Byla AS-552-207-14
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lukoil Baltija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Lukoil Baltija“ (toliau – ir Bendrovė) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 3S-63;

5Bendrovės prašymą išspręsti iš esmės ir įpareigoti Tarybą atlikti papildomą tyrimą bei sustabdyti veiksmų atlikimą Tarybos byloje Nr. 12/xx/1/1/06/23/048 iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-3479-142/2013; panaikinti Tarybos 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 3S-65; Bendrovės prašymą išspręsti iš esmės ir įpareigoti Tarybą leisti Bendrovei susipažinti su 2001 metų Tarybos tyrime „Dėl leidimo UAB „Lukoil Baltija“ vykdyti koncentraciją, UAB „Lukoil Baltija“ ir AB Vilniaus bankas sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią įgyjamos 37 procentų balsavimo teisės AB „Lietuvos kuras“ kreditorių susirinkime“, pateikta išvada (pažyma). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti veiksmų atlikimą Tarybos byloje Nr. 12/xx/1/1/06/23/048.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė ir tenkino Bendrovės prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždraudė Tarybai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti veiksmus Tarybos byloje Nr. 12/xx/1/1/06/23/048, nurodydamas, kad ši nutarties dalis vykdoma skubiai.

7Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1, 3 dalimis, 92 straipsniu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir darė išvadą, kad pagal nagrinėjamoje byloje keliamo ginčo pobūdį yra akivaizdu, jog pareiškėjo skundo tenkinimo atveju, t. y. nustačius, kad yra pagrindas sustabdyti Tarybos atliekamą tyrimą Nr. 12/xx/1/1/06/23/048 ir įpareigojus Tarybą tai padaryti, tokio teismo sprendimo įvykdymas taps negalimas, nes minėtas tyrimas bus baigtas ir pareiškėjos atžvilgiu priimtas nutarimas. Atsižvelgdamas į tai, kad, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas keliamo ginčo iš esmės nenagrinėja ir nevertina reiškiamų reikalavimų pagrįstumo, teismas konstatavo, kad siekiant užtikrinti galimybę įvykdyti būsimą teismo sprendimą, yra pagrindas tenkinti Bendrovės prašymą ir taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti Tarybai atlikti veiksmus Tarybos byloje Nr. 12/xx/1/1/06/23/048. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nepakenks tyrimo baigčiai, nes atmetus pareiškėjo skundą ir įsiteisėjus priimtam sprendimui, Taryba galės tyrimą tęsti.

8II.

9Atsakovas Lietuvos Respublikos Konkurencijos Taryba atskiruoju skundu (b. l. 162-170) prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės atmetant pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones kaip nepagrįstą.

