Byla 2A-1642-577/2014
Dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir restitucijos taikymo, trečias asmuo UAB „Vudstata“, institucija teikianti išvadą byloje - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui UAB „Telvita“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir restitucijos taikymo, trečias asmuo UAB „Vudstata“, institucija teikianti išvadą byloje - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas A. V. pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Telvita“, kuriuo prašo pripažinti tarp ieškovo A. V. ir atsakovo UAB „Telvita“ 2011 m. birželio 7 d. sudarytą Statybinę sutartį niekine ir negaliojančia, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovui 36 000 Lt, teismui atsisakius tenkinti pirmą ir antrą reikalavimus priteisti iš atsakovo ieškovui ieškovo sumokėto ir atsakovo negrąžinto avanso dalį, t.y. 36 000 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai iš atsakovo priteisti 6 proc. metimų palūkanų nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad jis su atsakovu UAB „Telvita“, atstovaujama įmonės direktoriaus J. J., 2011 m. birželio 7 d. sudarė Statybinę sutartį. Sutartimi atsakovas įsipareigojo savo mediena ieškovo buto antrame aukšte pagal pateiktą projektą atlikti rekonstrukcinius buto darbus bei pristatomuosius darbus iš medžio rąstų (20 cm storio sienos), už atskirą suderintą sumą atlikti priestatui pamatus (Sutarties 1.1 punktas). Atsakovas įsipareigojo atlikti darbus už 115 000 Lt, skaičiuojant po 260 Lt už kvadratinį metrą sienos (Sutarties 1.2 punktas). Užsakovas įsipareigojo atsiskaityti trimis etapais (Sutarties 1.4 punktas). Pažymėjo, jog darbų atlikimo terminas Sutartyje buvo nesulygtas, tačiau pagal žodinį susitarimą darbai turėjo trukti iki 1-1,5 mėn. Ieškovas nurodo, kad pasirašius Sutartį, jis tą pačią dieną, t.y. 2011 m. birželio 7 d., sumokėjo atsakovui 65 000 Lt avansą, tačiau atsakovas vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus atsisakė. Praėjus dviem mėnesiam nuo 65 000 Lt dydžio avanso sumokėjimo atsakovas darbų pradžią nukėlė į 2011 metų rugsėjo mėnesį, vėliau bendrauti su ieškovu apskritai atsisakė. Ieškovas 2012 m. vasario 2 d. pateikė atsakovui pretenziją, kuria per 7 dienas nuo pretenzijos gavimo dienos reikalavo grąžinti sumokėtą 65 000 Lt avansą ir padengti bankinius procentus. 2012 m. vasario 22 d. buvo pateiktas pakartotinis reikalavimas grąžinti sumokėtus 65 000 Lt. Atsakovas per ieškovo nurodytus terminus sumokėto visos avanso dydžio sumos ieškovui negrąžino. 2012 m. kovo 28 d. buvo grąžinta 12 000 Lt avanso, 2012 m. rugpjūčio 8 d. - 4000 Lt, 2012 m. rugpjūčio 27 d. - 3000 Lt. Pasak ieškovo, šiai dienai negrąžinto avanso dydis sudaro 36 000 Lt.

5Atsakovas UAB „Telvita“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl jį prašė atmesti. Atsakovas tvirtino, jog pasirašius sutartį, jis ėmėsi sulygtų darbų, susipirko reikiamą medieną pagal Sutartį sulygtų darbų atlikimui, surado subrangovą, kuris pagal Sutartį turėjo atlikti pristatomuosius darbus. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas, savo lėšomis turėjo nugriauti esamus medinius priestatus prie objekto, kad būtų galima atlikti pristatomuosius darbus, tačiau ieškovas, atsakovui jau iš esmės pasirengus atlikti Sutartimi sulygtus darbus, taip ir nepašalino medinių objektų, bei žodžiu pradėjo teigti, kad nebenori išvis vykdyti Sutartį. Atsakovas nurodė, jog 2012 m. spalio 10 d. raštu kreipėsi į ieškovą ir informavo, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.220 str. sustabdo Sutarties vykdymą.

