Byla 2-343/2006
2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alės Bukavinienės (pranešėja), kolegijos teisėjų: Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės ,,Arminga ir Ko“ bankrotas pripažintas tyčiniu, civilinėje byloje Nr. B2-316-51/2006 pagal likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Arminga ir Ko“ administratoriaus prašymą nustatyti tyčinį įmonės bankrotą.
3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
Nustatė
4Vilniaus apygardos teismas 2002 m. liepos 10 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Arminga ir Ko“ bankroto bylą (t. 1, b. l. 51), o 2005 m. vasario 17 d. nutartimi pripažino minėtą bendrovę bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto (t. 1, b. l. 114). Kreditorių susirinkimas 2005 m. kovo 3 d. įpareigojo administratorių kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo (t. 1, b. l. 124). Kreditoriai rėmėsi administratoriaus pateikta 2004 m. gruodžio 28 d. pažyma apie atliktas bankroto procedūras ir nustatytus trūkumus UAB ,,Arminga ir Ko“ veikloje (t. 1, b. l. 126).
5UAB ,,Arminga ir Ko“ administratorius 2005 m. kovo 9 d. kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti UAB ,,Arminga ir Ko“ bankrotą tyčiniu, motyvuodamas tuo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčinė veikla, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Nurodė, kad bendrovė iššvaistė, neišsaugojo ir perleido kitiems asmenims pinigus bei turtą, kurie galėjo būti panaudoti skoloms padengti (t. 1, b. l. 122). Administratorius nurodė tokias faktines aplinkybes:
6Automobilių perdavimas. Automobiliai Mersedes Benz 300 ir Audi 100 buvo įregistruoti UAB ,,Arminga ir Ko“ vardu atitinkamai 1999 m. liepos 20 d. ir 1996 m. lapkričio 29 d. Tardymo skyriaus prie Mokesčių policijos departamento nutarimu 2000 m. liepos 20 d. šie automobiliai areštuoti, o 2000 m. gruodžio 20 d. šiuos automobilius taip pat areštavo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (priedo skyrius Nr. 13, lapas 201; skyrius Nr. 7, lapas 130). Vilniaus apygardos teismas 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimu išnagrinėjo bylą pagal ieškovų UAB ,,Kampinė“ ir P.T. ieškinius BUAB ,,Arminga ir Ko“, Vilniaus apskrities VMI ir VSDFV Vilniaus miesto skyriui dėl minėtų automobilių arešto nuėmimo bei pagal BUAB ,,Arminga ir Ko“ priešieškinius dėl automobilių išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas nustatė, kad UAB ,,Arminga ir Ko“ pagal 1999 m. lapkričio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr.1999/11/01 pardavė automobilį Mersedes Benz 300 VĮ ,,Vandens sporto centras“, kurios vienintelė steigėja yra M. P. sesuo N.P. Ši bendrovė pagal 2000 m. gruodžio 22 d. bei 2000 m. gruodžio 29 d. sąskaitas minėtą automobilį už 39 530 Lt pardavė UAB ,,Kampinė“, tačiau po minėtų perleidimų automobilis liko registruotas kaip UAB ,,Arminga ir Ko“ nuosavybė. Taip pat ir automobilis Audi 100 pagal 2000 m. lapkričio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį parduotas P.T., tačiau registracija nepakeista. Dėl paminėto teismas sprendė, kad pirkėjai nuosavybės teisės į automobilius neįgijo (1964 m. CK 149 str. 2 d., 96 str.). Be to, automobiliai negalėjo būti perleisti, nes, kaip minėta, tuo metu buvo areštuoti. Dėl šio teismas įpareigojo UAB ,,Kampinė“ ir P. T. perduoti automobilius BUAB ,,Arminga ir Ko“ administratoriui.
7Be to, administratorius nurodė, kad automobiliu Mersedes Benz 300 į užsienį dažniausiai išvykdavo J. G. bei V. P., kurie nedirbo nei UAB ,,Arminga ir Ko“, nei VĮ ,,Vandens sporto centras“, nei UAB ,,Kampinė“, o 2003 m. draudimo polisuose, pasirašytuose J. G. ir P. T., draudėju nurodyta UAB ,,Arminga ir Ko“ (priedo skyrius Nr. 15, lapas 228, 229). Administratoriaus nuomone, minėti automobilių pirkimo – pardavimo dokumentai turi klastojimo požymių ir galėjo būti surašyti atgaline data. Administratorius teigė, kad dėl tokių bendrovės administracijos veiksmų bendrovė patyrė niekuo nepagrįstus nuostolius.
8Patalpų įkeitimas bei praradimas. UAB ,,Arminga ir Ko“ akcininkų susirinkimas nutarė įkeisti bendrovei priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kaip garantą už 72 800 Lt M.P. suteikiamą paskolą (paskolos sutartis 1999 m. lapkričio 29 d.), o 1999 m. gruodžio 9 d. tai buvo padaryta (priedo skyrius Nr.19, lapas 270). Be to, bendrovė bei M.P. 2000 m. sausio 4 d. sudarė akcininko paskolos sutartį, pagal kurią M.P bendrovei paskolino 80 tūkst. Lt., o 2000 m. lapkričio 27 d. šių šalių susitarime nurodyta, kad bendrovė minėtosios paskolos laiku negrąžino, todėl padengdama šį įsiskolinimą perima visus M.P. įsipareigojimus pagal minėtąją 1999 m. lapkričio 29 d. paskolos sutartį ir lieka skolinga M.P. 7 200 Lt (priedo skyrius Nr.19, lapas 281). M.P. paskolos pagal 1999 m. lapkričio 29 d. sutartį laiku negrąžino, todėl įkeistas bendrovės turtas 2002 m. vasario 28 d. buvo priverstinai perduotas kreditoriams (priedo skyrius Nr.19, lapas 266). Vilniaus apygardos teismas 2003 m. gruodžio 29 d. sprendimu atmetė BUAB ,,Arminga ir Ko“ administratoriaus ieškinį dėl pripažinimo negaliojančiu minėto 2000 m. lapkričio 27 d. susitarimo ir 111 tūkst. Lt nuostolių priteisimo iš atsakovo M.P. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šį sprendimą paliko galioti (civ. byla Nr.249-1429/2003, b. l. 138). Tačiau administratorius teigė, jog priimti teismų sprendimai nepaneigia fakto, kad bendrovės administracija priėmė ekonomiškai nenaudingus, viršijančius normalią gamybinę – ūkinę riziką sprendimus įkeisti patalpas garantuojant už M.P. asmeniškai paimtą paskolą, bei prisiimant šio asmens įsipareigojimus, veikė priešingai bendrovės interesams ir pablogino bendrovės ūkinę – finansinę padėtį.
