Byla e2A-1768-324/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3546-429/2017 pagal ieškovės bankrutuojančios kooperatinės bendrovės kredito unija „Amber“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ginčo esmė

4

1. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos atsakovės 2016 m. vasario 19 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 8SD-959-(14.8.7.), kuriuo atsakovė atsisakė patenkinti ieškovės 2015 m. lapkričio 27 d. prašymą; įpareigoti atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti nuomos sutarties Nr. N19/95-2366 (toliau – nuomos sutartis 2) pakeitimą, vadovaujantis ieškovės 2015 m. lapkričio 27 d. prašymu.
1. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 23139 pagrindu ieškovė tapo inžinerinio statinio – aikštelės, unikalus Nr. 4400-3086-1695, esančios Prūsų g. 4A, savininke. Ieškovė 2015 m. lapkričio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui pateikė du prašymus dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimo. Atsakovė prašymą pakeisti valstybinės žemės sklypo, esančio Prūsų g. 4, Kaune, nuomos sutartį Nr. 8SŽN-271, sudarytą 2015 m. rugpjūčio 8 d. su UAB „Lingesta“ (pradinis nuomininkas J. D. turgus „Marmantas“) (toliau – nuomos sutartis 1) patenkino ir 2015 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1571-14.8.2 pakeitė nuomos sutartį 1. Prašymo pakeisti valstybinės žemės sklypo, esančio Prūsų g. 4A, Kaune, nuomos sutartį Nr. N19/95-2366, sudarytą 1995 m. lapkričio 13 d. su J. D. turgumi „Marmantas“ (toliau – nuomos sutartis2), atsakovė ginčijamu 2016 m. vasario 19 d. raštu netenkino.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 45 punktas numato, kad žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys) ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos. Atsakovė nepagrįstai teigė, kad valstybinės žemės nuomininkas nesilaikė nuomos sutarties 2 sąlygų – išsinuomotame žemės sklype nepastatė prekybos centro ir nesiėmė veiksmų prekybos centro statybai pradėti. Nuomininkas įvykdė nuomos sutarties 2 sąlygas. Žemės sklypą naudojo ūkinių bei komercinių pastatų bei inžinerinių įrenginių statybai (pastatė turgaus kompleksą, kurį sudaro funkciškai susiję inžineriniai statiniai). Nuomos sutartimi 2 išsinuomotame žemės sklype pastatytas inžinerinis statinys – aikštelė, unikalus Nr. 4400-3086-1695, objektyviai reikalinga turgaus veiklai, yra komplekso funkcinė dalis. Visa teritorija buvo numatyta turgaus statybai. Teisės aktai nenumato, kas įeina į turgaus sąvoką, todėl turgaus kompleksą sudaro įvairūs pavilijonai ir aikštelė automobiliams statyti. Statinio registracija Nekilnojamojo turto registre rodo, kad statybos atliktos pagal galiojančius teisės aktus. Be to, Kauno miesto savivaldybė statybas pripažino teisėtomis. Atsakovė neginčijo nuomos sutarties 2 galiojimo tuo pagrindu, kad nesilaikoma nuomos sutartyje 2 nustatytų žemės naudojimo sąlygų. Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad teisės aktai nenumato galimybės perleisti kitiems subjektams valstybinės žemės nuomos teisę, įgytą ne aukciono būdu. Ieškovė prašė pakeisti nuomos sutartį 2, o ne perleisti nuomos teises. Atsakovės pozicija yra nenuosekli. Vienu atveju Prūsų g. 4, Kaune, atsakovė pakeitė nuomos sutartį, o dėl šalia esančio žemės sklypo Prūsų g. 4A tą padaryti atsisakė.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino negaliojančiu (apie pastarąją išvadą manytina iš sprendimo motyvų) atsakovės 2016 m. vasario 19 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 8SD-959-(14.8.7.), įpareigojo atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti 1995 m. lapkričio 13 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai nuomos sutarties Nr. N19-/95-2366 pakeitimą, vadovaujantis ieškovės 2015 m. lapkričio 27 d. prašymu.
2. Nustatė, kad ieškovė praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis dėl administracinio akto apskundimo. Atsižvelgęs į tai, kad skundžiamame individualiame administraciniame akte buvo klaidingai nurodyta, jog ieškovė turi teisę jį apskųsti administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, į tai, kad ieškovė, administraciniam teismui atsisakius priimti skundą, į bendrosios kompetencijos teismą kreipėsi per dvi dienas nuo nutarties priėmimo, sprendė, jog ieškovė terminą raštui apskųsti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jį atnaujino.
3. Konstatavo, kad ieškovė neturėjo laikytis išankstinio rašto nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Tokio reikalavimo nenumato Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis.
4. Nustatė, kad ieškovė siekia pakeisti žemės nuomos sutartį, neprašo perleisti nuomos teisę pagal CK 6.491 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į CK 6.394 straipsnį, teismų praktiką, konstatavo, kad, pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijus aikštelę, ieškovei perėjo ir žemės naudojimo teisė įstatymo pagrindu. Atsakovė nepateikė duomenų apie pirkimo–pardavimo sutarties, kuria ieškovei parduota aikštelė Prūsų g. 4A, Kaune, ginčijimą. Šalių pateiktuose įrodymuose, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bylose nėra įrodymų, kad žemės sklypas Prūsų g. 4A, Kaune, yra naudojamas ne pagal paskirtį. Atsakovė daugiau nei dvidešimt metų nereiškė jokių pretenzijų valstybinės žemės sklypo nuomotojams. Nuomos sutarties 8.1 punkte numatyta sklypą naudoti ūkinių ir komercinių pastatų bei inžinerinių įrenginių statybai. Joje nėra įsipareigojimo dėl prekybos centro pastatymo šiame sklype. Statybos leidimas, ištrauka iš bendrojo plano patvirtina, kad turgaus kompleksą sudaro paviljonai, esantys Prūsų g. 4, parkavimo aikštelė, esanti Prūsų g. 4A. Aikštelė buvo pripažinta tinkama naudoti ir yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų pastatytos aikštelės statybos teisėtumą. Sprendė, kad žemės sklypas Prūsų g. 4A naudojamas pagal tikslinę žemės paskirtį, tai patvirtino ir atsakovės žemės naudojimo patikrinimo aktas. Vien ta aplinkybė, kad žemės sklype nėra pastatytas prekybos centras, nesudaro pagrindo atsisakyti pakeisti nuomos sutartį. Atsakovės atsisakymą pakeisti nuomos sutartį laikė nepagrįstu, 2016 m. vasario 19 d. raštą naikintinu kaip prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams. Konstatavus, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti žemės nuomos pakeitimus, įpareigojo tai padaryti per protingą terminą.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį palikti nenagrinėtą; nustačius, jog nėra pagrindų ieškinio palikimui nenagrinėtu, ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai atnaujino praleistą ieškinio pateikimo terminą. Byloje pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieškinio senaties termino atnaujinimui. Ieškovė ieškiniu neprašė atnaujinti praleisto termino ieškiniui pateikti, nenurodė priežasčių dėl termino praleidimo, todėl taikytina ieškinio senatis. Ieškovės atstovė tik baigiamosiose kalbose išreiškė poziciją dėl praleisto termino atnaujinimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi priešingos pozicijos – teigė, kad šio termino nepraleido. Nagrinėdamas baigiamųjų kalbų metu pateiktą prašymą, teismas šiurkščiai pažeidė šalių rungimosi principą, nenurodė, kokiomis procesinėmis normomis remdamasis neatnaujino bylos nagrinėjimo, apribojo atsakovės teisę teikti atsikirtimus. Ieškovė ieškinį dėl 2016 m. vasario 19 d. rašto Nr. 8SD-959-(14.8.7.) panaikinimo turėjo pateikti per mėnesį nuo šio rašto įteikimo. Ieškovė raštą gavo 2016 m. vasario 22 d., todėl ieškinį turėjo pateikti iki 2016 m. kovo 22 d.
2. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo, neanalizavo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies, ją klaidingai interpretavo, plečiamai aiškino. Ieškovė nesilaikė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 ir 6 dalyse nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Reikalavimas panaikinti 2016 m. vasario 19 d. raštą Nr. 8SD-959-(14.8.7.) yra pagrindinis, likę reikalavimai – išvestinio pobūdžio, jie galėtų būti tenkinami tik patenkinus šį reikalavimą.
3. Teismo įpareigojimas atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti nuomos sutarties 2 pakeitimą pažeidžia konstitucinį valdžių padalijimo principą. Teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijų funkcijų ir savarankiškai atlikti administracinę procedūrą, priimti viešojo administravimo institucijos kompetencijai priskirtą sprendimą pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756- 1606/2012). Teismas turėjo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu ir leisti ieškovei tinkamai suformuluoti reikalavimą, t. y. įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti ieškovės pateiktą prašymą.
4. Teismas nenurodė, kokiomis materialinėmis bei procesinėmis teisės normomis rėmėsi vertindamas šalių nurodytas faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybinės žemės nuomą, nedviprasmiškai nurodyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu gali būti išnuomota tik prie esančių (ne būsimų) statinių ar įrenginių, kurie gali funkcionuoti savarankiškai. Žemės sklype nėra jokio statinio, taigi žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį. Dėl to jo nuoma ne aukciono būdu negalima.
2. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismas pagrįstai atnaujino administracinio akto apskundimo terminą. Ieškovė raštą gavo 2016 m. vasario 22 d., todėl vieno mėnesio skundo padavimo terminas baigėsi 2016 m. kovo 23 d. Nepraleidusi ABTĮ nustatytų administracinio akto apskundimo terminų, kreipėsi į administracinį teismą. Gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį su išaiškinimu, jog byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui, ieškovė tą pačią dieną padavė ieškinį Kauno apylinkės teismui. Skundo ir ieškinio padavimo metu ieškovė nebuvo atstovaujama advokato. Advokato paslaugos ieškovei pradėtos teikti 2016 m. rugsėjo mėn. Ieškovė veikė operatyviai ir nevilkino savo pažeistų teisių teisminės gynybos. Ieškovė 2017 m. sausio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstė poziciją dėl rašto apskundimo termino, suformulavo prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą. Atsakovė turėjo daugiau nei 2 mėnesius atsikirtimams pateikti.
2. Ieškovei nėra privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka.
3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad, žemės sklype pastačius ne prekybos centrą, o aikštelę, nebuvo įvykdytos nuomos sutarties 2 sąlygos. Žemės sklypas išnuomotas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. nutarimo Nr. 550 2.2. punkto pagrindu, pagal kurį vienintelė sąlyga valstybinės žemės nuomai be aukciono – tikslinių lėšų pervedimas savivaldybei. Šios sąlygos yra įvykdytos. Nuomos sutarties 3, 6.1 punktai reiškia, kad tuometinio žemės sklypo patikėtinio sutikimas statyti naujus statinius žemės sklype buvo duotas, sudarant nuomos sutartį, todėl nereikėjo kito valstybinės žemės sklypo patikėtinio sutikimo statyti žemės sklype naujus statinius. Be to, atsakovė žemės sklypo patikėtine tapo tik nuo 2010 m. liepos 1 d., aikštelė pastatyta ir priimta naudoti 1999 m. lapkričio 25 d., dėl to atsakovės sutikimo ieškovė objektyviai negalėjo gauti. Nuomininko įsipareigojimas pastatyti žemės sklype prekybos centrą nuomos sutartyje nėra numatytas. Ieškovės pareigą pastatyti prekybos centrą atsakovė grindžia 1994 m. birželio 16 d. sutartimi ir 1994 m. liepos 5 d. potvarkiu Nr. 967-v (pakeistu 1994 m. lapkričio 22 d. potvarkiu Nr. 1557-v). Šiuos teisės aktus priėmė Kauno miesto valdyba, todėl atsakovė nėra subjektas, turinti teisę reikšti pretenzijas dėl netinkamo jų įvykdymo. Kauno miesto savivaldybė pretenzijų nereiškė. Žemės sklypai Prūsų g. 4 ir Prūsų g. 4A, Kaune, iš esmės buvo išnuomoti tai pačiai paskirčiai, t. y. turgaus kompleksui statyti. Kauno miesto savivaldybė leido žemės sklype statyti projektinėje dokumentacijoje numatytą statinį, t. y. automobilių parkavimo aikštelę. Žemės sklypo nuomininkas negalėjo sklype statyti kitų statinių, nenumatytų suderintame projekte. Aikštelė ir statiniai sudaro vieningą turgaus kompleksą. Aikštelė yra pastatyta teisėtai, atitinka statinio bei nekilnojamojo daikto požymius, įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nėra sunykusi, faktiškai naudojama pagal savo paskirtį. Nėra pagrindo aikštelę laikyti laikinu statiniu. Projektinėje dokumentacijoje, statybos leidime, priėmimo naudoti akte nėra numatyta, kad aikštelę leidžiama pastatyti laikinai. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad aikštelė statoma ribotam terminui. Aikštelė automobilių parkavimui naudojama daugiau kaip 17 metų. Pagal galiojusias Statybos įstatymo redakcijas, laikino statinio naudojimo terminas negalėjo viršyti 5 metų, vėliau – 3 metų.
4. Atsakovė nepagrįstai nevertina aplinkybės, kad ieškovei žemės sklypo nuomos teisė perėjo įstatymo pagrindu pagal CK 6.394 str. 3 d. Perleidus nekilnojamąjį daiktą, įvyksta žemės nuomos cesija, t. y. naujasis pastatų savininkas įgyja visas ankstesnio savininko turėtas teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės pardavimo ir nuomos taisyklių 45 punktas nenumato, kad tokiam statinių perleidimui yra privaloma gauti valstybinės žemės nuomotojo sutikimą. Įsigijus aikštelę, ieškovei perėjo žemės sklypo nuomos teisė ir atsakovė privalo tai įforminti.
5. Atsakovės nurodomoje teismų praktikoje nėra numatyta besąlyginio draudimo įpareigoti atsakovę atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, kadangi teismas vartoja sąvokas „paprastai“ ir „dažniausiai“. Remtis atsakovės cituotomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis nėra pagrindo, nes šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo cituotų bylų faktinių aplinkybių.
3. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl jo pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismas teisėtai atnaujino rašto apskundimo terminą. CPK nuostatos suteikia teismui teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
2. Teismas teisingai sprendė, kad šiuo atveju įstatymas nenustato privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas byloje susijęs su valstybinės žemės išnuomojimu (nuomos sutarties pakeitimu), teismas pagrįstai rėmėsi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi.
3. Atsakovės nurodytose teisės aktų nuostatose įtvirtinta fizinių ar juridinių asmenų teisė išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka tuo atveju, jeigu ji užstatyta jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Ginčo žemės sklype Prūsų g. 4A yra įregistruotas nekilnojamasis daiktas – inžinerinis statinys–aikštelė, nuosavybės teise priklausanti ieškovei, kurios eksploatavimui reikalingas ginčo valstybinės žemės sklypas Prūsų g. 4A. Pagal šiuo metu galiojančių Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 28 punktą gali būti išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, reikalingi šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (2.4 p., 28 p.). Laiko, kad Prūsų g. 4A esant teisėtai pastatytam ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotam statiniui, jo savininkas turi teisę išsinuomoti žemės sklypą, reikalingą šiam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo iniciatyva atnaujino ieškinio senaties terminą, nusprendė dėl neprivalomos išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir konstatavo sąlygas valstybinės žemės nuomos sutarčiai pakeisti, įpareigodamas tai padaryti valstybinės žemės savininkės patikėtinę.
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

6Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

3. Nesutiktina su apeliantės argumentais dėl ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 65 straipsnio 2 ir 3 dalimis, metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia. Mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi termino paskutinio mėnesio dieną. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad apskundimo terminas atsakovės rašto, kurį ieškovė gavo 2016 m. vasario 22 d., prasidėjo 2016 m. vasario 23 d., o baigėsi 2016 m. kovo 23 d.
4. Atmestini apeliantės teiginiai apie rungimosi principo pažeidimą, ieškinio senaties terminą teismui atnaujinus savo iniciatyva. Dėl baigiamųjų kalbų metu išreikštos ieškovės pozicijos ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimu atsakovė naudojosi replikos teise. Tai nesudarė CPK 256 straipsnyje numatyto pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nes ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškovės pozicija šiuo klausimu teismo išvadų neriboja. Tokiu atveju svarbūs ne minėtieji procesiniai aspektai, o tai, ar egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą ieškinio senaties termino atnaujinimui. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-265/2009 civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. L. ieškinį atsakovams V. G. ir V. S. dėl piniginės prievolės išieškojimo). Išvadą dėl nedaug praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai motyvavo pačios atsakovės neteisingai nurodyta rašto apskundimo tvarka ir skubiu ieškovės kreipimusi į bendrosios kompetencijos teismą skundą atsisakius priimti administraciniam teismui. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas šiems motyvams, jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011 civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tikroji vaivorykštė“ ieškinį atsakovui AB „Lituanica“ dėl nuostolių nutraukus negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį atlyginimo priteisimo).