6Trečiasis asmuo UAB „Vudstata“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, jog visiškai palaiko atsakovo poziciją, išdėstytą atsiliepime.

7Institucija teikianti išvadą byloje - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, savo išvadoje nurodė, jog Sutarties 1.3 ir 1.4 punktų nuostatos atitinka Civilinio kodekso 6.188 str. 2 d. 9 p. sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t.y. įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo be teisės jų atsisakyti.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmos instancijos teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus, konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti Statybos sutartį niekine ir negaliojančia bei taikyti restituciją. Teismas nurodė, kad joks Lietuvos Respublikos teisės aktas nenumato, jog rangos sutartis, nepaisant to, ar tai vartojimo rangos, ar statybos rangos sutartis, turi būti tik rašytinė, ir jeigu šalys sudarė raštu Statybos sutartį nenurodydamos darbų įvykdymo termino, tai nereiškia, kad sutartis yra niekinė, o reiškia tik tai, jog ji sudaryta neapibrėžtam laikui pagal CK 6.199 str. normos reikalavimus. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką, jeigu terminas nėra nurodytas, taikomas protingas terminas. Taip pat teismas nurodė, kad byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo patvirtinančio, kad ieškovas prašė kuo skubiau pradėti ir užbaigti statybos darbus, ieškovas iš karto paprašė grąžinti pinigus (avansą). Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo grąžinti jo sumokėta avansą, pirmos instancijos teismas nurodė, kad dėl sutarties tinkamo neįvykdymo prisidėjo ir ieškovas, ir atsakovas todėl reikalavimas dėl 36 000 Lt avanso priteisimo negali būti laikomas pagrįstu.

9III.

10Apeliacinio skundo argumentai

11Ieškovas A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas tvirtina, kad įstatymų leidėjas yra imperatyviai įtvirtinęs, jog vienas iš esminių rangos sutarties elementų yra darbų atlikimo terminas, todėl rangos sutartyje būtina susitarti dėl termino, o šiuo atveju ginčo sutartyje toks terminas nustatytas nebuvo, todėl tokia sutartis pažeidžia CK imperatyviai nustatytas teisės normas. Taip pat apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad susitarimas dėl termino galėjo būti sudarytas žodžiu. Pažymi, kad pagal CK 6.192 str. 4 d. ir 5 d. numato, jog sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos kaip ir sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Ieškovo nuomone, šalys, sudarydamos rašytinę sutartį, susitarė dėl tokios jos formos, todėl ir visos sutarties nuostatos turi būti tokios formos. Esant nurodytam reglamentavimui, apelianto nuomone dėl sutarties įvykdymo termino nebuvo galima susitarti žodžiu. Apeliantas tvirtina, kad Sutartis turėjo būti pripažinta niekine ir negaliojančia ir turėjo būti taikoma restitucija, t.y. atsakovas turėjo grąžinti ieškovui jo sumokėtą 36 000 Lt avansą. Pasak ieškovo, pirmos instancijos teismas, nurodydamas, jog ieškovas nepakankamai bendradarbiavo, neatkreipė dėmesio į tai, jog ieškovas daugiau nei pusę metų laukė, kol atsakovas imsis konkrečių veiksmų dėl sutartų statybos darbų, ir tik pamatęs, jog atsakovas nieko neketina daryti, tada paprašė grąžinti avansą. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino atsakovo su subrangovu sudarytos sutarties turinio. Pasak ieškovo, iš sutarties turinio visiškai neaišku, kokiu tikslu ta sutartis buvo sudaryta. Be to, subrangos sutartis buvo sudaryta po dviejų mėnesių nuo ginčo Sutarties sudarymo. Ši aplinkybė, ieškovo nuomone, taip pat patvirtina, jog atsakovas nesiruošė laiku atlikti sutartus darbus. Be to, apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra neaiškus, nes teismas kaip ir pripažino, kad avansas turėtų būti grąžintas, tačiau šį klausimą paliko atsakovo valiai, o ieškinį atmetė. Ieškovo įsitikinimu, pirmos instancijos teismas į bylą pateiktus įrodymus vertino paviršutiniškai, nesistengė pašalinti į bylą pateiktų įrodymų prieštaravimų, nesigilino į ieškovo ir atsakovo parodymus.

12Atsakovas UAB „Telvita“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, todėl prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutinka, kad Sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes joje nėra nustatytas darbų atlikimo terminas. Pažymi, kad nors ginčo Sutartyje ir nėra nustatytas darbų atlikimo terminas, tačiau CK 6.199 str. nustatyta, kad sutartys, kuriose nėra nustatomas terminas, laikomos sutartimis, sudarytomis neapibrėžtam terminui. Atsakovas tvirtina, kad Sutartį ieškovas ir atsakovas sudarė laisva valia, o apeliantas nekėlė jokių reikalavimų dėl termino sutarčiai įvykdyti nei Sutarties sudarymo metu, nei po to. Be to, atsakovas pastebi, kad atsakovas savo apeliaciniame skunde iš esmės keičia ieškinio pagrindą, nes apeliaciniame skunde reikalauja nagrinėti Sutarties sąlygas, susijusias su kaina ir darbų turiniu, o pagal CPK 141 str. 1 d. ieškinio pagrindas gali būti keičiamas tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Atsakovas pažymi, kad teismui nepripažinus sandorio negaliojančiu, jis neturėjo ir pareigos taikyti restituciją. Sutartis yra galiojanti, o sustabdyta buvo išimtinai tik dėl paties apelianto neteisėtų veiksmų ir nenoro spęsti susidariusią situaciją, nors atsakovas visada buvo pasiruošęs tartis dėl Sutarties nutraukimo derybų keliu. Atsakovo nuomone, iš ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies aiškiai matyti, kad ieškinys buvo atmestas, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad nors teismas ir atmetė jo ieškinį, tačiau pripažįsta, jog avansas turi būti grąžintas, o šį sprendimą palieka pačiam atsakovui.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys 2011 m. birželio 7 d. sudarė Statybos sutartį, pagal kurią atsakovas UAB „Telvita“ (rangovas) įsipareigojo savo mediena ieškovo buto antrame aukšte pagal pateiktą projektą atlikti rekonstrukcinius buto darbus bei pristatomuosius darbus iš medžio rastų (20 cm storio sienos), bei atlieti priestatui pamatus už atskirą suderintą sumą, o ieškovas (užsakovas) įsipareigojo atsiskaityti trimis etapais. Šalys susitarė, kad darbų kaina 115 000 Lt, skaičiuojant po 260 Lt už kvadratinį metrą sienos (b.l. 8). Tą pačią dieną, t.y. 2011-06-07, ieškovas atsakovui pagal kasos pajamų orderį serija TEL Nr. 11-06/7 sumokėjo 65 000 Lt avansą (b.l. 12).

16Ieškovas tvirtina, kad susitarimas dėl sutarties įvykdymo termino yra viena iš esminių statybos rangos sutarties sąlygų, kadangi ginčo sutartyje darbų atlikimo terminas nebuvo nustatytas, tokia sutartis, ieškovo įsitikinimu, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, t.y. CK 6.981 str. 1 d., todėl yra niekinė ir negaliojanti. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad jeigu šalys sudarė raštu sutartį nenurodydami darbų įvykdymo termino, tai nereiškia, kad sutartis yra niekinė, o reiškia tik tai, jog ji sudaryta neapibrėžtam laikui pagal CK 6.199 str. normos reikalavimus.

17Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismo išvada, jog ginčo sutartis yra sudaryta neapibrėžta terminui, akivaizdžiai prieštarauja paties ieškovo byloje išdėstytoms aplinkybėms. Pastebėtina, jog pats ieškovas, prašydamas Sutartį pripažinti negaliojančia dėl to, jog šalys nesusitarė dėl darbų atlikimo termino, ieškinyje nurodė, jog darbai pagal žodinį susitarimą turėjo trukti iki 1 – 1,5 mėnesio (b.l. 2). Tą aplinkybę, jog buvo žodinis susitarimas dėl darbų atlikimo termino patvirtina ir ieškovo 2012-02-02 raštas, adresuotas atsakovui, kuriame taip pat nurodyta, jog darbų atlikimo terminas buvo nustatytas žodžiu nuo 1 iki 1,5 mėnesio, o vėliau darbai buvo nukelti į 2011 m. rugsėjo mėnesį (b.l. 13). Taigi iš bylos medžiagos spręstina, jog šalys dėl darbų įvykdymo termino tarėsi, taip pat tas terminas šalių susitarimu buvo atidėtas. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmos instancijos teismas šių aplinkybių, susijusių su žodžiu nustatytu darbų atlikimo terminu, netyrė ir visai jų nesiaiškino, byloje šiuo klausimu atsakovo pozicijos apkritai nėra. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neišsiaiškinus visų aplinkybių, susijusių su darbų atlikimo termino nustatymu, konstatuoti, jog ginčo Sutartis buvo sudaryta neapibrėžtam terminui vien dėl to, jog joks terminas nėra įtvirtintas pačioje sutartyje, yra nepagrįsta. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas turėjo pašalinti iškilusius prieštaravimus ir išsiaiškinti tikrąją šalių valią dėl darbų atlikimo termino, nes akivaizdu, jog ieškovo teigimu žodiniai susitarimai tarp šalių šiuo klausimu buvo.

18Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas ginčo Sutartimi sutartų darbų neatliko, tačiau atsisako grąžinti 36 000 Lt iš jam sumokėto avanso, argumentuodamas tuo, jog Sutarties vykdymui buvo supirkęs medieną, pagal Sutartį sulygtų darbų atlikimui buvo pasamdęs subrangovą, o darbai nebuvo atlikti dėl paties ieškovo kaltės. Tuo tarpu ieškovas reikalauja grąžinti visą jo sumokėta avansą, remdamasis tuo, jog darbai atlikti nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir klausimas dėl avanso grąžinimo nėra visapusiškai atskleistas, o pirmos instancijos teismo išvados, kuriomis remiantis buvo nutarta atmesti ieškovo reikalavimą dėl avanso grąžinimo, nėra tinkamai motyvuotos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tas argumentas, jog darbai nebuvo atlikti tariamai dėl abiejų šalių kaltės negali būti pagrindas negrąžinti dalies už neatliktus darbus sumokėtų pinigų. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstai nebuvo aiškinamasi dėl šalių kaltės dėl sutarties nevykdymo, dėl sutarties nevykdymo pasekmių kiekvienai iš šalių. Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste buvo būtina išsiaiškinti, kokius darbus pagal ginčo Sutartį atsakovas jau buvo atlikęs, ar iš tikrųjų ginčo Sutarties vykdymui buvo supirkta mediena, kaip tvirtina atsakovas, jei taip, tai koks kiekis medienos buvo nupirktas, kokiais tikslais ta mediena buvo panaudota ar ji vis dar nepanaudota bei kokių kitų nuostolių atsakovas turėjo dėl ginčo Sutarties nevykdymo ir koks jų konkretus dydis.

19Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisme byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

20Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

21Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

22Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas A. V. pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Telvita“, kuriuo prašo... 5. Atsakovas UAB „Telvita“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 6. Trečiasis asmuo UAB „Vudstata“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo... 7. Institucija teikianti išvadą byloje - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį... 9. III.... 10. Apeliacinio skundo argumentai... 11. Ieškovas A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 12. Atsakovas UAB „Telvita“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 15. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys 2011 m. birželio 7 d. sudarė Statybos... 16. Ieškovas tvirtina, kad susitarimas dėl sutarties įvykdymo termino yra viena... 17. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismo... 18. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas ginčo Sutartimi sutartų... 19. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas... 20. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra... 21. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas... 22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti...