Byla 2A-414/2013
Dėl pažeistos teises pripažinimo, neturtines žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Kazio Kailiuno, Gintaro Peciulio ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešejo), teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo R. E. apeliacini skunda del Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkricio 9 d. sprendimo civilineje byloje Nr. 2-1454-324/2011 pagal R. E. ieškini atsakovams Kauno menininku namams, Kauno miesto savivaldybes administracijai, tretiesiems asmenims Kauno menininku namu direktoriui V. V., Vytauto Didžiojo karo muziejui, Krašto apsaugos ministerijai, G. K. del pažeistos teises pripažinimo, neturtines žalos atlyginimo.

2Teiseju kolegija

3n u s t a t e :

4I. Ginco esme

5Ieškovas R. E. prašo pripažinti jam teise skambinti Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus (toliau- KVDKM) bokšte esanciu kariljonu ir priteisti solidariai iš atsakovu 100 001 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurode, jog yra lietuviškos varpu muzikos pradininko V. K. mokinys, skambinti kariljono varpais pradejes mokytis nuo 13 metu. 1991 m. gegužes 5 d. – 1995 m. rugpjucio 1 d. ir 1996-2001 m. m. buvo Kauno municipaliniu kariljonieriumi, yra vienu iš Lietuvos kariljonieriu gildijos ikureju, atstovauja Kaunui Eurocarillon asociacijoje. Taciau daugiau kaip 10 metu neturi galimybes skambinti šiuo instrumentu Kaune – nuo 1999 metu netenkinami bet kokie jo prašymai sudaryti salygas (nustatyti koncertavimo grafika) skambinti Kauno kariljonu. 2010 m. rugpjucio 11 d. ieškovas telefonu buvo pakviestas i Kauno menininku namus (toliau– KMN) pasirašyti sutarti del numatytu koncertu, taciau sutartis, ivykus konfliktui tarp jo ir KMN direktoriaus, nebuvo pasirašyta. 2010 m. rugpjucio 16 d. su šiuo atsakovu buvo sudarytos dvi sutartys del nemokamu koncertu 2010 m. rugsejo 1, 7 dienomis, kartu nustatant repeticiju grafika. Abu koncertai ivyko ir buvo teigiamai ivertinti žiniasklaidos, profesionaliu Europos kariljonieriu ir tuometinio miesto mero. 2010 m. rugsejo 9 d. pateikta paraiška naujiems koncertams atsisakyta patenkinti 2010 m. rugsejo 20 d. raštu Nr. 18-61 ( 1.5). KMN supažindino ieškova su 2010 m. rugpjucio 30 d. direktoriaus isakymu Nr. 1-27 patvirtintais „Koncertu Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpu bokšto kariljonu rengimo ir kariljonieriu parinkimo nuostatais“ (toliau- Nuostatai), nustaciusiais aukštojo muzikinio išsilavinimo butinuma, o tokio išsilavinimo neturinciam kariljonieriui – galimybe koncertuoti asociacijos „Kariljonieriu gildija“ prašymu. Toks teisinis reguliavimas padarytas priemone riboti ieškovo galimybes igyvendinti kurybos ir saviraiškos laisve. Specialus akademinis skambinimo kariljono varpais išsilavinimas Lietuvos aukštosiose mokyklose neteikiamas, tokio išsilavinimo neturi ir „Kariljonieriu gildijos“ nariai. Menininko veikla pasižymi ypatinga specifika, todel jo vertinimas negali buti tiesiogiai siejamas su akademinio išsilavinimo kriterijumi. Minimo kriterijaus nustatymas prieštarauja Lietuvos kulturos politikos nuostatu, kuriems pritarta 2001 m. gegužes 14 d. Vyriausybes nutarimu nr. 542 itvirtintiems demokratiškumo, tapatumo ir atvirumo principams, Konstitucijos 42 straipsniu asmeniui suteikiamai kurybos laisvei, o sistemiškai aiškinant pastaraja konstitucine norma ir Konstitucijos preambule – ir valstybei nustatytai pareigai remti gebanti kurti asmeni, Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu konvencijos 10 straipsniui (asmens saviraiškos laisvei), Visuotines žmogaus teisiu deklaracijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatytai kiekvieno žmogaus teisei laisvai dalyvauti bendruomenes kulturiniame gyvenime, tarptautinio ekonominiu, socialiniu ir kulturiniu teisiu pakto 15 straipsnio 1 dalies a punkte, 3 dalyje itvirtintai valstybiu pareigai pripažinti kiekvieno žmogaus teise dalyvauti kulturiniame gyvenime. Menininko galimybes kurti turetu buti skatinamos, tuo tarpu suteikiant sprendžiamaja galia siauram asmenu ratui (kariljonieriu gildijai), ieškovo kurybine laisve ir teise kurti suvaržoma, ribojama ir neigiama. Koncertu rengimo ir kariljonieriu parinkimo teisiniu reglamentavimu asociacijai „Kariljonieriu gildija“ yra suteikiama sprendžiamoji galia, t.y. išimtine teise rekomenduoti ar prašyti asmeniui leisti skambinti kariljonu. Tai gali užkirsti kelia ieškovui pasinaudoti muzikavimo teise, kilus asmeninimas konfliktams, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnyje itvirtintai asociaciju laisvei ir imperatyvioms Asociaciju istatymo 16 straipsnio 2 dalies 10,11 punktu nuostatoms del draudimo asociacijai vykdyti valstybes ar savivaldybiu, ju instituciju ar pareigunu bei valstybes tarnautoju viešojo administravimo funkcijas bei kitos juridines formos juridiniu asmenu funkcijas, jei pagal istatymu nuostatas šias funkcijas gali vykdyti tik tam tikros teisines formos juridiniai asmenys (2010 m. rugpjucio 30 d. KMN direktoriaus isakymu nr. 1-27 šiai asociacijai faktiškai numatyta administracine funkcija). Nustatytu teisiniu reguliavimu atsakovai, atsižvelgdami i penkiu Lietuvos kariljonieriu asmeninius duomenis, personalizavo ribojimus skambinti Kauno kariljonu, apribojo galimybe juo groti tik vienam ieškovui, pašalintam iš kariljonieriu gildijos del asmeninio konflikto su G. K., neturinciam aukštojo muzikinio išsilavinimo, ir tai yra nepateisinamas žmogaus teisiu pažeidimas. Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 4 dalimi mano, kad teismas neturi tokiu teises aktu vadovautis, tiesiogiai taikydamas Konstitucija, arba kreipdamasis i administracini teisma nurodyto teisinio reglamentavimo teisetumo patikrinimui.

6Nurodo, kad del atsakovu veiksmu patyre ilgalaike priverstine kurybines saviraiškos izoliacija, buvo pasmerktas bedarbystei, profesinei degradacijai, prarado galimybe koncertuoti Kaune (ieškovo kurybine veikla trunka apie 22 metus), buti pilnaverciu Eurocarillon asociacijos atstovu, propaguoti Lietuvos kariljono mena užsienyje, patyre vienišumo, atstumtinumo ir nereikalingumo jausma, tapo dvasiškai gniuždomas savivaldybes valdininku ir tarnautoju abejingumo (didele dali kurybines ir psichines energijos eikvojo, analizuodamas dabartine padeti, rašydamas raštus miesto valdininkams ir bergždžiai irodinedamas biurokratams savo teise i muzikine ir kurybine laisve, kas savivaldybes tarnautoju ir muzikines bendruomenes akyse paverte ieškova i negatyvu „rašeiva“, maniakiškai konfliktiška triukšmadari). Del šiu aplinkybiu išsivyste neadekvati ieškovo reakcija i viska, kas priežastiniu ryšiu susije su patirtais suvaržymais, jo psichologine bukle tapo kritiška – palužes pradejo rašyti nekorektiškus ir užgaulius laiškus visiems, su kuo siejo savo padeti (pareigunams, valdžios institucijoms, kariljonieriui G. K., politikams, žurnalistams, kurybinei visuomenei), todel jo bendravimas su daugeliu kulturos veikeju tapo apsunkintas. Buvo pažeista ieškovo konstitucine teise i darba. Del dirbtinai suformuoto 11 metu besitesiancio teisiu suvaržymo jis nebegalejo dirbti municipaliniu varpininku ir gauti minimalu darbo užmokesti. Nurodoma situacija sukele depresija, padare ir tebedaro didžiule neturtine žala. Ieškovui nuolat reikia psichologo pagalbos. Žala sukelusiais neteisetais atsakovo KMN veiksmais laiko teisini kariljonieriu parinkimo reguliavima, jo tendencinguma ir kaitaliojima, neteisetais Kauno m. savivaldybes administracijos veiksmais - pataikavima ir toleravima KMN nustatytiems reikalavimams. Mano, kad savivaldybe galetu duoti nurodyma savo isteigtai viešajai istaigai pakeisti kariljono naudojimo apraša. Reikalavima del neturtines žalos atlyginimo grindžia Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.250, 6.271 straipsniais.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme

8Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkricio 9 d. sprendimu ieškini atmete. Teismas nustate, kad ginco kariljonas, yra Lietuvos valstybei nuosavybes teise priklausantis turtas, valstybes saugomas kulturos paveldo objektas, 2010 m. kovo 9 d. iš nacionalinio M.K.Ciurlionio dailes muziejaus patikejimo teise perduotas valdyti KVDKM. 2010 m. rugpjucio 30 d. KMN direktoriaus isakymu Nr. 1-27 (1.6) patvirtinti Nuostatai, kuriais buvo ivestas aukštojo muzikinio išsilavinimo bei grojimo kariljonu patirties reikalavimas ir nustatyta, kad kariljonieriams, neatitinkantiems šio reikalavimo, gali buti leista koncertuoti Lietuvos asociacijos „Kariljonieriu gildija“ prašymu ( 5 - 10 punktai). Teismas padare išvada, kad ieškovas siekia groti jam nuosavybes teise nepriklausanciu muzikos instrumentu. Ieškovas pagristai teigia apie teise reikštis kaip muzikos atlikejui ( kurti muzikos kurinius ir juos atlikti), taciau ir trumpalaike tokio pobudžio saviraiška yra susijusi su ieškovui nepriklausanciu muzikos instrumentu, todel igyvendindamas nurodytas teises, ieškovas turi laikytis istatymu, geros morales, protingumo ir teisingumo principu (CK 1.137 str. 2 d.). Ieškovo reikalavimas nukreiptas ne viešojo, o asmeninio intereso groti konkreciu instrumentu patenkinimui. Kuriniu atlikimas muzikos instrumentu, kuriuo siekia groti ieškovas, yra specifinis del klausytoju kiekio ir nepriklausomumo nuo ju valios klausytis varpu muzikos. Todel šiuo aspektu viešaji interesa atstovauja ne ieškovas, siekiantis itvirtinti saviraiškos laive, o atsakovai, nustatydami koncertavimo kariljonu tvarka ir kariljoninku atrankos kriterijus. Todel teismas sprende, kad nera pagrindo peržengti ieškinio ribas, sprendimu pasisakant del faktiškai ieškovo gincijamo, taciau neprašomo pripažinti negaliojanciu ar keistinu akto teisetumo. Pažymejo, kad Nuostatai nepaneigia jo teises groti kariljonu ir neeliminuoja iš specifines rinkos kaip potencialios sandorio šalies, nes koncertuoti gali buti leidžiama asociacijos „Kariljonieriu gildija“ prašymu. Neteisetas asociacijos atsisakymas pateikti prašyma del ieškovo pageidavimo koncertuoti kariljonu ar neveikimas (i prašyma nereaguojant), gali buti apskustas asociacijos veikla nustatanciu istatymu numatyta tvarka. Nurode, kad Nuostatai nera viešojo administravimo subjektu galincios buti istaigos priimtas teises aktas, vykdant administravimo funkcijas. Šiose nuostatuose yra reglamentuoti sutarciu su kariljonieriais, pageidaujanciais skambinti Kauno kariljono varpais, sudarymo pagrindai, del kuriu galios panaikinimo ieškinys nepareikštas. Nurode, kad Kauno miesto savivaldybes veiksmai, kuriais apeliantas atleistas iš Kauno miesto savivaldybes varpininko pareigu ir todel negalejo skambinti kariljonu, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo reikalavima del neturtines žalos priteisimo, nes neturtine žala atlyginama tik istatymu nustatytais atvejais. Konstatavo, kad ieškovas neirode civilines atsakomybes salygu žalai del negalejimo groti Kauno kariljonu atlyginimui. Ieškovas nepateike irodymu, kad Kauno kariljono naudojimo tvarka butu pripažinta neteiseta ar panaikinta pagal istatymus, taip pat negincijo šiuo metu galiojancios naudojimosi instrumentu tvarkos. Ieškovas neskunde Kauno m. savivaldybes kaip viešojo administravimo subjekto veiksmu ar neveikimo Viešojo administravimo istatymo nustatyta tvarka, nenurode ir nepraše pripažinti neteisetais konkreciu savivaldybes veiksmu (neveikimo), kuriais butu pažeisti ginco daikto naudojimo tvarka reglamentuojantys istatymai nagrinejamoje byloje, todel darytina išvada apie neirodytus neteisetus atsakovo veiksmus bei kalte. Byloje nera pakankamu duomenu ir apie žalos patyrimo fakta. Ieškovas neteike medicininiais duomenimis motyvuotu rašytiniu irodymu pagristi teiginiams apie depresija ( liga) ir jos kilme, irodymu apie lankymasi pas psichologus bei ju išvadu. Pažymejo, kad teise pasirinkti darba ( nagrinejamu atveju – konkrecia darbo vieta) objektyviai negali priklausyti tik nuo dirbti pageidaujancio asmens. Ieškovas istatymu nustatyta tvarka negincijo jokiu valdžios instituciju aktu, nustaciusiu ginco instrumento naudojimo tvarka, neirode, kad savivaldybes darbuotojai kariljono naudojimo klausimu neveike taip, kaip privalejo veikti pagal šio daikto naudojimo nuostatus.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo i ji argumentai

10Ieškovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkricio 9 d. sprendima ir priimti nauja sprendima, kuriuo ieškini patenkinti ir priteisti bylinejimosi išlaidas (t. 3, b. l. 57-71). Kartu prašo priimti irodymus, pateiktus su 2011 m. rugsejo 13 d. prašymu del papildomu irodymu prijungimo, kuriuos nepagristai atsisake priimti pirmosios instancijos teismas; patenkinti 2011 m. rugsejo 9 d. prašyma del irodymu išreikalavimo; patenkinti 2011 m. liepos 22 d. prašyma del liudytoju iškvietimo ir apklausimo teismo posedyje; patenkinti 2011 m. rugsejo 20 d. prašyma del psichologines ekspertizes skyrimo. Byla apeliacineje instancijoje prašo nagrineti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

  1. Teismas pažeide apelianto teise i teisinga procesa. Nepaisant pareikšto motyvuoto apelianto nepasitikejimo byla nagrinejancia teiseja, teiseja nusprende testi bylos nagrinejima, byla išnagrinejo ir prieme gincijama sprendima.
  2. Teismas praleido procesine pasirengimo nagrineti byla stadija, iš karto paskyre byla nagrineti teismo posedyje. Tokiu budu buvo sukurtos prielaidos ir realiai suvaržytos apelianto teises ir galimybes teikti jo turimus irodymus byloje bei spresti kitus irodymu surinkimo bei ištyrimo klausimus. Be to, ieškinyje ir atskiru prašymu apeliantas siule ginca spresti taikiai, šis klausimas turejo buti sprendžiamas parengiamajame teismo posedyje.
  3. Teismas nepagristai atsisake priimti papildomus irodymus, kurie buvo gauti prieš pat teismo posedi ir operatyviai pateikti teismui. Šiu irodymu pateikimas niekaip negalejo užvilkinti bylos nagrinejimo, nes teismo posedis buvo atidetas, buvo praleista pasirengimo nagrineti byla stadija ir tas irodymas dar neegzistavo. Todel remiantis CPK 314 straipsniu pateikti nauji irodymai priimtini apeliacines instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nepagristai juos atsisake priimti.
  4. Teismas nepagristai atsisake išreikalauti irodymus, kuriu ieškovas praše 2011 m. rugsejo 9 d. prašymu, del aplinkybiu, kuriomis remiasi atsakovas. Advokato užklaustos valstybines institucijos šiu irodymu neturejo, o teismas nemotyvuotai ši prašyma atmete.
  5. Teismas nepagristai neskyre apelianto psichologines ekspertizes, siekiant nustatyti patirtu išgyvenimu masta ir tokiu budu suvarže ieškovo teises irodineti bylai reikšmingas aplinkybes. Mano, kad bylose del neturtines žalos atlyginimo psichologine ekspertize yra iš esmes pagrindine ir svarbiausia patirtos neturtines žalos pobudžio ir masto nustatymo priemone.
  6. Teismas nepagristai atsisake kviesti byloje liudytojais 2011 m. liepos 22 d. rašytiniame prašyme nurodomus asmenis. Liudytojus apklausti reikalinga, nes iš atsakovu pateiktu rašytiniu irodymu (atskiru menininku nuomoniu) nera aišku, kokie santykiai juos sieja ar siejo tiek su apeliantu, tiek su G. K., iš kokiu šaltiniu asmenys sužinojo apie tvirtinamus faktus ir aplinkybes, kokia ju patirtis ir kompetencija tais klausimais, kuriais jie pateikia savo nuomone ar pateikia išvadas, taip pat lieka pagristos abejones, ar šie asmenys iš tikro pasiraše tuos raštus, kuriais remiasi atsakovai, ir ar pasirašydami kolektyvinio pobudžio raštus jie iš tikruju išreiške savo asmenine nuomone ir pan.
  7. Byloje sprendžiamas ne daiktines teises, bet žmogaus teisiu pažeidimo ir ju gynimo klausimas. Skambinti Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte esanciu kariljonu (kaip riboto prieinamumo instrumentu) tvarka (inter alia teisinis reglamentavimas), pagal kuria suvaržyta apelianto teise juo skambinti, pažeidžia apelianto kaip meno kurejo, žmogaus teises, saviraiškos laisve. Ši saviraiškos laisve negali buti igyvendinta jokiais kitais protingais budais, o tik pripažinus jam teise skambinti ginco instrumentu. Žmogaus teisiu pažeidimo aspekta šioje byloje inter alia suponuoja paties kariljono, kaip muzikos instrumento, specifika. Kariljonas- unikalus riboto prieinamumo muzikos instrumentas, kurio savininku yra valstybe. Fizinis asmuo faktiškai nepajegus isigyti ir išlaikyti toki instrumenta. Kariljono unikalumas lemia tai, kad asmens, profesionalaus kariljonieriaus, saviraiškos laisve negali buti igyvendinant skambinant kitais lygiaverciais instrumentais, nes tokiu nera.
  8. Iki ginco pradžios galimybe ir teise skambinti ginco instrumentu priklause išimtinai nuo individualiu asmenu valios. Tik po to, kai ieškovas aktyviai pradejo siekti skambinti Kauno kariljonu ir apelianto advokatas 2010 m. gegužes 27 d. pateike reikalavima pateikti oficialius teisini reguliavima pagrindžiancius dokumentus, buvo priimti visi šioje byloje aktualus teises aktai. Po apelianto koncerto, kuri buvo priverstas leisti surengti KMN direktorius, buvo surinktos konkreciu itakingu asmenu antirekomendacijos, prašant neleisti konkreciai R. E. skambinti kariljonu.
  9. Nagrinejama byla yra viešo intereso pobudžio, kadangi joje sprendžiamas žmogaus teisiu pažeidimo klausimas. Teismas nepagristai susiaurina viešo intereso samprata iki „Kauno miesto visuomenes pareigos klausytis viešai atliekamos muzikos nebuvimu.“ Teismas neivertino valstybei kylancios pasyvios pareigos nepažeisti ir užtikrinti prigimtines žmogaus teises inter alia žmogaus teise i saviraiškos laisve. Išskirtines kariljonines kulturos propagavimas yra viešas interesas. Per 20 metu laikotarpi Lietuva nera išugdžiusi ne vieno naujo kariljonieriaus, o nauju nariu priemimui yra visiškai uždara.
  10. Teismas nepagristai prioriteta teikia valstybes nuosavybes teisei igyvendinti, paneigdamas asmens teise i saviraiškos laisve. Apelianto prašoma pripažinti teise skambinti kariljonu niekaip nepažeidžia valstybes, kaip instrumento savininkes, teisiu.
  11. Apelianto prašymas pripažinti teise jokiu budu nera ir negali buti laikomas pagrindu pakeisti teisini reglamentavima. Apeliantas negincija šio reikalavimo ir nekvestionuoja jo teisingumo ar teisetumo, t.y. tokio reguliavimo pagristumo. Ieškovas prašo pripažinti jo asmenine, kaip aukštos kvalifikacijos varpininko, teise skambinti ginco instrumentu, neatsižvelgiant i esama reguliavima. Atitinkamo teisinio reguliavimo gincijimas negarantuotu apelianto teisiu gynybos, nes toks reguliavimas yra tendencingas, iš esmes skirtas tik vienam asmeniui; ieškovo ir sprendžiamaja galia turinciu asmenu ir asociacijos „Kariljonieriu gildija“ kariljonieciu G. K. ir J.Vilnonio tarpusavio santykiai yra konfliktiški; atsakovai ir tretieji asmenys yra suinteresuoti, kad ieškovas Kauno kariljonu negrotu.
  12. Teigia, kad teise skambinti ginco instrumentu yra jo prigimtine žmogaus teise. Mano, kad priešingai nei nustate teismas meninio lygio, profesionalumo nustatymas yra vienas iš svarbiausiu šios bylos nagrinejimo dalyku, nes tik pripažinus apelianto kompetencija ir profesionaluma skambinti instrumentu galima spresti apie jo kaip menininko teisiu pažeidimo klausima esamo reguliavimo kontekste del teises suvaržymo skambinti instrumentu savo gyvenamojoje vietoje. Teigia, kad apelianto irodinejama aukšta profesine kompetencija skambinti ginco instrumentu iš esmes atitinka ir išpildo esamame reguliavime itvirtinta profesionalumo cenza.
  13. Mano, kad atitinkamo neturtines žalos atlyginimo atvejo pagrindo nebuvimas istatyme neužkerta kelio nukentejusiajam žala patyrusiam asmeniui reikalauti tokios žalos atlyginimo. Kauno miesto savivaldybes neteiseti veiksmai irodyti tiek Kauno apygardos administracinio teismo 2000 m. lapkricio 20 d. sprendimu, tiek ir visais velesniais atsakovu veiksmais, kuriais tokia teise buvo nepagristai nuolatos paneigiama. Žalos dydis ir priežastinis ryšys irodinetini skiriant psichologine ekspertize.

11Treciasis asmuo Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos teises departamentas atsiliepime i apeliacini skunda nurode, kad skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagristas teises aktais, todel neturetu buti panaikintas (t. 3, b. l. 137-138). Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:

121. Apelianto siekiama pripažinti teise nera prigimtine ir besalygine ir turi buti ginama tiek, kiek neprieštarauja kitu asmenu teisems ir teisetiems interesams. Apeliantas prašo pripažinti teise naudotis valstybes turtu, todel del prašymo pagristumo turi spresti daikto savininkas.

132. Apeliantas nereiškia ieškinio del istatymu nustatyta tvarka patvirtinto ginco daikto naudojimo teisinio reglamentavimo nugincijimo, o gincija pati fakta, t.y. jo teise naudotis daiktu.

143. Nepagristas apelianto reikalavimas del neturtines žalos jam atlyginimo, nes apeliantas neirode atsakovu ir kitu asmenu neteisetu veiksmu bei kaltes. Apeliantas nepateike duomenu (irodymu), kad privatines teises reguliavimo dalyku buvusi kariljono naudojimo tvarka butu pripažinta neteiseta ar panaikinta pagal istatymus, taip pat negincija šiuo metu galiojancios naudojimosi instrumentu tvarkos. Be to, nenurode ir nepraše pripažinti neteisetais konkreciu savivaldybes veiksmu (neveikimo), kuriais butu pažeisti ginco daikto naudojimo tvarka reglamentuojantys istatymai nagrinejamoje byloje.

15Kauno menininku namai atsiliepimu i apeliacini skunda prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkricio 9 d. sprendima palikti nepakeista, o apeliacini skunda atmesti (t. 3, b. l. 143-145). Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:

161. Apeliantas pats sau suteike žinomo Kauno muzikanto, multiinstrumentalisto, muzikos kurejo bei propaguotojo, aukšto profesionalumo lygio kariljonieriaus - kompozitoriaus varda, taciau nepateike jokiu tokio statuso suteikimo irodymu.

172. Apelianto pateiktas nušalinimas pirmosios instancijos teismo teisejai buvo nemotyvuotas. Apeliantas pats nurode, kad nera aplinkybiu, numatytu CPK 65-67 straipsniuose, ir jis tiesiog nepasitiki teiseja.

183. Nemano, kad atsisakius parengiamojo teismo posedžio buvo suvaržyta ieškovo teise tinkamai irodineti ieškinio dalyka: skunde nenurodoma kokiu konkreciai irodymu jis negalejo pateikti, kokiomis konkreciomis irodinejimo priemonemis negalejo pasinaudoti.

194. Teismas atsisake priimti irodymus ne del to kad apeliantas pavelavo juos pateikti, o del to, kad muzikos kuriniu ir ju vertinimo specifika grindžiama objektyviais ir subjektyviais faktoriais ir apelianto kaip varpu atlikejo meistriškumo ir meninio lygio nustatymas nera šios bylos nagrinejimo dalykas. Be to, apeliantas prašymo del papildomu irodymu prijungimo prie apeliacinio skundo pateike daugiau dokumentu nei buvo prašoma proceso metu. Mano, kad prašomi prijungti dokumentai nera šios bylos nagrinejimo dalykas.

205. Apeliantas reikalauja leisti groti jam nuosavybes teise nepriklausanciu muzikos instrumentu, t.y. jo reikalavimas nukreiptas asmeninio intereso patenkinimui. Yra nustatytas kariljono teisinis reglamentavimas, jis neapskustas ir ieškovas jo negincija. KMN nepažeide nustatyto reglamentavimo.

216. Apeliantas neturtines žalos dydžio nepagrinde ir neirode. Nepateike jokiu dokumentu, kad lankesi pas psichologus, gydytoju išvadu ir pan. Neturtines žalos dydi nurode spejimo budu, todel ieškinyje nurodyto dydžio neturtine žala negali buti priteista.

