Byla 2-13-786/2009

1Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Ragauskienė sekretoriaujant Rūtai Miškinytei, dalyvaujant ieškovo atstovei Ritai Čepienei, bendraieškiui A. U. atsakovams UAB „Snoro lizingas“ atstovei E. S., V. M., nedalyvaujant trečiojo asmens UAB „Buteka‘ atstovui.

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Anykščių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ir bendraieškio A. U. ieškinį dėl apgaulės būdu sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo atsakovams UAB „Snoro lizingas“, V. M. , trečiajam asmeniui UAB „Buteka“,

Nustatė

3Ieškovo atstovas ir bendraieškis A. U. posėdžio metu paaiškino, jog A. U. ir atsakovas UAB „Snoro lizingas“ 2005 m. lapkričio 30 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią bendraieškis A. U. įsimokėtinai įsigijo skaitmeninę vaizdo kamerą SAMSUNG, telefoną NOKIA ir ausinuką, viso prekių už 2167 Lt. A. U. paaiškino, jog jį apgaulės būdu V. M. ir dar kitas asmuo atsivežė į Anykščiuose buvusią parduotuvę „Buteka“. V. M. ir kitas nenustatytas asmuo, atvažiavę pas A. U. į namus, davė išgerti degtinės ir po to paprašė važiuoti į Anykščius, nurodę, jog jie pasinaudoję A. U. pasu pigiau nusipirks prekių. A. U., nesuvokdamas ką daro, kartu su V. M. ir dar kitu asmeniu, atvyko į parduotuvę. Iš jo buvo paimtas pasas. A. U. nematė kokias prekes jie išsirinko, jam nereikėjo mokėti, tik jis pasirašė nurodytoje vietoje. Kada gavo pranešimus apie įmokų mokėjimą, jis išsigando ir mokėjo. Viso sumokėjo 523,94 Lt. Buvo iškelta baudžiamoji byla ir atsakovas V. M. 2006 m. liepos 20 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 30 d. Anykščiuose, trečiojo asmens buvusioje parduotuvėje „Buteka“, iš anksto žinodamas, kad išvengs turtinės prievolės atsiskaityti už įsigytas prekes, apgailės būdu, pasinaudodamas bendraieškio pasitikėjimo ir pasu, bei nutylėdamas esmines savininko – atsakovo UAB „Snoro lizingas“ apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes – nuslėpdamas, kad skaitmeninę vaizdo kamerą, telefoną ir ausinuką naudos savo reikmėms, nesudarė sąlygų bendraieškiui A. U. mokėti privalomas įmokas reikalingos pinigų sumos, pats sudarytos sutarties nevykdė ir įsigytų prekių negrąžino, taip padarydamas UAB „Butekai „Snoro lizingas“ turtinę žalą. Bendraieškis A. U. baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Kadangi bendraieškis A. U. buvo apgautas, todėl prašo ieškinį tenkinti, pripažinti 2005 m. lapkričio 30 d. tarp bendraieškio A. U. ir UAB „S. L.“ dėl apgaulės sudarytą išperkamosios nuomos sutartį negaliojančia, išieškoti iš atsakovo UAB „Snoro lizingas“ A. U. 523,94 Lt ir iš atsakovų priteisti žyminį mokestį valstybei.

4Atsakovo UAB „Snoro lizingas“ atstovė ieškinio nepripažino ir nurodė, jog pats bendraieškis neginčijo, jog sutartį pasirašė jis, pats davė savo pasą. Buvo veiksnus A. U. pasirašė ant sutarties ir ant prekių perdavimo-priėmimo akto savo valia. Mano, jog A. U. suklydo dėl savo didelio neatsargumo, nes norėjo pasipelnyti. Jam buvo pažadėta 100 litų nors gavo tik 50 litų. A. U. pasipelnė iš sandorio sudarymo, o po to nori išvengti atsakomybės dėl prievolės vykdymo. A. U. savo noru atidavė prekes V. M. pasitikėdamas juo, nors turėjo teisę pasiimti sau. Sutartį sudarė pardavėjas, todėl A. U. turėjo galimybę pasiklausti, pasidomėti apie tai. Atstovė nurodė, jog LR CK 1.91 str. 6d. numato, jog sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tuo atveju, jei UAB „Snoro lizingas“ būtų žinojęs apie apgaulę. Tačiau jokie susitarimai tarp A. U. ir V. M. nebuvo žinomi ir negalėjo būti žinomi. Toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu dėl suklydimo, tačiau suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo priėmusi pati šalis. Mano, jog A. U. veiksmai, jo pasitikėjimas nepažįstamu asmeniu, turėtų būti vertinami kaip paties A. U. didelis neatsargumas ir todėl sutartis negali būti pripažinta negaliojančia. ieškinys turi būti atmestas.

5Atsakovas V. M. ieškinio nepripažino ir paaiškino, jog jis neprisimena ar kartu su A. U. buvo parduotuvėje Jis prekių niekam nepirko. Kas rinkosi prekes parduotuvėje nežino, sudarant sutartį nedalyvavo. Parduotuvėje U. padėjo kalbėtis su pardavėju.

6Trečiajam asmeniui UAB „Buteka“ procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b.l.118). Atsiliepimo į ieškinį negauta. Apie teismo posėdį trečiajam asmeniui pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

7Ieškinys atmestinas.

8Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2005 m. lapkričio 30 d. bendraieškis A. U. ir atsakovas UAB „Snoro lizingas“, atstovaujamas UAB „Buteka“, kurį pagal įgaliojimą atstovavo K. Ž. (b.l.178), sudarė išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. ( - ) (toliau – Sutartis), pagal kurią perduota bendraieškiui valdyti ir naudoti skaitmeninė vaizdo kamera „Samsung“( - ) SEO/GSM, telefonas „NOKIA 3120“, ausinukas PXILIPS EXP-3461, su sąlyga, kad įvykdžius visas prievoles pagal Sutartį, Prekės pereis bendraieškiui nuosavybėn, ir A. U. įsipareigojo mokėti Sutarties mokėjimų grafike nurodytas eilines įmokas ir kitus mokėjimus ( b.l. 82-84). Iš prekės perdavimo-priėmimo akto seka, kad pirkėjas (bendraieškis) sumokėjo avansą pagal nurodytą išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. ( - ), pardavėjas perdavė prekes, o pirkėjas priėmė jas valdyti ir naudotis, remdamasis nurodyta išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartimi.

9Ieškovo ir bendraieškio teiginiai, kad bendraieškis A. U. išperkamosios nuomos sutarties Nr. ( - ) nėra sudaręs ir jokių prekių (nei vaizdo kameros, nei telefono, nei ausinuko) pagal išperkamosios nuomos sutartį nėra įsigijęs, o 2005 m. lapkričio 30 d. parduotuvėje „Buteka", esančioje Anykščių mieste, sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu, atsakovui V. M. ir kitam nepažįstam asmeniui jį privertus pasirašyti sutartį apgaule, vertintini kritiškai.

10CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių. Suklaidinimas gali būti išreiškiamas aktyviais veiksmais, sandorio svarbių aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti tik sau naudingą sandorį. Apgaule pripažįstami tik tokie suinteresuotos šalies veiksmai, kurie turi lemiamos įtakos kitos šalies valiai susiformuoti. Nagrinėjant reikalavimą dėl apgaule sudaryto sandorio, turi būti tiriama ir vertinama, ar šalis atliko tyčinius, nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kurio norėjo ir siekė, taip pat tiriamas ir vertinamas paties ieškovo elgesys iki sandorio sudarymo, jo sudarymo metu bei po sutarties sudarymo. Taigi, sprendžiant, ar sandoris sudarytas dėl apgaulės, turi būti remiamasi ne vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, turi būti aiškinamos sutarties sudarymo aplinkybės, jos tarpusavio sąlygų, aiškinami visi sutarties šalių veiksmai, jų tikrieji ketinimai sudarant sandorį (CK 6.193 straipsnis) ir vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais

11Bendraieškis A. U. neginčija, kad išperkamosios nuomos sutartį, prekės perdavimo-priėmimo aktą jis yra pasirašęs, tačiau teigia, kad V. M. ir kitas nepažįstamas asmuo privertė bendraieškį pasirašyti šiuos dokumentus. Ikiteisminio tyrimo metu bendraieškis A. U., kuris buvo pripažintas nukentėjusiuoju, apklaustas dėl sutarties sudarymo aplinkybių, taip pat patvirtino, kad ir sutartyje, ir prekės perdavimo-priėmimo akte yra jo parašai (b.l. 7-14). Posėdžio metu bendraieškis A. U. nurodė, jog jis tik leido V. M. ir kitam, tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasinaudoti jo, kaip pensininko, vardu ir gauti teikiamas nuolaidas, įsigyjant prekes. Tačiau pats neketino pirkti jokių daiktų. Tokius atsakovo teiginius teismas vertina kritiškai. Bendraieškis A. U. yra veiksnus asmuo, todėl galėjo ir turėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Iš paties bendraieškio paaiškinimų seka, kad jis su minėtais asmenimis sutarties sudarymo dieną bendravo, važiavo į parduotuvę, bendravo betarpiškai su pardavėju. Taigi, teismo vertinimu, bendraieškis turėjo galimybę pasikalbėti su pardavėju ir išsiaiškinti sudaromo sandorio esmę, turėjo galimybę perskaityti visus jam pateiktus dokumentus, susijusius su pirkimu-pardavimu, ir išsiaiškinti jų turinį. Iš paties bendraieškio paaiškinimų seka, kad jam pateiktus dokumentus jis pasirašė be jokios prievartos, turėdamas tikslą už tai gauti atlygį, kurį buvo pažadėjęs V. M. ir kitas asmuo. Prekės buvo pakrautos į automobilį, kuriuo jis pats atvyko, ir vėliau išvyko iš parduotuvės. Todėl darytina išvada, kad prekių pardavėjas akte nurodytas prekes pirkėjui perdavė. Pirkėjo (bendraieškio A. U.) valioje buvo pasirinkti, kaip su tomis prekėmis pasielgti, jomis naudotis, ar perduoti naudotis kitiems asmenims už pasiūlytą atlygį. Teismo manymu, sudarant sutartį parduotuvės darbuotojams nebuvo pagrindo abejoti bendraieškio A. U. ketinimu įsigyti prekę savo vardu, kaip ir nebuvo pagrindo abejoti, kad bendraieškis pagal amžių gali nesusivokti kas vyksta. Sandorio dokumentų įforminimas vyko bendraieškio akivaizdoje, jis juos pasirašė, bendraieškio būklė buvo normali. Šiuo atveju bendraieškio veiksmus prisiimant įsipareigojimus pagal Sutartį teismas vertina kaip bendraieškio neapgalvotos asmeninės rizikos rezultatą ir neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovas buvo verčiamas sudaryti sandorį, apgautas ir klydo dėl sandorio esmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad jeigu sandoris, atsižvelgiant į jo prigimtį, yra rizikingas, tai sandorio šalis, prisiimdama galimą riziką, kartu praranda ir teisę vėliau tą sandorį ginčyti remdamasi suklydimu. Dėl to teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo

12CK 1.90 str. 4d. nuostatos numato, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitų aplinkybių taip pat suklydimas laikomas esminius, kai suklydo abi šalys. Šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Kadangi tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais. Teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis. Byloje nėra duomenų ,jog bendraieškis A. U. buvo neveiksnus ar tokios būsenos, kad parduotuvės darbuotojai būtų privalėję atsisakyti sudaryti sandorį, dėl bedraieškio nesuvokimo sudaryti sandorį. Byloje nėra duomenų, jog UAB „Snoro lizingas atstovas – parduotuvės pardavėjas elgėsi nesąžiningai, sudarydamas sutartį su bendraieškiu A. U.. Nustatyta, jog pats bendraieškis A. U. atvyko į parduotuvę, pateikė savo asmens dokumentą, išreiškė norą įsigyti prekes. Jo atlikti veiksmais atitinka standartinio pirkėjo atliekamus veiksmus.

13CK 1.91.str. 6d. nuostatos numato, kad jeigu apgaulę, smurtą ar grasinimus panaudojo ne kita sandorio šalis, o trečiasis asmuo, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti šiuos faktus.

14Byloje esama medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad bendraieškį A. U. 2005 m. lapkričio 30 d. į parduotuvę „Buteka“, buvusią Anykščių m., atvežė atsakovas V. M. ir kitas nenustatytas asmuo. Parduotuvėje A. U. pateikė savo asmens dokumentą ir sudarė išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. ( - ). Pagal prekių perdavimo-priėmimo aktą pardavėjas jam perdavė prekės: vaizdo kamera, telefonas ir ausinukas. Tačiau byloje nėra surinkta įrodymų, jog sudaryti šį sandorį siekė ir A. U. suklaidino, neperdavė jam prekių, žinojo apie V. M. ir kito nenustatyto asmens siekius pasinaudoti A. U. patiklumu ir A. U. vardu sudaryti formalų sandorį, tikslu gauti prekes , kita sandorio šalis – UAB „Buteka“ . Nustatyta, jog pats pirkėjas – bendraieškis A. U. bendravo, tarėsi su V. M. ir kitu asmeniu dėl minėtų prekių įsigijimo, prekių panaudojimo ir dėl to galėjo suklysti, tačiau tai pripažintina paties A. U. dideliu neatsargumu ir rizika, dėl ko pardavėjas negali būti atsakingas, nes šios aplinkybės jam nebuvo žinomos. A. U. ir V. M. bei kito nenustatyto asmens santykiai yra šių asmenų tarpusavio santykiai ir byloje nėra duomenų, jog apie tai būtų žinojęs prekių pardavėjas UAB „Buteka“ .

15Jeigu sudaryti prekių įsigijimo išsimokėtinai sutartį A. U. sukurstė ir jo pagal sutartį įsigytas prekes prieš jo valią ar apgaulės būdu perėmė V. M. ir kitas nenustatytas asmuo, tai šiems asmenims ieškovas ir bendraieškis turėtų reikšti turtinius reikalavimus dėl ginčo prekių.

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

Nutarė

17Ieškovo Anykščių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ir bendraieškio A. U. ieškinį dėl apgaulės būdu sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo atsakovams UAB „Snoro lizingas“, V. M. , trečiajam asmeniui UAB „Buteka“, atmesti.

18Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai