Byla 2A-1397-640/2011

Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens RUAB „Pajūrio birštva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui UAB „Ringesta“, tretiesiems asmenims UAB „Alproka“, restruktūrizuojamai UAB „Pajūrio birštva“, V. P., Harmannus Hulsinga, UADB „ERGO Lietuva“, „If P&C Insurance AS“, UAB „Celsis, AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą ir ieškiniu (b. l. 1-3, 1 T) prašė priteisti iš UAB „Alproka“ 500 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2008-06-17 su atsakovu sudarė negyvenamųjų – poilsio patalpų, esančių ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį. Perkamos patalpos dar prieš sutarties sudarymą buvo apdraustos AB „Lietuvos draudimas“. 2008-10-06 patalpose įvyko vandentiekio avarija – buvo užlieta vonios patalpa, kitos patalpos, užlietos kaimynams priklausančios patalpos. AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiavo jos patalpoms padarytą nuostolį 4343,18 Lt ir jai išmokėjo 3843,18 Lt draudimo išmoką. 500 Lt nebuvo išmokėti, nes ši suma yra besąlyginė išskaita. Avarijos priežastis ta, kad yra nutraukta detalė, jungianti lanksčią vandens žarną su vandentiekio vamzdžiu (įvadu). Detalės pažeidimas galėjo atsirasti jos montavimo metu ją įsukant ir panaudojant per didelę jėgą arba dėl detalės gamintojo broko. Prieš parduodamas patalpas, atsakovas 2008-04-30 sudarė sutartį su AB „City Service“, pagal kurios 4.1.1.1 punktą AB „City Service“ įsipareigojo nustačius defektus organizuoti rangovų, pastačiusių namą bei atlikusių su statybomis susijusius darbus (UAB „Ringesta“ ir jos subrangovai) garantinių įsipareigojimų vykdymą, o tos pačios sutarties 4.1.1.2 punktu įsipareigojo gavus buto savininko pranešimą apie savininko pastebėtus defektus, organizuoti rangovų, pastačiusių namą bei atlikusių su statybomis susijusius darbus (UAB „Ringesta“ ir jos subrangovai) garantinių įsipareigojimų vykdymą konkrečiame bute, kuriame nustatyti defektai. Atsakovas 2008-06-17 pirkimo-pardavimo sutartimi parduodamoms patalpoms suteikė garantiją (pagal CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktą šis terminas yra 10 metų), todėl atsiradusius dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo nuostolius privalo atlyginti atsakovas.

4Ieškovė patikslino ieškinį (b. l. 81-83, 3 T) ir atsakovą UAB „Alproka“ pakeitė į atsakovą „UAB „Ringesta“ ir prašė priteisti iš šio atsakovo 500 Lt žalos atlyginimui. Ieškovė nurodė, kad sutinka su UAB „Alproka“ atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais ir, atsižvelgiant į ekspertizės išvadas, atsakovą UAB „Alproka“ keičia tinkama šalimi UAB „Ringesta“. Ši bendrovė atsakovu traukiama kaip gyvenamojo namo statybos generalinis rangovas. Nors byloje nustatyta, kad pastato vidaus vandentiekio montavimo darbus pagal 2007-03-26 subrangos sutartį vykdė UAB „Pajūrio birštva“, tačiau pagal CK 6.650 straipsnio nuostatas generalinis rangovas atsako už subrangovų prievolių netinkamą įvykdymą, t. y. UAB „Ringesta“ atsako ir už UAB „Pajūrio birštva“ darbų kokybę. Atsakovo atsakomybės teisiniu pagrindu ieškovė nurodė CK 6.697 ir 6.698 straipsnius.

5Atsakovas UAB „Ringesta“ atsiliepime į ieškinį (b. l. 94-96, 3 T) prašė jį atmesti, nurodė, kad ieškinys reiškiamas ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti. Ieškovė neturi teisės remtis CK 6.697 ir 6.698 straipsniais, nes šios nuostatos taikomos statybos rangos sutarties šalių tarpusavio santykiams. Ieškovė nebuvo statybos rangos sutarties šalimi. CK 6.650 straipsnio 3 dalyje nustatyta generalinio rangovo atsakomybė už subrangovo prievolių vykdymą užsakovui. Ieškovė turi sutartinius santykius su UAB „Alproka“, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad parduodamam turtui taikomi teisės aktuose nustatyti garantiniai terminai, kas savo esme atitinka CK 6.335 straipsnio 1 dalies normą, kad įstatymai ar sutartis gali numatyti, jog pardavėjo (o ne daiktą pagaminusio asmens) suteikiama daiktų kokybės garantija galioja tam tikrą laiką.

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-11-24 sprendimu už akių (b. l. 186-190, 3 T) ieškovės J. G. ieškinį patenkino. Ieškovei priteisė 500 Lt nuostolių atlyginimo ir 2155,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad sutarties 13.2 punktu atsakovas sutarties pagrindu atliktiems darbams suteikė garantinius terminus – pastatams/statiniams, įskaitant apdailos darbams 5 metus, paslėptiems statinių elementams 10 metų, kurie pradedami skaičiuoti nuo objekto pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo dienos. Sutarties 13.5 punktu atsakovas prisiėmė įsipareigojimą atsakyti už bet kokių darbų trūkumų, kurie gali atsirasti per garantinį laikotarpį, ištaisymą, bei už bet kokios tiesioginės žalos darbams, kurios priežastimi yra tokie trūkumai, atitaisymą, taip pat už žalą kitam užsakovo ir/ar trečiųjų asmenų turtui. Taigi statybos rangos sutartimi atsakovas prisiėmė įsipareigojimą atlyginti žalą trečiųjų asmenų turtui, jei ji padaryta dėl darbų trūkumų per garantinį laikotarpį. Ieškovė patyrė nuostolius dėl netinkamai atliktų detalės montavimo darbų ir pačios detalės nekokybiškumo (CK 6.663, 6.695 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovės patirtus nuostolius lėmė statybos objekto defektas, nustatytas garantiniu terminu. Todėl šiuos nuostolius vadovaujantis CK 6.698 straipsniu ir 2006-09-29 statybos rangos sutarties 13.5 punktu ieškovei privalo atlyginti rangovas, t. y. atsakovas.

7Tretysis asmuo RUAB „Pajūro birštva“ apeliaciniu skundu (b.l. 196 – 199, 3 tomas), prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-24 sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad UAB „Pajūrio birštva“ 2007-03-26 sudarė Statybos rango sutartį Nr. S-31 su UAB „Ringesta“, kuria įsipareigojo atlikti pastato esančio Vanagupės g. 24, Palanga, vandentiekio montavimo darbus. 2010-04-12 eksperto išvadoje konstatuota, kad žalvarinis ilgintuvas trūko konstrukciniu požiūriu jautrioje vietoje dėl detalės netinkamos kokybės, detalė taip pat turėjo ir konstrukcijos defektą, kas leidžia teigti esant prekių tiekėjo – UAB „Celsis“ atsakomybei už parduotą netinkamos kokybės prekę. Skundžiamame sprendime nėra motyvų, kodėl atsakovas yra atsakingas už žalą, atsiradusią dėl subrangovo tiekėjo netinkamos kokybės gaminio sumontavimo objekte. Tretysis asmuo taip pat nurodo, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, pagal kurią nagrinėjant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, teismas privalo nustatyti visų asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos apdidėjimo, veiksmus. Nurodo, kad yra pakankamai įrodymų konstatuoti nukentėjusio asmens didelį neatsargumą, nes įvykus avarijai ieškovė nuo pat pradžių vengė su atsakovu bendradarbiauti ir kooperuotis. Net ir pripažinus, jog avarija įvyko dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo, turėjo būti taikomas mišrios kaltės principas, kadangi ieškovė nebendradarbiavo, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Be to, nurodo, kad nebuvo tiriama ir vertinama priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir atsakingų už žalos kilimą asmenų veiksmų. Taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog apeliantas būtų atsakingas dėl ieškovei kilusios žalos. Apeliantas neatliko jokių veiksmų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turėtų įtakos žalos atsiradimui.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 205-207, 3 T) ieškovė J. G. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-24 sprendimą už akių palikti nepakeistą. Nurodo, kad nors vandentiekio ir kitus montavimo darbus, pagal 2007-03-26 subrangos sutartį atliko tretysis asmuo UAB „Pajūrio brištva“, tačiau pagal CK 6.650 str. nuostatas generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių netinkamą vykdymą. Nurodo, kad avarijos metu atsiradusių pasekmių ir žalos dydžio negalėjo įtakoti bet kokia vėlesnė šalių kooperacija ar bendradarbiavimas.

9Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.) ir CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p. nurodytų pagrindų patikrinimas. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

12Byloje nustatyta, kad ieškovė 2008-06-17 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – poilsio patalpą Vanagupės g. 24-19, Palangoje (b. l. 4-13, 1 T). 2008-10-06 15 val. buvo pastebėta, jog ieškovei priklausančioje patalpoje dėl šalto vandens prailgintuvo, jungiančio tvirtinamą alkūnę ir prietaisinį kraną, perlūžimo yra išsiliejęs vanduo. Dėl vandens išsiliejimo buvo apgadinta ieškovės poilsio patalpa (b. l. 144-147, 2 T), kuri buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ turto draudimu (b. l. 28-34, 1 T). AB „Lietuvos draudimas“ paskaičiavo, kad dėl patalpos užliejimo vandeniu ieškovės nuostoliai sudaro 4343,18 Lt (b. l. 132-133, 2 T), tačiau ieškovei išmokėjo 3843,18 Lt draudimo išmoką (b. l. 35, 1 T), nes pritaikė 500 Lt besąlyginę išskaitą. Iš šių aplinkybių matyti, kad ieškovei nėra atlyginta 500 Lt nuostolių, atsiradusių dėl 2008-10-06 įvykusio poilsio patalpos užliejimo vandeniu.

13Pastatą, kuriame yra ieškovės poilsio patalpa 2006-09-29 statybos rangos sutarties pagrindu (b. l. 158-170, 1 T) pastatė rangovas UAB „Ringesta“, pastatas pripažintas tinkamu naudoti 2008-03-12 (b. l. 186-189, 1 T). Sutarties 13.2 punktu atsakovas sutarties pagrindu atliktiems darbams suteikė garantinius terminus – pastatams/statiniams, įskaitant apdailos darbams 5 metus, paslėptiems statinių elementams 10 metų, kurie pradedami skaičiuoti nuo objekto pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo dienos. Sutarties 13.5 punktu atsakovas prisiėmė įsipareigojimą atsakyti už bet kokių darbų trūkumų, kurie gali atsirasti per garantinį laikotarpį, ištaisymą, bei už bet kokios tiesioginės žalos darbams, kurios priežastimi yra tokie trūkumai, atitaisymą, taip pat už žalą kitam užsakovo ir/ar trečiųjų asmenų turtui.

14Byloje buvo atlikta ekspertizė, žalos padarymo priežastims nustatyti. Ekspertizės akte (b. l. 188-192, 2 T) nurodyta, kad žalvarinis ilgintuvas trūko eksploatacijos metu konstrukciniu požiūriu jautrioje įtrūkiams vietoje dėl nepakankamo storio (0.3 mm) sienelėje susidariusių mikroįtrūkių montavimo metu. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus – liudytojo parodymus, ekspertizės akto išvadas, ir padarė pagrįstą išvadą, jog šalto vandens prailgintojas (vonios kambaryje po kriaukle sienoje paslėpta detalė, kuri jungiasi su kriauklės žarnele) trūko ne dėl poilsio patalpos naudotojų veiksmų, bet dėl detalės mikroįtrūkimo įsukant ES standartų neatitinkantį prailgintuvą su konstrukcijos defektu ir nepakankamu sienelės storiu, t. y. dėl netinkamai atliktų detalės montavimo darbų ir pačios detalės nekokybiškumo.

15Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl atsakovas yra atsakingas už žalą, atsiradusią dėl subrangovo teikėjo netinkamos kokybės gaminio sumontavimo objekte. Teismas savo sprendime nurodė, kad ieškovės patirtus nuostolius lėmė statybos objekto defektas, nustatytas garantiniu terminu, todėl šiuos nuostolius vadovaujantis CK 6.698 straipsniu ir 2006-09-29 statybos rangos sutarties 13.5 punktu ieškovei privalo atlyginti rangovas, t. y. atsakovas. Taigi, konstatuotina, kad teismas nurodė tiek faktinį pagrindą, tiek teisinį pagrindą ieškovės patirtos žalos priteisimui iš atsakovo. Taip pat pirmosios instancijos teismas motyvavo, kodėl atsakovą šioje byloje laiko tinkamu ir iš jo priteisia ieškovės patirtą žalą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais ir konstatuoja, kad ieškovei žala iš atsakovo buvo priteista pagrįstai.

16Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentą dėl to, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, suformuota nagrinėjant tokio pobūdžio bylas. Pažymėtina, kad byloje trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti dalyvauti visi asmenys, kurių teises ar pareigas priimtas teismo sprendimas gali įtakoti. Kadangi ieškovė atsakovu buvo nurodžiusi tik UAB „Ringesta“, t.y. generalinį rangovą, teismas vertino ir tyrė reikalavimą atlyginti padarytą žalą šio asmens atžvilgiu. CPK 45 str. nustato, jog atsakovo nurodymas ir reikalavimo pareiškimas byloje yra ieškovo prerogatyva. Šiuo atveju teismo pareiga yra tik pasiūlyti ieškovui netinkamą šalį keisti tinkama, tačiau nesuteikia teisės keisti šalį byloje ar įtraukti atsakovais į bylą asmenis savo iniciatyva. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pasisakyti dėl trečiojo asmens, šiuo atveju apelianto veiksmų įtakos ieškovei padarytos žalos atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad jokių reikalavimų byloje apeliantui nebuvo pareikšta, todėl teismo sprendime nebuvo pagrindo vertinti ir analizuoti apelianto veiksmus. Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio apeliantui gintis nuo ateityje galimų pareikštų reikalavimų jo atžvilgiu, susijusių su ieškovei padaryta žala. Todėl pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos ir materialines bei procesines teisės normas taikė teisingai.

17Apeliantas nurodė, kad turėtų būti taikoma mišri atsakomybė, nes pati ieškovė prisidėjo prie žalos atsiradimo. Pirmosios instancijos teismas ištyręs visus įrodymus byloje, nenustatė ir nenurodė, kad dėl žalos atsiradimo būtų kalta ir ieškovė. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ekspertizės aktu, kuriame yra duota išvada dėl metalinės detalės trūkimo priežasties, kuria remiantis teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakomybė už kilusią žalą tenka atsakovui, kaip rangovui įstatymų ir sutarties pagrindu. Apeliantas savo argumentų, kad turėtų būti taikoma mišri atsakomybė nepagrindė ir neįrodė. Vien teiginys, jog ieškovė nebendradarbiavo ir nesikooperavo, negali būti pagrindu teigti, esant ieškovės kaltei dėl kilusios žalos.

18Dėl aukščiau nurodytų motyvų konstatuotina, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

20Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.