227. Savo pozicija del saviraiškos laisves, Konstitucijos 42, 48 ir kt. straipsniu pažeidimo grindžia atsiliepime i ieškini išdestytais motyvais.

23Treciasis asmuo VDKM atsiliepimu i pateikta apeliacini skunda praše pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista. Mano, kad sprendimas iš esmes teisetas ir pagristas del to negali buti naikinamas vien formaliais pagrindais. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:

241. Apelianto reikalavimas del teises pripažinimo reikštu apelianto galimybe naudotis svetimu daiktu be turto valdytojo ir savininko sutikimo bei jo galimybe nepaisyti bei nesilaikyti teises aktu, reglamentuojanciu daiktines teises ir naudojimosi kariljonu tvarka.

252. Apelianto reikalavimas del neturtines žalos netenkintinas, nes nera irodyta, jog byloje egzistuoja visos civilines atsakomybes salygos.

263. Nesutiko su žodiniu bylos nagrinejimu. Apeliantas nenurode motyvu, kodel reikalingas žodinis procesas. Žodinis procesas tik padidintu šaliu, dalyviu ir teismo išlaidas, galimai užvilkintu bylos nagrinejima, pažeistu operatyvumo ir ekonomiškumo principus.

27Atsakovas Kauno miesto savivaldybes administracija atsiliepimu i apeliacini skunda prašo skunda atmesti kaip nepagrista ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkricio 9 d. teismo sprendima (t. 3, b. l. 148-152). Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:

281. Teismas pagristai atsisake prijungti apelianto pateiktus papildomus irodymus, nes jie nera susije su pareikšto ieškinio reikalavimais, t.y. su teises skambinti kariljonu pažeidimu. Teismas nustate, kad apeliantas negincijamai sugeba skambinti ginco instrumentu, taciau papildomais irodymais nesiekia irodyti, kad jis turi aukštaji muzikini išsilavinima ir atitinka daikto savininko nustatyta, daikto naudojimo teisini reikalavima ir turi pagrista teise skambinti ginco instrumentu.

292. Apeliantas reikalauja skirti psichologine ekspertize jo patirtu išgyvenimu mastui nustatyti pats iki galo neišnaudojes irodymu rinkimo privalomumo instituto, irodymu našta nepagristai siekia užkrauti teismui, motyvuodamas, jog pareiga rinkti ir teikti irodymus pirmiausia turi šalis. Ieškovo reikalavimas teismo iniciatyva iškviesti liudytojais jo nurodomus menininkus yra ne tik nesusijes su bylos esme - teises groti ginco instrumentu pripažinimu, bet ir vel užkraunant irodymu rinkimo našta teismui.

303. Visi privalomi procesiniai pasirengimo bylai nagrineti veiksmai buvo atlikti, neskiriant parengiamojo posedžio. Apelianto pateikta taikos sutartis buvo svarstoma Kauno miesto savivaldybes administracijos, nutariant jai nepritarti. 2011 rugsejo 20 d. teismo posedyje ieškovo pateikti papildomi dokumentai nepriimti, o prašymai del ekspertizes skyrimo, liudytoju iškvietimo, papildomu irodymu išreikalavimo teismo pagristai netenkinti del ju nepagristumo, nesusiejimo su ieškinio reikalavimais, neatitikimo imperatyvioms CPK normoms, o ne del bylos užvilkinimo aplinkybes

314. Bylos nagrinejimo dalykas yra determinuotas daiktiniais teisiniais santykiais. Apeliantas reikalauja pripažinti teise groti jam nuosavybes teise nepriklausanciu instrumentu. Nuostatai, nustatantys naudojimosi ginco instrumentu tvarka, priimti siekiant užtikrinti viešaji interesa (o ne kaip apeliaciniame skunde teigiama eliminuoti apelianto galimybes skambinti šiuo instrumentu).

325. Apeliantas neirode civilines atsakomybes pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas neskunde Kauno miesto savivaldybes administracijos kaip viešojo administravimo subjekto veiksmu ar neveikimo Viešojo administravimo istatymo nustatyta tvarka, neirode ir nepraše pripažinti neteisetais konkreciu savivaldybes veiksmu (neveikimo), kuriai butu pažeisti ginco daikto naudojimo tvarka reglamentuojantys istatymai nagrinejamoje byloje. Pažymejo, kad nepateikti irodymai apie apelianto galimybes skambinti Klaipedoje esanciu kariljonu nebuvima.

33IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybes, teisiniai argumentai ir išvados

34CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas. Apeliacines instancijos teismas nagrineja byla neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytu ribu, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribu butu pažeistos asmens, visuomenes ar valstybes teises ir teiseti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacines instancijos teismas ex officio patikrina, ar nera CPK 329 straipsnyje nurodytu absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu.

35Nagrinejamu atveju teiseju kolegija nenustate CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytu absoliuciu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, todel apskusto sprendimo teisetumas ir pagristumas vertintinas apeliaciniu skundu ribose (CPK 320 str. 2 d.).

36Del žodinio bylos nagrinejimo

37Apeliantas prašo nagrineti byla žodinio proceso tvarka. Istatymas nustato, kad tokia tvarka nagrinejamas apeliacinis skundas byla nagrinejanciam teismui pripažinus žodinio proceso butinuma (CPK 322 str.), taciau apeliantas tokio nagrinejimo butinumo nemotyvuoja. Teiseju kolegija, atsižvelgdama i civilinio proceso istatyme itvirtinta bendraja bylu nagrinejimo apeliacine tvarka taisykle, pagal kuria apeliacinis skundas nagrinejamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), taip pat ivertinusi šios konkrecios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nera butinas žodinis apeliacinio skundo nagrinejimas, todel nera poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatyta išimti ir skirti bylos nagrinejima žodine proceso tvarka. Apeliacines instancijos teismui pakanka byloje esanciu duomenu, kuriu pagrindu pirmosios instancijos teismas nustate ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad butu galima ivertinti šio teismo sprendimo teisetuma bei pagristuma bei padaryti išvada, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspresta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

38Byloje nustatyta, jog kariljonas esantis KVDVM statiniu komplekse, Kaune, K.Donelaicio g. 64/V.Putvinskio g. 55, yra Lietuvos valstybei nuosavybes teise priklausantis turtas, pripažintas valstybes saugomu kulturos paveldo objektu, kuri patikejimo teisemis valdo KVDKM (t. 2 b.l. 88). Apeliantas tvirtina, kad galimybei naudotis kariljonu nustatyti reikalavimai (inter alia aukštasis muzikinis išsilavinimas) yra tendencingi, skirti konkreciai apeliantui ir pažeidžia jo saviraiškos laisve, kuri negali buti igyvendinta jokiais kitais protingais budais, o tik pripažistant jo teise skambinti kariljonu. Kadangi Kauno miesto savivaldybe nepagristai ilga laika ribojo apelianto teise groti Kauno kariljonu, ji privalo atlyginti apelianto patirta neturtine žala, o žalos dydi ir priežastini ryši turetu irodyti psichologine ekspertize, kuria pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisake skirti.

39Apeliacinis skundas netenkintinas.

40Del teises pripažinimo

41Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dali, kuriuo netenkintas apelianto reikalavimas pripažinti jam teise skambinti KVDKM bokšto kariljono varpais, tvirtindamas, kad teismas nepagristai atmete jo reikalavima remdamasis daiktines teises normomis. Apelianto teigimu, šioje byloje reikšmingas butent žmogaus teisiu, t.y. saviraiškos laisves, pažeidimo klausimas.

42Kariljonas 2010 m. kovo 9 d. iš nacionalinio M.K.Ciurlionio dailes muziejaus patikejimo teise perduotas valdyti KVDKM, kuris 2010 m. birželio 2 d. isakymu patvirtintu aprašu nustate naudojimosi kariljonu tvarka (t. 1, b.l. 108-109). Šio aprašo 4 punktu nustatyta, kad koncertine veikla Kauno miesto reikmems apsprendžiama KVDKM ir Kauno miesto savivaldybes sutartimi. Pagal 2010 m. birželio 7 d. bendradarbiavimo sutarti Kauno miesto savivaldybe isipareigojo teises aktu nustatyta tvarka leisti tik profesionaliems ir teises aktu nustatyta tvarka parinktiems kariljonieriams naudotis kariljonu (sutarties 3.1 punktas) (t. 1, b.l. 114-115). Kauno miesto savivaldybe 2010 m. liepos 9 d. sprendimu ipareigojo KMN teises aktu nustatyta tvarka atrinkti profesionalius kariljonierius groti kariljonu Kauno miesto gyventojams (t. 2, b.l. 55). 2010 m. rugpjucio 30 d. KMN direktoriaus isakymu Nr. 1-27 (1.6) patvirtini Nuostatai, kuriuose buvo ivestas aukštojo muzikinio išsilavinimo bei grojimo kariljonu patirties reikalavimas ir nustatyta, kad kariljonieriams, neatitinkantiems šio reikalavimo, gali buti leista koncertuoti tik Lietuvos asociacijos „Kariljonieriu gildija“ prašymu (t. 1, b.l. 153-154).

43Apeliantas ieškiniu prašo pripažinti jo teise groti Kauno kariljonu. Ši reikalavima jis grindžia CK 1.138 straipsnio 1 punktu, Lietuvos kulturos politikos nuostatu, kuriems pritarta 2001 m. gegužes 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 542, itvirtintais demokratiškumo, tapatumo ir atvirumo principais, Konstitucijos 42 straipsniu asmeniui suteikiama kurybos laisve, Konstitucijos 35 straipsnyje itvirtinta asociaciju laisve, Konstitucijos preambuleje valstybei nustatyta pareiga remti gebanti kurti asmeni, Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu konvencijos 10 straipsniu (asmens saviraiškos laisve), Visuotines žmogaus teisiu deklaracijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno žmogaus teise laisvai dalyvauti bendruomenes kulturiniame gyvenime, Tarptautinio ekonominiu, socialiniu ir kulturiniu teisiu pakto 15 straipsnio 1 dalies a punkte, 3 dalyje itvirtinta valstybiu pareiga pripažinti kiekvieno žmogaus teise dalyvauti kulturiniame gyvenime. Kaip mineta, apeliantas byloje taip pat teigia, kad esamas teisinis reguliavimas del naudojimosi Kauno kariljonu tvarkos yra tendencingas. Taciau, nepaisant tokio teiginio, byloje ne tik nera pareikštas joks reikalavimas del Nuostatais nustatytos kariljonieriu parinkimo, sutarciu su jais sudarymo tvarkos ydingumo ar kitokiu kliuciu naudotis kariljonu pašalinimo, bet apeliaciniame skunde netgi pabrežiama, jog prašymas pripažinti teise jokiu budu nera ir negali buti pagrindu keisti esama teisini reguliavima, o prašymas grindžiamas asmenine apelianto, kaip aukštos kvalifikacijos varpininko, teise skambinti kariljonu neatsižvelgiant i esama reguliavima. Teiseju kolegija taip pat neižvelgia pagrindu, del kuriu Nuostatai ar atskiros ju salygos turetu buti pripažintos negaliojanciomis ex officio, ir nesutinka su apelianto argumentais nei grindžiant juos jo nurodomomis nacionalinemis, nei tarptautinemis normomis.

44Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijoje ne tik itvirtinta asmens saviraiškos laisve, taciau kartu numatyti galimi jos ribojimai. Vadovaujantis Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 10 straipsnio 2 dalimi, naudojimasis saviraiškos laisve gali buti salygojamas tokiu formalumu, salygu, apribojimu ar bausmiu, kurias numato istatymas ir kurios demokratineje visuomeneje butinos valstybes saugumo, teritorinio vientisumo ar viešosios tvarkos interesams, siekiant užkirsti kelia teises pažeidimams ir nusikaltimams, žmoniu sveikatai bei moralei, taip pat kitu asmenu orumui ar teisems apsaugoti, užkirsti kelia konfidencialios informacijos atskleidimui ar teismines valdžios autoritetui ir nešališkumui garantuoti. Taigi, saviraiškos teisiu ribojimai yra galimi siekiant apsaugoti kitu asmenu teises ir teisetus interesus. Tai rodo, kad asmens saviraiškos laisve nera absoliuti ir ji negali buti realizuojama tokiu budu, kad butu paneigiamos turto savininko (patiketinio) valdymo, naudojimo, disponavimo turtu teises. Konstitucijos 28 straipsnis itvirtina, kad igyvendindamas savo teises ir naudodamasis laisvemis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir istatymu, nevaržyti kitu asmenu teisiu ir laisviu. Apelianto kaip muzikos atlikejo, turincio didele koncertine grojimo kariljonu patirti, saviraiškos teise apskritai reikštis nera paneigta, nagrinejamu atveju šia savo saviraiškos teise apeliantas siekia igyvendinti naudodamasis jam nepriklausanciu konkreciu muzikos instrumentu - Kauno kariljonu. Kaip matyti iš apelianto pareikšto ieškinio pagrindo ir dalyko, ieškinys iš esmes susijes su daiktines teises igyvendinimu, t.y. pripažinimu teises groti konkreciu KVDKM bokšte esanciu muzikos instrumentu, nuosavybes teise priklausanciu Lietuvos valstybei. Taigi, apelianto kaip menininko saviraiškos teise groti konkreciu muzikos instrumentu, t.y. KVDKM bokšte Kaune esanciu kariljonu, konkuruoja su to instrumento, kuris yra pastato dalis (CK 4.2 straipsnio 5 dalis), valdytojo daiktine teise, pasireiškiancia teises turetojo galimybe igyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šiu teisiu (CK 4.20 straipsnis). Todel, teiseju kolegijos vertinimu, apeliantas nepagristai suabsoliutina savo ginama saviraiškos teise, iškeldamas ja aukšciau kitu asmenu turimu teisiu.

45Aukšciau jau minetais isakymais, bendradarbiavimo sutartimi, Nuostatais buvo nustatyta naudojimosi kariljonu tvarka. Todel apeliantas, noredamas juo naudotis, turetu šios nustatytos tvarkos laikytis. Pažymetina, kad netgi laikinai pasinaudoti daiktu prieš savininko valia galima tik istatymu numatytais atvejais visuomenes poreikiams (CK 4.94 str. 1 d.). Mineta, kad apeliantas apskritai nera nuoseklus: viena vertus, jis ieškinio pagrindu nurodo nustatytos tvarkos (jo požiuriu) ydinguma, teigia iš esmes diskriminacini jo atžvilgiu pobudi ir pan., kita vertus, joks reikalavimas šiuo aspektu nera pareikštas. Saviraiškos teisiu pažeidimo aspekta apeliantas sieja su ginco instrumento unikalumu, t.y. riboto prieinamumo instrumentas, nuosavybes teise priklausantis valstybei, pasižymintis ypatingomis laikymo salygomis, dydžiu ir kitais specifiniais bruožais, todel fizinis asmuo faktiškai nera pajegus isigyti ir tureti toki instrumenta. Taciau butent šio instrumento unikalumas, jo statusas, t.y. kad jis nuosavybes teise priklauso valstybei, yra pripažintas kulturos paveldo objektu, ir lemia ribota jo prieinamuma. Be to, šio muzikos instrumento unikalumas pasižymi ne tik jo dydžiu bei išlaikymo kaštais, taciau, kaip teisingai nurode pirmosios instancijos teismas, jo specifikos del klausytoju kiekio nepriklausomai nuo ju valios klausytis varpu muzikos. Butent šio pobudžio muzikos instrumento specifika, t.y. tai, kad grojant šiuo instrumentu visuomene turi nepriklausomai nuo jos valios klausytis varpu, leme ir tai, kad šiuo instrumentu nera koncertuojama, grojama ir/ar repetuojama menininkams pageidaujamu laiku net ir turint aukštaji muzikini išsilavinima ar asociacijos „Kariljonieriu gildija“ prašymu. Kaip matyti iš bylos duomenu, Kauno kariljonu viešai nerepetuojama, o naujus kurinius kariljonieriai parengia koncertines praktikos metu arba repetuodami fortepijonu, arba treniruokliu, kuris apeliantui prašant repetuoti nefunkcionavo (t. 1, b. l. 98). Tuo tarpu koncertus galima rengti tik Kauno miesto savivaldybes administracijos isakymu patvirtintomis švenciu progomis (t. 1, b. l. 27). Taigi, daikto savininkas ir valdytojas turejo pakankamai priežasciu nustatyti atitinkama naudojimosi ginco instrumentu reguliavima, nukreipta butent koncertinei veiklai. Atsižvelgiant i muzikinio instrumento specifika, Nuostatuose ivestas aukštojo muzikinio išsilavinimo reikalavimas, teiseju kolegijos vertinimu, neatrodo neproporcingas, nelogiškas ir prieštaraujantis teisingumo ar protingumo kriterijams. Šiuo atveju reikšminga pamineti ir tai, kad teisinis reguliavimas eme kisti jau nuo 1999 metu, kuomet pakoreguota Kauno kariljonieriu pareigine instrukcija, numatant, kad varpininkas privalo tureti aukštaji muzikini išsilavinima (t. 1, b. l. 38). Pastebetina, kad nepaisant didelio apelianto poreikio ir aistros groti ginco instrumentu, šis reikalavimas nebuvo jam paskata igyti reikalaujama išsilavinima net ir netekus Kauno kariljonieriaus pareigu. Kita vertus, apeliantas net ir neturedamas aukštojo muzikinio išsilavinimo, turejo ir turi galimybes groti Kauno kariljonu. Nepaisant kintancio naudojimosi kariljonu tvarkos reguliavimo, kaip matyti iš paties apelianto nurodomu atliktu koncertu sarašo, jis prieš kelias savaites iki Nuostatu patvirtinimo buvo sudares sutartis su KMN del koncertu kariljonu 2010 m. rugsejo 1, 7 d. d. ir juos atliko (t. 1, b. l. 141-144, 183-184). Taigi, negalima teigti, kad apeliantas anksciau apskritai negalejo pasinaudoti saviraiškos teise inter alia koncertuodamas Kauno kariljonu. Taip pat negalima teigti, kad ir po Nuostatu patvirtinimo jam visiškai užkirstas kelias saviraiškai šiuo instrumentu. Nors paskutiniu, šiai dienai aktualiu KMN direktoriaus 2010 m. rugpjucio 30 d. isakymu Nr. 1-27(1.6) patvirtinti Nuostatai itvirtina aukštojo muzikinio išsilavinimo bei grojimo kariljonu patirties reikalavima (5 punktas), taciau kartu suteikia teise koncertuoti ir asmenims, nepilnai atitinkantiems minetame 5 punkte nustatytus reikalavimus, t.y. numatant koncertu galimybe asociacijos „Kariljonieriu gildija“ prašymu (10 punktas) (t. 2, b. l. 69-70). Atsižvelgiant i byloje pateiktus apelianto koncertines veiklos duomenis, galima spresti, kad grojimo kariljonu patirties apeliantas turi, tuo tarpu neatitikdamas išsilavinimo cenzo savo teise groti Kauno kariljonu apeliantas gali realizuoti asociacijos „Kariljonieriu gildija“ prašymu sutarti su KMN sudarant minetai asociacijai. Todel nesutiktina, kad apelianto akcentuojamas teisinis reglamentavimas apskritai pažeidžia jo saviraiškos laisve, nes ji, nors ir ne apeliantui pageidaujamu budu, taciau gali buti realizuojama asociacijos „Kariljonieriu gildija“ prašymu net ir jam neturint aukštojo muzikinio išsilavinimo. Tuo tarpu, mineta, Nuostatais nustatytos sutarciu sudarymo tvarkos apeliantas negincijo, taigi, pareiškiant reikalavima pripažinti teise skambinti Kauno kariljonu faktiškai siekiama apeinant savininko (patiketinio) valia priversti sudaryti sutarti del naudojimosi daiktu, ka istatymas draudžia (CK 6.156 str. 2 d.), arba apskritai naudotis svetimu daiktu be jokiu sutarciu ir taisykliu. Iš esmes tai patvirtina ir pats apeliantas savo teiginiu, kad teise skambinti Kauno kariljonu, ivertinus jo kvalifikacija, jam pripažintina neatsižvelgiant i esama reguliavima, kas reiškia, kad butent jam, nesilaikant iš esmes jokiu reikalavimu, butu sudarytos išskirtines salygos. Teiseju kolegijos vertinimu, ir patenkinus apelianto pareikšta reikalavima, teismo sprendimas negaletu buti ivykdomas, nes apelianto prašomos teises pripažinimas nesukeltu pagrindo nustatytam naudojimosi kariljonu reguliavimui koreguoti, o jam prieštarautu. Nagrinejamoje byloje nera duomenu, kad apeliantas butu pasinaudojes kitokiais teisiu gynybos budais, jei mano, kad atsakovai ar asociacija „Kariljonieriu gildija“ savo (ne)veikimu konkreciu atveju pažeide jo teises. Šiame kontekste pastebetina, kad jo nurodomi asmeninio pobudžio konfliktiniai santykiai ar gincai su atskirais asmenimis, tiesiogiai susijusiais su jo pageidaujamos teises realizavimu, nera šios bylos nagrinejimo dalykas.

46Apeliantas nepagristai sprendžia, kad žmogaus teisiu pažeidimo aspektas ir kariljonines kulturos propagavimas lemia šioje byloje vyraujanti vieša interesa. Bendraja prasme viešasis interesas suprantamas kaip teisiniai geriai, reikšmingi visuomenei ar jos daliai, kuriu apsauga butina Konstitucijoje itvirtintu pamatiniu visuomenes vertybiu užtikrinimui. Neabejotina, kad ir žmogaus teisiu apsauga yra viešojo intereso dalis. Taciau mineta, kad apelianto reikalavimas yra nukreiptas i iš esmes visu pirma tik jo asmeninio intereso groti konkreciu, jam nuosavybes teise nepriklausanciu instrumentu konkrecioje vietoje patenkinima ir negali buti suabsoliutinamas. Nors ginco instrumentu vykdoma koncertine veikla yra nukreipta visuomenes naudai, taciau nagrinejamu atveju nera pagrindo išvadai, kad tai, jog apeliantas negrotu Kauno kariljonu, kokiu nors budu pažeidžia visuomenes ar valstybes interesus placiaja prasme (o kai kuriu asmenu vertinimai gali kelti netgi priešingo pobudžio išvadu prielaida –t. 2, b.l. 60-67). Kauno kariljonas yra naudojamas koncertinei veiklai (t. 1, b. l. 27, 50, 58), o apeliantas nera vienintelis, nors ir iš nedidelio rato esanciu Kaune muzikos meno atstovu, kariljonu mokantis groti asmuo, rengiantis koncertus šiuo instrumentu ir užtikrinti šiuo tikslu visuomenes poreiki.

47Del neturtines žalos atlyginimo

48Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dali neturtine žala atlyginama tik istatymu nustatytais atvejais. Apeliantas neturtines žalos atlyginima grindžia 6.271 straipsniu, kuriame reglamentuojama atsakomybe už žala, atsiradusia del valdžios instituciju neteisetu veiksmu. Neturtines žalos, padarytos valdžios instituciju ir pareigunu neteisetais veiksmais, atlyginima nustato Viešojo administravimo istatymo 42 straipsnis. Taigi, yra atlyginama ir turtine, ir neturtine žala, remiantis bendraisiais CK 6.250 straipsnyje numatytais neturtines žalos požymiais ir dydžio nustatymo kriterijais. Valdžios instituciju atsakomybe atsiranda esant tiek bendrosioms civilines atsakomybes salygoms, t.y. esant žalai (nuostoliams), neteisetiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, tiek ir aukšciau minetoje CK 6.271 straipsnio normoje itvirtintoms specialiosioms salygoms, t.y. jeigu valdžios instituciju darbuotojai neveike taip, kaip pagal istatymus šios institucijos ar ju darbuotojai privalejo veikti.

49Teiseju kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad šiuo atveju gincas kyla ne iš administraciniu teisiniu santykiu. Pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 2 straipsnio 4 dali viešoji istaiga, kurios savininke ar dalininke yra valstybe ar savivaldybe, Viešojo administravimo istatymo nustatyta tvarka igaliota atlikti viešaji administravima, gali veikti kaip viešojo administravimo subjektas. Pagal Viešojo administravimo istatymo 4 straipsnio 9 dali savivaldybiu administravimo subjektai - savivaldybiu institucijos ar istaigos, ju valstybes tarnautojai ir pareigunai, savivaldybes imones, viešosios istaigos, kuriu savininke ar dalininke yra savivaldybe, asociacijos, igalioti atlikti viešaji administravima. Tokius viešojo administravimo igaliojimus suteikia istatymu igaliotos savivaldybes institucijos savo priimtu teises aktu. Viešojo administravimo istatymo 41 straipsnis nustato, kad viešojo administravimo igaliojimai gali buti suteikti istatymu igaliotos valstybes ar savivaldybiu institucijos priimtu teises aktu, kai tame teises akte ši institucija, vadovaudamasi istatymu, reglamentuojanciu bendra tam tikros visuomenes gyvenimo srities viešojo administravimo subjektu sudarymo ir veiklos tvarka, nurodo veikianti ar numatoma steigti subjekta (prireikus jo pavadinima, paskirti, teisine forma, santykius su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir nustato šiam subjektui konkrecius viešojo administravimo igaliojimus. Šiuo atveju Kauno miesto savivaldybes taryba 2010 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. T-330 „Del ipareigojimo Kauno menininku direktoriui“ jokiu viešojo administravimo igaliojimu nesuteike, juo KMN direktorius buvo tik ipareigotas teises aktu nustatyta tvarka atrinkti profesionalius kariljonierius groti kariljonu Kauno miesto gyventojams. Šio sprendimo pagrindu KMN direktorius 2010 m. rugpjucio 30 d. isakymu Nr. 1-27 (1.6) patvirtino Nuostatus, kuriais keliami atitinkami reikalavimai pretenduojantiems groti kariljonu, nustatyta sutarciu su kariljonieriais sudarymo tvarka, kariljonieriaus pareigos (Nuostatu 5-10, 11 punktai), taigi, iš esmes jais nustatomi privatines teises reglamentuojamu sutarciu sudarymo klausimai. Todel teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nuostatai nera viešojo administravimo subjektu galincios buti istaigos priimtas teises aktas, vykdant administravimo funkcijas.

50Apeliantas teigia, kad Kauno miesto savivaldybes neteiseti veiksmai yra konstatuoti 2000 m. lapkricio 20 d. sprendimu, kuriame konstatuotas neteisetas apelianto atleidimas iš Kauno miesto savivaldybes kulturos skyriaus varpininko pareigu, o visais velesniais šio atsakovo veiksmais tokia teise buvo nuolatos nepagristai paneigiama. Tuo tarpu žalos dydi ir priežastini ryši tarp atsakovu neteisetu veiksmu ir žalos, apelianto manymu, turetu irodyti teismo skiriama psichologine ekspertize.

51Kaip mineta, apelianto nurodomi kaip neteiseti atsakovu veiksmai apelianto turimos teises groti ginco instrumentu neigimo, saviraiškos teises pažeidimo aspektais byloje nera irodyti. Todel teiseju kolegija sprendžia, kad pripažinus, jog apelianto saviraiškos teise apskritai nebuvo pažeista, nera pagrindo konstatuoti civilines atsakomybes del tokios teises pažeidimo salygu egzistavima.

52Kaip matyti iš byloje esancios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. kovo 28 d. nutarties, byloje buvo sprendžiami apelianto atleidimo iš Kauno miesto savivaldybes Kulturos skyriaus varpininko pareigu klausimai, kurie nagrinejamam gincui nera aktualus (t. 1, b. l. 83-87). Nagrinejamu atveju teiseju kolegija neturi pagrindo išvadai, kad apelianto nurodomame sprendime buvo konstatuotas nagrinejamai bylai reikšmingas Kauno miesto savivaldybes veiksmu neteisetumas, nes šioje byloje negalejimas groti ginco muzikos instrumentu yra siejamas ne su tam tikru darbiniu funkciju igyvendinimu, o su kitu apelianto nurodytu teisiu pažeidimais. Pažymetina, kad apelianto bylos del jo atleidimo iš Kauno miesto savivaldybes kulturos skyriaus varpininko pareigu metu neturtines žalos atlyginimo darbo santykiuose istatymai apskritai nenumate.

53Apeliantas, irodinedamas jam padaryta žala ir jos dydi, praše byloje skirti psichologine ekspertize. Taciau skirti psichologine ekspertize butu reikšminga tik konstatavus apelianto teise i žalos atlyginima. Tuo tarpu nagrinejamu atveju, nenustacius atsakovu neteisetu veiksmu bei del to netenkinant ieškinio reikalavimu ir apeliacinio skundo, nera pagrindo analizuoti kitu civilines atsakomybes salygu, tuo paciu ir tenkinti apelianto prašyma del psichologines ekspertizes skyrimo.

54Del procesiniu apelianto reikalavimu

55Apeliantas apeliaciniame skunde prašo priimti irodymus, pateiktus su 2011 m. rugsejo 13 d. prašymu del papildomu irodymu prijungimo, kuriuos nepagristai atsisake priimti pirmosios instancijos teismas; patenkinti 2011 m. rugsejo 9 d. prašyma del irodymu išreikalavimo; patenkinti 2011 m. liepos 22 d. prašyma del liudytoju iškvietimo ir apklausimo teismo posedyje.

56Del papildomu irodymu išreikalavimo ir prijungimo bei liudytoju apklausos

57Apeliantas 2011 m. rugsejo 9 d. prašymu del irodymu išreikalavimo praše išreikalauti iš J.Vilnonio Lietuvos Kariljonieriu (arba Kariljonistu) gildijos ir Kauno varpu fondo steigimo dokumentus (steigimo sutarties, istatu) bei duomenis apie ju likvidavima ar reorganizavima, kurie galetu patvirtinti ieškovo kaip kariljonieriaus ryši su šiais juridiniais asmenimis ju steigimo ir veiklos laikotarpiu (t. 2, b. l. 167). Tuo tarpu 2011 m. rugsejo 13 d. prašymu apeliantas praše prijungti bylos nagrinejimo metu pateiktus papildomus rašytinius irodymus, t.y. padekos laiškus, pakvietimus dalyvauti tam tikruose muzikiniuose projektuose, rekomendacijas, apelianto teiktus ivairaus pobudžio prašymus KMN direktoriui del galimybes repetuoti kariljonu, priimti ji i asociacija „Kariljonieriu gildija“, asociacijos steigimo dokumentai ir istatai, kompaktines plokšteles su jo koncertu ir vykdytu projektu irašais, TV siužetai bei kiti panašaus pobudžio dokumentai ir medžiaga (t. 2, b. l. 115-118, t. 3, b. l. 78-81). Apelianto manymu, šie teikiami duomenys patvirtintu ne tik jo mokejima ir gebejima groti ginco muzikiniu instrumentu, taciau jo aukšta profesine kompetencija tarptautiniu mastu, kuri išpildo Nuostatuose ivesta aukštojo muzikinio išsilavinimo cenza.

58Teiseju kolegija, susipažinusi su šiais apelianto prašymais ir prašomais prijungti duomenimis, sprendžia, kad tenkinti ju nebuvo ir nera jokio pagrindo.

59Irodymais byloje pripažistami tik tie faktiniai duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje irodinetinas aplinkybes (CPK 177 straipsnio 1 dalis). CPK 180 straipsnyje yra itvirtintas irodymu sasajumo su byla principas, pagal kuri priimami nagrineti tik tie irodymai, kurie patvirtina arba paneigia turincias reikšmes bylai aplinkybes. Tuo tarpu ar konkretus irodymas yra susijes su reikšmingomis bylai aplinkybemis ar ne patikrina teismas. Irodinejimo procese butent teismui tenka pareiga tikrinti, ar irodymus teikiantys asmenys vadovavosi CPK 180 straipsnio, nustatancio irodymu sasajumo taisykle, nuostatomis. Ši taisykle užtikrina proceso operatyvuma, nes iš didelio kiekio informacijos padeda atrinkti nieko bendro su byla neturincius duomenis ir tokiu budu neapkrauti bylos su byla nesusijusiais faktiniais duomenimis. Nagrinejamu atveju apelianto prašomi išreikalauti papildomi irodymai nera susije su pareikšto ieškinio pagrindu ir dalyku. Aplinkybes, susijusios su apelianto dalyvavimu tam tikrose kariljonieciu ir varpininku organizacijose, nera reikšmingos sprendžiant pareikšto reikalavimo pagristuma ieškinyje nurodytais pagrindais, nes byloje nera ginco del apelianto muzikinio profesionalumo ir jo gebejimu groti ginco instrumentu. Todel prašomi prijungti papildomi irodymai nagrinejamai bylai neturi esmines irodomosios reikšmes. Apeliantas nepagristai sprendžia, kad jo galimai irodytas aukštas profesionalumo lygis galetu buti prilygintas aukštojo muzikinio išsilavinimo cenzui. Taciau Nuostatai numato akademinio išsilavinimo butinybe, kuriam jokia kita kvalifikacija atitinkanti patirtis nagrinejamu atveju nera prilyginta. Taigi, apelianto prašomi išreikalauti ir prijungti irodymai nera susije su nagrinejimo dalyku, t.y. faktams, kuriuos butina nustatyti ir ištirti.

60Apeliantas taip pat praše byloje apklausti liudytojais bylos nagrinejimo metu 2011 m. liepos 22 d. pateiktame prašyme nurodytus asmenis, nes iš atsakovo pateiktu rašytiniu irodymu - ivairiu fiziniu asmenu liudijimu, kurie ir salygojo atitinkamus administracinius veiksmus bei sprendimus, esancius ginco nagrinejamoje byloje, nera aišku, kokie santykiai sieja arba siejo šiuos asmenis su ieškovu ir G. K., iš kokiu šaltiniu asmenys sužinojo apie tvirtinamus faktus ir aplinkybes, kokia ju patirtis ir kompetencija tais klausimais, kuriais jie pateikia savo nuomone, ar pateikia išvadas, be to, neaišku, ar tie asmenys iš tikro išreiške savo asmenine nuomone. Nagrinejamu atveju apeliantas nenurode kokias bylai reikšmingas aplinkybes galetu patvirtinti ar paneigti prašomi iškviesti liudytojai, tuo tarpu liudytoju tarpusavio santykiai, ryšiai, ju kompetencija nera tiesiogiai susije su irodinejimo dalyku, t.y. teises groti kariljonu pripažinimo nustatytos tvarkos kontekste ir neturtines žalos atlyginimu. Nutarus kviesti šiuos liudytojus butu nepagristai ilgai užsiteses bylos nagrinejimas bei apsunkintas pats irodinejimo procesas pacioms byloje dalyvaujancioms šalims.

61Teiseju kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagristai netenkino aukšciau nurodytu prašymu, nera pagrindo ju tenkinti ir apeliacines instancijos teisme.

62Del praleistos pasirengimo bylos nagrinejimui stadijos

63Apelianto manymu, teismas praleido pagrindine pasirengimo bylos nagrinejimui dali, nes pagal bylos nagrinejimo metu galiojusia CPK 225 straipsnio 6 punkto redakcija (iki 2011 m. spalio 1 d.) teismas galejo pasinaudoti tik dviem alternatyvom, t.y. arba skirti teismo posedi arba nustatyti, kad pasirengimas nagrineti byla teisme vyksta paruošiamuju dokumentu budu.

64Pasirengimas bylos nagrinejimui prasideda jau nuo civilines bylos iškelimo teisme momento: šalims ir tretiesiems asmenims siunciamas pareikštas ieškinys ir jo priedai, nustatomas terminas atsiliepimui pateikti, nurodant nepateikimo padarinius ir pan. Iš bylos duomenu matyti, kad pirminius pasiruošimo bylos nagrinejimui veiksmus teismas atliko, joje ivyko ne vienas posedis, iš teismo posedžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprende visus apelianto pateiktus prašymus (t. 2, b. l. 133-135), o atsisakymas juos priimti nera susijes su bylos nagrinejimo stadija ar nesavalaikiu ju pateikimu, o butent su CPK 177 straipsnio 1 dalies ir 180 straipsnio nuostatomis, t.y. su aukšciau minetu irodymu sasajumu su bylos nagrinejimo dalyku. Apeliantas taip pat turejo galimybes ir taikiam ginco išsprendimui (t. 2, b. l. 135), šias galimybes išnaudojo, pateikdamas atsakovams taikos sutarties projekta (t. 3, b. l. 5-7), kuris priešingai šaliai nebuvo priimtinas. Todel nera pagrindo išvadai, kad neskyrus parengiamojo teismo posedžio ar netaikius pasirengimo bylos nagrinejimui paruošiamuju dokumentu budu kokiu nors budu buvo esmingai pažeistos dalyvaujanciu byloje asmenu procesines teises. Pažymetina, kad net ir sprendžiant, jog teismas netinkamai taike CPK nuostatas ir nepagristai praleido pasirengimo bylos nagrinejimui stadija, procesiniu teises normu pažeidimas arba netinkamas ju taikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu del šio pažeidimo galejo buti neteisingai išspresta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

65Del kitu galimu procesiniu pažeidimu

66Apeliantas mano, kad buvo pažeista jo teise i teisinga procesa, nes nepaisant pareikšto apelianto nepasitikejimo byla nagrinejanciu teiseja, ši nenusišalino, nuspresdama testi bylos nagrinejima. Taciau dalyvaujancio byloje asmens pageidavimas, kad teisejas nusišalintu nuo bylos nagrinejimo, vien tik išreiškiant nepasitikejima juo, nera privalomas. Teiseju nušalinimo nuo bylos nagrinejimo pagrindus nustato CPK 65, 66 straipsniai, tarp kuriu apelianto nurodomo pagrindo nera. Nors minetuose straipsniuose nurodomu pagrindu sarašas nera baigtinis, taciau nagrinejamu atveju apelianto nepasitikejimas byla nagrinejancia teiseja nera pagristas jokiais objektyviais duomenimis, kurie leistu abejoti byla nagrinejancios teisejos nešališkumu. Vien tai, kad dalyvaujantis byloje asmuo nera patenkintas atskirais procesiniais sprendimais inter alia tenkinant ne visus jo prašymus, neteikia pagrindo išvadai del teisejo šališkumo ir jo nušalinimui, nes (ne)išsprestu prašymu pagristumas gali buti patikrintas apeliacine tvarka. Byla nagrinejancios teisejos nušalinimo klausimas byloje sprestas ne karta, nenustatant CPK 65, 66 straipsnyje numatytu aplinkybiu (t. 1, b. l. 199-200; t. 2, b. l. 151-152; t. 3, b. l. 29), todel nera pagrindo apelianto akcentuojamam pažeidimui konstatuoti.

67Atsižvelgiant i išdestyta, teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisetas ir pagristas, todel naikinti ar keisti ji apeliacinio skundo argumentais nera pagrindo, jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

68Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

69Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkricio 9 d. sprendima palikti nepakeista.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija,... 2. Teiseju kolegija... 3. n u s t a t e :... 4. I. Ginco esme... 5. Ieškovas R. E. prašo pripažinti jam teise skambinti... 6. Nurodo, kad del atsakovu veiksmu patyre ilgalaike priverstine kurybines... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme... 8. Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkricio 9 d. sprendimu ieškini atmete.... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo i ji argumentai... 10. Ieškovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno... 11. Treciasis asmuo Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos teises... 12. 1. Apelianto siekiama pripažinti teise nera prigimtine ir besalygine ir turi... 13. 2. Apeliantas nereiškia ieškinio del istatymu nustatyta tvarka patvirtinto... 14. 3. Nepagristas apelianto reikalavimas del neturtines žalos jam atlyginimo, nes... 15. Kauno menininku namai atsiliepimu i apeliacini skunda prašo Kauno apygardos... 16. 1. Apeliantas pats sau suteike žinomo Kauno muzikanto, multiinstrumentalisto,... 17. 2. Apelianto pateiktas nušalinimas pirmosios instancijos teismo teisejai buvo... 18. 3. Nemano, kad atsisakius parengiamojo teismo posedžio buvo suvaržyta... 19. 4. Teismas atsisake priimti irodymus ne del to kad apeliantas pavelavo juos... 20. 5. Apeliantas reikalauja leisti groti jam nuosavybes teise nepriklausanciu... 21. 6. Apeliantas neturtines žalos dydžio nepagrinde ir neirode. Nepateike jokiu... 22. 7. Savo pozicija del saviraiškos laisves, Konstitucijos 42, 48 ir kt.... 23. Treciasis asmuo VDKM atsiliepimu i pateikta apeliacini skunda praše pirmosios... 24. 1. Apelianto reikalavimas del teises pripažinimo reikštu apelianto galimybe... 25. 2. Apelianto reikalavimas del neturtines žalos netenkintinas, nes nera... 26. 3. Nesutiko su žodiniu bylos nagrinejimu. Apeliantas nenurode motyvu, kodel... 27. Atsakovas Kauno miesto savivaldybes administracija atsiliepimu i apeliacini... 28. 1. Teismas pagristai atsisake prijungti apelianto pateiktus papildomus... 29. 2. Apeliantas reikalauja skirti psichologine ekspertize jo patirtu išgyvenimu... 30. 3. Visi privalomi procesiniai pasirengimo bylai nagrineti veiksmai buvo... 31. 4. Bylos nagrinejimo dalykas yra determinuotas daiktiniais teisiniais... 32. 5. Apeliantas neirode civilines atsakomybes pagrindu neturtinei žalai... 33. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybes, teisiniai argumentai ir... 34. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinejimo apeliacine tvarka... 35. Nagrinejamu atveju teiseju kolegija nenustate CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 36. Del žodinio bylos nagrinejimo... 37. Apeliantas prašo nagrineti byla žodinio proceso tvarka. Istatymas nustato,... 38. Byloje nustatyta, jog kariljonas esantis KVDVM statiniu komplekse, Kaune,... 39. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 40. Del teises pripažinimo... 41. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dali, kuriuo... 42. Kariljonas 2010 m. kovo 9 d. iš nacionalinio M.K.Ciurlionio dailes muziejaus... 43. Apeliantas ieškiniu prašo pripažinti jo teise groti Kauno kariljonu. Ši... 44. Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijoje ne tik... 45. Aukšciau jau minetais isakymais, bendradarbiavimo sutartimi, Nuostatais buvo... 46. Apeliantas nepagristai sprendžia, kad žmogaus teisiu pažeidimo aspektas ir... 47. Del neturtines žalos atlyginimo... 48. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dali neturtine žala atlyginama tik istatymu... 49. Teiseju kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagristai... 50. Apeliantas teigia, kad Kauno miesto savivaldybes neteiseti veiksmai yra... 51. Kaip mineta, apelianto nurodomi kaip neteiseti atsakovu veiksmai apelianto... 52. Kaip matyti iš byloje esancios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 53. Apeliantas, irodinedamas jam padaryta žala ir jos dydi, praše byloje skirti... 54. Del procesiniu apelianto reikalavimu... 55. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo priimti irodymus, pateiktus su 2011 m.... 56. Del papildomu irodymu išreikalavimo ir prijungimo bei liudytoju apklausos... 57. Apeliantas 2011 m. rugsejo 9 d. prašymu del irodymu išreikalavimo praše... 58. Teiseju kolegija, susipažinusi su šiais apelianto prašymais ir prašomais... 59. Irodymais byloje pripažistami tik tie faktiniai duomenys, kurie patvirtina... 60. Apeliantas taip pat praše byloje apklausti liudytojais bylos nagrinejimo metu... 61. Teiseju kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagristai... 62. Del praleistos pasirengimo bylos nagrinejimui stadijos ... 63. Apelianto manymu, teismas praleido pagrindine pasirengimo bylos nagrinejimui... 64. Pasirengimas bylos nagrinejimui prasideda jau nuo civilines bylos iškelimo... 65. Del kitu galimu procesiniu pažeidimu ... 66. Apeliantas mano, kad buvo pažeista jo teise i teisinga procesa, nes nepaisant... 67. Atsižvelgiant i išdestyta, teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 68. Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 69. Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkricio 9 d. sprendima palikti nepakeista....