Byla 2A-187/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Kazio Kailiūno (pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, sekretoriaujant Ernestai Jevaitytei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Edvardui Sinkevičiui, atsakovo atstovams advokatei Ramutei Bimbirienei, Tadeušui Podvorskiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos „Įstros aerodromas“ (buvęs pavadinimas – viešoji įstaiga Vytauto Lapėno skraidymo mokykla) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1659-41/2005 pagal ieškovo viešosios įstaigos „Vytauto Lapėno skraidymo mokykla“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BTA draudimas“ dėl draudimo išmokų priteisimo.

Nustatė

2Ieškovas VšĮ Vytauto Lapėno skraidymo mokykla (dabartinis pavadinimas - VšĮ „Įstros aerodromas“) 2005 m. balandžio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „BTA draudimas“, prašydamas priteisti iš atsakovo 721 504 Lt draudimo išmokų. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. kovo 2 d. su atsakovu buvo sudarytos draudimo sutartys (draudimo liudijimai Nr. NA-003126, CA Nr. 000299 ir AV Nr. 000148), kuriose numatytomis sąlygomis buvo apdrausta piloto darbo vieta lėktuve SU-29, reg. Nr. LY-ASI, lėktuvas SU-29, reg. Nr. LY-ASI, taip pat žala tretiesiems asmenims, jų turtui ir žala kroviniui, atsiradusi skrendant nurodytu lėktuvu. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. balandžio 19 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu sudužo ieškovui priklausantis lėktuvas SU-29, žuvo jame skridę R. Ž. ir D. I. . 2004 m. balandžio 20 d. ir 22 d. ieškovas pranešė atsakovui apie draudiminį įvykį, o 2004 m. spalio 7 d. kreipėsi su prašymu išmokėti draudimo išmokas. Atsakovas, nurodęs, kad neturi duomenų apie draudimo įmokų pagal aukščiau nurodytus draudimo polisus sumokėjimą, paprašė pateikti tai patvirtinančius įrodymus. 2004 m. spalio 20 d. ieškovas sumokėjo draudimo įmokas pagal šiuos polisus ir pateikė ieškovui tai patvirtinantį mokėjimo pavedimą, o 2004 m. lapkričio 10 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą su prašymu išmokėti draudimo išmokas, tačiau atsakovas 2004 m. gruodžio 3 d. raštu atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmokas, motyvuodamas tuo, kad draudimo įmokas ieškovas sumokėjo tik po to, kai paprašė atsakovas, draudimo polisai draudiminio įvykio dieną buvo negaliojantys, nes draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos, draudimo sutartis nutrūksta. Ieškovo nuomone, atsakovo atsisakymas išmokėti draudimo išmokas nepagrįstas, kadangi draudimo sutarčių įsigaliojimo data buvo polise nurodyta 2004 m. kovo 2 d. Ieškovas pažymėjo, kad draudimo taisyklės numato, jog draudimo sutartis įsigalioja nuo draudimo polise nurodytos datos, draudimo polisuose nebuvo nurodyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką. Ieškovas nurodė, kad draudimo taisyklėse numatyta, jog draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, jog per 15 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudiko prievolės įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką. Kadangi atsakovas šios pareigos nevykdė ir nepranešė draudėjui apie pareigą sumokėti draudimo įmoką, jis pažeidė pareigą bendradarbiauti, todėl sudarytos draudimo sutartys negali būti laikomos nutrūkusiomis ir draudimo išmokos vykdymas negali būti sustabdytas.

3Vilniaus apygardos teismas 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 41,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

4Teismas nurodė, kad sudarydamos draudimo sutartis, šalys specialiai nenumatė, kad jos įsigalioja nuo sudarymo momento, draudimo liudijimo pasirašymo ar išdavimo momento ar kitos sutartyje numatytos datos ir padarė išvadą, jog draudimo sutarčių įsigaliojimas buvo susietas su draudimo įmokos sumokėjimo momentu. Ieškovui neįmokėjus draudimo įmokos, draudimo sutartys nutrūko ir nelaimingo atsitikimo metu negaliojo. Teismas taip pat padarė išvadą, kad draudimo taisyklėse įtvirtintoje nuostatoje, jog draudimo sutartis įsigalioja nuo polise nurodytos datos 00.00 val., yra turima dėmesyje draudimo polise nurodyta pirmos draudimo įmokos (ar jos dalies) mokėjimo data, o ne paties draudimo liudijimo (poliso) sudarymo (pasirašymo) data. Teismas atmetė ieškovo argumentą, jog draudimo liudijime nurodyta jo sudarymo data laikytina draudimo sutarties įsigaliojimo data, ir nurodė, kad draudimo liudijimas (polisas) yra tik dokumentas, įrodantis draudimo sutarties sudarymo, bet ne sutarties įsigaliojimo faktą. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentą, kad draudimo sutartys nebuvo nutrūkusios, nes draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos, draudikas neįvykdė pareigos raštu pranešti draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimą, ir nurodė, kad minėta nuostata taikoma tik tuo atveju, kai draudimo sutarties įsigaliojimas nėra siejamas su draudimo įmokos sumokėjimu. Teismas padarė išvadą, kad draudiminis įvykis įvyko neįsigaliojus draudimo sutartims, nei draudimo taisyklėse, nei draudimo liudijime nebuvo numatyta taikyti draudimą draudiminiams įvykiams, įvykusiems iki draudimo sutarties įsigaliojimo, todėl draudiko pareiga mokėti draudimo išmokas, kaip ir draudėjo teisė reikalauti draudimo išmokų išmokėjimo, neatsirado, ir tai sudaro teisinį pagrindą atmesti ieškovo reikalavimą atsakovo atžvilgiu. Teismas tai pat nurodė, kad nors ieškovo reikalavimas priteisti draudimo išmokas atmestinas dėl to, jog įvykio metu draudimo sutartys nebuvo galiojančios, tačiau ir galiojant draudimo sutartims draudiko pareiga sumokėti draudimo išmokas neatsirastų dėl kitų priežasčių. Teismo nuomone, nelaimingas atsitikimas įvyko lėktuvui pradėjus atlikinėti akrobatinį skrydį (demonstruojant aviacinę techniką), kuris nebuvo specialiai apdraustas, todėl pagal Taisyklių Nr. 018 2.8 punktą toks įvykis negali būti laikomas turinčiu draudiminę apsaugą ir draudikui prievolė sumokėti draudimo išmoką neatsirado. Teismas pažymėjo, kad draudiko pareiga sumokėti draudimo išmoką pagal Taisykles Nr. 019 neatsirado, kadangi pagal šių taisyklių 2.1 punktą draudiminis įvykis – tai atvejis, kai tretieji asmenys pateikia draudėjui pretenzijas dėl žalos atlyginimo, o į bylą nepateikta įrodymų, kad tokia pretenzija buvo pateikta draudėjui ar draudikui. Teismas nurodė, kad draudikas neturi pareigos atlyginti žalą, padarytą draudėjo darbuotojui pagal Taisyklių Nr. 619 4.4 punktą, o tiek pilotas, tiek kartu su juo skridęs R. Ž. buvo draudėjo darbuotojai ir įvykis įvyko jų darbo metu.

5Vilniaus apygardos teismas 2006 m. sausio 11 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo VšĮ ,,Įstros aerodromas“ atsakovui UAB ,,BTA draudimas“ 3540 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

6Apeliaciniu skundu ieškovas VšĮ „Įstros aerodromas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimą, priimti naują sprendimą: ieškovo ieškinį dėl draudimo išmokos patenkinti ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas neteisingai išsiaiškino draudimo sutarčių esmę, jų sudarymo ir įsigaliojimo ypatumus bei sutarčių šalis siejusias tarpusavio pareigas. Sprendime nėra nurodyta jokių pagrįstų įrodymų, kuriais remiantis teismas draudimo sutarčių įsigaliojimo momentą galėtų sieti su kitomis aplinkybėmis nei sutarčių sudarymas. Skraidymo aparato savanoriško draudimo liudijime ir skraidymo aparatų savininkų (valdytojų) ir vežėjų oru civilinės atsakomybės draudimo liudijime sutarčių įsigaliojimo data nurodyta 2004 m. kovo 2 d. Skraidymo aparato savanoriško draudimo taisyklių Nr. 018 6.3 punkte ir Skraidymo aparatų savininkų (valdytojų) ir pervežėjų oru civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 019 9.3 punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo polise nurodytos datos 00.00 val. draudėjo buveinės vietos laiku. Draudimo polisuose nebuvo nurodyta, kad sutartys įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką ir šių sutarčių įsigaliojimas nesiejamas su įmokos sumokėjimu. Dėl nurodytų aplinkybių sutartys laikomos sudarytos 2004 m. kovo 2 d. ir įsigaliojo po jų pasirašymo. Nėra pagrindo įsigaliojimo sieti su kitomis aplinkybėmis, kadangi sudarytos draudimo sutartys bei jų gramatinio teksto tinkamas aiškinimas šalims turi įstatymo galią. Šalių sudarytos sutartys yra CK 6.966 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos normos išimtis. Be to, teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad iš UAB „BTA draudimas“ 2004 m. gruodžio 3 d. atsakymo dėl draudimo išmokos matyti, jog atsakovas draudimo sutartis laikė įsigaliojusiomis nuo jų pasirašymo dienos (CK 6.996 str. 2d.).
  2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad draudikui neatsirado pareiga pranešti draudėjui, kad, nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudiko prievolės įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką. Tokia pareiga numatyta Draudimo įstatymo 80 straipsnio pirmojoje dalyje, Skraidymo aparato savanoriško draudimo taisyklių Nr. 018 6.5 punkte ir Skraidymo aparatų savininkų (valdytojų) ir pervežėjų oru civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 019 9.5 punkte. Dėl šios priežasties sudarytos draudimo sutartys negali būti laikomos nutrūkusiomis ir draudimo išmokų sumokėjimas negali būti sustabdytas.
  3. Sutarčių teisėje yra pripažinta, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys. Pasyvus atsakovo elgesys - tylėjimas bei kliento neįspėjimas - rodė atsakovo valią laikyti draudimo sutartis sudarytomis. Teismas, aiškindamas sutartis, neatsižvelgė į šalių derybas dėl sutarčių sudarymo, šalių elgesį po sutarčių sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, kaip tai nustato ir CK 6.193 straipsnis. Vienareikšmė ir aiškiai šalių patvirtinta sąlyga buvo ta, kad draudimo sutartys įsigalioja nuo polisuose nurodytos datos 00.00 val. draudėjo buveinės vietos laiku.
  4. Įsigaliojus šalių sudarytoms draudimo sutartims bei išdavus skraidymo aparatų savininkų (valdytojų) ir pervežėjų oru civilinės atsakomybės liudijimą, savanoriško draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijimą ir skraidymo aparato savanoriško draudimo liudijimą, apeliantas VšĮ „Įstros aerodromas“ tapo draudėju ir jam atsirado Draudimo įstatymo 81 straipsnyje įtvirtinta teisė į draudimo išmoką. Ne laiku sumokėjus draudimo įmokas, tarp šalių susiklostė sutartinės atsakomybės santykiai, tačiau tai neturėjo įtakos sutarčių įsigaliojimui. Apeliantas savo sutartinę prievolę įvykdė 2004 m. spalio 20 d. sumokėdamas draudimo įmoką. Draudimo bendrovė nevykdė savo veiklos maksimaliai tinkamai, todėl įvykus draudimo sutartyse numatytam draudiminiam įvykiui, ji negali atsisakyti mokėti draudimo išmokas remdamasi vien tuo, kad nebuvo sumokėtos draudimo įmokos, ir negali sudarytas draudimo sutartis vienašališkai nutraukti draudimo sutartyse nenumatytais pagrindais.
  5. UAB „BTA draudimas“ pareikšti argumentai dėl nelaimingo atsitikimo traktavimo nedraudiminiu įvykiu nėra ieškinio dalykas, kadangi ieškininiu pareiškimu buvo ginčytas 2004 m. gruodžio 3 d. atsakovo atsakymas, kuriuo sumokėti draudimo išmoką buvo atsisakyta vien tuo kad nebuvo įmokėta pradinė draudimo įmoka.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „BTA draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad draudėjas, įsipareigojęs pirmąją draudimo įmokos dalį sumokėti iki 2004 m. kovo 9 d., jos nesumokėjo ir šios aplinkybės neginčija. Kaip teisingai konstatavo Vilniaus apygardos teismas, įvykio metu ieškovas neturėjo draudimo apsaugos, todėl mokėti draudimo išmokas atsakovas neturi pagrindo. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti sutarčių galiojimą, kaip tai numato Draudimo įstatymo 80 straipsnio pirmoji dalis, nes draudimo sutartys nebuvo įsigaliojusios. Kai draudėjas nesumoka numatytos draudimo įmokos, tai draudimo sutartis nutrūksta, jeigu sutartyje nėra nustatyta ko kita (CK 6.996 str. l d.). Sudarytose draudimo sutartyse jokių išlygų ar išskirtinių sąlygų dėl sutarčių galiojimo nėra, todėl vienareikšmiai turi būti taikomos CK 6.996 straipsnio nuostatos. Apeliantas sutarčių sudarymo datą nepagrįstai tapatina su jų įsigaliojimo terminu ir neteisingai aiškina CK 6.996 straipsnio pirmąją dalį. Draudimo sutarties sąlygos, apie kurias draudikas privalo informuoti draudėją, nurodytos draudimo rūšies taisyklėse. Apeliantas neginčija tos aplinkybės, kad draudėjas šias taisykles turėjo ir buvo su jomis susipažinęs (tai patvirtina ir tuometinio ieškovo vadovo parašas polisuose). Kaip matyti iš byloje esančių draudimo sutarčių, kurių neatskiriama dalimi yra draudimo rūšies taisyklės, draudimo sutarčių įsigaliojimas yra siejamas su draudimo įmokos pirmosios dalies sumokėjimu, todėl minėta Draudimo įstatymo 80 straipsnio nurodyta pareiga draudikui neatsirado.

8Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

9Byloje nustatyta, kad ieškovas VšĮ ,,Įstros aerodromas“ ir atsakovas UAB ,,BTA draudimas“ 2004 m. kovo 2 d. sudarė tris draudimo sutartis, pagal kurias ieškovas draudimo liudijimuose (polisuose) nurodytomis sąlygomis apdraudė nuo nelaimingų atsitikimų piloto darbo vietą lėktuve SU-29, reg. Nr. LY-ASI, lėktuvą SU-29, reg. Nr. LY-ASI, taip pat civilinę atsakomybę už žalą tretiesiems asmenims, jų turtui ir žala kroviniui, kuri padaryta lėktuvo SU-29, reg. Nr. LY-ASI. Ieškovui buvo išduoti trys draudimo liudijimai (polisai): savanoriškojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, skraidymo aparato savanoriškojo draudimo ir skraidymo aparatų savininkų (valdytojų) ir pervežėjų oru civilinės atsakomybės. Savanoriškoje draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijime (polise) nustatyta, kad draudimo polisas galioja nuo 2004 m. kovo 2 d. iki 2004 m. spalio 1 d., pirmos draudimo įmokos sumokėjimo data – 2004 m. kovo 9 d., antros – 2004 m. birželio 2 d. Skraidymo aparato savanoriškojo draudimo liudijime (polise) nurodyta, kad draudimo laikotarpis nuo 2004 m. kovo 2 d. iki 2005 m. kovo 1 d., o draudimo įmokos mokėjimo terminai: po 3425 Lt iki 2004 m. kovo 9 d., 2004 m. birželio 2 d., 2004 m. rugsėjo 2 d., 2004 m. gruodžio 2 d. Pagal skraidymo aparatų savininkų (valdytojų) ir pervežėjų oru civilinės atsakomybės draudimo liudijimą (polisą) draudimo laikotarpis – nuo 2004 m. kovo 21 d. iki 2005 m. kovo 1 d., pirmos draudimo įmokos įmokėjimo data- 2004 m. kovo 9 d. 2004 m. balandžio 19 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu sudužo lėktuvas SU-29, žuvo jame skridę R. Ž. ir D. I. . Ieškovas 2004 m. balandžio 20 ir 22 d. pranešė atsakovui apie draudiminį įvykį, o 2004 m. spalio 7 d. kreipėsi su prašymu išmokėti draudimo išmokas. Draudimo įmokas pagal nurodytus draudimo polisus ieškovas sumokėjo 2004 m. spalio 20 d. Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmokas, nurodydamas, kad ieškovui nesumokėjus pirmų draudimo įmokų draudimo liudijimuose (polisuose) nustatytais terminais, draudimo sutartys nutrūko, taigi nelaimingo atsitikimo metu draudiminė apsauga negaliojo.

10Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d.).

11Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl draudimo sutarčių galiojimo.

12Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo (draudiko) parengtos draudimo taisyklių, kurios yra sudėtinė ginčo šalių sudarytų draudimo sutarčių dalis, nuostatos dėl draudimo sutarčių įsigaliojimo momento yra dviprasmiškos ir prieštaringos, ir iš jų neaišku, ar draudimo sutarties įsigaliojimo momentas siejamas su draudimo įmokos (pirmos draudimo įmokos) sumokėjimu ar su draudimo liudijime (polise) nurodyta data. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas apie ginčo šalių sudarytų draudimo sutarčių įsigaliojimo momentą turėjo spręsti analizuodamas šalių pasirašytų draudimo liudijimų (polisų) sąlygas ir vertinti jas vadovaudamasis sutarčių, sudarytų prisijungimo būdu, aiškinimo taisyklėmis (CK 6.185-6.187, 6.193 straipsniai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytų draudimo sutarčių sąlygas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių, sudaromų prisijungimo būdu, t. y. pagal vienos šalies parengtas standartines sutarties sąlygas, specifiką ir, aiškindamas ginčo šalių sudarytas draudimo sutartis, pažeidė tokių sutarčių aiškinimo taisykles.

13Pagal CK 6.187 straipsnį, jeigu sutarties standartines sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t.y. individualiai šalių aptartoms, sąlygoms. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Ši contra proferentem, t. y. neaiškių sutarties aiškinimo jas siūliusios šalies nenaudai, taisyklė įtvirtinta ir tarptautiniuose privatinės teisės aktuose. Europos Sutarčių teisės principų 5.103 straipsnyje nurodyta, kad jeigu yra abejonių dėl sutarties sąlygos, kuri nebuvo individualiai aptarta, ji yra aiškinama tokią sąlygą pasiūliusios šalies nenaudai. Būtent į šias sutarčių aiškinimo taisykles neatsižvelgė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ginčo šalių sudarytas draudimo sutartis.

14Ginčo šalių pasirašytuose draudimo liudijimuose (polisuose), t.y. individualiose draudimo sutarčių sąlygose, nurodyta, kad: savanoriškojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų polisas galioja nuo 2004 m. kovo 2 d. iki 2004 m. spalio 1 d., pirmos draudimo įmokos sumokėjimo data – 2004 m. kovo 9 d., antra – 2004 m. birželio 2.; skraidymo aparato savanoriškojo draudimo liudijime (polise) nurodyta, kad draudimo laikotarpis nuo 2004 m. kovo 2 d. iki 2005 m. kovo 1 d., o draudimo įmokos mokėjimo terminai: po 3425 Lt iki 2004 m. kovo 9 d., 2004 m. birželio 2 d., 2004 m. rugsėjo 2 d., 2004 m. gruodžio 2 d. Pagal skraidymo aparatų savininkų (valdytojų) ir pervežėjų oru civilinės atsakomybės draudimo liudijimą (polisą) draudimo laikotarpis – nuo 2004 m. kovo 21 d. iki 2005 m. kovo 1 d., pirmos įmokos data – 2004 m. kovo 9 d.

15Draudimo įstatymo 2 straipsnio 18 punkte nustatyta, kad draudimo laikotarpis – tai laiko tarpas nuo draudimo apsaugos pradžios iki pabaigos. Pagal šio straipsnio 12 punktą draudimo apsauga – draudimo įsipareigojimas įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką.

16Taigi ginčo šalių sudarytuose draudimo polisuose nustatyta jų sudarytų draudimo sutarčių, kartu ir draudiminės apsaugos, įsigaliojimo data – 2004 m. kovo 2 d., o pirmos draudimo įmokos įmokėjimo data – 2004 m. kovo 9 d. Tai reiškia, kad ginčo šalys jų sudarytose draudimo sutartyse susitarė dėl konkrečios šių sutarčių įsigaliojimo datos, nesiedamos jos su pirmos draudimo įmokos sumokėjimu.

17Teisėjų kolegijos nuomone, aiškinimas, kad draudimo įmokos sumokėjimas jau įvykus draudiminiam įvykiui pažeistų draudiko interesus, draudimo sutarties esmę, paskirtį ir prigimtį, netiksli, nes sisteminis dispozityviai išdėstytų teisės normų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad galimos pagrindinės CK 6.996 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės išimtys ir tai sietina su tais atvejais, kai konkrečioje šalių sudarytoje sutartyje (jos individualiai aptartose sąlygose) yra nustatyta kitaip. Taigi kiekvienu atveju, sprendžiant dėl to, įsigaliojo draudiminė apsauga pagal konkrečias draudimo sutartis ar ne, reikia vertinti konkrečios sutarties turinio sąlygas, nes, minėta, kad ne visais atvejais draudimo sutarties įsigaliojimas ir draudiminės apsaugos atsiradimas nustatomas pagal draudimo įmokos sumokėjimo momentą.

