Byla 2S-160-153/2008

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų: Evaldo Burzdiko, Neringos Venckienės,

3apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. Z. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-12859-475/2007 atmestas pareiškėjos Zigmos Z. Z. P. skundas dėl notarės G. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI,

Nustatė

6Pareiškėja Z. Z. P. skundu prašė įpareigoti Kauno m. 12-ojo notaro biuro notarę G. K. išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą mirusiosios A. B. turtui paveldėti.

7Pareiškėja nurodė, kad 2007-05-24 kreipėsi į notarę pateikė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po jos tetos A. B. mirties (mirė 2003-03-27) Kauno miesto apylinkės teismo 2007-04-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-05025-52/2007, kuriuo paveldėjimo teisės liudijimui gauti ir paveldėti A. B. turtui buvo nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad pareiškėja Z. Z. P. yra palikėjos A. B. dukterėčia ir kad po tetos A. B. mirties 2003-03-27 visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paveldėjo faktiškai pradėdama jį valdyti. Notarė atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą.

8Suinteresuotas asmuo notarė G. K. prašė skundą atmesti, nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimo po A. B. mirties į jai priklausantį turtą išduoti negali, nes pareiškėja nepateikė dokumento, kad mirusioji turi turto ir dokumento apie nuosavybės teisių įregistravimą mirusiosios A. B. vardu. Nuosavybės teisės į butą, esantį ( - ) , įregistruotos mirusios sutuoktinio I. B. vardu, ir išskirti dalį buto A. B. vardu ir jį įregistruoti nekilnojamojo turto registre galima tik teismo sprendimu.

9Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI nurodė, kad skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

10Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 19 d. nutartimi pareiškėjos Z. Z. P. skundą atmetė, priteisė iš pareiškėjos notarei G. K. 300 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

11Teismas nustatė, kad 2003-03-27 mirė A. B. (b.l. 15). 2007-04-11 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5025-52/2007 buvo nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, jog A. B. yra Z. Z. P. tėvo J. M. sesuo ir jos teta bei, kad Z. Z. P. priėmė palikimą po A. B. mirties 2003-03-27, faktiškai pradėdama jį valdyti (b.l. 7-10). Velionė A. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikoje neturėjo (b.l. 11). Butas, esantis ( - ) yra įregistruotas A. B. mirusiojo sutuoktinio I. B. vardu (b.l. 13,14). Santuokos metu minėtas butas nebuvo padalintas tarp sutuoktinių A. B. ir I. B.. Teismas nurodė, kad notarė pagrįstai neišdavė pareiškėjai Z. Z. P. paveldėjimo teisės liudijimo. Pagal LR notariato įstatymo 52 str. vienam sutuoktiniui mirus nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. CK 3.116 str. 1 d. numato du sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo būdus: sutuoktinių susitarimas arba teismo sprendimas. Mirus A. B. ir I. B. sutuoktiniams pasiekti sutuoktinių susitarimo nėra galimybės, nes mirusiųjų sutuoktinių sutikimas nebegali būti išreikštas, todėl turto padalijimas jų tarpusavio susitarimu pagal CK 3.116 str. 1 d. neįmanomas. Pareiškėjos reikalaujamo nuosavybės teisės liudijimo išdavimas prieštarautų CK 3.116 str. bei LR notariato įstatymo 52 str., todėl remiantis LR notariato įstatymo 40 str. notarė privalėjo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Pareiškėja galėjo ir dabar gali pasinaudoti teisine pagalba ir kreiptis į teismą dėl atidalijimo iš bendros jungtinės nuosavybės arba spręsti klausimą po I. B. palikimo perėjimo valstybei CK 5.62 str. nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad notarės veiksmai neprieštarauja ir civilinėje teisėje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), kadangi 2004-03-02 Teisingumo ministrui savo įsakymu nr. 1R-57 pripažinus netekus galios 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 362 „Dėl Laikinųjų notarinių veiksmų atlikimo metodinių taisyklių patvirtinimo“- notaro veiksmų išduodant (ar atsisakant išduoti) asmens dalį nustatantį nuosavybės teisės liudijimą iš esmės nereglamentuoja jokia konkreti materialinės teisės norma. Todėl notaras, atlikdamas šiuos veiksmus, turėtų vadovautis tik įstatymine nuostata, jog notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, užtikrinantis, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (LR notariato įst. 2 str. 1 d.), bei atsižvelgti į aukščiau minėtus teisės principus.

12Atskiruoju skundu pareiškėja Z. Z. P. nesutiko su teismo nutartimi, prašė teismo nutartį panaikinti, priimti naują nutartį – skundą tenkinti visiškai ir priteisti jai iš notarės bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

131) byloje nustatyta, kad A. B. ir I. B. butą, esantį ( - ) , kuris buvo įregistruotas I. B. vardu įgijo, būdami santuokoje, bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Nei po A. B., nei po I. B. mirties, paveldėjimo bylos atitinkamuose notarų biuruose užvestos nebuvo. 2007-04-11 Kauno m. apylinkės teismui sprendimu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą po A. B. mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, pareiškėja pagal CK 5.51 str. 1 d. laikoma priėmusia visą palikimą. Tokiu būdu notaras, sutinkamai su Notariato įstatymo 52 str. 1 d. privalėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į A. B. priklausančią ½ idealiąją dalį ginčo buto, esančio ( - ) , nes be kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, pareiškėja paveldėjo ir A. B. reikalavimo teisę pagal Notariato įstatymo 52 straipsnio 1d. (CK 5.1 str. 2 d.).Šiuo atveju nėra jokios galimybės taikyti Notariato įstatymo 52 straipsnio 2 d., nes I. B. yra miręs;

142) teismo išvada, kad notarė neturėjo pareigos spręsti ar turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, prieštarauja Notariato įstatymo 51 ir 52 str. įtvirtintoms notaro pareigoms. Notarė turėjo vadovautis CK 3.88 str., CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 3 d., CK 3.117 str. 1 d. ginčo turtas kaip bendroji jungtinė nuosavybė buvo įgytas A. B. ir I. B. esant santuokoje, o aukščiau nurodytos įstatymo normos preziumuoja, kad buto, esančio ( - ) priklausančios kiekvienam iš sutuoktinių, yra lygios;

153) teismo išvada, kad pareiškėja galėjo kreiptis į teismą dėl turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės yra nepagrįsta ir prieštarauja CK 3.116 str. 1 d., pagal kurią vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktinių susitarimu arba teismo sprendimu. Šis sąrašas yra baigtinis ir nenumato galimybės kreiptis kreditoriui į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, kai vienas iš sutuoktinių ar abu sutuoktiniai yra mirę ir santuoka pasibaigusi vieno ar abiejų sutuoktinių mirtimi. Atvirkščiai, CK 3.117 str. 4 d. nurodo, kad vienam sutuoktiniui mirus, jo dalis iš bendro turto yra paveldima pagal šio kodekso penktosios knygos normų nustatytas taisykles, todėl turtas privalo būti padalintas Notariato įstatymo nustatytais būdais (52 str.). Tokiu būdu, notarė tinkamai neatliko savo pareigų ir nepagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatymus.

16Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo notarė G. K., prašė atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

171) teismas, remdamasis nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė, jog butas ( - ) , buvo įregistruotas A. B. sutuoktinio I. B. vardu, o A. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamų daiktų Lietuvos Respublikoje neturėjo. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 19 str., registruojant bendrąją jungtinę nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, nekilnojamojo turto registre turi būti nurodomi abu sutuoktiniai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai ar kiti dokumentai yra vienintelė oficiali informacija, įrodanti daiktinių teisių įregistravimo faktą, o Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys laikomi teisingais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 37 str., 4 str.). Tokiu būdu teismas padarė pagrįstą išvadą, jog santuokos metu minėtas turtas padalintas nebuvo. Nei minėtos išvados, nei ją patvirtinančių įrodymų pareiškėja neginčija;

182) CK 3.116 str., nustatyta turto esančio bendrąja sutuoktinių nuosavybe padalijimo tvarka: toks turtas gali būti padalytas sutuoktinių susitarimu arba teismo sprendimu. I. B. ir A. B. mirus, nebeliko galimybės padalinti šį turtą sutuoktinių susitarimu, nes mirusių sutuoktinių sutikimas nebegali būti išreikštas. CK 3.117 str. 1 ir 4 d. nuostatos, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir kad vienam sutuoktiniui mirus, jo dalis iš bendro turto paveldima pagal kodekso penktos knygos taisykles, turi būti aiškinamos sistemiškai, kartu su CK 3.116 str. nuostatomis ir taikomos dalinant turtą minėta tvarka. Notariato įstatymo 52 str. nustato nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimo išdavimo tvarką, bet ne tokio turto padalijimo tvarką ir nesuteikia teisės notarui padalinti tokį turtą. Pagal Notariato įstatymo 1 str., 2 str. 1 d. nuostatas, notaras, būdamas valstybės įgaliotu asmeniu, juridiškai tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus. Pareiškėja galėjo ir gali kreiptis į teismą dėl atidalinimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės ar spręsti klausimą po I. B. palikimo perėjimo valstybei CK 5.62 str. nustatyta tvarka;

193) notarė, neturėjo pareigos spręsti ar turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kad reikalaujamo liudijimo išdavimas prieštarautų CK 3.116 str. bei Notariato įstatymo 52 str. nuostatoms.

20Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

21Atskirasis skundas netenkintinas.

22CK 5.2 str. 1d. pasakyta, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pareiškėja įrodinėja, kad palikimą priėmė faktiškai pradėjus turtą valdyti. Kauno miesto apylinkės teismas 2007-04-11 nusprendė, kad pareiškėja Z. Z. P. priėmė palikimą po A. B. mirties 2003-03-27 faktiškai pradėdama jį valdyti (civilinė byla Nr. 2-5025/2007). Sprendimo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad apeliantė naudojosi, disponavo, valdė mirusios A. B. turtą – buto dalį, baldus nuotraukas, papuošalus bei kt. Pažymėtina, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (civilinė byla Nr. 2-5025/2007), tik 2007-02-28, tai yra po I. B. mirties (2006-05-31). Bylos medžiaga patvirtina, kad turtas (butas ( - ) ) į kurį pretenduoja apeliantė įregistruotas I. B. vardu. Kolegija sutinka su suinteresuoto asmens notarės G. K. atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvais, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai ar kiti dokumentai yra vienintelė oficiali informacija, įrodanti daiktinių teisių įregistravimo faktą, kuris patvirtina, kad remdamasis nekilnojamojo turto registro duomenimis A. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamų daiktų Lietuvos Respublikoje neturėjo.

23Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo 14 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta, kad registro duomenys registre įrašomi, keičiami ar išbraukiami iš registro remiantis duomenimis, pateiktais objektui registruoti, registro duomenims pakeisti ar objektui išregistruoti. Registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad atitinkamų duomenų registre įrašymas, jų keitimas ar išbraukimas yra galimas, kai registratoriui yra pateikiami atitinkami duomenys, patvirtinantys tam tikrą juridinį faktą apie atitinkamą registruojamo objekto būklę. O kai asmuo neteikia registratoriui naujų duomenų, bet nesutinka su registre įrašytais duomenimis apie kitą asmenį, jis šių įrašų duomenis gali tik nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka.

24Tokiu būdu 2003-03-27 mirus vienam iš sutuoktinių, šiuo atveju A. B., bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė (CK 3.100 str.1d.1p.,3.87 str.2d.), kadangi iki A. B. mirties (2003-03-27 ) turtas nebuvo padalintas įstatyme nustatyta tvarka (CK 3.116 str.). Apeliantė pareiškime teismui nurodė (b.l.3-4, civilinė byla Nr. 2-5025/2007), kad I. B. buvo aukštesnės eilės paveldėtojas, todėl apeliantė negalėjo ir nesikreipė į atitinkamą notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Apeliaciniame skunde apeliantė kalbėjo apie tai, kad pareiškėja pagal CK 5.51 str. 1 d. laikoma priėmusia visą palikimą, todėl notaras, sutinkamai su Notariato įstatymo 52 str. 1 d. privalėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į A. B. priklausančią ½ idealiąją dalį ginčo buto, esančio ( - ) , nes be kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, pareiškėja paveldėjo ir A. B. reikalavimo teisę pagal Notariato įstatymo 52 straipsnio 1d. (CK 5.1 str. 2 d.). Tačiau su tuo sutikti negalima, o nurodyti apeliantės skunde motyvai nesudaro pagrindo pripažinti atsisakymą atlikti notarinį veiksmą neteisėtu. Bylos duomenimis A. B. ir jos sutuoktinis gyveno ir deklaravo gyvenamąją vietą Kaune, Partizanų g. 212-63. Mirus 2003-03-27 A. B., bute esančiame ( - ) liko gyventi I. B., kuriuo vardu buvo registruotas nuosavybės teise valdomas butas 63 esantis ( - ) . Esant tokioms aplinkybėms A. B. turto dalis iš bendro turto turėjo būti paveldima pagal šio kodekso penktosios knygos normų nustatytas taisykles (CK 3.117 str.4d.). CK 5.13 str. pasakyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog po A. B. mirties turtas negalėjo būti dalijamas, nes to nenumato įstatymas(CK 3.116 str.1d.), todėl notarė neturėjo pagrindo išduoti apeliantei nuosavybės teisės liudijimą į 1/2d. buto remiantis CK 3.117 str.1d.. Esantis byloje Kauno miesto apylinkės teismo 2007-04-11 sprendimas šioms aplinkybėms neprieštarauja, kadangi sprendime (b.l.7-9) teismas kalbėjo apie apeliantės tetos A. B. turtą, o ne apie tetos sutuoktinio I. B. vardu registruotą turtą (b.l.13-14).

25Kolegija sutinka su suinteresuoto asmens G. K. atsiliepimo į atskirajį skundą motyvais, kad apeliantė klaidingai aiškina Notariato įstatymo 26,52 str. nuostatas, dėl to neteisingai įvertino notarės veiksmus, teigdama, jog notarė nepagrįstai atsisako išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą. Įvertinus surinktus byloje įrodymus kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos skundas dėl notarinio veiksmo neatlikimo yra nepagrįstas (Notariato įst. 1,2str.1d.), todėl atskirojo skundo motyvai, dėl materialinės teisės normų pažeidimo atmestini.

26Kiti atskirojo skundo motyvai nenagrinėtini, kadangi yra teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui.

27Esant tokioms aplinkybėms teismo nutartis nekeistina, atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 str.1d.1p.).Suinteresuotas asmuo- notarė turėjo byloje bylinėjimosi išlaidas. Remiantis teisinių paslaugų sutartimi Nr.49, advokatas D. K. teikė notarei teisines paslaugas (b.l.87), tame tarpe surašė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą. Notarė sumokėjo 300,00 Lt. advokatui už teisinių paslaugų suteikimą (b.l.86). Atmetus apeliantės atskirąjį skundą notarės turėtos išlaidos priteistinos iš apeliantės. Kolegija priteisdama bylinėjimosi išlaidas vadovaujasi CPK 98 str. ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžio nustatymo advokatams (8.11 p.). Tokiu būdu notarei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (300,00Lt.) apeliacinės instancijos teisme (b.l.85).

28Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 -339 straipsniais

Nutarė

29Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19d. nutarties nekeisti.

30Priteisti iš pareiškėjos Z. Z. P. (a.k( - ), ( - ) ) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme 300,00 Lt. suinteresuotam asmeniui Kauno miesto 12-jo notarų biuro notarei G. K. (a.k( - ), ( - ) ).

Proceso dalyviai
2. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. Z. P.... 6. Pareiškėja Z. Z. P. skundu prašė įpareigoti Kauno m. 12-ojo notaro biuro... 7. Pareiškėja nurodė, kad 2007-05-24 kreipėsi į notarę pateikė dėl... 8. Suinteresuotas asmuo notarė G. K. prašė skundą atmesti, nurodė, kad... 9. Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI nurodė, kad skundas yra nepagrįstas... 10. Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 19 d. nutartimi... 11. Teismas nustatė, kad 2003-03-27 mirė A. B. (b.l. 15). 2007-04-11 Kauno miesto... 12. Atskiruoju skundu pareiškėja Z. Z. P. nesutiko su teismo nutartimi, prašė... 13. 1) byloje nustatyta, kad A. B. ir I. B. butą, esantį ( - ) , kuris... 14. 2) teismo išvada, kad notarė neturėjo pareigos spręsti ar turtas buvo... 15. 3) teismo išvada, kad pareiškėja galėjo kreiptis į teismą dėl turto... 16. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo notarė G. K., prašė... 17. 1) teismas, remdamasis nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė, jog... 18. 2) CK 3.116 str., nustatyta turto esančio bendrąja sutuoktinių nuosavybe... 19. 3) notarė, neturėjo pareigos spręsti ar turtas buvo bendroji jungtinė... 20. Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI atsiliepimo į atskirąjį skundą... 21. Atskirasis skundas netenkintinas.... 22. CK 5.2 str. 1d. pasakyta, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą.... 23. Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo 14 straipsnio... 24. Tokiu būdu 2003-03-27 mirus vienam iš sutuoktinių, šiuo atveju A. B.,... 25. Kolegija sutinka su suinteresuoto asmens G. K. atsiliepimo į atskirajį... 26. Kiti atskirojo skundo motyvai nenagrinėtini, kadangi yra teisiškai... 27. Esant tokioms aplinkybėms teismo nutartis nekeistina, atskirasis skundas... 28. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 -339 straipsniais... 29. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19d. nutarties nekeisti.... 30. Priteisti iš pareiškėjos Z. Z. P. (a.k( - ), ( - ) ) bylinėjimosi...