10Taryba nurodo, kad pareiškėjas pateikė skundus Tarybai pagal Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį ir atkreipia dėmesį, kad minėto įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog skundo padavimas teismui procedūros dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo nesustabdo. Taryba daro išvadą, kad pareiškėjo skunde ginčijami sprendimai yra procedūrinio pobūdžio, nesukeliantys materialių teisinių pasekmių, todėl negali lemti Taryboje atliekamos Konkurencijos įstatymo pažeidimo procedūros sustabdymo. Taryba pabrėžia, kad tokie procedūriniai sprendimai skiriasi nuo Tarybos nutarimų, priimamų iš esmės įvertinus visas su nagrinėjamu pažeidimu susijusias aplinkybes. Atsakovo teigimu, Tarybos 2013 m. gruodžio 2 d. ir 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai nesukūrė materialaus pobūdžio teisinių pasekmių pareiškėjui, nes niekaip neapribojo pareiškėjo galimybės savo argumentus išdėstyti savo nuomonėje dėl tyrimo išvadų tiek raštu, tiek žodžiu Tarybos posėdyje. Be to, apskųsti Tarybos sprendimai niekaip neapribojo Tarybos, išklausius pareiškėjo argumentus, priimti vieną iš Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytų nutarimų, tarp kurių, be kita ko, yra numatyta ir galimybė atlikti papildomą tyrimą. Taryba nurodo, kad pareiškėjo skundas ir prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones lemia, kad Taryba negali įvertinti pareiškėjo keliamų argumentų Konkurencijos įstatyme numatyta tvarka, nes pareiškėjo ir teismo nuomone, šiuos argumentus Taryba privalėjo įvertinti atskirai nuo visų kitų su tyrimo išvadomis susijusių aplinkybių ir būtinai iš anksto. Atsakovas pabrėžia, kad tokio išankstinio atskirų klausimų nagrinėjimo teisės aktai nenumato, be to, nei pareiškėjas, nei teismas nepagrindė, kokios išimtinės aplinkybės lemia neišvengiamą būtinybę atitinkamus pareiškėjo klausimus nagrinėti anksčiau nei bus atlikta visa Konkurencijos įstatymo 29 straipsnyje numatyta išklausymo procedūra. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010, 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-174/2009 ir daro išvadą, kad vien dėl pareiškėjo procedūrinio pobūdžio reikalavimų užtikrinimo nėra pagrindo stabdyti Konkurencijos įstatymo pažeidimo procedūros, o teismas, spręsdamas klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turėjo įvertinti skundžiamų Tarybos nutarimų procedūrinį pobūdį. Taryba atkreipia dėmesį, kad tai, ar procedūrinis pažeidimas gali būti laikomas esminiu, galinčiu daryti įtaką galutiniam Tarybos nutarimui dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo, yra sprendžiama byloje, kurioje nagrinėjamas galutinio nutarimo teisėtumas. Pripažinus, kad procedūrinis pažeidimas yra esminis, gali būti pagrindas naikinti galutinį Tarybos nutarimą dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo. Atsakovas daro išvadą, kad Tarybos veiksmų atlikimo stabdymas byloje, kuri turėjo būti netrukus pabaigta nutarimu, sukeliančiu materialines teisines pasekmes pareiškėjui, yra neproporcingas ir pažeidžia viešąjį interesą. Atsakovo manymu, atsisakymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones niekaip nepažeistų pareiškėjo teisėtų interesų, nes tuo atveju, jei teismas pripažins, kad Taryba padarė procedūrinį pažeidimą, tokio pažeidimo pasekmes bus galima vertinti ginčijant galutinį Tarybos nutarimą. Atsakovo manymu, teismas, priimdamas nutartį, turėjo įvertinti, kad Tarybos 2013 m. gruodžio 2 d. nutarime buvo nurodyta, jog nors ir nenaikinamas Draudžiamų susitarimų skyriaus pareigūnų sprendimas, pareiškėjas turėjo teisę Tarybai pateikti savo motyvus dėl papildomo tyrimo atlikimo ir tyrimo sustabdymo, kuriuos Taryba būtų vertinus priimdama galutinį nutarimą, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo. Atsakovas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas pareiškėjo interesams poveikį darantis galutinis Tarybos nutarimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo interesai ar įstatymų saugomos teisės būtų pažeistos tokiu būdu, jog būtų reikalinga skųsti Tarybos 2013 m. gruodžio 2 d. ir 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimus ir ypač taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, stabdančias Tarybos pradėtą procedūrą. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-253/2009 ir pažymi, kad Tarybos atliekama Konkurencijos įstatymo pažeidimo procedūra vienokiu ar kitokiu būdu sukelia tam tikras pasekmes ūkio subjektams, tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais pateikus skundą dėl galimai neteisėtų Tarybos pareigūnų veiksmų yra būtinybė stabdyti visą Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimo procedūrą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neįrodė ir teismas nepagrindė, jog tuo atveju, jei teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą dėl Tarybos bylos sustabdymo, būtų tokios neigiamos pasekmės, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas. Atsakovo manymu, vien dėl to, kad Taryba iki galo atliks veiksmus, numatytus Konkurencijos įstatymo 29 straipsnyje, ir į atitinkamas nustatytas aplinkybes ir argumentus atsižvelgs priimdama vieną iš Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytų nutarimų, savaime negali būti laikoma neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui. Atsakovas pažymi, kad galutinį Tarybos nutarimą pareiškėjas galės ginčyti teisme, kartu prašydamas taikyti ir reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsakovas pabrėžia, kad Tarybos vykdoma Konkurencijos įstatymo priežiūros procedūra pati savaime nepažeidžia ir neigiamai nepaveikia pareiškėjo statuso, jo teisių ir pareigų, nes tokios procedūros veiksmai kaip pareiškėjo išklausymas Tarybos posėdyje yra procedūrinio pobūdžio veiksmas, kuriuo nepriimamas galutinis Tarybos sprendimas pareiškėjo atžvilgiu. Taryba atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-674/2011 ir pažymi, kad teismas turėjo įvertinti savo sprendimo galimą poveikį veiksmingam Konkurencijos įstatymo įgyvendinimui ir viešojo intereso apsaugai. Taryba paaiškina, kad Konkurencijos įstatymo pažeidimo užbaigimas yra svarbus viešajam interesui, nes pabaigus Konkurencijos įstatymo pažeidimo procedūrą ir priimant Tarybos nutarimą visuomenė sužino, ar yra vykdomas Konkurencijos įstatymo pažeidimas, o jeigu jis vykdomas, tuomet Tarybos nutarimu numatomas įpareigojimas nutraukti Konkurencijos įstatymo pažeidimą ir tokiu būdu sustabdomas žalos darymas visuomenei. Atsakovas pabrėžia, kad Tarybos skiriamos sankcijos turi atgrasomąjį poveikį, taigi taip pat padeda užtikrinti viešuosius interesus saugant sąžiningos konkurencijos laisvę. Atsakovo manymu, greitesnis Konkurencijos įstatymo pažeidimo procedūros pabaigimas turėtų atitikti ir pareiškėjo interesus, nes suteiktų jam daugiau teisinio tikrumo. Atsakovas daro išvadą, kad teismo sprendimas netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės atitiktų šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą, o teismo nutartis, uždraudžianti Tarybai atlikti veiksmus Tarybos byloje, atsakovo manymu, yra neproporcinga, neatitinka visų šalių interesų pusiausvyros ir pažeidžia viešąjį interesą. Atsakovas pabrėžia, kad teismo nutartis sudaro kliūtis Tarybai kuo greičiau ištirti Konkurencijos įstatymo pažeidimus bei užkirsti tokių pažeidimų (jeigu jie nustatyti) tęstinumą, neužtikrinama įstatymo leidėjo Tarybai suteikta teisė ir pareiga užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Atsakovo manymu, pareiškėjo veiksmai teikiant skundą dėl klausimo, kuris galėjo būti išspręstas Tarybos, be kita ko, taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę, vertintini kaip galimas piktnaudžiavimas įstatymų suteiktomis teisėmis, siekiant išvengti pagrįstų ir teisėtų Tarybos vykdomų Konkurencijos įstatymo pažeidimo procedūros veiksmų. Atsakovo manymu, reikalavimo užtikrinimo priemonė nebuvo panaudota ne pagal paskirtį ir lėmė, kad dėl individualių Bendrovės interesų būtų iš esmės apsunkinta Konkurencijos įstatyme numatytos Tarybos atliekamos pažeidimo nagrinėjimo procedūros eiga.

11Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Lukoil Baltija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atskirojo skundo argumentų dalis yra susijusi su pareiškėjo skundu, kurį iš esmės turės nagrinėti teismas, bet ne su nutartimi ar būtinybe taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas pažymi, kad net ir procedūrinio pobūdžio Tarybos sprendimai ar veiksmai gali sukelti savo pobūdžiu neigiamas pasekmes ūkio subjektams, be to, įstatymų leidėjas pripažįsta, kad tinkamas Tarybos, jos pareigūnų veiksmų atlikimas ir sprendimų priėmimas turi esminės reikšmės atliekamo tyrimo eigai bei pačios Tarybos veiklai, o neteisėti Tarybos ar jos pareigūnų veiksmai bei sprendimai šalintini teismine tvarka. Pareiškėjas pabrėžia, kad skundžiami Tarybos sprendimai sukėlė neigiamas pasekmes Bendrovei, kadangi nebuvo leista susipažinti su 2001 m. tyrimo medžiagoje esančia išvada, nors Taryba šio tyrimo medžiaga ir dokumentais remiasi pareiškėjo atžvilgiu dabartiniame tyrime, reikšdama įtarimus dėl galimai padaryto Konkurencijos įstatymo koncentracijų kontrolės teisės normų pažeidimo. Pareiškėjas pabrėžia, kad 2001 m. tyrime pateikta išvada yra itin svarbi siekiant tinkamai ir visapusiškai apsiginti nuo jam pareikštų kaltinimų dabartiniame tyrime. Pareiškėjas nurodo, kad tai patvirtina aplinkybė, jog išvados pagrindu Taryba priėmė 2001 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 114, kuriuo leido pareiškėjui atlikti veiksmus, dėl kurių teisėtumo buvo pradėtas dabartinis tyrimas. Pareiškėjo teigimu, Taryba, 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu atsisakydama sustabdyti dabartinį tyrimą bei atlikti papildomą tyrimą, pati mechaniškai siekia sukurti pareiškėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – pakartotinumo kriterijaus, egzistavimą. Todėl, jei užbaigus dabartinį tyrimą bus nuspręsta, kad pareiškėjas pažeidė Konkurencijos įstatymo koncentracijų kontrolės teisės normų nuostatas, pareiškėjui galimai bus neteisėtai ir nepagrįstai paskirta didesnė sankcija už šį pažeidimą. Pareiškėjas darė išvadą, kad skundžiami Tarybos sprendimai savo neteisėtumu sukelia ir ateityje gali sukelti pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes, nes jais ribojama galimybė pareiškėjui visapusiškai ir efektyviai įgyvendinti jo teisių ir interesų gynybą dėl jam Tarybos pareikštų įtarimų dabartiniame tyrime. Pareiškėjo manymu, Taryba netinkamai aiškina Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 3 dalį, nes tai, kad šioje normoje nėra tiesiogiai aptarta reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo galimybė, nereiškia, jog administracinę bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės tokios priemonės taikyti remdamasis ABTĮ 71 straipsniu. Pareiškėjo teigimu, tai, kad Bendrovė galėjo prašyti atlikti papildomą tyrimą bei sustabdyti dabartinį tyrimą, pateikdamas nuomonę dėl Tarybos pareigūnų išvadų, dar nereiškia, kad skundžiami sprendimai yra teisėti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Taryba 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą atlikti papildomą tyrimą bei sustabdyti dabartiniame tyrime atliekamus veiksmus, išnagrinėjo šį prašymą iš esmės ir sprendime pasisakė dėl pareiškėjo prašyme nurodytų argumentų, todėl, pareiškėjo manymu, Taryba turėtų priimti identišką sprendimą. Pareiškėjas pabrėžia, jog būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones patvirtina tai, kad Taryba 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu nepagrįstai atsisakydama leisti pareiškėjui susipažinti su 2001 metų tyrime pateikta išvada, riboja pareiškėjo teisę į gynybą nuo dabartiniame tyrime jam reiškiamų įtarimų, nors tuo pat metu Tarybos pareigūnai, pateikdami išvadas dabartiniame tyrime, remiasi 2001 m. tyrimo medžiaga ir dokumentais. Pareiškėjas pabrėžia, kad neuždraudus Tarybai atlikti veiksmų dabartiniame tyrime kyla grėsmė, jog, remiantis apskųstu 2013 m. balandžio 18 d. Tarybos nutarimu Nr. 2S-4, pareiškėjo atžvilgiu bus pritaikytas pakartotinumo kriterijus – pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pareiškėjo teigimu, sprendimas netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių šioje byloje būtų neproporcingas ir daug žalingesnis nei sprendimas jas taikyti. Pareiškėjo manymu, jokia žala nei Tarybai, nei visuomenei nėra daroma, nes Taryba, teismui priėmus galutinį sprendimą dėl skundžiamų Tarybos sprendimų teisėtumo, galės tęsti dabartinį tyrimą ir priimti galutinį nutarimą. Pareiškėjas pažymi, kad Tarybos nutarimu paskirtą baudą Bendrovė turėtų sumokėti ne vėliau kaip per tris mėnesius. Pareiškėjas pažymi, jog tam, kad Taryba, vykdydama Konkurencijos įstatymo laikymosi priežiūrą, nepažeistų viešojo intereso, ūkio subjektams bei kitiems subjektams, kurių atžvilgiu Taryba atlieka tyrimą, turi būti užtikrinama reali ir veiksminga galimybė gintis nuo jiems reiškiamų įtarimų. Pareiškėjo manymu, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones viešasis interesas nebuvo pažeistas, nes dabartinis tyrimas yra susijęs su pareiškėjo veiksmų, kurie buvo atlikti prieš dešimt metų, o ne atliekami šiuo metu teisėtumu.

13Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Lukoil Baltija“ prašo administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas pažymi, kad Taryba atskiruoju skundu bando iškreipti skundo pagrindu pirmosios instancijos teisme pradėtos nagrinėti administracinės bylos faktines aplinkybes ir tarp šalių kilusio ginčo esmę. Bendrovė tvirtina, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtų aktualus siekiant ne tik tinkamai atskleisti atskirajame skunde Tarybos ydingai aptariamą tarp šalių kilusio ginčo esmę, bet ir sudarytų sąlygas pareiškėjui detaliau paaiškinti teismui pateikto skundo reikalavimus. Pareiškėjas pažymi, kad žodinis bylos nagrinėjimas užtikrintų tinkamą proceso šalių teisės būti išklausytoms principo įgyvendinimą.

14Teisėjų kolegija konstatuoja:

15III.

16Nagrinėjamu atveju atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lukoil Baltija“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 71 str. 1 d.).

17Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Tarybos 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 3S-63 ir įpareigoti Tarybą atlikti papildomą tyrimą bei sustabdyti veiksmų atlikimą Tarybos byloje Nr. 12/xx/1/1/06/23/048 iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-3479-142/2013; panaikinti Tarybos 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 3S-65 ir įpareigoti Tarybą leisti Bendrovei susipažinti su 2001 metų Tarybos nutarime „Dėl leidimo UAB „Lukoil Baltija“ vykdyti koncentraciją, UAB „Lukoil Baltija“ ir AB Vilniaus bankas sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią įgyjamos 37 procentų balsavimo teisės AB „Lietuvos kuras“ kreditorių susirinkime“, pateikta išvada (pažyma). Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą priėmė.

18Kaip matyti iš bylos medžiagos, Taryba 2013 m. gruodžio 2 d. tvarkomuoju posėdžiu Nr. 3S-63 atmetė pareiškėjo 2013 m. lapkričio 21 d. skundą, nurodydama, kad spręsti iš esmės papildomo tyrimo atlikimo ar jo sustabdymo klausimą dėl, pareiškėjo nuomone, egzistuojančių sąsajų su ankstesniu Tarybos nutarimu ir nagrinėjama administracine byla, nėra pagrindo. Taryba 2013 m. gruodžio 6 d. tvarkomuoju posėdžiu Nr. 3S-65 atmetė pareiškėjo 2013 m. lapkričio 29 d. skundą dėl Tarybos Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų skyriaus 2013 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. (2.20-24)6V-2047 pateikto atsakymo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti dalį Bendrovės 2013 m. lapkričio 18 d. prašymo nesuteikiant galimybės susipažinti su 2001 m. pažyma dėl koncentracijos Bendrovei ir AB Vilniaus bankas sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią įgyjamos 37 proc. balsavimo teisės AB „Lietuvos kuras“ kreditorių susirinkime, nagrinėjimo.

19Pirmosios instancijos teismas atsakovo skundžiama nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir uždraudė Tarybai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti veiksmus Tarybos byloje Nr. 12/xx/1/1/06/23/048. Teismo vertinimu, pagal byloje keliamo ginčo pobūdį yra akivaizdu, jog pareiškėjo skundo tenkinimo atveju, t. y. nustačius, kad yra pagrindas sustabdyti Tarybos atliekamą tyrimą ir įpareigojus Tarybą tai padaryti, tokio teismo sprendimo įvykdymas taps negalimas, nes tyrimas bus baigtas ir pareiškėjo atžvilgiu bus priimtas nutarimas. Atsakovas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, pateikė atskirąjį skundą, prašydamas atmesti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

20Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012). Taip pat net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS6-496/2006, AS15-622/2006, AS16-528/2007, AS10-349/2007, AS146-674/2011 ir kt.).

22Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, bet yra sprendžiamas klausimas dėl laikinosios apsaugos į teismą besikreipiančiam asmeniui taikymo. Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, atsižvelgtina į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Be to, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra siejamas su bylos, kurioje reiškiamas toks prašymas, nagrinėjimo dalyku.

23Tikrinamu atveju pareiškėjas iš esmės grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą tuo, kad jos nepritaikius Taryba galės atlikti tolesnius tyrimo veiksmus bei priimti nutarimą skirti baudą. Pareiškėjo manymu, tuo būtų pažeista jo teisė į teisminę gynybą, nes šioje administracinėje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas taptų nebegalimas. Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, Bendrovės atžvilgiu gali būti pritaikytas pakartotinumo kriterijus, kaip pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, dėl ko būtų nepagrįstai paskirta didesnė bauda, kurią būtų privalu sumokėti skubiai.

24Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, pateikdamas reikalavimus, susijusius su galimai neteisėtais Tarybos veiksmais atliekamo tyrimo stadijoje, t. y. pareiškėjas šioje administracinėje byloje skundžia ne galutinį Tarybos sprendimą, o ginčija tam tikrus tarpinius Tarybos darbuotojų veiksmus, priimtus tyrimo atlikimo eigoje. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamų atsakovo aktų pobūdį, pažymi, kad nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir Tarybai tęsiant tyrimą pareiškėjo atžvilgiu bei priimant jo atžvilgiu sprendimą, teismui nusprendus, kad pareiškėjo reikalavimai yra pagrįsti, teismo sprendimo panaikinti pareiškėjo skundžiamus Tarybos aktus įvykdymas, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, netaps negalimas. Minėti aktai galės būti panaikinti, taip pat atsižvelgiant į faktinę situaciją galės būti sprendžiamas pareiškėjo reikalavimų įpareigoti atlikti veiksmus klausimas. Kartu tokiame teismo sprendime konstatuoti faktai galimai turės prejudicinę reikšmę sprendžiant dėl būsimo Tarybos nutarimo, priimto pabaigus tyrimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir pritaikius pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, o pareiškėjui priėmus palankų teismo sprendimą, pareiškėjo teismui pateiktų reikalavimų tenkinimas neužkirstų kelio Tarybai toliau tęsti tyrimą pareiškėjo atžvilgiu ir priimti Bendrovei nepalankų nutarimą.

25Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos įstatymo tikslas – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje (Konkurencijos įstatymo 1 str. 1 d.). Prižiūrėti, kaip laikomasi šio įstatymo bei vykdyti valstybinę konkurencijos politiką yra įpareigota Konkurencijos taryba (Konkurencijos įstatymo 17 str. 1 d.), kurios viena iš esminių funkcijų yra Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimas bei sankcijų dėl pažeidimų taikymas (Konkurencijos įstatymo 18 str. 1 d.).

26Teisėjų kolegija pabrėžia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Konkurencijos tarybos, kaip institucijos, vykdančios Konkurencijos įstatymo kontrolę, tikslas yra apsaugoti viešąjį interesą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-355/2003). Už konkurencijos normų pažeidimus skiriamos baudos turi atgrasomąjį poveikį, taigi padeda užtikrinti viešuosius interesus saugant sąžiningos konkurencijos laisvę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-819/2013).

27Kaip minėta, pareiškėjas ginčija Tarybos sprendimus, priimtus atliekamo tyrimo eigoje, t. y. dar atsakovui nepabaigus tyrimo ir nepriėmus galutinio nutarimo. Dėl pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atsakovas Konkurencijos taryba, kaip valstybės įstaiga, įgyvendinanti valstybės konkurencijos politiką, užtikrinanti ūkio subjektų ir vartotojų apsaugą nuo konkurenciją ribojančių ir / ar vartotojų interesus pažeidžiančių veiksmų, negalėtų vykdyti visų jai priskirtų įgaliojimų atliekant pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, taip būtų sudaromos prielaidos pažeisti viešąjį interesą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju nepagrįstai neproporcingai apribotų Tarybos veiksmus, įgyvendinant Konkurencijos įstatymu jai priskirtų funkcijų ir įgaliojimų įgyvendinimą. Konkurencijos įstatymu Tarybai priskirtų funkcijų ir įgaliojimų pobūdis nagrinėjamu atveju patvirtina atsakovo atliekamo tyrimo pareiškėjo atžvilgiu ir jo užbaigimo svarbą viešojo intereso užtikrinimo atžvilgiu. Be to, įvertinusi pareiškėjo teismui pateiktų reikalavimų pobūdį, tai, kad tyrimas dar nėra atliktas ir galutinis nutarimas nepriimtas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrindė, jog netaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės kiltų reali grėsmė, jog jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui tęsiant tyrimo atlikimą, pareiškėjui nėra užkertamas kelias pateikti analogiškus prašymus, kurie buvo netenkinti pareiškėjo teismui skundžiamais atsakovo sprendimais, Tarybai. Pareiškėjui taip pat neužkertamas kelias jį netenkinantį Tarybos nutarimą, kuris bus priimtas atlikus tyrimą, ginčyti teisme, jį galimai netenkinančiais Tarybos veiksmais argumentuoti palaikant savo poziciją, taip pat, be kita ko, toje byloje prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

28Dėl pareiškėjo akcentuojamo skubaus baudos sumokėjimo bei jos galimo dydžio neteisėtumo nepagrįstai vertinant pakartotinumo aplinkybę būsimajame Tarybos nutarime, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuo 2014 m. sausio 8 d. įsigaliojo nauja Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies redakcija (2013 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XII-743 redakcija), kurioje įtvirtinta, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, skundo padavimas dėl Tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui paskirta bauda, sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Todėl net ir įvykus pareiškėjo modeliuojamai situacijai (Tarybai tęsiant tyrimą ir priimant vieną iš Konkurencijos įstatyme numatytų nutarimų), pareiškėjas, abejodamas tokio nutarimo teisėtumu, savo kreipimusi į teismą dėl tokio Tarybos nutarimo sustabdys nutarimu paskirtos baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

29Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Todėl atsakovo Konkurencijos tarybos atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pritaikyta pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, panaikinama pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetant.

30ABTĮ 148 straipsnis įtvirtina, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. ABTĮ 137 straipsnio 1 dalis numato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir jo atsiliepimą į atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi byloje pakanka medžiagos, būtinos visoms bylos aplinkybėms išaiškinti ir teisingam sprendimui priimti.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą tenkinti.

33Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lukoil Baltija“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lukoil Baltija“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.

34Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Lukoil Baltija“ (toliau – ir... 5. Bendrovės prašymą išspręsti iš esmės ir įpareigoti Tarybą atlikti... 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi... 7. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 8. II.... 9. Atsakovas Lietuvos Respublikos Konkurencijos Taryba atskiruoju skundu (b. l.... 10. Taryba nurodo, kad pareiškėjas pateikė skundus Tarybai pagal Konkurencijos... 11. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Lukoil Baltija“ atsiliepimu į... 12. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atskirojo skundo argumentų dalis yra... 13. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Lukoil Baltija“ prašo... 14. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 15. III.... 16. Nagrinėjamu atveju atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba... 17. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,... 18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Taryba 2013 m. gruodžio 2 d. tvarkomuoju... 19. Pirmosios instancijos teismas atsakovo skundžiama nutartimi tenkino... 20. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalį teismas... 21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių... 22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant... 23. Tikrinamu atveju pareiškėjas iš esmės grindžia reikalavimo užtikrinimo... 24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus... 25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta, kad įstatymas... 26. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas... 27. Kaip minėta, pareiškėjas ginčija Tarybos sprendimus, priimtus atliekamo... 28. Dėl pareiškėjo akcentuojamo skubaus baudos sumokėjimo bei jos galimo... 29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios... 30. ABTĮ 148 straipsnis įtvirtina, jog atskiriesiems skundams paduoti ir... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 32. Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą... 33. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties... 34. Nutartis neskundžiama....