Byla 2A-480-440/2018

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-890-1031/2018 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių būstas“, V. K., M. Š. patikslintą ieškinį atsakovams E. N., D. N., K. P., I. G., uždarajai akcinei bendrovei „Talša“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia bei pripažinimo neįvykus patalpų savininkų susirinkimo bei susirinkimo metu priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovai kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti daugiabučio namo ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą 2015 m. rugsėjo 11 d. neįvykusiu, šio susirinkimo metu priimtus nutarimus (sprendimus) ir šio susirinkimo protokolą 2015 m. rugsėjo 11 d. Nr. 001 pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais. Taip pat prašė pripažinti daugiabučio namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį 2015 m. rugsėjo 11 d. negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

72.

8Nurodė, kad pastate adresu ( - ), nekilnojamojo turto registre yra registruotos 5 patalpos, šios patalpos priklauso ginčo šalims. Pastato administratorė uždaroji akcinė bendrovė ( toliau-UAB) „Šiaulių būstas” 2017 m. kovo 27 d. gavo UAB „Talša” pranešimą, kuriuo buvo informuota, kad 2017 m. kovo 7 d. VĮ „Registrų centras” buvo įregistruota daugiabučio namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartis. Įgaliotu asmeniu išrinkta UAB „Talša”. Jungtinės veiklos sutartis sudaryta 2015 m. rugsėjo 11 d., o įrašas galioja nuo 2017 m. kovo 6 d.

93.

10Ieškovų vertinimu, butų ir kitų patalpų savininkų galimai 2015 m. rugsėjo 11 d. įvykusio susirinkimo protokolas neatitinka tikrovės, nes apie 2015 m. rugsėjo 11 d. susirinkimą nebuvo jokios informacijos, jokia jungtinės veiklos sutartis nebuvo pasirašyta, pati atsakovė UAB „Talša” inicijavo susirinkimą ir jungtinės veiklos sutarties pasirašymą jau po 2015 m. rugsėjo 11 d. Taip pat protokole nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie susirinkimo vietą ir laiką, kad jame dalyvavo 3 butų ir kitų patalpų savininkai, turintys 3 balsus. Nelaikant susirinkimą įvykusiu ieškovai vertino, kad ir jame negalėjo būti priimti jokie sprendimai, tame tarpe ir jungtinės veiklos sutartis, todėl priimti sprendimai ir sutartis pripažintini negaliojančiais.

114.

12Atsakovai D. N. ir E. N. su ieškiniu sutiko, papildomai nurodė, kad D. N. nei apie rengiamą susirinkimą, nei apie jame priimtus sprendimus nieko nežinojo. Atsakovas E. N. nurodė, kad apie susirinkimą informuotas nebuvo, paaiškino, kad buvo pasirašęs jungtinės veiklos sutartį, tačiau ją suprato kaip projektą svarstytiną susirinkime.

135.

14Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija nebuvo informuota apie 2015 m. rugsėjo 11 d. šaukiamą susirinkimą ir jame priimtus sprendimus.

156.

16Atsakovės K. P. ir I. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti nurodydamos, kad savininkų susirinkimo metu 2015 m. rugsėjo 11 d. buvo apsispręsta dėl namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros būdo, sudarant patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį. Atsakovių vertinimu, sprendimas buvo priimtas balsų dauguma ir niekaip nepažeidžia likusių 2 butų savininkų interesų, pažeidžia nebent ieškovės UAB „Šiaulių būstas“ turtinius interesus, nes eliminuoja jos galimybę nepagrįstai turtėti butų ir patalpų savininkų sąskaita, renkant mokesčius savo administracinio aparato išlaidoms padengti bei pastato priežiūros mokesčiams rinkti, kurie pastato priežiūrai nenaudojami.

177.

18Atsakovė UAB „Talša“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė UAB „Talša“ yra minėto pastato 763/1045 dalies bendrasavininkė, kas sudaro didesnę dalį pastato, daugiau nei būtų sudėjus visų kitų savininkų dalis kartu. Pažymėjo, kad UAB „Talša“ gavusi kitų bendrasavininkų nusiskundimus, jog ieškovė UAB „Šiaulių būstas“ renka mokestį už administravimą, tačiau jokių administravimo darbų neatlieka, kartu su kitais namo bendrasavininkais, ne kartą reikalavo UAB „Šiaulių būstas“ sušaukti daugiabučio namo savininkų susirinkimą, dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo, tačiau šiai to nepadarius, 2015 m. rugpjūčio 14 d. susirinko bendrasavininkų iniciatyvinė grupė, kuri nutarė iniciatyvinės grupės įgaliotu asmeniu paskirti UAB „Talša“, sušaukti daugiabučio namo, esančio adresu ( - ), savininkų susirinkimą dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo, iki 2015 m. rugpjūčio 24 d. pranešti gyventojams apie šaukiamą susirinkimą pranešimą pakabinant namo skelbimų lentoje, susirinkimo datą nustatyti 2015 m. rugsėjo 11 d., 18 val. 2015 m. rugsėjo 11 d. įvyko pastato savininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo H. E., E. N., I. G. ir buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Prieš susirinkimą UAB „Talša“ buvo gavusi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos žodinį pritarimą sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Atsakovė akcentavo, kad UAB „Šiaulių būstas“ neturi reikalavimo teisės pagal ieškinio reikalavimus, nes ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatyme nurodyti asmenys, t. y. sandorio šalys ar kitas suinteresuotas asmuo, kurio teises toks sandoris pažeidžia, ieškovas UAB „Šiaulių būstas“ nėra jungtinės veiklos sutarties dalyvė, jai nėra įstatymais suteikta teisė ginti viešąjį interesą.

19II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

208.

21Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. kovo 14 d. sprendimu atnaujino ieškovams V. K., M. Š. ir UAB „Šiaulių būstas“ ieškinio senaties terminą, tenkino ieškovų V. K. ir M. Š. ieškinį, o ieškovo UAB „Šiaulių būstas“ ieškinį atmetė. Teismas pripažino daugiabučio namo ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą 2015 m. rugsėjo 11 d. neįvykusiu, šio susirinkimo protokolą 2015 m. rugsėjo 11 d. Nr. 001 pripažino neteisėtu ir negaliojančiu, pripažino daugiabučio namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, sudarytą 2015 m. rugsėjo 11 d., negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

229.

23Teismas nurodė, kad ieškovai V. K. ir M. Š. savo teisių pažeidimą kildino iš to, kad apie rengiamą susirinkimą jie nebuvo informuoti, jokiuose sprendimuose dėl bendro naudojimo objektų nedalyvavo ir sprendimai buvo priiminėjami be šių ieškovų, tokiu būdu pažeidžiant jų kaip bendraturčių teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK) 4.85 straipsnio nuostatose. Ieškovė UAB „Šiaulių būstas“ savo reikalavimą kildino iš to, jog ji buvo paskirta minėto namo administratore, todėl priimti sprendimai – sudaryta jungtinės veiklos sutartis - iš esmės padaro nereikalingu pastato administravimą, o tai turi įtakos UAB „Šiaulių būstas“ teisėms ir pareigoms. Be to, ieškinio pagrįstumą ieškovė UAB „Šiaulių būstas“ grindė ir tuo, kad būdama administratore būtent ji turėjo susirinkimo organizavimo pareigą ir teisę, o ne kiti asmenys, t. y. ne atsakovai.

2410.

25Teismas, vertindamas susirinkimo teisėtumą, pažymėjo, kad administratorei nesušaukus susirinkimo tokią teisę turi 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų grupė, tačiau 2015 m. rugpjūčio 14 d. pasirašytas nutarimas ir jo pagrindu sušauktas susirinkimas negali būti pripažintas sušauktas ¼ butų ir kitų patalpų savininkų grupės, nes pranešimą pasirašę E. N. ir I. G. nėra vienasmeniai patalpų savininkai, o yra buto ar administracinės patalpos bendraturčiai. Kadangi nebuvo atstovavimo duomenų, nebuvo pagrindo laikyti, kad E. N. išreiškė ir D. N. valią, o I. G. išreiškė K. P. valią, todėl, teismo vertinimu, nutarimas buvo pasirašytas tik vienintelio asmens – UAB „Talša“. Teismas padarė išvadą, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. susirinkimas negalėjo būti sušauktas, nes nebuvo susidariusi ¼ butų ir kitų patalpų savininkų grupė susirinkimui sušaukti, todėl nei 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas dėl susirinkimo organizavimo, nei 2015 rugpjūčio 24 d. pranešimas dėl susirinkimo šaukimo nėra teisėti ir negali sukurti teisinių padarinių. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis UAB „Talša“ yra vienos patalpos, kaip vieno savarankiško turto vieneto, savininkas, todėl vienas atsakovas UAB „Talša“, savo esme turėdamas vieną patalpą, nesudaro ir negali sudaryti ¼ butų ir kitų patalpų savininkų grupės.

2611.

27Teismui konstatavus, kad susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai negalima daryti išvados, kad jis vyko teisėtai, taip pat, kad jame priimti sprendimai būtų laikomi teisėtais. Neteisėtu susirinkimą teismas laikė vertindamas ir šalių paaiškinimus, pagal kuriuos nei V. K., nei M. Š., nei Šiaulių miesto savivaldybės administracija nebuvo informuoti apie rengiamą susirinkimą ar jame priimtus sprendimus, bei atsakovo E. N. paaiškinimus, kad susirinkimas kaip procesas nevyko, o jis tik pasirašė UAB „Talšos“ atstovo atneštus dokumentus. Teismas sprendė, kad nesant tinkamo informavimo apie susirinkimą buvo atimta ieškovų V. K., M. Š. ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos teisė ne tik spręsti dėl bendro naudojimo objektų, tačiau ir teisė žinoti apie priimtus sprendimus ir juos apskųsti, nes priimti sprendimai niekur nebuvo paskelbti ar su jais nebuvo supažindinti butų (patalpų) savininkai.

2812.

29Teismo vertinimu, tai, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. susirinkimas realiai nevyko, patvirtino ne tik atsakovo E. N. pozicija, kad susirinkimas kaip procesas nevyko, tačiau ir visi po 2015 m. rugsėjo 11 d. sekę atsakovės UAB „Talša“ ir kitų atsakovų veiksmai ir elgesys. 2015 m. rugsėjo 29 d. atsakovė UAB „Talša“ pateikė reikalavimą administratorei - reikalaujant sušaukti susirinkimą dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo. 2015 m. lapkričio 2 d. atsakovė UAB „Talša“ su administratore siekė suderinti rengiamo susirinkimo vietą, prašant, kad susirinkimas vyktų ( - ). 2015 m. spalio 26 d. pranešime UAB „Talša“ parengė pranešimą apie tai, kad organizuojamas susirinkimas, kurį organizuoja administratorė UAB „Šiaulių būstas“. Iš šio pranešimo matyti, kad susirinkimą organizavo administratorė, o ne kiti tokią teisę turintys subjektai, tokie kaip ¼ butų savininkų grupė, ir susirinkimas buvo organizuojamas pagal UAB „Talša“ teiktą prašymą 2015 m. rugsėjo 30 d. Tai, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. susirinkimas nevyko ir jame sprendimai nebuvo priimti, teismo vertinimu, pagrindė ir buvusių UAB „Talša“ darbuotojų O. Š. ir R. S. paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas sprendė, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. minėto namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas nevyko ir sprendimai jame priimti nebuvo, tame tarpe ir nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, todėl teismas ieškinį tenkino.

3013.

31Esant ieškovų daugetui teismas tenkino bendraieškovių patalpų savininkų V. K. ir M. Š. ieškinį, o ieškovės UAB „Šiaulių būstas“ ieškinį nutarė atmesti, nes ieškovė UAB „Šiaulių būstas“ nėra jungtinės veiklos sutarties dalyvis, jai nėra įstatymais suteikta teisė ginti viešąjį interesą, ieškovė nepateikė įrodymų, kokias konkrečias jos teises pažeidė sutartis, todėl neturi teisės kreiptis dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.

3214.

33Teismo vertinimu, ieškinio senatis praleista dėl svarbių priežasčių ir atnaujintina. (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), kadangi pasirašyta jungtinės veiklos sutartis nebuvo paskelbta ar išviešinta, o ieškovams apskritai nebuvo žinoma apie tokios sutarties kaip dokumento egzistavimą iki ji viešai buvo registruota VĮ „Registrų centras“, t. y. informaciją apie sudarytą jungtinės veiklos sutartį ieškovai V. K., M. Š. ir administratorė UAB „Šiaulių būstas” gavo tik 2017 m. kovo 27 d., o pačius dokumentus ieškovai gavo 2017 m. balandžio 10 d.

34III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

3515.

36Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Talša“ prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta ieškovų V. K. ir M. Š. ieškinį tenkinti ir pripažinti daugiabučio namo adresu ( - ) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą 2015 m. rugsėjo 11 d. neįvykusiu, šio susirinkimo protokolą 2015 m. rugsėjo 11 d. Nr. 001 pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu, pripažinti daugiabučio namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, sudarytą 2015 m. rugsėjo 11 d., negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir tose dalyse priimti naują sprendimą – ieškovų V. K. ir M. Š. ieškinį atmesti, priteisti atsakovei UAB „Talša“ iš ieškovų V. K. ir M. Š. bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį liudytojais kviesti A. K. ir G. R.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.

37Teismas neteisingai nustatė teisines bylos aplinkybes, nes neteisingai sutapatino patalpą ir nekilnojamojo turto kadastro objektą. Teismo teiginys, kad CK 4.85 straipsnio 1 dalies reglamentavime nurodoma, kad patalpa suprantama ne kaip pertvaromis atskirta erdvė, bet kaip savarankiškas turto objektas, atskirai įregistruotas viešame registre nėra pagrįstas, nes CK 4.85 straipsnio 1 dalis to nenumato, t. y. įstatymo leidėjas netapatina patalpos ir nekilnojamojo turto kadastro objekto. Vien tai, kad atsakovė UAB „Talša“ 50 patalpų įregistravo nekilnojamojo turto registre vienu nekilnojamojo turto kadastro objektu, nekilnojamojo turto kadastro sujungimo būdu nei padidino, nei sumažino UAB „Talša“ nuosavybės teise valdomų 50 patalpų skaičiaus.

3815.2.

39Teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymą bei įrodymų leistinumo taisyklių aiškinimą. Teismas nepagrįstai nelaikė įrodymais visos eilės apeliantės išvardintų rašytinių dokumentų ir nepagrįstai įrodymais laikė liudytojų R. S. ir O. Š. paaiškinimus. Teismas nesivadovavo elementariomis logikos taisyklėmis, nes būtų priėjęs išvadą, jog UAB „Talša“ veikė per vadovą - generalinį direktorių H. E., kuris žinodamas, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis jokių veiksmų neatlikinėjo, priešingai nei O. Š., kuris neturėdamas įgaliojimų ir nežinodamas apie 2015 m. rugsėjo 11 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį, atliko veiksmus, kurie nėra UAB „Talša“ elgesys.

4015.3.

41V. K. ir M. Š. ir Šiaulių miesto savivaldybės teiginiai, kad apie rengiamą susirinkimą 2015 m. rugsėjo 11 d. 18 val. jie nebuvo informuoti paneigiamas bylos medžiagoje esančiu 2015 m. rugpjūčio 24 d. pranešimu, kuris buvo pakabintas namo, esančio adresu ( - ), laiptinės skelbimų lentoje ir tai galėjo patvirtinti liudytojai A. K. ir G. R., tačiau teismas prašymų iškviesti juos į teismo posėdį liudytojais net du kartus netenkino, kas sukliudė nustatyti bylai svarbią aplinkybę.

4215.4.

43Susirinkimas 2015 m. rugsėjo 11 d. įvyko, surinkus kvorumą, nes UAB „Talša“ priklauso 50 patalpų, K. P. ir I. G. priklauso 1 patalpa, atitinkamai 1/3 ir 2/3 , E. N. ir D. N. priklauso 1 butas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. 2015 m. rugsėjo 11 d. daugiabučio namo, adresu ( - ), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį pasirašė UAB „Talša“ generalinis direktorius H. E., E. N., K. P., I. G.. Minimos jungtinės veiklos sutarties neginčijo D. N.. Šiaulių miesto savivaldybės administracija iki 2015 m. rugsėjo 11 d. žodžiu pritarė jungtinės veiklos sutarties sudarymui ir vėliau tai patvirtino raštu.

4415.5.

45Teismas peržengė ieškinio nagrinėjimo ribas, vertindamas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą dėl daugiabučio namo savininkų susirinkimo organizavimo, nors K. P. ir D. N. jo neginčijo, todėl nėra pagrindo teigti, kad jį pasirašė tik UAB „Talša“.

4616.

47Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai V. K., M. Š. ir UAB „Šiaulių būstas“ nesutiko su apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimą, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

4816.1.

49Atsakovės UAB „Talša“ apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kad įgijo 50 patalpų ir įregistravo nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo turto kadastro objektu, neatitinka tikrovės, nes pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovei UAB „Talša“ registruotas vienas nekilnojamojo turto objektas vienu unikaliu numeriu, kurio atitinkamos dalys pastato - administracinio su gyvenamaisiais butais priklauso apeliantei ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, todėl teismas sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė UAB „Talša“ su kita atsakove Šiaulių miesto savivaldybės administracija butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime turi vieną balsą.

5016.2.

51Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi abejonių nekeliančiais įrodymais, visuma byloje esančių įrodymų, rašytiniais įrodymais ir kita bylos medžiaga ir padarė pagrįstas išvadas.

5216.3.

53Ieškovai tik vėliau sužinojo apie 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą dėl patalpų savininkų susirinkimo organizavimo, konstatuojant, kad pagal 2015 m. liepos 2 d. reikalavimą susirinkimas iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. nesušauktas, todėl susirinkimą šaukia savininkų iniciatyvinė grupė. Nutarimo pagrindu buvo priimtas ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. pranešimas apie 2015 m. rugsėjo 11 d. 18 val. šaukiamą susirinkimą. Pažymi, kad nutarime minimas 2015 m. liepos 2 d. reikalavimas sušaukti susirinkimą, savininkų iniciatyvinės grupės nebuvo pateiktas UAB „Šiaulių būstas“ ir tokio rašytinio dokumento byloje nėra, jo nėra pateikusi ir apeliantė.

5416.4.

55Teismas pagrįstai vertino 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą dėl susirinkimo organizavimo ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. pranešimą dėl susirinkimo šaukimo ir nustatė, kad jie nėra teisėti ir negali sukurti teisinių padarinių, nes nutarimą pasirašę asmenys nėra pateikę bendrasavininkų susitarimo dėl atstovavimo, todėl susirinkimo šaukimui nebuvo susidariusi ¼ butų ir kitų patalpų savininkų grupė, kuri turėtų teisę įnicijuoti susirinkimą.

5616.5.

57Nei V. K., nei M. Š., nei Šiaulių miesto savivaldybės administracija nebuvo informuoti apie rengiamą susirinkimą ir jame priimtus nutarimus, todėl iš jų buvo atimta teisė ne tik spręsti dėl bendro naudojimo objektų, tačiau ir teisė žinoti apie priimtus sprendimus ir juos apskųsti, nes priimti sprendimai niekur nebuvo paskelbti ir su jais nebuvo supažindinti butų (patalpų) savininkai. Byloje nustatyti faktai ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. susirinkimas kaip procesas nevyko.

5816.6.

59Apeliantė nepagrįstai teigia, kad R. S. ir O. Š. paaiškinimai nelaikyti įrodymais. Šie asmenys ikiteisminio tyrimo byloje patvirtino faktą, kad jiems dirbant UAB „Talša“ jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta. Nors apeliantė teigia, kad O. Š. apie 2015 m. rugsėjo 11 d. jungtinės veiklos sutartį nebuvo žinoma, jis nebuvo informuotas ir veikė savarankiškai, neturėdamas įgaliojimų sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir nežinodamas, jog jungtinės veiklos sutartis sudaryta 2015 m. rugsėjo 11 d., atliko veiksmus, kurie nėra UAB „Talša“ elgesys, tačiau tokiai apeliantės pozicijai prieštarauja rašytiniai įrodymai ir tai neatitinka faktinių aplinkybių.

6016.7.

61Teismas atsakovės UAB „Talša“ atstovo prašymą dėl liudytojų A. K. ir G. R. iškvietimo ir apklausimo pagrįstai atmetė, nes toks prašymas galėjo būti pateiktas teikiant teismui procesinius dokumentus iki parengiamojo teismo posėdžio ar parengiamajame teismo posėdyje, o ne nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje, kas yra akivaizdus proceso vilkinimas, nes tokio prašymo tenkinimas būtų užvilkinęs teismo procesinio sprendimo priėmimą (CPK 245 straipsnio 2 dalis). Be to fakto, kad pranešimas apie vyksiantį susirinkimą buvo pakabintas laiptinės skelbimo lentoje, tikrinimas neturi jokios įtakos bylos nagrinėjimui, nes nepaneigs byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Atsakovai E. N., D. N. ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija su pateiktu ieškovų ieškiniu sutiko, prašė ieškinį tenkinti ir savo pozicijas dėl ieškinio pateikė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje. Mano, kad teismas tinkamai taikė procesines bei materialines teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą.

6217.

63Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija nesutiko su apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6417.1.

65Šiaulių miesto savivaldybės administracija sutiko su teismo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje svarbu vadovautis CK 4.85 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, kad kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą, patalpa suprantama ne kaip pertvaromis atskirta erdvė, bet kaip savarankiškas turto objektas, atskirai įregistruotas viešajame registre, todėl tokios patalpos kaip tualetai ar kabinetai nėra ir negali būti laikomi savarankiškomis patalpomis CK 4.85 straipsnio prasme. VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „Talša“ yra vienos patalpos, kaip vieno savarankiško turto vieneto, savininkė, todėl apeliantė, turėdama vieną patalpą nesudaro ir negali sudaryti ¼ butų ir kitų patalpų savininkų grupės.

6617.2.

67Nesutinka su apeliantės nuomone, kad teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymą bei įrodymų leistinumo taisyklių aiškinimą. Pažymi, kad O. Š., remiantis apklausos protokolu, UAB „Talša“ teisininku dirbo nuo 2013 m. spalio 30 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d., t. y. aktualiu ginčui laiku, kuomet apelianto teigimu, buvo pasirašyta 2015 m. rugsėjo 11 d. jungtinės veiklos sutartis, bei organizuojamas vėlesnis, jau kitas susirinkimas 2015 m. lapkričio 30 d., vykęs UAB „Šiaulių būstas“ patalpose. Apeliantės teiginiai, kad teisininku dirbęs O. Š. atliko veiksmus, nesuderintus su vadovu, taip pat kelia pagrįstas abejones, ar apeliantės vertinimas yra tinkamas.

6817.3.

69Apeliantė teigia, kad susirinkimas 2015 m. rugsėjo 11 d. įvyko ir buvo teisėtai organizuotas, tačiau po 2015 m. rugsėjo 11 d. sekę nenuoseklūs ir prieštaringi apeliantės ir kitų atsakovų veiksmai ir elgesys, tokie kaip 2015 m. lapkričio 10 d. vykusiame susirinkime balsavimo raštu biuleteniais dėl jungtinės veiklos sutarties, kuriuos pildė K. P., D. N. ir E. N. ir kas reiškia, kad šie asmenys nepraėjus nei dviem mėnesiams pakartotinai sprendė jungtinės veiklos sutarties sudarymo klausimą, patvirtina, kad susirinkimas nevyko ir jungtinės veiklos klausimas 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendžiamas nebuvo.

7017.4.

71Apeliantės prašymas kviesti liudytojus A. K. ir G. R. nepaneigtų konstatuoto fakto, kad susirinkimas dėl jungtinės veiklos sutarties pasirašymo nevyko, o pasak atsakovo E. N. jis pasirašė jungtinės veiklos sutartį kaip projektą svarstytiną susirinkime.

7218.

73Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai E. N. ir D. N. prašė palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7418.1.

75Nors apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai nustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, tačiau neįvardija konkrečių faktų bei savo argumentų, kodėl būtent jos vertinimas yra teisingas. Pažymi, kad teismo nurodyti faktai niekuo nesiskiria nuo apeliantės nurodomų, tik skiriasi jų vertinimas pagal sukeliamas teisines pasekmes.

7618.2.

77Pagal CK 4.85 straipsnio nuostatas aktualus patalpų savininkų, o ne patalpų, t. y. butų, garažų, sandėliukų, palėpių, administracinių patalpų ir pan. skaičius, todėl apeliantė turėdama kad ir 50 patalpų, turėtų tik vieną balsą.

7818.3.

79Apeliantės pozicija, kad jos darbuotojo – teisininko O. Š. atlikti veiksmai nelaikytini UAB „Talša“ elgesys nepagrįsta bylos medžiaga, sunkiai suprantama ir nelogiška, nes jis turėjo įgaliojimą veikti bendrovės vardu.

8018.4.

81Apeliantė apeliaciniame skunde išvardijo daug įrodymų šaltinių, kuriais jos vertinimu nesivadovavo teismas, tačiau toks teiginys nėra pagrįstas, nes teismas sprendime neišskyrė nei vieno įrodymo, pasisakydamas dėl jo nepatikimumo, taip pat sprendime nėra jokių užuominų apie tai, kad kažkurie iš įrodymų turi didesnę įrodomąją galią nei kiti. Teismas savo išvadas grindė visapusišku ir objektyviu visų įrodymų vertinimu.

8218.5.

83Apeliantė byloje neįrodė tinkamai pranešusi bendrasavininkams apie 2015 m. rugsėjo 11 d. vyksiantį susirinkimą kaip numatyta CK 4.85 straipsnyje, o 2015 m. rugpjūčio 24 d. skelbimo pakabinimas skelbimų lentoje prieštarauja CK 1.5 straipsnyje aprašytiems protingumo ir sąžiningumo principams. Skelbimo negalėjo perskaityti Šiaulių miesto savivaldybė, o apeliantės prašomi iškviesti liudytojai, galimai galintys paliudyti apie skelbimo pakabinimo faktą, patys gyvena visiškai kitoje vietoje.

8418.6.

85Atsakovų manymu, iniciatyvinė grupė neturėjo pagrindo patys sušaukti 2015 m. rugsėjo 11 d. susirinkimo, nes turto administratorė buvo įvykdžiusi jų reikalavimus šaukti 2015 m. gegužės 25 d. susirinkimą, tik šis neįvyko dėl kvorumo nesurinkimo.

86Teisėjų kolegija

konstatuoja:

87IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8819.

89Byloje sprendžiama dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo pripažinimo neįvykusiu teisėtumo ir pagrįstumo.

9020.

91Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos dalies teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9221.

93Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantė pareiškė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti liudytojus A. K. ir G. R. dirbančią ( - ) adresu ( - ), kurie patvirtintų aplinkybes apie tinkamą informavimą dėl susirinkimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2018 m. vasario 22 d. posėdyje atmetė prašymą kviesti liudytojus. LITEKO duomenimis teismo posėdžio metu, ką patvirtina garso įrašas, pirmosios instancijos teismas pareiškus prašymą dėl liudytojų iškvietimo atsižvelgė į šalių argumentus, ir sprendė, kad prašymas yra pateiktas nesavalaikiai, yra nepagrįstas.

9422.

95Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 226, 227 straipsnių nuostatomis šalys turi pareigą pateikti visus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje. Šalys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, siekti proceso ekonomiškumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtina bylą nagrinėti žodžiu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013). Šiuo atveju apeliantė nenurodė įtikinamų argumentų, kodėl prašymų dėl liudytojų apklausos nereiškė pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje ir kad yra reikalingas žodinis bylos nagrinėjimas. (CPK 42 straipsnis, 178 straipsnis, 226 straipsnis). Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, apeliantės argumentus dėl liudytojų iškvietimo ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegijai yra pagrindo spręsti, kad pareikšti prašymai dėl liudytojų iškvietimo nesavalaikiai, pažeidžiantys šalių lygiateisiškumo principą, prieštaraujantys proceso ekonomiškumo, protingumo principams, todėl netenkintini. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami ( CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

9623.

97Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl, šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos institutas, todėl draudžiama apeliacinės instancijos teisme kelti naujus reikalavimus, pateikti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsnis).

98Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9924.

100Pastate, esančiame adresu ( - ), nekilnojamojo turto registre yra registruotos 5 patalpos, priklausančios šiems savininkams: V. K. priklauso gyvenamoji patalpa – butas, esantis ( - ), Šiauliai; M. Š. priklauso gyvenamoji patalpa - butas, esantis ( - ); E. N. ir D. N. priklauso gyvenamoji patalpa – butas, esantis ( - ); K. P. ir I. G. - ( - ), priklauso negyvenamosios patalpos - ( - ) atitinkamai 1/3 ir 2/3 dalys; Šiaulių miesto savivaldybei, ( - ), priklauso ( - ); UAB „Talša”, ( - ), priklauso ( - ). Pastatą administravo UAB „Šiaulių būstas”.

10125.

1022015 m. gegužės 6 d. savininkas UAB „Talša” atsiuntė UAB „Šiaulių būstas” pranešimą apie daugiabučio namo savininkų susirinkimą, organizuojamą 2015 m. gegužės 25 d., 17 val. 30 min. Susirinkimas neįvyko nesant susirinkimo kvorumo. 2015 m. rugsėjo 30 d. pakartotinai gautas UAB „Talša”, atstovaujamo teisininko O. Š. (pagal 2015 m. sausio 5 d. UAB „Talša“ generalinio direktoriaus H. E. suteiktą įgaliojimą), reikalavimas dėl daugiabučio namo savininkų susirinkimo organizavimo, kad būtų sušauktas daugiabučio namo, esančio ( - ), patalpų savininkų susirinkimas dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo. UAB „Talša” prašydama namo administratoriaus sušaukti susirinkimą, prašė patalpų savininkams su pranešimu apie šaukiamą susirinkimą pateikti ir balsavimo raštu biuletenius bei informuoti apie teisę pateikti savo nuomonę raštu. 2015 m. spalio 16 d. raštu UAB „ Šiaulių būstas“ informavo apie 2015 m. lapkričio 10 d. 18 val . susirinkimą dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo.

10326.

104Daugiabučio namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas buvo sušauktas 2015 m. lapkričio 10 d. Susirinkimui buvo pateikti butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuleteniai, pagal juos jungtinės veiklos sutarties sudarymui pritarė dviejų patalpų savininkai, o nepritarė trijų patalpų savininkai. UAB „Talša” atstovas, dalyvavęs susirinkime, pateikė raštišką pareiškimą, reikalaudamas E. N. ir D. N. balsavimo raštu biuletenį anuliuoti.

10527.

1062015 m. gruodžio 1 d. raštu UAB ‚Talša” kreipėsi į UAB „Šiaulių būstas” su prašymu pateikti informaciją, rašte buvo nurodoma, kad 2015 m. lapkričio 10 dienos susirinkime buvo nutarta jį atidėti 14 dienų terminui, siekiant išsiaiškinti E. ir D. N. nuomonę dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo. Rašte prašoma informuoti, kurią dieną yra paskirtas kitas susirinkimas.

10728.

1082016 m. sausio 5 d. UAB „Šiaulių būstas” atsakė, kad buto, pažymėto ( - ), savininkų E. ir D. N. išankstinio balsavimo biuletenyje išreikšto sprendimo laikyti negaliojančiu nėra pagrindo, kadangi gyventojai savo parašu paliudijo savo valią.

10929.

1102017 m. kovo 7 d. VĮ „Registrų centras” buvo įregistruota daugiabučio namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartis. Įgaliotu asmeniu išrinktas UAB „Talša”. Įregistruotoje sutartyje nurodoma, kad ji sudaryta 2015 m. rugsėjo 11 d. Sutartyje yra pasirašę UAB „Talša“ atstovas generalinis direktorius H. E., vienos patalpos bendraturtis E. N. ir kitos patalpos bendraturtės K. P. ir I. G..

11130.

1122017 m. kovo 27 d. pastato administratorius UAB „Šiaulių būstas” ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija gavo UAB „Talša” generalinio direktoriaus H. E. pranešimą, kuriuo buvo informuoti, kad 2017 m. kovo 7 d. VĮ „Registrų centras” buvo įregistruota daugiabučio namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartis.

113Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, priimtų sprendimų

11431.

115Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalis nustato, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas įtvirtina atskirus bendrosios nuosavybės valdymo institutus, jo formas bei skirtingą tvarką. Tačiau visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma (steigdami daugiabučių namų savininkų bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį ar paskyrus administratorių) jie šią teisę įgyvendina. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-687/2017).

11632.

117Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formų, yra nurodęs, kad daugiabučio namo administravimas – tai tam tikra įstatymo nustatyta daugiabučio namo valdymo forma, kuri naudojama tais atvejais, kai savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Tokio administravimo tikslas – išvengti situacijų, kai namo bendrojo naudojimo objektai yra neprižiūrimi dėl savininkų neveiklumo ar nesant jų bendro sutarimo. Nors tiek jungtinės veiklos sutartis, tiek administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiškia, kad vienoje iš jų dalyvaujantys subjektai savaime tampa teisinio santykio dalyviais dėl kitos valdymo formos. Esant paskirtam namo administratoriui, šio teisinio santykio dalyviai yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-706/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-97-421/2016; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-684/2016).

11833.

119CK 4.85 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Disponavimo teisės įgyvendinimas gali lemti bendrosios dalinės nuosavybės teisės netekimą, jos įgyvendinimui nustatytas visų bendraturčių sutarimas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Dėl kitų teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali būti priimami esant balsų daugumai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks sprendimų priėmimo būdas grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

12034.

121Byloje kilo ginčas, ar 2015 m. rugsėjo 11 d. susirinkimas, kuriame trijų patalpų savininkai nutarė pritarti namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros būdui, sudarant jungtinės veiklos sutartį, taip pat nutarta jungtinės veiklos sutartimi įgaliotu asmeniu išrinkti UAB „Talša”, iš tiesų įvyko, ar buvo laikomasi tokio susirinkimo organizavimo tvarkos, ar pastato patalpų savininkai apie susirinkimą buvo informuoti tinkamai, ar 2015 m. rugsėjo 11 d. protokole Nr. 001 nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę. Apeliantės teigimu, 2015 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas nutarimas dėl patalpų savininkų susirinkimo organizavimo, konstatuojant, kad pagal 2015 m. liepos 2 d. reikalavimą susirinkimas neįvyko, todėl susirinkimą šaukia savininkų iniciatyvinė grupė. Nutarimą pasirašė UAB „Talša“ atstovas, E. N. ir I. G.. Šio nutarimo pagrindu buvo priimtas 2015 m. rugpjūčio 24 d. pranešimas apie 2015 m. rugsėjo 11 d. 18 val. šaukiamą susirinkimą minėto namo laiptinėje.

12235.

123Apeliantė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad konkretus pastatas yra administracinės paskirties, jo administravimas nebuvo reikalingas. Jungtinės veiklos sutartis buvo reikalinga kad vykdyti patalpų priežiūrą, kurią ir taip faktiškai vykdė UAB „ Talša“ . Apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines ir teisines bylos aplinkybes, neteisingai sutapatino patalpą ir nekilnojamojo turto kadastro objektą. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatas. Susirinkimas 2015 m. rugsėjo 11 d. įvyko, surinkus kvorumą, nes UAB „Talša“ priklauso 50 patalpų, K. P. ir I. G. priklauso 1 patalpa, atitinkamai 1/3 ir 2/3 , E. N. ir D. N. priklauso 1 butas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Apeliantės vertinimu vien tai, kad atsakovė UAB „Talša“ 50 patalpų įregistravo nekilnojamojo turto registre vienu nekilnojamojo turto kadastro objektu, nekilnojamojo turto kadastro sujungimo būdu nei padidino, nei sumažino UAB „Talša“ nuosavybės teise valdomų 50 patalpų skaičiaus. Apeliantė teigia, kad apie susirinkimą buvo pranešta pakabinus pastate skelbimą ir tai galėjo patvirtinti liudytojai, kurių teismas nepagrįstai neiškvietė. 2015 m. rugsėjo 11 d. daugiabučio namo, adresu ( - ), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį pasirašė UAB „Talša“ generalinis direktorius H. E., E. N., K. P., I. G.. Sutarties neginčijo D. N.. O Šiaulių miesto savivaldybės administracija iki 2015 m. rugsėjo 11 d. žodžiu pritarė jungtinės veiklos sutarties sudarymui ir vėliau tai patvirtino raštu. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu UAB „ Talša“ atstovas teigė, kad buvo gauti savininkų pritarimai, tai, kad E. N. išreiškė sutikimą, manė yra pakankama, ir sutuoktinės D. N. pozicija nėra reikalinga. Atstovui nežinoma, kodėl 2015 m. rugsėjo 11 d. jungtinės veiklos sutartis nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre iki 2017 m. kovo 7 d. nors pačioje sutartyje tai buvo numatyta. Atstovo aiškinimu sutartis buvo rasta tarp dokumentų ir pateikta įregistravimui. Pirmosios instancijos teisme atstovas nurodė, kad UAB „ Talša“ darbuotojas O. Š. neturėjo įgaliojimų veikti UAB „ Talša“ vardu. Apeliantės teigia, kad teismas nesivadovavo elementariomis logikos taisyklėmis, nes būtų priėjęs išvadą, jog UAB „Talša“ veikė per vadovą - generalinį direktorių H. E., kuris žinodamas, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis jokių veiksmų neatlikinėjo. O O. Š. neturėdamas įgaliojimų ir nežinodamas apie 2015 m. rugsėjo 11 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį, atliko veiksmus, kurie nėra UAB „Talša“ elgesys ir pan. Iš esmės apeliantės vertinimu teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir netinkamai vertino įrodymus, ko pasėkoje padarė neteisingas išvadas.

12436.

125Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teismo padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konkrečiu atveju iš apeliacinio skundo turinio yra pagrindo spręsti, kad apeliantė nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo siekdama, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.

12637.

127Apeliantės plačiai dėstoma apeliaciniame skunde pozicija dėl įgytų 50 patalpų įregistravimo nekilnojamojo turto registre bei konkrečių nurodomų apeliantės teisių nepagrįsta nes pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovei UAB „Talša“ registruotas vienas nekilnojamojo turto objektas vienu unikaliu numeriu, kurio atitinkamos dalys pastato - administracinio su gyvenamaisiais butais priklauso apeliantei ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė UAB „Talša“ su kita atsakove Šiaulių miesto savivaldybės administracija butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime turi vieną balsą. Iš esmės pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, todėl nėra tikslinga plačiau pasisakyti dėl apeliantės apeliacinio skundo argumentų.

12838.

129Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas pagrįstai vertino 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą dėl susirinkimo organizavimo ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. pranešimą dėl susirinkimo šaukimo ir nustatė, kad jie nėra teisėti ir negali sukurti teisinių padarinių, nes nutarimą pasirašę asmenys nėra pateikę bendrasavininkų susitarimo dėl atstovavimo, todėl susirinkimo šaukimui nebuvo susidariusi ¼ butų ir kitų patalpų savininkų grupė, kuri turėtų teisę įnicijuoti susirinkimą. Apeliantė byloje neįrodė tinkamai pranešusi bendrasavininkams apie 2015 m. rugsėjo 11 d. vyksiantį susirinkimą kaip numatyta CK 4.85 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino susirinkimo sušaukimo procedūras. Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad teismas peržengė ieškinio nagrinėjimo ribas, vertindamas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą dėl daugiabučio namo savininkų susirinkimo organizavimo. Pažymėtina, kad nei V. K., nei M. Š., nei Šiaulių miesto savivaldybės administracija nebuvo informuoti apie rengiamą susirinkimą ir jame priimtus nutarimus, todėl neturėjo galimybės ne tik spręsti dėl bendro naudojimo objektų, bet ir žinoti apie priimtus sprendimus ir juos apskųsti, nes priimti sprendimai niekur nebuvo paskelbti ir su jais nebuvo supažindinti butų (patalpų) savininkai. Byloje nustatyti faktai ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. susirinkimas kaip procesas nevyko ir nėra pagrindo vertinti priešingai nes apeliantės nurodyti apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Apeliantės argumentus, kad susirinkimas 2015 m. rugsėjo 11 d. įvyko ir buvo teisėtai organizuotas paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Taip pat neįtikinami apeliantės argumentai dėl po 2015 m. rugsėjo 11 d. sekusių nenuoseklių ir prieštaringų apeliantės veiksmų, kad nepraėjus nei dviem mėnesiams pakartotinai buvo sprendžiama dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo, kad galimai UAB „ Talša“ atstovas veikė neturėdamas įgaliojimų, ar nežinodamas apie jau priimtą sprendimą ir pan. O. Š. UAB „Talša“ teisininku dirbo nuo 2013 m. spalio 30 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d., t. y. aktualiu ginčui laiku, kuomet apeliantės teigimu, buvo pasirašyta 2015 m. rugsėjo 11 d. jungtinės veiklos sutartis, bei organizuojamas vėlesnis, jau kitas susirinkimas 2015 m. lapkričio 30 d., UAB „Šiaulių būstas“ patalpose. Apeliantės teiginiai, kad teisininku dirbęs O. Š. atliko veiksmus, nesuderintus su vadovu, kelia pagrįstas abejones. Šių aplinkybių aiškinimas taip kaip jas aiškina apeliantė tik dar labiau pavirtina, kad susirinkimas realiai nevyko ir jungtinės veiklos klausimas 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendžiamas nebuvo. Apeliacinio teismo vertinimu nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymą.

13039.

131Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei bylos medžiagą pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti.

13240. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip minėta teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

133Dėl bylos procesinės baigties

13441.

135Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė materialines bei proceso teisės normas, reglamentuojančias vartojimo rangos teisinius santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimo dalį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

136Dėl bylinėjimosi išlaidų

13742.

138Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje nepateikta duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų klausimas nespręstinas.

13943.

140Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi apeliantei atidėjo 100 Eur žyminio mokesčio mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl apeliantė įpareigotina sumokėti 110 Eur žyminį mokestį.

141Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

142Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

143Priteisti valstybei iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Talša“, j.a.k. 144806535, adresas Tilžės 156, Šiauliai 100 Eur (vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

144Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

145Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.