7Dėl išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos

5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo.
6. Valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo ir pakeitimo tvarką reglamentuoja LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės pardavimo ir nuomos taisyklės“. Remiantis šių taisyklių 29, 45 punktais, apeliacine tvarka vertinamu atveju (dėl visų kitų valstybinės žemės sklypų) sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypus (pakeisti žemės nuomos sutartį) priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.
7. Atsakovės 2016 m. vasario 19 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 8SD-959-(14.8.7.) savo esme yra valstybę atstovaujančios institucijos sprendimas netenkinti ieškovės prašymo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį. Teisme ieškovė ginčijo šio sprendimo – atsisakymo modifikuoti valstybinės žemės nuomos sutartį pakeičiant nuomininką – teisėtumą, prašydama įpareigoti atsakovę sutartį pakeisti. Spręsdamas dėl ginčo žinybingumo (kokiai institucijai pirmiausiai priklauso jį nagrinėti), pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, pagal kurias sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos asmenys gali apskųsti teismui; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka yra skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą.
8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1, 3 ir 6 dalyse esančias normas klaidingai interpretavo ir aiškino ne pirmosios instancijos teismas, o apeliantė. Šioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo, taip konstatuojant ieškovės teisę laikinai valdyti ir naudotis valstybinės žemės sklypu. Valstybei valstybinės žemės disponavimo ir valdymo klausimu atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, šiuo atveju – tarnybos teritorinis padalinys Kauno miesto skyrius, 2016 m. vasario 19 d. raštu atsisakė patenkinti ieškovės prašymą dėl valstybinės žemės išnuomojimo. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai sprendžiant dėl valstybinės žemės įsigijimo skundžiami teismui, o privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka nustatyta tik dėl tokių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimų, kuriais nesprendžiami disponavimo valstybine žeme ar jos valdymo klausimai. Dėl tokios šių normų taikymo ir aiškinimo praktikos pasisakė kasacinis teismas 2015 m. gruodžio 17 d., priimtoje civilinėje byloje nutartyje Nr. 3K-3-667-684/2015 pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sandorio pripažinimo sudarytu (pažymėtina, jog pastarojoje byloje ieškovas taip pat ginčijo atsakovo atsisakymą atlikti veiksmus, sudarant valstybinės žemės pirkimo pardavimo sandorį).

8Dėl įpareigojimo pakeisti žemės nuomos sutartį

9. Materialinės teisės normos ir jų taikymo teisminė praktika, kuria pirmosios instancijos teismas rėmėsi vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, sprendime yra nurodytos, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jų nekartoja.
10. Ieškovės reikalavimas pakeisti valstybinės žemės nuomininką yra pagrįstas Nekilnojamojo turto registre įregistruoto inžinerinio statinio – išasfaltuotos aikštelės, kartu su ieškovei nuosavybės teise priklausančiais gretimame sklype Prūsų g. Nr. 4 esančiais prekybos paviljonais sudarančios turgavietės kompleksą – įgijimu nuosavybėn pagal 2015 m. lapkričio 26 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2-3139, bei CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostata dėl nekilnojamojo daikto pirkėjo teisės naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.
11. Apeliantės teigimu, aikštelė yra laikinas statinys, todėl laikytina, kad sklype nėra statinių, kuriems reikalingas žemės sklypas. Jame nėra pastatytas prekybos centras, todėl sklypas nenaudojamas pagal paskirtį. Tuo remiantis ginčo žemės nuomos sutarties pakeitimas negalimas dėl Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinto draudimo valstybinę žemę išnuomoti be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais laikinaisiais statiniais, inžineriniais tinklais bei neturinčiais aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniais, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.
12. Su šiais apeliantės teiginiais nesutiktina. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, aikštelė yra statinys, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai. Šis statinys nėra laikinas. Oficialiais rašytiniais įrodymais pagrįstų faktų atsakovė nekvestionavo, todėl atmestini deklaratyvaus pobūdžio apeliacinio skundo argumentai apie teismo neatliktą įrodymų vertinimą. Atsakovė 2016 m. sausio 26 d. žemės sklypo naudojimo patikrinimo akte konstatavo, kad išasfaltuota aikštelė yra naudojama (statomi automobiliai), todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl statinio nebuvimo žemės sklype ir jo nenaudojimo.
13. Nors Kauno miesto valdybos 1994 m. liepos 5 d. potvarkiu Nr. 967-v ginčo žemės sklypą pirminiam nuomininkui A. D. firmai „Marmantas“ nutarta išnuomoti prekybos centrui statyti, o 1994 m. birželio 16 d. sutartimi Kauno m. valdyba ir firma „Marmantas“ įsipareigojo sudaryti žemės nuomos sutartį prekybos centro statybai (firma „Marmantas“ – žemę naudoti tik pagal šioje sutartyje numatytą paskirtį, valdyba įpareigojo nuomininką pervesti į jos sąskaitą 20410 Lt, to nepadarius pastarąjį potvarkį pripažinti netekusius galios), 1995 m. lapkričio 13 d. žemės nuomos sutartyje nėra nuomininko įsipareigojimo pastatyti prekybos centrą sklype, esančiame Kauno m. Prūsų g. 4A. Žemės nuomos sutarties 8.1 punkte numatyta sklypą naudoti ūkinių ir komercinių pastatų bei inžinerinių įrenginių statybai, 8.5 punkte – nekeisti žemės sklypo tikslinės naudojimo paskirties.
14. Remdamasis pastarąja sutartimi, vieno iš joje numatytų statinių pastatymu išnuomotame sklype ir sklypo naudojimo pagal paskirtį faktu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie žemės sklypo naudojimą ne pagal paskirtį (tokių įrodymų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui). Pažymėtina, jog nuomotoją atstovaujančios institucijos nenutraukė žemės sklypo Prūsų g. Nr. 4A nuomos sutarties dėl to, kad žemė nebuvo naudojama pagal sutartyje numatytą paskirtį.
15. Žemės sklype, kurio nuomos sutartį prašoma pakeisti, nėra kitų pagrindiniu daiktu įregistruotų statinių. Apie aikštelės aiškią funkcinę priklausomybę ir apibrėžtą naudojimą pirmosios instancijos teismas sprendė iš ieškovės pateikto statybos leidimo bei ištraukos iš bendrojo plano ir padarė pagrįstą išvadą, kad turgaus kompleksą sudaro tiek ieškovės nuosavybėn įsigyti Prūsų g. Nr. 4 esantys prekybos paviljonai, tiek Prūsų g. 4A esanti automobilių parkavimo aikštelė. Apeliantė pastarosios išvados neginčija, todėl, remiantis nutarties 19-23 punktuose nurodytais motyvais, atmestini jos argumentai dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo negalimumo remiantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu.
16. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti nuomos sutarties 2 pakeitimą, pažeidė konstitucinį valdžių padalijimo principą.
17. Valstybė ir savivaldybės, be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-667-684/2015). Kadangi ieškovės inicijuotas ginčas su valstybei atstovaujančia institucija valstybinės žemės valdymo teisės įsigijimo santykiuose yra civilinio teisinio pobūdžio, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas antrąjį ieškovės reikalavimą, civilinės teisės apgynimui pagrįstai pritaikė CK 1.138 straipsnio 4 punkte numatytą būdą, įpareigodamas atsakovę pareigą įvykdyti. Tuo remiantis nepasisakytina dėl apeliantės argumentų laikantis apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nes ji šiuo atveju netaikytina.

9Apeliacinės instancijos teismo išvados

18. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteistinos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kuris, teismo vertinimu, apima ir 2017 m. rugsėjo 27 d. pažymoje apie suteiktas teisines paslaugas nurodytą apeliacinio skundo analizę.
20. Prašyme priteisti šias išlaidas, registracijos Nr. E1-36534, ieškovė nurodė, jog bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas apeliaciniame procese sudaro 1018,34 Eur be PVM (teismo apskaičiavimu, su PVM tokio dydžio išlaidos sudarytų 1232,19 Eur). Išlaidas apeliacinės instancijos teisme ieškovė grindžia dviem advokatų kontoros išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis: 2017 m. birželio 7 d. Nr. LPB38040 dėl 3842,99 Eur ir 2017 m. rugsėjo 26 d. Nr. LPB39130 dėl 1044,00 Eur išlaidų už teisines paslaugas. 2017 m. rugsėjo 6 d. ieškovė sumokėjo 3842,99 Eur advokato pagalbos išlaidų, duomenų apie antrosios sąskaitos apmokėjimą nėra. Kadangi iš 2017 m. birželio 7 d. sąskaitos faktūros Nr. LPB38040 dėl 3842,99 Eur nėra aišku, už kokias teisines paslaugas ji yra išrašyta, o pati ieškovė nurodo mažesnę sumą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina 1069,64 Eur, t.y. suma, neviršijanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (užpraėjusio – 2016 m. IV – ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių buvo 822,8 Eur x 1,3) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

11Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 1 069,64 (vieną tūkstantį šešiasdešimt devynis Eur 64 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei kooperatinei bendrovei kredito unijai AMBER, juridinio asmens kodas 302651151.

13Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.