Byla Iv-854-428/2011
Dėl neišmoketos darbo užmokescio dalies priteisimo, n u s t a t e:

1Kauno apygardos administracinio teismo teiseja Jolanta Medvedeviene, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei, dalyvaujant pareiškejai R. G., atsakoves Kalvarijos savivaldybes administracijos atstovui Linui Vinciauskui, viešame teismo posedyje išnagrinejusi administracine byla pagal pareiškejos R. G. prašyma atsakovei Kalvarijos savivaldybes administracijai del neišmoketos darbo užmokescio dalies priteisimo, n u s t a t e:

2Pareiškeja patikslintu skundu kreipesi i teisma, prašydama priteisti iš Kalvarijos savivaldybes administracijos 1940,43 Lt darbo užmokescio nepriemoka, susidariusia del 2009 metais neteisetai sumažinto darbo užmokescio; sustabdyti bylos nagrinejima ir kreiptis i Lietuvos Respublikos Konstitucini Teisma su prašymu spresti ar 2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais istatymo 3 straipsnis ir 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais istatymo 3 straipsnio pakeitimo istatymas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucija.

3Pareiškeja prašyme nurode ir teismo posedyje paaiškino, kad dirba Kalvarijos savivaldybeje valstybes tarnautoja ir nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. jai neteisetai už darba buvo sumoketas ne visas priklausantis darbo užmokestis. Neišmoketo darbo užmokescio dalis už laikotarpi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. yra 1940,43 Lt. 2008 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais istatymas, kurio 3 straipsnis nuo 2009 m. sausio 1 d. sumažino valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazini dydi nuo 2008 metais galiojusio 490 litu iki 475 litu, t.y 15 litu, o 2009 m. liepos 17 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais istatymo 3 straipsnio pakeitimo istatymas, kuriuo valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazini dydi sumažino iki 450 litu, t.y 40 litu lyginant su 2008 metais galiojusiu dydžiu. Taciau remiantis 2010 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo sprendimu del Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 lapkricio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugsejo 26 d., 2007 m. spalio 22 d., 2007 m. lapkricio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimu ir 2009 m. sausio 15 d. sprendimo nuostatu išaiškinimo, istatymu leidejas gali laikinai mažinti iš valstybes ir savivaldybiu biudžetu lešu finansuojamu instituciju pareigunu ir valstybes tarnautoju (kitu darbuotoju, kuriems už darba apmokama iš valstybes ir savivaldybiu biudžetu lešu) atlyginimus tik kai yra oficialiai konstatuota, kad valstybeje susikloste itin sunki netrumpalaike ekonomine, finansine padetis, del kurios valstybe nebegali vykdyti prisiimtu isipareigojimu. Tuo tarpu tik 2009 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 1295 "Del ekonomikos sunkmecio" oficialiai buvo konstatuota, kad Lietuvos Respublikoje susikloste itin sunki netrumpalaike ekonomine padetis. Todel 2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais istatymo 3 straipsnis ir 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais istatymo 3 straipsnio pakeitimo istatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytiems teisetu lukesciu ir teisines valstybes principams, nes yra priimti prieš tai, kai buvo oficialiai konstatuota, kad valstybeje susikloste itin sunki netrumpalaike ekonomine padetis. Todel yra pakankamas pagrindas šioje byloje teismui kreiptis i Konstitucini teisma del aptariamu istatymu atitikties Konstitucijai.

4Atsakovas Kalvarijos savivaldybes administracija atsiliepime i prašyma nurode ir atsakovo atstovas teismo posedyje paaiškino, kad pareiškejos skundas nepagristas, kadangi Kalvarijos savivaldybes administracija veike taip kaip pagal istatymus privalejo veikti – mokejo atlyginima pagal tuo metu galiojusi bazini dydi. Palaike pareiškejos prašyma kreiptis i Konstitucini Teisma.

5Prašymas atmestinas.

6Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškeja yra Kalvarijos savivaldybes administracijos valstybes tarnautoja (b.l. 12-13). Pareiškejai, kaip valstybes tarnautojai, darbo užmokescio apskaiciavima reglamentuoja Valstybes tarnybos istatymo nuostatos. Pagal Valstybes tarnybos istatymo 24 straipsnio 2 d. pareigines algos dydis apskaiciuojamas taikant pareigines algos koeficienta. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybems, nustato šis Istatymas (1 priedas). Pareigines algos koeficiento vienetas yra valstybes tarnautoju pareigines algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinanciu finansiniu metu bazinis dydis, atsižvelgiant i praejusiu metu vidutine metine infliacija (skaiciuojant nacionalini vartotoju kainu indeksa) ir kitu vidutinio darbo užmokescio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveiki turinciu veiksniu itaka, nustatomas nacionalineje kolektyvineje sutartyje. Nacionalineje kolektyvineje sutartyje sulygta bazini dydi tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali buti mažesnis už esama bazini dydi, išskyrus atvejus, kai iš esmes pablogeja valstybes ekonomine ir finansine bukle. Pareigines algos dydis apskaiciuojamas atitinkama pareigines algos koeficienta dauginant iš bazinio dydžio. Jei nacionaline kolektyvine sutartis nera sudaryta arba pakeista iki einamuju metu birželio 1 d., tai ateinanciu finansiniu metu bazini dydi Vyriausybes teikimu, atsižvelgdamas i šio straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos (VTI 24 str. 3 d.).

7Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos bazinio dydžio, taikomo 2008 metais istatymu (2007 m. liepos 4 d. Nr. X-1270) buvo nustatytas Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos bazinis dydis 2008 metais – 490 litu. 2008 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais istatymas Nr. XI-85, kurio 3 straipsnis nustate, kad valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazinis dydis 2009 metais yra 475 litai. Mineto istatymo 3 straipsnis buvo pakeistas 2009 m. liepos 17 d. istatymu Nr. XI-360, kuriuo nustatyta, jog Valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. yra 475 litai, o nuo 2009 m. rugpjucio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 450 litu.

8Pabrežtina, kad administracinis teismas negali spresti valstybes tarnautoju darbo užmokescio padidinimo klausimo, negali spresti administracinio ginco vadovaudamasis politiniais ar ekonominiais (t.y. neteisniais argumentais ir, nesant tam teisinio pagrindo, ipareigoti išmoketi valstybes tarnautojui didesni darbo užmokesti. Nustatytas bazinis dydis yra vienas iš elementu, kuri dauginant iš atitinkamo pareigines algos koeficiento apskaiciuojamas pareigines algos dydis. Kaip jau mineta, ateinanciu finansiniu metu bazini dydi Vyriausybes teikimu, tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Taigi, bazinio dydžio nustatymas yra istatymu leidejo kompetencija. Apskaiciuodama ir mokedama pareiškejai darbo užmokesti atsakove pagristai vadovavosi galiojanciomis Valstybes tarnybos istatymo ir istatymu, kuriais buvo patvirtintas valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazinis dydis nuostatomis.

9Pažymetina, kad pareiškejos argumentas, kad istatymai del baziniu dydžiu mažinimo yra priimti prieš tai, kai buvo oficialiai konstatuota, kad valstybeje susikloste itin sunki netrumpalaike ekonomine padetis nepagristas, kadangi jau Penkioliktosios Lietuvos Respublikos vyriausybes veiklos programoje, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritare 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 buvo konstatuota, jog Lietuva atsidure ekonomikos sunkmetyje.

10Pareiškejos prašymas sustabdyti bylos nagrinejima ir kreiptis i Lietuvos Respublikos Konstitucini Teisma su prašymu spresti ar 2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais istatymo 3 straipsnis ir 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais istatymo 3 straipsnio pakeitimo istatymas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucija netenkintinas. Pažymetina, jog teismas i Konstitucini Teisma kreipiasi tik esant teisiškai motyvuotai abejonei del tam tikro teises akto konstitucingumo. Ivertinus pareiškejos prašyma, konstatuotina, kad pareiškeja nepagrinde prašymo teisiniais argumentais ir abejoniu del pareiškejos nurodytu istatymo nuostatu atitikties Konstitucijai teismui nekyla.

11Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškejos prašymas priteisti 1944,23 Lt neišmoketa darbo užmokescio dali nepagristas, todel atmestinas.

12Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85 – 88 straipsniais, teiseja

Nutarė

13R. G. prašyma atmesti.

14Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.

Proceso dalyviai