18Kai draudimo teisinių santykių dalyviai konkrečioje sutartyje susitaria dėl draudimo sutarties įsigaliojimo, kartu ir draudiminės apsaugos atsiradimo nesieti su draudimo įmokos ar jos pirmos dalies sumokėjimo momentu, šalių sudaryta draudimo sutartis bei draudiminė apsauga įsigalioja ir nesumokėjus draudimo įmokos ar jos pirmos dalies. Kai draudimo sutarties įsigaliojimas nesiejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu, draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar pirmos jos dalies, šios įmokos nesumokėjimo teisinės pasekmės priklauso nuo draudiko pasirinkto reagavimo į draudėjo prievolės mokėti draudimo įmoką pažeidimo būdo. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą draudikas tokiu atveju turi dvi galimybes.

19Draudikas gali pasinaudoti draudimo įstatymo 80 straipsnyje įtvirtinta sustabdymo teise, laikydamasis šioje teisės normoje imperatyviai nustatytos tvarkos. Nurodytame straipsnyje nustatyta, kad jeigu draudėjas laiku nesumoka draudimo įmokos ar jos dalies, draudikas privalo apie tai pranešti raštu draudėjui, nurodydamas, jog jei per penkiolika, o gyvybės draudimo atveju – per trisdešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos draudėjas nesumokės draudimo įmokos ar jos dalies, draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar atitinkamą jos dalį; jeigu draudimo sutartyje nenustatytas kitoks pranešimų siuntimo būdas, preziumuojama, kad draudėjas gavo draudiko paštu išsiųstą pranešimą, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo; draudimo sutartyje gali būti nustatyti terminai, ilgesni už nurodytus terminus. Taigi, draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies šalių sutartyje nustatytu terminu ir draudikui nusprendus pasinaudoti sustabdymo teise, draudimo sutartis ir draudiminė apsauga galioja, kol draudėjas gauna draudiko pranešimą ir dar atitinkamai penkiolika ir trisdešimt dienų po šio pranešimo gavimo dienos, t.y. tuo laikotarpiu, kai draudėjas turi teisę sumokėti nesumokėtą draudimo įmoką ar jos dalį. Jeigu draudėjas to nepadaro, draudimo sutarties ir draudiminės apsaugos galiojimas sustabdomas iki tol, kol draudėjas sumokės nurodytą draudimo įmoką ar jos dalį.

20Jeigu draudikas nepasinaudoja Draudimo įstatymo 80 straipsnyje nurodyta sustabdymo teise, draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudimo sutartis ir draudiminė apsauga galioja, taigi, įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas turi pareigą mokėti draudimo išmoką, tačiau kartu jis turi teisę įskaityti nesumokėtą draudimo įmokos sumą į draudimo išmoką, t. y. turi draudimo įmokos įskaitymo į draudimo išmoką teisę (CK 6.1004 straipsnio 4 dalis).

21Kadangi draudimo sutartis yra ne tik rizikos, bet ir fiduciarinė sutartis, t. y. sutartis, kurios šalis sieja tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai, draudimo sutarties šalių santykiuose, be kitų bendrųjų prievolių vykdymo principų (CK 6.38 straipsnis), yra ypač svarbus draudimo sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas, pagal kurį šalys privalo padėti įgyvendinti viena kitai savo teises ir vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Bendradarbiavimo principas labai svarbus ir draudimo sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymų santykiuose. Draudikas, kuriam draudimo veikla yra profesinė, privalo paaiškinti draudėjui ne tik dėl draudimo įmokos mokėjimo terminų, mokėjimo tvarkos, tačiau taip pat ir dėl šios įmokos nesumokėjimo nustatytais terminais teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į draudiko veiklos specifiką ir draudimo sutarties, kaip rizikos sutarties, pobūdį, draudimo kompanija prisiimtos rizikos gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu neginčijamai įrodo, jog maksimaliai tinkamai vykdė savo veiklą.

22Teisėjų kolegija pripažįsta, kad draudėjas (ieškovas) pažeidė savo prievolę mokėti draudimo įmokas draudimo sutartyse nustatytais terminais, tačiau kartu konstatuoja, kad draudikas nesiėmė jokių veiksmų dėl pažeistų draudimo įmokų mokėjimo terminų, nesikreipė į draudėją dėl šių įmokų sumokėjimo ir nenurodė jam dėl šių prievolių nevykdymo teisinių pasekmių, netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, nepasinaudojo Draudimo įstatymo 80 straipsnyje nurodyta sustabdymo teise. Todėl 2004 m. balandžio 19 d. nelaimingo atsitikimo, kurio metu sudužo lėktuvas SU-29, žuvo jame skridę R. Ž. ir D. I. , bei 2004 m. spalio 7 d. ieškovo kreipimosi dėl draudimo išmokų sumokėjimo momentais draudimo sutartys ir šių sutarčių draudiminė pasauga galiojo.

23Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovo pareikšti argumentai dėl nelaimingo atsitikimo traktavimo nedraudiminiu įvykiu nėra ieškinio dalykas, kadangi ieškiniu buvo ginčytas 2004 m. gruodžio 3 d. atsakovo atsakymas, kuriuo sumokėti draudimo išmokas buvo atsisakyta vien tuo pagrindu, kad nebuvo įmokėtos pradinės draudimo įmokos, todėl apeliantas nepasisako dėl įvykio pripažinimo nedraudiminiu, yra nepagrįstas. Šioje byloje ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas) yra draudimo išmokų priteisimas, bet ne atsakovo 2004 m. gruodžio 3 d. atsisakymo sumokėti draudimo išmokas nuginčijimas. Prievolė draudikui mokėti draudimo išmoką atsiranda tik įstatymo ir draudimo sutartyje nustatytais pagrindais bei sąlygomis. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį papildyme nurodė aplinkybes dėl paminėto nelaimingo atsitikimo pripažinimo nedraudiminiu įvykiu. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys įrodinėjo aplinkybes dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu įvykiu ir pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes aiškino bei įvertino. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl to, jog ginčo šalių sudarytos draudimo sutartys neįsigaliojo, taip pat nurodė, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas ir tuo atveju, jeigu draudimo sutartys galiotų, nes draudiko pareiga mokėti draudimo išmokas neatsirastų ir dėl kitų priežasčių bei aplinkybių.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 27 d. nutartyje nurodyta, kad byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui tam, kad būtų nustatytos bei ištirtos šalių ginčo išsprendimui reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, t. y. ar, galiojant šių šalių sudarytoms draudimo sutartims, nurodytas nelaimingas atsitikimas pripažintinas draudiminiu įvykiu pagal šalių sudarytas draudimo sutartis ir ar atsiranda draudiko pareiga mokėti sutartyse nurodytas draudimo išmokas.

25Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad draudikas neturi pareigos atlyginti žalą, padarytą draudėjo darbuotojui, kadangi pagal Taisyklių Nr. 019 4.4 punktą draudikas nėra atsakingas pagal ieškinius, kurie būna pateikiami prieš draudėją ryšium su žala sveikatai (kūno sužalojimas, mirtinas ar kitoks sužeidimas) bei turtui, jei ji yra padaroma bet kuriam iš draudėjo darbuotojų arba jo verslo partnerių, jiems vykdant savo darbo pareigas tuo metu, kai jie dirba draudėjui pagal darbo ar bet kokią kitokią sutartį, o nagrinėjamu atveju tiek pilotas, tiek kartu su juo skridęs R. Ž. buvo draudėjo darbuotojai, įvykis įvyko darbo metu, yra pagrįstos. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas 2004 m. spalio 19 d. Nr. 2, kurį be pastabų pasirašė darbdavio ir darbuotojų atstovai, patvirtina, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ieškovo darbuotojo R. Ž. darbo metu (t. 1, b. l. 130-133). Pateikti į bylą kiti įrodymai taip pat patvirtina nurodytą aplinkybę. Todėl pagal skraidymo aparatų savininkų (valdytojų) ir pervežėjų oru civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (poliso) serija CA Nr. 000299 ir Taisyklių Nr. 019 sąlygas atsakovui neatsirado prievolė mokėti ieškovui draudimo išmoką dėl nelaimingo atsitikimo metu ieškovo darbuotojo R. Ž. žūties.

26Savanoriškojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijime (polise) Nr. NA-003126 nurodyta, kad draudimo objektas – apdraustojo sveikata ir/ar gyvybė, apdraustasis – piloto darbo vieta lėktuve SU-29, reg. Nr. LY-ASI, naudos gavėjas – VšĮ Vytauto Lapėno skraidymo mokykla. Draudimo įstatymo 98,113 straipsnių nuostatos aptaria galimybę sudaryti draudimo sutartį su tokia sąlyga, kad draudimo išmoką gaus ne apdraustasis, o draudėjas, tačiau tokiai sąlygai privalu gauti apdraustojo raštišką sutikimą. Ši įstatymo nuostata imperatyvi ir jos nesilaikymas atima iš draudėjo teisę gauti draudimo išmoką. Nesant apdraustojo tokio raštiško sutikimo, draudimo išmoką apdraustojo mirties atveju turi teisę gauti tik apdraustojo įpėdiniai. Tai patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2005, 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2006). Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad apdraustasis pagal nurodytą draudimo liudijimą (polisą) nepateikė draudėjui raštiško sutikimo, kad draudimo išmoką gaus draudėjas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog paminėtą draudimo liudijimą (polisą) sudarė bei pasirašė draudėjo atstovas D. I. , nėra apdraustojo raštiškas sutikimas, kad draudimo išmoką gaus draudėjas. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas (draudėjas) apdraustajam žuvus atlygino apdraustojo įpėdiniams žalą ar sumokėjo kitas išmokas. Todėl pagal savanoriškojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijimo (poliso) Nr. NA-003126, Taisyklių Nr. 001 sąlygas ir įstatymo reikalavimus atsakovas neturi prievolės ieškovui sumokėti draudimo išmoką.

27Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad negali daryti kategoriškos išvados, jog būtent akrobatinės figūros atlikimas tokiame aukštyje (200-250 m) sąlygojo nelaimingą atsitikimą, kad pasirinktas aukštis, nukrypstant nuo taisyklėse įtvirtintų aukščių, buvo priežastiniame ryšyje su įvykiu ir laikytinas taisyklių pažeidimu, todėl negali konstatuoti draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką pagal Taisyklių Nr. 018 9.5 punktą, Taisyklių Nr. 019 1.4 punktą nebuvimo. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl priežastinio ryšio nėra kategoriška, konkreti ir nevaržo bei nesaisto apeliacinės instancijos teismo aiškinti bei nustatyti konkrečias aplinkybes dėl priežastinio ryšio tarp akrobatinės figūros atlikimo konkrečiame aukštyje ir nelaimingo atsitikimo.

28Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2005 m. birželio 13 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad praskridęs dalį KTT (kilimo-tūpimo tako) apie 50 m aukštyje, lėktuvas ties tako viduriu pradėjo staigiai aukštėti, atlikdamas vertikalias valdomas ,,dešines statines“ (akrobatines figūras); pakilęs į 200-250 m aukštį, lėktuvas įėjo į dešinįjį suktuką; nekeisdamas sukimosi greičio, ketvirtos vijos metu lėktuvas susidūrė su žemės paviršiumi ir užsidegė. Nutarime konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu, remiantis orlaivio avarijos galutinėmis išvadomis, nustatyta, kad pakilus maršrutiniam skrydžiui pilotas, skrisdamas su keleiviu, virš aerodromo perėjo į akrobatinį skrydį mažame aukštyje, kad mažas akrobatinio skrydžio aukštis, susidarius avarinei situacijai, lėmė avarinę skrydžio baigtį ir kad aviacijos įvykio priežastis – lėktuvo keleivio kojos patekimas po kairiuoju posūkio vairo pedalu ir pedalo eigos, o tuo pačiu ir vairo užblokavimas akrobatinio skrydžio mažame aukštyje metu. Orlaivio avarijos tyrimo galutinės ataskaitos Nr. B04-04 išvadose nurodyta, kad mažas akrobatinio skrydžio aukštis, susidarius avarinei situacijai, lėmė avarinę skrydžio baigtį ir kad tikėtina aviacijos įvykio priežastis – lėktuvo keleivio kojos patekimas po kairiuoju posūkio vairo pedalu ir pedalo eigos, o tuo pačiu ir vairo užblokavimas akrobatinio skrydžio mažame aukštyje metu. Šalys neginčija nustatytų aplinkybių, kad lėktuvo pilotas 200-250 m aukštyje atlikinėjo akrobatinę figūrą – suktuką. Aviacinių įvykių tyrimo komisijos lauko tyrimų skyriaus viršininko 2004 m. spalio 7 d. rašte Nr. 05.11 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Aviacinių įvykių ir incidentų tyrimų vadovui nurodyta, kad aviacinio įvykio priežastis buvo akrobatinių skrydžių instruktoriaus, atlikusio įvedimą į suktuką 200-250 m aukštyje, veiksmai, šio aukščio nepakanka išvedimui iš suktuko, todėl įvyko lėktuvo susidūrimas su žeme. Rašte nurodoma, kad Lėktuvo SU-29 skraidymo ir eksploatavimo instrukcijoje, skyriuje ,,Normalus suktukas“ nurodyta - ,,Aukščio praradimas, atsižvelgiant į lėktuvo įvedimą į normalųjį suktuką ir išvedimą iš normalaus suktuko, sudaro: per vieną suktuko apsisukimą – 350-400 m; per du suktuko apsisukimus – 540-520 m (t. 2, b. l. 111-113). Rašte nurodytas aplinkybes dėl lėktuvo skrydžio aukščio praradimo atliekant normalųjį suktuką patvirtina Lėktuvo Su-29 skraidymo instrukcija (t. 2, b. l. 117-127). Nelaimingo atsitikimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos inspekcijos direktoriaus 2000 m. birželio 23 d. patvirtintų Akrobatinių skrydžių taisyklių 4.8 punkte nurodyta, kad minimalus akrobatinio skrydžio (toliau tekste – AS) aukštis virš žemės ar vandens paviršiaus lėktuvams yra 500 m. Paminėtose taisyklėse nurodyta, kad atsižvelgiant į piloto turimą AS kvalifikaciją ir AS patirtį pilotui gali būti suteiktas individualus AS aukštis, mažesnis nei 500 m. Teisėjų kolegijos nuomone, sistemiškai aiškinant paminėtų taisyklių normas, pilotui suteiktas individualus AS aukštis, mažesnis nei 500 m, netaikytinas AS, kurio metu skraidinami keleiviai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyta tvarka pilotui suteiktas individualus AS aukštis, mažesnis nei 500 m, negali pakeisti konkretaus modelio lėktuvo techninių duomenų ir konkretaus modelio lėktuvo konstruktoriaus bei gamintojo nustatytų reikalavimų tokio lėktuvo priežiūrai, eksploatavimui bei skraidymui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad lėktuvo SU-29, kuriuo skrido keleivis, pilotui 200-250 m aukštyje atliekant akrobatinę figūrą – suktuką buvo pažeisti Lėktuvo Su-29 skraidymo instrukcijos bei tuo momentu galiojusių Akrobatinių skrydžių taisyklių reikalavimai ir mažas akrobatinio skrydžio aukštis, susidarius avarinei situacijai, lėmė avarinę skrydžio baigtį. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus konstatuoja, kad tarp nurodytų reikalavimų pažeidimo ir avarinės skrydžio baigties yra priežastinis ryšys. Turto draudimo sutartyse galima nustatyti atvejus, kada draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, jei draudiminis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo ir tokie atvejai privalo būti aptarti individualiai (Draudimo įstatymo 89 str.). Taisyklių Nr. 018 9.5 punkte nurodyta, kad būtina sąlyga, kad draudikui tektų vykdyti bet kokius išmokėjimus, yra ta, kad draudėjo skraidymų techninis bei aptarnaujantis personalas laikėsi oro navigacijai, techninei eksploatacijai bei SA (skraidymo aparato) aptarnavimui keliamų reikalavimų, o taip pat buvo vykdomi bet kokių kompetentingų organizacijų pareigūnų duodami nurodymai, liečiantys SA (skraidymo aparato) eksploatacijos bei oro skrydžių valdymo saugumą. Draudikas, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar sumažindamas draudimo išmoką dėl to, jog draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Draudimo įstatymo 82 str. 7 d.). Teisėjų kolegija pagal anksčiau nurodytus norminių aktų nustatytų lėktuvo Su-29 skraidymo reikalavimų pažeidimus, dėl kurių įvyko lėktuvo avarija, atsižvelgdama į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį, sprendžia, kad atsakovas pagal Taisyklių Nr. 018 9.5 punkto sąlygas turi teisę visiškai atsisakyti išmokėti ieškovui draudimo išmoką pagal skraidymo aparato savanoriško draudimo liudijimą (polisą) serija AV Nr. 000148. Todėl atsakovui pagal paminėtų draudimo liudijimo (poliso) ir taisyklių sąlygas neatsirado prievolė sumokėti ieškovui draudimo išmoką.

29Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skraidymo aparato savanoriško draudimo liudijime (polise) serija AV Nr. 000148 nebuvo susitarta dėl specialių draudimo sąlygų pagal Taisyklių Nr. 018 2.8 punkto sąlygas. Tai patvirtina paminėto draudimo liudijimo (poliso) turinys. Taisyklių Nr. 018 dalyje ,,Apibrėžimai“ pateikti privačių skrydžių savo malonumui, verslo, komercinių skrydžių apibrėžimai (sąvokos) bei nurodyta, kad išvardinti apibrėžimai taikomi standartinio panaudojimo atvejams ir neapima tokių skrydžių kaip: akrobatiniai, bet koks kitoks skraidymo aparato panaudojimas, iššaukiant neįprastą riziką, tačiau kai pagal sutartį (draudimo) numatomas ir toks dengimas (draudimas), tai apie tai smulkiai nurodoma polise kaip specialų panaudojimą. Skraidymo aparato savanoriško draudimo liudijime (polise) serija AV Nr. 000148 nėra nurodyta, kad draudimo apsauga galioja skraidymo aparatui akrobatinių skrydžių metu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad paminėto draudimo liudijimo (poliso) draudimo sąlygose (pastabose) įrašas ,,draudimas negalioja pirminiam apmokymui“ nereiškia ir nepatvirtina, kad draudimo sutartyje buvo susitarta dėl skraidymo aparato draudiminės apsaugos akrobatinių skrydžių metu. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad nelaimingas atsitikimas įvyko lėktuvui pradėjus atlikinėti akrobatinį skrydį, kuris nebuvo specialiai apdraustas, kad toks įvykis negali būti laikomas draudiminiu bei turinčiu draudiminę apsaugą ir kad pagal Taisyklių Nr. 018 2.8 punkto sąlygas draudikui neatsirado prievolė sumokėti draudėjui draudimo išmoką, yra pagrįstos.

30Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

31Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal CPK 98 straipsnio reikalavimus priteistina iš ieškovo atsakovui 8850 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose apmokėti atlyginimo.

32Pagal CPK 79, 88, 92, 96 straipsnių reikalavimus priteistina iš ieškovo valstybei 18,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti iš ieškovo viešosios įstaigos ,,Įstros aerodromas“ (įmonės kodas 168949495) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,BTA draudimas“ (įmonės kodas 110079036) 8 850 Lt (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose apmokėti atlyginimo.

36Priteisti iš ieškovo viešosios įstaigos ,,Įstros aerodromas“ (įmonės kodas 168949495) valstybei 18,40 Lt (aštuoniolika litų keturiasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas VšĮ Vytauto Lapėno skraidymo mokykla (dabartinis pavadinimas -... 3. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė... 4. Teismas nurodė, kad sudarydamos draudimo sutartis, šalys specialiai... 5. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. sausio 11 d. papildomu sprendimu priteisė... 6. Apeliaciniu skundu ieškovas VšĮ „Įstros aerodromas“ prašo panaikinti... 7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „BTA draudimas“ prašo... 8. Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio... 9. Byloje nustatyta, kad ieškovas VšĮ ,,Įstros aerodromas“ ir atsakovas UAB... 10. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti... 11. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl... 12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo (draudiko) parengtos draudimo... 13. Pagal CK 6.187 straipsnį, jeigu sutarties standartines sąlygos prieštarauja... 14. Ginčo šalių pasirašytuose draudimo liudijimuose (polisuose), t.y.... 15. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 18 punkte nustatyta, kad draudimo laikotarpis... 16. Taigi ginčo šalių sudarytuose draudimo polisuose nustatyta jų sudarytų... 17. Teisėjų kolegijos nuomone, aiškinimas, kad draudimo įmokos sumokėjimas jau... 18. Kai draudimo teisinių santykių dalyviai konkrečioje sutartyje susitaria dėl... 19. Draudikas gali pasinaudoti draudimo įstatymo 80 straipsnyje įtvirtinta... 20. Jeigu draudikas nepasinaudoja Draudimo įstatymo 80 straipsnyje nurodyta... 21. Kadangi draudimo sutartis yra ne tik rizikos, bet ir fiduciarinė sutartis, t.... 22. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad draudėjas (ieškovas) pažeidė savo... 23. Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovo pareikšti argumentai dėl... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad... 26. Savanoriškojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijime (polise) Nr.... 27. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad negali daryti kategoriškos... 28. Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2005 m. birželio 13 d.... 29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad... 30. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal CPK 98 straipsnio reikalavimus... 32. Pagal CPK 79, 88, 92, 96 straipsnių reikalavimus priteistina iš ieškovo... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 34. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti... 35. Priteisti iš ieškovo viešosios įstaigos ,,Įstros aerodromas“ (įmonės... 36. Priteisti iš ieškovo viešosios įstaigos ,,Įstros aerodromas“ (įmonės...