Byla 2A-418-492/2008
Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

2teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Petro Jaržemskio,

3sekretoriaujant Gražinai Glavackaitei,

4dalyvaujant apeliantės pareiškėjos J. B. atstovui adv. M. S. ,

5suinteresuotojo asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovui V. G. ,

6viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35-735/2008 pagal J. B. pareiškimą, suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija, dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

8pareiškėja J. B. prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą, giminystės ryšį su buvusiu savininku bei nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko L. J. iki nacionalizacijos valdytą 0,1138 ha žemės sklypą, esantį ( - ) . Taip pat prašė dėl nuosavybės teisių atkūrimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas L. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,1138 ha bendro ploto žemės sklypą, buvusį ( - ) . Pareiškėja nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2001-07-17 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos senelis P. J., gim. ( - ) , iki nacionalizacijos valdė 0,15 ha žemės sklypą, buvusį ( - ) . Šis teismo sprendimas, atnaujinus procesą civilinėje byloje, Trakų rajono apylinkės teismo 2006-11-10 sprendimu buvo panaikintas. Vilniaus apygardos teismas 2007-02-27 nutartimi pastarąjį Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėja nurodė, kad pagrindinis motyvas dėl ko buvo panaikintas ankstesnysis teismo sprendimas buvo tas, kad atnaujinus procesą byloje buvo nustatyta aplinkybė, jog P. J. mirė 1929-01-19, tad jis negalėjo būti minėto žemės sklypo savininku nacionalizacijos metu. Pareiškėja, vadovaudamasi P. J. palikimo atsiradimo metu galiojusio Rusijos Civilinių įstatymų X tomo 1255 str., taip pat 1261 str. nuostatomis, o taip pat Lietuvos Vyriausiojo tribunolo praktika nurodė, jog po P. J. mirties jo palikimą priėmė ir faktiškai valdė jo sūnus, pareiškėjos tėvas L. J. . Priėmęs palikimą jis tapo paveldimo turto – 4 dešimtinių žemės sklypo, buvusio Vilniaus – Trakų apskrities S. kaimo bei 250 sieksnių (apie 0,1138 ha) žemės sklypo, buvusio ( - ) , - savininku ir šį turtą valdė iki nacionalizacijos. Savo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo J. B. grindė Vilniaus – Trakų apskrities seniūnijos archyviniame fonde esančio Vilniaus – Trakų apskrities L. valsčiaus Trakų miesto žemės sklypų 1923 m. sąrašo ištraukos, o taip pat Vilniaus miesto ir apygardos notarų archyviniame fonde, Trakų miesto notaro L. N. notarinių aktų registracijos 1929 m. knygoje esančio 1929-07-12 įrašo Nr. 508, vertimais į lietuvių kalbą. Pareiškėja nurodė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes iki 2006 metų nežinojo, jog žemės savininku buvo ne P. J., o jos tėvas L. J. . Jai ši aplinkybė tapo žinoma tik teismui išnagrinėjus atnaujintą civilinę bylą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad teikdama dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę ji nepateikė duomenų apie P. J mirtį, nes pagal LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 14 punktą nereikėjo pateikti buvusio savininko mirties liudijimo jei jis buvo gimęs iki 1897 metų, tuo tarpu P. J. buvo gimęs 1871 m. Nei galiojantys teisės aktai, nei Vilniaus apskrities viršininko administracija tuomet nereikalavo pateikti P. J. mirties liudijimo, todėl iki įstatymu nustatyto termino pabaigos ji negalėjo tikėtis, kad priimtas teismo sprendimas vėliau bus panaikintas.

9Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė pareiškėjos pareiškimą atmesti. Nurodė, kad J. B. su pirminiu pareiškimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi 2000-10-16. Kadangi jos pateiktų dokumentų atkurti nuosavybės teises nepakako, J. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi į teismą ir pastarasis 2001-07-17 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. J. iki nacionalizacijos Trakų mieste, tuometinėje W. K. g. 6, valdė 0,15 ha žemės sklypą su dabar išlikusiais pamatais. Trakų rajono apylinkės teismo 2006-11-10 sprendimu minėtas teismo sprendimas panaikintas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad J. B. kreipdamasi į teismą 2001 metais negalėjo nežinoti, jog jos senelis mirė iki žemės nacionalizacijos. Ši aplinkybė 2005 metais paaiškėjo teismui bei suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, bet ne pareiškėjai, todėl ši aplinkybė negali būti pripažinta svarbia priežastimi dėl kurios buvo praleistas terminas dokumentams dėl nuosavybės teisės į L. J. nuosavybės teise valdytą žemę atkūrimo paduoti. Taip pat Vilniaus apskrities viršininko administracija nurodė, kad pareiškėja neįrodė, jog L. J. nuosavybės teise valdė 0,1138 ha žemės sklypą buvusioje M. K. g. 5. Žemės sklypų 1923 metų sąraše nurodyta, kad žemės sklypo, esančio ( - ) , savininkas yra Trakų miestas, o P. J. yra tik ūkininkaujantis asmuo. Kada ir kokiu būdu jis tapo šio žemės sklypo savininku pareiškėja duomenų nepateikė, taigi, nenurodė nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo. Dėl to taip pat negalima spręsti, kas paveldėjo žemės sklypą po P. J. mirties 1929 metais, kadangi pastarasis nebuvo žemės savininku.

10Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 15 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies – atnaujino J. B. praleistą LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997-07-01 Nr. VIII-359) 10 str. nustatytą terminą pateikti prašymą, giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko L. J. iki nacionalizacijos turėtą žemę ( - ) . Kitoje dalyje pareikšimą atsisakė tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja J. B. prašymo bei kitų reikalingų dokumentų atkurti nuosavybės teises į L. J. turėtą žemę Trakuose per LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997-07-01 Nr. VIII-359) 10 str. 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus nepadavė dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas šį terminą atnaujinti. Tuo metu galioję įstatymai numatė, jog kai nuosavybės teisės atkuriamos ne pačiam buvusiam savininkui, buvusio savininko mirties faktą patvirtinančio dokumento pateikti nereikia, jeigu asmenys buvo gimę iki 1897 metų. Pareiškėja teismui buvo pateikusi Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2000-10-24 pažymėjimą Nr. 578-J (c.b. Nr. 2-970-213/2001, tomas I, l. 14), kuriame nurodyta, kad P. J. gimė 1871 m. Dėl to pagal minėtą tvarką pareiškėja neturėjo pareigos kreiptis į archyvą tam, jog būtų pateikti duomenys apie jos senelio mirtį, o kadangi pareiškėja 2000-10-16 kreipėsi į teismą prašydama nustatyti faktą, kad žemę iki nacionalizacijos valdė P. J., tai leidžia daryti išvadą, jog J. B. pateikdama teismui pareiškimą nežinojo P. J. mirties datos ir pagrįstai manė, jog žemės savininku žemės nacionalizacijos metu buvo jos senelis. Trakų rajono apylinkės teismas 2001-07-17 sprendimu patvirtino šį faktą (c.b. Nr. 2-970-213/2001, tomas I, b.l. 35) ir po šio teismo sprendimo priėmimo pareiškėja neturėjo pagrindo dar kartą kreiptis į Vilniaus apskrities viršininką su prašymu atkurti nuosavybės teises į jos tėvo L. J. turėtą nuosavybę. Trakų rajono apylinkės teismo 2006-11-10 sprendimu buvo panaikintas Trakų rajono apylinkės teismo 2001-07-17 sprendimas. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo tik 2007-02-27 (c.b. Nr. 2-970-213/2001, tomas III, l. 42-44), todėl būtent tada J. B. atsirado pagrindas kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su prašymu atkurti nuosavybės teises į jos tėvo L. J. turėtą Trakuose žemę. Pareiškėja prašomo nustatyti fakto buvimą grindė Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktu Vilniaus – Trakų apskrities, Trakų miesto 1923 metų laikinuoju sklypų sąrašu (l. 86-91). Šis įrodymas patvirtina, jog P. J., pareiškėjos senelis, 1923 metais valdė 0,1138 ha žemės sklypą, esantį ( - ) , tačiau ne nuosavybės teise. Pagal įrašus ir žymas, esančias penktojoje grafoje, labiau tikėtina, kad namų valdos savininku vis tik buvo Trakų miestas. Teismas atmetė kaip nepagrįstus argumentus dėl kitokio Vilniaus – Trakų apskrities, Trakų miesto 1923 metų laikinojo sklypų sąrašo vertinimo pateikto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2007. Minėtoje civilinėje byloje nebuvo nustatyti konkretūs ir universalūs šio dokumento vertinimo kriterijai, todėl sprendžiant šią bylą vadovautis minėtoje nutartyje suformuluotomis taisyklėmis nėra jokio pagrindo. Kiti byloje surinkti įrodymai taip pat nepatvirtino pareiškėjos įrodinėjamo žemės sklypo valdymo nuosavybės teise fakto. Byloje esantis Trakų miesto notaro L. N. notarinių aktų registracijos 1929 m. knygoje esantis 1929-07-12 įrašas Nr. 508 (l. 16, 18) patvirtina tik aplinkybę, jog pareiškėjos tėvas L. J. faktiškai gyveno Kauno (tikėtina Mažojoje) gatvėje Nr. 5, Trakuose, tačiau net ir netiesiogiai nepatvirtina žemės valdos valdymo nuosavybės teise fakto. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-11-14 rašto matyti (l. 101), kad pareiškėjos tėvas L. J. su visa savo šeima jau 1942-05-27 faktiškai gyveno Karaimų g., Trakuose. Kitų įrodymų apie P. J. ar jo sūnaus L. J. nuosavybės teise turėtą žemę, jos įsigijimą iš Trakų miesto pareiškėja nepateikė, todėl šioje dalyje teismas pareiškimą atmetė.

