Byla 2A-235-567/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovės atstovams advokatei Ingai Abramavičiūtei ir advokatui Povilui Juzikiui, atsakovių A. M. ir G. V. atstovui advokatui Raimondui Kalverš, atsakovės R. M. ir trečiojo asmens E. M. atstovui advokatui Jauniui Svetickui, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovui D. L. , trečiajam asmeniui A. M. , viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-675-78/2008 pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovams A. M. , G. V. , R. M. , Vilniaus miesto savivaldybei, tretieji asmenys A. M. , E. M. , Vilniaus apskrities viršininko administracija, notarė Regina Rasimavičienė, dėl pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir teisinės registracijos panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovė K. K. 2007-07-02 pateikė ieškinį, 2007-07-10, 2007-12-05 ir 2008-04-01 patikslintus ieškinius, prašydama pripažinti 2005-09-14 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 5752 niekine ir taikyti restituciją natūra, panaikinti ūkinio pastato (unikalus numeris ( - )) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, atliktą atsakovių A. M. , G. V. ir R. M. vardu, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), Vilniuje. 2007 m. birželio mėnesį ieškovė sužinojo, kad pagal LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2005-05-31 posėdžio protokolu Nr. 17-25, 2005-09-14 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 5752 buvo parduotas Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis ūkinis pastatas 30 J 1/p, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), Vilniuje. Šia sutartimi A. M. ir G. V. įsigijo po 16/100 dalis, o R. M. 68/100 dalis minėto pastato. Pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta, pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas. Atsakovės A. M. , G. V. ir tretysis asmuo E. M. 2005-02-22 pateikė pareiškimą Senamiesčio seniūnijai įsigyti ūkio pastatą, kuriame nurodė, kad yra pasidalinę ūkio pastatą ir juo naudojasi. Kartu su pareiškimu buvo pateiktas ir nubraižytas planas, kuriame E. M. atitenkanti sandėliuko dalis pažymėta, kaip sandėlis Nr. 4, nors tokio žymėjimo nėra archyviniuose bei kadastriniuose dokumentuose. Pagal 12 kvartalo planą, ( - ) namo, kuriame yra 24 butai, kieme visi pastatai pažymėti „E“ bei „F“ raidėmis yra namui priklausantys sandėliukai arba garažai, todėl sandėliukas pažymėtas Nr. 4 galėtų būti namo pradžioje, bet ne prie paskutinio namo buto. Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2005-05-31 posėdžio protokolu Nr. 17-25 buvo leista A. M. , G. V. ir E. M. nusipirkti ūkinį pastatą. E. M. negyvena ir neturi nuosavybės teisės ( - ), todėl jis neturėjo teisės pateikti prašymo ūkinio pastato įsigijimui ir jo prašymas negalėjo būti svarstomas komisijos posėdžiuose. Ūkio pastato savininke tapo R. M. , kuri nebuvo kreipusis dėl galimybės įsigyti ūkinį pastatą nei į Vilniaus miesto savivaldybę, nei į Senamiesčio seniūniją. Nors R. M. nuosavybės teise priklauso butas ( - ), Vilniuje, tačiau jos gyvenamoji vieta nedeklaruota bute, todėl yra pagrįstų abejonių dėl įsigyto ūkinio pastato faktinio naudojimo. Nei E. M. , nei R. M. ūkinio pastato teisėtai nenaudojo ir negalėjo naudoti, todėl ir negalėjo įsigyti pagal įstatymo reikalavimus. Atsakovių įgytas ūkinis pastatas tiesiogiai ribojasi su ieškovei priklausančio buto šonine siena, tačiau ieškovė nebuvo davusi atsakovėms sutikimo įgyti ūkinį pastatą. Ūkio pastato įteisinimas nepagrįstai apribojo ieškovės galimybę išpirkti žemės sklypą šalia jos buto, kadangi ieškovei reikalingos žemės išpirkimo sąlygos turės būti derinamos su neteisėtai privatizuoto tariamo ūkinio pastato savininkais.

4Iš kadastrinių matavimų byloje esančių nuotraukų matyti, jog atsakovės įsigijo ūkinį pastatą, kurio nėra. Minėtas pastatas neturi perdangų, stogo konstrukcijų, stogo dangos, jame nėra grindų, langų, durų, elektros ir pan. Tai reiškia, kad pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl nesamo ūkinio pastato, todėl tiek sutartis, tiek teisinė registracija, atlikta jos pagrindu, turi būti panaikinta. Vilniaus miesto savivaldybei tariamas ūkinis pastatas buvo perduotas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-11-09 priėmimo – perdavimo aktu, pagal kurį Nekilnojamojo turto registre pirmą kartą buvo atlikta teisinė pastatyto registracija. Ūkinio pastato liekanos (24 proc. pastato) neatitinka esminių statinio reikalavimų, netinka statinio naudojimui pagal paskirtį bei kelia grėsmę aplinkinių sveikatai bei saugumui, todėl jo registracija buvo atlikta neteisėtai, pažeidžiant Nekilnojamojo turto registro įstatymo, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo bei Statybų įstatymo imperatyvias normas (CK 1.5 str., 1.78 str., 1.80 str., 4.75 str., 6.156 str., LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str., LR Statybos įstatymo 2 str. 7 p., 24 str. 27 str., LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 2 d., LR Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 4 str. 7 d., LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“).

5Atsakovės A. M. ir G. V. atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė juos atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas Nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta, nepažeidžiant imperatyvių įstatymo normų. Atsakovės atitiko įstatymo reikalavimus, kadangi turi nuosavybę Liejyklos g. 4 name ir faktiškai naudojosi įsigytais sandėliukais (ūkinio pastato dalimis). Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ūkinį pastatą, tuo pačiu pripažino ir jo realų egzistavimą. Kadangi medinės perdengimo, stogo ir kitos konstrukcijos jau buvo susidėvėję, pagal dar 2004-08-08 su UAB „Vilmastata“ sudarytą sutartį, ūkio pastato susidėvėję konstrukcijos, kaip nereikalingos šiukšlės, atsakovių išvežtos. Tai patvirtino atsakovių faktinį naudojimąsi ūkio pastatu iki jo privatizavimo (CK 1.5 str.)

6Atsakovė R. M. ir tretysis asmuo E. M. atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė juos atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad R. M. nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), Vilniuje, kurį ji įsigijo 2000-06-02 pirkimo – pardavimo sutartimi ir nuo to laiko teisėtai naudojo ūkinį pastatą iki jo nuosavybės teisės įgijimo. Nuo 2000-09-15 R. M. buvo paskirta darbui Lietuvos Respublikos ambasadoje Prancūzijoje. Ji leido savo broliui E. M. naudotis jai priklausančiu butu. Paaiškėjus, kad darbas ambasadoje truks ilgai, 2004-07-29 įgaliojimu R. M. įgaliojo E. M. tvarkyti, valdyti ir savo nuožiūra disponuoti jai priklausančiu butu bei išpirkti sandėlį, esantį ( - ), Vilniuje. Įgaliojimas galioja iki 2009-12-11. Nuo 2004-10-10 E. M. gyvenamoji vieta deklaruota ( - ), Vilniuje. E. M. , turėdamas teisę valdyti ir disponuoti butu, turėjo įgaliojimus naudotis ir tam butui priskirtu ūkiniu pastatu. 2005-09-14 ūkio pastato pirkimo pardavimo sutartį E. M. pasirašė, atstovaudamas R. M. pagal 2004-07-29 įgaliojimą. Aplinkybė, kad pareiškime Senamiesčio seniūnijai E. M. nenurodė, jog veikia už R. M. pagal įgaliojimą, bei tai, kad 2005-03-01 komisijos protokole Nr. 17-10, taip pat nenurodyta, kad E. M. veikia R. M. vardu, nereiškia, kad E. M. veikė savo vardu ir savo interesais, ir kad tai galėtų būti pagrindas pripažinti pirkimo – pardavimo sandorį niekiniu (CK 1.5 str., 2.132 str., LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 2 d. 2 p., LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d., 5 str. 1 d. 2 p., 9 str., 22 str., LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1 str., LR Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybės įstatymo 4 str. 7 d.).

7Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintus ieškinius prašė ieškinį atmesti ir nepriteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2004-07-29 Vilniaus miesto savivaldybėje buvo gautas E. M. prašymas leisti privatizuoti sandėlį, esantį ( - ) kieme (kadastrinis Nr. 30I 1/p). 2004-09-19 įvykusiame Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdyje buvo pavesta Energetikos ir būsto skyriui inventorizuoti esančius ūkio pastatus ( - ) sklype, kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl ūkio pastatų, garažų ir kitų kiemo statinių perdavimo miesto savivaldybės tarybai, o, perėmus patalpas, įregistruoti jas Savivaldybės tarybos vardu. 2004-11-18 buvo išduotas pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre. 2005-01-11 buvo gautas A. M. ir G. V. prašymas leisti privatizuoti ūkinius sandėliukus Nr. 20 ir Nr. 21, esančius ( - ), ūkiniame pastate. 2005-01-18 įvykusiame komisijos posėdyje buvo nuspręsta pavesti UAB „Senamiesčio ūkis“ direktoriui pateikti pažymą seniūnui apie ūkio sandėliukų teisėtus naudotojus. Taip pat gautas 2005-02-22 E. M. , A. M. ir G. V. patvirtinimas dėl sandėlio 30I 1/p faktinio naudojimo bei planas, kuriame nurodyta konkreti sandėliuko dalis, priklausanti kiekvienam iš minėtų asmenų. 2005-03-01 buvo pavesta Senamiesčio seniūnui atlikti turto vertinimą. 2005-05-16 turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 05-05-16-Z24 buvo nustatyta ūkinio pastato 30I 1/p kaina – 41000 Lt. 2005-05-31 komisijos posėdyje buvo pritarta nustatytai 41000 Lt ūkinio pastato kainai bei nuspręsta įpareigoti Senamiesčio seniūną vykdyti privatizavimo procedūrą. 2005-06-29 buvo sudarytas susitarimas tarp E. M. , A. M. ir G. V. dėl ūkio pastato 30I 1/p pirkimo tokiomis dalimis – A. M. tenka 16/100, G. V. –16/100, o E. M. (R. M. ) – 68/100. 2005-09-14 buvo sudaryta ūkio pastato pirkimo pardavimo sutartis. Ginčo ūkio pastato 30I 1/p privatizavimo procedūra visiškai atitiko LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo reikalavimus. Minėtame įstatyme yra reikalaujama tik būti gyvenamųjų patalpų savininku, nereikalaujama, kad prieš privatizuojant būtų įrodytas faktinis daikto naudojimas, t.y. nurodyta, kad gali būti privatizuojamos teisėtai naudojamos ūkinės patalpos. Ieškovė ginčijo VĮ Registrų centro veiksmus, todėl atsakovas šioje byloje turėtų būti VĮ Registrų centras. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą ginčams dėl registratoriaus priimtų sprendimų yra numatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka (CK 2.132 str., 2.133 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., 22 str. 10 p., 30 str., LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 2 d. 2 p., LR Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybės įstatymo 4 str. 7 d.).

8Tretysis asmuo A. M. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ūkio pastato pirkimo pardavimo sutarties parengimo procedūra vyko aplaidžiai, pažeidžiant procedūrinius reikalavimus. Nei viename iš pateiktų prašymų dėl leidimo privatizuoti ūkinį pastatą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio protokolų nėra nurodyta, jog E. M. veikė pagal įgaliojimą už R. M. , t.y. įgaliojimas nenurodytas kaip priedas prie minėtų dokumentų. Įstatymas privatizacijos teisę sieja su gyvenamųjų patalpų savininku, o ne su patalpų naudotoju, todėl E. M. , neturėdamas nuosavybės teisės ( - ) name, apskritai net neturėjo teisės pareikšti prašymų dėl ūkinio pastato privatizacijos, o viešojo administravimo institucijos neturėjo teisės tokio prašymo svarstyti. Ūkio pastatas ( - ) negalėjo būti privatizuotas, nes negalėjo atitikti reikalavimo dėl faktinio ūkinio pastato naudojimo. Registruotas ūkinis pastatas apskritai negali būti laikomas pastatu ir tuo labiau negali būti naudojamas pagal paskirtį, nes dabartinėje būklėje (buvusioje įsigijimo momentu), jo nėra įmanoma pritaikyti žmogaus poreikių tenkinimui, t.y. pastato griuvėsiai negali būti ūkiniu pastatu, nes griuvėsiuose neįmanoma laikyti kokius nors daiktus ar kitaip juo naudotis, todėl nei vienas iš privatizuoto ūkio pastato savininkų neatitiko įstatymo reikalavimų. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir jai pavaldžios institucijos aplaidžiai vykdė joms pavestas funkcijas dėl įstatymų reikalavimo užtikrinimo ir privatizavimo procedūros kontrolės, dėl to 2005-09-14 sutartis dėl ūkinio pastato pirkimo pardavimo buvo sudaryta, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas ir yra niekinė (CK 1.5 str., 1.80 str., 2.133 str., 6.156 str., LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 2 d. 2 p.).

9Tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 2001-04-05 sprendimu Nr. 631V „Dėl sklypo ( - ) ribų ir dydžio nustatymo“ nustatyta, kad gyvenamųjų, ūkinių ir transformatorinės pastotės statinių ( - ) bendrasis žemės sklypas, kurio ribos miesto plano ištraukoje pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-21, yra 5686 kv.m. dydžio. Savivaldybė 2002-05-08 parengė 5686 kv.m. žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose pažymėtais tuose žemės sklypuose esančiais statiniais ir įrenginiais. Vilniaus apskrities viršininkui priėmus sprendimą dėl bendraturčiams priklausančių šio sklypo dalių nustatymo ir sklypą įregistravus Nekilnojamojo turto registre apskrities viršininko administracijos vardu, ieškovė nekliudomai galės nusipirkti iš valstybės jai tenkančią sklypo dalį. Valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sąlygas ieškovė privalės derinti su Vilniaus apskrities viršininko administracija.

10Tretysis asmuo VĮ Registrų centras Vilniaus filialas atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir restitucijos taikymo spręsti teismo nuožiūra. Registro įstaigai pateiktų galiojančių ir nenuginčytų dokumentų pagrindu laikantis registravimo metu galiojusių teisės norminių aktų reikalavimų ir buvo atliktos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, vėliau fizinių asmenų, įgijusių pastatą sandorio pagrindu, nuosavybės teisių į ginčo pagalbinio ūkio pastatą registracijos, kurios yra teisėtos ir pagrįstos, ir gali būti panaikintos, tik nuginčijus jų atlikimo juridinius pagrindus. Reikalavimas panaikinti atsakovių vardu nuosavybės teisinę registraciją yra išvestinis iš reikalavimo dėl sandorio pripažinimo niekiniu, ir gali būti tenkinamas tik nuginčijus šios registracijos juridinį pagrindą – pirkimo-pardavimo sutartį. Panaikinus atsakovių vardu atliktą teisinę registraciją, liktų galioti teisinė registracija Vilniaus miesto savivaldybės tarybos vardu. Ieškovė neginčijo 2004-11-09 priėmimo-perdavimo akto, kurio pagrindu valstybei priklausęs ginčo pastatas buvo perduotas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, todėl teisinė registracija Vilniaus miesto savivaldybės tarybos vardu negali būti naikinama. Ginčo pastato kadastro duomenys yra galiojantys ir nenuginčyti, todėl jis egzistuoja. Ieškinio teiginiai apie tai, kad prieš registruojant ginčo pastatą Nekilnojamojo turto registre jis turėjo būti pripažintas tinkamu naudoti, nepagrįsti. Ginčo pastatas yra ne naujai sukurtas nekilnojamasis daiktas, o valstybei priklausęs, 1940 m. pastatytas pastatas ir jam netaikomos Statybos įstatymo nuostatos.

11Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-07-01 sprendimu atmetė ieškinį ir nusprendė priteisti iš ieškovės K. K. 690 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovės A. M. naudai; 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovės R. M. naudai; 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti trečiojo asmens E. M. naudai ir 103,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Laikinąsias apsaugos priemones: ūkinio pastato, esančio ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ) areštą, taikytą Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2007-08-21 nutartimi, palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

12Teismas nustatė, kad ieškovei nuo 2005-07-01 nuosavybės teise priklauso 1/3 buto Nr. 24 ( - ), Vilniuje. 2/3 buto Nr. 24 ( - ), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui A. M. , kuris jį įgijo 2005 m. Nei ieškovė, nei tretysis asmuo bute negyveno, juo nesinaudojo. Atsakovėms A. M. ir G. V. nuo 1992-10-02 nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto Nr. 20 ( - ), Vilniuje, kuriame nuolat gyvena, juo naudojasi apie dvidešimt metų. Atsakovei R. M. nuo 2000-06-02 nuosavybės teise priklauso butas Nr. 4 ( - ), Vilniuje, kuriame ji gyveno iki 2000-09-15. Nuo 2000-09-15, būdama paskirta dirbti LR ambasadoje Prancūzijoje, ji leido naudotis butu broliui E. M. . 2000-09-14 įgaliojimu R. M. įgaliojo E. M. tvarkyti, valdyti ir savo nuožiūra disponuoti jai priklausančiu butu su bendro naudojimo patalpomis, o 2004-07-29 įgaliojimu R. M. pratęsė suteiktus E. M. įgaliojimus tvarkyti, valdyti bei savo nuožiūra disponuoti jos butu iki 2009-12-11. Tuo pačiu įgaliojimu atsakovė R. M. įgaliojo E. M. išpirkti, išnuomoti jos vardu sandėlį, esantį Vilniaus m. savivaldybėje, Vilniaus m., ( - ). Žemės sklype, esančiame ( - ), Vilniuje, yra ūkinių pastatų, įregistruotų nekilnojamojo turto registre. Jų skaičiuje ir ūkio pastatas, pažymėtas plane 30 I1/p, unikalus Nr. ( - ), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra pagalbinio ūkio.

13Teismas, įvertinęs atsakovių, trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojų R. J. , L. K. parodymus, nustatė, kad dauguma butų namo Nr. 4 ( - ), Vilniuje, savininkų name gyveno apie 30 – 40 metų. Tarp savininkų buvo nustatyta sandėliukų, kuriuose buvo laikomos malkos bei anglis, naudojimosi tvarka, kuri nebuvo iš eilės. Nesutarimų tarp butų savininkų dėl naudojimosi tvarkos niekada nebuvo. G. V. bei A. M. naudojosi sandėliuku, kurį ir privatizavo, o sandėliuku, kurį privatizavo R. M. , naudojosi, įgijus butą Nr. 4, ji bei jos brolis E. M. , o anksčiau ankstesni buto Nr. 4 savininkai.

14Teismas konstatavo, kad savivaldybės būsto priežiūros įmonė UAB „Senamiesčio ūkis“ namo ( - ), Vilniuje, gyventojų prašymu sušaukė minėto namo butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų susirinkimą, įvykusį 2004-05-17, kuriame buvo sprendžiamas sandėliukų priklausomybės klausimas. Susirinkime dalyvavo 18 butų atstovai, iš kurių 16 sutiko dėl sandėliukų pasidalinimo pagal pridedamą namo ir teritorijos planą. Teismas pažymėjo, kad 2004-05-17 gyventojų susirinkimo protokolu, 2005-02-09 UAB „Senamiesčio ūkis“ raštu Nr. R2-52 nustatyta, kad susirinkime nedalyvavo šešių butų savininkai, o iš dalyvavusių namo butų savininkų du nesutiko su sandėliukų priklausomybės nustatymu. Teismas iš atsakovės A. M. , trečiojo asmens E. M. paaiškinimų, liudytojos A. G. M. , buto Nr. 23 savininkės, parodymų nustatė, kad buto Nr. 23 savininkė protokole nepasirašė, o jos prašymu pasirašė jos sugyventinis, neturintis jokių įgalinimų. Be to, buto Nr. 23 savininkė nesutiko su sandėliukų paskirstymu dėl tos priežasties, kad vietoje jų naudojamo ūkio sandėlio yra savavališkai pastatytas garažas, jai neskyrė sandėliuko toje vietoje kur ji norėjo, tačiau dėl atsakovams paskirstyto ūkio pastato neprieštaravo. Namo buto Nr. 13 savininkė irgi nesutiko su jai paskirtu sandėliuku dėl priežasties, kad yra savavališkai pastatytas garažas. Teismas padarė išvadą, kad minėtas gyventojų susirinkimo protokolas patvirtino atsakovų naudojimosi sandėliuku iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo teisėtumą. Teismas pažymėjo, kad atsakovių naudojimosi iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo sandėliuku teisėtumą patvirtino ir UAB „Senamiesčio ūkis“ 2004-06-25 raštas E. M. , kuriuo buvo leista remontuoti sandėliuką 3 I 1/p, bei 2004-08-08 statybos rangos sutartis, sudaryta tarp A. M. sutuoktinio ir UAB „Vilmastata“ dėl darbų atlikimo, tvarkant sandėlį 3 I – 1/p.

15Teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentai, kad nėra atsakovės atitinkančios sandėliuko dalies Nr. 4, yra nepagrįsti ir paneigti ( - ) gyventojų susirinkimo protokolu bei prie jo pridėtu sandėliukų pasidalinimo planu. Teismas konstatavo, jog R. M. 2004-07-29 įgaliojimu įgaliojo E. M. atlikti visus veiksmus, susijusius su ūkio pastatu 30 I 1/p, todėl laikytina, kad visus veiksmus, susijusius su ūkio pastato 30 I 1/p, privatizavimu, atliko pati buto savininkė R. M. .

16Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kad namo gyventojų 2004-05-17 susirinkime sprendžiant sandėliukų priklausomybės klausimą dalyvavo ne visi namo gyventojai, o ieškovė nebuvo davusi atsakovėms sutikimo įgyti ūkinį pastatą, neturi reikšmės šalių ginčui spręsti. Teismas iš liudytojos L. K. parodymų nustatė, kad dalis namo butų savininkų negyvena butuose, o yra išvykę į užsienį, todėl neįmanoma visų sukviesti į susirinkimą. Apie susirinkimą buvo paskelbta prieš dvi savaites, name buvo iškabinti skelbimai. Be to, susirinkime dalyvavo dauguma namo ( - ) butų savininkų. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė neginčijo susirinkimo protokolo bei šia aplinkybe negrindė savo ieškinio reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad vykstant ūkio sandėliuko privatizavimo procedūroms, 2004-2005 metais ieškovė nebuvo 1/3 dalies buto Nr. 24 ( - ) savininkė, o po buto įgijimo ji bute neapsigyveno, jokiu ūkio sandėliuku nesinaudojo. Teismas atkreipė dėmesį, jog įstatymo normos nesuteikia ieškovei pirmenybės įsigyti ūkio sandėlį. Be to, ieškovė šia aplinkybe ir negrindė ieškinio.

17Teismas iš liudytojos L. K. parodymų, atsakovių paaiškinimų nustatė, kad ankstesni buto Nr. 24 savininkai J. K. ir G. Z. naudojosi mediniu ūkiniu pastatu, esančiu šalia buto Nr. 24 sienos, net padarė priestatą, antrą aukštą. Jie niekada jokių pretenzijų dėl atsakovių naudojamo ūkio pastato nereiškė. Ieškovės teiginys, kad ūkio pastatas 30 I 1/p ribojasi su jai priklausančio buto siena, paneigtas byloje esančiu ( - ), Vilniuje, namų valdos planu, iš kurio matyti, kad ūkio pastatas 30 I 1/p yra atskirtas nuo ieškovei priklausančio buto šoninės sienos ūkio pastatu, plane pažymėtu 21 I ½.

18Teismas konstatavo, jog ieškovės argumentas, kad ginčo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta dėl nesančio ūkio pastato yra nepagrįstas, kadangi minėtas pastatas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registro išraše, kuriame nurodytas ir 70 procentų ūkinio pastato (sandėliukų) nusidėvėjimas. Teismas nustatė, jog ginčo pastato teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta 2004-11-14 Vilniaus m. savivaldybės tarybos vardu Vyriausybės 1998-07-13 nutarimo Nr. 870 bei 2004-11-09 turto perdavimo – priėmimo akto pagrindu. Teisinis pagrindas, kuriuo remiantis ūkinis pastatas buvo įregistruotas Vilniaus m. savivaldybės vardu nėra nuginčytas, yra teisėtas ir galiojantis. Ūkio pastatas, plane pažymėtas 30 I 1/p (anksčiau žymėjimas 3 I 1/p) nuo 1980-09-09 yra užfiksuotas ( - ) namų valdos techninės apskaitos kortelėje. Ūkio pastato fiksavimas Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro dokumentuose įrodo, kad jis buvo suformuotas, laikantis visų teisės aktų. Ginčo ūkio pastatas yra valstybei priklausęs 1940 m. pastatytas pastatas. Teismas pažymėjo, kad ginčo pastatas nėra naujai sukurtas nekilnojamasis daiktas ir jam negali būti taikomos LR Statybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios šiuo metu statomų pastatų sukūrimo tvarką.

19Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo ūkio pastato 2005-09-14 pirkimo – pardavimo sutartis bei jos pagrindu nuosavybės teisių į ūkio pastatą įregistravimas Nekilnojamojo turto registre atsakovių vardu, pažeidė jos teisę arba įstatymo saugomą interesą, kad nepagrįstai apribojo ieškovės galimybes išpirkti žemės sklypą, esantį šalia jos buto. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad padavė prašymą dėl žemės sklypo išpirkimo, neįrodė, kad ginčo ūkio pastato savininkai gali atsisakyti duoti reikiamus suderinimus ieškovei, išperkant žemę. Teismas pažymėjo, kad ir tuo atveju, jei ginčo ūkio pastato savininkai atsisakytų duoti ieškovei reikiamus suderinimus, ieškovė galėtų jų atsisakymą ginčyti. Teismas nustatė, jog klausimą dėl valstybinės žemės pardavimo ieškovei spręstų Vilniaus apskrities viršininkas, todėl ginčo ūkio pastato privatizavimas nekliudys ieškovei pasinaudoti teise išpirkti dalį žemės sklypo.

20Teismas padarė išvadą, kad ūkio pastato 30 I 1/p privatizavimo procedūra visiškai atitiko LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namas modernizuoti įstatymo nuostatas, o būtent: privatizuojamo ūkio pastato kaina buvo apskaičiuota pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, privatizuojamos patalpos nuosavybės teise priklausė Vilniaus m. savivaldybės tarybai, privatizuotų patalpų paskirtis – pagalbinio ūkio, patalpos buvo teisėtai naudojamos gyvenamųjų patalpų savininkų, parduodant ūkines patalpas pirmenybė suteikta namo gyvenamųjų patalpų savininkams ir nėra pagrindo pripažinti 2005-09-14 ūkio pastato pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 5752 niekine ir taikyti restituciją natūra. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovių vardu atliktą nuosavybės teisių registraciją Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. 10/159528, yra išvestinis iš reikalavimo dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo niekine, ir galėtų būti tenkinamas tik nuginčijus registracijos juridinį pagrindą – 2005-09-14 pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. 5752. Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes konstatavo, kad ginčo ūkio pastato teisinė registracija atlikta atsakovių vardu yra teisėta, pagrįsta ir nėra pagrindo laikyti, kad ji atlikta, pažeidžiant Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Statybų įstatymo nuostatas bei ją panaikinti (CK 2.132 str., 2.133 str., 4.85 str. 1 d., CPK 88 str., 92 str., 93 str., 150 str. 4 d., LR Žemės įstatymo 10 str., LR Statybos įstatymo 2 str., 7 p., 24 str. 4 d., Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 4 str. 7 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 10 p., LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinormuoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 2 d. 2 p.).

21Ieškovė K. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-07-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai:

221) Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 2 d. 2 p. nuostatas. Ieškovės nuomone, siekiant įsigyti iš savivaldybės negyvenamąsias patalpas yra keliami tokie reikalavimai: asmuo turi būti gyvenamųjų patalpų, kurioms priklauso negyvenamosios patalpos, savininku; asmuo turi naudoti gyvenamąsias patalpas iki nuosavybės teisės įgijimo ir naudoti negyvenamąsias patalpas teisėtai.

232) Teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, jog R. M. galėjo būti taikomos minėto įstatymo nuostatos. Ginčo ūkinio pastato savininkė R. M. nuo 2000 m. rugsėjo mėn. iki ginčo pastato privatizavimo ilgiau gyveno ir dirbo Prancūzijoje. Tokiu būdu atsakovė R. M. negalėjo naudotis ginčo pastatu iki jo privatizavimo, todėl ji neatitiko minėto įstatymo reikalavimo dėl gyvenamųjų patalpų savininko naudojimosi ūkinėmis patalpomis. Faktinis ūkinio pastato naudojimas gyvenamųjų patalpų savininkų yra neatskiriamai susijęs su pačiu gyvenamųjų patalpų savininku ir jo teise į nuosavybės priklausinius, todėl šiuo atveju turtinė teisė į pagalbinių pastatų įsigijimą E. M. nebuvo perduota, todėl R. M. jas galėjo įgyvendinti tik pati asmeniškai.

243) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčo ūkiniu pastatu buvo naudojamasi. Nei vienas iš privatizuoto ūkinio pastato savininkų nepateikė įrodymų, kokiems savo asmeniniams, kaip namo gyventojų, poreikiams naudojo šias pagalbines patalpas, nepateikė ir įrodymų, kad patalpų būklė iki kadastro duomenų fiksavimo dienos buvo kitokia, t.y. patalpas buvo galima naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į ginčo pastato būklę, atsakovėms privatizuojant ginčo pastatą nebuvo galimybės apskritai jį naudoti, todėl nebuvo įgyvendintas įstatymo reikalavimas dėl negyvenamųjų patalpų naudojimo iki nuosavybės teisės įgijimo.

254) Teismas visiškai nevertino materialinės teisės pažeidimų dėl dalinės nuosavybės pasiskirstymo bei valdymo, bei nepagrįstai vadovavosi 2004-05-17 ( - ) namo butų ir negyvenamųjų patalpų savininko protokolu, kaip įrodymu dėl teisėto sandėliukų paskirstymo gyventojams. Tam, kad būtų galima įgyvendinti turtinę teisę privatizuoti pagalbines patalpas, pagal įstatymo normas, reikia faktiškai naudotis pagalbinėmis patalpomis, o atitinkamai prieš naudojimąsi yra būtina pasiskirstyti tokias patalpas naudojimuisi. Kadangi tiek CK 4.13 str., 4.19 str., tiek LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo normos nurodo, kad ( - ) namo kieme esantys ūkiniai pastatai yra šio namo priklausiniai, tai susitarimas dėl naudojimosi tokiu turtu turi būti priimtas viso namo, kurio jie yra priklausiniai, gyventojų. 2004-05-17 vykusiame patalpų savininkų susirinkime nedalyvavo visi gyvenamųjų patalpų ( - ), Vilniuje savininkai. Vadinasi, su turtinių teisių paskirstymu, nurodytu 2004-05-17 protokole sutiko ne visi savininkai, dalis iš dalyvavusiųjų tiesiogiai nurodė, kad su paskirstymu nesutiko. Tokiu būdu savininkai, kurie nesutiko ir nedalyvavo minėtame susirinkime, neatsisakė savo turtinių teisių į ūkinius pastatus, esančius ( - )kieme. Tai reiškia, kad iki pat šios dienos konkretūs kiekvieno iš ūkinių pastatų teisėti naudotojai nėra nustatyti. Dėl sandėliukų paskirstymo nepavykus pasiekti bendro susitarimo pagal CK 4.75 str., 4.81 str. suinteresuoti asmenys turėjo kreiptis į teismą dėl naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo. Dėl šių aplinkybių ūkinio pastato registracija ir perdavimas negalėjo būti vykdoma, kadangi ji pažeidė kitų gyvenamųjų patalpų savininkų ( - ) teisėtus interesus ir turtines teises. Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu tiesiogiai paliudijo, jog ji prieštaravo konkrečiai ginčo ūkinio pastato priskyrimui atsakovėms R. M. , A. M. ir G. V. . Be to, pats 2004-05-17 patalpų savininkų susirinkimo protokolas yra neteisėtas, kadangi jame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t.y. nurodyta, jog dalyvavo 20 butų atstovai, kurie protokolo duomenimis turėtų būti gyvenamųjų patalpų savininkai, tačiau 4 butą atstovavo ne savininkė R. M. , o E. M. , kuris nuosavybės teisės minėtame name neturi, ir neturėjo galiojančio tai dienai įgaliojimo. Be to, protokole pažymėti butai Nr. 20 ir 21, nors iš tikrųjų buto Nr. 21 apskritai nėra, o buto Nr. 20 savininkės yra A. M. ir G. V. . Susirinkime nedalyvavo butai Nr. 2, 5, 7, 11, 16, 17, 19a, 24. Tad protokolas pažeidė visų šių savininkų teisėtus interesus. Pagal pridedamą minėto protokolo priedą – kiemo planą tik ( - ) namo 4 bei 4b butai yra išėję už savo kiemo ribų, visi sandėliukai yra paskirstyti pagal butų eiliškumą name (t.y. pradinių butų sandėliukai yra namo pradžioje visai kitame namo kieme), ir tik E. M. valdomas ir 4a bei 4b butų sandėliukai yra perketi į kitą kiemą, kuriame gyvena paskutinių butų savininkai. Atsakovėms A. M. ir G. V. buvo priskirti 2 sandėliukai, nors nuosavybės teise jos valdo tik vieną gyvenamąją patalpą, o R. M. atitekusi ūkinio pastato dalis yra 60,52 kv.m., nors jos buto bendras plotas 42,33 kv.m., t.y. pažeistas CK 4.81 str. įtvirtintas proporcingumo principas pagal nuosavybės teise valdomo buto ploto dydį.

265) Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, kad ieškovė neturi suinteresuotumo šioje byloje ir kad pirkimo – pardavimo sutartis nepažeidžia jos interesų. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo niekine, kadangi ši sutartis pažeidė jos interesus. Ieškovė pagrįstai manė, kad ūkinio pastato privatizavimo procedūra buvo atlikta neteisėtai. Viena iš aplinkybių tiesiogiai sietina su 2004-05-17 protokolu, kuriuo buvo paskirstyti ūkiniai pastatai gyventojams. Ieškovė turėjo teisę ginčyti minėtu protokolu nustatytą tvarką, kadangi tiek tvarka, tiek ūkinio pastato privatizavimo procedūra neatitinka įstatymo reikalavimų. Sudarius teisėtą ūkinių pastatų paskirstymo tvarką, kuri tenkintų visus gyventojus, ieškovė galėtų pretenduoti į šalia jos buto arčiausiai esantį, atsakovų nuosavybės teise įregistruotą, ūkinį pastatą, ir pritaikius jį naudojimui bei naudojant, jį privatizuoti. Dėl šios priežasties ieškovės suinteresuotumas šioje byloje yra tiesioginis, kaip asmens, kuris turi teisę privatizuoti tą ūkinį pastatą, kurį šiuo metu yra neteisėtai privatizavę atsakovai.

276) Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsakovių ir trečiojo asmens E. M. nurodytas aplinkybes, jog iki ūkinio pastato privatizavimo jie naudojosi ginčo ūkiniu pastatu, vertinti kaip neįrodytas, kadangi nebuvo pateikta jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Taip pat nepateikta ir įrodymų, jog ginčo pastatu apskritai buvo galima naudotis pagal paskirtį. Be to, teismui buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Tvarkos palaikymo ir priežiūros skyriaus 2004-09-23 raštas, kuriame nurodyta, kad gyventojai tarpusavyje pasiskirstė pagalbinius pastatus ir juos pradėjo remontuoti, ir tai nereiškia, jog taip statiniai buvo legalizuoti. Toks statinių pasidalijimas sudarė prielaidas daryti naujus pažeidimus. Tai reiškia, jog atsakovų atlikti remonto darbai buvo neteisėti. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, kokie remonto darbai buvo padaryti, taip pat kokios šiukšlės buvo išvežtos iš ginčo ūkinio pastato, todėl nebuvo pagrindo spręsti, jog iki remonto darbų ginčo ūkinio pastato būklė buvo geresnė ir jį buvo galima naudoti pagal paskirtį.

287) Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nuostatas dėl ieškinio dalyko ir bylos nagrinėjimo ribų, t.y. netinkamai išnagrinėjo bylą, nukrypdamas nuo ieškinio pagrindu suformuoto ieškinio dalyko ir pagrindo. Ieškovė teismo metu teigė, kad nebuvo teisėto pagrindo naudoti ir teisiškai registruoti ginčo ūkinį pastatą, kadangi visi ( - ) namo gyventojai nesutiko dėl ūkinių pastatų paskirstymo tvarkos. Teismas nepagrįstai aiškinosi, kokiu sandėliuku koks asmuo turi teisę naudotis, kadangi šios aplinkybės nebuvo susijusios su ieškinio dalyku ir pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nebuvo gautas visų asmenų sutikimas dėl ūkinių pastatų paskirstymo tvarkos, turėjo pripažinti sutartį niekine, kadangi dalis gyventojų iki šios dienos nėra atsisakę savo turtinės teisės į atsakovų privatizuotą ūkinį pastatą, todėl buvo pažeistos imperatyvios LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 2 d. nuostatos bei CK nuostatos dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo.

29Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-07-01 sprendimą. Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo keliamas klausimas dėl daiktinių teisių perėmimo, kad R. M. pati privalėjo įgyvendinti teisę, numatytą LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 2 d. ir pati (nepasitelkiant atstovų) atlikti visus ūkinės patalpos pirkimo – pardavimo formalumus. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad E. M. neįgijo ir neturėjo ketinimų turtinių teisių privatizuojant butą, kadangi jis veikė pagal R. M. įgaliojimą ir jos vardu. Įrodinėjimo pareiga dėl ginčo ūkinių patalpų naudojimo iki privatizavimo teisėtumo, tenka ne atsakovams, o pačiai ieškovei. Pagal CK 4.26 str. 2 d. valdymo sąžiningumas yra preziumuojamas, todėl ieškovė turėjo įrodyti nesąžiningo valdymo faktus, kurie bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo įrodyti. Šios prezumpcijos ieškovė nenuginčijo ir pateiktame apeliaciniame skunde.

30Atsakovė R. M. ir tretysis asmuo E. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti išlaidas teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė tik bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme metu ėmė kelti klausimus dėl butų savininkų susirinkimo sprendimų teisėtumo, nors iki tol procesiniuose dokumentuose nesirėmė šia aplinkybe. Tai laikytina ieškinio pagrindo keitimu. Pagal CPK 141 str. turėjo būti pateiktas rašytinis pareiškimas dėl ieškinio pagrindo pakeitimo. Kadangi toks pareiškimas nebuvo pateiktas apeliacinio skundo argumentai dėl susirinkimo sprendimo negaliojimo turi būti atmesti kaip nesusiję su ieškinio dalyku bei pagrindu.

31Atsakovės A. M. ir G. V. atsiliepime į apeliacinį skundą, prašė jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimo pripažinti 2004-05-17 patalpų savininkų susirinkimo sprendimus negaliojančiais, todėl šie sprendimai yra galiojantys ir nėra nuginčyti. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentai, kuriais svarstomas minėto susirinkimo ir jo sprendimų teisėtumas, yra nepagrįsti.

32Tretysis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jo patenkinimo atveju, ieškinio reikalavimą teisinės registracijos atsakovių vardu panaikinimo spręsti kaip išvestinį, kurio patenkinimas tiesiogiai priklausytų nuo reikalavimo dėl 2005-09-14 sandorio pripažinimo negaliojančiu patenkinimo.

33Tretieji asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracija ir Vilniaus 3-iojo notarų biuro notarė Regina Rasimavičienė nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.

34Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apeliantės skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai (LR CPK 320 str.).

35Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teismas gina civilines teises, pripažindamas tas teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį, pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad tas, kas pirmas yra laike, tas pirmas yra ir teisėje.

36Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti, kad vienu ar kitu būdu būtų apginta nuo pažeidimų bet kieno teisė, neapibrėžtų asmenų teisė. Asmens teisė kreiptis į teismą reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas.

37Siekiant apginti viešąjį interesą, kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus į teismą gali kreiptis prokuroras, valstybės valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ir fiziniai asmenys, kuriems įstatymu suteikta teisė tai daryti. Ieškovė K. K. nagrinėjamoje byloje nepriskirtina prie asmenų, turinčių tokią teisę.

38Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes tik nuo 2005-08-01 (1 t., b.l. 16-17) yra įregistruotos jos nuosavybės teisės į 1/3 dalį buto Nr. 24 ( - ), Vilniuje, 2005-07-01 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir buvę buto Nr. 24 savininkai nėra perdavę ieškovei teisių naudotis pagalbinio ūkio patalpomis – ūkiniais pastatais. Byloje nėra duomenų, kad buto Nr.24 ( - ), Vilniuje, buvę savininkai naudojosi pagalbinio ūkio patalpomis – ūkiniais pastatais ar jų dalimis, todėl ta aplinkybė, kad ieškovė įgijo dalį buto Nr. 24, savaime nereiškia jos teisės ginčyti iki jos nuosavybės teisių įgijimo prasidėjusį pagalbinio ūkio patalpų – ūkinių pastatų naudojimosi ir privatizavimo procesą.

39Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir remiasi 2004-05-17 ( - ) namo butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų susirinkimo sprendimu dėl sandėliukų priklausomybės nustatymo (1 t., b.l. 133-135), nes jis nėra nuginčytas ar panaikintas nustatyta tvarka. Tai patvirtina 2005-02-09 UAB „Senamiesčio ūkis“ raštas (2 t., b.l. 30). Toks ( - ) namo butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų sprendimas dėl sandėliukų priklausomybės nustatymo atliktas, įgyvendinat LR CK 4.85 str. nuostatas, ir yra galiojantis visiems butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat ir ieškovei, kaip savininkei, įgijusiai 2005 m. nuosavybės teisę į 1/3 dalį buto Nr. 24 po 2004-05-17 ( - ) namo butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo dėl sandėliukų priklausomybės nustatymo (CK 4.85 str. 4 d.).

40Šiuo atveju byloje nėra teisinio pagrindo taikyti CK 4.75 str., 4.81 str. nuostatų, reglamentuojančių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, nes ūkinis pastatas 30 J 1/p nuosavybės teise 2004 metais priklausė savivaldybei. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti ir remiasi 2004-11-09 priėmimo-perdavimo aktu, kurio pagrindu valstybei priklausęs ginčo pastatas buvo perduotas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (2 t., b.l. 9), nes jis nėra nuginčytas nustatyta tvarka. 2004 m. ( - ) namo butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų sprendimas dėl sandėliukų priklausomybės nustatymo buvo atliktas pagal CK 4.85 str. 1 d., reglamentuojančią bendro naudojimo objektų valdymą ir naudojimą, bet ne dėl bendrosios nuosavybės teisinių santykių įgyvendinimo.

41Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų dėl 2004-05-17 ( - ) namo butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo dėl sandėliukų priklausomybės nustatymo, nes šioje byloje nebuvo pareikšti reikalavimai, ginčijant šį sprendimą. įstatymų leidėjas draudžia apeliacinėje instancijoje kelti naujus reikalavimus, jeigu jie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme.

42Tai, kad ieškovė, tapusi 2005-07-01 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 1/3 dalies buto Nr. 24 savininke, norėtų privatizuoti ūkinio pastato dalį, nesuteikia jai teisės ginčyti atsakovų 2005-09-14 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 5752, ir nereiškia ieškovės teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, nes atsakovų privatizavimo procedūros teisiniai santykiai prasidėjo dar iki ieškovės nuosavybės teisių į 1/3 dalį buto Nr. 24 įsigijimo. Tai patvirtina 2004-05-17 ( - ) namo butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas dėl sandėliukų priklausomybės nustatymo (1 t., b.l. 133-135), 2004-07-29 prašymas (1 t., b.l. 129) ir 2005-01-11 prašymas privatizuoti sandėliukus (1 t., b.l. 127), 2004-09-14, 2005-01-18, 2005-03-01, 2005-05-31 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos protokolai (1 t., b.l. 128, 126, 122, 120), 2005-02-24 Senamiesčio seniūnijoje gautas pareiškimas (1 t., b.l. 123-125), 2005-06-29 notarinis susitarimas pirkti ūkio pastatą (1 t., b.l. 118). Aplinkybės, kad tretysis asmuo E. M. , veikdamas už atsakovę R. M. pagal 2004-07-29 notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą (galiojantį iki 2009-12-11, 1 t., b.l. 131-132), nenurodė įgaliojimo duomenų 2004-07-29 prašyme (1 t., b.l. 129), 2005-02-24 Senamiesčio seniūnijoje gautame pareiškime (1 t., b.l. 123-125), nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes trečiojo asmens E. M. veiksmai buvo atlikti, vykdant buto Nr. 4 savininkės R. M. valią ir įgaliojimus, ir sukūrė teisines pasekmes atsakovei R. M. , kuri yra buto Nr. 4 savininkė nuo 2000 m. (1 t., b.l. 144) ir šias turtines teises įgijo per atstovavimo teisinį institutą. Aplinkybės, kad R. M. nuo 2000 m. rugsėjo mėn. iki ginčo pastato privatizavimo dirbo Prancūzijoje (1 t., b.l. 154), nereiškia, kad ji, būdama buto Nr. 4 savininke, nesinaudojo ūkinėmis patalpomis. Pažymėtina, kad bute Nr.4 ( - ) nuo 2004-10-10 yra deklaruota trečiojo asmens E. M. gyvenamoji vieta (1 t., b.l. 148), kuriam 2004-06-25 raštu UAB „Senamiesčio ūkis“ pranešė, kad neprieštarauja dėl sandėlio, pažymėto indeksu 3I1/p, remonto už savo lėšas. Faktinį sandėliukų naudojimąsi patvirtina ir 2004-08-08 statybos rangos sutartis (1 t., b.l. 84), sudaryta dėl šiukšlių išvalymo ir išvežimo darbų iš sandėliukų, pažymėtų indeksu 3I1/p.

43Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 2 d. 2 p. nuostatas, nes atsakovės R. M. (nuo 2000 m.), A. M. ir G. V. (nuo 1992 m., 1 t., b.l. 86) yra gyvenamųjų patalpų ( - ) savininkės, kurios teisėtai naudojosi pagalbinės paskirties ūkinėmis patalpomis (sandėliukais) ir turėjo pirmenybę įsigyti ginčo pastatą. Tai, kad atsakovių R. M. , A. M. ir G. V. įgytas ūkinis pastatas yra šalia ieškovei priklausančios 1/3 dalies buto šoninės sienos, nesuteikia ieškovei jokių teisinių privilegijų, nes 2005-07-01 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvę buto Nr. 24 savininkai nėra perdavę ieškovei teisių naudotis pagalbinės paskirties patalpomis – ūkiniais pastatais. Tai, kad ūkinis pastatas yra 70 procentų nusidėvėjęs, nesudaro teisinių kliūčių jį privatizuoti, nes įstatymų leidėjas nėra nustatęs draudimo privatizuoti pagalbinės paskirties ūkines patalpas, kurios yra nusidėvėję. Šiuo atveju teisiškai reikšminga, kad ūkio pastatas, plane pažymėtas 30 I 1/p (anksčiau žymėjimas 3 I 1/p) nuo 1980-09-09 yra nurodytas ( - ) namų valdos techninės apskaitos kortelėje ir šio pastato teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta 2004-11-14 Vilniaus m. savivaldybės vardu Vyriausybės 1998-07-13 nutarimo Nr. 870 bei 2004-11-09 turto perdavimo – priėmimo akto pagrindu.

44Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Tvarkos palaikymo ir priežiūros skyriaus 2004-09-23 rašte „Dėl tvarkos ( - ) kieme“ (2 t., b.l. 28) išdėstyta nuomonė dėl pagalbinių statinių remonto teisėtumo neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai ir nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes nekilnojamojo turto objektų remonto ir statybų priežiūros klausimai nėra susiję su nagrinėjama byla.

45Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CPK nuostatas dėl ieškinio dalyko ir bylos nagrinėjimo ribų, nes išsamiai ir tinkamai išnagrinėjo bylą, nenukrypdamas nuo ieškinio pagrindu suformuoto ieškinio dalyko ir pagrindo. Byloje nėra duomenų dėl ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti ieškinį. Teisėjų kolegija nenustatė LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 2 d. bei CK nuostatų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Apeliantės argumentas dėl to, kad nagrinėjamas atvejis yra panašus į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtus atvejus civilinėse bylose Nr. 3k-3-237/2005, 3k-3-595/2005, 3k-3-581/2006, 3k-3-694/2006 yra nepagrįstas. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos nei nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse: 2005-04-04 Nr. 3k-3-237/2005, 2005-11-21 Nr. 3k-3-595/2005, 2006-12-19 Nr.3k-3-581/2006, 2006-12-28 Nr. 3k-3-694/2006.

46Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, bei tinkamai vertino įrodymus (CPK 17 str., 177 str., 178 str., 185 str.). Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti su bylos nagrinėjimo dalyku susiję įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai.

47Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 4.26 str.2 d., 3 d., CPK 5 str., 7 str., 8 str., 171 str., 182 str. 1 p., 313 str., 320 str., 328 str., nekilnojamojo turto registro įstatymas). Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos ir iš apeliantės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už advokatų teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme: 590 Lt (2 t., b.l. 235) – atsakovei A. M. , 600 Lt (2 t., b.l. 236) - atsakovei R. M. , 600 Lt (2 t., b.l. 237) – trečiajam asmeniui E. M. (LR CPK 93 str., 98 str.).

48Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

49Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimą nepakeistą.

50Priteisti iš ieškovės K. K. bylinėjimosi išlaidas už advokatų teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme: 590 Lt – atsakovei A. M. , 600 Lt - atsakovei R. M. , 600 Lt – E. M. .

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovė K. K. 2007-07-02 pateikė ieškinį, 2007-07-10, 2007-12-05 ir... 4. Iš kadastrinių matavimų byloje esančių nuotraukų matyti, jog atsakovės... 5. Atsakovės A. M. ir G. V. atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį... 6. Atsakovė R. M. ir tretysis asmuo E. M. atsiliepimuose į ieškinį ir... 7. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose į... 8. Tretysis asmuo A. M. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį... 9. Tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į... 10. Tretysis asmuo VĮ Registrų centras Vilniaus filialas atsiliepime į... 11. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-07-01 sprendimu atmetė ieškinį ir... 12. Teismas nustatė, kad ieškovei nuo 2005-07-01 nuosavybės teise priklauso 1/3... 13. Teismas, įvertinęs atsakovių, trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojų R.... 14. Teismas konstatavo, kad savivaldybės būsto priežiūros įmonė UAB... 15. Teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentai, kad nėra atsakovės... 16. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kad namo gyventojų... 17. Teismas iš liudytojos L. K. parodymų, atsakovių paaiškinimų nustatė, kad... 18. Teismas konstatavo, jog ieškovės argumentas, kad ginčo pirkimo – pardavimo... 19. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo ūkio pastato... 20. Teismas padarė išvadą, kad ūkio pastato 30 I 1/p privatizavimo procedūra... 21. Ieškovė K. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus... 22. 1) Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR Valstybės paramos... 23. 2) Teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai... 24. 3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčo ūkiniu... 25. 4) Teismas visiškai nevertino materialinės teisės pažeidimų dėl dalinės... 26. 5) Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, kad ieškovė neturi... 27. 6) Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsakovių ir trečiojo asmens E.... 28. 7) Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nuostatas dėl ieškinio dalyko... 29. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į... 30. Atsakovė R. M. ir tretysis asmuo E. M. atsiliepime į apeliacinį skundą... 31. Atsakovės A. M. ir G. V. atsiliepime į apeliacinį skundą, prašė jį... 32. Tretysis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į... 33. Tretieji asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracija ir Vilniaus... 34. Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama... 35. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis... 36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad asmens teisė kreiptis į... 37. Siekiant apginti viešąjį interesą, kitų asmenų teises ir įstatymų... 38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes... 39. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir remiasi 2004-05-17 ( - ) namo... 40. Šiuo atveju byloje nėra teisinio pagrindo taikyti CK 4.75 str., 4.81 str.... 41. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų dėl 2004-05-17 ( - ) namo butų... 42. Tai, kad ieškovė, tapusi 2005-07-01 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 1/3... 43. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė LR Valstybės paramos būstui... 44. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 45. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CPK nuostatas dėl ieškinio... 46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė... 47. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės apeliacinio... 48. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 49. Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimą... 50. Priteisti iš ieškovės K. K. bylinėjimosi išlaidas už advokatų teisinę...