Byla eA-1631-442/2017

Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Nustatė

3I.

4

1. Atsakovas (skundą padavusi institucija) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – Agentūra) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau –Komisija) 2016 m. sausio 11 d. sprendimą 3R-16(AG-395/01-2015), kuriuo buvo panaikintas Agentūros direktoriaus 2015 m. spalio 20 d. įsakymas Nr. T1-79 (toliau – ir Įsakymas), ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (toliau – ir Marijampolės AATC) skundą atmesti, o Įsakymą palikti galioti.
2. Atsakovas, apžvelgęs faktines bylos aplinkybes, nesutiko su Komisijos išvada, kad Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamų reikalavimų. Agentūros teigimu, Įsakyme yra tiesiogiai nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis jis buvo priimtas, esminės faktinės aplinkybės bei Įsakymo priėmimo priežastis, o Agentūros 2015 m. spalio 15 d. išvada „Dėl projekto Nr. 2002/LT/16/P/PE/011 „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ sutarties Nr. A/2007/M/31 „Filtrato ir nuotekų valymo įrenginio (atvirkštinė osmozė) teikimas ir įrengimas“ išlaidų, susijusių su filtrato įrangos aptarnavimu ir priežiūra, netinkamumo finansuoti“ (toliau – Išvada) yra sudėtinė Įsakymo dalis. Pažymėjo, kad Įsakymas atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus.
3. Agentūra pažymėjo, kad taikytos poveikio priemonės buvo tinkamai motyvuotos –. Įsakyme nurodyta poveikio priemonė buvo pritaikyta atsižvelgiant į Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1459 redakcija; toliau – ir Taisyklės), nuostatas, kurios suponuoja, kad nustačius pažeidimą ir priėmus sprendimą susigrąžinti projekto vykdytojui išmokėtas paramos lėšas, administruojanti institucija, t. y. Agentūra, turi susigrąžinti visą netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažintą sumą.
4. Atsakovas teigė, kad Įsakymas atitinka ir kitus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. Įsakyme yra aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės bei pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, taip pat yra nurodyta, kad Marijampolės AATC turi sugrąžinti nuo Agentūros ir Europos Komisijos jau netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų 13 901,76 Eur priskaičiuotą grąžintiną pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) išlaidų dalį (18 procentų) – 2 502,32 Eur. Įsakymas yra pagal sutektą kompetenciją pasirašytas Agentūros direktoriaus bei jį parengusio asmens.
5. Atsakovas pažymėjo, kad dėl tų pačių ginčo išlaidų, susijusių su filtrato įrangos aptarnavimu garantiniu laikotarpiu po pardavimo, tinkamumo finansuoti 2013 m. jau buvo inicijuotas teisminis ginčas, kuris baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi, Agentūros apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą pakeičiant, o bylą perduodant iš naujo nagrinėti atsakovui. Agentūra akcentavo, kad 48 000 00 Lt išlaidų, susijusių su filtrato įrangos aptarnavimu garantiniu laikotarpiu po pardavimo, tinkamumo finansuoti klausimas pirmojo teismo proceso metu liko neišspręstas.
6. Agentūra, įvertinusi Europos Komisijos atliktus finansinius koregavimus, t. y. iš Europos Komisijos deklaruotų tinkamų finansuoti lėšų atimtų ir 2002 m. gruodžio 17 d. finansinį memorandumą Nr. PH(2002)3280 su vėlesniais pakeitimais viršijančiomis lėšomis užskaitytų netinkamomis pripažintų 13 901,76 Eur išlaidų, susijusių su filtrato įrangos aptarnavimu ir priežiūra, faktą, priėmė teisėtą ir pagrįstą Įsakymą dėl nuo Europos Komisijos netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų 13 901,76 Eur priskaičiuotos PVM išlaidų dalies (18 procentų) – 2 502,32 Eur grąžinimo į Lietuvos Respublikos biudžetą.
7. Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
8. Pareiškėjas UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras atsiliepime į atsakovo skundą prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
9. Pareiškėjas, išdėstęs faktines ginčo aplinkybes, savo poziciją iš esmės grindė ginčijamame Komisijos sprendime nustatytomis aplinkybėmis. Akcentavo, kad Įsakymas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarčiai ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, atsakovo pozicija, kad jis vadovavosi Europos Komisijos priimtais teisės aktais, nepatvirtina, jog institucija tinkamai įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį. Marijampolės AATC nuomone, Agentūra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nustatytų trūkumų neištaisė.
10. Pareiškėjas pritarė Komisijos nuomonei, kad nei Įsakyme, nei Išvadoje atsakovas neįvardijo konkrečių techninio aptaranavimo ir priežiūros darbų bei kurios išleistos lėšos negali būti pripažintos tinkamomis išlaidomis, nepateikė aiškios nuorodos į tipines apskaitos nuostatas, nurodytas 2003 m. sausio 6 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo (toliau – Reglamentas Nr. 16/2003) 23 straipsnio 1 dalyje. Agentūra priėmė tapatų įsakymą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi panaikino. Akcentavo, kad Agentūros direktorius neturi teisės priimti Įsakymo, tokia teisė suteikta tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai. Atsakovas turi teisę tik teikti siūlymus Aplinkos ministerijai dėl galimų tolesnių veiksmų, susijusių su pažeidimu, jei toks nustatytas, bei pagal Aplinkos ministerijos priimtą sprendimą ir esant jos atskiram įgaliojimui, vykdyti neteisėtai išmokėtų ir / ar panaudot lėšų susigrąžinimą. Marijampolės AATC nuomone, Agentūra pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nustatytą nepiktnaudžiavimo valdžia principą.
11. Pareiškėjas prašė taikyti 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos įtvirtintą ketverių metų administracinių priemonių taikymo už pažeidimus senaties terminą. Pabrėžė, kad nuo tariamo pažeidimo padarymo (2008 m. rugsėjo 11 d. išrašius sąskaitą Nr. 2) praėjo daugiau kaip septyneri metai. Taigi, nurodytas senaties terminas yra pasibaigęs, o Įsakymas prieštarauja minėto Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
12. Marijampolės AATC įsitikinimu, vykdant 2007 m. rugsėjo 4 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį Nr. A/2007/M/31, pasirašytą tarp pareiškėjo (užsakovas), Agentūros (perkančioji organizacija) ir UAB „Baltijos technika“ (tiekėjas; toliau – Sutartis), jokie teisės aktai ar Sutarties reikalavimai nebuvo pažeisti. Pažymėjo, kad pagrįstai filtravimo įrenginio garantinio aptarnavimo išlaidas įtraukė į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą ir šios išlaidos turi būti vertinamos kaip defektinių įsipareigojimų nustatymo ir šalinimo išlaidos, o ne įrenginio eksploatavimo išlaidos. Tiekėjas pagal Sutartį neatliko jokių įrenginio eksploatavimo darbų ir negavo jokio atlyginimo už įrenginio eksploataciją. Tiekėjo įsipareigojimai, susiję su įrenginio aptarnavimu garantiniu laikotarpiu, yra numatyti Sutarties 10 skyriuje ir Techninės specifikacijos 10 skyriuje. Akcentavo, kad ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pastabose nurodama, jog garantiniai įsipareigojimai, susiję su defektų šalinimu, yra tinkamos finansuoti išlaidos. Atkreipė dėmesį, kad Išvadoje, tiek Valstybės kontrolės pastabose painiojama filtravimo įrenginio garantinio aptarnavimo sąvoka ir garantinio aptarnavimo metu atliekami tiekėjo veiksmai, susiję su filtravimo įrenginio kasdiene eksploatacija ir priežiūra.
13. Pareiškėjas pažymėjo, kad Įsakyme nėra nurodyta jokia pagrįsta jo priėmimo priežastis. Įsakymas grindžiamas Taisyklių 5.2.3 punktu, o šių taisyklių 11.2 punktas įtvirtina būtinybę sprendime nurodyti priežastis susigrąžinti lėšas. Marijampolės AATC teigimu, Taisyklių 5.2.3 punktas negalėjo būti taikomas, kadangi nebuvo Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų, ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) Sutarties nesilaikymo fakto, taigi, pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra jo kaltės.
14. Marijampolės AATC nurodė, kad Išvadoje suformuluotos pirmoji ir trečioji priežastys priklausė nuo Agentūros valios ir valstybės institucijų suformuluotos pozicijos, išdėstytos Europos Komisijai, bei klaidingų Sutarties interpretacijų. Dėl antrosios Išvados priežasties pažymėjo, kad pareiškėjas Valstybės kontrolės tyrime nedalyvavo, Agentūra jos veiksmų neskundė, todėl atsakovas nepagrįstai siekia paties patirtas neigiamas pasekmes perkelti Marijampolės AATC. Nei teismui, nei pareiškėjui nėra žinoma, kokią informaciją apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 23 d. nutartį ir jos išaiškinimą Agentūra pateikė Europos Komisijai, tačiau sprendžiant iš atsakovo pozicijos, išdėstytos Komisijai ir skunde, ši informacija neatitiko minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties turinio.
15. Pareiškėjo nuomone, neegzistuoja ir kitos faktinės aplinkybės, kuriomis remdamasi Agentūra galėtų teisėtai ir pagrįstai pareiškėją įpareigoti grąžinti lėšas. Kadangi Marijampolės AATC jokių lėšų, susijusių su Sutartimi, iš Agentūros negavo, jis negali būti įpareigotas jas grąžinti. Teigė, kad reikalavimas grąžinti PVM mokestį nuo 48 000 Lt išlaidų sumos yra nepagrįstas reikalavimas antrą kartą sumokėti PVM sumą į Lietuvos Respublikos biudžetą. Pažymėjo, kad pareiškėjas projekto Nr. 2002/LT/16/P/PE/011 „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinimo metu prisidėjo didele viršijančia Europos Komisijos sprendimą lėšų suma, kuri yra tinkama finansuoti, ir jų pakanka Europos Sąjungos Sanglaudos fondo projekto grąžintinoms lėšoms padengti. Nuo minėtų sumų buvo sumokėtas ir PVM. Taigi, nutarus netinkamomis finansuoti pripažintas Projekto išlaidas užskaityti Europos Komisijos sprendimą viršijančių Marijampolės AATC lėšų sumos dalimi, pripažinta netinkama finansuoti 2 502,32 Eur PVM suma turėtų būti užskaityta pareiškėjo sumokėta PVM dalimi, kurią jis iš savo lėšų sumokėjo į valstybės biudžetą kitose Projekto dalyse nuo 48 000 Lt sumos, viršijančios Europos Komisijos sprendimą. Be to, Sutartį inicijavo, jos projektą rengė ir mokėjimus tvirtino bei vykdyti pateikė Agentūra, o ne pats pareiškėjas, todėl atsakovas privalėjo užtikrinti, kad su paslaugų tiekėjais ir rangovais sudaromose sutartyse būtų įtvirtintas teisėtas ir pagrįstas paramos lėšų panaudojimas. Marijampolės AATC, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalimi, teigė, kad Sutartis turi būti aiškinama tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai, o pareiškėjo, kaip priėmusio Agentūros pasiūlytas sąlygas, naudai. Kadangi Marijampolės AATC laikėsi Sutarties ir teisės aktų nuostatų, kaltę už parengtą Sutartį turi prisiimti Agentūra.
16. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas yra priimtas netinkamo subjekto atžvilgiu, kadangi pagal Sutartį visi mokėjimai buvo atlikti tiekėjui ir Agentūrai, o ne Marijampolės AATC. Pagal Taisyklių 2.7 punktą, paslaugų teikėju turi būti laikomas UAB „Baltijos technika“, kadangi jis gavo visas Sutartyje nustatytas lėšas.
17. Teismo posėdyje pareiškėjo UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

5II.

6

18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimu atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros skundą atmetė kaip nepagrįstą.
19. Pirmosios instancijos teismas, aptaręs faktines bylos aplinkybes, pažymėjo, kad vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį, kuria, nustačius esminius neatitikimus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, ji buvo įpareigota iš naujo nagrinėti Europos Sąjungos paramos grąžinimo ar negrąžinimo klausimą, Agentūra atliko tyrimą ir 2015 m. spalio 15 d. surašė Išvadą, kurioje nusprendė dar kartą inicijuoti 2 502,32 Eur PVM išlaidų dalies (18 procentų) grąžinimo procedūrą.
20. Agentūros direktorius Įsakymu, vadovaudamasis Taisyklių 5.2.3 papunkčiu ir siekdamas susigrąžinti neteisėtai išmokėtas lėšas, konstatavo, kad Projekto galutinis paramos gavėjas – Marijampolės AATC – netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų – apskaitoje registruodamas projekto vykdymo metu įsigytą įrangą, į šio ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą nepagrįstai įtraukė 13 901,76 Eur įrangos techninio aptarnavimo ir priežiūros išlaidas ir taip pažeidė Reglamento Nr. 16/2003 23 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas buvo įpareigotas per 60 kalendorinių dienų nuo Įsakymo gavimo dienos grąžinti nuo netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų 13 901,76 Eur priskaičiuotą grąžintinų PVM išlaidų dalį – 2 502,32 Eur, o pavėlavus grąžinti – mokėti ir 0,03 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą grąžinti lėšas dieną. Komisija, konstatavusi, kad Įsakymas nėra pagrįstas objektyviai nustatytais faktais, teisės normomis ir todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, 2016 m. spalio 11 d. sprendimu jį panaikino.
21. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad Išvada yra sudėtinė Įsakymo dalis, todėl joje pateikti duomenys turi būti vertinami kartu su Įsakymu. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Išvadoje buvo konstatuota, jog Agentūra neturi, o nei pareiškėjas, nei tiekėjas prašomos informacijos nepateikė, tačiau ji vis tiek nusprendė dar kartą inicijuoti 2 502,32 Eur PVM išlaidų dalies (18 procentų), priskaičiuotos nuo Europos Komisijos netinkamomis finansuoti pripažintų 13 901,76 Eur išlaidų, susijusių su filtrato įrangos aptarnavimu ir priežiūra, grąžinimo procedūrą ir dėl jų priimti naują įsakymą. Įsakyme buvo konstatuotas Reglamento Nr. 16/2003 23 straipsnio 1 dalies pažeidimas, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartyje išaiškino, kad pagal Reglamento Nr. 16/2003 23 straipsnio 1 dalį, išlaidos, skirtos pirkti ar statyti įrenginius ir įrangą, kurie turi būti įrengti ir sumontuoti Projekte nuolatiniam naudojimui pripažintinos tinkamomis, jei jos: buvo įtrauktos į už įgyvendinimą atsakingos įstaigos ilgalaikio naudojimo įrangos aprašą ir pagal tipines apskaitos nuostatas yra laikomos kapitalo sąnaudomis. Taigi, Agentūra, iš naujo nagrinėdama bylą, turėjo nustatyti abi minėtas sąlygas, kad išlaidos negalėtų būti pripažintos tinkamomis, ir surinkti bei pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo nurodytos abstrakčios aplinkybės, nepateikus sprendime individualizuojančių ir aiškių aplinkybių vertinimo, o toks Agentūros sprendimas nėra aiškus, jame apsiribota Europos Komisijos normų citavimu, nenurodant individualių aplinkybių, būtinų pažeidimui nustatyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties vykdymo aspektu.
22. Teismas akcentavo, kad Agentūra tiek 2012 m. gruodžio 10 d. įsakyme, tiek ir 2015 m. spalio 20 d. įsakyme nurodė techninį aptarnavimą ir priežiūrą, tačiau neįvardijo, kokie techninio aptarnavimo ir priežiūros darbai buvo atlikti. Šalims nepateikus duomenų ir Agentūrai, pakartotinai nagrinėjant bylą neatlikus išsamaus aplinkybių tyrimo, liko neaišku, kuo remdamasi ji sprendė, jog išleisti pinigai negalėjo būti pripažinti tinkamomis išlaidomis. Jokio atliktų darbų ar suteiktų paslaugų sąrašo atsakovas nesudarė ir teismui papildomai nepaaiškino.
23. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, privalėjo įvardyti konkrečius darbus bei paslaugas. Atsakovo negalėjimas surinkti reikiamų duomenų Įsakymui pagrįsti, negali sudaryti prielaidų pareiškėjo kaltei patvirtinti. Pateikta nuoroda į atsakovo 2015 m. liepos 28 d. gautą Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą nepatvirtina, kad jis tinkamai atliko pažeidimo tyrimą, ėmėsi visų teisinių priemonių informacijai surinkti ir sprendimui susigrąžinti lėšas pagrįsti. Teismas sprendė, kad Agentūra netinkamai atliko pakartotinį tyrimą ir nesurinkusi būtinų duomenų apie konkrečius tiekėjo atliktus darbus bei paslaugas, negalėjo konstatuoti Reglamento Nr. 16/2003 23 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Teismas iš pateiktų susirašinėjimų nustatė, kad jokių duomenų nei pareiškėjas, nei tiekėjas nepateikė, nes tokių duomenų neturi. Marijampolės AATC patvirtino, kad garantiniai darbai, nustatyti Sutartyje, buvo atlikti. Nesant jokių duomenų, neaišku, kaip Agentūra šiuos teiginius paneigė. Tai, kad atsakovas teigė neturintis galimybės surinkti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodytų duomenų, negali patvirtinti, kad tyrimas buvo atliktas įvertinus faktines ir realias įrangos techninio aptarnavimo bei priežiūros išlaidų pripažinimo netinkamomis Reglamento Nr. 16/2003 23 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, tai negali būti prielaida vertinti, kad pareiškėjas nesilaikė Sutarties ar pažeidė kitus teisinius santykius reglamentuojančius aktus. Agentūra nepateikė dokumento, kuriuo remiantis būtų galima identifikuoti techninio aptarnavimo ir priežiūros darbus, kurie negali būti finansuojami iš Europos Sąjungos paramos, nors toks pagrindimas buvo būtinas. Teismas taip pat akcentavo, kad ir Agentūra, kaip Sutarties šalis (perkančioji organizacija), turėjo pareigą užtikrinti tinkamą jos įgyvendinimą ir vykdymą bei atlikti finansinę kontrolę ir priežiūrą. Pareiga atsakovui aktyviai veikti ir rinkti duomenis kilo ne tik iš Europos Sąjungos teisės aktų ir Viešojo administravimo įstatymo, bet iš jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų – Agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. D1-632, ir iš Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
24. Teismas atkreipė dėmesį, kad Agentūros 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymas negalėjo būti paliktas galioti ir dėl to, kad jame nebuvo nuorodos į tipines apskaitos nuostatas, minimas Reglamento Nr. 16/2003 23 straipsnio 1 dalyje. Dėl to tyrimas taip pat nebuvo atliktas, remtasi tik Valstybės kontrolės išvada. Agentūra turėjo įvardyti konkrečius techninio aptarnavimo ir priežiūros darbus bei pateikti nuorodas į tipines apskaitos nuostatas, kad būtų neabejotinai nustatyta, kokių konkrečių darbų (jų sumos) bei kokiu teisiniu pagrindu Agentūra negalėjo priskirti Europos Sąjungos finansuojamiems darbams, ir tiems darbams išleistus pinigus pripažinti tinkamomis išlaidomis. Negalėdamas atlikti tokių veiksmų, atsakovas neturėjo pagrindo konstatuoti pažeidimo.
25. Teismas akcentavo, kad Agentūros nurodyta aplinkybė, jog nei Marijampolės AATC, nei tiekėjas nepateikė Agentūrai prašytų duomenų, nepašalina jos pareigos laikytis teisės aktų, taip pat ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Institucijos netinkamas pareigų atlikimas negali sukelti neigiamų pasekmių pareiškėjui, kaip galutiniam paramos gavėjui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, o ginčijamas Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

7III.

8

26. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.
27. Agentūra, apžvelgusi faktinės bylos aplinkybes, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendime nebuvo pateikta argumentų dėl bylai teisingai išspręsti svarbių ginčo aplinkybių: dėl defektinių ir eksploatacinių įsipareigojimų sąvokų atskyrimo, dėl išlaidų, skirtų įsigyti įrangos aptarnavimo jau po jos pardavimo paslaugas, priskyrimo veiklos sąnaudoms, kurios pagal tipines apskaitos nuostatas nėra kapitalizuojamos, todėl nėra tinkamos finansuoti Europos Sąjungos paramos lėšomis.
28. Atsakovas pažymi, kad teismas akcentavo tik tai, jog Agentūra jokio atliktų darbų ar suteiktų paslaugų sąrašo nesudarė ir jo papildomai nepaaiškino, tačiau jis neįvertino pagrindinio momento, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis negalėjo būti finansuojamos su eksploatacija ir jos užtikrinimu susijusios išlaidos. Reglamento Nr. 16/2003 23 straipsnyje yra nurodyta, kad išlaidos, skirtos pirkti ar statyti įrenginius ir įrangą, kurie turi būti įrengti ir sumontuoti Projekte nuolatiniam naudojimui, yra tinkamos, jeigu jos įtrauktos į už įgyvendinimą atsakingos įstaigos ilgalaikio naudojimo įrangos aprašą ir pagal tipines apskaitos nuostatas yra laikomos kapitalo sąnaudomis. Pagal to paties reglamento 35 straipsnį, projekto arba projektų grupės veiklos sąnaudos nėra tinkamos. Nurodytų aplinkybių tinkamas įvertinimas buvo būtinas, siekiant tinkamai išspręsti ginčą, tačiau teismas jų visiškai nevertino ir nesiejo tarpusavyje. Pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų dėl to, ar apskaitoje registruojant Projekto vykdymo metu įsigytą įrangą, į šio ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą apskritai galėjo būti įtrauktos įrangos techninio aptarnavimo ir priežiūros išlaidos. Tiek Valstybės kontrolės, tiek Agentūros vertinimu, minėtos išlaidos buvo būtinos užtikrinti vėlesnę ir tinkamą įrangos eksploataciją, tačiau ne įsigijimą, ir tai įrodo Sutarties nuostatos.
29. Agentūra atkreipia dėmesį, kad trišalėje Sutartyje tarp tiekėjo, pareiškėjo (užsakovo) bei atsakovo (perkančiosios organizacijos) buvo atskirtos dvejopo pobūdžio paslaugos, teikiamos pagal Sutartį po įrenginių perdavimo: defektų šalinimas garantinių įsipareigojimų galiojimo laikotarpiu bei įrenginių aptarnavimas, kuriam nėra būtinas defektų atsiradimo faktas ir būdingas periodiškumas. Toks defektų šalinimo bei techninės priežiūros paslaugų atskyrimas yra išdėstytas ir Europos Sąjungos teisės nuostatose. Remdamasis 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų 6 straipsnio 1 dalimi, atsakovas teigia, kad garantijos dokumente pirkėjas ir pardavėjas susitaria dėl sąlygų, kurias pardavėjas įsipareigoja įvykdyti. Minėtoje direktyvoje minimus garantinius įsipareigojimus, susijusius su prekių įsigijimu, apskaitos požiūriu galima suskirstyti į: defektinius įsipareigojimus, susijusius su prekių trūkumais, atsiradusiais dėl gamintojo kaltės ir su eksploatacija (veikla) susijusius įsipareigojimus, tai atsarginės dalys, natūraliai susidėvėjusių dalių keitimas, remontas ir pan. Valstybės kontrolė taip pat rėmėsi nurodytoje direktyvoje pateikiamu paslaugų atskyrimu. Būtent dėl šio atskyrimo garantiniai įsipareigojimai, susiję su defektų šalinimu, yra nemokamai teikiamos paslaugos pagal trišalę sutartį, o reguliari įrenginio priežiūra turi būti laikoma eksploatacijos veikla, kuri turi būti vertinama atskirai nuo turto įgijimo išlaidų.
30. Atsakovas nurodo, kad tiekėjas Sutartimi įsipareigojo įrengti tinkamai veikiančius ir visus reikalavimus atitinkančius įrengimus, todėl jis taip pat buvo įsipareigojęs neatlygintinai šalinti defektus ir gedimus. Tiekėjas kartu su pasiūlymu pateikė tiekėjo garantinių įsipareigojimų raštą, kuriame nurodė, kad jis bet kokio gedimo atveju įsipareigoja atlikti remontą be jokio apmokėjimo. Šios paslaugos teikiamos atsižvelgiant į nustatytą periodiškumą, nepriklausomai nuo defektų egzistavimo, todėl jos negali būti laikomos garantinių įsipareigojimų, susijusių su defektų šalinimu, išlaidomis, įvertinant, jog pagal Sutartį defektiniai gedimai turėjo būti šalinami neatlygintinai, o reguliarus techninis aptarnavimas ir jo metu apskritai gali būti nenustatomi jokie gedimai.
31. Agentūros nuomone, neturint darbų sąrašo, tačiau turint tiekėjo patvirtinimą, kad jis visus būtinus darbus atliko, teismas privalėjo aiškiai atskirti įrenginių įsigijimo momentą ir prielaidas įrenginiams įsigyti bei įrenginių eksploatacijos ir veikimo užtikrinimą, taip pat įvertinti šias išlaidas 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtinto viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 (toliau – Standartas), kuriuos remiasi tiek Agentūra, tiek Marijampolės AATC, kontekste. Minėtame standarte yra išdėstytas detalus išlaidų sąrašas ir visos jame numatytos išlaidos, skirtos turtui įsigyti, yra tos išlaidos, kurios patiriamos įsigyjant / sukuriant turtą, įskaitant turto įvedimą į eksploataciją, o Standarto 15 punkte yra nurodyta, jog veiklos sąnaudos nėra įskaitomos į ilgalaikio turto įsigijimo savikainą. Be to, Standarto 29 punkte yra nurodyta bendro pobūdžio taisyklė, kad turto eksploatavimo sąnaudos yra laikomos veiklos sąnaudomis. Iš šių nuostatų bei jau įrodyto defektų šalinimo bei techninės priežiūros – eksploatacinės veiklos atskyrimo, neginčytina, kad ginčo situacijoje pareiškėjo patirtos išlaidos dėl įrenginio aptarnavimo, taigi ir eksploatavimo, išlaidų turi būti priskiriamos veiklos sąnaudoms, kurios negali būti laikomos kapitalo sąnaudomis. Šiuos teiginius patvirtina ir einamojo aptarnavimo ir priežiūros (techninių aptarnavimų) grafike nurodyta informacija, jog užsakovo operatorius, kuriam priskirta atsakomybė atlikti kasdieninę eksploataciją, gali pats nesunkiai atlikti įrenginių techninį aptarnavimą ir priežiūrą, t. y. reguliarias apžiūras.
32. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Europos Komisija iš jai deklaruotų tinkamų finansuoti lėšų jau atėmė ir 2002 m. gruodžio 17 d. finansinį memorandumą Nr. PH(2002)3280 su vėlesniais pakeitimais, viršijančiomis lėšomis užskaitė Agentūros nustatytas netinkamas išlaidas, taip pat ir 13 901,76 Eur išlaidas, susijusias su filtrato įrangos aptarnavimu bei priežiūra. Apelianto nuomone, Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turi būti vykdomas.
33. Pareiškėjas Marijampolės AATC atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
34. Pareiškėjas savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Marijampolės AATC nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas. Teismui konstatavus, kad atsakovas neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartyje suformuluotų įpareigojimų, t. y. nepašalimo pažeidimo tyrimo ir individualaus administracinio akto trūkumų, kiti tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentai nebeteko teisinės reikšmės, t. y. negalėjo lemti sprendimo išvadų ir rezoliucinės dalies, todėl jų teismas pagrįstai neanalizavo arba analizavo tiek, kiek reikėjo sprendimo išvadoms pagrįsti.
35. Marijampolės AATC pažymi, kad Agentūra nei Įsakyme ir Išvadoje, nei jokiame kitame dokumente neįvardijo konkrečių techninio aptarnavimo ir priežiūros darbų, kuriems išleistos lėšos negali būti pripažintos tinkamomis išlaidomis. Neįvardijus šių darbų, neįmanoma spręsti, ar atsakovas pagrįstai tuos darbus priskyrė įrenginio eksploataciniams (techninio aptarnavimo ir priežiūros) darbams, o ne defektų taisymo darbams, kuriems išleistos lėšos pripažįstamos tinkamomis išlaidomis. Teismas, neturėdamas darbų sąrašo, neturėjo objektyvios galimybės pateikti argumentų dėl defektinių ir eksploatacinių įsipareigojimų sąvokos ir jų atribojimo. Darbai nėra atriboti ir atsakovo parengtos Sutarties nuostatose. Be to, argumentai dėl defektinių ir eksploatacinių įsipareigojimų sąvokų atskyrimo nebeteko prasmės, konstatavus, kad atsakovas neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartyje suformuluotų reikalavimų dėl pažeidimo tyrimo. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat buvo nurodyta, kad Įsakyme nėra jokių nuorodų į tipines apskaitos nuostatas. Atsižvelgęs į tai, jis neturėjo pagrindo pateikti argumentų dėl išlaidų vertinimo tipinių apskaitos nuostatų kontekste.
36. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas netinkamomis finansuoti pripažintos išlaidos buvo skirtos ne įrenginiui eksploatuoti, o jo defektams šalinti, todėl jos turi būti laikomos tinkamomis finansuoti išlaidoms. Marijampolės AATC nuomone, išlaidos filtravimo įrenginiui aptarnauti garantinio laikotarpio metu užsakovui yra būtinos, kad sumontuotas įrenginys funkcionuotų tinkamai ir be defektų. Tik tada, kai pats tiekėjas aptarnauja sumontuotą įrenginį garantinio laikotarpio metu, jam be jokių išlygų gali būti taikoma teisinė atsakomybė už bet kokius įrenginio defektus garantinio laikotarpio metu, nes jis tokiu atveju neturi galimybės teigti, kad įrenginio defektai atsirado dėl kito asmens atlikto to įrenginio netinkamo aptarnavimo. Atsižvelgiant į tai, minėtos išlaidos buvo įtrauktos į įrangos įsigijimo sutartis. Jeigu jos nebūtų finansuojamos, tiekėjas nebūtų visiškai teisiškai atsakingas už tinkamą įrenginio funkcionavimą bei už nustatytų defektų šalinimą, o būtų pasiekiamas tik deklaruotas, bet ne faktinis funkcionalumas ir nebūtų užtikrinta, kad tiekėjui būtų taikoma visiška atsakomybė už filtravimo įrenginio tinkamą veikimą garantinio laikotarpio metu. Pažymi, kad tiekėjas pagal Sutartį neatliko jokių įrenginio eksploatavimo darbų.
37. Marijampolės AATC pažymi, kad teismas nurodė, jog atsakovo pateikta nuorodą į Finansų ministerijos 2015 m. liepos 28 d. gautą raštą, kuriuo jis buvo informuojama, kad Europos Komisija iš jai deklaruotų tinkamų finansuoti lėšų jau atėmė ir užskaitė Agentūros nustatytas netinkamas išlaidas, tarp kurių yra ir 13 901,76 Eur išlaidos, susijusios su filtrato įrangos aptarnavimu ir priežiūra, nereiškia, kad atsakovas tinkamai atliko pažeidimo tyrimą, ėmėsi visų teisinių priemonių informacijai surinkti ir sprendimui susigrąžinti lėšas pagrįsti. Taigi, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino kaip reikšmingos, sprendžiant, ar atsakovas tinkamai atliko pažeidimo tyrimą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV.

1138. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal proceso normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

1239. Ginčas šioje byloje iš esmės yra kilęs dėl atsakovo 2015 m. spalio 20 d. įsakymo Nr.T1-79, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas, vykdydamas projekto sutartį Nr. A/2007/M/31 „Filtrato ir nuotekų valymo įrenginio (atvirkštinė osmozė) teikimas ir įrengimas“, netinkamai panaudojo 13901,76 Eur Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų.

1340. Ginčijamas administracinis aktas buvo priimtas dėl to, kad į ilgalaikio turto įsigijimo savikainą nepagrįstai įtrauktos įrangos techninio aptarnavimo ir priežiūros išlaidos, pažeidžiant 2003 m. sausio 6 d. Europos Komisijos reglamento Nr. 16/2003 23 straipsnio 1 dalį.

1441. Reglamento Nr. 16/2003 23 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad išlaidos, skirtos pirkti ar statyti įrenginius ir įrangą, kurie turi būti įrengti ir sumontuoti projekte nuolatiniam naudojimui, yra tinkamos, jeigu jos įtrauktos į už įgyvendinimą atsakingos įstaigos ilgalaikio naudojimo įrangos aprašą ir pagal tipines apskaitos nuostatas yra laikomos kapitalo sąnaudomis.

1542. Dėl šių lėšų panaudojimo atsakovas jau buvo priėmęs analogišką 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. T1-248, kuris buvo panaikintas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 3R-29 (AG-15/02-2013. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-556-2302/2013 šis Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas buvo paliktas galioti.

1643. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodyta, jog sprendimą dėl lėšų grąžinimo priimanti kompetentinga institucija privalo įvardyti darbus bei paslaugas, kurioms išleisti pinigai negali būti pripažinti tinkamomis išlaidomis. Tai būtų galima padaryti tiek įsakyme dėl lėšų grąžinimo ar su juo susijusiame kitame dokumente, kuris būtų sudėtinė dalis minėto pobūdžio įsakymo ar kito teisės akto dėl lėšų grąžinimo. Teismas pažymėjo, kad byloje apsiribojama bendro pobūdžio teiginiu, jog įrangos techninio aptarnavimo ir priežiūros išlaidos nepagrįstai įtrauktos į materialiojo turto įsigijimo savikainą, t. y. įsakyme nėra konkretumo, o esama abstrakcija negali būti pateisinama, siekiant paneigti teisę į išlaidų pripažinimą tinkamomis.

1744. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartyje taip pat nurodė, kad atsakovo 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. T1-248 negalėjo būti paliktas galioti ir dėl tos aplinkybės, kad jame nėra nuorodos į tipines apskaitos nuostatas minimas Reglamento Nr. 16/2003 23 straipsnio 1 dalyje. Esant įvardytiems konkretiems techninio aptarnavimo ir priežiūros darbams bei nuorodoms į tipines apskaitos nuostatas, būtų aišku, kokius darbus Aplinkos projektų vertinimo agentūra kokio teisinio reguliavimo pagrindu negali priskirti Europos Sąjungos finansuojamiems darbams ir tiems darbams išleistus pinigus pripažinti tinkamomis išlaidomis. Vien Reglamento Nr. 16/2003 23 straipsnio 1 dalies, kaip teisinio pagrindo, nurodymas įsakyme nėra pakankamas, kadangi, kaip matyti iš šios teisės normos, būtinas ir papildomas teisinis pagrindimas, o šio momento 2012 m. gruodžio 10 d. dokumente nėra.

1845. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-556-2302/2013 nutarė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą pakeisti ir perduoti bylą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai nagrinėti iš naujo; kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį (ta apimtimi, kur buvo paliktas galioti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. 3R-29 (AG-15/02-2013), kuriuo buvo panaikintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. T1-248 „Dėl PVM lėšų dalies, apmokėtos bendrojo finansavimo lėšomis, vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/011 „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ grąžinimo“) palikti nepakeistą.

1946. Įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).

2047. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, jog galutinis teismo sprendimas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas; 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Vadovaujantis teismo sprendimo vientisumo principu, teismo sprendimas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į jo visumą, o ne į atskiras jo dalis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnis).

2148. Įsiteisėjusioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-556-2302/2013, yra aiškiai nurodyti ginčijamo administracinio akto panaikinimo pagrindai, taip pat buvo nurodyta, kokias konkrečias aplinkybes viešojo administravimo objektas turi nustatyti, pakartotinai nagrinėdamas klausimą dėl lėšų grąžinimo, ir kokiomis nustatytomis aplinkybėmis privalo pagrįsti įsakymą dėl lėšų grąžinimo, jog priimtas administracinis aktas atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

2249. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad atsakovas netinkamai atliko pakartotinį tyrimą ir nesurinkęs būtinų duomenų apie konkrečius tiekėjo atliktus darbus bei paslaugas, negalėjo konstatuoti Reglamento Nr. 16/2003 23 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

2350. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta visapusišku ir objektyviu visų byloje surinktų faktinių duomenų ištyrimu bei įvertinimu. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, todėl, teisėjų kolegija, sutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo argumentais dėl minėtos išvados pagrindimo, detaliai jų nevertina.

2451. Įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia saisto viešojo administravimo subjektus, jiems vykdant viešojo administravimo funkcijas. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai administracinis teismas panaikina individualų administracinį aktą ir perduoda klausimą viešojo administravimo subjektui nagrinėti iš naujo, draudžiama iš naujo priimti individualų administracinį aktą, kuris savo turiniu būtų analogiškas tam administraciniam aktui, kuris įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams. Administracinio teismo sprendimo teisinė galia negali būti įveikta pakartotinai priimtu individualiu administraciniu aktu.

2552. Nagrinėjamu atveju atsakovas, pakartotinai nagrinėdamas klausimą dėl lėšų grąžinimo, priėmė įsakymą, kuris nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, kuriuos buvo privaloma nustatyti pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-2302/2013, todėl nagrinėjamoje byloje ginčijamas atsakovo priimtas individualus administracinis aktas buvo pagrįstai pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai bei panaikintas.

2653. Įvertinus nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kuriais remiantis prašoma panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

2754. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

2855. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

2956. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros priteisti patirtų 703,72 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

3057. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

3158. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis).

3259. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 ir 3 dalys).

3360. Pareiškėjas pateikė dokumentus pagrindžiančius turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu.

3461. Pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nurodyto priteistino užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio.

3562. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

3663. Įvertinusi ginčo sudėtingumą, pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, tai, kad ginčas pakartotinai yra sprendžiamas administraciniame teisme, prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas ir pareiškėjui priteistina 350 Eur atstovavimo išlaidų.

37Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 44 straipsnio 1 ir 6 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

38Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą atmesti.

39Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui 350 (tris šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

40Nutartis neskundžiama.