11Pareiškėja J. B. prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta netenkinti jos prašymo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas L. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,1138 ha bendro ploto žemės sklypą, buvusį ( - ) . Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojo G. A. parodymus ir neteisingai įvertino pareiškėjos į bylą pateiktą Trakų miesto 1923 metų laikinąjį sklypų sąrašą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-15 nutartimi Trakų miesto 1923 metų laikinąjį sklypų sąrašą vertino kaip pakankamą įrodymą prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Apeliantė mano, kad ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis turi precedento galią nagrinėjamoje byloje. Trakų miesto 1923 metų laikinųjų sklypų sąrašas, 2001-02-09 Lietuvos centrinio pažymėjimas, kuriame yra duomenų apie tai, kad L. J. gyveno Kauno (Kovienskiej) g., Trakuose, 2005-07-26 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma, kurioje yra duomenų apie tai, kad P. J. 1929 m. mirė Trakuose, patvirtina aplinkybes, jog ieškovės tėvas L. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,1138 ha bendro ploto žemės sklypą, buvusį ( - ) .

12Pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.

13Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis bei teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.), išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas.

14Apeliacinio skundo esminę dalį sudaro argumentai, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir siekiama paneigti teismo padarytą išvadą – jog oficialiuose archyvų išduotuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad L. J. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos Lietuvoje nuosavybės teise Trakų mieste, M. K. g. 5, valdė 0,1138 ha ploto žemės sklypą, tokių aplinkybių nepatvirtina ir civilinėje byloje apklaustų liudytojų parodymai.

15Civiliniame procese įrodinėjimas turi tą specifiką, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001 ir 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

16Pareiškėja savo argumentus apie tai, kad jos tėvas žemės sklypą valdė nuosavybės teise Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktu Vilniaus – Trakų apskrities Trakų miesto 1923 m. laikinuoju sklypų sąrašu (l. 86-91). Minėtame sąraše, kuris turi septynias grafas, trečioji grafa įvardijama kaip „nekilnojamojo turto, namo Nr.“, ketvirtoji – „ūkininkaujančio asmens pavardė“, penktoji – „jeigu ūkininkaujantis asmuo nėra savininkas, nurodyti savininko pavardę“, šeštoji – „bendras žemės plotas, kuriame ūkininkauja šis asmuo“, ir septintoji – „pastabos“. Kaip matyti iš šio sąrašo, ketvirtojoje grafoje šeimininkaujančiu asmeniu Mažojoje Kauno gatvėje (antroji ir trečioji grafos) nurodytas P. J., o penktojoje grafoje padaryta žyma – kabutės – kuri vertintina kaip aukščiau nurodytos informacijos, kad žemės sklypo savininku yra Trakų miestas, pasikartojimas. Ištyręs įrašus dokumente pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, su kuria pilnai sutinka teisėjų kolegija, kad 0,1138 ha žemės sklypą Trakų mieste M.Kauno gatvėje Nr. P. J. valdė ne nuosavybės teise, nes sklypo savininku buvo Trakų miestas. Apeliantės argumentas, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 3K-3-392/2007, 2007-10-15 nutartyje pasisakė dėl Vilniaus – Trakų apskrities Trakų miesto 1923 m. laikinojo sklypų sąrašo kaip pakankamo įrodymo sprendžiant dėl asmens valdymo nuosavybės teise, ir pirmosios instancijos teismas turėjo remtis precedentu, yra atmestinas. Tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje, tiek minėtoje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-392/2007, buvo vertinamas ne apskritai kaip įrodymas Vilniaus – Trakų apskrities Trakų miesto 1923 m. laikinasis sklypų sąrašas, bet tiriami konkretūs jame esantys duomenys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo kitos faktinės aplinkybės – nagrinėjamo sąrašo penktojoje grafoje – „jeigu ūkininkaujantis asmuo nėra savininkas, nurodyti savininko pavardę“ – apskritai nebuvo jokio įrašo, bei byloje buvo liudytojais apklausti asmenys, gimę 1923 m., kurie patvirtino valdymo nuosavybės teise faktą. Teisėjų kolegijos nagrinėjamoje byloje duomenys Vilniaus – Trakų apskrities Trakų miesto 1923 m. laikinajame sklypų sąraše, kaip jau aptarta aukščiau, yra kitokie – kad žemės sklypo savininku buvo Trakų miestas, be to, nėra kitų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pagrįsti buvus valdymą nuosavybės teise. Byloje pateiktoje Trakų miesto notaro L. N. notarinių aktų registracijos 1929 m. knygoje esantis 1929-07-12 įrašas Nr. 508 (l. 16, 18) gali patvirtinti tik aplinkybę, kad pareiškėjos tėvas L. J. faktiškai gyveno Kauno (tikėtina Mažojoje) gatvėje Nr. Trakuose, tačiau net ir netiesiogiai neįrodo žemės sklypo valdymo nuosavybės teise. Apeliantės nurodytas liudytojas – Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius G. A. savo teiginių, kad visi M. K. gatvės sklypai buvę privatūs, nepagrindė jokiais šaltiniais, todėl jie gali būti laikomi tik liudytoje nuomone ir neturi įrodomosios reikšmės.

17Taigi apeliantės argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimtą ištyrus visus byloje surinktus įrodymus, sprendime išdėstyta detali jų analizė ir objektyvus įvertinimas, padarytos pagrįstos ir motyvuotos išvados, kurioms iš esmės pritaria apeliacinės instancijos teisėjų kolegija (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

19Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai