas, o projektas nustatyta tvarka viešai apsvarstytas, suderintas, patikrintas ir patvirtintas. Vadovaujantis patvirtintu žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožui nuo 222,52 iki 228,92 km rekonstruoti Klaipėdos mieste) projektu, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 12SK-(14.12.110.)-2101 „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. 5530/0005:719, Švepelių k., pertvarkymo padalinimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo" žemės savininkės atsakovės 2,87 ha dydžio žemės sklypas buvo padalintas bei nustatytas atlyginimo dydis.

5Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožas nuo 222,52 iki 228,92 km, prie kurio yra atsakovės žemės sklypas, turi būti neatidėliotinai rekonstruojamas dėl šių priežasčių: krašto kelias Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo" yra pripažintas valstybinės reikšmės automobilių keliu; rekonstruotinas krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožas nuo 222,52 iki 228,92 km Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl „Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu" yra pripažintas šio projekto sudėtine dalimi; rekonstruotinas krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožas nuo 222,52 iki 228,92 km yra priskiriamas transeuropiniam kelių tinklui (TRANS EUROPEAN NETWORK), todėl jį būtina rekonstruoti pagal eismo saugos reikalavimus, taikomus tokio eismo intensyvumo ir reikšmės keliams; numatomas rekonstruoti krašto kelio ruožas yra avaringas. Pagal 1997-2010 metų eismo įvykių suvestinę, šiame kelio ruože buvo 59 eismo įvykiai, 10 žmonių žuvo, 92 - sužeisti. Nors šiame kelio ruože buvo apribotas maksimalus važiavimo greitis, įrengti transporto priemonių lenkimą draudžiantys kelio ženklai ir kita, tačiau vis tiek per 2011-2014 metų I pusmetį šiame kelio ruože įvyko dar 6 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu 1 žmogus žuvo, o 10 buvo sužeista. Negalutiniais duomenimis, 2014 metais vidutinis metinis paros eismo intensyvumas šiame ruože buvo iki 10 976 automobilių, iš jų - iki 1 207 sunkiojo transporto. Dėl nurodytų priežasčių kelio ruožą būtina iš esmės rekonstruoti pagal Ia techninės kategorijos parametrus (iš dviejų eismo juostų į keturias, įrengiant skiriamąją juostą su atitvarais, pėsčiųjų ir dviračiu taką, įrengiant ties geležinkelio viaduku ir ties Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorija dviejų lygių sankryžas, rekonstruojant esamą Šernų dviejų lygių sankryžą, kelyje pritaikant kitas eismo saugą gerinančias priemones); šiam tikslui nepaėmus privačios žemės (taip pat ir iš atsakovės), nėra jokių techninių ir juridinių galimybių pradėti rekonstruoti šį krašto kelią pagal eismo saugumo reikalavimus. Kelias vienu metu turi būti rekonstruojamas visame statybos sklype, suformuotame iš visų žemės savininkų paimtų žemės sklypų (dalių), nes krašto kelias ir jo statiniai (sankryžos) pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01 06:2002 „Ypatingi statiniai" yra sudėtingos konstrukcijos ir technologijos statinys. Atsakovės D. A. žemės sklypo dalis kaip tik reikalinga skirtingų lygių sankryžos krašto kelio 225,90-226,00 km ties geležinkelio Rimkai-Gargždai viaduku jungiamojo kelio įrengimui; atliekant rekonstruotino kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožo nuo 222,52 iki 228,92 km avarijų analizę, nustatyta, kad jame 2010-2014 metais (per 5 metus) įvyko 11 eismo įvykių (9 susidūrimai, 1 susidūrimas su dviračiu, 1 užvažiavimas ant pėsčiojo). Šių eismo įvykių metu 2 žmonės žuvo ir 15 buvo sužeista. Per 2010-2014 metų laikotarpį dėl šių eismo įvykių susidarė 2 006 813 Eur nuostoliai, iš jų vidutiniškai 401 363 Eur per metus; įgyvendinus projektą, krašto kelyje visiems eismo dalyviams būtų pagerintos eismo sąlygos, būtų sumažintos transporto grūstys bei kelio naudotojų sąnaudos, o aplinkinių teritorijų gyventojams ir/ar žemės savininkams ir kitiems naudotojams būtų užtikrintas saugesnis patekimas į aplinkines teritorijas jungiamaisiais sankryžų keliais.

6Atsakovas 2015-05-11 pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškinio dalies dėl nustatyto atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepripažįsta, prašo netenkinti ieškovo ieškinyje nurodytų atitinkamų prašymų, bei atsakovo naudai iš Ieškovo už paimamą turtą priteisti teisingą kompensaciją, t.y. 106 872,69 Eur plius PVM atlyginimo dydžio sumą, priteisti iš ieškovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos atsakovo UAB „Kleta“ naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apskaičiuojant teisingą atlygio sumą, mokėtino PVM suma turi būti skaičiuojama nuo nustatytos Žemės sklypų rinkos vertės, t. y. nuo 106 438,26 Eur (Žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertė – 106 000,93 Eur + Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertė – 437,33 Eur), mokėtiną PVM sumą pridedant prie atlyginimo sumos, o ne mokėtino PVM suma atlyginimo sumą mažinant. Pažymi, kad priešingu atveju valstybė nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita, nes įgytų didesnės vertės turtą faktiškai sumokėdama mažesnę kainą, nei yra nustatyta šio turto rinkos kaina.

7Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog į bylą turėtų būti įtrauktas VĮ Registrų centras, susipažinusi su ieškovo ieškinyje išdėstytais faktiniais ir teisiniais argumentais, sutinka su ieškovo ieškinio reikalavimais.

8Atsakovas `2015-06-22 pateikė atsiliepimą, juo prašo leisti ieškovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. lP-28-(1.3.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožui nuo 222,52 iki 228,92 km rekonstruoti) Klaipėdos rajono savivaldybėje“ iš atsakovės UAB „KLETA“ paimtus 0,0030 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. 5530/0005:1202) ir 0,9533 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. 5530/0005:1199), esančius Švepelių k., Dovilų sen., Klaipėdos r. sav., įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams, t. y. krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožui nuo 222,52 iki 228,92 km rekonstruoti; leisti atsakovei UAB „Kleta“ disponuoti neginčijama pinigų suma, kurią ieškovas Lietuvos automobilių kelių direkcija yra pervedęs į Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. A. depozitinę sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB banke, dalimi – 106 872,69 Eur.

9Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi leido ieškovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. lP-28-(1.3.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožui nuo 222,52 iki 228,92 km rekonstruoti) Klaipėdos rajono savivaldybėje“ iš atsakovės UAB „KLETA“ paimtus 0,0030 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. 5530/0005:1202) ir 0,9533 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. 5530/0005:1199), esančius Švepelių k., Dovilų sen., Klaipėdos r. sav., įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams, t. y. krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožui nuo 222,52 iki 228,92 km rekonstruoti. Nutarė leisti atsakovui UAB „Kleta“ disponuoti neginčijama pinigų sumos, kurią ieškovas Lietuvos automobilių kelių direkcija yra pervedęs į Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. A. depozitinę sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB banke, dalimi – 106 872,69 Eur.

10Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog VMI išvada nėra tiksli, nes ji santykius tarp ieškovo it atsakovo traktavo kaip sandorį. Mano, kad PVM įskaitymas į kainą nėra atsakovo nuostoliai.

11Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Pažymėjo, kad ieškovo nurodyta kaina nėra teisinga, nes dar turėtų būti papildomai priteistas PVM mokestis. Atsakovė yra PVM mokėtoja, dėl jai minėto mokesčio neįskaičiavimas būtų nuostoliai. Teigia, kad žemės disponavimo teisės perėjimas statybų paskirčiai kelia pareigą papildomai įskaityti PVM mokestį.

12Ieškinys tenkintinas iš dalies.

13Byloje nustatyta, jog iš atsakovo paimtas žemės sklypas bus naudojamas siekiant užtikrinti svarbių visuomenės interesų įgyvendinimą, todėl yra būtinumas paimtą iš atsakovės žemės sklypą visuomenės poreikiams pradėti naudoti neatidėliojant, siekiant išvengti šių visuomenės interesų pažeidimo, nuostolių, susijusių su šių interesų pažeidimu, atsiradimo.

14Ieškovas pateikė teismui Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo parengtą žemės sklypo įvertinimo ataskaitą Nr. (8.16.2.) 5690716/6 (5 priedas), joje nustatyta, kad UAB „Kleta“ nuosavybės teise valdomo 0,0030 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. 5530/0005:1202) ir 0,9533 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. 5530/0005:1199), esančių Švepelių k., Dovilų sen., Klaipėdos r. sav. rinkos vertė – 106 872,69 EUR.

15Byloje nagrinėjami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertės ir atlyginimo už jį nustatymą klausimai.

16CK 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jo verte, paprastai lemia neproporcingą apribojimą. Daugeliu teisėto nusavinimo atvejų, tokių kaip žemės paėmimas keliams tiesti ar kitais viešojo intereso tikslais, tik visos kompensacijos sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su turto verte (žr. Former King of Greece and Others v. Greece [GC] (just satisfaction), no. 25701/94, § 78, 28 November 2002; mutatis mutandis, Papachelas v. Greece [GC], no. 31423/96, § 48, ECHR 1999?II; Efstathiou and Michailidis & Co. Motel Amerika v. Greece,no. 55794/00, § 26, ECHR 2003?IX). Visiškos kompensacijos stoka gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais (žr. Former King of Greece and Others (merits), § 89), kai įstatymai priimami politinio ir ekonominio režimo kaitos kontekste, ypač pradiniu pereinamuoju laikotarpiu (žr. Kopeck? v. Slovakia [GC], no. 44912/98, § 35, ECHR 2004‑IX; Jahn and Others, § 116 (a); Suljagić v. Bosnia and Herzegovina, no. 27912/02, § 42, 3 November 2009), dėl turto pobūdžio (neįmanoma objektyviai nustatyti tikrosios turto vertės dėl valstybei priklausančių išimtinių pirkimo teisių ir pan.), asmens investicijų, susijusių su paimamu turtu, nebuvimas ir kt. (žr., pvz., cituotą Vistiņš and Perepjolkins v. Latvia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

17Šiai teisinei situacijai spręsti svarbus Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Minėto įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog PVM neapmokestinamas žemės pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, kuriam tokia žemė perduodama, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti ja kaip jos savininkas, išskyrus žemę, perduodamą kartu su naujais pastatais ar statiniais ar jų dalimis, taip pat žemę statyboms. Žeme statyboms šiame straipsnyje laikomas žemės sklypas, kuris yra skirtas statybai, neatsižvelgiant į tai, ar tame sklype atlikti kokie nors tvarkymo darbai, ar ne. Aktualu pažymėti, kad iš atsakovės paimti žemės sklypai pagal jų tikslinę paskirtį yra traktuotini kaip žemė statyboms. Pabrėžtina, kad minėti žemės sklypai bus naudojami įgyvendinant Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožui nuo 222,52 iki 228,92 km rekonstravimo specialiajam planui įgyvendinti. Specialiojo plano rengėjas – UAB „Kelprojektas“, planavimo organizatorius – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Svarbu ir tai, jog nuo 2014-01-01, įsigaliojus 2013-06-27 Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymui, „žemei statyboms“ PVM įstatymo 32 straipsnio 2 dalies taikymo prasme priskiriami žemės sklypai, kurių tikslinė paskirtis Nekilnojamojo turto registre yra nurodyta „kita“, o pagal žemės naudojimo būdą šiame sklype gali būti vykdoma statyba (PVM įstatymo 32 str. 2 d. komentaras (žr. VMI prie FM 2014 m. balandžio 15 d. raštą Registracijos Nr. (18.2-31-2)-RM –5340). Šiuo atveju atsakovės žemės sklypų paskirtis Nekilnojamojo turto registre nurodyta „kita“. Tai reiškia, kad iš atsakovo paimti žemės sklypai, vienareikšmiškai vertintini kaip žemė statyboms. Taigi, įforminant ginčo žemės sklypų, kurie yra PVM objektas, sandorį sąskaita faktūra, atlygintinai (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3, 4, 79 straipsniai), atsakovas, perduodamas žemę, kartu perduoda ir teisę disponuoti šia žeme. Toks teisės disponuoti žeme perdavimas yra vertintinas kaip prekių tiekimas ir yra PVM objektas, apmokestintinas PVM mokesčiu vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnio nuostatomis.

18Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog valstybei sumokėjus 106 872,69 Eur atlyginimo dydį pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. lP-28-(1.3.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruožui nuo 222,52 km iki 228,92 km rekonstruoti) Klaipėdos rajono savivaldybėje, iš atsakovo būtų išskaičiuota PVM dydžio suma.

19Proceso šalys sutinka, kad teisingas atlygis už atsakovo žemės sklypus turi būti 106 872,69 EUR. Tačiau šiuo procesiniu sprendimu nustačius minėtą sumą, kaip kompensaciją, valstybės nustatytu mechanizmu ją įgyvendinus (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3, 4, 32, 79 straipsniai), atsakovas 106 872,69 EUR sumos realiai negaus, kadangi atsakovui numatyta prievolė sumokėti PVM mokestį. Teismo vertinimu, tai nebūtų teisinga CK 4.93 straipsnio 4 dalies prasme.

20Teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

21Akivaizdu, kad, paėmus visuomenės poreikiams atsakovo žemės sklypus, iš gautos kainos išskaičius PVM mokestį, jis negalėtų įsigyti kitų panašių žemės sklypų, nes atsakovo disponuojamos lėšos bus sumažėjusios PVM mokesčio dydžiu. Atsakovas patirtų nuostolių, kadangi faktiškai gautų mažesnę kainą, negu nustatyta šito turto rinkos kaina.

22Teismas mano, jog ieškovas ne iki galo teisingai skaičiuoja atlyginimą už žemės sklypus, dėl to sprendžia, kad papildoma PVM mokesčio dydžio suma prie įvertintos 106 872,69 EUR sumos nustatytina kaip teisinga kompensacija už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypus.

23Dėl bylinėjimosi išlaidų

24Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 3 732,38 EUR.

25Atsakovo prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme suma viršija LR Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo maksimalaus dydžio rekomenduojamą priteisti užmokestį. Esant tokiems įrodymams, atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies, atsakovui iš ieškovo priteistina 2 000 EUR teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnis). Pagrindo nukrypti nuo LR Teisingumo ministro įsakymo teismas nenustatė.

26Teismas, vadovaudamasis CPK 268– 270 straipsniais,

Nutarė

27ieškovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovui UAB „Kleta“, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl atlyginimo už paimamą žemę dydžio nustatymo tenkinti iš dalies.

28Nustatyti už visuomenės poreikiams paimtus UAB „Kleta“ 0,0030 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. 5530/0005:1202) ir 0,9533 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. 5530/0005:1199), esančius Švepelių k., Dovilų sen., Klaipėdos r. sav., bendrą 106 872,69 Eur plius PVM mokestis atlyginimo dydį.

29Nustatyti, kad su atsakovu UAB „Kleta“ atsiskaitoma 106 872,69 Eur plius PVM mokestis pinigine kompensacija.

30Atsakovui UAB „Kleta“ priteisti iš ieškovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2 000 EUR bylinėjimosi išlaidų.

31Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: Žemės įstatymo... 3. Ieškovas 2015-06-22 pateikė teismui prašymą leisti ieškovui Lietuvos... 4. Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo parengtoje žemės... 5. Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 141... 6. Atsakovas 2015-05-11 pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame... 7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinė... 8. Atsakovas `2015-06-22 pateikė atsiliepimą, juo prašo leisti ieškovui... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi leido ieškovui... 10. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinio reikalavimus,... 11. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš... 12. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 13. Byloje nustatyta, jog iš atsakovo paimtas žemės sklypas bus naudojamas... 14. Ieškovas pateikė teismui Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių... 15. Byloje nagrinėjami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 16. CK 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams... 17. Šiai teisinei situacijai spręsti svarbus Pridėtinės vertės mokesčio... 18. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog valstybei sumokėjus 106... 19. Proceso šalys sutinka, kad teisingas atlygis už atsakovo žemės sklypus turi... 20. Teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą... 21. Akivaizdu, kad, paėmus visuomenės poreikiams atsakovo žemės sklypus, iš... 22. Teismas mano, jog ieškovas ne iki galo teisingai skaičiuoja atlyginimą už... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo... 25. Atsakovo prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos... 26. Teismas, vadovaudamasis CPK 268– 270 straipsniais,... 27. ieškovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos... 28. Nustatyti už visuomenės poreikiams paimtus UAB „Kleta“ 0,0030 ha dydžio... 29. Nustatyti, kad su atsakovu UAB „Kleta“ atsiskaitoma 106 872,69 Eur plius... 30. Atsakovui UAB „Kleta“ priteisti iš ieškovo Lietuvos automobilių kelių... 31. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...