9Lizingo sutartys. UAB ,,Arminga ir Ko“ sudarė tokias lizingo sutartis:
101.1. Pagal 1999 m. sausio 7 d. lizingo sutartį Nr.990011 įsigijo automobilį AUDI C4, kuri buvo įvykdyta ir automobilis perduotas UAB ,,Arminga ir Ko“ nuosavybėn (priedo skyrius Nr.21, lapas 299).
111.2. Pagal 1999 m. balandžio 19 d. lizingo sutartį Nr.990324 įsigijo automobilį Opel Astra Sedan, kuris perduotas bendrovei nuosavybėn visiškai sumokėjus visas įmokas (priedo skyrius Nr.22, lapas 312).
121.3. Pagal 1999 m. kovo 17 d. lizingo sutartį Nr.990227 įsigijo automobilį Hyundai Lantra. Sutartis vienašališkai nutraukė UAB ,,Hanza Lizingas“, nes UAB ,,Arminga ir Ko“ nesumokėjo dalies įmokų (skola 3 592, 66 Lt).
131.4. Pagal 1999 m. kovo 17 d. lizingo sutartį Nr.990229, 2000 m. gegužės 23 d. sutartį Nr.990245 bei 2000 m. kovo 31 d. sutartį Nr.1000353 įsigijo du automobilius Hyundai Lantra bei automobilį Nissan Almera (kuriuo pagal įgaliojimą naudojosi E. K. (priedo skyrius Nr.27, lapas 361, 362). Šios sutartys nutrauktos 2001 m. kovo 29 d. šalių susitarimu, nes bendrovė nepilnai ir netinkamai įvykdė savo įsipareigojimą mokėti įmokas. Pagal šį susitarimą įmokos, sumokėtos už automobilius, negrąžinamos (skola 10 715, 80 Lt) (priedo skyrius Nr.28, lapas 366).
141.5. Pagal 2000 m. vasario 17 d. lizingo sutartį Nr.100023881 įsigijo telekomunikacinės įrangos. Ši sutartis nutraukta 2001 m. birželio 15 d, nes nesumokėtas visas nuomos mokestis (skola 467, 68 Lt).
151.6. Pagal 1999 m. kovo 17 d. lizingo sutartį Nr.990228 įsigijo kompiuterinės technikos. Pagal šią sutartį pilnai sumokėta, turto nuosavybės teisė 2000 m. gegužės 10 d. perėjo UAB ,,Arminga ir Ko“. Administratorius teigia, kad šis turtas jam nebuvo perduotas.
16Administratorius teigė, kad tiek šių sutarčių sudarymo, tiek jų vykdymo aplinkybės rodo, jog bendrovės administracijos veiksmai buvo nuostolingi bendrovei ir pablogino jos ūkinę – finansinę būklę.
17E. K. priėmimo į darbą aplinkybės. Vilniaus apygardos teismas 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartimi į BUAB ,,Arminga ir Ko“ kreditorių sąrašą įtraukė AB ,,Lietuvos draudimas“ 12 156, 90 Lt finansinį reikalavimą tuo pagrindu, kad 1999 m. liepos 23 d. autoįvykyje buvo apgadintas UAB ,,Ieva auto“ priklausantis automobilis, draudėjui išmokėta draudimo išmoka, o įvykio kaltininku pripažintas E. K. , kuris vairavo UAB ,,Arminga ir Ko“ priklausantį automobilį. Žalą atlyginti privalo ši bendrovė, nes E. K. žalą padarė vykdydamas darbines pareigas (priedo skyrius Nr. 9, lapas Nr. 140). Bankroto administratoriui kilus abejonių, ar E. K. dirbo bendrovėje, iš VSDFV buvo gauti duomenys, kad UAB ,,Arminga ir Ko“ direktorius A. L. 2000 m. gegužės 16 d. kreipėsi į VSDFV, prašydamas pakoreguoti formas 3-SD bei 4-SD, nes dėl vyr. buhalterio kaltės nebuvo pranešta, jog E. K. 1999 m. birželio 1 d. buvo priimtas, o 1999 m. rugsėjo 1 d. atleistas iš darbo (priedo skyrius Nr.4, lapas Nr.48). Be to, administratorius nurodė, kad minėtas asmuo UAB ,,Arminga ir Ko“ iš tiesų nedirbo, nes tuo metu dirbo UAB ,,Trikampis žiedas“ (priedo skyrius Nr.4, lapas Nr.50). Teigė, kad tokiais veiksmais bendrovės administracija padarė bendrovei nuostolių bei pablogino jos padėtį.
18Laidavimo sutartis. UAB ,,LTB Lizingas“ ir VĮ ,,Vandens sporto centras“, kurios vienintelė steigėja yra M.P. sesuo N.P., 2000 m. spalio 16 d. sudarė lizingo sutartį, pagal kurią iš UAB ,,Otelo“, atstovaujamos direktoriaus ir vienintelio steigėjo A. L. , kuriam tuo pat metu priklausė 50 procentų UAB ,,Arminga ir Ko“ akcijų, buvo nupirkta kompiuterinė įranga, o 2000 m. spalio 18 d. laidavimo sutartimi UAB ,,Arminga ir Ko“, atstovaujama M.P., įsipareigojo įvykdyti visas VĮ ,,Vandens sporto centras“ neįvykdytas prievoles UAB ,,LTB Lizingas“ pagal minėtas lizingo sutartis. VĮ ,,Vandens sporto centras“ savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl UAB ,,LTB Lizingas“ pareiškė 161 206, 03 Lt dydžio finansinius reikalavimus BUAB ,,Arminga ir Ko“ (priedo skyrius Nr. 10, lapas Nr.144). Administratorius teigė, kad šie bendrovės administracijos veiksmai taip pat buvo nukreipti prieš pačios bendrovės interesus, nuostolingi ir pablogino galimybes atsiskaityti su kreditoriais.
19Operacijos su grynais pinigais. Administratorius, atsižvelgdamas į 1999 m. balansą įrašytą grynųjų pinigų likutį metų pabaigai, bankų ir prekių tiekėjo duomenis apie operacijas su grynaisiais pinigais ir pan., nustatė, kad bankroto iškėlimo dienai bendrovės kasoje turėjo būti 200 663 Lt. Administratorius teigė, kad akivaizdų kreditorių teisių pažeidimą, pinigų iššvaistymą bei panaudojimą ne bendrovės veiklos tikslams rodo tai, kad M.P. savo seseriai N.P. 1998 m. lapkričio 24 d. bei 26 d. nepagrįstai pervedė 17 tūkst. Lt (priedo skyrius Nr. 7, lapas 106), kai tuo tarpu tuo metu bendrovė jau buvo skolinga kreditoriams virš 282 tūkst. Lt. Administratorius teigė, kad bendrovės ūkines – finansines operacijas patvirtinantys dokumentai paneigia baudžiamosios bylos tyrimo metu padarytą išvadą, kad M.P. grąžino bendrovei 80 tūkst. Lt. Atsižvelgdamas į gautus dokumentus ir atliktus paskaičiavimus, administratorius nustatė, kad bankroto iškėlimo dienai bendrovės kasoje trūko virš 200 tūkst. Lt grynųjų pinigų.
20Administratorius nurodė, kad dėl bendrovės administracijos vadovų ir akcininkų veiksmų, kuriais tretiesiems asmenims neteisėtai buvo perleisti automobiliai, nepagrįstai įkeistas ir prarastas 111 tūkst. Lt vertės turtas, neišsaugota ir administratoriui neperduota kompiuterinė technika už 49 tūkst. Lt, nutrauktos lizingo sutartys dėl nesumokėtų nežymių įmokų (nors lėšų joms buvo) ir perparduoti išperkami automobiliai ir kt., bendrovė patyrė 181 tūkst. Lt nuostolių. Be to, bendrovė 2000 m. spalio 18 d. laidavimo sutartimi laidavusi už VšĮ ,,Vandens sporto centras“, nepagrįstai prisiėmė įsipareigojimų, nors žinojo, jog negalės jų įvykdyti, ir liko skolinga UAB ,,LTB Lizingas“ 160 tūkst. Lt. Administratoriaus teigimu, įforminus E. K. priėmimą į darbą atgaline data, bendrovė sąmoningai ir nepagrįstai prisiėmė atsakomybę už šio asmens autoįvykyje padarytą 12 tūkst. Lt žalą. Administratoriaus teigimu, paminėtų bendrovės administracijos veiksmų įvertinimas leidžia daryti išvadą, kad yra tyčinio bankroto požymiai, nurodyti Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje bei 20 straipsnyje.
21Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 14 d. nutartimi pripažino UAB ,,Arminga ir Ko“ bankrotą tyčiniu. Teismas įvertinęs administratoriaus pateiktus įrodymus bei trečiųjų asmenų paaiškinimus, konstatavo, kad pagal aplinkybių visumą yra pakankamai duomenų konstatuoti tyčinio bankroto požymius.
22Dėl transporto priemonių Mercedes Benz 300 ir Audi 100 (t.3 b.l. 196 – 263). Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog 1999 m. ir 2000 m. šios transporto priemonės buvo perleistos tretiesiems asmenims. 2000 m. rugsėjo 11 d. areštuojant automobilius, automobilis Mercedes Benz 300 buvo įvertintas 100 000 Lt (t. 3 b.l. 78-79), tuo tarpu parduodant šį 1996 metų laidos automobilį metais anksčiau – 1999 m. lapkričio mėn., jis parduotas VšĮ „Vandens sporto centras“ (kurio steigėja buvo N.P. sesuo) tik už pusę minėtos kainos – 56 640 Lt, be to, dar ir išdėstant pirkėjui – privačiam juridiniam asmeniui minėtos sumos sumokėjimą metams laiko (t.3 b.l. 243). Iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2000 m. rugsėjo 29 d. akto Nr. 07-00-42-680 matyti, kad tikrinant bendrovės veiklą per 1997 – 1999 m. m. laikotarpį, vien mokesčių (be baudų ir delspinigių) įmonė biudžetui jau buvo skolinga virš 170 000 Lt (t. 3 b.l. 63 – 69). Į pirkėjų balansus už 2001 m. transporto priemonės neįrašytos, administratorius išreiškė abejones, ar apskritai pinigai bendrovei buvo sumokėti. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad ir po pardavimo šių automobilių draudėju išliko bendrovė, o juo naudojosi asmenys, nesusiję darbo santykiais nei su bendrove, nei su naujuoju pirkėju. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 246-880/2003 yra nustatyta, kad transporto priemonių pirkėjai neteisėtai valdė minėtas transporto priemones. Nors šios transporto priemonės iš jų išreikalautos, tačiau jomis neteisėtai naudojosi kiti asmenys daugiau kaip keturis metus, dėl ko neabejotinai šių transporto priemonių vertė ženkliai sumažėjo, o bendrovė dėl to patyrė tiesioginių nuostolių. Todėl teismas padarė išvadą, kad minėtu sandoriu tokiomis aplinkybėmis, kaip jis buvo sudarytas, buvo sumenkinamos bendrovės galimybės atsiskaityti su kreditoriais.
23Dėl patalpų įkeitimo ir praradimo (t.3 b.l. 264-293). Teismas nurodė, kad kaip matyti iš bylos duomenų, bendrovei nuosavybės teise priklausiusios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 1999 m. gruodžio 9 d. buvo įkeistos ir pagal 2002 m. vasario 28 d. turto perdavimo aktą, įvertinus jas 111 000 Lt, priverstinai perduotos kreditoriams – fiziniams asmenims už negrąžintą 72 800 Lt paskolą, kurią iš kreditorių asmeniškai paėmė M.P. M.P. bankroto proceso metu pateikė dokumentus, jog iš jo 2000 m. sausio 4 d. bendrovė pasiskolino, bet negrąžino 80 000 Lt ir dar liko skolinga 7 200 Lt paskolos ir 33 444 Lt delspinigių bei pateikė susitarimą, kuriuo bendrovė buvo prisiėmusi visus M.P. įsipareigojimus prieš šiuos kreditorius pagal jo asmeniškai prisiimtą paskolą. Dėl nurodytų aplinkybių, bendrovė prarado ir patalpas, ir pinigus. Teismo teigimu, bendrovė faktiškai jau buvo įsiskolinusi biudžetui, o patys tretieji asmenys nurodė, jog 1999 m. pabaigoje bendrovės veikla dėl Vilniaus apskrities VMI veiksmų buvo iš esmės sutrikdyta, manytina, kad akcininkai M.P. ir A.L. priėmė ekonomiškai nepagrįstą ir nenaudingą sprendimą įkeisti patalpas už asmeninę M.P. prievolę fiziniams asmenims, o vėliau paimti ir betikslę piniginę paskolą iš M.P. Bendrovė, nevykdydama veiklos ir turėdama įsiskolinimų, buvo nepajėgi susigrąžinti įkeistas patalpas, o taip pat grąžinti pasiskolintų 80 000 Lt. Todėl teismas konstatavo, kad tokie bendrovės valdymo organų priimti sprendimai ir atlikti veiksmai akivaizdžiai viršijo normalią gamybinę-ūkinę riziką, jie buvo ekonomiškai nenaudingi bendrovei bei pažeidžiantys kreditorių interesus.
24Lizingo sutartys. Administratorius nurodo ir pateikia įrodymus, kad bendrovė pirko automobilius:
25- pagal 1999 m. sausio 7 d. lizingo sutartį Nr.990011 2000 m. vasario 8 d. įsigijo automobilį AUDI C4. Sutartis buvo įvykdyta, ir automobilis perduotas UAB ,,Arminga ir Ko“ nuosavybėn, tačiau po savaitės jis parduotas atgal UAB „Hanza lizingas“ už 22 000 Lt, t.y. nuostolis dėl kainų skirtumo virš 12 000 Lt,
26- pagal 1999 m. balandžio 19 d. lizingo sutartį Nr.990324 2000 m. kovo 15 d. įsigijo automobilį Opel Astra Sedan, kuris perduotas bendrovei nuosavybėn visiškai sumokėjus visas įmokas už 49 345 Lt. Dar prieš perimant nuosavybės teises - 2000 m. kovo 14 d. – buvo nutarta jį parduoti, įgaliojant tai padaryti E. R., kuris automobilį ir nupirko savo vardu už 11 800 Lt, t.y. kainų skirtumas sudarė virš 37 000 Lt.
27- pagal 1999 m. kovo 17 d. lizingo sutartį Nr.990227 įsigijo automobilį Hyundai Lantra. Sutartį vienašališkai nutraukė UAB ,,Hanza Lizingas“, nes UAB ,,Arminga ir Ko“ nesumokėjo dalies įmokų - 3 592, 66 Lt,
28- pagal 1999 m. kovo 17 d. lizingo sutartį Nr.990229, 2000 m. gegužės 23 d. sutartį Nr.990245 bei 2000 m. kovo 31 d. sutartį Nr.1000353 įsigijo du automobilius Hyundai Lantra bei automobilį Nissan Almera.
29Pastarosios trys sutartys nutrauktos 2001 m. kovo 29 d. šalių susitarimu, nes bendrovė nepilnai ir netinkamai įvykdė savo įsipareigojimą mokėti įmokas. Pagal šį susitarimą įmokos, sumokėtos už automobilius, negrąžinamos (skola 10 715, 80 Lt),
30- pagal 2000 m. vasario 17 d. lizingo sutartį Nr.100023881 įsigijo telekomunikacinės įrangos (t. 3 b.l. 184-195). Ši sutartis nutraukta 2001 m. birželio 15 d., nes nesumokėtas visas nuomos mokestis.
31Tretieji asmenys nurodė, kad bendrovė savo veiklą faktiškai nutraukė 1999 m. gruodžio mėnesį, taigi, teismo teigimu, kai kurių minėtų lizingo sutarčių sudarymo metu, t.y. 2000 m. bendrovė realiai nebedirbo. Todėl teismas konstatavo, kad jau vien naujų lizingo sutarčių sudarymas šiai bendrovei buvo akivaizdžiai nuostolingas, ekonomiškai nenaudingas, neatitiko jos interesų. Be to, teismas įvertinęs tai, kad bendrovė turėjo būti gavusi pinigų pardavus automobilius Mercedes Benz bei Opel Astra, ir M.P. suteikus bendrovei 80 000 Lt paskolą bei N.P. grąžinus 80 000 Lt, padarė išvadą, kad bendrovė turėjo galimybę sumokėti likusias sąlyginai nebedideles sumas lizingo bendrovėms, bet nepagrįstai su jomis neatsiskaitė, ir tokiu būdu leido atsirasti pakankamai dideliems nuostoliams dėl lizingo - UAB „Arminga ir Ko“ patyrė nuostolius dėl
32181 000 Lt sumokėtų ir negrąžintų įmokų. Todėl teismas konstatavo, kad tokie bendrovės vadovų veiksmai, kai, esant finansinėms galimybėms, jie atsisakė padengti įsiskolinimus lizingo bendrovėms, buvo finansiškai nuostolingi bendrovei.
33- pagal 1999 m. kovo 17 d. lizingo sutartį Nr.990228 įsigijo kompiuterinės technikos už 49 353,41 Lt (t.3 b.l. 368-371). Pagal šią sutartį pilnai sumokėta, turto nuosavybės teisė 2000 m. gegužės 10 d. perėjo UAB ,,Arminga ir Ko“. Administratorius nurodė, kad šis turtas jam nebuvo perduotas, nors nėra duomenų ir apie tai, jog ši technika teisėtu būdu buvo perleista tretiesiems asmenims ar įstatymo nustatyta tvarka nurašyta.
34Dėl laidavimo sutarties. 2000 m. spalio 18 d. bendrovė sudarė su UAB „LTB Lizingas“ laidavimo sutartį, pagal kurią laidavo už VšĮ „Vandens sporto centras“, kurio steigėja buvo M.P. sesuo, o vėliau ir pats M.P., įsipareigojimus pagal dvi lizingo sutartis kompiuterinei įrangai įsigyti už 212 844,95 Lt. Teismo teigimu, tuo metu bendrovės vadovams jau buvo aiškiai žinoma apie įsiskolinimus valstybės biudžetui, tretieji asmenys ne tik nepateikė įrodymų, bet ir nenurodė įtikinamų aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti apie tokio sandorio naudą bendrovei. Taigi, tokiu būdu akivaizdžiai nenaudingai buvo rizikuojama dėl šio sandorio prarasti bendrovės turtą. Administratoriaus argumentai apie tai, kad šiuo atveju ekonominę naudą turėjo tik įrangos pardavėjas UAB „Otelo“, kurios vadovu buvo A. L. , VšĮ „Vandens sporto centras“, susijusi su M.P. ir jo seserimi, nėra paneigti ir leidžia manyti, kad nenaudingas bendrovei sandoris sudarytas M.P., A. L. ar su jais susijusių asmenų interesais.
35Dėl operacijų grynaisiais pinigais. Teismo teigimu, akivaizdų kreditorių teisių pažeidimą, pinigų panaudojimą ne bendrovės veiklos tikslams rodo tai, kad M.P. savo seseriai N.P. į asmeninę sąskaitą 1998 m. lapkričio 24 d. bei 26 d. pervedė 117 000 Lt, kai tuo tarpu bendrovė balanso duomenimis jau buvo skolinga kreditoriams virš 282 000 Lt (t.3 b.l. 106-108, 53-56, 62). M.P. aiškinimas apie pinigų pervedimą siekiant įgyti turtą bendrovės interesais nėra įtikinami: ši pinigų suma buvo pervesta į sesers asmeninę sąskaitą be jokios sutarties, pinigai ilgą laiką nebuvo grąžinami (nors galėjo būti panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais), po to grąžinama – jei apskritai buvo realiai grąžinama - tik dalimis ir grąžinta tik dalis - 80 000 Lt. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad N.P. buvo prašoma pirkti namą už šiuos pinigus savo vardu, M.P. 2005 m. gegužės 31 d. dar nežinojo kiek pinigų grąžinta, tačiau nurodė, kad ir grąžinta dalis neužpajamuota, kas rodo, kad M.P. buvo abejingas pinigų susigrąžinimui (t. 3 b.l. 109, 110-111). Todėl teismas konstatavo, kad toks pinigų pervedimas nei pagal tikslą, nei pagal pervedimo aplinkybes ir pasekmes, buvo nenaudingas bendrovei, ir leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog jis atliktas savo asmeniniais interesais.
36Dėl E. K. priėmimo į darbą. Vilniaus apygardos teismas bankroto byloje 2003 m. rugsėjo 18 d. patvirtino AB „Lietuvos draudimas“ kreditorinį reikalavimą 12 156,90 Lt sumai dėl patirtos žalos, atsiradusios dėl 1999 m. liepos 13 d. autoįvykio, kurio kaltininku pripažintas buvęs bendrovės darbuotojas E. K., vairavęs lizingo būdu įsigytą automobilį Opel Astra Sedan. Administratorius nurodė, kad yra pagrindo manyti, jog E. K. priėmimas į darbą nebuvo skaidrus ir tikėtina, kad E. K. galėjo būti priimtas dirbti bendrovėje atgaline data, nes tik 2000 m. gegužės 16 d., t.y. po metų nuo E. K. įvykdytos autoavarijos ir jo darbo bendrovėje, bendrovės vadovas kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu atgaline data pakoreguoti anksčiau pateiktas 3-SD ir 4-SD formas, nurodant, jog neva laiku nebuvo pranešta, kad E. K. buvo priimtas į darbą 1999 m. birželio 1 d. ir atleistas 1999 m. rugsėjo 1 d. Teismo manymu, ši administratoriaus nurodoma aplinkybė, netgi jai pasitvirtinus, galėtų liudyti apie veikimą priešingai bendrovės interesams, bet neturėtų būti laikoma aplinkybe, turėjusia ženklesnės ir tiesioginės įtakos bendrovės finansinei padėčiai iki bankroto bylos iškėlimo, nes iš prijungtos civilinės bylos matyti, kad pats administratorius sutiko su AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu, be to, žalos atlyginimo autoįvykio pasekmėje klausimas buvo išspręstas jau po bankroto bylos iškėlimo – 2003 m. rugsėjo 18 d.
37Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad bendrovės vadovai (ir vieninteliai akcininkai) A. L. , M.P., žinodami apie įsipareigojimus kreditoriams ir gresiantį įmonės nemokumą (vien iš 1999 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo pusę turimo įmonės turto) sąmoningai sudarinėjo nenaudingus bendrovei sandorius savo ar susijusių asmenų asmeniniais interesais, prisiiminėjo nepagrįstus ūkine logika rizikingus įsipareigojimus, dalį turto apskritai nuslėpė bei atliko kitus žalingus bendrovei veiksmus. Be to, ir tai, kad bendrovėje dalis finansinių dokumentų neišsaugota, finansinė apskaita vedama aplaidžiai, už ką A. L. buvo nuteistas, ilgą laiką administratoriui buvo vengiama perduoti dokumentus, taip pat teismo teigimu, leidžia manyti, kad trečiųjų asmenų veiksmai buvo nukreipti į kreditorių teisių pažeidimą, priešingi bendrovės interesams. Teismas nurodė, kad bankrotui pripažinti tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma. Atsižvelgiant į bendrovės valdymo organų veiksmus iki bankroto bylos iškėlimo bei įvertinus šiuos veiksmus kaip visumą, teismas pripažino pagrįsta administratoriaus išvadą, jog bendrovės bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmės, o sąmoninga bendrovės valdymo organų veikla, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo.
38Tretysis asmuo A. L. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – nepripažinti UAB ,,Arminga ir Ko“ bankroto tyčiniu. Skundą grindžia šiais argumentais:
391. Teismas nepagrįstai teismo posėdžio metu atsisakė tenkinti trečiojo asmens A. L. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes tretysis asmuo nesuspėjo susirasti advokato. Teismas taip pat pažeidė CPK 290 straipsnio 3 dalį, nes nutartis po teismo posėdžio nebuvo paskelbta. Teismas nepagrįstai neišreikalavo dokumentų iš ikiteisminio tyrimo institucijų. UAB ,,Arminga ir Ko“ administratorius, prašymą nustatyti tyčinį įmonės bankrotą pateikė jau po nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įsiteisėjimo, praėjus nuo bankroto bylos iškėlimo beveik trims metams. Tai vertintina kaip bankroto proceso vilkinimas, sąmoningas papildomų administravimo išlaidų padidinimas.
402. Dėl transporto priemonių Mercedes Benz 300 ir Audi 100. Aplinkybės dėl šių automobilių įsigijimo ir perleidimo buvo nustatytos 2003 m. lapkričio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 246-880/2003, kuris buvo paliktas galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Naudotas 1996 m. automobilis Mercedes Benz 300 buvo pirktas Vokietijoje 1999 m. už 25 000 markių, kas sudarė maždaug 53 000 Lt. Todėl duomenys apie 100 000 Lt vertę ir tariamai didelį vertės sumažėjimą yra neteisingi ir neatitinka faktinių aplinkybių. 2000 m. gruodžio 22 d. parduodant automobilį už 13 000 Lt mažesnę kainą (39 530 Lt) VšĮ ,,Vandens sporto centras“, negalima teigti , kad įmonė gavo žymiai mažesnę naudą nei reali turto vertė. Be to, 1999 m. spalio mėnesį automobilis buvo patyręs autoįvykį, dėl ko jo vertė taip pat sumažėjo. Neįregistravimas parduodant išsimokėtinai automobilį, negali būti pripažintas tyčiniu veiksmu, siekiant mažesnės naudos įmonei. Automobilio Audi 100, kurio vertė vos keli tūkstančiai, perleidimas negalėjo turėti įtakos įmonės mokumui, nes jis buvo perleistas įmonės darbuotojui už neišmokėtą darbo užmokestį. Teismui šį automobilį grąžinus į tuo metu bankrutuojančios UAB ,,Arminga ir Ko“ balansą, darbuotojas P. T. privalėjo būti įtrauktas į kreditorių sąrašą bankroto administratoriaus iniciatyva.
413. Dėl patalpų įkeitimo ir praradimo. Patalpos buvo įkeistos tuo metu, kai įmonė veikė ir nebuvo jokių nemokumo požymių, tai yra 1999 m. gruodžio 9 d., tuo tarpu įsiskolinimas biudžetui buvo konstatuotas tik po 10 mėnesių. Įkeitimo metu objektyviai negalėjo būti numatytas prisiimamos rizikos mastas, nes tam nebuvo jokio pagrindo. Šio sandorio teisinės pasekmės atsirado daug vėliau, negalėjo būti numatytos iš anksto sudarant sutartį ir todėl negali būti tyčinio bankroto priežastimi.
424. Dėl lizingo sutarčių. Visos lizingo sutartys buvo sudarytos vykdant ūkinę veiklą iki Vilniaus apskrities VMI konstatuojant bendrovės įsiskolinimą biudžetui, todėl nėra pagrindo teigti, kad vengta sumokėti likusias lizingo įmokas. Dauguma lizingo sutarčių buvo nutraukta 2001 m., kai įmonė realiai jau nebeveikė. Atsakovai nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių teiginį, kad tuo metu įmonė buvo pajėgi padengti visą lizingo sumą.
435. Dėl laidavimo sutarties. UAB ,,Arminga ir Ko“ pagal 2000 m. spalio 18 d. sutartį su UAB „LTB Lizingas“ laidavo VšĮ ,,Vandens sporto centras“ naudai. Tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl šios sutarties įmonė būtų patyrusi žalą. Pats laidavimo faktas, jei jis nesukėlė neigiamų pasekmių, negali būti vertinamas kaip tyčinis veiksmas.
446. Dėl E. K. priėmimo į darbą. VSDFV apie E. K. priėmimą į darbą buvo informuota pavėluotai, pradėjus visų bendrovės dokumentų tikrinimą ir pastebėjus padarytą klaidą. E. K. priėmimas į darbą ir atleidimas iš jo buvo įregistruoti ir nėra nuginčyti.
457. Valstybinei mokesčių inspekcijai 1999 m. gruodžio 12 d. pradedant UAB ,,Arminga ir Ko“ patikrinimą, įmonei nebuvo pareikšti jokie turtiniai ieškiniai, nevyko jokie turto išieškojimo procesai. Įmonė tuo metu buvo moki. Todėl negalima teigti, kad įmonei esant nemokiai, įmonės valdymo organų sudaryti sandoriai, vertintini kaip tyčiniai veiksmai, vengiant atsiskaityti su kreditoriais. Įmonės valdymo organams tapo žinoma apie įmonės skolas tik 2000 m. rugsėjo 29 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai nustačius 170 000 Lt įmonės įsiskolinimą. Tyčinis bankrotas gali būti pripažintas tik nustačius sąmoningą veiklą, tai yra tiesioginę tyčią. Tuo tarpu A. L. baudžiamojoje byloje Nr. I-364-21/2001 buvo pripažintas kaltu dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bei apskaitos dokumentų neišsaugojimo. Aplaidus apskaitos vedimas negali būti vertinamas kaip tiesioginė tyčia. Įmonės bankrotą sąlygojo verslo nesėkmė, o ne tyčinė įmonės vadovų ar akcininkų veikla.
46Tretysis asmuo M.P. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad sutinka su atskirojo skundo argumentais.
47Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
48Atskirasis skundas netenkintinas.
49Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskirieji skundai nagrinėjami pagal taisykles, reglamentuojančias procesą apeliacinės instancijos teisme. Viena iš šių taisyklių numatyta CPK 320 straipsnyje nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Todėl byla nagrinėjama atskirojo skundo ribose, nes absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 1 d., 338 str., .).
50Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas yra apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto tyčia, o jo požymiais yra aplinkybės, jog įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba vykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. Taigi, bankrotui pripažinti tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2002; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2001 m. gruodžio 21 d. nutarime ,,Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto byloje“ Nr. 33 išaiškino, jog nagrinėjant bankroto bylas teismai turi atkreipti dėmesį į tikrąsias bankroto priežastis ir spręsti, ar konkrečioje byloje bankrotas nėra tyčinis, tai yra ar įmonės bankroto nelėmė sąmoningas blogas jos valdymas, kuris gali reikštis tiek aktyviais įmonės vadovų veiksmais, tiek neveikimu, o minėtojo nutarimo 13 punkte nurodyta, jog apie tyčinį bankrotą galima spręsti iš to, kad įmonės vadovai akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą arba apskritai jo neorganizavo, buvo sudarinėjami nuostolingi įmonei sandoriai (pasirašinėjamos sutartys prekėms įsigyti ar paskoloms paimti, prievolių įvykdymas užtikrinamas laidavimu ar garantija, prisiimami kitokie finansiniai įsipareigojimai), žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti (sumokėti už gautas prekes ar grąžinti paimtų paskolų, atsakyti pagal laidavimo ar garantijos sutartis ir panašiai). Šių požymių buvimą rodo ir tai, kad akivaizdžiai gresiant bankrotui buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti.
51Iš bylos medžiagos matyti, kad BUAB ,,Arminga ir Ko“ administratoriaus prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nurodyti veiksmai ir sandoriai, kurie jo vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad UAB ,,Arminga ir Ko“ buvo privesta prie bankroto tyčia.
52Sprendžiant įmonės tyčinio bankroto pripažinimą reikia nustatyti, ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai bei kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į skolininkės įmonės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą.
53Dėl transporto priemonių Mercedes Benz 300 ir Audi 100. Apeliantas atskiruoju skundu ginčija, jog 2000 m. rugsėjo 11 d. areštuojant automobilį Mercedes Benz 300, jo vertė buvo
54100 000 Lt. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad su tokia automobilio verte sutiko pats apelintas, nes 2000 m. rugsėjo 11 d. arešto uždėjimo turtui protokolą, kuriame nurodyta, jog Mercedes Benz 300 vertė yra 100 000 Lt pasirašė jis pats. UAB ,,Arminga ir Ko“ automobilį Mersedes Benz 300 VĮ ,,Vandens sporto centras“ pardavė pagal 1999 m. lapkričio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Todėl teisėjų kolegija apelianto argumentų dėl minėto automobilio vertės 2000 m. gruodžio 22 d. nenagrinėja, kadangi tuomet buvo sudarytas sandoris dėl minėto automobilio perleidimo tarp VĮ ,,Vandens sporto centras“ ir UAB ,,Kampinė“.
55Dėl patalpų įkeitimo ir praradimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB ,,Arminga ir Ko“ akcininkų M.P. ir A. L. sprendimas 1999 m. gruodžio 9 d. įkeisti įmonei priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kai įmonė jau buvo įsiskolinusi biudžetui, buvo ekonomiškai nenaudingas ir pažeidžiantis kreditorių interesus. Apelianto argumentą, kad patalpos buvo įkeistos tuo metu, kai įmonė veikė ir nebuvo jokių nemokumo požymių, paneigia byloje esantys įrodymai, tai yra įmonės 1998 m. gruodžio 31 d. balansas, pagal kurį tuo metu įmonės skolos sudarė 282 262 L, o įmonės turtas – 472 564 Lt, tai reiškia, kad jau tuo metu pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Remdamasis šiuo įmonės balansu Vilniaus apygardos teismas 2002 m. liepos 10 d. iškėlė UAB ,,Arminga ir ko“ bankroto bylą.
56Dėl laidavimo sutarties. UAB ,,Arminga ir Ko“ 2000 m. spalio 18 d. sudarė su UAB „LTB Lizingas“ laidavimo sutartį, pagal kurią laidavo už VšĮ „Vandens sporto centras“ įsipareigojimus pagal dvi lizingo sutartis kompiuterinei įrangai įsigyti, kai įmonės vadovams jau buvo aiškiai žinoma apie įsiskolinimus valstybės biudžetui. VĮ ,,Vandens sporto centras“ savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl UAB ,,LTB Lizingas“ pareiškė 161 206, 03 Lt dydžio finansinius reikalavimus BUAB ,,Arminga ir Ko“ (priedo skyrius Nr. 10, lapas Nr.144). Vilniaus apygardos teismas 2003 m. kovo 27 d. nutartimi patvirtino BUAB ,,Arminga ir Ko“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarpe jų UAB ,,LTB Lizingas“ patvirtino trečiosios eilės kreditoriumi su 161 206,03 Lt finansiniu reikalavimu. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad byloje nėra duomenų, jog dėl minėtos laidavimo sutarties įmonė būtų patyrusi žalą.
57Lizingo sutartys. Vadovaudamasi bylos medžiaga, teisėjų kolegija sutinka su teismo argumentais, jog lizingo sutarčių sudarymas UAB ,,Arminga ir Ko“ buvo nuostolingas, ekonomiškai nenaudingas ir neatitiko įmonės interesų. Kaip minėta jau pagal 1998 m. gruodžio 31 d. UAB ,,Arminga ir Ko“ balansą įmonė buvo nemoki, visos administratoriaus prašyme pripažinti UAB ,,Aminga ir Ko“ bankrotą tyčiniu nurodytos lizingo sutartys sudarytos 1999 ir 2000 metais, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad lizingo sutartys buvo sudarytos vykdant ūkinę veiklą įmonės vadovams nežinant apie bendrovės įsiskolinimą biudžetui.
58Bankroto bylą nagrinėjantis teismas įmonės bankrotą gali pripažinti tyčiniu, jeigu įvertinęs įmonės valdymo organų veiksmų visumą, nustato požymius, kurie leistų spręsti, jog sąmoningais sprendimais buvo perleistas, iššvaistytas, sunaikintas ar sugadintas turtas ir dėl tokių veiksmų įmonė gavo žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali vertė, jog esant ir taip blogai bendrovės ūkinei – finansinei padėčiai, kuri galėjo susidaryti dėl pokyčių rinkoje ar kt., bendrovės veikla apskritai nebuvo organizuota ar buvo organizuota taip, kad pablogino galimybes atsiskaityti su visais kreditoriais, sukėlė nemokumą ir bankrotą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į bendrovės valdymo organų veiksmus iki bankroto bylos iškėlimo bei įvertinus aplinkybių visumą yra pagrindas konstatuoti tyčinio bankroto požymius. Apelianto atskirojo skundo argumentais nepaneigta ši teismo išvada. Apelianto argumentai dėl klaidos informuojant VSDFV apie E. K. priėmimą dirbti bendrovėje, nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį, nes teismas šios aplinkybės nelaikė turėjusia ženklesnės ir tiesioginės įtakos bendrovės finansinei padėčiai iki bankroto bylos iškėlimo, bei bendrovės tyčinio bankroto požymiams konstatuoti.
59Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai teismo posėdžio metu atsisakė tenkinti trečiojo asmens A. L. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes tretysis asmuo nesuspėjo susirasti advokato. Teisėjų kolegija atmeta tokį apelianto argumentą. Iš bylos medžiagos matyti, kad BUAB ,,Arminga ir Ko“ administratoriaus prašymas nustatyti įmonės bankrotą tyčiniu, teismui buvo pateiktas 2005 m. kovo 9 d. (t. 2, b.l. 122). Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 14 d. nutartimi apeliantas buvo įtrauktas byloje trečiuoju asmeniu. Prašymą atidėti bylos naginėjimą A. L. pareiškė vykstant ketvirtam teismo posėdžiui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti minėtą prašymą, nes apeliantas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu iki bylos nagrinėjimo iš esmės.
60Nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas, kad teismas pažeidė CPK 290 straipsnio 3 dalį, nes nutartis po teismo posėdžio nebuvo paskelbta. Minėta nuostata reglamentuoja teismo nutarčių, kurios priimamos atskirais klausimais ir kuriomis byla neišsprendžiama iš esmės, priėmimo ir paskelbimo klausimus. Tuo tarpu skundžiama teismo nutartis buvo priimta išsprendžiant bylą iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CPK 269 straipsnio pirmąja dalimi turėjo teisę atidėti nutarties paskelbimą.
61Apelianto argumentas, kad UAB ,,Arminga ir Ko“ administratorius, prašymą nustatyti tyčinį įmonės bankrotą pateikė jau po nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įsiteisėjimo, praėjus nuo bankroto bylos iškėlimo beveik trims metams, taip pat yra nepagrįstas, nes įstatymai nenustato jokio sutrumpinto termino prašymams dėl tyčinio bankroto pripažinimo paduoti.
62Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, visapusiškai ir pilnai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjant šį klausimą, teisingai įvertino surinktus įrodymus, aiškindamas ir taikydamas ĮBĮ normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos ir teisingai išsprendė šį bankroto procedūrinį klausimą (CPK 338, 329-330 str.). Todėl atskirojo skundo argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo
63Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Nutarė
64Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.